Svarbiausios naujienos
- „Foreign Affairs“ – apie strategijos keitimą: Ukraina gali laimėti karą gindamasi
- Skelbiama, kad ES iki pavasario galės pristatyti žadėtą milijoną artilerijos sviedinių
- Tūkstančiai ukrainiečių Rusijos nelaisvėje: karinė žvalgyba atskleidė, kaip juos grąžins
- Britų žvalgyba paaiškino, kodėl rusai nuolat netyčia bombarduoja savo teritorijas
- „Time“: Ukraina gali prarasti okupuotas teritorijas, jei nesiims trijų veiksmų
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Foreign Affairs“ – apie strategijos keitimą: Ukraina gali laimėti karą gindamasi
17:27
JAV žurnalas „Foreign Affairs“ teigia, kad Ukraina gali laimėti Rusijos sukeltą karą gynybos priemonėmis.
Pažymima, kad ši galimybė dabar Vakaruose dažniausiai ignoruojama, ir veltui, nes Kyjivo ir jo Vakarų partnerių pergalė daugiausia priklauso nuo to, ar pavyks sutrukdyti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pasiekti savo strateginius tikslus: susilpninti Kyjivą, užgrobti kuo daugiau teritorijos ir užkirsti kelią tolesnei Ukrainos integracijai į Europą.
„Jei Ukraina artimiausiais mėnesiais sugebės apginti savo kontroliuojamą teritoriją, pasitelkdama tokius pajėgumus kaip prieštankinės minos ir betoniniai įtvirtinimai, ji gali užkirsti Rusijai kelią į visišką pergalę ir galbūt net atverti duris deryboms. V.Putinas, matyt, mano, kad laikas yra jo pusėje; stipri ir ilgalaikė Ukrainos gynyba įrodys, kad jis klysta“, – rašo žurnalas „Foreign Affairs“.
Leidinyje pažymima, kad po dvejų karo metų V.Putinas nėra linkęs pripažinti pralaimėjimo, nes vis dar tiki, kad jo kariuomenė turi perspektyvų kelią į pergalę. Jis mano, kad gali tverti ilgiau nei tęsis Vakarų parama Kyjivui ir galiausiai nugalėti Ukrainą.
Pasak leidinio, būtent gynyba gali būti kelias į pergalę, jei Ukrainai ir jos rėmėjams iš Vakarų pavyks įtikinti V.Putiną, kad jis neturi galimybių įgyvendinti tai, ką suplanavo.
Teigiama, kad, norint sėkmingai pereiti prie gynybos, Ukrainai reikės trijų konkrečių elementų:
įrengti gynybinių linijų sistemą, sudarytą iš gilių tranšėjų, parengtų šaudymo pozicijų, griovių, prieštankinių minų ir betoninių prieštankinių piramidinių užtvarų, vadinamų „drakono dantimis“;
susikoncentruoti į kovą danguje, užtikrinant, kad nė viena pusė neįgytų pranašumo ore;
plėsti vietinę ginklų gamybą, mažinant priklausomybę nuo Vakarų tiekimo.
Taip pat pabrėžiama, kad perėjimas prie gynybos yra vertingas ne tik todėl, kad galėtų parodyti Kremliui, jog tolesni teritoriniai laimėjimai yra nepasiekiami, bet ir todėl, kad padėtų Ukrainai išspręsti dvi didžiausias problemas: karių trūkumą ir silpnėjančią Vakarų paramą.
„Dėl gynybinės strategijos Ukrainai nereikia ginkluotis brangiomis ir deficitinėmis Vakarų sistemomis, skirtomis suteikti jai kokybinį puolimo pranašumą, pavyzdžiui, pažangiais naikintuvais ar tankais. Vietoj to Vakarai galėtų nukreipti pagalbą pigesnei amunicijai, statybinėms medžiagoms ir oro gynybos sistemoms, kartu stengdamiesi kurti Ukrainos gynybos pramonės bazę“, – pabrėžė „Foreign Affairs“.
