Svarbiausios naujienos
- Šiaurės Korėjos kariai pasirodys netikėtoje vietoje Maskvoje
- „Jo mokytojas – V.Orbanas“: politologas įvertino, kokių tikslų turi Slovakijos premjeras R.Fico
- „Bloomberg“ šaltiniai įvardija dvi priemones, ko gali imtis D.Trumpas dėl karo Ukrainoje
- Ukrainiečių štabo viršininkas įvardijo esminius šiaurės korėjiečių ir rusų skirtumus
- D.Trumpo komanda prabilo apie nuolaidas V.Putinui
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Šiaurės Korėjos kariai pasirodys netikėtoje vietoje Maskvoje
17:40
Gegužės 9 d. Šiaurės Korėjos kariai dalyvaus Pergalės dienos parade Maskvoje. Tai pranešė Japonijos televizijos kanalas NHK, remdamasis Rusijos šaltiniais.
Pasak jo, iškilmėse dalyvaus „dešimtys Šiaurės Korėjos karių“, o sprendimas jau priimtas.
Diplomatiniai šaltiniai NHK sakė, kad Šiaurės Korėjos karinis orkestras taip pat dalyvaus muzikiniame renginyje Maskvoje rugpjūčio pabaigoje.
Pažymima, kad tai pirmas kartas, kai Pchenjanas siunčia savo kariškius į Rusiją dalyvauti tokiuose renginiuose.
Sausio 15 d. Rusijos gynybos ministras Andrejus Belousovas pareiškė, kad į Pergalės dienos paradą Raudonojoje aikštėje pakviesti 19 draugiškų šalių kariniai daliniai, o 10 iš jų jau patvirtino savo dalyvavimą. Kurių šalių, jis nenurodė.
Pranešimų, kad Šiaurės Korėjos kariai dalyvauja kariniuose veiksmuose prieš Ukrainą Rusijos pusėje, ėmė rastis 2024 m. spalio mėn. Spalio pabaigoje JAV pranešė, kad Rusijos Kursko srityje jau yra apie 8 tūkst. karių iš Šiaurės Korėjos. Pietų Korėjos nacionalinė žvalgybos tarnyba pranešė, kad Šiaurės Korėja nusprendė į Rusiją nusiųsti 12 tūkst. karių, įskaitant specialiosios paskirties dalinius.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
06:51
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
K.Starmeris: Didžioji Britanija pasirengusi prireikus dislokuoti taikdarius Ukrainoje
00:15
Londonas yra pasirengęs prireikus siųsti taikdarius į Ukrainos teritoriją. Tai pareiškė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris komentare „Sky News“. Jis taip pat patvirtino, kad Londonas yra pasirengęs atlikti savo vaidmenį taikos derybose, kad būtų užbaigtas karas, kurį Rusija pradėjo prieš Ukrainą.
„K.Starmeris sakė nenorįs „užbėgti įvykiams už akių“, tačiau Jungtinė Karalystė atliks „visapusišką vaidmenį“ bet kokiose taikos derybose – taip pat ir pasiųsdama britų karius taikai palaikyti“, – rašoma publikacijoje.
JK premjeras pridūrė, kad Rusijos agresijos padariniai turės didelį poveikį Jungtinei Karalystei, jos vertybėms, laisvei ir demokratijai. „Nes jei Rusijai pavyks sėkmingai užbaigti šią agresiją, tai labai, labai ilgai darys poveikį mums visiems“, – pabrėžė jis.
NATO vadas: neįmanoma apsaugoti visos povandeninės infrastruktūros
21:01
NATO narių laukia „neįmanomas uždavinys“ – apsaugoti nuo sabotažo savo didžiulį ypatingos svarbos povandeninių kabelių ir vamzdynų tinklą, ketvirtadienį pareiškė Aljanso infrastruktūros apsaugos centro vadovas.
Baltijos jūros valstybės po įtariamo povandeninių kabelių sabotažo, su kuriuo jos susidūrė pastaraisiais mėnesiais, stengiasi stiprinti šios infrastruktūros apsaugą.
Po to, kai buvo nutraukti keli telekomunikacijų ir elektros kabeliai, ekspertai ir politikai apkaltino Rusiją organizavus hibridinį karą prieš Vakarus, kurie palaiko Ukrainą.
