Svarbiausios žinios iš Ukrainos
- TATENA pranešė apie padidėjusį karinį aktyvumą netoli Zaporižios atominės elektrinės.
- Karo studijų instituto (ISW) duomenimis, „Rusijos pajėgos atliko žymių valdymo ir kontrolės sistemos Ukrainoje pakeitimų, kad apsaugotų savo vadovavimo infrastruktūrą ir pagerintų dalijimąsi informacija.
- Britų žvalgyba: rusai bando „išsigelbėti“ perskirstydami pajėgas prie Robotynės.
- Rusija tikriausiai galės padidinti artilerijos šaudmenų gamybą iki 2 mln. vienetų per metus. Tačiau net ir šis skaičius neatitinka realių okupantų poreikių fronte.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusija skelbia apie dronų ataką prieš Krymą
23:19
Krymą okupavusios valdžios vadovas Serhijus Aksionovas pareiškė, kad šeštadienio vakarą pusiasalio vakaruose ir šiaurės vakaruose okupantų priešlėktuvinės gynybos sistema numušė tris Ukrainos dronus.
19:24 S.Aksionovas pranešė, kad Krymo šiaurės vakarų regione Rusijos priešlėktuvinė gynyba numušė „priešo“ bepilotį orlaivį, ir paprašė išlikti ramiems.
20:38 val. jis pridūrė, kad okupuoto pusiasalio vakaruose priešlėktuvinė gynyba numušė dar du bepiločius orlaivius.
K.Budanovas nemano, kad karas bus ilgas, tačiau yra vienas „bet“
23:17
Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylo Budanovas mano, kad Rusijos Federacijos karas prieš Ukrainą ilgai netruks.
„Nesutinku su nuomone, kad tai bus ilgas karas. Tai mano asmeninė nuomonė, kuri pagrįsta mūsų turimų duomenų, pirmiausia apie priešą, analize“, – rašo „Interfax -Ukraina“.
Pasak jo, rusai fiziškai nepajėgūs vykdyti ilgalaikių veiksmų.
„Bet vėlgi, jei kalbate apie pusę metų, apie septynis mėnesius, apie metus, ir manote, kad tai ilgas laikotarpis, tai visiškai aišku, kad būsite teisūs“, – sakė karinės žvalgybos vadovas.
„Ukraina turi kapituliuoti?“: M.Podoliakas įniršo dėl JT vadovo pozicijos
22:01
Prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Michailo Podoliakas piktinasi JT generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso pozicija, kad Rusija ir Ukraina vienodai suinteresuotos tęsti karą.
„Ši pozicija absoliučiai skatina Rusiją tęsti karą, didinti karą, didinti karo mastą ir išpuolius prieš civilius gyventojus“, – sakė jis.
M.Podoliakas paaiškino, kad JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas nusiuntė Rusijai vadinamojo „grūdų susitarimo“ atkūrimo sąlygų projektą, kuris akivaizdžiai naudingas Rusijos Federacijai.
Pasak jo, JT siūlo panaikinti tam tikras sankcijas Rusijos Federacijai ir kelia šį esminį klausimą, o ne patį „grūdų sandorio“ atnaujinimą.
„Mums tai reiškia, kad Rusija gaus aiškų sankcijų panaikinimo ir įsitraukimo į derybų procesą mechanizmą. Rusijai tai reiškia, kad padidės atakų prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą ir piliečius skaičius ir intensyvumas“, – sakė M.Podoliakas.
Be to, M.Podoliaką sukrėtė A.Guterreso žodžiai, kad abi pusės – Rusija ir Ukraina – nori, jog karas tęstųsi.
„Vadinasi, JT vadovas sako, kad jūs ir aš esame suinteresuoti tęsti karą. Bet taip nėra... Tai yra, jis sako jums ir man, kad šis karas tęsis būtent tol, kol Ukraina nekapituliuos“, – sakė patarėjas.
„Krymas taps spąstais pelėms“: ekspertas papasakojo, kaip Ukrainos pajėgos nutrauks rusų logistiką
21:08
Kai tik Ukrainos ginkluotosios pajėgos atkirs užpuolikų logistikos kelius sausumoje, rusai bus priversti trauktis į Krymą, kur atsidurs „spąstuose pelėms“, pareiškė karinis ekspertas Pavelas Narožnyj.
