Karas Ukrainoje. D.Trumpo komanda prabilo apie nuolaidas V.Putinui

AFP/„Scanpix“ nuotr./Prancūzijos kariuomenė apmoko Ukrainos karius /Asociatyvinė nuotr.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris pradėjo aptarinėti taikos palaikymo kontingento siuntimą į Ukrainą po to, kai bus sudarytas susitarimas dėl paliaubų, dienraųčiui „The Telegraph“ pranešė aukšto rango šaltiniai JK vyriausybėje.

Pasak jų, derybų detalės laikomos paslaptyje, o K.Starmeris dar nedavė galutinio sutikimo dėl britų karių dalyvavimo taikos palaikymo misijoje. Kaip pažymėjo vienas iš pašnekovų, lieka neišspręstų klausimų, ypač „dėl grėsmės, su kuria gali susidurti šie kariai, ir ar tai nesukels eskalacijos“.

Prieš tai du buvę JK gynybos ministrai – Grantas Shappsas (2023-2024 m.) ir Gavinas Williamsonas (2017-2019 m.) – paragino valdžios institucijas siųsti karius į Ukrainą kaip taikdarius. G.Williamsonas pabrėžė, kad „labai svarbu“ palaikyti Kyjivo saugumą iš išorės, „pasitelkiant NATO arba tokias šalis kaip Jungtinė Karalystė, kurios gali būti laikomos patikimomis partnerėmis“.

Savo ruožtu Prancūzija slapta vykdė pratybas, kad galėtų dislokuoti savo karius Ukrainoje, be kita ko, siekdama atremti Rusijos išsiveržimą iš Baltarusijos, rašo „Intelligence Online“.

Sausio viduryje E.Macronas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu aptarė taikdarių dislokavimą. Pastarasis sakė, kad toks žingsnis būtų „viena geriausių priemonių“ priversti Rusiją sudaryti taiką.

15min primena, kad E.Macronas idėją dislokuoti Vakarų karius Ukrainoje pirmą kartą išsakė praėjusių metų vasario mėn. Po to Europos šalys pradėjo aptarinėti tokio žingsnio galimybę, jei karo veiksmai būtų sustabdyti, kad prižiūrėtų, kaip laikomasi paliaubų režimo. Tokiu sprendimu suinteresuotas ir išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas, rašė „Wall Street Journal“. Tuo pat metu per susitikimą su V.Zelenskiu ir E.Macronu Paryžiuje D.Trumpas pabrėžė, kad JAV kariuomenė nedalyvaus taikos palaikymo misijoje, nes, jo nuomone, pagrindinis vaidmuo remiant ir ginant Ukrainą turėtų priklausyti Europai.

Vėliau paaiškėjo, kad Europos valstybės veda konkrečias derybas dėl karinio kontingento siuntimo į Ukrainą, jei karas su Rusija būtų sustabdytas arba įšaldytas. Naujienų agentūros „Reuters“ šaltiniai teigė, kad mažiausias tokios misijos skaičius galėtų būti 40 000 karių, o jos pagrindą sudarytų kontingentai iš penkių-aštuonių šalių, įskaitant Vokietiją, Jungtinę Karalystę, Prancūziją, Italiją ir Lenkiją. Tuo pat metu Europos saugumo tarnybos mano, kad Ukrainai apsaugoti nuo pasikartojančios Rusijos agresijos prireiks 100 000 karių.

„Scanpix“/AP nuotr./Donaldas Trumpas ir Vladimiras Putinas

Jungtinių Valstijų senatorius Marco Rubio, kurį išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasiūlė į valstybės sekretoriaus postą, pareiškė, kad Ukrainos, kuri nėra NATO narė, neutralaus statuso klausimas galėtų būti derybų dėl karo su Rusija nutraukimo dalis. Pasak jo, Vašingtonas taip pat gali aptarti sankcijų Rusijai panaikinimą, skelbia žiniasklaida.

Per trečiadienį Senate vykusį jo kandidatūros patvirtinimo posėdį M.Rubio pritarė kito respublikonų senatoriaus Rando Paulo nuomonei, kad Ukrainos neutralumas „galiausiai bus bet kokių derybų dalis“.