NATO šią savaitę paskelbė Baltijos jūroje pradedanti naują stebėjimo misiją, kurioje dalyvaus patruliavimo laivai ir orlaiviai ir kurios tikslas – užkirsti kelią bet kokiems bandymams atakuoti povandeninę infrastruktūrą regione.
Nielsas Markussenas, Danijos karinio jūrų laivyno kapitonas ir NATO Jūrinio ypatingos svarbos povandeninės infrastruktūros saugumo centro direktorius, įspėjo, kad neįmanoma sustabdyti kiekvieno sabotažo akto.
„Negalima pastatyti laivo virš kiekvienos jūrmylės vamzdyno ar kabelio – tai neįmanomas uždavinys“, – sakė N.Markussenas naujienų agentūrai AFP.
Anot jo, „pasaulyje yra maždaug 50 tūkst. didelių laivų, jie gali numesti inkarus ir vilkti juos virš infrastruktūros“.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Rusijos lėktuvas Voronežo srityje pametė raketą Ch-69
19:54
Rusijos naikintuvas Voronežo srityje pametė sparnuotąją raketą „oras-žemė“ Ch-69. Jos paprastai naudojamos atakoms prieš Ukrainą.
Apie tai su nuoroda į regiono nepaprastųjų situacijų tarnybas praneša Rusijos „Telegram“ kanalas „Astra“. Pasak žurnalistų, lauke netoli Aleksandrovkos kaimo rastos nežinomo susprogusio objekto nuolaužos. Po sprogimo toje vietoje kilo gaisras.
Iš pradžių rusai manė, kad ant žemės nukrito numušto bepiločio orlaivio nuolaužos, tačiau į įvykio vietą atvykę rosgvardijos pareigūnai išsiaiškino, kad iš tikrųjų tai buvo raketos Ch-69, kurią Rusijos pajėgos naudoja Ukrainos energetikos sistemai atakuoti, fragmentai.
Pranešime sakoma, kad „raketa atliko vadinamąjį „savaiminį nusileidimą“ ir kritimo metu sudužo. Aukų ir sugriovimų pavyko išvengti“.
JK ir Ukrainos vadovai Kyjive pasirašė svarbų 100 metų partnerystės susitarimą
18:54
Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris ketvirtadienį iš anksto neskelbto vizito Kyjive metu pasirašė svarbų 100 metų partnerystės susitarimą su Ukraina.
Šiuo 100 metų galiosiančiu susitarimu siekiama sustiprinti paramą Ukrainai likus kelioms dienoms iki Donaldo Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus.
JK premjerui lankantis Ukrainos sostinėje, mieste aidėjo oro pavojaus sirenos, girdėjosi garsūs sprogimai, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai.
Tai pirmas K Starmerio vizitas į Ukrainą nuo liepos mėnesio, kai jis pradėjo eiti premjero pareigas.
Ketvirtadienį jis pažadėjo tvirtai remti Ukrainą beveik trejus metus trunkančios plataus masto Rusijos invazijos akivaizdoje ir pridūrė, kad bet kokiu taikos susitarimu turi būti užtikrintas šalies saugumas ir nepriklausomybė.
Tai dar vienas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimas su Vakarų lyderiu prieš pirmadienį įvyksiančią D.Trumpo inauguraciją.
Netrukus valstybės vairą perimsiantis išrinktasis prezidentas D.Trumpas pažadėjo sugrįžęs į valdžią karą Ukrainoje išspręsti per 24 valandas. Tai Ukrainoje ir Europoje pakurstė nuogąstavimus, jog Kyjivas gali būti priverstas padaryti didelių nuolaidų derybose dėl taikos.
Ketvirtadienį K.Starmeris pažadėjo veikti išvien su sąjungininkais, kad bet koks susitarimas būtų „pakankamai tvirtas ir užtikrintų Ukrainos saugumą, bet kokią galimą taiką ir atgrasytų nuo bet kokios būsimos agresijos“.
Pagal šimtmetį galiosiantį susitarimą Londonas ir Kyjivas įsipareigojo stiprinti bendradarbiavimą gynybos srityje. Juo taip pat siekiama paspartinti Ukrainos gynybos pramonės plėtrą ir pripažinti Ukrainą kaip būsimą NATO sąjungininkę.