Padėtis fronto linijose
Laikraštis „The New York Times“, remdamasis ukrainiečių kovotojais, rašė, kad Rusijos puolimai dabar yra tokie intensyvūs didelėje centrinės ir rytinės Ukrainos fronto dalyje, kad veikti arti fronto linijos dar niekada nebuvo taip pavojinga.
Atkreiptas dėmesys, kad Ukrainos kariai palei didžiąją dalį fronto linijos oficialiai yra gynybos režime.
Grupė nepilnamečių ukrainiečių buvo išsiųsta į mokymus kartu su Baltarusijos kariuomene
19:21
Baltarusijos valstybinė televizija trečiadienį pranešė, kad valdžios institucijos išsiuntė grupę nepilnamečių, neseniai priverstinai atvežtų iš Ukrainos, dalyvauti mokymuose kartu su šalies kariuomene.
Kyjivas ir Baltarusijos opozicija teigia, kad Maskvos sąjungininkas Minskas neteisėtai perkelia ukrainiečių vaikus į Baltarusiją. Kritikai teigia, kad tai yra vaikų prorusiškos indoktrinacijos kampanija.
Skelbiama, kad į mokymus buvo išsiųsti 35 vaikai iš Rusijos okupuoto Ukrainos Antracyto miesto šalies rytuose. Anot Baltarusijos valdžios institucijų, nepilnamečiai buvo išsiųsti į rytinį Baltarusijos miestą Mogiliavą.
Valstybinis televizijos kanalas „Belarus1“ pranešė, kad vaikai apgyvendinti sanatorijoje ir jais rūpinasi Nepaprastųjų situacijų ministerijos darbuotojai.
Pasak kanalo, kariškiai „moko vaikus, kaip elgtis ekstremaliose situacijose“.
Baltarusių opozicija ragina Tarptautinį baudžiamąjį teismą (TBT) patraukti baudžiamojon atsakomybėn autoritarinį Baltarusijos prezidentą Aliaksandrą Lukašenką ir jo vyriausybės pareigūnus už neteisėtą ukrainiečių vaikų perkėlimą į šalį.
Praėjusių metų birželio mėnesį Baltarusijos opozicijos atstovai TBT pateikė medžiagą, kurioje, jų teigimu, buvo matyti daugiau nei 2,1 tūkst. ukrainiečių vaikų iš mažiausiai 15 Rusijos okupuotų Ukrainos miestų, kurie buvo priverstinai išvežti į Baltarusiją su A. Lukašenkos sutikimu.
Buvęs Baltarusijos kultūros ministras Pavelas Latuška tikisi, kad ši medžiaga paskatins TBT išduoti A.Lukašenkos arešto orderį, kaip tai padarė Rusijos prezidento Vladimiro Putino atžvilgiu.
2023-ųjų kovą TBT išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Purino arešto orderį dėl įtariamo neteisėto ukrainiečių vaikų deportavimo – karo nusikaltimo. Hagoje įsikūręs teismas taip pat išdavė orderį Marios Lvovos-Belovos atžvilgiu.
„Belarus1“ paskelbtoje medžiagoje matyti, kaip vaikai ant rankovių nešioja Rusijos vėliavą.
Ukrainos valdžios institucijos teigia, kad vaikų deportavimą tiria kaip galimą genocidą. Ukrainos generalinio prokuroro teigimu, tyrimas dėl galimo daugiau kaip 19 tūkst. vaikų priverstinio deportavimo iš okupuotų Ukrainos teritorijų vyksta ir dėl Baltarusijos vaidmens.
Baltarusija yra artimiausia Maskvos sąjungininkė nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 metų vasarį. Autoritarinis Baltarusijos vadovas A.Lukašenka leido Rusijai pasinaudoti Baltarusijos teritorija užpuolant Ukrainą. Be to, Rusija savo sąjungininkės teritorijoje dislokavo taktinių branduolinių ginklų.