„Sutinku su jūsų mintimi, kad mes norime būti realistai, nes manau, kad kai kuriais užsienio politikos aspektais mes praradome realybės suvokimo meną“, – išsakė nuomonę būsimasis JAV valstybės sekretorius.

Jis taip pat pažymėjo, kad tokių derybų rezultatai retai būna tobuli. M.Rubio teigimu, tokie konfliktai, prie kurių priskiriamas ir Rusijos karas prieš Ukrainą, „neišvengiamai reikalauja nuolaidų“.

Marco Rubio / Alex Brandon / AP

Kartu M.Rubio atkreipė dėmesį, kad būtų netinkama aptarinėti galimas kiekvienos pusės nuolaidas bet kokiame viešame susitikime.

„Manau, kad, atvirai kalbant su komitetu ir visu Senatu, jei norite pasiekti susitarimą, kad būtų užbaigtas ginkluotas konfliktas, kuriame kasdien žūsta žmonės, vyksta didžiuliai sugriovimai ir kasdien yra didžiulė eskalacijos galimybė, jei ketiname būti sąžiningi dėl šio konflikto užbaigimo, tikra diplomatija pareikalaus nuolaidų iš kiekvienos pusės, dalyvaujančios šiuose pokalbiuose“, – pridūrė jis.

Kartu būsimasis JAV valstybės sekretorius pabrėžė, kad įmanoma pasiekti rezultatų „neatsisakant pagrindinių mūsų, kaip tautos, principų ar mūsų, kaip žmonių, jausmų dėl to, kas iki šiol įvyko šiame konflikte“.

Svarstys ir sankcijų klausimą

M.Rubio aiškino, kad JAV taip pat pasirengusios aptarti galimą Rusijos sankcijų panaikinimo klausimą.

„Turime nemažai sankcijų Rusijos Federacijai, ir jų skaičius toliau auga ir plečiasi. <...> Tai turi būti pokalbio dalis siekiant taikos susitarimo“, – kalbėjo jis.

Pasak senatoriaus, sankcijos yra spaudimo Rusijai svertas, „viršijantis karinius pajėgumus“.

„Labai sunku pasiekti susitarimą arba susitarimą, kuris prasideda ugnies nutraukimu ir baigiasi taikos susitarimu, jei abi pusės neturi svertų“, – pridūrė M.Rubio.

AFP/Scanpix/Stopkadras/Donaldas Trumpas ir Vladimiras Putinas

Amerikiečių leidinys „The Washington Post“, remdamasis šaltiniais, išskyrė, kad D.Trumpas negalės vienas panaikinti sankcijų Rusijai. Tam jam reikės, kad tokiai priemonei pritartų Kongresas. Tuo pat metu kai kurie respublikonų įstatymų leidėjai Kongrese jau anksčiau reikalavo griežtesnių ekonominių priemonių prieš Maskvą.

Be to, D.Trumpo pasirinktas patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Mike'as Waltzas leido sugriežtinti sankcijas kaip spaudimo Rusijai nutraukti karą priemonę.

Pats išrinktasis prezidentas per rinkimų kampaniją pareiškė, kad „nemėgsta“ sankcijų apribojimų ir ketina jas taikyti kuo rečiau. Tuo pat metu Europos Sąjunga pradėjo baimintis JAV sankcijų panaikinimo D.Trumpui atėjus į Baltuosius rūmus. Atsižvelgdamas į tai, Briuselis pradėjo JAV prezidento dekretų peržiūrą, kad įvertintų, kaip jų panaikinimas paveiks ES, anksčiau rašė „Financial Times“ .

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra sakęs, kad D.Trumpas Rusijai yra įvedęs daugiau sankcijų nei bet kuris iki jo buvęs JAV prezidentas. Pernai birželį jis įvardijo Vakarų sankcijų panaikinimą kaip vieną iš sąlygų pradėti derybas dėl paliaubų Ukrainoje.