„Pagrindinis tikslas – atkirsti žemę. Kai tai pasieksime, priešas turės problemų ir neturės kitos išeities, kaip tik trauktis iš Chersono srities į Krymą. O tada laikyti gynybą Kryme. Bet jiems bus labai sunku išlaikyti gynybą Kryme. Iš esmės tai bus „spąstai pelėms“, jiems bus didžiulių problemų su logistika. Laiko klausimas, kada tai įvyks“, – sakė jis.
Jo manymu, siekdamos atkirsti užpuolikų logistiką sausuma, Ukrainos ginkluotosios pajėgos atakuos dviem kryptimis – kad pasiektų Melitopolį ir Mariupolį, kurie yra rusų logistikos centrai.
„Dvi pagrindinės kryptys. Pirmoji – Robotynė, t. y. pralaužti gynybines linijas, apeiti Tokmaką, nes esu daugiau nei tikras, kad jo niekas nešturmuos, ir pasiekti Melitopolį – tai logistikos centras. Antroji puolimo kryptis yra Staromajorsko, Volnovachos rajonas – taip pat pasiekti Mariupolį ir tai bus didžiulis smūgis priešo logistikai“, – mano P.Narožnyj.
Ekspertas pažymi, kad Ukrainos kariuomenė turi tolimojo nuotolio ginklų ir galimybę ugnimi kontroliuoti tiltus okupuotose teritorijose.
Buvęs JAV kariuomenės Europoje vadas, į atsargą išėjęs generolas Benas Hodgesas taip pat mano, kad galimybė JAV nusiųsti Ukrainai tolimojo nuotolio taktinių raketų sistemas (ATACMS) gali pakeisti situaciją siekiant Kyjivo tikslo – grąžinti laikinai okupuotą Krymą.
Ukrainos valdžia ne kartą yra pareiškusi, kad ketina grąžinti Krymą, nes tai yra vienas iš jos karinių tikslų.
Karinis apžvalgininkas Aleksejus Getmanas pareiškė, kad Rusijos okupantai supranta, jog praradus Tokmako miestą Zaporižios regione, Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms atsivers kelias į laikinai okupuotą Krymą.
Ukrainos pajėgos žengia į priekį Donecko ir Zaporižios srityje
20:25
Ukrainos gynybos pajėgos sėkmingai žengia į pietus nuo Robotynės, Zaporižios sritis, ir Kliščijivkos, Donecko sritis.
Kaip praneša „Ukrinform“, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas apie tai pranešė socialiniame tinkle „Facebook“, skelbdamas operatyvinę informaciją.
„Ukrainos gynybos pajėgos toliau vykdo puolamąją operaciją Melitopolio kryptimi ir puolamuosius (šturmo) veiksmus Bachmuto kryptimi. Jie sėkmingai vykdomi vietovėse į pietus nuo Robotynės ir Kliščijivkos, jie įsitvirtino prie pasiektų sienų, naikina priešą ir žingsnis po žingsnio išlaisvina okupuotas teritorijas“, – sakoma pranešime.
Generalinio štabo duomenimis, per dieną įvyko 26 koviniai susirėmimai.
Per dieną Gynybos pajėgų aviacija sudavė 8 smūgius į personalo ginklų ir karinės technikos koncentracijos vietas.
Raketinių pajėgų daliniai pataikė į 5 priešo artilerijos pabūklus ir 1 priešlėktuvinę raketinę sistemą.
Tuo tarpu Rusijos kariuomenė sudavė 2 raketinius smūgius, 29 oro smūgius ir paleido 14 salvinių raketų į Ukrainos karių pozicijas ir apgyvendintas vietoves.
Rumunijos teritorijoje vėl rasti galimo Rusijos drono fragmentai
19:05 Atnaujinta 20:06
Rumunijos teritorijoje rasti nauji dronų, panašių į tuos, kuriuos naudoja Rusijos kariuomenė, fragmentai, šeštadienį pranešė prezidentas ir Gynybos ministerija.
Prezidentas Klausas Iohannisas sakė, kad tai rodo, jog buvo pažeista suvereni Rumunijos oro erdvė, o tai kelia grėsmę toje teritorijoje esantiems Rumunijos civiliams gyventojams.
Ukraina sako niekada nepamiršianti Japonijos humanitarinės pagalbos
18:43
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba šeštadienį padėkojo savo Japonijos kolegai už Tokijo humanitarinę paramą ir už pastangas atstatyti karo nuniokotą šalį.
