Svarbiausios naujienos
- „New York Times“ išanalizavo, kodėl Rusijos specialiosios tarnybos nesugebėjo užkirsti kelio teroro išpuoliui
- Ukrainos žvalgybos vadovas įvertino, ar kas nors pasikeis, jei V.Putinas dings
- V.Putinas sako, kad Rusija nepuls NATO, bet grasina numušinėti Vakarų tiekiamus naikintuvus F-16.
- Rusija puola: įvardytas naujas Ukrainos galvos skausmas.
- „The Telegraph“: šie trys ginklai gali padėti užbaigti karą Ukrainoje.
- „Bloomberg“ įvardijo, kas yra galingiausias V.Putino ginklas.
- Baltieji rūmai pripažino bandantys atkalbėti E.Macroną nuo drastiško žingsnio.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Ukrainos žvalgybos vadovas įvertino, ar kas nors pasikeis, jei V.Putinas dings
21:22
Nepanašu, kad Vladimiro Putino dingimas pakeistų padėtį. Rusijos visuomenė jau tapo propagandos auka ir nekenčia Ukrainos bei kolektyvinių Vakarų. Tai pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylo Budanovas, pranešė „RBC Ukraine“.
„Niekas greitai nepasikeis, sakau jums iš karto. Esant drastiškiems pokyčiams Rusijos Federacijoje, jų požiūris į pasaulį, pasaulio suvokimas negali kardinaliai pasikeisti. Supraskite, kad jie iš tikrųjų tapo savo pačių propagandos aukomis. Tai įvyko, jie tai pripažįsta, sakykime taip“, – sakė jis.
Pasak jo, Rusijos visuomenė yra pripumpuota neapykantos kolektyvinei neapykantai Vakarams ir Ukrainai.
„Net jei dabar atsiras žmogus ir pasakys: „Žinote, mes sustojome!“, net jei viskas sustojo, net jei viskas sustojo, ši neapykanta dar daugelį metų darys rimtą įtaką visų sprendimų priėmimui, nes visi jie remsis pozicija, kad yra priešai“, – pridūrė Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas.
K.Budanovas pasiūlė įsivaizduoti situaciją, kai viskas sustotų, o Rusija atsiprašytų. „Kas patikės Rusija po metų? Tai negrįžtami procesai, kurie jau įvyko visuomenėje. Tam reikia metų ir darbo“, – sakė jis.
K.Budanovas priminė situaciją po Antrojo pasaulinio karo. „Dabar, manau, mažai kas žiūri į vokiečius kaip į priešus. Bet laikas bėgo, ir viskas tapo normalu. Ir šeštajame dešimtmetyje buvo sunku rasti žmogų, kuris į tuometinę Vokietijos Federacinę Respubliką žiūrėtų kaip į draugus. Vadinasi, bėgant metams viskas praeina. Ir tai nėra lengvi procesai“, – tikina Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas.
Po ilgos pertraukos raketų nešėjas įplaukė į Juodąją jūrą
23:27
Po ilgos pertraukos į Juodąją jūrą įplaukė raketų nešėjas. Apie tai pranešė pietų Ukrainos gynybos pajėgos.
Kalbame apie tai, kad po savaitę trukusios pertraukos priešas į Juodąją jūrą atgabeno povandeninį raketų nešėją. Jo įrangoje gali būti iki keturių sparnuotųjų raketų „Kalibr“.
„Raketų pavojaus lygis yra labai aukštas! Būkite budrūs ir klausykitės oro pavojaus sirenų. Greitai eikite į slėptuvę, nepamirškite savo saugumo!“ – teigiama Gynybos pajėgų pranešime.
„New York Times“ išanalizavo, kodėl Rusijos specialiosios tarnybos nesugebėjo užkirsti kelio teroro išpuoliui
22:12
Prie veiksnių, dėl kurių Rusijos saugumo tarnybos nesugebėjo užkirsti kelio sprogdinimui „Crocus City Hall“, priskiriamas nepasitikėjimas užsienio žvalgyba, dėmesys Ukrainai ir politinės represijos šalies viduje, rašo „New York Times“.
JAV ambasadai Maskvoje paskelbus viešą įspėjimą apie galimą teroristinį išpuolį Maskvoje, JAV žvalgyba atidžiai stebėjo įvykius ir manė, kad grėsmė yra reali. Tačiau po kelių dienų V.Putinas atmetė perspėjimus, pavadindamas juos „atviru šantažu“ ir bandymais „įbauginti ir destabilizuoti visuomenę“ Rusijoje.
