Karas Ukrainoje. Ukrainos ir Europos laukia „kritinės savaitės“ iki D.Trumpo inauguracijos: įvardijo iššūkius

„Scanpix“/AP nuotr./Donaldas Trumpas, Emmanuelis Macronas ir Volodymyras Zelenskis

Ukrainai ir jos sąjungininkėms Europoje likus kelioms kritinėms savaitėms iki išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo inauguracijos, ant kortos pastatyta labai daug. Pastatytas ne tik Ukrainos suverenitetas ir nepriklausomybė, bet ir ilgalaikiai pačios Europos saugumo interesai, rašo „Financial Times“.

„D.Trumpas ne kartą yra sakęs, kad jis užbaigs karą per „vieną dieną“ po savo inauguracijos sausio 20 d... D. Trumpo ir jo sąjungininkų rinkimų kampanijos retorika leidžia manyti, kad jis gali mėginti priversti Ukrainą priimti taikos susitarimą, kuris bus itin palankus Maskvai, arba išvis apleisti Kyjivą“, – rašoma leidinyje.

Kaip pažymima, Europos lyderiai jau seniai teigia, kad joks susitarimas neturėtų būti primestas „per ukrainiečių galvas“. Tas pats pasakytina ir apie juos.

„Tačiau vargu ar Europa yra geriausioje padėtyje, kad galėtų priverstinai sėsti prie derybų stalo. E.Macrono rankas silpnina politinis paralyžius Prancūzijoje. Vokietijoje vyksta federaliniai rinkimai ir iki vasaros pradžios ji gali neturėti naujos vyriausybės. Augimas geriausiu atveju yra silpnas, o viešieji finansai visur yra įtempti“, – pridūrė „Financial Times“.

Leidinys rašo, kad europiečiai stengiasi nustatyti savo indėlį į bet kokį taikos susitarimą Ukrainoje. Išskyrus Vengriją ir Slovakiją, ES valstybės narės, kartu su sąjungininkėmis Didžiąja Britanija ir Norvegija, yra pasiryžusios išlaikyti paramą Ukrainai, sakė aukštas pareigūnas.

Kai kurie Europos pareigūnai sako, kad svarbu aiškiai parodyti Europos pasirengimą remti Ukrainą. Tarp jų yra ir Estijos gynybos ministras.

E.Macronas taip pat sako, kad Europai svarbu prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumą.

„Atrodo, kad dabar esame perėjimo nuo politinės ir rinkimų kampanijos retorikos prie realesnės ir rimtesnės politikos etape. Matome tokią atsargią evoliuciją link didesnės paramos Ukrainai, nes jie supranta, kad vis dėlto nesiruošia palikti Ukrainos“, – sakė Ukrainos parlamento Užsienio politikos komiteto vadovas Oleksandras Merežko.

Priminsime, anksčiau buvo pranešta, kad Donaldo Trumpo komanda informavo Europos pareigūnus, jog naujasis JAV prezidentas planuoja išlaikyti karinę pagalbą Ukrainai. Kartu buvo pažymėta, kad D. Trumpas ketina tęsti JAV ginklų tiekimą Kyjivui ir po savo inauguracijos. Šią informaciją patvirtino trys su derybomis susipažinę asmenys.

IMAGO/Maxim Platonov / IMAGO/SNA

Ukraina šeštadienio rytą dronų atakomis nunešė karą į Rusijos gilumą, kur, pasak pareigūnų, buvo apgadinta gyvenamųjų namų Kazanės mieste, esančiame už tūkstančio kilometrų nuo fronto linijos.

Tatarstano regiono gubernatoriaus Rustamo Minichanovo spaudos tarnyba pranešė, kad Kazanė atakuota aštuoniais dronais. Šeši jų pataikė į gyvenamuosius pastatus, vienas – į pramonės objektą, o dar vienas buvo numuštas virš upės.

Vietos „Telegram“ kanalo „Astra“ paskelbtame vaizdo įraše, kurį patikrino naujienų agentūra AP, matyti dronas, skriejantis į viršutinius daugiaaukščio pastato aukštus.

Vietos pareigūnai sakė, kad aukų nėra. Kazanės oro uoste buvo sustabdyti skrydžiai, atšaukti visi šeštadieniui ir sekmadieniui planuoti masiniai renginiai.

Visą tekstą skaitykite čia.

„Shutterstock“/Karas Ukrainoje

Nuo Rusijos Federacijos plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios Jungtinės Tautos užfiksavo daugiau kaip 12,3 tūkst. žuvusių civilių gyventojų. Be to, daugiau kaip 27,8 tūkst. žmonių buvo sužeisti.

„Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. lapkričio 30 d. JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras Ukrainoje užregistravo daugiau kaip 12 340 žuvusių ir 27 836 sužeistus civilius gyventojus“, – Saugumo Tarybos posėdyje sakė JT generalinio sekretoriaus pavaduotojas nusiginklavimo reikalams Izumi Nakamitsu, rašo „Ukrinform“.

42 proc. žuvusių civilių Ukrainos gyventojų lapkritį mirė dėl Rusijos panaudotų toliašaudžių ginklų, o šis skaičius gerokai viršija ankstesnių mėnesių duomenis.