Kalbėdamas Kyjive K.Starmeris pasveikino susitarimą ir teigė, kad jis atspindi abiejų šalių ryšį.
V.Zelenskis sakė, kad JK ir Ukrainos santykiai yra „artimesni nei bet kada anksčiau“, ir pavadino susitarimą visapusišku.
„Kuo stipresnė pozicija“
Prieš susitikimą V.Zelenskis sakė, kad jis ir JK premjeras aptars galimybę dislokuoti Ukrainoje Vakarų karius, kurie stebėtų, kaip įgyvendinamas potencialus taikos susitarimas.
Pirmasis šį pasiūlymą pateikė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
Tačiau ketvirtadienį K.Starmeris nei patvirtino, nei paneigė JK pasirengimo tokiam karių dislokavimui.
„Tikrai svarbu, kad Ukrainos padėtis būtų kuo stipresnė“, – sakė jis, žurnalistų paklaustas, ar taikos atveju JK siųstų karinį kontingentą į Ukrainą.
Londonas įsipareigojo skirti 3 mlrd. svarų sterlingų paramą kasmet „tiek, kiek reikės“
JK yra viena iš didžiausių Kyjivo karinių rėmėjų. Nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, ji pažadėjo skirti 12,8 mlrd. svarų sterlingų (15,1 mlrd. eurų) karinės ir civilinės pagalbos.
Londonas įsipareigojo skirti 3 mlrd. svarų sterlingų (3,56 mlrd. eurų) paramą kasmet „tiek, kiek reikės“, taip pat teikia 2,2 mlrd. svarų sterlingų (2,61 mlrd. eurų) paskolą, padengtą pelnu iš įšaldyto Rusijos turto.
JAV išlieka didžiausia Ukrainos finansinė rėmėja, tačiau gali būti, kad tai pasikeis kitą savaitę į Baltuosius rūmus sugrįžus D.Trumpui.
Jo kandidatas į valstybės sekretoriaus postą Marco Rubio trečiadienį sakė, kad naujoji administracija verčiau sieks „drąsios diplomatijos“ karui užbaigti.
„Rusijos Federacija turės padaryti nuolaidų, tačiau taip pat ir ukrainiečiai“, – sakė jis.
„Ieškom datos“: R.Fico sakė, kad artimiausiomis dienomis galėtų susitikti su V.Zelenskiu
18:30
Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico artimiausiomis dienomis gali susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
„Ieškome kitos datos, kuri turėtų būti artimiausiomis dienomis“, – sakė R.Fico ketvirtadienį, pranešė leidinys „iRozhlas“.
Sausio 13 d. R.Fico paskelbė vaizdo pranešimą V.Zelenskiui, kuriame pakvietė Ukrainos prezidentą surengti derybas Slovakijoje, netoli sienos su Ukraina, dėl rusiškų dujų tranzito sustabdymo, kuris esą „daro didelę žalą pačiai Ukrainai, Slovakijai ir ypač Europos Sąjungai“. Jis taip pat sakė, kad „nenori tolesnio įtampos eskalavimo“ tarp Slovakijos ir Ukrainos.
Po to V.Zelenskis iškart pakvietė R.Fico atvykti į Kyjivą. „Gerai. Atvykite į Kyjivą penktadienį“, – parašė jis savo paskyroje socialiniame tinkle „X“.
Visgi R.Fico atsisakė susitikti sausio 17 d., sakė Slovakijos parlamento pirmininko pavaduotojas.
Baigė galioti dujų tranzito sutartis
„Gazprom“ ir „Naftohaz“ susitarimas dėl rusiškų dujų tranzito per Ukrainą baigėsi 2025 m. sausio 1 d.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Jo mokytojas – V.Orbanas“: politologas įvertino, kokių tikslų turi Slovakijos premjeras R.Fico
18:16
Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico po pasikėsinimo į jo gyvybę gegužės mėnesį kuriam laikui buvo dingęs iš viešosios erdvės, tačiau paskui sugrįžo su trenksmu. Jis ne tik gruodį apsilankė Kremliuje, kur susitiko su Vladimiru Putinu, bet ir užsipuolė Ukrainą dėl rusiškų dujų tranzito per jos teritoriją.
