Svarbiausios žinios iš Ukrainos
- Ukrainoje antradienio naktį kai kuriuose regionuose buvo paskelbtas oro pavojus, pranešė Kyjivo regiono karinė administracija.
- Rusijos žiniasklaida pranešė apie masinę dronų ataką Maskvoje.
- Volodymyras Zelenskis išreiškė viltį, kad Pietų Korėja suteiks Ukrainai karinės įrangos, skirtos gynybai, pavyzdžiui, priešlėktuvinių sistemų, kurios padėtų atremti Rusijos atakas.
- Kyjivo meras Vitalijus Klyčko patvirtino, kad po išpuolio prieš Ukrainos sostinę iš apgadinto pastato buvo evakuota 20 gyventojų, vienas žmogus žuvo, keturi buvo sužeisti.
- Rusijos paskirtas pareigūnas okupuotoje Pietų Ukrainos teritorijoje pranešė apie kelis sprogimus Melitopolio mieste.
Svarbiausias antradienio naujienas apie Ukrainą rasite ČIA.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Rytoj užpulsime Rusijos Federaciją“: Rusijos savanorių korpuso kariai paviešino įsiveržimo į Belgorodo sritį kadrus
22:45
Ukrainos pusėje kovojantis Rusijos savanorių korpusas (RSK) parodė vaizdo įrašą iš operacijos Belgorodo srityje gegužės 22 dieną.
Kaip skelbė patys RSK kariai, per vieną operacijos dieną jie užėmė teritoriją, didesnę nei visas Bachmutas, dėl kurios rusų okupantai kovojo beveik metus.
„Trumpas, bet vaizdingas vaizdo reportažas apie mūsų įvykdytą operaciją laikinai Kremliaus padugnių okupuotoje Belgorodo srityje. Per vieną dieną mums pavyko visiškai užvaldyti teritoriją, savo plotu didesnę už visą Bachmutą. Kol kas tai tik mūsų jėgų išbandymas, nors per tokias „pratybas“ mums pavyko užgrobti naują BTR 82A! Toliau bus daugiau! Šlovė RSK“, – vaizdo įrašą pakomentavo kovotojai.
Operacijos kadrai prasideda uždegančia judėjimo vadovo kalba. Įsiveržimo išvakarėse jis kalbėjo savo kariams: „RSK rytoj puola Rusijos Federaciją, tad palinkėkite mums sėkmės!“
Toliau vaizdo reportaže rodomi pačios operacijos kadrai. Vaizdo įraše matyti, kad kariai veikė koordinuotai, pasitelkdami šarvuočius. Buvo šaudoma, aidėjo sprogimai ir naudota aviacija.
Gegužės 22 d. RSK ir „Rusijos laisvės“ legiono kovotojai su sunkiąja technika prasiveržė pro Rusijos sieną ir pateko į Belgorodo sritį. Vyko kovos. Pranešama, kad du RDK ir legiono kovotojai buvo sužeisti. Vėliau kovotojai atsitraukė į Ukrainos teritoriją.
Pasak sukilėlių, jiems pavyko užgrobti šarvuotį, šaulių ginklų ir kitos įrangos. Ukraina pareiškė, kad ji su tuo neturi nieko bendra ir kad Rusijos piliečiai ten vykdė operaciją, kurios tikslas – „sukurti saugumo juostą“.
Maskva smerkia Berlyno sprendimą sumažinti Rusijos diplomatų Vokietijoje skaičių
20:37
Maskva trečiadienį pasmerkė Vokietijos sprendimą sumažinti Rusijos diplomatinių atstovų skaičių šalies teritorijoje.
Maskva nurodė, kad Berlyno žingsnis yra neapgalvotas, ir pažymėjo, kad Rusija į jį reaguos.
„Berlynui neturėtų kilti abejonių, kad šie neapgalvoti provokaciniai veiksmai neliks neatsakyti“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija.
Vokiečių vyriausybė nurodė šalyje uždaryti keturis iš penkių Rusijos konsulatų.
Sprendimas priimtas po to, kai Rusija nurodė išvykti šimtams Vokietijos valstybės tarnautojų.
Berlynas: Ukraina turi teisę smogti į Rusijos teritoriją savigynos tikslais
17:56
Vokietijos vyriausybė laikosi pozicijos, kad tarptautinė teisė leidžia Ukrainai smogti agresoriaus teritorijai savigynos tikslais, vokiečių leidiniui „Deutsche Welle“ tvirtino Vokietijos vyriausybės atstovas spaudai Steffenas Hebestreitas.