V.Čmilytė-Nielsen: vienbalsis palaikymas Ukrainai yra mūsų Seimo vizitinė kortelė
19:20
Lietuva tęs paramą Ukrainai, o vienbalsis palaikymas Kyjivui yra šalies Seimo vizitinė kortelė, sako parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, susitikusi su Vilniuje viešinčiu Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir jo delegacija.
Susitikime dalyvavo ir kitų Seimo frakcijų atstovai.
„Jis (palaikymas – BNS) ir toliau bus tęsiamas. Visų parlamentinių frakcijų, Seimo valdybos nariai buvo čia. Tas vieningas, vienbalsis palaikymas Ukrainai yra mūsų Seimo vizitinė kortelė. Manau, kad tai buvo svarbu pasakyti mūsų draugams ukrainiečiams“, – žurnalistams po susitikimo sakė V.Čmilytė-Nielsen.
Pasak jos, Lietuva toliau išliks Ukrainos ambasadore visuose reikalinguose formatuose.
„Pagrindinė žinia yra ta, kad prezidentas dėkoja Lietuvai ir pusiau juokais, pusiau rimtai pasakė, kad nėra ko daugiau prašyti iš Lietuvos, nes Lietuva ir taip daro viską, ką gali. Tai yra įvertinimas to, ką darėme visą tą laiką nuo pat pilno masto karo pradžios“, – teigė Seimo pirmininkė.
Jos teigimu, per susitikimą aptartas ir ginklų tiekimas Ukrainai, parama Kyjivo narystės Europos Sąjungoje, NATO.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
„Jis yra simbolis“: Lietuvos žmones įkvėpė V.Zelenskio kalba Vilniuje
18:11
Kreipdamasis į Lietuvos žmones, Ukrainos prezidentas ragino neprarasti pergalės vilties, nors plataus masto Rusijos invazija greitai įžengs į trečiuosius metus.
Simono Daukanto aikštėje susirinkę pasiklausyti Volodymyro Zelenskio vilniečiai sakė, kad jo kalba įkvėpė, o daliai priminė pačios Lietuvos pastangas atsiplėšti nuo Sovietų Sąjungos.
„Šlovė Ukrainai! Didvyriams šlovė!“ – skandavo žmonės tiek prieš pasirodant V. Zelenskiui ant scenos, tiek vėliau kartu su juo.
Aikštėje susirinkę žmonės nešėsi Ukrainos ir Lietuvos vėliavas, plakatus.
Lietuvos ir Ukrainos prezidentų kalbų klausė studentai, pensininkai, šeimos su vaikais, Seimo nariai, savivaldybių merai, buvę valstybės vadovai.
V. Zelenskis savo kalboje teigė, kad imperinius Rusijos siekius būtina sustabdyti, nes jie grasina ne tik Ukrainai, bet ir daugeliui kitų valstybių. Jis tvirtino, kad „Rusija neišgyvens, jei mes ir toliau prieš ją kovosime.
Ukrainos prezidentas kreipimąsi pradėjo lietuviškai: „Sveikinu tave, Vilniau, sveikinu tave, Lietuvos tauta“.
Jis dėkojo Lietuvai už paramą ir už tai, „kad laikote Ukrainą savo širdyse šiuos ilgus karo mėnesius, metus“.
Emocionali kalba
64 metų verslininkė Laima Malinauskienė BNS sakė, kad V. Zelenskio kalba ir jos pasiklausyti susirinkusi minia jai priminė Sąjūdžio mitingus, kuriuose moteriai teko dalyvauti.
„Prezidento kalba labai emocionali. Atrodo pavargęs, bet bekalbant įsijungė jo vidinė energija ir jo beklausant gali patikėti, kad Ukraina laimės“, – teigė ji.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusai iš oro bombardavo Charkivo srities kaimą
17:58
Rusija smogė Charkivo srities Kupjansko rajonui – žuvo moteris.
