„Politico“: Vakarai nenori, jog Vladimiras Putinas staiga prarastų valdžią

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino Vokietijos vyriausybę nekartoti buvusios kanclerės Angelos Merkel klaidų.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba

„Nekartokite klaidos, kurią kanclerė A.Merkel padarė 2008 m. Bukarešte, kai įnirtingai priešinosi bet kokiai pažangai siekiant Ukrainos narystės NATO“, – sakė jis Vokietijos laikraščiui „Bild“.

D.Kulebos teigimu, tuometinis Aljanso sprendimas „atvėrė duris V.Putino invazijai į Sakartvelą ir galiausiai neteisėtai Krymo aneksijai“.

Rusijos ryšių ir žiniasklaidos priežiūros agentūra į juodąjį sąrašą įtraukė mažiausiai penkias žiniasklaidos priemones, susijusias su „Wagner“ samdinių vadu Jevgenijumi Prigožinu, ir užblokavo jų interneto svetaines Rusijoje. 

Tokių veiksmų buvo imtasi po to, kai „Wagner“ kovotojai užėmė vieną Rusijos kariuomenės štabą ir patraukė link Maskvos, regis, bandydami surengti sukilimą.

Nuo šeštadienio naujienų agentūros RIA FAN ir J.Prigožino žiniasklaidos kontroliuojančiosios bendrovės „Patriot“ kontroliuojamų keturių internetinių naujienų portalų – „Liaudies naujienos“, „Nevos naujienos“, „Politika šiandien“ ir „Ekonomika šiandien“ – svetainės buvo įtrauktos į ryšių ir žiniasklaidos priežiūros agentūros „Roskomnadzor“ tvarkomą svetainių juodąjį sąrašą.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Trumpalaikis Jevgenijaus Prigožino sukilimas parodė, kad Vakarai nenori, jog Vladimiras Putinas staiga prarastų valdžią. Vakarų lyderiai pernelyg baiminasi galimo nestabilumo Rusijoje, kuris atsirastų nuvertus V.Putiną, rašo „Politico“.

„Galimas chaosas Rusijoje po V.Putino nuvertimo yra pagrindinis veiksnys, į kurį atsižvelgė daugelis šalių – nuo priešininkių, tokių kaip JAV, iki Rusijos partnerių, tokių kaip Kinija, – kalibruodamos savo atsaką į ginkluotą sukilimą“, – rašo „Politico“.

Primenama, kad JAV prezidento Joe Bideno administracija įvedė daugybę sankcijų Rusijai, tačiau kartu ne kartą pareiškė, kad nesiekia režimo pakeitimo Rusijoje.

Pasak informuotų šaltinių Vašingtone, Baltieji rūmai pernelyg baiminasi, kad V.Putino vietą Kremliuje gali užimti tokia figūra kaip J.Prigožinas.

Naujienų agentūros „The Associated Press“ (AP) šeštadienį išnagrinėtose palydovinėse nuotraukose matyti, regis, Baltarusijoje naujai pastatyta karinio tipo stovykla, o iš vienos baltarusių partizanų grupės ir pareigūnų pareiškimų galima spėti, kad joje gali būti apgyvendinti samdinių grupės „Wagner“ kovotojai.

„Scanpix“/AP nuotr./Baltarusija stato stovyklą „Wagner“ kovotojams

Iš „Planet Labs PLC“ pateiktų nuotraukų matyti, kad buvusioje karinėje bazėje už Asipovičų – už 230 kilometrų į šiaurę nuo Ukrainos sienos esančiame mieste – per pastarąsias dvi savaites pastatyta dešimtys palapinių. 

Birželio 15 dieną darytoje palydovinėje nuotraukoje nematyti jokių baltos ir žalios spalvų statinių eilių, kurios aiškiai matomos vėlesnėje, birželio 30 dieną darytoje nuotraukoje.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Po Kremliaus invazijos į Ukrainą pašlijus Rumunijos ir Rusijos santykiams, šeštadienį Rumunijos vyriausybės prašymu iš šalies išvyks keturiasdešimt Rusijos diplomatų ir ambasados Bukarešte darbuotojų.

Rumunijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad vienuolika diplomatų ir 29 techniniai bei administraciniai darbuotojai, lydimi savo šeimų, „išvyks iš Rumunijos civiliniu lėktuvu, priklausančiu vienai Rusijos oro bendrovei“. 

Rumunijos transliuotojai parodė lėktuvą „Iljušin Il-96“, nusileidusį Bukarešto oro uoste. Pasak oro uosto šaltinių, kuriuos citavo vietos spauda, jis turi išskristi vėliau šeštadienį.

