V.Orbanas pareiškė, kad Ukraina turėtų būti palikta kaip „buferinė zona“ už ES ir NATO ribų

Bendrovės „SpaceX“ savininkas, amerikiečių milijardierius Elonas Muskas pareiškė, kad „Starlink“ terminalai nebuvo tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti Rusijai.

„Keliuose melaginguose naujienų pranešimuose teigiama, kad „SpaceX“ parduoda „Starlink“ terminalus Rusijai. Tai kategoriškai netiesa. Kiek mums žinoma, joks „Starlink“ terminalas nebuvo tiesiogiai ar netiesiogiai parduotas Rusijai“, – nurodė jis savo X paskyroje.

Ukrainiečiai pranešė, kad rusai savo pozicijose pradėjo naudoti Elono Musko bendrovės „SpaceX“ „Starlink“ terminalus. Pažymėta, kad rusai „Starlink“ terminalus gauna per „lygiagretų importą“ arba per vadinamuosius savanoriškus perpardavėjus. Pirkimai vykdomi per trečiąsias šalis, per fiktyvius asmenis.

Bendrovė „SpaceX“ pareiškė, kad bendrovė nevykdo jokios veiklos su Rusijos Federacija ar jos kariuomene, taip pat su Jungtiniais Arabų Emyratais.

Vasario 11 d. Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba patvirtino, kad Rusijos okupantai fronte naudojo „Starlink“ palydovinio ryšio sistemas. Pasak GUR, rusų „Starlink“ terminalų naudojimo kare mastas auga ir „pradeda įgyti sisteminį pobūdį“.

Rusijos kalėjime mirė už šnipinėjimą teisiamas 71 metų ukrainietis, sekmadienį pranešė aktyvistai.

Žmogaus teisių gynimo grupės „Memorial“ aptikti teismo dokumentai atskleidė, kad Rusijos valstybė nutraukė bylą prieš mirusį Viktorą Demčenką, kuris buvo kaltinamas šnipinėjimu, dalyvavimu teroristinės grupuotės veikloje ir neteisėtu ginklų bei šaudmenų laikymu.

Vėliau pareigūnai Rusijos valstybinei naujienų agentūrai „Tass“ pranešė, kad V. Demčenka mirė gruodžio 31 dieną dėl prieš kelias dienas ištikusio insulto, tačiau nenurodė, kodėl prireikė tiek laiko, kol ši žinia buvo paviešinta.

Mospynėje, Donecko srityje, gimęs V. Demčenka nuo 2023 metų rugpjūčio buvo teisiamas Rostove prie Dono, Rusijos pietuose. Iki jo mirties įvyko septyni bylos posėdžiai, visi jie vyko už uždarų durų.

Nuo to laiko, kai prasidėjo plataus masto karas prieš Ukrainą, rusų pareigūnai sulaikė daug žmonių dėl panašių kaltinimų, įskaitant leidinio „The Wall Street Journal“ žurnalistą Evaną Gershkovichą, kuris 2023 metų kovą buvo įkalintas dėl kaltinimų šnipinėjimu, kuriuos neigia.

Dėl slaptų teismo procesų, kurie dėl nacionalinio saugumo priežasčių neviešinami spaudoje, informacijos yra labai mažai. Tačiau neseniai duotame interviu JAV žurnalistui Tuckeriui Carlsonui rusų prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija yra pasirengusi derėtis dėl E. Gershkovicho išlaisvinimo mainais į vieno kalinio paleidimą, taip leisdamas suprasti, kad Maskva nori, jog būtų paleistas Vokietijoje įkalintas rusas.

Po naktinio Rusijos Federacijos puolimo prieš Ukrainą, Moldovoje, netoli sienos, aptiktos „Shahed“ nuolaužos.

Moldovos pasienio policija paskelbė vidury lauko rastų nuolaužų nuotrauką, pažymėdama, kad jos identifikuotos kaip „Shahed“ tipo bepiločio orlaivio nuolaužos.

Dronas buvo aptiktas netoli Etulijos kaimo Vulkanešo rajone, kuris yra netoli Ukrainos Bolgrado ir Reni miestų. 

 "Įtariame, kad rastos nuolaužos yra vienas iš Ukrainos priešlėktuvinės sistemos numuštų dronų“, – sakė pasienio policija, pridūrusi, kad šiuo metu vietos gyventojams pavojaus nėra. 