Apie tai savo "Telegram" kanale pranešė Charkivo srities administracijos pirmininkas Olehas Sinehubovas. "Okupantai smogė valdomomis aviacinėmis bombomis Olchovatkos kaimui Kupjansko rajone. Dėl priešo smūgio žuvo 48 metų moteris", - rašė jis.
Be to, pridūrė O.Sinehubovas, per ataką buvo apgadinta 10 privačių namų ir parduotuvė. Dėl apšaudymo mokykloje kilo gaisras. Gelbėjimo tarnybos toliau likviduoja padarinius.
„Foreign Affairs“ – apie strategijos keitimą: Ukraina gali laimėti karą gindamasi
17:27
JAV žurnalas „Foreign Affairs“ teigia, kad Ukraina gali laimėti Rusijos sukeltą karą gynybos priemonėmis.
Pažymima, kad ši galimybė dabar Vakaruose dažniausiai ignoruojama, ir veltui, nes Kyjivo ir jo Vakarų partnerių pergalė daugiausia priklauso nuo to, ar pavyks sutrukdyti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pasiekti savo strateginius tikslus: susilpninti Kyjivą, užgrobti kuo daugiau teritorijos ir užkirsti kelią tolesnei Ukrainos integracijai į Europą.
„Jei Ukraina artimiausiais mėnesiais sugebės apginti savo kontroliuojamą teritoriją, pasitelkdama tokius pajėgumus kaip prieštankinės minos ir betoniniai įtvirtinimai, ji gali užkirsti Rusijai kelią į visišką pergalę ir galbūt net atverti duris deryboms. V.Putinas, matyt, mano, kad laikas yra jo pusėje; stipri ir ilgalaikė Ukrainos gynyba įrodys, kad jis klysta“, – rašo žurnalas „Foreign Affairs“.
Leidinyje pažymima, kad po dvejų karo metų V.Putinas nėra linkęs pripažinti pralaimėjimo, nes vis dar tiki, kad jo kariuomenė turi perspektyvų kelią į pergalę. Jis mano, kad gali tverti ilgiau nei tęsis Vakarų parama Kyjivui ir galiausiai nugalėti Ukrainą.
Pasak leidinio, būtent gynyba gali būti kelias į pergalę, jei Ukrainai ir jos rėmėjams iš Vakarų pavyks įtikinti V.Putiną, kad jis neturi galimybių įgyvendinti tai, ką suplanavo.
Teigiama, kad, norint sėkmingai pereiti prie gynybos, Ukrainai reikės trijų konkrečių elementų:
įrengti gynybinių linijų sistemą, sudarytą iš gilių tranšėjų, parengtų šaudymo pozicijų, griovių, prieštankinių minų ir betoninių prieštankinių piramidinių užtvarų, vadinamų „drakono dantimis“;
susikoncentruoti į kovą danguje, užtikrinant, kad nė viena pusė neįgytų pranašumo ore;
plėsti vietinę ginklų gamybą, mažinant priklausomybę nuo Vakarų tiekimo.
Taip pat pabrėžiama, kad perėjimas prie gynybos yra vertingas ne tik todėl, kad galėtų parodyti Kremliui, jog tolesni teritoriniai laimėjimai yra nepasiekiami, bet ir todėl, kad padėtų Ukrainai išspręsti dvi didžiausias problemas: karių trūkumą ir silpnėjančią Vakarų paramą.
„Dėl gynybinės strategijos Ukrainai nereikia ginkluotis brangiomis ir deficitinėmis Vakarų sistemomis, skirtomis suteikti jai kokybinį puolimo pranašumą, pavyzdžiui, pažangiais naikintuvais ar tankais. Vietoj to Vakarai galėtų nukreipti pagalbą pigesnei amunicijai, statybinėms medžiagoms ir oro gynybos sistemoms, kartu stengdamiesi kurti Ukrainos gynybos pramonės bazę“, – pabrėžė „Foreign Affairs“.
