Svarbiausios naujienos
- „Bloomberg“ svarsto: kas būtų, jei D.Trumpas valdytų kaip V.Putinas
- „Visas pasaulis pripažįsta šią realybę“: D.Trumpo patarėjas sako, kad rusai po karo pasiliks Krymą
- A.Blinkenas pakomentavo, ar D.Trumpas tikrai nori užbaigti karą ne Ukrainos naudai
- „Verčiami nusižudyti“: atskleidė naujausius Šiaurės Korėjos karių nuostolius Kurske
- „Forbes“: Ukraina vienoje srityje pirmą kartą įgijo pranašumą prieš rusus
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Bloomberg“ svarsto: kas būtų, jei D.Trumpas valdytų kaip V.Putinas
13:40
Donaldas Trumpas atsisakė atmesti galimybę panaudoti jėgą, kad iš Danijos gautų Grenlandiją arba iš Panamos – Panamos Panamos kanalą. Neatmetama galimybė, kad jis tiesiog gali turėti tai omenyje.
„Vien tik mintis, kad Amerika išsireikalautų ar pradėtų karą su artima NATO sąjungininke, kad neteisėtai pakeistų jos suverenias sienas, atrodo juokinga. Tikriausiai taip ir yra. Tačiau grasinimai taip pat skamba pažįstamai. Besiruošdami Baltiesiems rūmams išrinktasis prezidentas ir kai kurie jo komandos nariai kalba ir elgiasi vis panašiau į prezidento Vladimiro Putino Rusiją“, – sako naujienų agentūros „Bloomberg“ apžvalgininkas Marcas Championas redakcinėje skiltyje.
Taigi, o kas, jei D.Trumpas iš tiesų taip planuoja valdyti per savo antrąją ir paskutinę kadenciją? Juk jis ne kartą išreiškė susižavėjimą V.Putinu ir jau bando surengti dvišalį aukščiausiojo lygio susitikimą. Kremlius sako, kad yra pasirengęs.
Pasak „Bloomberg“, pastaruoju metu aiškiai girdimas Kremliaus elgesio atgarsis, D.Trumpas kalbėjo apie tai, kad ne tik Grenlandija ir Panamos kanalas taps JAV dalimi, bet ir Kanados. Jis taip pat kalbėjo apie Meksikos įlankos pervadinimą į Amerikos įlanką („ji mūsų“, – sakė jis; „naši“, kaip sako rusų nacionalistai).
Tuo pat metu dabartinis D.Trumpo pagalbininkas ir būsimasis administracijos komandos narys Elonas Muskas atviriau nei bet kuri Rusijos trolių ferma bando pakenkti užsienio lyderiui, Jungtinės Karalystės ministrui pirmininkui Keirui Starmeriui, ir, pasak „Financial Times“, jį nuversti.
Pasak „Bloomberg“ apžvalgininko, putinizmui būdingi bent trys bruožai. Pirmoji – tai gili panieka demokratiniams suvaržymams, faktams ir socialiniam liberalizmui vardan asmeninės oligarchijos, manipuliacijų ir „antivoukizmo“. Rezultatas – Rusijos politinė ekonomika, kurioje V.Putinas manipuliuoja valdžia, tiesą ir turtu taip, tarsi jie būtų jo asmeniniai. Lojalumas yra svarbiausia sąlyga siekiant palankumo, o pinigai ir baimė – tai dvisluoksniai klijai, palaikantys sistemą.
Antrasis bruožas – tai mafijinis mąstymas, kai į visus santykius žiūrima kaip į lojalumo ar nuosavybės klausimus – tiek Rusijoje, tiek su kitomis šalimis. Pasak „Bloomberg“, šiems ryšiams apibūdinti V.Putinas vartoja žodžius „draugystė“ ir „pasitikėjimas“, tačiau jie visada yra sandoriai arba prievarta.
Paskutinis šios labai grubios putinizmo schemos elementas, pasak apžvalgininkų, yra įsitikinimas, kad po trumpos 30-40 metų pertraukos pasaulis grįžta į natūralią darvinistinę tvarką. Čia didžiosios valstybės dominuoja aplinkiniuose regionuose kaip įtakos sferose arba, pageidautina, valdose. Silpnesni kaimynai paklūsta arba patiria bausmę. Didieji lyderiai, tokie kaip V.Putino didvyriai Petras ir Jekaterina Didieji, įeina į istoriją plėsdami savo šalies kontrolės zoną.