Vida Press nuotr./Calinas Georgescu

Rumunijos ultranacionalistas, žinomas dėl savo prorusiškų pažiūrų, Calinas Georgescu, pernai laimėjęs anuliuotą pirmąjį šalies prezidento rinkimų turą, pareiškė, kad Vakarai neva nori pradėti „Trečiąjį pasaulinį karą“, skelbia leidinys „Politico“.

Šiuos provokuojančius pareiškimus, kurie atkartoja Rusijos naratyvą apie Europos Sąjungą ir NATO, C.Georgescu išsakė duodamas interviu amerikiečių sąmokslo teoretikui Alexui Jonesui, populiarios laidos, kurią per socialinį tinklą „X" prenumeruoja 3,6 mln. žmonių, vedėjui.

Pasak kandidato į prezidentus, ES nori „perimti NATO kontrolę“ prieš sausio 20 d. įvyksiančią išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo inauguraciją.

„Kontroliuodami per [generalinį sekretorių Marką] Rutte, jie stengiasi primesti savo taisykles ir kiek įmanoma labiau provokuoti Trečiąjį pasaulinį karą regione, ypač Rumunijoje“, – sakė C.Georgescu.

Jis tikino, kad Rumunija yra „tikrosios durys“ Trečiajam pasauliniam karui Ukrainoje prasidėti.

„Be Rumunijos jie negalės kontroliuoti šio karo“, – pabrėžė prorusiškas kandidatas.

Politiko teigimu, „globalistinis elitas“, kuriam jis taip pat priskiria finansų ir bankų sistemą ir Pasaulio ekonomikos forumo iniciatyvas, taip pat „oligarchus“ ir „tikrus fašistus“, yra suinteresuotas išplėsti karą Ukrainoje.

Interviu metu C.Georgescu atmetė kaltinimus, kad yra susijęs su Maskva, kuri, manoma, rėmė jo kampaniją per masinę „TikTok“ operaciją.

„Žinoma, aš neturiu nieko bendra su Rusija. Aš nieko ten nepažįstu, tik kelis žmones, pavyzdžiui, mokslininkus, bet neturiu nieko bendra su Rusijos politikais“, – pasiaiškino jis.

„Shutterstock“/Karinės pratybos Rumunijoje

C.Georgescu anksčiau išsakytos pagyros Vladimirui Putinui ir grasinimai nutraukti pagalbą Ukrainai, sukėlė nerimą, kad, jam laimėjus, Rumunija, kuri daugelį metų buvo tvirtai proeuropietiška ir pasisakanti už NATO vienybę organizacijos narė, pateks į Kremliaus orbitą.

Gegužės 4 d. Rumunijoje vyks pakartotiniai prezidento rinkimai, o antrasis turas numatytas gegužės 18 d. Nors ultranacionalistas K.Georgescu pareiškė, kad ketina dalyvauti pakartotiniuose rinkimuose, Konstitucinis Teismas vis tiek gali jį diskvalifikuoti dėl kaltinimų nedeklaruojamu finansavimu.

Sensacinga jo pergalė pirmajame Rumunijos prezidento rinkimų ture lapkričio 24 d. buvo atšaukta dėl nuogąstavimų dėl galimo Rusijos kišimosi remiant jo kampaniją. Nepaisant šių nesutarimų, prieš gegužę numatytą antrąjį rinkimų turą jis ir toliau užima aukštas pozicijas apklausose ir vis dar gali laimėti valdžią Bukarešte.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir autoritarinis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka

Jungtinių Valstijų Karo tyrimų instituto (ISW) ekspertai pažymi, kad Rusijos pastangos de facto aneksuoti Baltarusiją kelia strateginę riziką Jungtinėms Valstijoms, NATO ir Ukrainai.

„Maskvos pastangos de facto aneksuoti Baltarusiją sąjunginės valstybės rėmuose, nors ir nebaigtos, jau pasiekė nemažą sėkmę, todėl NATO turi iš naujo įvertinti didesnės Rusijos kontrolės Baltarusijoje pasekmes, taip pat pajėgumus ir išteklius, kuriuos Rusija dėl to galėtų panaudoti prieš Jungtines Valstijas, NATO ir Ukrainą“, – savo kasdienėje ataskaitoje apie karą Ukrainoje nurodo analitikai.