Remiantis statistika, nuo sausio 1 d. iki lapkričio 30 d. dėl Rusijos okupacinių pajėgų oro antskrydžių žuvo 341 civilis gyventojas. Dar 1 803 žmonės dėl šių atakų buvo sužeisti. Tai yra atitinkamai tris ir šešis kartus daugiau nei tie patys praėjusių metų skaičiai.

Kaip pranešė UNIAN, anksčiau rugsėjis buvo mėnuo, per kurį Ukrainoje žuvo daugiausia civilių gyventojų – 208 civiliai žuvo ir 1 220 buvo sužeisti.

Gleb Garanich / REUTERS

Ukrainos oro pajėgos šeštadienį paskelbė, kad praėjusią naktį numušė 57 rusų dronus.

Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai atakavo Ukrainą 113 dronų ir raketa S-400.

57 dronai buvo numušti, dar 56 nukrito nepasiekę taikinių.

Oro gynyba veikė Poltavos, Sumų, Charkivo, Kyjivo, Černihivo, Čerkasų, Žytomyro, Chmelnyckio, Donecko, Dnipropetrovsko ir Zaporižios srityse.

Visą tekstą skaitykite čia.

V.Zelenskio „Telegram“ nuotr./Karas Ukrainoje

Gruodžio 21 d. rytą Ukrainos bepiločiai lėktuvai atakavo Kazanę. 

Tatarstano valdžios institucijos pranešė, kad išpuolyje dalyvavo mažiausiai aštuoni bepiločiai orlaiviai: šeši iš jų pataikė į gyvenamuosius pastatus, vienas – į pramonės įmonę, o vienas buvo numuštas virš upės. 

Anksčiau Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad priešlėktuvinės gynybos pajėgos vieną Ukrainos droną Tatarstane numušė 7.50 val.

Tatarstanas yra į vakarus nuo Uralo kalnų – daugiau kaip 1000 kilometrų nuo Ukrainos sienos. 

Kadras iš vaizdo įrašo/Paleidžiamas Ukrainos dronas

Ukrainos pajėgos surengė pirmąją antžeminę ataką naudodamos tik bepilotes antžemines transporto priemones ir pirmojo asmens vaizdo bepiločius orlaivius, taip pabrėždamos Ukrainos įsipareigojimą diegti technologines naujoves karyboje.

Gruodžio 20 d. pranešime JAV Karo tyrimų institutas remiasi Ukrainos nacionalinės gvardijos Chartijos brigados atstovu spaudai seržantu Volodymyru Degtyarevu, kuris pranešė apie Ukrainos gynybos pajėgų puolimą prieš Rusijos okupantų pozicijas netoli Lipcų kaimo, esančio į šiaurę nuo Charkivo.

Puolimo data nenurodyta, taip pat nenurodytos tikslios pozicijos, kuriose vyko mūšis. Pažymima, kad Ukrainos pajėgos naudojo dešimtis robotizuotų sistemų, įskaitant bepiločius orlaivius su kulkosvaidžiais, taip pat bepiločius orlaivius, kad ant priešo pozicijų padėtų ir nukenksmintų minas. Operacijos rezultatas – sėkmingai sunaikintos rusų pozicijos.

„Ši ataka tapo asimetrinių smogiamųjų pajėgumų, kuriuos Ukraina aktyviai plėtoja siekdama kompensuoti žmogiškųjų išteklių ribotumą, panaudojimo pavyzdžiu.

Ukrainos pareigūnai ne kartą pabrėžė Ukrainos pastangas naudoti technologijas ir asimetrinio smūgio pajėgumus, kad kompensuotų žmogiškųjų išteklių ribotumą, priešingai nei Rusijos pasiryžimas smarkiai aukotis dėl nedidelių teritorinių laimėjimų“, – pažymi analitikai.

Pranešime taip pat teigiama, kad Ukrainos generalinis štabas paskelbė apie naujų bepiločių orlaivių, prijungtų prie šviesolaidinių kabelių, bandymų pabaigą. Tokie įrenginiai yra atsparesni elektroniniam karui, kurį aktyviai naudoja Rusija.

Viena Ukrainos dronų gamybos įmonė paskelbė, kad neseniai sumontavo pirmojo FPV drono, pagaminto tik iš Ukrainoje pagamintų komponentų, prototipą.

Kitos svarbios analitikų išvados apie karą Ukrainoje:

• Gruodžio 20 d. rytą Rusijos balistinės raketos apgadino kelias ambasadas Kyjivo centre.
• Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė ketinantis 2025 m. Rusijos politinius ir ideologinius prioritetus sutelkti aplink Rusijos veteranus.
• Kremlius ir toliau kaltina Kursko srities valstybės tarnautojus nesugebėjimu reaguoti į Ukrainos įsiveržimą į regioną.
• Rusijos kariai žengė į priekį Kursko srityje, netoli Kupjansko, Torecko ribose ir link Vuhledaro.
• Gruodžio 20 d. Rusijos leidinys „Mediazona“ patvirtino, jog nuo 2024 m. sausio 1 d. Ukrainoje žuvo mažiausiai 20 364 Rusijos kariai.