Pasak komentaro autoriaaus, D.Trumpas ir V.Putinas yra skirtingos asmenybės su besiskiriančiomis patirtimis, tačiau nepaisant visko jų požiūriai turi daug ką bendro.
D.Trumpas taip pat nekreipia dėmesio į demokratinius suvaržymus – tiek, kad 2020 m. bandė panaikinti rinkimų rezultatus, kad liktų valdžioje. Labiau už visas kitas savybes jis vertina darbuotojų lojalumą, geriausiai – artimos šeimos narius, ir garsėja sandoriais. Kaip ir V.Putinas, jis yra nacionalistas, kuris liberalus ir daugiašales institucijas – tiek JAV, tiek Europoje, tiek kitur – laiko priešais, pastebi „Bloomberg“.
Visgi komentaro autorius abejoja, ar D.Trumpas siekia panaudoti karinę galią prieš savo sąjungininkus.
„Abejoju, kad šiandien D.Trumpas turi bent menkiausių ketinimų panaudoti JAV kariuomenę, nes žino, kokią ekonominę žalą jis gali padaryti sąjungininkams, kad pasiektų savo, nesigriebdamas jėgos. Tokia prievarta taip pat yra tiesiai iš V.Putino vadovėlio. Galbūt geriausia pamoka, kurią D.Trumpas galėtų pasimokyti iš Kremliaus, – ilgai ir atidžiai stebėti, kaip Rusijos valdingam vadovui pasiteisino visi tie prekybos ir energetikos puolimai. Tai tikrai nėra tai, ką jis planavo ar ko tikėjosi pradžioje“, – apibendrino apžvalgininkas.
„Bloomberg“ svarsto: kas būtų, jei D.Trumpas valdytų kaip V.Putinas
13:40
Donaldas Trumpas atsisakė atmesti galimybę panaudoti jėgą, kad iš Danijos gautų Grenlandiją arba iš Panamos – Panamos Panamos kanalą. Neatmetama galimybė, kad jis tiesiog gali turėti tai omenyje.
„Vien tik mintis, kad Amerika išsireikalautų ar pradėtų karą su artima NATO sąjungininke, kad neteisėtai pakeistų jos suverenias sienas, atrodo juokinga. Tikriausiai taip ir yra. Tačiau grasinimai taip pat skamba pažįstamai. Besiruošdami Baltiesiems rūmams išrinktasis prezidentas ir kai kurie jo komandos nariai kalba ir elgiasi vis panašiau į prezidento Vladimiro Putino Rusiją“, – sako naujienų agentūros „Bloomberg“ apžvalgininkas Marcas Championas redakcinėje skiltyje.
Taigi, o kas, jei D.Trumpas iš tiesų taip planuoja valdyti per savo antrąją ir paskutinę kadenciją? Juk jis ne kartą išreiškė susižavėjimą V.Putinu ir jau bando surengti dvišalį aukščiausiojo lygio susitikimą. Kremlius sako, kad yra pasirengęs.
Pasak „Bloomberg“, pastaruoju metu aiškiai girdimas Kremliaus elgesio atgarsis, D.Trumpas kalbėjo apie tai, kad ne tik Grenlandija ir Panamos kanalas taps JAV dalimi, bet ir Kanados. Jis taip pat kalbėjo apie Meksikos įlankos pervadinimą į Amerikos įlanką („ji mūsų“, – sakė jis; „naši“, kaip sako rusų nacionalistai).
Tuo pat metu dabartinis D.Trumpo pagalbininkas ir būsimasis administracijos komandos narys Elonas Muskas atviriau nei bet kuri Rusijos trolių ferma bando pakenkti užsienio lyderiui, Jungtinės Karalystės ministrui pirmininkui Keirui Starmeriui, ir, pasak „Financial Times“, jį nuversti.
Pasak „Bloomberg“ apžvalgininko, putinizmui būdingi bent trys bruožai. Pirmoji – tai gili panieka demokratiniams suvaržymams, faktams ir socialiniam liberalizmui vardan asmeninės oligarchijos, manipuliacijų ir „antivoukizmo“. Rezultatas – Rusijos politinė ekonomika, kurioje V.Putinas manipuliuoja valdžia, tiesą ir turtu taip, tarsi jie būtų jo asmeniniai. Lojalumas yra svarbiausia sąlyga siekiant palankumo, o pinigai ir baimė – tai dvisluoksniai klijai, palaikantys sistemą.