„Noriu, kad (užsienio reikalų ministras Yoshimasa) Hayashi ir visa Japonijos tauta žinotų, kad Ukrainos žmonės prisimena ir niekada nepamirš humanitarinės pagalbos“, – per bendrą spaudos konferenciją pareiškė D. Kuleba.
Anot jo, Japonija rengiasi dalyvauti Ukrainos atstatyme po karo.
„Raginame kitus pasekti jų pavyzdžiu“.
Kiek anksčiau Y. Hayashi apsilankė Bučoje, simbolinėje įtariamų Ukrainos civilių žudynių, kurias vykdė Rusijos kariai, vietoje, pranešė Kyjivo srities administracija.
Ji paskelbė nuotraukas, kuriose matyti, kaip Japonijos diplomatijos vadovas lankosi kapinėse, kuriose palaidoti Rusijos okupacijos metu nužudyti civiliai gyventojai.
Kryme užsidegė Rusijos karinis dalinys
17:47 Atnaujinta 19:00
Šeštadienį Rusijos okupuotame Kryme užsidegė Rusijos karinis dalinys, pranešė Krymo vadovo patarėjas Olegas Kriučkovas.
Jis atmetė teiginius, kad už gaisro Simferopolyje stovi Ukrainos pajėgos, ir pavadino jį paprastu buitiniu gaisru. „Ukrainos propaganda siekia bet kokį gaisrą Simferopolyje paversti „pergale“, – rašė jis „Telegram“. „Nepavyks“.
Pranešama, kad gaisras kilo teritorijoje, kurioje buvo laikomi degalų bakai.
Ukraina: G-20 pareiškimas dėl Rusijos invazijos nėra tai, kuo galima didžiuotis
17:45
Kyjivas šeštadienį sukritikavo Didžiojo dvidešimtuko (G-20) lyderių pareiškimą dėl Rusijos invazijos, kuriame smerkiamas jėgos naudojimas siekiant teritorinės naudos, tačiau susilaikoma nuo tiesioginės kritikos Rusijos atžvilgiu.
„Ukraina yra dėkinga partneriams, kurie stengėsi į tekstą įtraukti griežtas formuluotes. Tuo pat metu, kalbant apie Rusijos agresiją prieš Ukrainą, dvidešimtukas neturi kuo didžiuotis“, – pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Olehas Nikolenka.
O. Nikolenka paskelbė redaguotos pareiškimo dalies nuotrauką, kurioje žodžiai „karas Ukrainoje“ pakeisti raudonai įrašytais žodžiais „karas prieš Ukrainą“ ir pridėta nuorodų į Rusiją.
G-20 deklaracijoje smerkiamas jėgos naudojimas Ukrainoje siekiant teritorinės naudos
17:27
Didžiojo dvidešimtuko (G-20) lyderių šeštadienį paskelbtoje aukščiausiojo lygio susitikimo deklaracijoje smerkiamas jėgos naudojimas Ukrainoje siekiant teritorinių tikslų.
Tačiau deklaracijoje tiesiogiai nebuvo įvardinta Rusija.
Dokumente dėl karo Ukrainoje teigiama, kad visos valstybės privalo susilaikyti nuo jėgos panaudojimo ar grasinimo panaudoti jėgą siekiant įsigyti teritoriją ir taip pažeisti bet kurios valstybės teritorinį vientisumą, suverenitetą ar politinę nepriklausomybę.
Priešingai nei praėjusiais metais Balyje priimtame G-20 pareiškime, kuriame cituojama Jungtinių Tautų rezoliucija, smerkianti Maskvos agresiją prieš Ukrainą, šį kartą Rusija nebuvo minima tiesiogiai.
„Rusai prie Bachmuto gali būti apsupti“: pulkininkas atkreipė dėmesį į svarbius ženklus
17:16
Bachmuto kryptimi rusų padėtis kritinė, nes Ukrainos ginkluotosios pajėgos toliau žengia į šiaurinę miesto dalį, rašo UNIAN.
Kaip televizijos kanalui „Espresso“ sakė karinis ekspertas Romanas Svitanas, rusų daliniai gali būti apsupti netoli Bachmuto.
„Rusai ruošiasi didinti puolimo pagreitį. Įvedus Ukrainos ginkluotųjų pajėgų rezervus, kad pralaužtų Zaporižios frontą, šiuo metu priešas ruošiasi smogti Luhansko kryptimi. Daugiausia Kupjansko-Svatovsko kryptimi. Be to, priešas bandys sulaikyti mūsų karius, kurie dabar apeina Bachmutą. Jei į šiaurę nuo Bachmuto pasistūmėsime dar kelis kilometrus Berchovkos rajone, tuomet Rusijos įgula atsidurs sudėtingoje padėtyje“, – aiškino R.Svitanas.