Sausio 1 d. oficialiai baigė galioti „Naftogaz“ sutartis su Rusijos „Gazprom“ bendrove ir buvo nutrauktas rusiškų dujų tranzitas per Ukrainą į Europą.
Slovakija žinojo, kad bus imamasi tokių veiksmų, o šalies Ekonomikos ministerija įvertino, kad net ir nutraukus tranzitą, Slovakija nepatirs dujų trūkumo.
Tačiau R.Fico, jau kurį laiką atviromis kortomis žaidžiantis su Kremliumi, ėmė atvirai grasinti Kyjivui. Jis tikino nutrauksiąs elektros energijos eksportą ir sumažinsiantis pagalbą Ukrainos pabėgėliams.
Savo ruožtu prezidentas Volodymyras Zelenskis pasiūlė Slovakijai padėti išgyventi pereinamąjį laikotarpį, tačiau R.Fico pagalbos atsisakė. Ukrainos vadovas net pakvietė premjerą surengti susitikimą Kyjive, bet jis nesutiko ir su tuo.
R.Fico vizitas Maskvoje įvyko gruodžio 22 d. Paties ministro pirmininko teigimu, šis „pasimatymas“ buvo atsakas į Ukrainos sprendimą sustabdyti rusiškų dujų tranzitą.
Praeitą penktadienį tūkstančiai protestuotojų išėjo į Bratislavos gatves, kad išreikštų pasipiktinimą ministro pirmininko elgesiu dėl Kremliaus.
Jie laikė plakatus ir skandavo šūkius su nepasitenkinimo žodžiais Slovakijos vyriausybės vadovo atžvilgiu. Paskui pranešta, kad į gatves išėjo apie 15 tūkst. žmonių.
Negana to, antradienį paskelbta, kad R.Fico opozicija ruošiasi premjerui surengti pirmąją apkaltą ir pažėrė jam kaltinimų, kad šis, užuot likęs gimtojoje šalyje ir sprendęs žmonių problemas, „skraido po pasaulį, lenkiasi diktatoriams, mėgaujasi prabanga kažkur Vietname“.
Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedros docentas Andrzejus Pukszto naujienų portalui 15min pakomentavo situaciją.
Plačiau skaitykite ČIA.
Šiaurės Korėjos kariai pasirodys netikėtoje vietoje Maskvoje
17:40
Gegužės 9 d. Šiaurės Korėjos kariai dalyvaus Pergalės dienos parade Maskvoje. Tai pranešė Japonijos televizijos kanalas NHK, remdamasis Rusijos šaltiniais.
Pasak jo, iškilmėse dalyvaus „dešimtys Šiaurės Korėjos karių“, o sprendimas jau priimtas.
Diplomatiniai šaltiniai NHK sakė, kad Šiaurės Korėjos karinis orkestras taip pat dalyvaus muzikiniame renginyje Maskvoje rugpjūčio pabaigoje.
Pažymima, kad tai pirmas kartas, kai Pchenjanas siunčia savo kariškius į Rusiją dalyvauti tokiuose renginiuose.
Sausio 15 d. Rusijos gynybos ministras Andrejus Belousovas pareiškė, kad į Pergalės dienos paradą Raudonojoje aikštėje pakviesti 19 draugiškų šalių kariniai daliniai, o 10 iš jų jau patvirtino savo dalyvavimą. Kurių šalių, jis nenurodė.
Pranešimų, kad Šiaurės Korėjos kariai dalyvauja kariniuose veiksmuose prieš Ukrainą Rusijos pusėje, ėmė rastis 2024 m. spalio mėn. Spalio pabaigoje JAV pranešė, kad Rusijos Kursko srityje jau yra apie 8 tūkst. karių iš Šiaurės Korėjos. Pietų Korėjos nacionalinė žvalgybos tarnyba pranešė, kad Šiaurės Korėja nusprendė į Rusiją nusiųsti 12 tūkst. karių, įskaitant specialiosios paskirties dalinius.
„Mes taip pat pasiųsim Rusijai linkėjimus“: V.Zelenskis reagavo į dronų ataką prieš Kyjivą
17:15
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad atsakydama į ketvirtadienį, sausio 16 d., Kyjive įvykdytą išpuolį Ukraina nusiųs Rusijai „linkėjimus“.
