Svarbiausios naujienos
- O.Scholzas: iki šių metų pabaigos Ukrainoje pasirodys antroji „Patriot“ oro gynybos sistema
- Žiniasklaida: Europos Komisija nusprendė nenusileisti Vengrijai. Ką darys Budapeštas?
- Rasta negyva V.Putino „mėgstamiausio propagandinio laikraščio“ redaktoriaus pavaduotoja
- Politologas brėžia niūrią prognozę Ukrainai: „Šis pagalbos paketas iš JAV gali būti paskutinis“
- „Bloomberg“: tikėtina, kad iki metų pabaigos Kyjivas nesulauks paramos iš Vašingtono
- Karybos ekspertas: rusai perima iniciatyvą ir stiprina puolimą
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
O.Scholzas: iki šių metų pabaigos Ukrainoje pasirodys antroji „Patriot“ oro gynybos sistema
19:06
Olafas Scholzas sako, iki šių metų pabaigos Ukrainoje bus dislokuota antroji „Patriot“ oro gynybos sistema.
Vokietijos kanclerio teigimu, oro gynybos sistema „Patriot“ padės Ukrainai apsiginti nuo Rusijos atakos dronų ir raketų. „Tai nepaprastai būtina, nes Rusija savo ekonomiką pavertė karo pagrindu, o ginklų gamyba įgauna pagreitį“, – sakė Olafas Scholzas, kurio žodžius cituoja agentūra DPA.
Be antrosios „Patriot“ oro gynybos sistemos, Ukraina netrukus gaus iš Vokietijos šarvuočių, amunicijos, žieminių uniformų ir elektros generatorių, kad įveiktų energijos trūkumą.
Baltarusija netoli sienos su Ukraina stato karinį miestelį
22:56
Baltarusijoje netoli sienos su Ukraina statomas naujas karinis miestelis. Anksčiau šioje vietoje veikė vaikų stovyklos, o dar visai neseniai – lazertago klubas. Apie tai praneša stebėsenos grupė „Belaruski Gajun“.
Pasak šaltinio, Pietų operatyvinės vadovybės karinė stovykla bus pastatyta penkių apleistų vaikų stovyklų („Čaika“, „Ogoniok“, „Galaktika“, „Liteiščik“ ir „Lesnaja Poliana“) vietoje. Objektas įsikurs šalia Novaja Budos kaimo Gomelio rajone, netoli sienos su Ukraina.
Tyrėjai nustatė, kad buvusios vaikų stovyklos „Galaktika“ teritorijoje veikia aktyvaus poilsio klubas „Korsaras“. Čia galima buvo žaisti lazertagą, dažasvydį ir kt.
Lapkričio mėnesį žaidimų klubas pranešė apie tai, kad bus keičiama žaidimų aikštelė. Esą vyksta „visiškas pertvarkymas“. Priežasčių jie neatskleidė.
„Korsaro“ klubo išsikraustymas gali būti susijęs su karinio miestelio statyba. Atitinkamai mūsų informacija apie statybų aikštelę sulaukė dar vieno patvirtinimo“, – rašo „Gayun“.
SBU: toliau stengiamasi sutvarkyti Ukrainos pagrindinio operatoriaus „Kyjivstar“ tinklą
20:35
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) trečiadienį pranešė, kad toliau stengiamasi sutvarkyti pagrindinio Ukrainos telekomunikacijų paslaugų teikėjo „Kyjivstar“ tinklą, kuris dieną prieš tai nukentėjo nuo precedento neturinčios kibernetinės atakos.
Antradienį įvykdytas išpuolis paralyžiavo „Kyjivstar“ ir 24 mln. bendrovės abonentų veiklą. Kyjivas dėl atakos kaltina Maskvos programišius.
„SBU kibernetiniai ekspertai ir „Kyjivstar“ specialistai, bendradarbiaudami su kitomis valstybinėmis institucijomis, taiso tinklą“, – socialiniame tinkle „Telegram“ nurodė SBU.
Pasak SBU, tikimasi, kad trečiadienį bus galima naudotis kai kuriomis „Kyjivstar“ paslaugomis.
Trečiadienį „Kyjivstar“ vartotojai Ukrainos sostinėje dar negalėjo skambinti telefonais ir gauti perspėjimus apie oro pavojų.
Daugelis žmonių suskubo pirkti naujas SIM korteles, tačiau dauguma jų jau buvo išpirktos.
Teigiama, kad trečiadienio vidurdienį Kyjivo parduotuvėse buvo išparduotos paskutinės kitų dviejų Ukrainos operatorių kortelės.
Antradienį įvykdyta kibernetinė ataka taip pat paralyžiavo daugelio šalies tarnybų darbą.
Kai kuriuose regionuose gyventojai pranešė apie sunkumus norint išsigryninti pinigus.
Pietinėje Zaporižios srityje neveikė kai kurie vaistinių ir prekybos centrų terminalai, o Černihivo regionas liko be gatvių apšvietimo.
Trečiadienį SBU paskelbė pareiškimą, kuriame dėl incidento apkaltino programišius, priklausančius Rusijos karinei žvalgybai GRU.
„Atsakomybę už išpuolį jau prisiėmė Rusijos pseudo įsilaužėlių grupė“, – teigiama pranešime.
G.Nausėda kritikuoja vengrus: susilaikyti nuo pagalbos Kyjivui – įduoti kortas V.Putinui
20:00
Į Briuselį trečiadienį atvykęs Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sukritikavo Vengriją, vėliau vyksiančiame Europos Sąjungos (ES) šalių vadovų susitikime žadančią blokuoti finansinės paramos Ukrainai paketą ir Kyjivo derybų dėl narystės Bendrijoje startą.
