„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
06 25 /06 26 00:32

Karas Ukrainoje. CNN: J.Bideno administracija artėja prie leidimo JAV kariniams rangovams dislokuoti pajėgas Ukrainoje

Naujausias žinias apie karą Ukrainoje skaitykite žemiau.
Naikintuvai F-16
Naikintuvai F-16 / dpa/Scanpix

Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Tiesiogiai  30 s.
Naujausi viršuje
Naujausi apačioje

CNN: J.Bideno administracija artėja prie leidimo JAV kariniams rangovams dislokuoti pajėgas Ukrainoje

21:59

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas

JAV prezidento Joe Bideno administracija siekia panaikinti faktinį draudimą Amerikos kariniams rangovams vykti į Ukrainą, kad padėtų šalies kariuomenei prižiūrėti ir remontuoti JAV suteiktas ginklų sistemas. Tai CNN atskleidė keturi su šiuo klausimu susipažinę JAV pareigūnai.

Tai būtų dar vienas svarbus J.Bideno administracijos politikos Ukrainoje pokytis.

Pareigūnai teigė, kad administracija vis dar rengia šią politiką ir kad ji dar nėra galutinai patvirtinta prezidento.

„Mes nepriėmėme jokių sprendimų ir bet kokios diskusijos apie tai yra dar ankstyvos“, – sakė vienas administracijos pareigūnas.

Jis patikino, kad prezidentas yra visiškai tvirtai įsitikinęs, kad nesiųs JAV karių į Ukrainą.

Patvirtinus šį pakeitimą, jis greičiausiai būtų įteisintas šiais metais, sakė pareigūnai, ir leistų Pentagonui pirmą kartą nuo 2022 m., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, teikti sutartis Amerikos bendrovėms dėl darbų Ukrainos teritorijoje. Pareigūnai sakė tikintis, kad tai paspartins Ukrainos kariuomenės naudojamų ginklų sistemų techninę priežiūrą ir remontą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./HIMARS sistema
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./HIMARS sistema

Pastaruosius dvejus metus J.Bidenas primygtinai reikalavo, kad visi amerikiečiai, ypač JAV kariai, laikytųsi atokiau nuo Ukrainos fronto linijos.

Dėl to JAV suteikta karinė įranga, kuri patyrė didelę žalą kovose, turėjo būti išgabenta iš šalies į Lenkiją, Rumuniją ar kitas NATO šalis, kad būtų suremontuota, o šis procesas užtrunka. JAV kariai taip pat gali padėti ukrainiečiams atlikti įprastinę techninę priežiūrą ir logistiką, tačiau tik per atstumą, naudodamiesi vaizdo pokalbiais ar saugiu telefonu – šis susitarimas turi savotiškų apribojimų, nes JAV kariai ir rangovai negali tiesiogiai dirbti su sistemomis.

Pasak pareigūnų, administracija pradėjo rimtai svarstyti šiuos apribojimus per pastaruosius kelis mėnesius, nes Rusija toliau didino savo pozicijas mūšio lauke, o JAV finansavimas Ukrainai įstrigo Kongrese.

Leidimas patyrusiems, JAV vyriausybės finansuojamiems amerikiečių rangovams ir toliau būti Ukrainoje reiškia, kad jie galės daug greičiau padėti sutvarkyti sugadintą, didelės vertės įrangą, sakė pareigūnai.

Viena iš pažangių sistemų, kuriai, pasak pareigūnų, greičiausiai reikės reguliarios techninės priežiūros, yra naikintuvas F-16, kurį Ukraina turėtų gauti vėliau šiais metais.

dpa/Scanpix/Naikintuvai F-16
dpa/Scanpix/Naikintuvai F-16

Įmonės, teikiančios paraiškas dėl sutarčių, privalės parengti patikimus rizikos mažinimo planus, kad sumažintų grėsmes savo darbuotojams, sakė pareigūnas.

Diskusijos vyksta po to, kai JAV pastaraisiais mėnesiais priėmė keletą sprendimų, siekdama padėti Ukrainai įveikti rusus. Gegužės pabaigoje J.Bidenas suteikė Ukrainai leidimą JAV ginklais smogti taikiniams Rusijos teritorijoje, netoli sienos su Charkivo miestu, o JAV anksčiau ne kartą atsisakė tai daryti. 