Dabar V.Putinas ir jo padėjėjai pirštu rodo į Ukrainą, bandydami nukreipti dėmesį nuo klausimo, į kurį dėmesį turėtų sutelkti bet kuri šalis, kurioje veikia nepriklausoma žiniasklaida ir vyksta atviros diskusijos dėl jos politikos. Kaip didžiulis Rusijos žvalgybos ir teisėsaugos aparatas, nepaisydamas griežtų perspėjimų, nesugebėjo užkirsti kelio vienam didžiausių teroristinių išpuolių šalyje per beveik ketvirtį V.Putino valdymo amžiaus?
Nurodoma, kad vis dar neaišku, kas įvyko. Tačiau JAV ir Europos pareigūnai, taip pat saugumo ir kovos su terorizmu ekspertai teigia, kad nesėkmę greičiausiai lėmė keletas veiksnių, tarp kurių svarbiausias – gilus nepasitikėjimas tiek Rusijos saugumo pajėgomis, tiek jų santykiais su kitomis pasaulio žvalgybos agentūromis.
Be to, Putinas savo vidaus saugumo aparatą naudoja vis didesnėms politinėms represijoms savo šalyje, taip pat daug dėmesio skiria karui su Ukraina ir Vakarais.
NYT pridūrė, kad daugelis JAV ir Europos saugumo pareigūnų, saugumo ekspertų ir analitikų, besispecializuojančių tarptautinės žvalgybos pajėgumų srityje, kalbėjo su anonimiškumo sąlyga.
Be kita ko, Rusijos žvalgybos tarnybų veiklą stebintis Europos saugumo pareigūnas užsiminė, kad nesugebėjimą užkirsti kelią išpuoliui greičiausiai lėmė keletas veiksnių, įskaitant nuovargį nuo „didelio budrumo“ prieš neseniai vykusius Rusijos prezidento rinkimus.
Ukrainos žvalgybos vadovas įvertino, ar kas nors pasikeis, jei V.Putinas dings
21:22
Nepanašu, kad Vladimiro Putino dingimas pakeistų padėtį. Rusijos visuomenė jau tapo propagandos auka ir nekenčia Ukrainos bei kolektyvinių Vakarų. Tai pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylo Budanovas, pranešė „RBC Ukraine“.
„Niekas greitai nepasikeis, sakau jums iš karto. Esant drastiškiems pokyčiams Rusijos Federacijoje, jų požiūris į pasaulį, pasaulio suvokimas negali kardinaliai pasikeisti. Supraskite, kad jie iš tikrųjų tapo savo pačių propagandos aukomis. Tai įvyko, jie tai pripažįsta, sakykime taip“, – sakė jis.
Pasak jo, Rusijos visuomenė yra pripumpuota neapykantos kolektyvinei neapykantai Vakarams ir Ukrainai.
„Net jei dabar atsiras žmogus ir pasakys: „Žinote, mes sustojome!“, net jei viskas sustojo, net jei viskas sustojo, ši neapykanta dar daugelį metų darys rimtą įtaką visų sprendimų priėmimui, nes visi jie remsis pozicija, kad yra priešai“, – pridūrė Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas.
K.Budanovas pasiūlė įsivaizduoti situaciją, kai viskas sustotų, o Rusija atsiprašytų. „Kas patikės Rusija po metų? Tai negrįžtami procesai, kurie jau įvyko visuomenėje. Tam reikia metų ir darbo“, – sakė jis.
K.Budanovas priminė situaciją po Antrojo pasaulinio karo. „Dabar, manau, mažai kas žiūri į vokiečius kaip į priešus. Bet laikas bėgo, ir viskas tapo normalu. Ir šeštajame dešimtmetyje buvo sunku rasti žmogų, kuris į tuometinę Vokietijos Federacinę Respubliką žiūrėtų kaip į draugus. Vadinasi, bėgant metams viskas praeina. Ir tai nėra lengvi procesai“, – tikina Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas.
Baltieji rūmai atmeta naujausius Maskvos kaltinimus Ukrainai dėl išpuolio Pamaskvėje
19:10
Rusijai vėl bandant susieti teroristinį išpuolį koncertų salėje Pamaskvėje, už kurį atsakomybę prisiėmė grupuotė „Islamo valstybė“ (IS), su Ukraina, Baltieji rūmai ketvirtadienį atmetė kaltinimus ir pavadino Maskvos pareigūnus „mėšlo pardavėjais“.