„Vengrija, demonstruodama savo kitokį požiūrį nei visa Europos Sąjunga, tam tikra prasme kenkia sau, nes šiuo metu susilaikyti nuo pagalbos Ukrainai, nesvarbu, ar kalbame apie karinę paramą, ar kalbame apie politinę paramą, šiuo atveju – narystės pradžią, tai reiškia įduoti visas kortas Vladimirui Putinui“, – žurnalistams sakė G.Nausėda.
Nuo ketvirtadienio ES vadovai Briuselyje aptars tolesnę paramą Ukrainai, įskaitant 50 mlrd. eurų makroekonominių priemonių paketą bei pažadą pradėti oficialias derybas dėl narystės.
Vengrų premjeras Viktoras Orbanas pagrasino vetuoti abi priemones.
Susitikimo išvakarėse Europos Komisija (EK) atblokavo 10 mlrd. eurų įšaldytą ES finansavimą Vengrijai, šiai įgyvendinus teismų reformą, kuria, anot EK, šalis pašalino teismų nepriklausomumo trūkumus.
Vis dar užblokuotas liko apie 20 mlrd. eurų siekiantis finansavimas.
O.Scholzas: iki šių metų pabaigos Ukrainoje pasirodys antroji „Patriot“ oro gynybos sistema
19:06
Olafas Scholzas sako, iki šių metų pabaigos Ukrainoje bus dislokuota antroji „Patriot“ oro gynybos sistema.
Vokietijos kanclerio teigimu, oro gynybos sistema „Patriot“ padės Ukrainai apsiginti nuo Rusijos atakos dronų ir raketų. „Tai nepaprastai būtina, nes Rusija savo ekonomiką pavertė karo pagrindu, o ginklų gamyba įgauna pagreitį“, – sakė Olafas Scholzas, kurio žodžius cituoja agentūra DPA.
Be antrosios „Patriot“ oro gynybos sistemos, Ukraina netrukus gaus iš Vokietijos šarvuočių, amunicijos, žieminių uniformų ir elektros generatorių, kad įveiktų energijos trūkumą.
„Viasna“: Baltarusijos saugumo tarnybos atliko kratas rinkimų stebėtojų namuose
18:15
Baltarusijos žmogaus teisių centras „Viasna“ antradienį pranešė, kad Minsko saugumo tarnybos visoje šalyje atliko kratas šimtų rinkimų stebėtojų namuose ir sulaikinėjo juos darbo vietose.
Tai naujausias susidorojimas su žmogaus teisių ir demokratijos veikėjais prieš vasario mėnesį vyksiančius parlamento ir vietos valdžios rinkimus.
Pranešama, kad per kratas tikrinami aktyvistų telefonai ir jie verčiami pasirašyti įspėjimus dėl „ekstremistinės veiklos propagavimo“. Keli aktyvistai jau anksčiau buvo kaltinami šia veikla ir jiems gresia iki septynerių metų kalėjimo.
Baltarusijos valstybės saugumo komitetas (KGB) verčia aktyvistus, kurie taip pat stebėjo 2020-ųjų prezidento rinkimus, įrašyti vaizdo įrašus, kuriuose gailisi dėl savo veiklos.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rasta negyva V.Putino „mėgstamiausio propagandinio laikraščio“ redaktoriaus pavaduotoja
18:07
Savo namuose Maskvoje rasta negyva „mėgstamiausio Vladimiro Putino propagandinio laikraščio“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja 35 metų Ana Cariova.
Proputiniško laikraščio „Komsomolskaja pravda“ redaktoriaus pavaduotoją Aną Cariovą rado jos tėvas, susirūpinęs, kad jos nematė jau kelias dienas.
Policija pradėjo tyrimą dėl jos mirties, pranešė internetinis naujienų kanalas „Baza“.
Smarkiai karščiavo
Pirminiais duomenimis, nebuvo jokių įsilaužimo į jos butą požymių ar „smurtinės mirties požymių“.
Yra žinoma, kad ji sirgo nepatikslinta ūmine virusine kvėpavimo takų infekcija ir kelias dienas smarkiai karščiavo.
Visgi leidinio „Shot“ duomenimis, įtariama, jog ji mirė nuo „ūmaus širdies nepakankamumo“.
Jos kūną rado tėvas, kuris sunerimo, kad ji nuo sekmadienio nepranešė apie save. Jis užėjo į jos butą Maskvos centre esančiame Didžiajame Tišinskio skersgatvyje.
2022 m. rugsėjį nuo insulto mirė jos viršininkas 68 metų Vladimiras Sungorkinas, „Komsomolskaja pravda“ vyriausiasis redaktorius ir generalinis direktorius. Tačiau jo mirtis buvo laikoma įtartina, nes medikai aptiko uždusimo požymių.
Plačiau skaitykite ČIA.
Danija žada Ukrainai naują karinės paramos paketą
17:08
Danija trečiadienį paskelbė, kad skirs Ukrainai beveik 1 mlrd. eurų vertės karinės paramos paketą, apimsiantį tankus, šaudmenis, dronus ir kitą įrangą.
Ukrainos visuomeninis transliuotojas „Suspilne“ sakė, kad danų premjerė Mette Frederiksen apie tai paskelbė per Osle vykusį Šiaurės šalių lyderių susitikimą su ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
„Dabar esame pasiekę lemiamą tašką. Turime užtikrinti, kad Ukraina turėtų viską, ko jai reikia kovai tęsti. Tai galioja šiandien, rytoj ir ateinančiais metais. [Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas turi žinoti, kad šio karo jis negali laimėti. Mes tvirtai stovime Ukrainos pusėje“, – pabrėžė M.Frederiksen.