Dabartiniai ir buvę pareigūnai, susipažinę su diskusijomis dėl rangovų siuntimo į Ukrainą, pabrėžė, kad dėl politikos pakeitimo amerikiečių rangovų dalyvavimas Ukrainoje nebus toks didžiulis, koks buvo Irake ir Afganistane. Vietoj to Ukrainoje vienu metu greičiausiai dirbs nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų rangovų.

Naujausios žinios apie karą Ukrainoje

07:08

Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Kyjivas: bet koks taikos planas Ukrainai turėtų būti sąžiningas ir pagrįstas tarptautine teise

00:32

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidento kanceliarijos administracijos vadovo pavaduotojas Mychailo Podoliakas
„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidento kanceliarijos administracijos vadovo pavaduotojas Mychailo Podoliakas

Ukraina aiškiai supranta, kad bet koks karo su Rusija užbaigimo planas turėtų būti grindžiamas tarptautine teise, o taika turėtų būti teisinga, antradienį pareiškė Ukrainos prezidento patarėjas Michailas Podoliakas.

Komentuodamas taikos planą Ukrainai, kurį pristatė du pagrindiniai buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo, siekiančio perrinkimo lapkritį, patarėjai, M.Podoliakas agentūrai „Reuters“ sakė, kad karas negali baigtis be Rusijos patraukimo atsakomybėn.

Antradienį patarėjai D.Trumpui pateikė planą, kaip užbaigti karą Ukrainoje, jei jis laimės prezidento rinkimus, pagal kurį Ukrainai bus pasakyta, kad ji gaus daugiau JAV ginklų tik tuo atveju, jei pradės taikos derybas.

M.Podoliakas sakė, kad įšaldyti karą, kuris tęsiasi jau 28-ą mėnesį, dabartinėse fronto linijose būtų „keista“, nes Rusija pažeidė tarptautinę teisę ir yra Ukrainos teritorijoje.

„Ukraina turi visiškai aiškų supratimą, kuris yra išdėstytas prezidento (Volodymyro) Zelenskio pasiūlytoje taikos formulėje, ten aiškiai nurodyta, kad taika gali būti tik sąžininga ir taika gali būti grindžiama tik tarptautine teise“, – sakė jis internetiniame interviu.

M.Podoliakas taip pat pakartojo Ukrainos poziciją, atmesdamas Rusijos prezidento Vladimiro Putino paskelbtas paliaubų sąlygas kaip absurdiškas. V.Putinas yra sakęs, kad Rusija užbaigs karą Ukrainoje tik tuo atveju, jei Kyjivas sutiks perduoti visus keturis regionus rytuose ir pietuose, į kuriuos pretenduoja Maskva.

„Mes matome Putino planą – jis visiškai absurdiškas“, – sakė M.Podoliakas.

Iš Rusijos nelaisvės sugrįžo 90 ukrainiečių

22:34

„Scanpix“/AP nuotr./Ukrainos kariai
„Scanpix“/AP nuotr./Ukrainos kariai

Antradienį iš Rusijos nelaisvės buvo grąžinta 90 Ukrainos karių.

Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Pasak jo, iš nelaisvės paleisti Nacionalinės gvardijos, karinio jūrų laivyno, kariuomenės, teritorinės kariuomenės ir pasienio tarnybos kariai.

„Tie, kurie gynė Mariupolį. Tie, kurie gynė Černobylio atominę elektrinę. Tie, kurie buvo Chersono, Donecko, Charkivo, Zaporižios ir Luhansko kryptyse. Prisimename visus mūsų žmones, patekusius į Rusijos nelaisvę. Toliau dirbame, kad kiekvienas iš jų būtų išlaisvintas“, – rašė jis.

Prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas pažymėjo, kad tarp kariškių yra 52 „Azovstal“ gynėjai ir Černobylio atominės elektrinės kaliniai.