Vyriausybės atstovas apie Ukrainos smūgių Rusijos teritorijoje galimybę pasakė komentuodamas dieną prieš tai įvykdytą ataką prieš Maskvą bepiločiais orlaiviais.
Tačiau oficialusis Berlynas nepritaria Vokietijos ginklų naudojimui tokioms atakoms, pridūrė S.Hebestreitas.
Antradienio ryte, remiantis įvairiais Rusijos žiniasklaidos pranešimais, nuo 25 iki 32 dronų atakavo Maskvą. Per išpuolį buvo apgadinti mažiausiai du daugiaaukščiai pastatai, o dauguma dronų, kaip pranešama, buvo numušti artėjant prie Rusijos sostinės.
Remiantis paskelbtu Maskvos regione nukritusių bepiločių orlaivių sąrašu, vienas iš jų esą buvo numuštas netoli Rusijos prezidento Vladimiro Putino rezidencijos.
Komentuodamas dronų smūgius Maskvoje, Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly tikino, kad Ukraina turi teisę gintis ir gali „panaudoti jėgą už savo sienų“.
Tuo tarpu Jungtinės Valstijos, kurios vis dar renka duomenis apie dronų smūgius Maskvoje, nepritaria atakoms Rusijos teritorijoje.
Antausis Maskvai: pasaulio lyderiai dėl karo baigties planuoja derėtis be Rusijos
17:24
Įtakingas leidinys „The Wall Street Journal“ pranešė, kad Ukraina, Europos šalys ir kitos pasaulio valstybės planuoja aukščiausio lygio susitikimą, kuriame derėsis dėl karo baigties. Tačiau – Rusijos jame nebus.
Šio susitikimo tikslas sulaukti globalios paramos Kyjivo planui nutraukti karą.
Konferencija vis dar planuojama, tačiau jai jau pritarė Europos vadovai, įskaitant Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną. Šie lyderiai taip pat siekia, kad prie susitikimo prisijungtų šalys, kurios stojo Rusijos pusėn arba atsisakė užimti poziciją, pranešė „The Wall Street Journal“.
Tikimasi, kad konferencijoje dalyvaus Indijos, Saudo Arabijos ir kitų šalių vadovai.
„Mums reikia vieningo atsakingo civilizuoto pasaulio, kuris iš tikrųjų nori gyventi taikoje, plano“, – komentavo Ukrainos prezidento kanceliarijos administracijos vadovas Andrijus Jermakas.
Jo teigimu, tiesioginės derybos su Kremliumi neįmanomos, kol Rusijos kariuomenė yra Ukrainoje. Be to, pasak A.Jermako, Ukraina nežada atsisakyti savo teritorijos.
Europos pareigūnai tvirtino, kad kartu su Kyjivu rengia 10 punktų taikos planą, kad jis būtų priimtinas kitoms šalims, pavyzdžiui, Indijai, Brazilijai, Saudo Arabijai ir Kinijai.
„Procesas neįmanomas be viso pasaulio, įskaitant globalių Pietų šalių lyderius“, – teigė A.Jermakas.
Preliminariai planuojama, kad susitikimas, kaip tikisi Vakarų diplomatai, įvyks prieš Aljanso aukščiausiojo lygio susitikimą liepos 11 d. ir į jį bus pakviestas JAV prezidentas Joe Bidenas bei kiti aukščiausi NATO vadovai.
Europos diplomatų teigimu, Volodymyras Zelenskis šių metų pradžioje paprašė E.Macrono padėti jam palaikyti tarptautinius santykius su tokiais lyderiais kaip Xi Jinpingas. Pasak su padėtimi susipažinusių šaltinių, vėliau šios derybos peraugo į planus surengti konferenciją, kurią E.Macronas pasiūlė organizuoti Paryžiuje. Danija ir Švedija taip pat pareiškė norą ją surengti.
Aiškaus dalyvių sąrašo nėra, tačiau pastarosiomis savaitėmis Europos vadovai keliavo į pirmaujančių pasaulio šalių sostines, siekdami pritraukti Braziliją, Indiją, Kiniją ir kitas šalis.