Prezidentė Maja Sandu sakė, kad šis incidentas yra dar vienas priminimas, jog Rusijos agresija kelia grėsmę visam žemynui. 

„Tai dar vienas rimtas priminimas apie niūrią realybę. Rusijos agresija kelia grėsmę visam žemynui. Parama Ukrainai turi būti tęsiama.“

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pareiškė, kad Ukraina turėtų būti palikta kaip „buferinė zona“ tarp Rusijos ir Vakarų, suteikiant tam tikras saugumo garantijas, bet nepriimant jos į ES ar NATO.

V.Orbanas taip kalbėjo su buvusiu Austrijos kancleriu Volfgangu Schusseliu pagal žiniasklaidos projektą „European Voices“. Pokalbio fragmentas, kurį paskelbė laikraštis „Die Presse“, sulaukė didelio Vengrijos žiniasklaidos dėmesio, praneša „European Truth“.

„Patinka tai ar ne, patinka tai ukrainiečiams ar ne, Ukraina žemėlapyje yra ten, kur yra. Geriausia perspektyva – kad ji būtų buferinė zona tarp Rusijos ir Vakarų, žinoma, su saugumo garantijomis. Jei tai nepadės, Ukraina praras teritorijas.

Rusija vėl, vėl ir vėl naikins Ukrainą. Rusija niekada nesusitaikys su tuo, kad tokia ES ir NATO narė kaip Ukraina atsiranda prie jos sienų, niekada“, – sakė V.Orbanas.

Vengrijos premjeras mano, kad 2008 m. tikrai buvo galima priimti Ukrainą ir Gruziją į ES ir NATO, tačiau ši galimybė buvo iššvaistyta, o kartu ir „Ukrainos perspektyvos ateityje tapti ES ir NATO nare“. 

Atsakydamas į V.Schusselio pastabą, kad paliaubos dabar reikštų faktinį Ukrainos pralaimėjimą, V.Orbanas sakė, kad šis vertinimas gali priklausyti nuo to, „kaip žiūrėsite į ateitį“, nes tęsiantis karštajam karo etapui Ukraina gali prarasti dar daugiau teritorijos. 

„Scanpix“/AP nuotr./Viktoras Orbanas

Vengrijos premjeras taip pat nesutiko su argumentais, kad Ukrainos narystė apsaugotų Europą, nes beveik visos ES narės jau yra NATO narės ir šis aljansas yra stipresnis už Rusiją. 

„Nėra jokios grėsmės, kad Rusija užpuls NATO šalį narę“, – įsitikinęs V.Orbanas.

Jis taip pat išreiškė nuomonę, kad Rusija niekada rimtai nežiūrės į Ukrainą kaip į partnerę derybose, „tik į JAV ir galbūt ES“. 

V.Schusselis pažymėjo, kad nėra tikrumo, jog susitarimais su Rusija galima pasitikėti. V.Orbanas atsakė, kad, jo nuomone, „tai ne pasitikėjimo, o jėgos klausimas“.

„Mes, europiečiai, nesame pakankamai stiprūs, kad rusai į mus žiūrėtų rimtai. Tai yra jėgos demonstravimas. Tai yra karas. Turime parodyti jėgą ir aiškiai pasakyti rusams: mes turime savo interesus, jie turi savo, tuo remdamiesi galime dėl ko nors susitarti.“ – pažymėjo Viktoras Orbanas. 

Jis išreiškė nuomonę, kad Rusijos ir Ukrainos karas nesibaigs 2024 m., todėl būtina „bent jau užtikrinti paliaubas ir pasiekti situaciją, kurioje būtų galima vesti derybas“.

Be to, V.Orbanas mano, kad Europa nepajėgi paremti Ukrainos pakankamu kiekiu ginklų, nes Europos valstybių visuomenėse „pagalba jau laikoma per didele“. 

„Mes negalime sau leisti padėti Ukrainai, kol ji nenugalės karinėmis priemonėmis“, – pridūrė Vengrijos premjeras.

Prezidentui Volodymyrui Zelenskiui vasario 8 dieną atleidus generolą Valerijų Zalužną, krito Ukrainos karių moralė ir jie susirūpino dėl jį pakeisiančio Oleksandro Syrskio.

Pasak laikraščio „The Sunday Times“, per dvejus karo metus karių moralė nukrito iki žemiausio lygio, daugeliui jų reikia pertraukos. Pažymima, kad viltis, kurią kadaise teikė iškilių Ukrainos gynėjų žygdarbiai, miršta Ukrainą apėmusiame „mėsmalės“ poziciniame kare.