„Artimiausiu metu laukiame tęsinio. Tai yra svarbūs mainai. Mums svarbiausia, kad visi mūsų žmonės grįžtų namo. Kad kiekvienas kareivis apkabintų savo artimuosius, įkeltų koją į gimtąją žemę, kvėpuotų laisvu oru. Prezidento užduotis – grąžinti visus. Ačiū mūsų komandai už darbą. Esu dėkingas JAE už sudarytas sąlygas mainams“, – sakoma pareiškime.

CNN: J.Bideno administracija artėja prie leidimo JAV kariniams rangovams dislokuoti pajėgas Ukrainoje

21:59

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas

JAV prezidento Joe Bideno administracija siekia panaikinti faktinį draudimą Amerikos kariniams rangovams vykti į Ukrainą, kad padėtų šalies kariuomenei prižiūrėti ir remontuoti JAV suteiktas ginklų sistemas. Tai CNN atskleidė keturi su šiuo klausimu susipažinę JAV pareigūnai.

Tai būtų dar vienas svarbus J.Bideno administracijos politikos Ukrainoje pokytis.

Pareigūnai teigė, kad administracija vis dar rengia šią politiką ir kad ji dar nėra galutinai patvirtinta prezidento.

„Mes nepriėmėme jokių sprendimų ir bet kokios diskusijos apie tai yra dar ankstyvos“, – sakė vienas administracijos pareigūnas.

Jis patikino, kad prezidentas yra visiškai tvirtai įsitikinęs, kad nesiųs JAV karių į Ukrainą.

Patvirtinus šį pakeitimą, jis greičiausiai būtų įteisintas šiais metais, sakė pareigūnai, ir leistų Pentagonui pirmą kartą nuo 2022 m., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, teikti sutartis Amerikos bendrovėms dėl darbų Ukrainos teritorijoje. Pareigūnai sakė tikintis, kad tai paspartins Ukrainos kariuomenės naudojamų ginklų sistemų techninę priežiūrą ir remontą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./HIMARS sistema
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./HIMARS sistema

Pastaruosius dvejus metus J.Bidenas primygtinai reikalavo, kad visi amerikiečiai, ypač JAV kariai, laikytųsi atokiau nuo Ukrainos fronto linijos.

Dėl to JAV suteikta karinė įranga, kuri patyrė didelę žalą kovose, turėjo būti išgabenta iš šalies į Lenkiją, Rumuniją ar kitas NATO šalis, kad būtų suremontuota, o šis procesas užtrunka. JAV kariai taip pat gali padėti ukrainiečiams atlikti įprastinę techninę priežiūrą ir logistiką, tačiau tik per atstumą, naudodamiesi vaizdo pokalbiais ar saugiu telefonu – šis susitarimas turi savotiškų apribojimų, nes JAV kariai ir rangovai negali tiesiogiai dirbti su sistemomis.

Pasak pareigūnų, administracija pradėjo rimtai svarstyti šiuos apribojimus per pastaruosius kelis mėnesius, nes Rusija toliau didino savo pozicijas mūšio lauke, o JAV finansavimas Ukrainai įstrigo Kongrese.

Leidimas patyrusiems, JAV vyriausybės finansuojamiems amerikiečių rangovams ir toliau būti Ukrainoje reiškia, kad jie galės daug greičiau padėti sutvarkyti sugadintą, didelės vertės įrangą, sakė pareigūnai.

Viena iš pažangių sistemų, kuriai, pasak pareigūnų, greičiausiai reikės reguliarios techninės priežiūros, yra naikintuvas F-16, kurį Ukraina turėtų gauti vėliau šiais metais.

dpa/Scanpix/Naikintuvai F-16
dpa/Scanpix/Naikintuvai F-16

Įmonės, teikiančios paraiškas dėl sutarčių, privalės parengti patikimus rizikos mažinimo planus, kad sumažintų grėsmes savo darbuotojams, sakė pareigūnas.

Diskusijos vyksta po to, kai JAV pastaraisiais mėnesiais priėmė keletą sprendimų, siekdama padėti Ukrainai įveikti rusus. Gegužės pabaigoje J.Bidenas suteikė Ukrainai leidimą JAV ginklais smogti taikiniams Rusijos teritorijoje, netoli sienos su Charkivo miestu, o JAV anksčiau ne kartą atsisakė tai daryti. 