„Mano dėdė sakydavo [...] kad geriausi mėšlo pardavėjai mėšlo pavyzdžius dažnai nešiojasi burnoje. Atrodo, kad Rusijos pareigūnai yra neblogi mėšlo pardavėjai“, – žurnalistams sakė Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.
Kiek anksčiau ketvirtadienį Maskva pareiškė, kad praėjusios savaitės išpuolis, per kurį žuvo 143 žmonės, buvo „susijęs su Ukrainos nacionalistais“.
Penktadienį netoli Maskvos esančioje koncertų salėje „Crocus City Hall“ užpuolikai atidengė ugnį ir vėliau padegė pastatą.
Suimti keturi įtariami atakos vykdytojai, kurie, Rusijos valstybinės žiniasklaidos duomenimis, visi yra iš Tadžikistano, ir keli įtariami bendrininkai.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir šalies saugumo tarnybos nesiliauja tvirtinančios, kad prie penktadienio išpuolio prisidėjo Ukraina ir Vakarai, nors atsakomybę prisiėmė IS.
Atsakomybę dėl išpuolio greitai prisiėmė džihadistų grupuotė IS, bet Maskva nesiliauja kartojusi savo pirminės versijos, kad išpuolis susijęs su Ukraina.
„Dirbant su sulaikytais teroristais, tiriant iš jų paimtas technines priemones ir analizuojant informaciją apie finansines operacijas, gauta įrodymų apie jų ryšius su Ukrainos nacionalistais“, – ketvirtadienį pareiškė Rusijos tyrimų komitetas.
Pasak Tyrimų komiteto, įtariamieji gavo „dideles pinigų ir kriptovaliutos sumas iš Ukrainos“ ir pridūrė, kad ketvirtadienį buvo sulaikytas dar vienas vyras, įtariamas išpuolio Pamaskvėje vykdytojų finansavimu.
„Tyrėjai prašys teismo skirti jam kardomąjį kalinimą“, – sakoma išplatintame pranešime.
Ukraina ir jos Vakarų sąjungininkės atmeta šiuos Maskvos kaltinimus kaip absurdiškus ir neigia bet kokias sąsajas.
Kremlius: V.Putinas neplanuoja aplankyti išpuolio Pamaskvėje aukų
18:44
Kremlius ketvirtadienį nedavė jokių ženklų, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas planuoja aplankyti praėjusį penktadienį koncertų salėje Pamaskvėje įvykdyto išpuolio, per kurį žuvo 143 žmonės, šeimų narius.
Praėjusią savaitę Rusijos vadovas buvo pastebėtas uždegantis žvakutę už aukas vienoje Maskvos bažnyčioje, tačiau žudynių vietoje nesilankė ir su aukomis viešai nesusitiko.
„Jei reikės susitikti, mes jus apie tai informuosime“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, paklaustas, ar V.Putinas planuoja susitikti su žuvusiųjų šeimos nariais.
Jis taip pat teigė, kad V.Putinas neplanuoja apsilankyti „Crocus City“ koncertų salėje – žudynių vietoje, kur gelbėtojai pastarąją savaitę po griuvėsiais ieškojo lavonų.
„Šiomis dienomis būtų visiškai netikslinga rengti kokias nors tiriamąsias keliones, nes tai paprasčiausiai trukdytų darbams“, – sakė D.Peskovas.
Nuo penktadienio „Islamo valstybės“ (IS) džihadistai kelis kartus nurodė, kad jie yra atsakingi už išpuolį, tačiau V.Putinas ir Rusijos pareigūnai primygtinai teigia, kad prie to kažkaip prisidėjo Ukraina ir Vakarų žvalgyba.
Kremlius išreiškė pasitikėjimą šalies saugumo tarnybomis, nors visuomenėje kyla klausimų, kaip joms nepavyko užkirsti kelio žudynėms.
Rusija tvirtina atradusi pirmą įrodymą, siejantį Ukrainą su teroro išpuoliu prie Maskvos
18:15
Ketvirtadienį Rusijos tyrėjai pareiškė, kad aptiko įrodymų, jog teroristai, kurie praėjusią savaitę per išpuolį „Crocus City Hall“ koncertų salėje netoli Maskvos nužudė daugiau kaip 140 žmonių, buvo susiję su „Ukrainos nacionalistais“, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.
Rusija nuo pat pradžių teigė, kad siekia nustatyti Ukrainos sąsajas su išpuoliu, nors tiek Kyjivas, tiek Vašingtonas tai griežtai neigė, o atsakomybę prisiėmė kovotojų grupuotės „Islamo valstybė“ Charosano padalinys.