V.Zelenskis socialiniame tinkle „Telegram“ savo ruožtu sakė: „Per mūsų susitikimą padėkojau ministrei pirmininkei Mette Frederiksen už Danijos karinę pagalbą, įskaitant neseniai suteiktą didelį paketą, taip pat už jos paramą atstatant Mykolajivą, steigiant Ukrainos paramos fondą ir vadovaujant aviacijos koalicijai.“
„Ilgalaikė parama, vienybė ir stiprybė yra raktas įveikti Rusijos agresiją Ukrainoje. Esu dėkingas Danijai už tai, kad ji pritaria šiems bendriems tikslams ir bendradarbiauja su mumis siekiant teisingos taikos“, – pridūrė jis.
Žiniasklaida: Europos Komisija nusprendė nenusileisti Vengrijai. Ką darys Budapeštas?
16:21
Anksčiau trečiadienį leidinys „Financial Times“ paskelbė, kad Europos Komisija aukščiausiojo lygio susitikimo, kuriame Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pažadėjo blokuoti finansinę ir politinę paramą Ukrainai, išvakarėse svarsto atšaldyti 10 mlrd. eurų Budapeštui skirtų lėšų, kurios buvo užblokuotos dėl susirūpinimo teisinės valstybės principais. Tačiau po pietų, pasak naujienų agentūros „Reuters“, paskelbta, jog Europos Komisija nesiruošia nusileisti Vengrijai.
„Reuters“ pažymėjo, kad Briuselis laukia, kol Vengrija žengs paskutinį žingsnį, kad būtų atblokuoti milijardai eurų, įšaldyti po to, kai ministras pirmininkas V.Orbanas pamynė demokratinę stabdžių ir atsvarų sistemą.
Europos Komisija pareiškė, kad naujausios Vengrijos teismų reformos pirmiausia turi būti paskelbtos oficialiame šalies leidinyje, kad įsigaliotų, o tada ir institucija galės neįšaldyti iki 10 mlrd. eurų paramos vystymuisi Budapeštui iš bloko bendrojo biudžeto.
Plačiau skaitykite ČIA.
Savanoris iš Norvegijos žuvo kovoje už Ukrainą
16:08
Mūšiuose už Ukrainą žuvo savanoris iš Norvegijos, padėjęs Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms kovoti su Rusija, paskelbė Ibestado savivaldybės meras Jimas Christiansenas, kurį cituoja naujienų portalas „iHarstad“.
„Nepaprastai liūdna, kai atsitinka kas nors panašaus“, – pažymėjo meras.
Jo teigimu, kol kas mirties detalies nėra žinomos, tačiau jį antradienio popietę apie įvykį informavo savivaldybės vadovas. Pažymėta, kad savanoriui buvo 20 metų.
„Visi ištekliai, tiek krizių komanda, tiek psichologinė tarnyba, yra pasirengę, jei artimieji to pageidauja“, – pridūrė meras.
Savanoriai iš įvairių šalių kovoja Ukrainos pusėje kare prieš Rusiją. Deja, tai nėra vienintelis atvejis, kuomet kuris nors iš jų žuvo mūšio lauke.
Rugsėjo 30 d. pranešta apie netoli Lymano, Donecko srityje, žuvusį Estijos savanorį Tanelį Krihulą.
Kare Ukrainoje žuvo keturi Baltarusijos savanoriai iš Lytvyno ir Volato batalionų. O antradienį paskelbta apie Airijos savanorio Grahamo Dale'o žūtį.
V.Zelenskis: Budapeštas neturi jokios priežasties blokuoti Ukrainos narystę ES
15:32 Atnaujinta 16:04
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas „neturi pagrindo blokuoti Ukrainos narystės Europos Sąjungoje“, trečiadienį, Bendrijos aukščiausiojo lygio susitikimo, kuriame bus svarstomas šis klausimas, išvakarėse, pareiškė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Paprašiau jo pasakyti nors vieną priežastį, kodėl. Ne tris, ne penkias, ne dešimt. Pasakyti man vieną priežastį“, – sakė V.Zelenskis apie savo pokalbius su Vengrijos premjeru.
„Laukiu atsakymo“, – sakė jis žurnalistams Osle, kur susitiko su penkių Šiaurės šalių vadovais.
Nuo ketvirtadienio ES vadovai Briuselyje aptars tolesnę paramą Ukrainai, taip pat – 50 mlrd. eurų makroekonominių priemonių paketą bei pažadą pradėti oficialias derybas dėl narystės.
V.Orbanas pagrasino vetuoti abi priemones. Tai reikštų didelę viršūnių susitikimo nesėkmę, o Ukraina ir jos kaimynė Moldova, kuri taip pat tikisi derybų dėl narystės, liktų nuošalyje praėjus beveik dvejiems metams po to, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Vengrija tvirtina, kad principingai prieštarauja Ukrainos siekiui tapti ES nare, argumentuodama, kad V.Zelenskio karo laikų administracija nepakankamai kovoja su korupcija.
V.Orbanas trečiadienį pakartojo savo nepritarimą derybų su Ukraina dėl narystės ES pradžiai ir pavadino tai „baisia klaida“.
Tuo tarpu V.Zelenskis sakė, kad tikisi „labai konstruktyvaus susitikimo“ su V.Orbanu, „nes turime bendrą sieną“.
Norvegija Ukrainai skirs 1,8 mlrd. dolerių pagalbą
15:31
Norvegija iki šių metų pabaigos Ukrainai skirs 1,8 mlrd. dolerių paramą ir toliau rems šalį nuo pat pirmųjų kitų metų mėnesių, spaudos konferencijoje Osle su Ukrainos prezidento Volodymyru Zelenskiu pranešė Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Store.
„Šiandien Norvegija skelbia apie aiškią papildomą paramą Ukrainai... Prezidentas V.Zelenskis ir jo vyriausybė privalo mokėti slaugytojams, gydytojams, mokytojams ir kitiems darbuotojams“, – pabrėžė premjeras.