Pasak Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atsargos pulkininko, dabar gynybos pajėgos kontroliuoja rusų įvažiavimą ir išvažiavimą iš Bachmuto.
„Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms įžengus į Bachmuto šiaurę, Ukrainos ginkluotosios pajėgos visiškai blokuos rusų judėjimą iš Bachmuto. Rusai atsidurs apsuptyje, ir ne tik operatyviniu požiūriu. Todėl jie stengiasi išlaikyti mūsų karius Berchovkos rajone. Į pietus nuo Bachmuto mūsų judėjimas vyksta Gorlovkos link. Ten priešas taip pat gali suaktyvėti, kai prasidės pagrindinė mūsų puolimo dalis“, – pridūrė R.Svitanas.
Britų žvalgybos duomenimis, Rusijos okupantai turi didelių problemų dėl strateginės Bachmuto gynybos. Nors mūšiai pačiame mieste dar neatnaujinti, Ukrainos ginkluotosios pajėgos sėkmingai žengia šiauriniu ir pietiniu flangais, o tai kelia grėsmę miesto išlaikymui ateityje.
Per Rusijos apšaudymą Chersono srityje žuvo žmogus
16:27
Per Rusijos apšaudymą Chersono srityje žuvo 48 metų vyras, pranešė srities gubernatorius Oleksandras Prokudinas.
„Apšaudymas tęsiasi“, – parašė jis „Telegram“. „Likite saugiose vietose.“
Ukrainos žvalgyba įvardijo pagrindinį išpuolių prieš Rusijos teritoriją tikslą
15:43
Ukrainos karinė žvalgyba atakuoja Rusijos karinius objektus bepiločiais orlaiviais ir raketomis, taip pat atitinkamoms užduotims vykdyti naudoja savo agentus agresoriaus valstybės teritorijoje, rašo UNIAN. Tai pareiškė Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Vadimas Skibickis.
„Mes dirbame metodiškai. Nustatome svarbiausius taikinius, svarbiausius Rusijos Federacijai objektus: tai kariniai objektai, karinio pramoninio komplekso objektai, užtikrinantys raketų ir bepiločių orlaivių gamybą, taip pat logistiką užtikrinantys objektai“, – išsamiai pasakojo žvalgybos atstovas.
Pasak jo, tokių smūgių tikslas – susilpninti priešo galimybes tęsti karą prieš Ukrainą.
„Visi priešo taikiniai yra sunumeruoti ir turi savo hierarchiją“, – pažymėjo jis.
„Tikslingai šiuos taikinius naikiname, kad sumažintume rusų potencialą ir pasiektume domino efektą: kai sunaikinus vieną įmonę, kitos, susijusios su jos produkcija, nutrauks karinę gamybą“, – aiškino žvalgybos atstovas.
V.Skibickis pažymėjo, kad Ukrainos tarptautiniai partneriai supranta atitinkamų saugumo ir gynybos pajėgų veiksmų priešo teritorijoje tikslą.
„Mes visų pirma naudojame NATO metodus. (Vakarų partneriai) supranta, kad nėra lengva paleisti raketą ar droną per Rusijos Federacijos teritoriją. Taip, yra tam tikrų išlygų, bet kariniu požiūriu yra visiškas situacijos ir tų veiksmų, kurių mes imamės, supratimas“, – pabrėžė V.Skibitskis.
Smūgiai Maskvai
Pastaruoju metu bepiločiai orlaiviai vis dažniau pradėjo smogti Maskvai, sukeldami paniką tarp vietos gyventojų. Rugpjūčio 22 d. Maskvos Strogino ir Pokrovsko-Strešnevo rajonuose buvo girdimas stiprus sprogimas. Liudininkai taip pat pranešė apie sprogimus Krasnogorske.
Rugpjūčio 21 d. rytą sprogimai buvo girdimi Maskvos srityje. Tada buvo uždaryti visi Maskvos oro uostai, 90 skrydžių buvo atidėti arba atšaukti.
D.Peskovas paskelbė, kad Rusijos Federacija nori grįžti prie „grūdų susitarimo“ su Ukraina pagrindų
14:34
Vladimiro Putino spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas atmetė Vakarų siūlymus atnaujinti „grūdų susitarimą“ su Ukraina ir pareiškė, kad Rusijos netenkina toks kursas.