Analitikai pažymi, kad Baltarusija yra ne tik Rusijos sąjungininkė, Kremlius Baltarusiją paverčia strategine partnere, padedančia Rusijai skleisti savo galią visame pasaulyje.

Anot jų, Kremlius pasinaudos neseniai pasiektais, bet giliai įsišaknijusiais laimėjimais Baltarusijoje, kad kompensuotų ilgo Rusijos karo prieš Ukrainą išlaidas, paspartintų Rusijos atsigavimą po karo Ukrainoje ir padėtų Rusijai greičiau pasirengti būsimiems karams, nei ji galėtų tai padaryti savarankiškai.

„Politikai turi pradėti planuoti ateitį, kurioje Baltarusija bus ne tik pavergta šalis, bet ir faktinis Rusijos Federacijos pratęsimas“, – nurodo ISW.

Ekspertai pabrėžia, kad Rusija bando perimti visą kaimyninės valstybės valdymo sričių kontrolę.

Šiuo atžvilgiu nagrinėjamos trys pagrindinės Rusijos pastangų sritys: Kremliaus pastangos, kuriomis siekiama karinės, politinės ir ekonominės Rusijos ir Baltarusijos integracijos.

„Kremliaus norimų integracijos su Baltarusija priemonių rinkinys daugeliu atžvilgių yra toks platus ir visapusiškas, kad nustatyti, ko Maskva nekontroliuotų Baltarusijoje, jei jai pavyktų, yra sunkiau nei išvardyti, ką Maskva kontroliuotų.“

Pasak analitikų, nors Rusija dar nebaigė savo bandymo de facto aneksuoti Baltarusiją, ji jau pasiekė etapus, kurie kelia grėsmę Jungtinių Valstijų, NATO ir Ukrainos saugumui, taip pat grėsmę tolesniam Baltarusijos kaip suverenios valstybės egzistavimui.

„Rusijai nereikia pasiekti papildomų integracinių laimėjimų Baltarusijoje, kad keltų grėsmę Vakarams. Esamas Rusijos karinių, politinių ir ekonominių integracijos pasiekimų Baltarusijoje nuo 2020 m. rinkinys jau kelia grėsmę Vakarams, į kurią politikos formuotojai turi atsižvelgti.“

Kodėl tai svarbu? 

Rusija naudojosi Baltarusijos teritorija per visą invazijos laikotarpį – Rusijos kariuomenė įsiveržė į Ukrainos teritoriją, iš Baltarusijos teritorijos. Rusija ne kartą atakavo Ukrainą raketomis iš Baltarusijos Respublikos teritorijos.

V.Putinas naudojosi Baltarusijos teritorija savo kariams mokyti ir gydyti, taip pat ginklams ir įrangai perduoti.

Būtent Baltarusijos teritorijose, kurios ribojasi su Ukraina ir Lenkija, Rusija vykdo bendras karines pratybas su Baltarusijos kariuomene, ypač dėl taktinių branduolinių ginklų naudojimo.

Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas, be kita ko, savo plataus masto invaziją į Ukrainą aiškino tuo, kad Ukraina neva ruošiasi užpulti Rusiją. Savarankiškai pasiskelbęs Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka jam pritarė ir net pažadėjo parodyti keletą žemėlapių, rodančių, iš kur ruošiamasi pulti, tačiau to taip ir nepadarė.

Vietoj to, per daugiau nei dvejus metus, kai Rusija vykdė plataus masto invaziją į Ukrainą, A.Lukašenka ne kartą pareiškė, kad NATO neva gali pulti Baltarusiją. Esą būtent dėl šios tariamos grėsmės Baltarusija rengia daugybę karinių pratybų netoli kitų šalių sienų ir netgi dislokuoja Rusijos branduolinius ginklus savo teritorijoje.  

Gruodžio mėn. A.Lukašenka pareiškė, kad tikisi, jog Baltarusija iš pradžių iš Rusijos gaus dešimt raketų sistemų „Orešnik“, tačiau vėliau jų skaičius gali būti padidintas, jei Rusija to pageidaus.