Anot leidinio šaltinių, preliminariai planuojama, kad konferencijoje dalyvaus Saudo Arabijos kronprincas Mohammedas bin Salmanas ir Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi, tačiau Kinijos vadovo Xi Jinpingo dalyvavimas vis dar abejotinas.
Kaip pažymėjo „The Wall Street Journal“, Vakarų šalių pastangas lemia tai, kad kitos su Rusija glaudžius ryšius palaikančios valstybės siekia perimti iniciatyvą diplomatinėse pastangose nutraukti karą.
„Taikos susitikimu bus siekiama sugrąžinti Ukrainą ir jos sąjungininkes į tarptautinės diplomatijos centrą. Kartu Europos pareigūnai siekia užtikrinti, kad būsimose derybose Kyjivo planas būtų naudojamas kaip diplomatinis atspirties taškas.“
Pažymima, kad konferencijos laikas prieš NATO aukščiausiojo lygio susitikimą bus signalas, kad nors Europa ir Jungtinės Valstijos ir toliau rems Ukrainą ginklais ir kad yra ieškoma diplomatinių sprendimų.
Pasak Europos diplomatų, konferencijos idėja kilo per E.Macrono ir V.Zelenskio pokalbį Paryžiuje vasario mėnesį, kai Prancūzijos vadovas privertė savo kolegą iš Ukrainos sutikti, kad galiausiai prireiks taikos derybų su Kremliumi.
Prancūzijos lyderis: V.Putinas privertė NATO atsibusti
16:58
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį pareiškė, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas, pernai įsiveržęs į Ukrainą, privertė NATO pabusti.
„2019 metų gruodį apie NATO buvau pasisakęs griežtai“, – teigė E.Macronas žurnalistams Bratislavoje. Prancūzijos lyderis priminė, kad tuomet Vakarų gynybos aljansą pavadino mirusiu.
„Galiu pasakyti, kad šiandien Vladimiras Putinas jį pažadino skaudžiausiu elektros šoku“, – pridūrė jis.
E Macronas taip pat paragino Vakarus suteikti Ukrainai „apčiuopiamas ir patikimas“ saugumo garantijas, jai kovojant su Rusijos invazija.
Pabrėžęs, kad Ukraina šiandien saugo Europą, E.Macronas žurnalistams Bratislavoje sakė, kad Vakarai suinteresuoti, jog Kyjivas „kartu su mumis turėtų patikimas saugumo garantijas daugiašalėje sistemoje“.
Atsargos generolas: rusų savanoriai gali atplėšti dalį Rusijos teritorijos
16:19
Jei Rusijos savanoriai, įžengę į Rusijos Federaciją, sugebės sutelkti dideles pajėgas, jie galėtų atplėšti dalį Rusijos teritorijos.
„Jei Rusijos savanoriai sugebės pritraukti daugiau nei 2-3 tūkst. žmonių ir juos apginkluoti, tai bus rimtas įspėjimas Rusijai dėl kito kovos Ukrainoje etapo.
Dabar didžiausia problema – kaip pritraukti šiuos žmones. Šie žmonės yra tikra problema Rusijai. Yra reali galimybė pritraukti žmogiškuosius išteklius, nes jie parodė kitokį kovos su Putino režimu būdą“, – „Espresso TV“ sakė į atsargą išėjęs generolas majoras Viktoras Jahunas.
Jis sutinka pasitikėti šiais žmonėmis, nes esą jie turi rimtų ketinimų išlaisvinti Rusiją. Pasak eksperto, savanoriai gali suorganizuoti kažką panašaus į dar vieną Rusiją teritorijoje, kurią jie perims savo kontrolėn.
„Tai, kad jie dabar mums padeda ir tai yra mums naudinga, yra 100 proc. Jiems reikia nemažai žmonių. Jeigu jie gali garantuoti, kad tam tikru momentu, kai įžengs į Rusiją, galės sutelkti nemažas pajėgas, jie gali atplėšti tam tikrą teritoriją nuo Rusijos. Sukurti kažką panašaus į kitą Rusiją. Sukelti tam tikrus neramumus“, – padarė išvadą V.Jahunas.
Rusai minuoja Kryme gamyklą, kurioje yra pavojingos cheminės medžiagos
16:07
Rusijos okupantai užminuoja Krymo „Titan“ gamyklos teritoriją netoli užgrobto Armiansko miesto, kur prieš penkerius metus išsiliejusios cheminės medžiagos jau sukėlė ekologinę katastrofą, praneša ATESH.