„Mes taip pat pasiųsime savo sveikinimus“, – sakė V.Zelenskis, kai „Interfax-Ukraina“ korespondentė jo paklausė, kaip jis vertina bepiločio ataką, įvykdytą jo derybų su Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Keiru Starmeriu Kyjive metu.
V.Zelenskis pabrėžė, kad ši Rusijos ataka priminė kasdienius iššūkius, su kuriais susiduria Ukraina, ir pabrėžė būtinybę ją remti.
Ketvirtadienio popietę Kyjivo centre per oro pavojaus signalą, susijusį su atakuojančių bepiločių orlaivių grėsme, nugriaudėjo sprogimai. Tuo metu Ukrainos sostinėje lankėsi Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris.
Pasak „The Guardian“ korespondento Luke'o Gardingo, sprogimai Kyjive nugriaudėjo kaip tik tuo metu, kai K.Starmeris vedė derybas su Ukrainos prezidentu V.Zelenskiu. Dronas „buvo matomas ir girdimas“, kai skrido virš rūmų, rašo „The Guardian“.
Kyjivo miesto karinės adminoistracijos vadovas Timūras Tkačenka „Telegram“ kanale pranešė apie nuolaužų fiksavimą Holosijivsko, Darnickio ir Pečerskio rajonuose. Gaisrų ir aukų nebuvo.
„Bloomberg“ šaltiniai įvardija dvi priemones, ko gali imtis D.Trumpas dėl karo Ukrainoje
16:30
Donaldo Trumpo komanda rengia sankcijų strategiją, kuria siekiama sudaryti palankesnes sąlygas taikiam Rusijos ir Ukrainos sureguliavimui, pranešė naujienų agentūra „Bloomberg“.
Tarp svarstomų variantų yra dalinis sankcijų sušvelninimas Rusijos naftos bendrovėms „kaip geros valios gestas siekiant sudaryti taikos susitarimą“. Kitas požiūris apima sankcijų spaudimo stiprinimą siekiant „padidinti įtaką Maskvai“.
Kadenciją baigianti Joe Bideno administracija sausio 10 d. įvedė reikšmingiausias sankcijas Rusijos prekybai nafta. Dėl šio žingsnio iškilo atviras klausimas, kaip D.Trumpas vertina šias priemones, atsižvelgiant į jo įsipareigojimą greitai užbaigti Rusijos karą Ukrainoje.
Galimi du variantai
Agentūros „Bloomberg“ duomenimis, D.Trumpo komanda svarsto du pagrindinius variantus. Vienas iš jų, jei naujoji administracija manys, kad karo pabaiga jau arti, apima tam tikras priemones, palankias Rusijos naftos gamintojams, kuriems taikomos sankcijos, kurios galėtų padėti sudaryti taikos susitarimą. Antrasis variantas remtųsi sankcijomis, dar labiau didindamas spaudimą, kad padidintų įtaką, teigė šaltiniai.
Šaltinių teigimu, D.Trumpo komandos planai yra ankstyvoje stadijoje ir galiausiai priklausys nuo paties išrinktojo prezidento. Praėjusią savaitę D.Trumpas sakė, kad ruošiasi susitikti su Vladimiru Putinu, taip padidindamas galimybę artimiausiu metu surengti galimas derybas dėl karo nutraukimo.
Diskusijose dėl strategijos dalyvauja kai kurie D.Trumpo į vadovaujamuosius postus paskirti asmenys, taip pat buvę jo pirmosios administracijos sankcijų pareigūnai. Taip pat atsiklausiama kelių konservatyvių pažiūrų analitinių centrų nuomonės.
Kaip pažymi „Bloomberg“, trečiadienį vykusiame valstybės sekretoriaus patvirtinimo klausyme Marco Rubio sankcijas įvardijo kaip pagrindinį svertą, galintį padėti pasiekti taikų sprendimą.
D.Trumpo komandai agresyvesnė Rusijos politika gali reikšti griežtesnes antrines sankcijas prekybai nafta, dėl kurių nukentėtų tiek Europos transportuotojai, tiek Azijos pirkėjai, įskaitant stambias Kinijos ir Indijos bendroves, teigė šaltiniai. Kitas galimas požiūris – reikalauti griežtesnių intervencijų į tanklaivių, gabenančių rusišką naftą per gyvybiškai svarbius Danijos ir Turkijos sąsiaurius, praplaukimą.