„Visų pirma Maskva nori grįžti prie „grūdų susitarimo“ pagrindų ir reikalauja įgyvendinti anksčiau pasiektus susitarimus“, – D.Peskovas tai pasakė rugsėjo 9 d. per pokalbį su žurnalistais, kurį cituoja Rusijos agentūra „Interfax“ .
„Pavyzdžiui, dabar kalbama, kad vakariečiai neva pasirengę pažadėti atidaryti SWIFT sistemą banko „Rosselkhozbank“ antrinei įmonei. Tačiau faktas yra tas, kad susitarime nurodyta, jog SWIFT turi būti atidaryta „Rosselkhozbank“, o ne dukterinei įmonei“, – pažymėjo V.Putino spaudos sekretorius.
D.Peskovas rėmėsi diktatoriaus žodžiais ir nurodė, kad Maskva aiškiai pasakė, kokiomis aplinkybėmis grįš prie susitarimo. „Prezidentas aiškiai pasakė, kad tą akimirką, kai jie bus įvykdyti, sandoris bus nedelsiant atnaujintas, bet ne atvirkščiai“, – sakė jis.
Pasak D.Peskovo, šios „sąlygos“ visiems gerai žinomos. Jis pažymėjo, kad jos yra įgyvendinamos, konkrečios ir nereikalauja papildomo aiškinimo.
Anksčiau tapo žinoma, kad sankcijos Rusijos Federacijos valstybiniam bankui gali būti atšauktos kaip dalis kompromiso, kurį JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas slapta pasiūlė Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui mainais į Rusijos sutikimą tęsti „grūdų susitarimą“. Atitinkamą pasiūlymą A.Guterresas išreiškė laiške, kurio detales atskleidė „Bild“ .
Taip pat tarp galimų Rusijos Federacijos nuolaidų buvo paminėtas šalies agresorės bankų sistemos prijungimas prie SWIFT sistemos, galimybė apdrausti laivus „nuo Ukrainos atakų“, prieiga prie pagrindinių Europos jūrų uostų ir kitos nuolaidos, kurių siekė Rusijos vadovas Vladimiras Putinas, vykdydamas Ukrainos grūdų šantažą.
G.Landsbergis pažėrė kritikos: Vakarų delsimas leido rusams įsitvirtinti apkasuose
14:04
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad sąjungininkų delsimas tiekti reikalingą ginkluotę Ukrainai leido Rusijos pajėgoms įtvirtinti pozicijas okupuotose teritorijose.
„Karas Ukrainoje po pusantrų metų kruvinos kovos nepriartėjo prie pabaigos. Vakarų partnerių neapsisprendimas, atidėliojimas tiekti ginkluotę leido (Vladimiro) Putino kariuomenei įsitvirtinti ir įsikasti giliuose apkasuose“, – šeštadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Taip jis kalbėjo valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) suvažiavime, skirtame paminėti partijos įkūrimo 30-metį.
„Kiekvienas atkovotas centimetras reikalauja didžiausios ukrainiečių aukos, – teigė partijos lyderis. – Vakaruose įsitvirtino pasakymas – būsime su Ukraina tiek, kiek reikės. Tol, kol ukrainiečiai judės. O jei nebegalės judėti – reiškia, nebebūsime?“
Rusijos pajėgos neteko 600 karių
13:00
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, vakar Rusijos pajėgos neteko 600 karių – iš viso nuo 2022 m. vasario mėn. Rusija neteko 268 140 karių.
Borisas Johnsonas lankosi Lvive
12:58
Buvęs Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas apsilankė Lvive, Vakarų Ukrainos mieste, esančiame maždaug už 543 km nuo sostinės Kyjivo.
Lvivo meras Andrijus Sadovijus pavadino B.Johnsoną „dideliu Ukrainos draugu“.
Ukrainos gynėjai danguje virš Donecko paleido didžiulę Ukrainos vėliavą: rusai bandė ją numušti
12:54 Atnaujinta 13:11
Šeštadienį Avdijivkoje, Donecko srityje, miesto dienos proga Ukrainos kariškiai į dangų paleido Ukrainos valstybinę vėliavą, ji skrido link okupuoto Donecko ir vėliau nusileido miesto Lenino rajone.