Pasak Norvegijos vyriausybės vadovo, jo šalis 2024 m. Ukrainą rems nuo pirmųjų mėnesių. Tai apims tiesioginę ekonominę paramą svarbiausioms Ukrainos paslaugoms, kad nebūtų vėluojama aprūpinti ukrainiečius.
Be to, Norvegija stengiasi stiprinti ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugą, teikdama oro gynybos įrangą ir didina finansavimą gynybos pramonei, kad būtų pagaminta daugiau šaudmenų Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.
Politologas brėžia niūrią prognozę Ukrainai: „Šis pagalbos paketas iš JAV gali būti paskutinis“
15:24
Politologas, Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala socialiniame tinkle „Facebook“ trečiadienio rytą paskelbtame komentare įvertino trečiąjį Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio apsilankymą Vašingtone. Jo teigimu, entuziazmas Jungtinių Valstijų sostinėje kryptingai mažėja.
„Jei pirmasis apsilankymas prieš metus buvo palydėtas Kongreso stovimomis ovacijomis, tai antrasis prieš kelis mėnesius nebepaslėpė politinių įtrūkių“, – rašė politologas.
Pasak L.Kojalos, antradienį įvykęs kreipimąsis į Kongresą proveržio nesąlygojo, nors Vašingtoną palikęs V.Zelenskis tvirtino sulaukęs „daugiau nei teigiamų signalų“.
Savaime Ukraina tebėra vertinama teigiamai, bet opozicijoje prezidentui esantys Respublikonai pasitelkė tai kaip politinį svertą, įvertino Rytų Europos studijų centro direktorius.
Jo nuomone, tokiu būdu siekiama oponuoti nepopuliariam prezidentui, akcentuojant infliacijos klausimą. Taip pat svarbu didinti spaudimą dėl migracijos į JAV suvaržymų, nors amerikiečių lyderiai dėl to nesutaria jau kelis dešimtmečius.
Politologas pažymėjo, jog ši taktika pasirinkta ir norint duoti signalą savo rinkėjams, kad po apklausų indikuoti jiems aktualiausi klausimai – ekonomika ir migracija – yra sprendžiami.
Vakarų ekspertai sutinka, kad naujas Jungtinių Valstijų paramos paketas Ukrainai yra žūtbūt reikalingas. Jiems antrina ir L.Kojala.
„Ukrainos kontratakai anksčiau skirti ištekliai yra priartėję prie ribos. 2024 m. lūkesčių dėl reikšmingo proveržio nėra, bet ir išlaikyti esamą situaciją – bei spaudimą okupantams – reikės amunicijos ir kitų priemonių“, – aiškino jis.
Didžioji dalis karinės paramos atkeliauja būtent iš JAV. Anot politologo, kitos Vakarų šalys gali prisidėti prie „skylių“ lopymo Ukrainos biudžete arba humanitarinės pagalbos tiekimo, tačiau, jo nuomone, tai menkai sąlygos kasdienę situaciją fronte.
L.Kojala taip pat atkreipė dėmesį, jog kitąmet Jungtinių Valstijų laukia prezidento rinkimai, ir pasidalijo nerimą keliančia prognoze, jog „paketas, dėl kurio vyksta politiniai mūšiai, bus paskutinis iki prezidento rinkimų lapkritį. Ir kuo ši data bus arčiau, tuo proveržio galimybės mažės“.
„Tikimybė, kad pavyks susitarti šią savaitę, tebėra, bet sparčiai slopsta. Po to seks politikų atostogos, tad sprendimai bus priimami tik neeiliniu atveju“, – reziumavo jis.
O.Scholzas: tvari ES parama Ukrainai – Vokietijos prioritetas
14:47
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pažadėjo per šią savaitę vyksiančias Europos Sąjungos biudžeto derybas kovoti už ilgalaikę finansinę paramą Ukrainai, kad ji galėtų atremti Rusijos invaziją.
„Ketvirtadienį ir penktadienį vyksiančiose ES derybose pasisakysiu už tvarią ir patikimą finansinę paramą Ukrainai ateinančiais metais“, – sakė O.Scholzas parlamentui.
„Tai susiję su Europos saugumu – tai yra Vokietijos prioritetas“, – pridūrė jis.
„Bloomberg“: tikėtina, kad iki metų pabaigos Kyjivas nesulauks paramos iš Vašingtono
14:25
Antradienį vykusio vizito Jungtinėse Valstijose metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į JAV Kongresą ir paprašė įstatymų leidėjų patvirtinti 61 mlrd. dolerių paramą, tačiau jam teko palikti Vašingtoną nesulaukus aiškumo dėl įsipareigojimo tolesnės paramos tiekimui, rašo naujienų agentūra „Bloomberg“.
Žurnalistų teigimu, V.Zelenskis už uždarų durų vykusiuose susitikimuose su įstatymų leidėjais buvo sutiktas ne taip karštai kaip per savo vizitą Vašingtone prieš metus.
„Ukrainos prezidentas neturėtų grįžti prašyti pagalbos ir paramos“, – pažymėjo senatorius Chrisas Coonsas, vienas artimiausių prezidento Joe Bideno sąjungininkų.
Anot „Bloomberg“, JAV prezidento šalininkai išreiškė viltį, jog po šventinių atostogų pavyks pasiekti kompromisą, kuris leistų skirti pagalbą kitiems metams, tačiau kadaise buvusi plati politinė parama tiek JAV, tiek Europoje silpsta.
„Atrodo, kad J.Bideno administracija prašo papildomų milijardų dolerių be tinkamos priežiūros, be aiškios laimėjimo strategijos ir be jokių atsakymų, kuriuos, mano nuomone, Amerikos žmonės turėtų gauti“, – po V.Zelenskio kreipimosi sakė Atstovų rūmų pirmininkas Mike'as Johnsonas.