„Ukraina nepralaimi. Tačiau dabar jai labiau nei bet kada reikia pagalbos. Egzistuoja moralinis imperatyvas, kad Ukrainai turi būti suteikta tai, ko jai reikia pergalei. Jai reikia priešlėktuvinės gynybos, lėktuvų, tolimojo nuotolio raketų sistemų ir amunicijos“ , – rašoma leidinyje.

Pažymima, kad visiška V.Putino pergalė mažai tikėtina, tačiau gali būti, kad Rusija ruošiasi įsiveržti į Baltijos šalis, Moldovą ir net Lenkiją:

„Strateginiu požiūriu kyla pavojus Jungtinei Karalystei ir visai Europai“.

Nurodoma, kad Rusijos invazijos keterą, išlenktą fronto liniją, reikia pasukti.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Ukrainos kariai

„Yra daug veiksmų, kurių gali imtis Kyjivo vadovybė, kad pasiektų šį tikslą, bet jei kalbame apie karius vietoje, neatrodo, kad generolų perrikiavimas būtų vienas iš jų... Prezidento V.Zelenskio vyriausiojo šalies generolo nušalinimas šiuo metu kariškiams atrodo keistas.

Dauguma O.Syrskiu nepatenkinti kariai pavadino jį „generolu patrankų mėsa“ po to, kai per pastaruosius 18 mėnesių jo vadovaujami kariai patyrė didžiulių nuostolių Bachmute. Tačiau jam taip pat priskiriami nuopelnai už vadovavimą Ukrainos žaibiškam puolimui Charkivo srityje 2022 m. rudenį ir svarbių sprendimų priėmimą ginant Kyjivą.

V.Zelenskis kaip vieną iš generolo V.Zalužno atleidimo priežasčių nurodė siekį padidinti kariuomenės technines galimybes: „Kariuomenės veiksmai turi tapti daug technologiškai pažangesni. Generalinė vadovybė turi būti perkrauta“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Oleksandras Syrskis

Kartu, kaip priminė leidinys, V.Zelenskio neįtikino V.Zalužno gruodžio mėn. pateiktas prašymas skirti pusę milijono naujų karių.

„Tačiau ankstyvosios neapgalvotos gynybos romantika baigėsi. V.Zelenskis turi tai suprasti. Norint nugalėti Rusiją, kaip pažymėjo generolas V.Zalužnas prieš jį atleidžiant, reikia karių“, – rašoma leidinio išvadoje.

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas papasakojo, kas nutiks, jei Ukrainos ginkluotosios pajėgos artimiausiu metu negaus ginklų iš Vakarų.

Anksčiau frakcijos „Tautos tarnas“ vadovas Davidas Arakhamia teigė, kad Ukraina galėtų 2 mėnesius išsitempti iš vidinių išteklių, jei Jungtinės Valstijos atidėtų pagalbos teikimą. O.Danilovas komentare RTP, teigė, kad viskas taps dar sudėtingiau, jei partneriai artimiausiu metu nesuteiks ginklų. 

„Mums reikia ginklų, ginklų, ginklų“, – sakė jis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Oleksijus Danilovas

O.Danilovas teigia, kad Rusijos ginklų tiekimo iš Irano ir Šiaurės Korėjos grandinė lėmė „tam tikrus“ pokyčius mūšio lauke. Todėl, jei Vakarai neatsakys panašia parama, „situacija tikrai taps sudėtingesnė“.

„Taigi ji jau dabar yra sudėtinga, ir apskritai niekada nebuvo lengva“, – pabrėžė jis. „Jei kas nors mano, kad padėtis lengva, tai yra žmonės, kurie nesupranta karo“, – sakė NSGK sekretorius.

Jis taip pat patikslino, kad Ukraina jokiu būdu nesustos ir toliau gins savo teritorijas, nes kitos alternatyvos nėra. O. Danilovas įsitikinęs, kad Jungtinės Valstijos netrukus patvirtins Ukrainai būtiną pagalbos paketą, nes ant kortos pastatyti keli klausimai: nepriklausomybė, įvaizdis Vakaruose ir vienybė.

„Tikimės, kad mūsų partneriai supras, jog mūsų nepriklausomybei kyla grėsmė, kaip ir visų Vakarų įvaizdžiui, autoritetui ir vienybei...“ – užbaigė jis.