Dabartiniai ir buvę pareigūnai, susipažinę su diskusijomis dėl rangovų siuntimo į Ukrainą, pabrėžė, kad dėl politikos pakeitimo amerikiečių rangovų dalyvavimas Ukrainoje nebus toks didžiulis, koks buvo Irake ir Afganistane. Vietoj to Ukrainoje vienu metu greičiausiai dirbs nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų rangovų.

Ukraina teigia smogusi šaudmenų sandėliui Rusijos teritorijoje

20:21

Andrey Arxipov / AP
Andrey Arxipov / AP

Ukraina antradienį pranešė, kad smogė Rusijos teritorijoje esančiam šaudmenų sandėliui. 

Anksčiau antradienį vietos gubernatorius pranešė apie sprogimus šaudmenų sandėlyje pasienio Voronežo srityje. 

Kyjivas retai komentuoja šiuos išpuolius, kurie dažniausiai nukreipti prieš Rusijos energetikos ir karinius objektus. 

Vietos valstybinėje žiniasklaidoje paskelbtoje filmuotoje medžiagoje matyti, kad laukų ir medžių apsuptoje vietovėje siaučia gaisras ir pasigirsta keli galingi sprogimai.

„Rusijos agresorių kariuomenės lauko amunicijos sandėlis nukentėjo Rusijos Voronežo srities Olchovatkos rajone“, – nurodė Ukrainos gynybos ministerijos vyriausioji žvalgybos valdyba.

Teigiama, kad Olchovatkos regionas yra už 50 km nuo Rusijos sienos su Ukraina.

Voronežo gubernatorius Aleksandras Gusevas nurodė, kad „Olchovatkos rajone įvyko sprogstamųjų objektų detonacija“. Šis pranešimas buvo paskelbtas po to, kai Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad Ukraina surengė dronų išpuolį pasienio teritorijoje. 

Anksčiau antradienį A.Gusevas socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė, kad Ukraina paleido du dronus į Olchovatkos rajoną. Pranešama, kad vieno iš jų nuolaužos nukrito ant neįvardytos pramoninės teritorijos, kur kilo gaisras. 

Gubernatorius pridūrė, kad per incidentą civiliai gyventojai nenukentėjo. 

Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad per naktį numušė 30 ukrainiečių dronų, įskaitant vieną virš Voronežo srities.

Nuo tada, kai Rusija daugiau nei prieš dvejus metus pradėjo invaziją į Ukrainą, Maskva kasdien apšaudo Ukrainą dronais ir raketomis, darydama didelę žalą šalies energetikos tinklams ir kitiems objektams.

Praėjusio mėnesio viduryje Maskvai surengus naują sausumos puolimą Ukrainos šiaurės rytų Charkivo regione, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė, kad šiuo puolimu esą siekiama sukurti buferinę zoną.

Europos Sąjunga pratęsė ukrainiečių pabėgėlių teisę pasilikti bloke iki 2026 metų

20:20

Sachelle Babbar / ZUMAPRESS.com
Sachelle Babbar / ZUMAPRESS.com

Europos Sąjunga antradienį pratęsė Ukrainos pabėgėlių teisę pasilikti bloke dar vieneriems metams – iki 2026 metų kovo mėnesio. 

Šiuo metu ES yra užregistruota apie 4,2 mln. ukrainiečių pabėgėlių. Dauguma jų prieglobstį rado Vokietijoje, Lenkijoje ir Čekijoje. 

„Diena iš dienos Rusija terorizuoja Ukrainos žmones savo bombardavimo karu. Tai nėra saugios aplinkybės“, – išplatintame pareiškime nurodė Belgijos valstybės sekretorė prieglobsčio ir migracijos reikalams Nicole de Moor.

„Tie, kurie pabėgo nuo Rusijos agresijos, ir toliau gali tikėtis mūsų solidarumo“, – pridūrė ji.

Belgija iki šio mėnesio pabaigos rotacijos tvarka pirmininkauja ES Tarybai. 