Senato daugumos lyderis Mitchas McConnellas, vienas iš ištikimiausių Ukrainos respublikonų sąjungininkų, galimybes patvirtinti pagalbą iki metų pabaigos apibūdino kaip „praktiškai neįmanomas“.
Paklaustas apie kelionę į JAV, V.Zelenskis sakė, kad tikisi konkrečių rezultatų.
„Sulaukiau signalų. Jie buvo daugiau nei teigiami. Tačiau žinome, kad reikia atskirti žodžius ir konkrečius rezultatus. Todėl tikėsimės konkrečių rezultatų“, – pabrėžė Ukrainos vadovas.
„Bloomberg“ nurodė, kad Pentagonas turi papildomą 4,6 mlrd. dolerių leidimą, kurį gali panaudoti ginklams iš savo atsargų siųsti, bet tik 1 mlrd. dolerių jiems pakeisti. Pasak įstatymų leidėjų ir analitikų, to nepakanka, kad būtų galima ilgai palaikyti karo veiksmus. Iki šiol Jungtinės Valstijos Kyjivui paremti išleido 111 mlrd. dolerių.
Spalio 20 d. J.Bidenas pateikė Kongresui prašymą skirti papildomą 106 mlrd. dolerių finansavimą, iš jų Ukrainai numatytas 61 mlrd. dolerių. Tačiau per beveik du mėnesius JAV įstatymų leidėjai nepriartėjo prie šio prašymo patvirtinimo. Neseniai JAV Senatui nepavyko balsuoti dėl įstatymo projekto.
Teigiama, kad JAV Kongresas gali atidėti įstatymo projekto dėl pagalbos Ukrainai ir JAV sienų apsaugos svarstymą iki kitų metų.
Ukrainos kariai atskleidė: dronų pilotams jau trūksta atsargų
13:02
Vienas neįvardintas Ukrainos karys žiniasklaidos grupei CNN atskleidė, kad bepiločių orlaivių pilotams jau trūksta atsargų, ir pažymėjo, kad Jungtinių Valstijų pagalbos mažinimas tik pablogins padėtį.
„Manau, kad be amerikiečių pagalbos bus labai sunku“, – teigė karys iš 11-ojo Nacionalinės gvardijos Samosudo būrio.
Jis nurodė, kad jo bepiločių orlaivių daliniui jau trūksta atsargų, kurias jis ir jo bendražygiai naudoja taikydamiesi į Rusijos pajėgas kairiajame Dniepro upės krante. Pažymėtina, kad jo dalinys finansuojamas savanorių lėšomis.
JAV Kongresui taip ir nepriėmus sprendimo dėl finansinės pagalbos pratęsimo Ukrainai, mūšiai fronto linijose rytų Ukrainoje darosi labai sudėtingi ir po truputį panašėja į aklavietę, todėl gali būti tiesiogiai naudingi Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, įvertino naujienų portalo „Business Insider“ žurnalistas Paulas Squire'as.
Ukrainos kariai, siekdami įsitvirtinti rytiniame Dniepro upės krante, įsitraukė į įnirtingas kovas, dėl kurių patyrė daug gyvosios jėgos ir technikos nuostolių.
Penktadienį 47-osios mechanizuotosios brigados seržantas Tarasas, slapyvardžiu Fizrukas, leidiniui „The Times of London“ sakė, kad Avdijivkoje, Rytų Ukrainos fronto linijoje, jau jaučiamas JAV teikiamos artilerijos amunicijos trūkumas.
31 metų minosvaidininkas pasakojo, kad nustojo apšaudyti mažus rusų dalinius, sudarytus iš dviejų ar trijų karių, šiauriniame Avdvijivkos šlaite Rytų Ukrainoje, nes jo brigadai pritrūko JAV tiekiamų šaudmenų.
„Turėtume kontroliuoti savo sektorių iš 4 km atstumo, kad galėtume nukauti kelis šimtus rusų karių, kol jie dar nepasiekė mūsų pėstininkų, ir apsieitume tik su keliais sužeistaisiais“, – kalbėjo kariškis ir pridūrė, kad to negali padaryti dėl amunicijos stokos.
Partizanai prasmuko į rusų aerodromą laikinai okupuotame Kryme
12:52
Partizanai žvalgė Rusijos karių aerodromą Džankojaus rajone, laikinai okupuotame Kryme. Teigiama, kad rusai ten slepia radiolokacines stotis, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ skelbia partizanų judėjimas „Atesh“.
„Mūsų agentai atliko sėkmingą žvalgybą Džanskojaus rajone esančiame aerodrome, kurios metu pavyko aptikti okupantų radiolokacines stotis“, – pažymima pranetime.
Pasak jų, pasidalintame vaizdo įraše užfiksuota tik nedidelė dalis filmuotos medžiagos, kuria pasidalijo operaciją vykęs agentas.
Penktadienio naktį laikinai okupuoto Krymo šiaurėje girdėjosi garsūs sprogimai. Pranešta apie mažiausiai 7 galingus sprogimus Džankojaus rajone. Vėliau partizanai pareiškė, kad Džankojuje nukentėjo Rusijos kariniai daliniai, taip pat priešlėktuvinės gynybos, radarų sistemos ir intervencinės pajėgos.
Ukrainos saugumo tarnyba padeda „Kyjivstar“ atkurti tinklo darbą
12:46
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) trečiadienį pranešė, kad jos kibernetiniai ekspertai ir telekomunikacijų operatoriaus „Kyjivstar“ specialistai, bendradarbiaudami su kitomis vyriausybinėmis institucijomis, toliau tęsia tinklo atkūrimo darbus po didelės programišių atakos, sutrikdžiusios paslaugų teikimą.
