Ukrainos gynybos ministerija svarsto galimybę iš karto atleisti tris Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadus

Lenkijos sunkvežimių vairuotojai teigė, kad derybos su Ukrainos vyriausybe ginčo neišsprendė ir jie toliau blokuos sieną su Ukraina, pranešė „Ukrainska Pravda“

„Mes nepasiekėme susitarimo. Ukrainos pusė neatsižvelgia į mūsų reikalavimus“, – sakė protesto akcijos organizatorius Rafalas Mekleris.

Lenkijos infrastruktūros ministerijos duomenimis, blokatoriams keliami šeši reikalavimai:

• leidimų Ukrainos vežėjams grąžinimas;
• sugriežtinti vežimo reikalavimus pagal ECMT (Europos transporto ministrų konferencijos sertifikatus);
• draudimas Lenkijoje registruoti įmones, kurių kapitalas yra ne iš ES šalių;
• prieigos prie Ukrainos sistemos „Shlyakh“ suteikimas;
• atskiros eilės automobiliams iš ES sistemoje „eCherha“;
• atskiros eilės tuštiems automobiliams.

Rusija įkalino šalies opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno sąjungininkę, teisiamą dėl įtariamo ekstremizmo, pirmadienį pranešė jos bendražygiai.

Ksenijai Fadejevai, kuri vadovavo dabar uždrausto A.Navalno Kovos su korupcija fondo (FBK) politiniam biurui Sibire esančiame Tomsko mieste, gresia iki 12 metų kalėjimo, jei ji bus nuteista.

Iki šiol K.Fadejevai buvo taikytas namų areštas. 2022 metų sausį ji buvo įtraukta į Rusijos teroristų sąrašą, o rugpjūtį stojo prieš teismą.

Maskva naudojasi įstatymais dėl teroristinių ir ekstremistinių organizacijų, siekdama savo kritikams, įskaitant A.Navalną ir jo svarbiausius bendražygius, skirti ilgas laisvės atėmimo bausmes.

„Ksenija Fadejeva buvo pasiųsta į kalėjimą“, – socialiniuose tinkluose pranešė A.Navalno komanda.

Bylą nagrinėjantis teisėjas sutiko su prokuratūra, kuri teigė, kad namų areštas yra per švelni kardomoji priemonė, pirmadienį sakė K.Fadejevos kolega Andrejus Fatejevas.

2020 metais K.Fadejeva kartu su kitais nepriklausomais aktyvistais Sibire buvo išrinkta į Tomsko miesto tarybą. Tai įvyko praėjus kelioms savaitėms po to, kai A.Navalnas buvo apnuodytas, anot gydytojų, nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“, kai buvo atvykęs į rinkimų kampaniją šiame mieste.

AFP-Scanpix nuotr.

Pats A.Navalnas šiuo metu atlieka 19 metų laisvės atėmimo bausmę, taip pat dėl kaltinimų ekstremizmu.

2021 metais Rusija A.Navalno organizaciją paskelbė ekstremistine ir ėmėsi negailestingo teisinio susidorojimo su tais jo bendražygiais, kurie atsisakė bėgti iš šalies.

Ši kampanija dar suintensyvėjo po to, kai Maskva praėjusių metų vasarį pradėjo puolimą Ukrainoje.

Žmogaus teisių grupė „Memorial“, kurią Rusija taip pat yra likvidavusi, pirmadienį pareiškė, kad K.Fadejeva yra politinė kalinė.

A.Navalno komanda teigė, kad K.Fadejeva vadovavo korupcijos regione tyrimams, nušvietė visuomenės problemas ir „užsiėmė teisėta politine veikla“.

„Ksenija turėtų būti laisva“, – sakoma komandos pranešime socialiniuose tinkluose.

Ukrainos gynybos ministerija svarsto galimybę atleisti tris Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadus, pranešė Ukrainos žiniasklaida, remdamasi šaltiniais šalies karinėje politinėje vadovybėje.

Pasak pašnekovų, Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas rengiasi atleisti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Medicinos pajėgų vadę Tetianą Ostaščenko, Tavrijos operatyvinės ir strateginės pajėgų grupės vadą Oleksandrą Tarnavskį ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų jungtinių pajėgų vadą Serhijų Najevą.