Padėtis fronto linijose
Laikraštis „The New York Times“, remdamasis ukrainiečių kovotojais, rašė, kad Rusijos puolimai dabar yra tokie intensyvūs didelėje centrinės ir rytinės Ukrainos fronto dalyje, kad veikti arti fronto linijos dar niekada nebuvo taip pavojinga.
Atkreiptas dėmesys, kad Ukrainos kariai palei didžiąją dalį fronto linijos oficialiai yra gynybos režime.
V.Zelenskis Vilniuje: nebus dienos po Ukrainos, bus diena po karo ir po V.Putino
16:54
Vilniuje viešintis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad imperinius Rusijos siekius būtina sustabdyti, nes jie grasina ne tik Ukrainai, bet ir daugeliui kitų valstybių.
„Dabar, kai Maskva bando susigrąžinti savo senąją imperiją, pasitelkdama visą šiuolaikinių ginklų spektrą, mūsų ukrainietiška drąsa yra ir pagalba jums. Mūsų vienybė su jumis yra ir jūsų saugumo garantas. Mūsų karių atsparumas yra ir jūsų atsparumas“, – trečiadienį sakė V. Zelenskis, kreipdamasis į Lietuvos žmones Simono Daukanto aikštėje.
„Mūsų ukrainietiška nuojauta sako, kad Rusija neišgyvens, jei mes ir toliau prieš ją kovosime“, – teigė jis.
Pasak Ukrainos prezidento, karą prieš jo valstybę pradėjusi Rusija jau įsivaizdavo savo pergalės dieną, ir jeigu tokia diena išauštų, tada Maskva darytų viską, kad tai tęstųsi, kad ateitų diena po Moldovos, diena po Baltijos šalių, diena po Lenkijos, diena po daugelio kitų.
Ukrainos vadovas teigė, kad rusai jo šalyje „žudo nedvejodami“, žiauriai kankina, jau deportavo šimtus tūkstančių ukrainiečių.
„Jie norėjo ištrinti viską, kuo pagrįsta mūsų kultūra“, – sakė V. Zelenskis.
Tačiau, jo teigimu, istorija ne kartą parodė, kad visiems susivienijus, nugali laisvė. Anot Ukrainos prezidento, nors dar negalima pasakyti tikslios pergalės dienos ar aplinkybių, tačiau ji ateis.
„Nebus tos dienos po Ukrainos. Bus diena po karo, bus diena po Putino. Tai bus mūsų saugumo diena, garantuoto saugumo, jūsų nepajudinamos laisvės, ramaus Estijos, Latvijos, Suomijos, Švedijos gyvenimo, visų valstybių, kurių likimą Rusija dabar bando paskandinti abejonėse, diena“, – kalbėjo jis.
V. Zelenskis savo kreipimąsi pradėjo lietuviškai: „Sveikinu tave, Vilniau, sveikinu tave, Lietuvos tauta“.
Jis dėkojo Lietuvai už paramą ir už tai, „kad laikote Ukrainą savo širdyse šiuos ilgus karo mėnesius, metus“.
Ukrainos prezidentas trečiadienį į Lietuvą atvyko iš anksto neskelbto vizito. Jis planuoja aplankyti ir kitas Baltijos valstybes.
Netikėtai mirė Vladimiro Putino kovos su senėjimu guru
16:46
Staiga mirė 77 metų sulaukęs Sankt Peterburgo Bioreguliacijos ir gerontologijos instituto direktorius profesorius Vladimiras Chavinsonas. Ši žinia sudavė didžiulį smūgį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, nes V.Chavinsonas dažnai buvo vadinamas asmeniniu prezidento gerontologu.