„Šiandien minimos 245-osios Avdijivkos įkūrimo metinės. Dieną pradėjome aktyvia veikla – į dangų paleidome valstybės vėliavą ant balionų. Ji nuskrido į Donecką. Jau girdime perėmimus, ten dėl to šiek tiek pyksta. Jie bandė ją numušti. Bet valstybinė vėliava jau plevėsuoja Donecko srityje“, – sakė miesto karinės administracijos vadovas Vitalijus Barabašas.
Rugsėjo 9 d. rytą vietinis „Telegram“ kanalas paskelbė kelis vaizdo įrašus, kuriuose matyti, kaip virš okupuoto Donecko danguje ant balionų plevėsuoja Ukrainos vėliava.
Į Ukrainą atvyko Japonijos užsienio reikalų ministras
11:57
Japonijos užsienio reikalų ministras Yoshimasa Hayashi šeštadienį ryte atvyko į Ukrainą, pranešė Japonijos ambasada.
„Japonijos užsienio reikalų ministras Yoshimasa Hayashi atvyko į Ukrainą“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė ambasada.
Ji taip pat paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip ministrą traukinių stotyje pasitinka Ukrainos pareigūnai.
Vakarai jau pasiekė savo tikslą Ukrainoje, o V.Zelenskio galutiniai planai vertinami skeptiškai
11:20
Vakarų partneriai tebėra įsipareigoję Ukrainos kontrpuolimui, tačiau skeptiškai vertina galutinius prezidento Volodymyro Zelenskio tikslus.
Kaip pažymi „Sky News“, Vakarų šalys iš karto griežtai pasmerkė neteisėtą Rusijos invaziją į Ukrainą. Nepaisant to, kad Ukraina nėra NATO narė, jai buvo suteikta precedento neturinti karinė parama kovai su Rusijos agresija.
„Nepaisant politinės retorikos, dauguma valstybių vadovaujasi siaurais interesais. Visame pasaulyje vyksta karai, tačiau tarptautinė bendruomenė retai įsikiša. Tad kodėl reikia remti NATO nepriklausančią šalį tarptautinės pandemijos akivaizdoje ir per vidaus pragyvenimo išlaidų krizę?“ – rašo leidinys.
Rusija jau seniai laikoma potencialia grėsme Vakarų interesams, todėl gynybos biudžetai buvo atitinkamai orientuoti. Po žeminančio Sovietų Sąjungos žlugimo diktatorius Vladimiras Putinas siekė vėl paversti Rusiją supervalstybe ir pasipriešinti NATO plėtrai.
Didelės Rusijos gamtinių dujų ir naftos atsargos suteikė ekonominę galią, o didėjanti Vakarų priklausomybė nuo Rusijos energijos įkvėpė V.Putiną.
Rusija didina artilerijos sviedinių gamybą, tačiau padėtis vis dar sudėtinga
10:27
Rusija tikriausiai galės padidinti artilerijos šaudmenų gamybą iki 2 mln. vienetų per metus. Tačiau net ir šis skaičius neatitinka realių okupantų poreikių fronte.
Tai pranešė agentūra „Reuters“, remdamasi neįvardytu Vakarų pareigūnu. Šaltinio teigimu, per metus Rusija Ukrainoje paleido nuo 10 iki 11 mln. šovinių.
„Jie yra gana sunkioje padėtyje. Nes jei pernai išleidai 10 mln. šovinių, o dabar esi pačiame kovos įkarštyje ir gali pagaminti tik 1-2 mln. šovinių per metus, nemanau, kad tai labai stipri pozicija“, – pažymėjo pareigūnas.
Rusijos Federacija taip pat gali padidinti tankų gamybą iki 200 vienetų per metus. Tačiau to nepakanka aktyvioms kovinėms operacijoms vykdyti, ypač atsižvelgiant į nuostolius.
„Kai prarandi 2 000 tankų, prireikia dešimtmečio, kad pasiektum skaičių, nuo kurio pradėjai“, – sakė pareigūnas.
Pareigūnas sakė, kad Rusijos ekonomika patiria įtampą, nes Maskva nukreipia išteklius į Ukrainą, didindama išlaidas gynybai ir mažindama „išlaidas viskam kitam“.
„Dėl to kyla socialinių neramumų rizika nestabilioje politinėje aplinkoje“, – sakė pareigūnas.