„Kaip žinote, paramedikai ir savanoriai, kurie užsiima gynybos pajėgų medicinine pagalba, primygtinai reikalavo atleisti Ostaščenką. Apie Tarnavskio, kuris vadovauja vienai iš Ukrainos kontrpuolimo krypčių, galimo atleidimo priežastis nepranešama“, – rašoma straipsnyje.

Šaltiniai taip pat nenurodo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų jungtinių pajėgų vado Serhijaus Najevo atleidimo priežasčių. Leidinyje teigiama, kad jis gali tapti vienu iš pagrindinių kaltinamųjų byloje dėl Chersono srities gynybos 2022 m. Rusijos invazijos pradžioje.

Prezidento kanceliarija, atsakydama į žiniasklaidos kreipimąsi dėl tikėtinų atleidimų, pareiškė, kad jei toks sprendimas bus priimtas, apie tai bus atitinkamai pranešta oficialioje valstybės vadovo interneto svetainėje. Tokią poziciją išsakė V.Zelenskio spaudos sekretorius Serhijus Nikiforovas.

Pažymima, kad vienas iš leidinio pašnekovų teigia, jog šių vadų atsistatydinimo klausimas svarstomas jau kelis mėnesius.

„Reuters“/„Scanpix“/Rustemas Umerovas

Remdamasi atvirais šaltiniais, britų visuomeninis transliuotojo BBC naujienų rusų kalba tarnyba kartu su leidiniu „Mediazona“ (Rusijoje pripažinta „užsienio agentu“) ir savanorių komanda nustatė mažiausiai 3755 Rusijos karių, žuvusių atremiant Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimą, pavardes.

Tarp jų – daugiau nei 370 karininkų, iš jų – 2 generolai ir 32 asmenys, turintys pulkininko leitenanto ar pulkininko laipsnį.

Plačiau skaitykite čia.

Imago / Scanpix nuotr./Rusijos karys

Briuselis ketina trečiadienį pateikti pasiūlymus dėl naujo sankcijų Rusijai dėl karo Ukrainoje paketo, į kurį būtų įtrauktas ir pelningo Maskvos deimantų eksporto uždraudimas, pirmadienį pranešė Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovas.

Nuo 2022 metų vasario, kai Kremlius pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, 27 valstybių blokas jau įvedė 11 beprecedenčių sankcijų Rusijai paketų.

„Į šį dvyliktąjį paketą bus įtraukta daugiau sąrašų, nauji eksporto, be kita ko, deimantų, draudimai, veiksmai, kuriais siekiama sugriežtinti naftos kainų viršutinės ribos taikymą, kad sumažėtų Rusijos gaunamos pajamos“, – pareiškė ES vyriausiasis diplomatas Josepas Borrellis.

Tuomet sankcijoms turės vienbalsiai pritarti visos ES šalys.

ES rengiasi nustatyti rusiškų deimantų draudimą, nes šiai priemonei ilgai besipriešinusi Belgija – vienas pagrindinių prekybos deimantais centrų – nusprendė jai nebeprieštarauti, kai Didysis septynetas (G-7) parengė planą, kaip nustatyti brangakmenių kilmę.

REUTERS-Scanpix nuotr.

Naujos sankcijos bus pasiūlytos tuo metu, kai ES vis stengiasi parengti ilgalaikį planą, kaip užtikrinti ginklų Ukrainai finansavimą.

Liepos mėnesį J. Borrellis pasiūlė ketverių metų trukmės ir 20 mlrd. eurų vertės schemą, pagal kurią būtų finansuojamas ginklų tiekimas Kyjivui.

Tačiau ši iniciatyva neįsitvirtino, nes pagrindinės šalys, pavyzdžiui, Vokietija, atsisakė už ją mokėti.

J. Borrellis sakė, jog tikisi gruodžio mėnesį Briuselyje vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime ES vadovams pateikti persvarstytą gynybos finansavimo Ukrainai planą.

Ne visi karai baigiasi taika. Kai kurie iš jų užstringa aklavietėje, o kartais ir dešimtmečiams. Korėja ir Kipras – vieni žinomiausi tokių pavyzdžių. Pasak naujienų agentūros „Reuters“, gali būti, kad įšaldyto konflikto scenarijus laukia ir Ukrainos.