Pasak „Reuters“, valstybinis tyrimų komitetas savo pareiškime pirmą kartą nurodė, kad aptiko kažkokių įrodymų, siejančių išpuolį su Ukraina. Nors ir apibūdino tariamų įrodymų pobūdį, jų nepaskelbė.
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Zelenskis perspėjo apie didelį Rusijos puolimą artimiausiais mėnesiais
17:39
Artimiausiais mėnesiais prasidės didelis Rusijos kariuomenės puolimas. Kalbama apie gegužės pabaigą arba birželio mėnesį, interviu metu Jungtinių Valstijų transliuotojui „CBS News“ pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Ir mums reikia ne tik tam ruoštis, mums reikia ne tik stabilizuoti padėtį, nes mūsų partneriai kartais tikrai džiaugiasi, kad mes stabilizavome padėtį. Aš sakau, kad mums reikia pagalbos dabar“, – pabrėžė Ukrainos vadovas.
Pasak jo, nors gynybos pajėgos sugebėjo sulaikyti rusus, jos nėra pasirengusios be partnerių pagalbos apsiginti nuo dar vieno didelio Rusijos puolimo.
V.Zelenskis pridūrė, kad artilerijos kare Rusija turi pranašumą ne tik dėl didesnių pajėgumų leisti ugnį, bet ir dėl didesnio sistemų naikinimo nuotolio.
„Bachmute, Avdijivkoje, Lysičanske, Soledare ir kitose vietose buvo labai sunku kovoti su priešu, kurio artilerijos sviedinys gali šaudyti daugiau kaip 20 kilometrų atstumu, o mūsų sviedinys gali šaudyti iki 20 kilometrų“, – paaiškino prezidentas.
Jis taip pat pakomentavo pasienio gyvenviečių, esančių netoli Rusijos, apšaudymą.
„Paprastai, kai jie puola iš artilerijos ir naikina kaimus, po to visada stengiasi juos užimti. Mes nežinome, kas bus rytoj. Todėl turime pasiruošti“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Ukrainos vadovo kalbos tik patvirtina pastaruoju metu žiniasklaidoje pasirodančius pranešimus apie būsimą didelio masto Rusijos puolimo galimybę.
Karybos ekspertas, skraidymo instruktorius, atsargos pulkininkas Romanas Svitanas naujienų agentūrai „Unian“ sakė, kad Rusijos pajėgos gali planuoti didelį puolimą 2024 m. vasarą. Šiam tikslui rusai telkia daugiau nei 100 tūkst. kovotojų grupę, tačiau toks skaičius, anot eksperto, nepadės jiems įgyvendinti savo planų.
Tuo tarpu Karo tyrimų instituto (ISW) ekspertai pažymėjo, kad Rusijos karinė vadovybė formuoja rezervus, kad galėtų paremti užsitęsusias puolamąsias operacijas Ukrainoje.
Tačiau analitikai įsitikinę, kad šios pajėgos vargu, ar šiais metais galės veikti kaip darnios didelio masto formuotės, skirtos infiltracijai ar panaudojimui.
Vokietijos kancleris atskleidė, kada paskutinį kartą kalbėjosi su V.Putinu
16:02
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas vokiečių leidiniui „Markische Allgemeine Zeitung“ atskleidė, kad paskutinį kartą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu kalbėjosi 2022 m. gruodžio mėnesį.
„Paskutinį kartą telefonu kalbėjomės 2022 m. gruodį – prieš tai kalbėdavomės dažniau“, – pažymėjo O.Scholzas.
Likus kelioms dienoms iki 2022 m. vasario mėn., kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Vokietijos kancleris aplankė V.Putiną Maskvoje, kur jie sėdėjo už „beprotiškai ilgo stalo“, prisiminė jis ir pridūrė, kad V.Putinas „nerimavo dėl koronaviruso“.
JAV diplomatas Ukrainai: atėjo laikas prabilti apie sunkią tiesą iš mūšio lauko
15:42
Aukšto rango Jungtinių Valstijų diplomatas Jamesas Rubinas, atsakingas už kovą su dezinformacija, pareiškė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis turėtų atviriau atskleisti informaciją apie tikrąją karo padėtį Ukrainoje, skelbia amerikiečių leidinys „Politico“.
Toks patarimas Kyjivui pasigirdo intensyvėjant kovoms fronto linijoje, Rusijai išplėšiant pergalių svarbiausiose teritorijose ir mažėjant tarptautiniam dėmesiui didžiausiam kariniam konfliktui nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Kalbėdamas su „Politico“ tinklalaidėje "Power Play“, J.Rubinas įvertino, kad „kartais Ukrainos vyriausybė gali priešintis tokiai informacijos laisvei, kuri mums yra įprasta.