SBU pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad po antradienį įvykusios atakos, dėl kurios įtariamos Rusijos slaptosios tarnybos, stengiamasi atkurti interneto ryšį namų ūkiams ir pradėti teikti mobiliojo ryšio ir interneto paslaugas.
24,3 mln. klientų turinti bendrovė „Kyjivstar“ vėlai antradienį pranešė, kad iš dalies atnaujino fiksuotojo telefono ryšio paslaugas ir deda visas pastangas, kad iki trečiadienio vėl pradėtų teikti visas paslaugas. Ji pridūrė, kad prie privačių klientų duomenų nebuvo prieita.
„Kyjivstar“ skaitmeninė infrastruktūra buvo smarkiai pažeista, todėl prireiks nemažai laiko, kol bus atkurtos visos paslaugos pagal būtinus saugumo protokolus“, – nurodė SBU.
Pasak jos, atsakomybę už ataką prisiėmė viena rusų programišių grupuotė.
„Tai Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo (geriau žinomo kaip GRU) programišių padalinys, kuris taip viešai legalizuoja savo nusikalstamos veiklos rezultatus, – teigė Ukrainos saugumo tarnyba. – SBU toliau dokumentuoja Rusijos kibernetinę ataką prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą kaip dar vieną rašistų karo nusikaltimą.“
SBU jau anksčiau pranešė pradėjusi baudžiamąjį tyrimą ir nusiuntusi agentų į „Kyjivstar“ biurus.
„Kyjivstar“ dėl išpuolio kaltino Rusijos invaziją.
„Tai karas, kuris vyksta ne tik mūšio lauke, bet ir virtualiojoje erdvėje, ir, deja, dėl šio karo mes nukentėjome“, – per nacionalinę televiziją sakė „Kyjivstar“ generalinis direktorius Oleksandras Komarovas.
„Mūsų geriausiam draugui J.Prigožinui“: kodėl ši šalis džiaugiasi „Wagner“ smogikais
12:36
Maloni atmosfera pasitinka tikinčiuosius, užsukusius į rusų stačiatikių cerkvę, pasislėpusią neįmantrioje, bet smarkiai duobėtoje Centrinės Afrikos Respublikos (CAR) sostinės šalutinėje gatvėje.
Iš pirmo žvilgsnio ši sekmadienio ryto scena šioje daugiausia krikščioniškoje šalyje nėra niekuo neįprasta.
Tačiau švento Andriejaus cerkvė, esanti maždaug už 20 minučių kelio automobiliu nuo Bangio centro, kai kuriems simbolizuoja draugiškus Rusijos ir CAR ryšius, pasakoja BBC.
Plačiau skaitykite ČIA.
Britų žvalgyba įvardijo naują atakos dronų paleidimo tašką okupuotame Kryme
12:33
Praėjusią naktį Rusija iš laikinai okupuoto Krymo Balaklavos rajono paleido mažiausiai 15 vienakrypčių bepiločių atakos orlaivių „Shahed“. Pasak Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos, tai nauja šio tipo orlaivių paleidimo aikštelė į pietus nuo Sevastopolio.
Gruodžio 5 d. Rusijos pareigūnai teigė perėmę 41 Ukrainos bepiločio orlaivio ataką prieš Rusijos karinę infrastruktūrą laikinai okupuotame Kryme, įskaitant Chaudos kyšulio apylinkes.
Chaudos kyšulys, esantis Krymo pietryčiuose, yra žinoma „Shahed“ paleidimo aikštelė, kuria rusai naudojasi nuo 2023 m. rugsėjo pradžios.
Tuo tarpu Balaklava šiuo metu yra penktoji patvirtinta atakos orlaivių paleidimo aikštelė, naudojama Rusijos operacijose prieš Ukrainą, greta aikštelių prie Chaudos kyšulio, Jeisko, Primorsko ir Kursko, pažymėjo britų žvalgyba.
„Labai tikėtina, kad Rusija savo bepiločių orlaivių paleidimo pajėgumus išsklaido keliose vietose, kad apsaugotų savo jėgas ir apsunkintų Ukrainos oro gynybos pastangas“, – tradicinėje karo apžvalgoje rašo Gynybos ministerija.
Tikėtina, kad atsakydama į Ukrainos atakas Rusija naudos papildomas paleidimo vietas, todėl Ukraina bus priversta prisitaikyti prie naujų šių sistemų tranzito koridorių.
Po naktinės dronų atakos – Odesos meras: tai buvo smūgis miesto infrastruktūrai
12:01
Pranešama, kad rusai per naktį iš laikinai okupuoto Krymo paleido 10 atakos dronų „Shahed“ ir kad visi jie buvo numušti, dauguma – virš Odesos srities.
Anksčiau pranešta, kad dėl nukritusių bepiločio orlaivio „Shahed“ nuolaužų Odesos savivaldybei priklausančios automobilių remonto įmonės teritorijoje kilo gaisras, sužeisti du darbuotojai.
Teigiama, kad išpuolio metu buvo sunaikintas angaras, apgadinta 11 civilinių automobilių, 3 sudegė iki karkasų.
Tuo tarpu kitame Odesos rajone numušto bepiločio orlaivio nuolaužos apgadino uosto infrastruktūros pastatą. Nė vienas žmogus nebuvo sužeistas.
JAV paskelbė naujas sankcijas Rusijos ginklų tiekėjams
11:56
Jungtinių Valstijų prezidento Joe Bideno administracija antradienį paskelbė ekonomines ir diplomatines sankcijas šimtams asmenų ir įmonių – nuo Rusijos iki Kinijos, Turkijos ir Jungtinių Arabų Emyratų.