Britų žvalgyba: rusai bando „išsigelbėti“ perskirstydami pajėgas prie Robotynės
10:03
Ukrainos kariuomenė slopina Rusijos dalinius ir pralaužia priešo daugiapakopės gynybos linijas į rytus nuo Rabotynės kaimo, kuris buvo deokupuotas rugpjūčio mėnesį.
Didžiosios Britanijos gynybos ministerija paskelbė apie Ukrainos pėstininkų taktinius laimėjimus, remdamasi savo žvalgybos duomenimis socialiniame tinkle „Twitter“.
„Ukrainos pėstininkai tęsia laipsnišką taktinį žygį gilyn į Rusijos pozicijas ir slopina Rusijos pajėgas šiame rajone“, – sakoma pranešime.
Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms taip pat sekasi į pietus nuo Bachmuto, jos žengia į priekį vietovėje tarp Kleščjevkos ir Andrejevkos.
Didžiosios Britanijos žvalgybos duomenimis, siekdama pagerinti savo pozicijas, Rusijos Federacija bandė pakeisti savo „pavargusius“ dalinius kovotojais iš kitų fronto rajonų, perdislokuotais netoli Robotynės. Tačiau tai greičiausiai apribos okupantų puolamuosius veiksmus.
„Tikėtina, kad šie perdislokavimai apribos Rusijos galimybes vykdyti savo puolamąsias operacijas kitose fronto linijos vietose. Perdislokavimas taip pat greičiausiai reikš spaudimą jų gynybinėms linijoms, ypač Robotynės apylinkėse“, – teigiama pranešime.
Pasaulio lyderiai renkasi Indijoje: ar pavyks susitarti dėl pažadų ir Ukrainos?
09:40
Šį savaitgalį Indijos sostinėje Delyje įvyksta 20 įtakingiausių pasaulio ekonomikų, arba G20, aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame tradiciškai susitinka tarpusavyje konkuruojančių šalių vadovai, demonstruodami gebėjimą rasti bent minimalų bendrą vardiklį pasauliniu mastu svarbiais klausimais.
Šių metų aukščiausiojo lygio susitikimo šūkis – „Viena Žemė, viena šeima, viena ateitis“. Tačiau panašu, kad geopolitinės įtampos sąlygomis ir šis formatas didelių nesutarimų fone tampa vis labiau nepajėgus.
Be to, aukščiausiojo lygio susitikime nedalyvaus labiausiai kritikuojamų šalių – Rusijos ir Kinijos – vadovai.
Tarptautinė žiniasklaida, kalbėdama apie artėjantį aukščiausiojo lygio susitikimą, daugiausia akcentuoja Indijos bandymus įrodyti savo, kaip didžiosios galios, statusą, taip pat Kinijos prezidento sprendimą nedalyvauti aukščiausiojo lygio susitikime.
Vis dėlto tikimasi, kad pagrindiniai renginio darbotvarkės klausimai bus susiję su finansine parama žaliųjų reformų įgyvendinimui besivystančiose šalyse.
Kas dalijasi J.Prigožino turtus?
08:43
Rusijos Užsienio žvalgybos tarnyba (SVR) ir Gynybos ministerijos Generalinio štabo Vyriausioji valdyba (GRU) varžosi dėl „PMC Wagner“ įkūrėjo Jevgenijaus Prigožino turto. Apie tai praneša laikraštis „The New York Times“, remdamasis pareigūnais, susipažinusiais su Vakarų žvalgybos vertinimais.
Dviejų Vakarų pareigūnų teigimu, SVR greičiausiai įgis J.Prigožino propagandos išteklių kontrolę, o Gynybos ministerija ir GRU – „PMC Wagner“ veiklos kontrolę.
Tai, kad praėjusią savaitę Malio ir Burkina Faso miestuose lankėsi gynybos ministro pavaduotojas Junusas-Bekas Jevkurovas ir aukštas žvalgybos karininkas Andrejus Averjanovas, anksčiau vadovavęs, kaip rašo „The New York Times“, slaptam kariniam GRU padaliniui, kuris užsiėmė sabotažu užsienyje, rodo, kad „Wagner“ veiklos kontrolė perduodama karinei žvalgybai.
Kai kurie laikraščio pašnekovai mano, kad kai kurių Prigožino aktyvų kontrolę galėtų perimti jo 25 metų sūnus Pavelas, tačiau jam reikėtų Kremliaus leidimo veikti užsienyje.