Antrasis bruožas – tai mafijinis mąstymas, kai į visus santykius žiūrima kaip į lojalumo ar nuosavybės klausimus – tiek Rusijoje, tiek su kitomis šalimis. Pasak „Bloomberg“, šiems ryšiams apibūdinti V.Putinas vartoja žodžius „draugystė“ ir „pasitikėjimas“, tačiau jie visada yra sandoriai arba prievarta.
Paskutinis šios labai grubios putinizmo schemos elementas, pasak apžvalgininkų, yra įsitikinimas, kad po trumpos 30-40 metų pertraukos pasaulis grįžta į natūralią darvinistinę tvarką. Čia didžiosios valstybės dominuoja aplinkiniuose regionuose kaip įtakos sferose arba, pageidautina, valdose. Silpnesni kaimynai paklūsta arba patiria bausmę. Didieji lyderiai, tokie kaip V.Putino didvyriai Petras ir Jekaterina Didieji, įeina į istoriją plėsdami savo šalies kontrolės zoną.
Pasak komentaro autoriaaus, D.Trumpas ir V.Putinas yra skirtingos asmenybės su besiskiriančiomis patirtimis, tačiau nepaisant visko jų požiūriai turi daug ką bendro.
D.Trumpas taip pat nekreipia dėmesio į demokratinius suvaržymus – tiek, kad 2020 m. bandė panaikinti rinkimų rezultatus, kad liktų valdžioje. Labiau už visas kitas savybes jis vertina darbuotojų lojalumą, geriausiai – artimos šeimos narius, ir garsėja sandoriais. Kaip ir V.Putinas, jis yra nacionalistas, kuris liberalus ir daugiašales institucijas – tiek JAV, tiek Europoje, tiek kitur – laiko priešais, pastebi „Bloomberg“.
Visgi komentaro autorius abejoja, ar D.Trumpas siekia panaudoti karinę galią prieš savo sąjungininkus.
„Abejoju, kad šiandien D.Trumpas turi bent menkiausių ketinimų panaudoti JAV kariuomenę, nes žino, kokią ekonominę žalą jis gali padaryti sąjungininkams, kad pasiektų savo, nesigriebdamas jėgos. Tokia prievarta taip pat yra tiesiai iš V.Putino vadovėlio. Galbūt geriausia pamoka, kurią D.Trumpas galėtų pasimokyti iš Kremliaus, – ilgai ir atidžiai stebėti, kaip Rusijos valdingam vadovui pasiteisino visi tie prekybos ir energetikos puolimai. Tai tikrai nėra tai, ką jis planavo ar ko tikėjosi pradžioje“, – apibendrino apžvalgininkas.
Žuvusio Šiaurės Korėjos kareivio dienoraštis atskleidžia šiurpią rusų taktiką
12:37
Prieš Ukrainą kovojančius Šiaurės Korėjos karius rusai naudoja kaip gyvą masalą ukrainiečių dronams. Šiems kariams taip pat „plaunamos smegenys“ ir jie moka atmintinai Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno kalbas. Tai įrodo įrašai žuvusio šiaurės korėjiečio kario dienoraštyje, kuriuos išanalizavo nepriklausomi ekspertai, rašo „The Wall Street Journal“.
Vienas karys turi atlikti specialų jauko vaidmenį
Visų pirma, dienoraštyje yra piešinys, kuriame detaliai parodyta, kaip Šiaurės Korėjos kariai turėtų reaguoti į artėjantį ukrainiečių droną. Vienas karys, vadinamas „jauku“, turi stovėti ramiai, kad suviliotų droną, o kiti turi droną numušti. Dienoraštyje taip pat aprašomas gyvenimas fronte, mūšio lauko taktika ir pateikiamas meilės prisipažinimas Šiaurės Korėjos lyderiui Kim Jong Unui.
Nepriklausomi ekspertai, išanalizavę įrašus, teigia, kad jie yra tikri: rašysena, žodžių pasirinkimas ir ideologinio pobūdžio pareiškimai yra būdingi Šiaurės Korėjos gyventojams.