Manoma, kad rusai ruošiasi dar vienai provokacijai, siekdami apkaltinti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas „ekologiniu terorizmu“.
„Matyt, jie mano, kad Ukrainos pajėgos netrukus atsidurs prie administracinės sienos su Krymu“, – rašo ATESH.
Šių metų pradžioje rusai elektrinės teritorijoje dislokavo radiacinės, cheminės ir biologinės gynybos dalinius. Nacionalinio pasipriešinimo centras pranešė, kad okupantai Krymo „Titan“ sutelkė ne tik darbo jėgą, bet ir karinę techniką.
Lenkijos prezidentas: V.Putinas dar nepralaimėjo karo
15:55
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda paragino nesivadovauti įprastomis nuomonėmis apie Rusijos pralaimėjimą kare prieš Ukrainą.
Tai A.Duda pasakė pokalbyje su bendrovės „Dow Jones“ generaliniu direktoriumi ir dienraščio „The Wall Street Journal“ leidėju Almaru Latouru.
„Šiandien sakoma, kad Vladimiras Putinas pralaimėjo karą, o jo pralaimėjimas yra tai, kad Suomija įstojo į NATO, nors daug metų suomiai abejojo, ar jie turėtų atsisakyti neutraliteto. Ponios ir ponai, Vladimiras Putinas nepralaimėjo karo“, – sakė A.Duda.
Lenkijos vadovas pažymėjo, kad tikėjosi, jog V.Putinas pralaimės, tačiau „dabar turime situaciją, kai Rusija drasko Ukrainą, šimtai žmonių kasdien žūsta fronte. Yra daugiau nei 100 mln. rusų ir mažiau nei 40 mln. ukrainiečių“.
„Jau vien šis skirtumas rodo, kas čia turi persvarą. Rusams žmogaus gyvybė nieko nereiškia, o ukrainiečiams kiekviena gyvybė verta aukso. Tai skirtingos kultūros. Rusija yra branduolinė supervalstybė, ji turi didžiules ginklų atsargas – kas iš to, kad mes juokiamės iš to, jog ji išveža 1960-ųjų tankus, kai kiekvienas tankas sveria 50-60 tonų. Jei jis atvažiuos, jis sutraiškys, nesvarbu, ar jis modernus“, – sakė jis.
A.Duda taip pat pabrėžė, kad V.Putinas pralaimės, kai Rusijos kariuomenė bus išstumta už tarptautiniu mastu pripažintų Ukrainos sienų. Tuo tarpu Rusija vis labiau mobilizuojasi, jos ekonomika orientuojama į karo padėtį, o propaganda zombifikuoja gyventojus.
Rusijos „Wagner“ grupė naudoja „Twitter“ ir „Facebook“ naujokų medžioklei: siūlo 2800 eurų atlygį
15:15
Rusijos „Wagner“ samdinių grupė naudojasi socialiniais tinklais „Twitter“ ir „Facebook“, kad įdarbintų medikus, bepiločių orlaivių operatorius ir net psichologus, kurie padėtų vykdyti kovos operacijas, įskaitant operacijas Ukrainoje, rodo išskirtinis tyrimas, su kuriuo susipažino „Politico“.
„Wagner“ grupę kontroliuoja prezidentui Vladimirui Putinui artimas verslininkas Jevgenijus Prigožinas, o grupės samdiniai veikia keliose šalyse.
Per pastaruosius dešimt mėnesių „Wagner“ darbo skelbimai šiose dviejose socialinės žiniasklaidos platformose sulaukė beveik 120 tūkst. peržiūrų, teigia Jungtinės Karalystės dezinformacijos tyrimų grupė „Logically“.
Šešiasdešimtyje pranešimų dešimtimis kalbų, įskaitant prancūzų, vietnamiečių ir ispanų, buvo dalijamasi informacija apie kovotojų, IT, vairuotojų ir medikų pozicijas, kurias neva galima užimti bendrovėje „Wagner“.
Juose taip pat buvo nurodyti kontaktiniai telefono numeriai, „Telegram“ paskyros ir reklamuojamas 240 000 rublių (2800 eurų) mėnesinis darbo užmokestis su privilegijomis, įskaitant sveikatos priežiūrą.
Plačiau skaitykite ČIA.