Šiuo žingsniu JAV pritaikė ekonomines ir diplomatines sankcijas trečiosioms šalims, kurios prisideda prie Rusijos invazijos į Ukrainą.
Naujausias sankcijų etapas paskelbtas tuo metu, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis lankėsi Vašingtone ir prašė didesnės finansinės paramos jo šaliai, kovojančiai su Rusijos invazija, kurios antros metinės bus minimos vasarį.
Dėl finansinių nuobaudų Rusija tapo šalimi, kuriai taikomos didžiausios sankcijos pasaulyje, tačiau jos dar nesudavė lemtingo smūgio Rusijos ekonomikai.
Plačiau skaitykite ČIA.
U.von der Leyen: ES turi Ukrainai suteikti tai, ko jai reikia, kad būtų stipri
11:33
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen trečiadienį prieš svarbų aukščiausiojo lygio susitikimą paragino 27 bloko lyderius paremti didelę finansinę pagalbą Ukrainai ir Kyjivo siekius pradėti derybas dėl narystės.
„Turime suteikti Ukrainai tai, ko jai reikia, kad ji šiandien būtų stipri. Kad rytoj ji galėtų būti stipresnė prie derybų stalo, kai derėsis dėl ilgalaikės ir teisingos taikos“, – EK pirmininkė sakė Europos Parlamento nariams.
Kontrpuolimas baigėsi: „The New York Times“ papasakojo apie naujos strategijos paieškas Kyjivui
10:49
Vasaros pradžioje Kyjivo surengtam kontrpuolimui nepasiekus numatytų tikslų, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Ukrainos kariuomenių vadovai ieško naujos strategijos, kurią galėtų įgyvendinti kitų metų pradžioje, kad užtikrintų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sėkmę mūšio lauke, skelbia amerikiečių leidinys „The New York Times“.
Straipsnyje pažymima, kad po nesėkmingo bandymo per tris dienas užimti Kyjivą Rusijos kariuomenė ėmė keisti taktiką ir atgauti jėgas. Pasak JAV pareigūnų, šiuo metu Maskva turi daugiau karių, amunicijos ir raketų. Negana to, jų pajėgumai pasipildė bepiločiais orlaiviais, kurių dalį tiekia Iranas, o kitą dalį Rusija ėmėsi uoliai gaminti pati.
Tokiomis aplinkybėmis Jungtinės Valstijos stiprina asmenines karines konsultacijas Ukrainai ir siunčia į Kyjivą generolą, kuris glaudžiau bendradarbiaus su Ukrainos karine vadovybe. JAV ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karininkai tikisi, kad sausio mėnesį per Vokietijoje vyksiančias karines pratybas bus parengtos naujos strategijos detalės.
Plačiau skaitykite ČIA.
Karybos ekspertas: rusai perima iniciatyvą ir stiprina puolimą
10:42
Karybos ekspertas Egidijus Papečkys antradienio vakarą socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo įžvalgomis apie karo Ukrainoje eigą.
Jo teigimu, fronte rusai toliau perima iniciatyvą ir po truputį stiprina savo puolimą. Agresorius labiausiai spaudžia Bachmuto ir Marjinkos rajonuose, tačiau svorio centras ir toliau išlieka Avdijivkoje.
„Mūšiai sunkūs, kruvini, rusai turi nedidelių taktinių pasiekimų, bet bendrai grėsmė Avdijivkai išlieka tokia pati, nepadidėjo“, – rašė ekspertas.
Ukrainiečiai stiprokai, nors ir nedidelėmis jėgomis, atakavo Lymano rajone, agresorius teigia, kad apsigynė, pažymėjo E.Papečkys.
„Sakyčiau, kad aptiko silpnesnę vietą rusų gynyboje, iš kurios dalis pajėgų permesta į karštesnius fronto ruožus, ir pamėgino jos tvirtumą. Ukrainos pajėgos pasižymi tokiomis drąsiomis taktinėmis atakomis, kurios padeda pasigerinti padėtį vietovėje ir tuo pačiu verčia priešą permesti į čia rezervus.“
Jis įvertino, kad tuo tarpu Ukrainos pajėgos pradeda apkarpyti savo padalinius šiaurėje ir permetinėti juos į Donecko sritį.
„Šiaip būtų logiška rotuoti, nes prie sienos daliniai stiprūs, nepatyrę nuostolių, apmokyti ir apginkluoti. O Šiaurėje būtų galima dislokuoti išvedamus papildyti vienetus, kur jie pailsėtų ir persiginkluotų“, – aiškino E.Papečkys.
Tačiau, ekspertas nurodė, kad galima tikėtis, jog rusai kiek vėliau pradės permetinėti savo kontingentą į Baltarusiją, siekdami taip sukaustyti ukrainiečius.
„Nors karui tęsiantis ir Rusijai formuojant naujus dalinius, rusų grupuotė Baltarusijoje atrodo kaip neišvengiamas faktas. Tiesa, dar ne rytoj, o kažkada ateityje, nors gal ir nelabai tolimoje.“
Vertindamas padėtį Jungtinėse Valstijose, kur toliau verda politinės kovos, E.Papečkys pažymėjo, kad Ukraina tapo jų įkaite. Tačiau neabejojo, kad parama ukrainiečiams nenutrūks.
„Tiesa, kurį laiką gali tekti racionaliau naudotis turimais resursais“, – pridūrė jis.
Eksperto nuomone, toliau Ukrainoje matysime didėjantį rusų aktyvumą ir sunkius mūšius pramoniniuose miestuose, bet kurį laiką didesnių pasikeitimų fronte neturėtų būti.