„Net savo gyvybės kaina nedvejodamas vykdysiu vyriausiojo vado įsakymus. Parodysiu pasauliui Kim Jong Uno specialiųjų pajėgų drąsą ir pasiaukojimą“, – leidinys citavo dienoraščio įrašą.
Dienoraščio autorius, kaip nurodyta pase, yra Jong Kyong Hongas. Jis žuvo kartu su kitais dviem kariais gruodžio 21 d. per susišaudymą netoli Pogrebkų kaimo pietvakarių Kursko srityje.
Gruodžio 9 d. Šiaurės Korėjos karys užrašė, kad šventė savo draugo, kurį vadino „artimiausiu bendražygiu“, gimtadienį. Jis rašė, kad pasiilgo tėvynės, nes „paliko šiltą savo brangaus tėvo ir motinos glėbį“.
Dronų taktikos aprašyme jis rašė, kad karys, kuris veikia kaip jaukas, turėtų būti maždaug 7 metrų atstumu nuo drono. Artilerijos apšaudomi kariai turėtų bėgti link anksčiau pataikytos vietos, nes tikimybė du kartus pataikyti į tą pačią vietą yra minimali.
Karys savo dienoraštyje taip pat išvardijo kai kuriuos ideologinius Kim Jon Uno režimo principus. Jis sakė, kad užaugo valdančiosios Darbo partijos „geranoriškame glėbyje“, o jo, kaip kareivio, darbas – saugoti Kimą. Be to, jis rašė, kad turi išpirkti „praeities nuodėmes“.
„Dienoraščio turinys yra tipiškas Šiaurės Korėjos kareivio, kuriam praplautos smegenys“, – aiškino buvęs Pietų Korėjos armijos generolas majoras Ban Jong Kwanas.
Dienoraštyje taip pat yra įrašyta kalba, kurią Kim Jon Unas pasakė bataliono vadams Pchenjane praėjusių metų lapkritį. Ekspertai teigia, kad kariai privalo žodis žodin įsiminti diktatoriaus kalbas. Dienoraščio ištraukoje cituojamas vado nurodymas Šiaurės Korėjos kariuomenei gavus įsakymą „nedelsiant pradėti kovą“.
Sučiupo du šiaurės korėjiečius gyvus
15min primena, kad Ukraina ketvirtadienį paėmė į nelaisvę pirmuosius Šiaurės Korėjos karius. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį sakė, kad Kursko srityje buvo sučiupti du sužeisti kariai. Jie buvo nugabenti į Kyjivą, kur su jais kalbasi Ukrainos saugumo tarnybos tyrėjai.
Per apklausą vienas iš belaisvių patvirtino, kad tarp Šiaurės Korėjos karių Rusijoje yra „didelių“ nuostolių.
Kremlius piktinasi: JAV sankcijos destabilizuos energijos rinką
12:34
Kremlius pirmadienį pareiškė, kad naujausios JAV sankcijos Rusijos naftos sektoriui destabilizuos pasaulinę energijos rinką.
Pareiškimas pasirodė Vašingtonui praėjusią savaitę paskelbus baudžiamąsias priemones Rusijos kompanijai „Gazprom Neft“.
„Tokie sprendimai negali nenulemti tam tikros pasaulinės energijos rinkos destabilizacijos“, – reporteriams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Rusija skelbia užėmusi dar vieną kaimą Rytų Ukrainoje
12:31
Rusija pirmadienį paskelbė, kad jos pajėgos užėmė dar vieną kaimą Rytų Ukrainoje, netoli strategiškai svarbaus Pokrovsko miesto.
Gynybos ministerijos pranešime teigiama, kad jos pajėgos užėmė Piščanės kaimą, esantį maždaug už 8 km į pietvakarius nuo Pokrovsko, kurį jau kelis mėnesius bando užimti Rusijos kariai.
Sekmadienį Rusijos kariuomenė pranešė, kad užėmė Jantarnės kaimą rytinėje Donecko srityje, maždaug už 10 km į pietvakarius nuo Kurachovės – pagrindinio logistikos centro, kurį Maskva paskelbė užėmusi praėjusią savaitę. Taip pat skelbiama, jog buvo užimtas Kalinovės kaimas Charkivo srityje.
Šeštadienį Rusijos kariuomenė nurodė užėmusi naują teritoriją į šiaurės vakarus nuo Kurachovės.