Šis sprendimas „atspindi dabartinį dvišalių santykių lygį... po to, kai Maskva pradėjo savo agresijos karą prieš Ukrainą“, pažymėjo Rumunijos užsienio reikalų ministerija.

Valdžios institucijos prašymą dėl diplomatų ir ambasados darbuotojų išvykimo pateikė birželio 8 dieną, suteikusios Maskvai 30 dienų jį įvykdyti.

NATO narė Rumunija, kaip ir kitos Europos šalys, po Rusijos invazijos į Ukrainą išsiuntė šnipinėjimu įtariamus Rusijos diplomatus.

Bukarešto teigimu, Rusijos ambasados darbuotojų skaičius buvo sumažintas daugiau nei perpus.

Pasak tarptautinės teisės ekspertų, Vladimiro Putino pastangos nutraukti „Wagner“ grupuotės perversmą gali palengvinti tarptautinio teismo galimybę patraukti jį ir Rusijos valstybę baudžiamojon atsakomybėn už karo nusikaltimus, kuriuos įvykdė samdomi kovotojai.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Vladimiras Putinas

Po Jevgenijaus Prigožino vadovaujamo maišto V.Putinas pareiškė, kad samdinius „visiškai finansavo“ Rusijos valdžios institucijos. Vien per metus iki 2023 m. gegužės mėn. jie iš valstybės biudžeto gavo daugiau kaip 86 mlrd. rublių, arba daugiau kaip milijardą dolerių, pridūrė jis.

„Šie žodžiai potencialiai gali turėti labai reikšmingų pasekmių, nes Rusijos valstybei gresia atsakomybė už „Wagner“ veiksmus, o Putinui – asmeniškai ir individualiai, kaip Rusijos valstybės vadovui“, – sakė UCL teisės profesorius Philippe'as Sandsas, rašo „The Guardian“.

Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas šeštadienį pareiškė, kad jo vizitas į Kyjivą pirmąją Ispanijos pirmininkavimo ES Tarybai dieną rodo „neabejotiną“ bloko paramą Ukrainos siekiui prisijungti prie 27 valstybių bloko.

„Kalbant apie Europos Sąjungos požiūrį į Ukrainos stojimą į ES, mano buvimas čia pirmąją šešių mėnesių pirmininkavimo dieną... rodo aiškų ir neabejotiną Bendrijos institucijų politinį įsipareigojimą šiuo klausimu“, – sakė jis per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Ukraina pateikė paraišką dėl narystės ES praėjus vos penkioms dienoms po Rusijos invazijos pradžios 2022 metų vasario 24-ąją, o po kelių mėnesių, birželio 23-ąją, jai buvo suteiktas kandidatės statusas ir tai buvo stiprus Briuselio paramos ženklas. 

Kyjivas tikisi šiais metais pradėti oficialias derybas dėl to, ką Ukraina turi padaryti, kad paremtų savo narystės prašymą. 

P.Sanchezas sakė, kad Europos Komisija neseniai paskelbė tarpinę atnaujintą informaciją apie Ukrainos kandidatės statusą, iš kurios matyti, kad prieš derybas dėl narystės padaryta „didelė pažanga“ įgyvendinant rekomendacijas. 

„Norėčiau pasveikinti Ukrainą su teigiamomis tendencijomis ir paraginti ją tęsti reformas“, – pareiškė jis ir pridūrė, kad rudenį bus paskelbta rašytinė ataskaita, kurioje bus išdėstytas „tolesnių veiksmų ir sprendimų pagrindas“.

Anksčiau kreipdamasis į Ukrainos parlamentą Ispanijos vyriausybės vadovas padėkojo įstatymų leidėjams už jų teisėkūros darbą ir priminė, kad Ukrainos noras prisijungti prie 27 valstybių bloko buvo viena iš Rusijos invazijos priežasčių. 

„Mes nepamirštame, kad Ukrainos žmonių europiniai siekiai buvo vienas iš pretekstų, sukėlusių Rusijos reakciją, o po to ir invaziją. Buvo sąžininga pagerbti šį siekį suteikiant jums kandidatės į Europos Sąjungą statusą“, – sakė jis. 

„Tačiau žinau, kad tai nėra lengvas procesas, ypač vykstant karui.“

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžia, kad Ukraina bus pasirengusi diplomatiniam karo sureguliavimui tik tada, kai bus atstatytos 1991 m. nubrėžtos valstybės sienos.

„Ukraina bus pasirengusi vienokiam ar kitokiam diplomatijos formatui, kai iš tikrųjų būsime prie savo sienų. Prie savo tikrųjų sienų, pagal tarptautinę teisę“, – ukrainiečių žiniasklaida cituoja V.Zelenskį.