Užbaigti karą per 24 valandas: „Bloomberg“ sužinojo, iš ko susideda D.Trumpo planas

Padėtis Avdijivkoje, Donecko srityje, yra kritinė. Miestas gali pereiti į Rusijos okupacinių pajėgų kontrolę. Tai per brifingą pareiškė JAV nacionalinio saugumo tarybos strateginių ryšių koordinatorius Johnas Kirby. Jo teigimu, dabartinės padėties priežastis – ukrainiečių turimos amunicijos trūkumas.

„Deja, iš ukrainiečių gauname pranešimų, kad padėtis yra kritinė. Rusai ir toliau kasdien šturmuoja ukrainiečių pozicijas. Avdijivkai kyla grėsmė pereiti į Rusijos kontrolę. Dažniausiai taip yra todėl, kad Ukrainos kariuomenei fronto linijose baigiasi artilerijos šaudmenys. Rusija banga po bangos siunčia pajėgas pulti Ukrainos pozicijų. Kadangi Kongresas kol kas nepatvirtino papildomo finansavimo, neturime galimybių paremti Ukrainą artilerijos amunicija, kurios jiems labai reikia Rusijos atakoms nutraukti“, – pabrėžė jis.

„Scanpix“/AP nuotr./Johnas Kirby

J.Kirby pažymėjo, kad Kongresas turėtų kuo greičiau patvirtinti papildomą finansavimą. 

„Jei respublikonai nepradės veikti, tai, kas dabar vyksta Avdijivkoje, gali nutikti kitose fronto dalyse“, – užbaigė jis.

Ketvirtadienio vakariniame pranešime apie padėtį fronte Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad fronto linijoje įvyko 51 kovinis susirėmimas su priešu. Avdijivkos kryptimi ukrainiečių gynėjai atrėmė 14 atakų prie Avdijivkos ir dar 1 – prie Pervomajskės Donecko srityje.

Ketvirtadienio rytą tapo žinoma, kad 3-ioji atskiroji šturmo brigada skubiai perdislokuota sustiprinti Ukrainos karių prie Avdijivkos. Pažymėta, kad tuo metu, kai buvo įvedama brigada, padėtis mieste buvo itin kritiška. 

Vėliau 3-iosios atskirosios šturmo brigados atstovas Oleksandras Borodinas sakė, kad rusų, šturmuojančių Avdijivką, pajėgos septynis kartus viršija besiginančių Ukrainos karių skaičių.

Lenkijos specialiosios tarnybos ketvirtadienį pranešė, kad sulaikė Rusijos slaptosioms tarnyboms dirbusį Ukrainos pilietį.

Vyras, kuris „veikė organizuotoje nusikalstamoje grupėje pagal Rusijos slaptųjų tarnybų nurodymus“, kaltinamas „pasirengimu diversijoms ir sabotažo veiksmams“, sakoma Lenkijos agentūros pareiškime.

Ukraina ir Rusija kariauja nuo tada, kai Maskva prieš dvejus metus įsiveržė į šalį.

Sausio 31 dieną sulaikytas vyras „ruošėsi padegti pastatus [pietvakariniame] Vroclavo mieste, netoli strateginės reikšmės infrastruktūros objektų“, pranešė Varšuva.

Jei vyras bus pripažintas kaltu, jam gresia 12 metų kalėjimo. Lenkų pareigūnai neatskleidė jo amžiaus.

Pernai 16 užsienio piliečių iš šalių, esančių į rytus nuo Lenkijos, buvo apkaltinti šnipinėjimu, sabotažo rengimu ir informacijos rinkimu Rusijai, ypač dėl ginklų tranzito į Ukrainą.

Ištikima Kyjivo sąjungininkė Lenkija yra viena iš pagrindinių šalių, per kurias Vakarų valstybės gali perduoti Ukrainai ginklų ir šaudmenų, kad padėtų kovoti su Rusija.

Ukrainos gynybos pajėgos ketvirtadienį pradėjo dalinį atsitraukimą iš Avdijivkos rajono Donecko srityje, teigia „The Washington Post“.

Sugriauta Avdijivkos kokso gamykla greičiausiai bus paskutinė ukrainiečių tvirtovė šiame mieste. Laikraštis, remdamasis Ukrainos kariškiais, rašo, kad visiškas pasitraukimas iš miesto yra tik laiko klausimas, nes dalinis atsitraukimas jau prasidėjo.

Vienas iš Ukrainos kariškių pažymi, kad okupantai bando apeiti kokso gamyklą ir ją apsupti. Todėl Ukrainos pajėgos „bus priverstos trauktis“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Avdijivka

Avdijivka taps pirmuoju kritiniu išbandymu naujajam Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiajam vadui Oleksandrui Syrskiui, kuris turės nuspręsti, kada palikti miestą, rašoma publikacijoje.