Tyli kaip vandens į burną prisiėmę: Kremlius nekomentuoja pranešimų apie sučiuptus šiaurės korėjiečius
12:30 Atnaujinta 13:09
Kremlius pirmadienį atsisakė komentuoti Kyjivo pranešimą, kad Rusijos Kursko srityje ukrainiečiai sučiupo karių iš Šiaurės Korėjos, padėjusių rusų kariuomenei kariauti prieš Ukrainą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad yra pasirengęs perduoti į nelaisvę paimtus Šiaurės Korėjos karius šios šalies lyderiui Kim Jong Unui (Kim Čen Unui) mainais į Rusijoje laikomus Ukrainos karo belaisvius.
„Niekaip negalime komentuoti, nežinome, kas čia teisinga“, – pirmadienį sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
„Toliau aptarinėjame mainų galimybę, o tai nelengvas darbas (...), bet mums svarbi kiekvieno rusų kario gyvybė“, – tvirtino jis.
Kyjivas savaitgalį paskelbė vaizdo įrašus, kaip korėjiečių kalba apklausiami du asmenys, vadinami Šiaurės Korėjos kariais.
Rusija pranešimus apie tūkstančius Šiaurės Korėjos karių, išsiųstų į Kursko regioną pasienyje padėti Maskvai kovoti su ukrainiečių įsiveržimu, nei patvirtino, nei paneigė.
Pietų Korėja pirmadienį teigė, jog kare prieš Ukrainą apie 300 Šiaurės Korėjos karių žuvo, o apie 2,7 tūkst. buvo sužeisti.
Cituodamas Seulo žvalgybos agentūrą įstatymų leidėjas Lee Seong-kweunas (Li Seongkvunas) reporteriams teigė, jog Šiaurės Korėja savo kariams liepė verčiau nusižudyti, nei patekti į nelaisvę gyviems.
Dieną anksčiau V. Zelenskis paviešino vaizdo įrašą, kuriame, Kyjivo teigimu, matomi du Šiaurės Korėjos kariai – vienas gulintis lovoje, o kitas prisėdęs, sutvarstytu veidu.
„Ukraina yra pasirengusi perduoti Kim Jong Uno karius, jei jis galės suorganizuoti jų mainus į mūsų karius, laikomus nelaisvėje Rusijoje“, – teigė prezidentas socialiniame tinkle „X“.
„Šiaurės Korėjos kariams, nenorintiems vykti atgal, galimi ir kiti pasirinkimai“, – pridūrė V. Zelenskis.
Pchenjanas tapo Rusijos pagrindiniu sąjungininku kare prieš Ukrainą.
A.Blinkenas pakomentavo, ar D.Trumpas tikrai nori užbaigti karą ne Ukrainos naudai
11:28
Dabartinio Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Joe Bideno administracija ruošiasi būsimam šalies vadovui Donaldui Trumpui perteikti kuo tvirtesnę poziciją dėl Ukrainos, interviu „CBS News“ sakė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas.
Kalbėdamas su A.Blinkenu, žurnalistas prasitarė, kad kritikai baiminasi, jog naujai išrinktas prezidentas D.Trumpas „nori užbaigti Rusijos karą su Ukraina ne Ukrainos naudai“.
„Nemanau, kad kam nors iš mūsų būtų prasminga apie tai spėlioti. Prasminga yra užtikrinti, kad kitai administracijai suteiktume tvirtas pozicijas įgyvendinti politiką visame pasaulyje, Ukrainoje ar kitur“, – sakė A.Blinkenas.
15min primena, kad D.Trumpo būsimasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Michaelas Waltzas pareiškė, kad Ukrainai reikia sumažinti mobilizacijos amžių iki 18 metų. Pasak jo, šis sprendimas galėtų padėti stabilizuoti padėtį mūšio lauke, nes Ukraina turi „tikrų problemų su žmogiškaisiais ištekliais“, tačiau galima pašaukti „šimtus tūkstančių naujų karių“.
Karas Ukrainoje turėtų baigtis diplomatinėmis derybomis, tačiau nerealu tikėtis, kad rusus pavyks išvaryti iš visų okupuotų teritorijų. Tai interviu televizijai „ABC News“ pareiškė M.Waltzas.