Sankt Peterburgo Bioreguliacijos ir gerontologijos instituto direktoriaus mirties priežastis neskelbiama. V.Chavinsonas garsiai kalbėdavo, kad siekė atskleisti paslaptį, kaip sulėtinus senėjimo procesą žmonės galėtų gyventi iki 110 ar 120 metų, skelbia laikraštis „The Mirror“.
71 metų V.Putinas, kaip žinoma, labai domisi kovos su senėjimo metodais ir 2017 m. Kremliuje vykusioje ceremonijoje profesorių apdovanojo svarbiu apdovanojimu.
Plačiau skaitykite ČIA.
16:25
Lietuva į Ukrainą vasarį siųs šarvuočius „M577“, V.Zelenskis iš Vakarų laukia oro gynybos
15:51
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pranešė, kad Lietuva į Ukrainą vasarį nusiųs šarvuočius „M577“, o Vilniuje viešintis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Vakarų prašė oro gynybos ginkluotės.
„Jau sausio mėnesį į Ukrainą vėl siųsime amunicijos, generatorių, detonavimo sistemų, o vasarį – šarvuočius „M577“, apmokysime Ukrainos karius“, – trečiadienį bendroje spaudos konferencijoje su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Vilniuje sakė šalies vadovas.
Valstybės gynimo taryba dar pernai yra patvirtinusi 200 mln. eurų vertės ilgalaikės karinės paramos paketą Ukrainai, jis apima 2024 – 2026 metus.
G. Nausėda taip pat teigė manantis, jog privalu užtikrinti sąjungininkų bei partnerių ilgalaikės paramos tęstinumą Ukrainai.
„Kad galėtų padėti Ukrainai, visa Europos gynybos pramonė privalo dirbti sparčiau – greitinti apsukas ir adekvačiai reaguoti į sudėtingą saugumo situaciją“, – sakė šalies vadovas.
„Vakarų pasaulis privalo suprasti, kad tai nėra tik ukrainiečių kova, tai visos Europos ir viso demokratinio pasaulio kova už taiką ir laisvę“, – pridūrė jis.
„Jis nori mus okupuoti pilnai“
V. Zelenskis teigė, kad stringanti Vakarų parama „tik prideda jėgų Rusijai“.
„Jis (Vladimiras Putinas – BNS) nesiruošia sustoti, jis nori mus okupuoti pilnai. Ir tas partnerių netikslumas, nepilnas įsitikinimas dėl rezultato, finansinės ir karinės paramos Ukrainai, jų reakcijos greičio, tik prideda jėgų bei stiprybės, drąsos Rusijai“, – kalbėjo Ukrainos lyderis.
„Kol Rusijos prezidentas nesugriaus Ukrainos, tol nenusiramins“, – pridūrė jis.
Jungtinėse Valstijose Kongreso respublikonai blokuoja karinės pagalbos Ukrainai atnaujinimą, o finansinę Europos Sąjungos paramą – Vengrija.
Siekia daugiau oro gynybos
Vilniuje viešint V. Zelenskiui pasirašytas Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos ir Ukrainos strateginių pramonės šakų ministerijos supratimo memorandumas dėl gynybos ir saugumo pramonės bendradarbiavimo.
Taip pat susitarimus dėl glaudesnio bendradarbiavimo pasirašė Lietuvos ir Ukrainos įmonės, tarp jų „RSI Europe“, „Brolis Semiconducters“, „NT Service“, DMEXS ir „Ukrainian Defense Industry“.
Ukrainos lyderis vylėsi, kad tokių susitarimų ateityje bus ir dagiau. Jis taip pat pabrėžė, kad ginklų trūkumas jaučiamas visame pasaulyje.
„Bendrai pasaulyje trūksta ginklų – ne tik mums, bet ir visam likusiam pasauliui, sandėliai tušti, kyla daug iššūkių pasaulio gynybai, būtent dėl to esame susidomėję bendra gamyba“, – sakė V. Zelenskis.