Daugiau nei prieš dvejus metus, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, ES valstybės narės suteikė ukrainiečiams galimybę likti Bendrijoje iki 2025-ųjų kovo 4-osios. 

Pagal ES taisykles ukrainiečiai visoje Bendrijoje turi teisę gauti leidimą gyventi, dirbti, mokytis, apsirūpinti būstu, gauti medicininę pagalbą, socialinę apsaugą.

Ukrainoje apšaudymo metu sužaloti 5 lietuviai: vienas jų sunkiai sužeistas

20:18

Pirmadienio vakarą Ukrainoje per apšaudymą buvo sužeisti 5 lietuviai, kurie vežė paramą kariams. Vienas iš jų sunkiai sužalotas, tačiau pavojus gyvybei nei vienam negresia. Tą 15min patvirtino vienas iš sužeistų lietuvių Sigitas Maliauskas.

Dviem automobiliams į Ukrainos priešakines linijas paramą vežę lietuviai Pokrovske pateko į stiprų rusų apšaudymą. Jo metu buvo sužeisti 5 Lietuvos piliečiai. Vienas iš jų buvo sunkiai sužalotas, tačiau pavojus jo gyvybei negresia. Kiti patyrė lengvus sužeidimus.

Lietuvių artimieji, ambasada ir Užsienio reikalų ministerija apie nelaimę informuoti. Valdžios institucijos teikia visą reikiamą pagalbą.

Šią informaciją 15min patvirtino vienas iš sužeistųjų – „Gyvačių salos“ instruktorius Sigitas Maliauskas.

Pasak S.Maliausko, šis Rusijos išpuolis neatbaidys lietuvių nuo visokeriopos pagalbos Ukrainai teikimo, o ją tik dar labiau sustiprins.

Pasirodė filmuoti vaizdai iš Sevastopolio paplūdimio: krentančios raketos nuolaužos sukėlė paniką

19:35

Stopkadras/Sevastopolio paplūdimys
Stopkadras/Sevastopolio paplūdimys

Internete paskelbta filmuota vaizdo medžiaga, kurioje matyti, kaip raketos nuolaužos krenta tiesiai į paplūdimį su poilsiautojais. Sekmadienio incidento metu žuvo keturi žmonės ir daugybė buvo sužeista.

Po atakos Rusijos okupuotame Kryme vietiniai gyventojai pokalbių svetainėse skundėsi, kad nebuvo jokių perspėjimų ar aliarmo signalų.

Rusijos gynybos ministerija tvirtino, kad Sevastopolį savaitgalį raketomis ATACMS atakavo Ukraina. Keturios raketos esą buvo numuštos, o penktoji apgadinta ir jos nuolaužos nukrito į paplūdimį.

Tuo tarpu Ukrainos karo analitikai, analizavę internete prieinamas nuotraukas, dar savaitgalį tvirtino, kad nukrito rusiškų oro gynybos raketų nuolaužos, o ne, kaip tvirtina Rusija, perimta ATACMS raketa.

Karo analitikas Oleksandras Kovalenka identifikavo, kad nuolaužos yra zenitinės raketos, paleidžiamos iš zenitinio raketinio komplekso „Tor-M2“, dalis.

„Dar anksti skubėti daryti išvadas, bet tai tikrai ne ATACMS, o labiau panašu į zenitinę valdomą raketą 9M330 iš zenitinio raketinio komplekso „Tor-M2“. Naudoti zenitinį raketinį kompleksą „Tor-M2 " balistinei raketai perimti yra kvaila ir beprasmiška. Savo ruožtu, jei raketa nesusidoroja su užduotimi, suveikia jos susinaikinimo sistema. Tikėtina, kad raketa, kuriai nepavyko perimti oro objekto, savaime susinaikino tiesiai virš „poilsiautojų“ Učkujevkoje galvų“, – rašė O.Kovalenka.

Laisvės radijas skelbia, kad, kaip matyti iš amunicijos nuolaužų nuotraukų, virš paplūdimio greičiausiai sprogo Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistemos „Tor-M1“ raketa.