„Visi žino, kad šis (karas – red. past.) turi kažkaip baigtis diplomatiniu būdu. Tiesiog nemanau, kad realu sakyti, jog mes ketiname išvaryti kiekvieną rusą iš kiekvieno Ukrainos žemės centimetro, net iš Krymo. Prezidentas D.Trumpas pripažino šią realybę, ir manau, kad tai buvo didžiulis žingsnis. Dabar šią tikrovę pripažįsta visas pasaulis“, – sakė jis.
Rusija apkaltino Ukrainą, kad ši neva bandė smogti dujotiekiui į Turkiją
10:51
Pirmadienį Rusiją apkaltino Ukrainą dronų ataka prieš dujotiekio „TurkStream“, kuriuo rusiškos gamtinės dujos gabenamos per Turkiją į Europą, infrastruktūrai.
„Sausio 11 dieną Kyjivo režimas, siekdamas nutraukti dujų tiekimą Europos šalims, bandė imtis atakos devyniais dronais“ prieš kompresorinę stotį Pietų Rusijoje, tiekiančią dujas dujotiekiu „TurkStream“, teigiama Rusijos gynybos ministerijos pranešime.
Anot ministerijos, visi dronai buvo numušti, o krintančios nuolaužos padarė tik nedidelę žalą.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Visas pasaulis pripažįsta šią realybę“: D.Trumpo patarėjas sako, kad rusai po karo pasiliks Krymą
10:44
Karas Ukrainoje turėtų baigtis diplomatinėmis derybomis, tačiau nerealu tikėtis, kad rusus pavyks išvaryti iš visų okupuotų teritorijų. Tai interviu televizijai „ABC News“ pareiškė Donaldo Trumpo būsimasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Michaelas Waltzas.
Pasak jo, norėdamas pradėti prasmingas derybas dėl karo pabaigos, D.Trumpas turi užmegzti tiesioginius kontaktus su abiem pusėmis, tarp jų ir su Kremliumi. O pasirengimas šiam susitikimui, kuris turėtų įvykti „artimiausiais mėnesiais“, jau vyksta, sakė M.Waltzas.
„Dar nenusprendėme dėl tikslaus formato, bet prie to dirbame. Tačiau tikiuosi, kad per artimiausias kelias dienas ar savaites įvyks bent jau pokalbis telefonu. Taigi tai būtų žingsnis, nuo kurio galėtume pradėti“, – kalbėjo M.Waltzas.
Jis taip pat išreiškė viltį, kad Ukraina ir Rusija galėtų susitarti dėl ugnies nutraukimo fronte, o tai galėtų būti „neįtikėtinai teigiamas žingsnis abiem pusėms“ link tiesioginių taikos derybų.
„Visi žino, kad šis (karas – red. past.) turi kažkaip baigtis diplomatiniu būdu. Tiesiog nemanau, kad realu sakyti, jog mes ketiname išvaryti kiekvieną rusą iš kiekvieno Ukrainos žemės centimetro, net iš Krymo. Prezidentas D.Trumpas pripažino šią realybę, ir manau, kad tai buvo didžiulis žingsnis. Dabar šią tikrovę pripažįsta visas pasaulis“, – sakė jis.
Patarėjas taip pat kritikavo Ukrainą, kad jos šaukiamasis amžius į kariuomenę yra ne 18 m., o 26-eri. M.Waltzas pripažino, kad ukrainiečiai kaunasi narsiai, tačiau jie, pasak jo, turi pripažinti, kad tai nėra tik amunicijos klausimas, bet ir žmogiškosios jėgos.
M.Waltzas pabrėžė, kad karas turėtų būti baigtas, kad jis į save neįtrauktų viso pasaulio, kaip jau įtraukė Šiaurės Korėją.
Rusija paleido į Ukrainą 110 dronų: Ukrainos gynėjai numušė 78
09:41
Praėjusią naktį Rusijos pajėgos atakavo Ukrainą ir paleido 110 iranietiškų „Shahed“ tipo ir kitų bepiločių orlaivių. Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė 78 taikinius, skelbia Ukrainos karinių oro pajėgų atstovai.
Pažymima, kad dar 31 dronas nepasiekė taikinių.
Pasak pranešimo, rusai atakavo įvairių tipų bepiločiais lėktuvais iš Milerovo, Orelio, Briansko, Primorsko-Achtarsko krypčių.
Oro ataką atrėmė Ukrainos karinių oro pajėgų ir gynybos pajėgų aviacija, priešlėktuvinės raketinės pajėgos ir mobiliosios ugnies grupės.