„Kai kuriomis dienomis karo reporteriai praneša apie dalykus, kurie nebūtinai atitinka Volodymyro Zelenskio interesus, – tęsė jis. – Tačiau demokratinėje valstybėje, kuria tikimės ir vis labiau matome Ukrainą tampant... jie gali suprasti, kad karo reporteriai, nušviečiantys karą, net jei kartais būna blogų naujienų, gyvena kur kas geresnį gyvenimą nei kontroliuojama aplinka, kurią Rusija sukūrė visiems savo žmonėms.“
Nors Ukrainos ir Vakarų žurnalistai spaudė suteikti daugiau galimybių patekti į fronto linijas, Kyjivo valdžia apribojo reportažus iš jautrių konflikto zonų ir atsisakė didesnio valstybinio transliuotojo vaidmens, motyvuodama tuo, kad šie apribojimai tarnauja Rusijos dezinformacijos kampanijoms slopinti.
Tačiau J.Rubinas teigė, kad geresnės galimybės patekti į karo zoną sustiprintų Ukrainos argumentus, kai ji skubiai reikalauja didesnės sąjungininkų pagalbos. Jis pridūrė, kad nors šalis „juda teisinga kryptimi“, ji dar nėra „visavertė demokratija“, o tai turi tam tikrų neigiamų pasekmių informacijos srautui.
Tinklalaidėje „Power Play“ J.Rubinas taip pat aptarė bendras JAV ir jų sąjungininkių pastangas kovoti su priešininkų naudojamu dirbtiniu intelektu bandant skleisti netikras naujienas.
„Manau, kad susiduriame su informaciniu karu, kurį lemia tiek esamos technologijos, tiek ir dirbtinio intelekto kuriama dezinformacija. Tikiu, kad vienintelis būdas su tuo susidoroti – šalims, kurios tiki informacijos laisve, bet taip pat nori neleisti Rusijai ir Kinijai gadinti informacinės aplinkos – susivienyti į koaliciją.“
O.Scholzas: grupė šalių, įskaitant Ukrainą, tariasi, kaip sėsti prie derybų stalo
15:30
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas interviu Vokietijos spaudai sakė, kad nuolat bandoma tarpininkauti dėl derybų taikos Ukrainoje klausimu, tačiau pabrėžė, kad karas baigsis tada, kai Rusija išves savo kariuomenę iš Ukrainos.
Regioniniam dienraščiui „Markische Allgemeine Zeitung“ kancleris sakė, kad iškart po to, kai Rusija užpuolė Ukrainą, abi šios šalys derėjosi tiesiogiai, bet tos derybos žlugo, nes Kremlius jomis tik pridengė kariuomenės permetimą į Donbasą didelio masto puolimui.
„Tada vyko masinis žudymas Bučoje ir Irpinėje – neįtikėtini nusikaltimai prieš žmogaus teises, kuriuos Rusijos ginkluotosios pajėgos vykdė civilių gyventojų atžvilgiu. Dėl to derybos neteko bet kokio pagrindo“, – sakė O.Scholzas.
Jis priminė, kad karo metu taip pat vyko derybos dėl grūdų eksporto koridoriaus, Zaporižios atominės elektrinės saugumo, apsikeitimo belaisviais.
„Grupė šalių, įskaitant Ukrainą, šiuo metu patarėjų saugumo klausimais lygiu aptarinėja, kaip galėtų atrodyti dalykas, galbūt galintis nuvesti prie taikos proceso, – kalbėjo O.Scholzas. – Tačiau leskite paaiškinti: taika galima bet kuriuo metu. Putinui paprasčiausiai reikia nutraukti savo barbarišką kampaniją ir išvesti pajėgas.“
Komentuodamas raketų „Taurus“ tiekimo Ukrainai klausimą, kancleris pažymėjo, kad kaip vyriausybės vadovas turi prisiimti atsakomybę už karo ir taikos klausimus, už saugumą Europoje.
„Be ryžtingos paramos Ukrainai, man lieka svarbu viena: padarysime visa, kas įmanoma, kad nebūtų karo eskalacijos, tai yra, karo tarp Rusijos ir NATO. Taip pat nesiųsime į Ukrainą savo karių. O su kiekvienu ginklų pristatymu atidžiai aiškinamės, ką tai reiškia esamomis sąlygomis. Štai kodėl nusprendžiau taip, kaip nusprendžiau“, – paaiškino kancleris.