Šio miesto užėmimas, rašo „The Washington Post“, bus reikšmingiausia šalies agresorės Rusijos pergalė pastaraisiais mėnesiais, kai Ukrainoje trūksta amunicijos ir karių.

Avdijivka yra maždaug už 15 km nuo laikinai okupuoto Donecko. Užėmę šį miestą rusai galės nustumti Ukrainos kariuomenę nuo regiono centro, nurodo leidinys.

Britų užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas ketvirtadienį susitikęs su savo kolega iš Lenkijos dar kartą paragino Jungtinių Valstijų Kongresą priimti karinės paramos Ukrainai paketą.

Nepaisant Kyjivo ir jį remiančių Vakarų šalių prašymų, pagalbos Ukrainai teikimas Kongrese stringa jau kelis mėnesius.

Vizito Lenkijoje metu D.Cameronas pareiškė, kad „visos pasaulio šalys“ stebės JAV sprendimą, kad įsitikintų, ar Vakarų šalys yra patikimos sąjungininkės.

„Ir tai ne tik Europos problema. Kiti žmonės stebės, ką daro amerikiečiai. Juos stebės tiek Kinijoje, tiek Irane“, – žurnalistams sakė buvęs Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas.

Po vizito Lenkijoje D.Cameronas turėtų dalyvauti Miuncheno saugumo konferencijoje Vokietijoje.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis prisijungė prie šio raginimo ir teigė, kad asmeniškai kreipėsi į Atstovų Rūmų pirmininką M.Johnsoną, kad šis balsuotų dėl pagalbos Ukrainai paketo.

„Tai [...] epochos sprendimas, kuris turės įtakos, kaip bus vertinamas Amerikos patikimumas visame pasaulyje jos sąjungininkų akyse. Todėl raginame priimti šį pagalbos paketą“, – sakė R.Sikorskis.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos karo padariniai Ukrainoje

Ukrainai reikia beveik pusės trilijono dolerių šalies atstatymo po Rusijos invazijos išlaidoms padengti, ketvirtadienį pranešė Pasaulio bankas, Europos Sąjunga, Jungtinės Tautos ir Ukrainos vyriausybė.

Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis ketvirtadienį pareiškė, kad didžiąją dalį sąskaitos turėtų padengti konfiskuotas Rusijos turtas.

Kyjivas bando sutelkti tarptautinius išteklius, kad padėtų atstatyti šalies miestus, kelius, tiltus ir energetikos objektus, kurie buvo sugriauti arba apgadinti per dvejus metus trunkantį Rusijos puolimą.

„Bendros Ukrainos atstatymo ir atkūrimo išlaidos per ateinantį dešimtmetį sieks 486 mlrd. dolerių (453,65 mlrd. eurų) palyginti su prieš metus apskaičiuotomis 411 mlrd. dolerių (383,65 mlrd. eurų) išlaidomis“, – apibendrindama naująją ataskaitą teigė Europos Komisija.

Vertinimą kartu parengė keturios organizacijos.

Ataskaitoje teigiama, kad vien 2024 metais Ukrainai prireiks 15 mlrd. dolerių (14 mlrd. eurų) neatidėliotiniems atstatymo poreikiams, pavyzdžiui, namams ir svarbiausioms transporto jungtims remontuoti.

Ukraina ragina Vakarus atlaisvinti apie 300 mlrd. dolerių (280,03 mlrd. eurų) įšaldyto Rusijos turto, kad būtų galima finansuoti didžiulius infrastruktūros remonto darbus.

„Pastaraisiais metais rekonstrukcijos poreikiai vis didėjo, – ketvirtadienį sakė D.Šmyhalis. – Pagrindinis Ukrainos atstatymo šaltinis turėtų būti Vakaruose įšaldyto Rusijos turto konfiskavimas.“

Ataskaitoje teigiama, kad per karą buvo sugadinta arba sunaikinta 10 proc. Ukrainos būstų.

Joje taip pat atkreipiamas dėmesys į didelę žalą aplinkai ir žemės ūkiui, padarytą praėjusių metų birželį Kachovkos užtvankoje įvykusio sprogimo.