Pažymima, kad Ukrainos gynybai pavyko sunaikinti dronus Poltavos, Sumų, Charkivo, Čerkasų, Černihivo, Kyjivo, Dnipropetrovsko, Mykolajivo, Zaporižios, Žytomyro, Chmelnyckio ir Donecko srityse.
„Dėl numuštų priešo bepiločių orlaivių kritimo Sumų srityje, Kyjivo srityje, Žytomyro srityje ir Zaporižioje padaryta žalos įmonių pastatams, privačioms ir valstybinėms įstaigoms, privatiems namams ir transporto priemonėms (preliminariai be aukų ir nukentėjusiųjų)“, – pranešė Ukrainos oro pajėgos.
Naktį prieš tai Rusija paleido į Ukrainą 94 bepiločius orlaivius „Shaheds ir kitų tipų dronus. Ukrainos gynėjams pavyko numušti 60 taikinių.
Vakarų žvalgybai nerimą kelia slapti „diplomatiniai“ skrydžiai tarp Rusijos ir Irano: koks jų tikslas
09:14
Nepaisant planuojamų derybų dėl branduolinio susitarimo atnaujinimo, Iranas rengia slaptas diplomatines misijas į Rusiją. Tikėtina, jų tikslas gauti pagalbos plėtojant savo branduolinę programą ir tobulinant oro gynybos pajėgumus, skelbia britų leidinys „The Sunday Times“.
Pasak straipsnio, šiuose slaptuose susitikimuose dalyvauja Irano aukščiausiojo lyderio Ali Khameinei aukšto rango patarėjas, buvęs karinis pareigūnas Ali Larijani.
Vakarų žvalgybos šaltinių teigimu, gilėjantys abiejų šalių strateginiai santykiai ir Maskvos priklausomybė nuo Irano raketų bei bepiločių orlaivių kelia susirūpinimą, kad Rusija yra pasirengusi peržengti savo „raudonąsias linijas“.
Buvęs NATO branduolinio ginklo neplatinimo direktorius Williamas Alberque'as teigė, kad Irano ekspertai galėjo lankytis branduoliniuose objektuose net ir trumpų vizitų į Rusiją metu.
„Galima būtų nusiųsti porą Irano mokslininkų į Arzamasą, Penzą – bet kurį Rusijos branduolinį objektą – ir jie per 24 valandas galėtų daug sužinoti. Ilgas darbo savaitgalis iraniečiams suteiktų daug idėjų“, – įvertino jis.
Tačiau pagaminti likusią ginklo dalį ir įdėti ją į balistinę raketą gali užtrukti nuo kelių mėnesių iki metų. Vietoje to Iranas galėtų išmokti pasigaminti mažesnę, sudėtingesnę bombą, mano ekspertas.
„Galbūt megatoninį įrenginį. Arba branduolinį užtaisą, kuris tilptų artilerijos sviedinyje“, – aiškino jis.
Remiantis žvalgybos pranešimais, Teheranas jau nusipirko naujausią rusų naikintuvo Su-35 versiją ir planuoja iš naujo įrengti Izraelio sunaikintas oro gynybos sistemas.
Pirmadienį Irano delegacija susitiks su Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir Prancūzijos atstovais, kad aptartų padėtį, susijusią su branduoline programa.
Teigiama, kad derybos tarp Irano ir grupės vyksta Ženevoje Irano prašymu, nes režimas siekia panaikinti sankcijas ir išeiti iš branduolinės aklavietės iki D.Trumpo inauguracijos.
Per žingsnį nuo bombos
Anksčiau Teheranas pasiūlė apriboti savo branduolinio sodrinimo programą iki 60 proc. ir leisti į šalį grįžti Tarptautinės atominės energijos agentūros inspektoriams. Branduoliniam ginklui sukurti reikalingas iki 90 proc. sodrintas uranas. W.Alberque'o teigimu, šiuo metu Iranas yra „per plauką“ nuo medžiagos bomboms gaminti.
Gruodžio pabaigoje šalies Užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad 2025 m. bus svarbūs metai branduolinio klausimo kontekste.
Vėliau naujienų svetainė „Axios“ pranešė, kad dabartinis JAV prezidentas Joe Bidenas aptarė galimybę smogti Irano branduoliniams objektams, jei šalis priartėtų prie bombos sukūrimo.