TATENA pranešė apie padidėjusį karinį aktyvumą netoli Zaporižios atominės elektrinės
08:40
TATENA ekspertai, dislokuoti prie Rusijos kariuomenės užgrobtos Zaporižios atominės elektrinės, pranešė apie daugybę sprogimų ir padidėjusį karinį aktyvumą per pastarąją savaitę, praneša BBC.
Pasak TATENA generalinio direktoriaus Rafaelio Grossi, situacija Rusijos užimtoje Zaporižios atominėje elektrinėje išlieka nestabili.
„Pranešimai, kuriuos gaunu iš mūsų ekspertų, rodo, kad sprogimai įvyko tam tikru atstumu nuo Zaporižios atominės elektrinės. Tačiau aš ir toliau esu labai susirūpinęs dėl galimo pavojaus, kuris gresia elektrinei padidėjus karinei įtampai regione“, – sakė R.Grossi, pabrėždamas, kad svarbu, jog visos šalys laikytųsi penkių konkrečių atominės elektrinės apsaugos principų.
Be to, TATENA komanda buvo informuota, kad Rusijos pusė, kontroliuojanti Zaporižios atominę elektrinę, nusprendė per kelias ateinančias dienas laikinai sumažinti darbuotojų skaičių aikštelėje iki minimalaus lygio dėl susirūpinimo padidėjusia karinio aktyvumo rizika regione.
„Nesvarbu, kas vyksta konflikto zonoje, nesvarbu, kur ji būtų, nuo branduolinės avarijos pralaimės visi, todėl raginu imtis visų būtinų atsargumo priemonių, kad taip neatsitiktų“, – sakė M.Grossi.
TATENA ekspertai atkreipė dėmesį į tai, kad tarp perimetro tvorų tebėra minų, tačiau apžiūrėdami teritoriją papildomų minų nerado. Tačiau jiems vis dar nebuvo leista patekti ant 1, 2, 5 ir 6 reaktorių blokų stogų. TATENA komanda taip pat paprašė apžiūrėti visas šešias turbinų patalpas, tačiau šis prašymas nebuvo patenkintas.
Zaporižios AE yra didžiausia atominė elektrinė Europoje. Nuo pat visiškos invazijos į Ukrainą pradžios ją okupavo Rusijos kariai.
Analitikai: Ukrainos kontrpuolimas skatina Rusijos kariuomenę keisti savo „ugnies doktriną“
08:21
Ukrainos Gynybos pajėgų puolimas privertė okupantus pakeisti vadovavimo ir valdymo sistemą, taip pat pritaikyti elektroninės kovos sistemas, kad būtų galima apsisaugoti nuo ukrainietiškų bepiločių orlaivių.
Karo studijų instituto (ISW) duomenimis, „Rusijos pajėgos atliko žymių valdymo ir kontrolės sistemos Ukrainoje pakeitimų, kad apsaugotų savo vadovavimo infrastruktūrą ir pagerintų dalijimąsi informacija, nors Rusijos karių dislokavimas greičiausiai vis dar gilina horizontalios integracijos problemas“.
Saugumo ir naujų technologijų centro (CSET) duomenimis, Rusijos kariai perkėlė vadavietes už daugumos Ukrainos smogiamųjų sistemų pasiekiamumo ribų ir įrengė priešakinius valdymo postus už stipriai saugomų pozicijų.
Rusijos artilerijos apribojimai Ukrainoje skatina Rusijos kariuomenę keisti savo „ugnies doktriną“, kuri keičia apšaudymo apimtį.
Be to, CSET pažymi, kad Rusijos kariai sustiprino ryšius tarp žvalgybos sistemų ir artilerijos dalinių, kad pagerintų ugnies tikslumą, „nes okupantai susiduria su vis didesniais apribojimais naudoti masinę netiesioginę ugnį“.
Rusai neturi pakankamai šaudmenų, kad galėtų vykdyti masinę netiesioginę ugnį dėl „sunkumų gabenant didelius kiekius šaudmenų į fronto liniją“. Okupantai „mato, kad masinių smūgių efektyvumas mažėja“.
Karališkasis jungtinių tarnybų institutas (RUSI) teigė, kad okupantai stengiasi pagerinti signalus, nes be didelių mokymų dažniau naudoja taikomąsias C2 paslaugas, taip pat pritaiko elektroninės kovos sistemų diegimą. Rusijos pajėgos išsklaido sistemas „Pole-21“ ir laiko jas vienkartinėmis elektroninės kovos sistemomis, kad užtikrintų plačią apsaugą nuo Ukrainos bepiločių orlaivių atakų.