VIDEO: Pasirodė filmuoti vaizdai iš Sevastopolio paplūdimio: krentančios raketos nuolaužos sukėlė paniką
 

Serbijos premjeras: šalis nėra susijusi su karu Ukrainoje, nors parduoda šaudmenis

19:32

AFP/„Scanpix“ nuotr./Milošas Vučevičius
AFP/„Scanpix“ nuotr./Milošas Vučevičius

Serbija nėra įsitraukusi į karą Ukrainoje, antradienį naujienų agentūrai AFP pareiškė jos ministras pirmininkas Milošas Vučevičius, gindamas šalies teisę pardavinėti šaudmenis Vakarų valstybių pirkėjams, galimai tiekiantiems juos Kyjivui.

„Tai nėra Serbijos duoklė vienai iš kariaujančių pusių“, – sakė M.Vučevičius.

„Nenoriu uždrausti bendrovėms parduoti mūsų šaudmenis Ispanijai, Čekijai, Jungtinėms Valstijoms [...], nes mums nėra draudžiama ir nėra amoralu gaminti ginklus ir šaudmenis, kurie, deja, taip pat naudojami ten, kur vyksta karas“, – pridūrė jis.

Oficialu: ES pradeda derybas su Ukraina ir Moldova dėl narystės bloke

18:07

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis
AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Europos Sąjunga antradienį oficialiai pradėjo stojimo į bloką derybas su Ukraina, o netrukus turi prasidėti ir procesas su Moldova.

Šiuo svarbiu žingsniu visų pirma siekiama išreikšti tikėjimą Ukrainos ateitimi tuo metu, kai mūšio lauke Maskvos pajėgos įgauna pagreitį, praėjus beveik pustrečių metų nuo Kremliaus invazijos pradžios.

„Brangūs draugai, šiandien pradedame naują Ukrainos ir Europos Sąjungos santykių etapą“, – vaizdo ryšiu sakė Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis, prasidedant posėdžiui.

Prieš prasidedant Kyjivo ir 27 ES valstybių narių pareigūnų deryboms Liuksemburge, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pavadino šią dieną istorine.

„Niekada nenuklysime iš kelio į vieningą Europą ir mūsų bendrus visų Europos tautų namus“, – socialiniuose tinkluose rašė Ukrainos lyderis.

Kiek vėliau jis pareiškė: „Kai penktąją karo dieną pasirašėme paraišką dėl stojimo į Europos Sąjungą, daug kas sakė, kad tai tik svajonė. Tačiau mes šią svajonę įgyvendinome. Mes tai išsikovojome, įtikinome, pašalinome visas egzistavusias abejones.“

Ukraina, o vėliau ir jos kaimynė Moldova pateikė paraiškas įstoti į ES iškart po to, kai 2022-ųjų vasarį Rusija pradėjo plataus masto puolimą.

„Šiandien derybos prasideda. Tarp šių žingsnių įvyko tūkstančiai susitikimų ir skambučių, – teigė V. Zelenskis. – Svarbiausia – mūsų žmonių, mūsų tautos ryžtas. Ryžtas, kuris pasiteisino, kuris nenuvylė Ukrainos ir visos Europos ir kuris įrodo, kad visi ukrainiečiai kartu, visi europiečiai kartu, sugeba įgyvendinti net didžiausias svajones – sugeba laimėti.“

Moldovos prezidentė Maia Sandu socialiniame tinkle „X“ parašė: „Šiandien Moldova ir Ukraina oficialiai pradeda derybas dėl narystės ES. Mūsų ateitis – Europos šeimoje.“

Visgi derybų startas – tai tik ilgo, politinių kliūčių kupino reformų proceso, kuris greičiausiai užtruks ne vienerius metus ir galbūt niekada nepadės pasiekti narystės ES, pradžia.

Šiame kelyje trukdys ne tik Rusijos pastangos destabilizuoti padėtį, bet ir abejojančiųjų ES plėtra bloko viduje, visų pirma Vengrijos, susilaikymas.

Tačiau Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen derybų pradžią pavadino „labai gera žinia Ukrainos, Moldovos ir visos Europos Sąjungos žmonėms“.

„Kelias į priekį bus sudėtingas, bet kupinas galimybių“, – antradienį rašė ji „X“.

Kitas atnaujinimas po   30 s.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“