Rusijoje kariauja apie 15 tūkst. samdinių iš Nepalo – skurdžios šalies gyventojai į frontą viliojami 2 tūkst. dolerių siekiančiu mėnesiniu atlyginimu ir pagreitintu procesu Rusijos pasui gauti, praneša CNN.

Tačiau iš fronto grįžę nepaliečiai skundžiasi, kad Rusija juos naudoja kaip patrankų mėsą, o siūlomi pinigai nėra verti padėti galvą kare. Nepalas vyriausybė uždraudė savo piliečiams vykti į Rusiją darbo reikalais.

37 metų Ramchandra Khadka neseniai grįžo į Nepalą po to, kai buvo sužeistas fronto linijoje Ukrainoje. CNN jis pasakojo, kad matė siaubingas scenas ir gailisi dėl savo sprendimo prisijungti prie Kremliaus kariuomenės kaip užsienio samdinys.

„Reuters“/„Scanpix“/Karas Ukrainoje

Rusijos karas Ukrainoje – ne pirmas Khadkos mūšis. Jis priklausė Nepalo maoistų sukilėliams, kariavo Afganistane.

„Į Rusijos kariuomenę stojau ne dėl malonumo. Nepale neturėjau jokių galimybių įsidarbinti. Tačiau žvelgiant atgal, tai nebuvo teisingas sprendimas. Nesupratome, kad taip greitai būsime išsiųsti į fronto liniją ir kokia siaubinga bus situacija“, – CNN sakė Khadka.

Visą tekstą skaitykite čia.

NATO paskelbė atsakymą į buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo ankstesnius komentarus apie tai, kad jis negintų NATO sąjungininkių, kurios nepakankamai moka.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Jensas Stoltenbergas

„Bet kokie siūlymai, kad NATO sąjungininkai negintų vieni kitų, kenkia viso aljanso saugumui ir kelia pavojų JAV ir Europos kariams, sekmadienį paskelbtame pareiškime“, – teigė NATO vadovas Jensas Stoltenbergas, praneša „Reuters“.

„Į bet kokį išpuolį prieš NATO bus atsakyta vieningai ir ryžtingai“, – pridūrė jis.

Daugiau apie tai skaitykite čia.

Didžiosios Britanijos žvalgyba išanalizavo Kremliaus susidorojimo su Ukraina poveikį Rusijos medicinos sektoriui.

Anot agentūros, dėl karo prieš Ukrainą Rusijai trūksta gydytojų ir medicinos darbuotojų.

Žvalgyba pažymėjo, kad po mobilizacijos Rusijos Federacijoje 2022 m. rugsėjį medicinos darbuotojai buvo įspėti neišvykti iš šalies, tačiau iki 2 proc. rusų gydytojų ir medicinos darbuotojų išvyko iš šalies, kad išvengtų šaukimo į kariuomenę.

Be to, manoma, kad iki 3 000 Rusijos medicinos darbuotojų buvo mobilizuoti teikti medicinos pagalbą karo veiksmų metu.

Žvalgyba remiasi Rusijos sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, pagal kuriuos Rusijos Federacijos medicinos sektoriuje trūksta apie 26 500 gydytojų ir 58 200 vidutinio lygio medicinos darbuotojų. Dvidešimt dviejuose regionuose jaučiamas didelis gydytojų trūkumas, o dar septyniuose regionuose jis vertinamas kaip ūmus.

Kitas 2024 m. sausio mėn. vertinimas rodo, kad per pastaruosius 15 mėnesių gydytojų skaičius sumažėjo 7,5 tūkst. gydytojų – daugelis to priežastį įžvelgia ilgose darbo valandose ir mažame darbo užmokestyje. Valstybės Dūmos Regioninės politikos ir vietos savivaldos komitetas savo ataskaitoje dėl 2024 m. biudžeto pažymėjo, kad ypač neturtingi Rusijos regionai turės problemų finansuojant gydytojų atlyginimus.

„Sunki išteklių ir finansinė našta, susijusi su Rusijos karo Ukrainoje palaikymu, daro neigiamą poveikį daugeliui Rusijos gyventojams tarnaujančių civilinių sektorių. Nėra jokių ženklų, kad 2024 m. medicinos darbuotojų skaičiaus mažėjimo tendencija Rusijoje pasikeis“, – pridūrė žvalgyba.