Ataskaitoje sakoma, kad žalos daugiausia padaryta keturiuose fronto regionuose – Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios, kuriuos Maskva teigia aneksavusi, – taip pat aplink sostinę Kyjivą ir šiaurės rytinėje Charkivo srityje.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos aerodromas

Rusija pradėjo rengti savo karinius aerodromus galimoms atakoms. Įvairiuose Rusijos regionuose surengtos pratybos, skelbia naujienų svetainė „Moscow Times“. O tuo tarpu dalies aerodromų asfaltas išmargintas lėktuvus imituojančiais piešiniais, kurių tikslas – tapti masalu Ukrainos bepiločiams orlaiviams.

Rusijos gynybos ministerija patikrino karinių aerodromų atsparumą masiniams smūgiams. Per pratybas Rusijos kariuomenės specialiosios pajėgos treniravosi atkurti pakilimo ir nusileidimo takus ir orlaivių stovėjimo aikšteles.

Straipsnyje pažymima, kad pratybos vyko keliuose regionuose, įskaitant vakarų ir pietų kryptis. Pratybose dalyvavo inžineriniai padaliniai, kurie likvidavo įgriuvas ir atstatė kaponierius, kad apsaugotų orlaivius nuo nuolaužų.

Plačiau skaitykite ČIA.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis ir Olafas Scholzas

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas Berlyne pasirašys dvišalį saugumo susitarimą, skelbia leidinys „Frankfurter Allgemeine Zeitung“.

Kaip patvirtino Vokietijos vyriausybės atstovas spaudai Berlyne, V.Zelenskis ir O.Scholzas susitiks. Tikimasi, kad, kaip ir Prancūzijoje, susitikimo bus pasirašytas dvišalis Ukrainos ir Vokietijos susitarimas dėl saugumo.

Pasirengimo pasirašyti šiuos saugumo susitarimus procesas buvo pradėtas praėjusių metų liepą Vilniuje vykusiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime. Tuomet NATO valstybių ir vyriausybių vadovai sutarė, kad atskiros valstybės narės pasirašys ilgalaikius saugumo susitarimus su Ukraina.

Sausio 12 d. Ukraina ir Jungtinė Karalystė pasirašė istorinį saugumo susitarimą. Dokumente teigiama, kad būsimo Rusijos puolimo atveju Jungtinė Karalystė suteiks Ukrainai neatidėliotiną ir skubią pagalbą siekiant atremti agresiją sausumoje, jūroje ir ore. Be to, ji suteiks Ukrainai modernių ginklų.

Numatyta, kad penktadienį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Ukrainos prezidentas V.Zelenskis Paryžiuje taip pat pasirašys saugumo susitarimą.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos kariai

Vasario mėnesį, palyginti su 2023 m. gruodžiu, ukrainiečių, manančių, kad šalyje viskas juda teisinga linkme, dalis sumažėjo nuo 54 proc. iki 44 proc., rodo Kyjivo tarptautinio sociologijos instituto (KIIS) atliktos apklausos rezultatai.

„Ukrainoje toliau mažėja dalis tų, kurie mano, kad reikalai vystosi teisinga kryptimi, ir, palyginti su 2023 m. gruodžiu, pirmą kartą padaugėjo žmonių, manančių, kad reikalai vystosi klaidinga kryptimi“, – teigė sociologai.

Pažymėtina, kad prieš du mėnesius ukrainiečių, manančių, kad situacija šalyje klostosi netinkama linkme buvo 32 proc.

„Kritiškesni yra Vakarų Ukrainos gyventojai, kur 55 proc. mano, kad reikalų kryptis yra neteisinga, palyginti su 35 proc. manančių, kad ji yra teisinga“, – sakoma ataskaitoje.

Apklausa buvo atlikta 2024 m. vasario 5-10 d. kompiuterizuotais telefoniniais interviu, remiantis atsitiktine mobiliųjų telefonų numerių imtimi. Iš viso apklausti 1202 respondentai, gyvenantys visuose Ukrainos regionuose (išskyrus laikinai okupuotą Krymą). 

Pasak naujienų agentūros „Unian“, sausio mėn. 69 proc. ukrainiečių teigė, kad jie pamažu įveikia prieštaravimus ir juda link darnios politinės tautos. Tuo tarpu 2020 m. tik 35 proc. ukrainiečių manė, kad šalis eina susivienijimo keliu, o 58 proc., priešingai, situaciją vertino kaip judėjimą skilimo link. 

Apklausa taip pat atskleidė, kuriais politikais ukrainiečiai pasitiki labiausiai. Visuomenės pasitikėjimo klausimu pirmauja Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, lenkiantis kitus Ukrainos politikus ir visuomenės veikėjus. Respondentai dažniausiai išreiškė pasitikėjimą V.Zelenskiu (69 proc.), Vitalijumi Kimu (58 proc.), Serhijumi Prytula (54 proc.) ir Dmytro Kuleba (50 proc.).