Nors Ukrainos sąjungininkėms toks sprendimas toli gražu nebūtų idealus, kadangi Kyjivui ir toliau būtų reikalinga karinė bei ekonominė parama gynybai stiprinti, o šalys turėtų išlaikyti brangiai atsieinančias sankcijas Maskvai, tačiau konflikto įšaldymas bent iš dalies padėtų Vakarams pasiekti pagrindinį geostrateginį tikslą – pademonstruoti priešiškoms valstybėms, jog kėsintis į bent vieną iš sąjungininkų neapsimoka, rašo naujienų agentūra „Reuters“.

To nepaisiusiam Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kurio pajėgos mūšio lauke pasiekė ribotų teritorinių laimėjimų, karas jau kainavo dešimtis tūkstančių karių gyvybių, o jo išlaidos pasiekė astronomines sumas.

„Žinoma, Ukraina norėtų, kad Rusija paliktų visą jos teritoriją ir tada sudarytų taiką. Tačiau V.Putinas, vargu, ar ketina trauktis, jei nebus priverstas“, – komentare pažymėjo agentūros žurnalistas Hudo Dixonas.

Svarstymus apie galimus Ukrainos karo pabaigos scenarijus ypač paskatino Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado Valerijaus Zalužno vertinimas žurnale „The Economist“, kur jis pažymėjo, jog mūšio lauke įsivyravo aklavietė.

Plačiau skaitykite ČIA.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Volodymyras Zelenskis

Artėjant žiemai, Jungtinė Karalystė paskelbė apie naują pagalbos paketą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, į kurį įtraukti įvairūs drabužiai ir būtiniausia įranga.

Pranešama, jog Ukrainai bus perduota 82 tūkst. šalmų, 25 tūkst. žieminių drabužių komplektų, 10 tūkst. neperšaunamų liemenių komplektų, 70 tūkst. sausų maisto davinių paketų.

Anksčiau Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Grantas Shappsas sakė, kad jo šalis suteiks Ukrainai daugiau karinės pagalbos ir suvienys savo sąjungininkus, jog Ukraina gautų viską, ko reikia karui laimėti.

Spalio pradžioje kontaktinės grupės susitikimo Ramšteino formatu metu G.Shappsas taip pat paskelbė apie naują karinės pagalbos Ukrainai paketą. Šis paketas vertinamas 123 mln. dolerių.

Ukraina netrukus gali gauti 60 savaeigių priešlėktuvinės artilerijos sistemų „Gepard“, kurias JAV nusipirko iš Jordanijos, skelbia olandų leidinys „De Telegraaf“. 

Šią Vokietijoje pagamintą ginkluotę 2013 m. Nyderlandai pardavė Jordanijai ir už šį sandorį gavo 21 mln. eurų. Su paskutiniu 60-uoju įrenginiu Nyderlandų kariuomenė atsisveikino 2016 m.

„AFP“/„Scanpix“/„Gepard“ tankas su priešlėktuvinės gynybos sistema

Dabar JAV nusprendė iš Jordanijos už 110 mln. eurų nupirkti 60 sistemų ir atgabenti jas į Ukrainą.

Pasak leidinio, pirmųjų vienetų Ukraina gali tikėtis netrukus.

Ukrainos kariuomenė aktyviai naudoja „Gepard“ rusiškiems bepiločiams orlaiviams numušinėti. Tai padeda taupyti brangius šaudmenis tokioms oro gynybos sistemoms, kaip „Patriot“ ir IRIS-T, tad jos gali daugiau dėmesio skirti priešraketinei gynybai.

Dar vasaros pradžioje paaiškėjo, kad JAV bendrovė „Global Military Products“ iš JAV gynybos ministerijos gavo daugiau kaip 118 mln. dolerių vertės sutartį dėl savaeigių oro gynybos sistemų „Gepard“ pirkimo ir tiekimo Ukrainai.

Teigiama, kad Vokietija jau perdavė Ukrainai 49 savaeiges priešlėktuvines gynybos sistemas „Gepard“. Trys vienetai buvo perduoti spalio mėn.

Jungtinių Valstijų ambasadorė Ukrainoje Bridget Brink pranešė, kad nuo 2023 m. rugpjūčio mėn., kai buvo atidarytas Juodosios jūros humanitarinis koridorius, juo išplaukė 100-asis laivas.

Tokios naujienos itin reikšmingos Kyjivui, nes birželio mėnesį Rusija savo ruožtu nutraukė Juodosios jūros grūdų susitarimą, kuriuo ukrainietiškų grūdų eksportas buvo užtikrinamas ir karo metu.