„Darysime tą pastoviai, nelaukdami, kol visas deficitas savaime susidarys“, – pridūrė jis.
Ukrainos vadovo teigimu, Rusijai surengus kelis intensyvius apšaudymus raketomis, šiuo metu Kyjivui trūksta oro gynybos sistemų.
„Ko šiandien su partneriais dar negalime gaminti artimiausiu metu, tai šiuolaikinės oro gynybos sistemos, to trūksta labai stipriai, – kalbėjo prezidentas. – Oro gynybos sistemos yra numeris vienas, ko mums dabar trūksta.“
Dėkojo už paramą
Kaip trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija, Lietuva Ukrainai 2024 metais perduos pernai nupirktas transporto priemones: sunkvežimius, pikapus, greitosios pagalbos automobilius, įvairias priekabas ir krautuvus.
Taip pat bus perduodami bepiločiai orlaiviai, antidronai, nuotolinio detonavimo sistemos, šaudmenys ir dėtuvės, šiltos aprangos komplektai ir įvairi žiemos metu reikalinga įranga.
Didžioji dalis naujausios paramos, pasak ministerijos, yra orientuota į Lietuvos buriamos Ukrainos išminavimo koalicijos poreikius, todėl bus perkama įvairi išminavimo įranga, krautuvai, kurovežiai, šoviniai, sauso maisto daviniai. Ši parama Ukrainą pasieks 2024–2025 metais.
Iki šių metų pabaigos planuojama parengti apie 3 tūkst. Ukrainos karių, taip pat bus tęsiama sužeistų karių reabilitacija.
„Iki šios dienos jūsų valstybės palaikymas mums yra itin reikšmingas – ginklai, technika, mūsų karių mokymai. (...) Visa tai mums prideda jėgų“, – teigė V. Zelenskis.
Europos komisaras: ES iki pavasario galės pristatyti žadėtą milijoną artilerijos sviedinių
15:22
Tikėtina, kad iki kovo arba balandžio mėn. ES galės įvykdyti savo įsipareigojimus Ukrainai pristatyti milijoną artilerijos sviedinių. Tai pareiškė Europos Komisijos narys Thierry Bretonas, rašo leidinys „Politico“.
Kad tikslas būtų pasiektas, pareigūnas paragino ES valstybes sumažinti ginklų eksportą į kitas šalis ir daryti spaudimą karo pramonei didinti šaudmenų gamybą šalies viduje.
Praėjusių metų kovą Briuselis pareiškė, kad per metus Kyjivui pateiks milijoną sviedinių, tačiau vėliau buvo pareikšta, kad šis tikslas atrodo abejotinas.
T.Bretonas taip pat sakė, kad ES per dvejus metus galėtų prilygti Rusijai pagal ginklų gamybą. Jo teigimu, labai svarbu, kad ES turėtų tokį patį potencialą.
Anksčiau Briuselis pažadėjo Ukrainai suteikti ketverių metų 50 mlrd. eurų vertės pagalbos paketą, tačiau Budapeštas kol kas blokuoja šį sprendimą. Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas mano, kad Ukraina neturėtų gauti tokių didelių sumų iš ES biudžeto, nes ji nėra bloko narė.
Briuselis rengia alternatyvų pagalbos paketą Ukrainai, jei vasario 1 d. aukščiausiojo lygio susitikime nepavyktų patvirtinti ketverių metų paramos Kyjivui programos.
Pasak „Financial Times“ šaltinių, pareigūnai svarsto galimybę atimti iš Budapešto balsavimo teises, kad būtų susitarta dėl naujo pagalbos Kyjivui paketo. Tokia procedūra gali būti vykdoma pagal vieną iš ES sutarties straipsnių, pagal kurį iš šalies galima atimti balsavimo teises dėl Europos teisės aktų pažeidimo. Kartu tokį sprendimą gali blokuoti kita ES valstybė narė.