Kariuomenės rezerve esantis karys: „Duotų kalašnikovą, iššaudyčiau visą Seimą“
09:56
„Aš iš Lietuvos, bet vis tiek už rusus“, – su šypsena sako vaikinas prisistatęs vilniečiu Genadijumi Rogaču. Socialiniame tinkle „Facebook“ išplitęs įrašas, kuriame jaunuolis reiškė palaikymą Rusijos karui Ukrainoje ir menkino Lietuvą, sulaukė politikų ir policijos reakcijų.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas su prašymu ištirti situaciją kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, policiją ir Valstybės saugumo departamentą. Policija tyrimą pradėjo. 15min duomenimis, G.Rogačas yra Lietuvos kariuomenės rezerve.
Ukrainietis Edgaras Mirotvorecas savo socialiniuose tinkluose dalijasi pokalbiais, kuriuose jis apsimeta Rusiją palaikančiu asmeniu. Dialogo metu vyras provokuoja pašnekovus, o kas pritaria Rusijos režimui – viešina savo socialiniuose tinkluose. Ukrainiečio pokalbiai su užsieniečiais vyksta „Chatroulette“ pokalbių svetainėje, programa atsitiktinai parenka pokalbių dalyvius iš viso pasaulio.
Lapkričio 5 dieną savo „Youtube" kanale aktyvistas pasidalino pokalbiu su lietuviu, kuris prisistatė 22 metų vilniečiu Genadijumi Rogaču.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
09:50
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą buvo likviduota 850 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios gyvosios jėgos nuostolis Rusijos pusėje pasiekė 341,5 tūkst.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinta 18 tankų, 15 šarvuotųjų kovos mašinų, 3 artilerijos sistemos, 12 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetų, 6 specialiosios įrangos vienetai.
Ukrainos gynėjai taip pat numušė 10 bepiločių rusų orlaivių.
V.Zelenskis Osle susitiks su Šiaurės šalių vadovais
09:35 Atnaujinta 11:24
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį atvyko į Oslą susitikti su penkių Šiaurės šalių, kurios yra vienos pagrindinių Kyjivo rėmėjų kare su Rusija, vadovais, pranešė Norvegijos vyriausybė.
Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Store sakė, kad linki V.Zelenskiui „šilto sutikimo Norvegijoje“, ir pridūrė, kad Oslas „ir toliau rems Ukrainos gynybą“.
„Atvykau į Oslą dalyvauti antrajame Ukrainos ir Šiaurės Europos aukščiausiojo lygio susitikime. Kartu su Norvegijos, Danijos, Islandijos, Suomijos ir Švedijos vadovais kalbėsime apie gynybos, politinio ir ekonominio bendradarbiavimo stiprinimą, apie mūsų bendrą ateitį Europoje“, – socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė V.Zelenskis, pridurdamas, kad pagrindinis tikslas – saugumas ir teisinga bei ilgalaikė taika žemyne.
Prezidentas taip pat surengs dvišalius pokalbius su aukščiausiojo lygio susitikimo dalyviais.
Ukrainos prezidentas iš anksto neskelbto vizito į Norvegijos sostinę Oslą atvyko gruodžio 13 d.
Plačiau skaitykite ČIA.
Analitikai: Rusijos kariai atkovojo kelias Ukrainos pozicijas kairiajame Chersono srities krante
08:57
Rusijos kariai vykdė puolamąsias operacijas kairiajame Chersono srities krante ir pasiekė sėkmės, praneša JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.
Gruodžio 11 d. paskelbtoje geolokacinėje medžiagoje matyti, kad Rusijos kariai pasistūmėjo į pietus nuo Krynkų kaimo (30 km į šiaurės rytus nuo Chersono srities ir 2 km nuo Dniepro upės).
Gruodžio 12 d. Rusijos kariniai tinklaraštininkai teigė, kad Rusijos kariai išstūmė Ukrainos pajėgas iš tam tikrų pozicijų netoli Krynkų.
Rusijos šaltinis taip pat tvirtino, kad Rusijos ir Ukrainos pajėgos dalyvauja mūšiuose prie Krynkų ir kad Ukrainos pajėgos nesėkmingai bandė įsitvirtinti netoli gyvenvietės esančiame miške.
Gruodžio 12 d. Ukrainos pajėgos tęsė puolamąsias operacijas į šiaurės rytus ir pietus nuo Bachmuto ir neseniai pasistūmėjo į pietus nuo Bachmuto.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje matyti, kaip Ukrainos pajėgos virš Horlivkos (22 km į pietryčius nuo Bachmuto arba šiek tiek į vakarus nuo Horlivkos) iškelia vėliavą, signalizuodamos, kad kontroliuoja šią teritoriją.
Rusijos kariniai tinklaraštininkai pripažino, kad Ukrainos pajėgos kontroliuoja vieną iš Horlivkos terikonų.
Gruodžio 12 d. Rusijos pajėgos padidintu tempu tęsė puolimą Avdijivkos rajone ir patvirtino puolimą. Gruodžio 12 d. paskelbtose geolokacinėse nuotraukose matyti, kad Rusijos pajėgos pasistūmėjo į pietvakarius nuo Avdijivkos.
Be to, Rusijos kariai tęsė antžemines atakas į vakarus ir pietvakarius nuo Donecko miesto ir patvirtino puolimą. Gruodžio 11 d. paskelbtose geolokacinėse nuotraukose matyti, kad Rusijos kariai pasistūmėjo į šiaurės vakarus nuo Marjinkos (tiesiai į vakarus nuo Donecko miesto).
Kitos analitikų įžvalgos:
- JAV žvalgyba įvertino, kad Rusijos puolamosiomis operacijomis Rytų Ukrainoje 2023 m. rudenį ir visą ateinančią žiemą siekiama susilpninti Vakarų paramą Ukrainai, o ne pasiekti kokių nors operatyvinių tikslų.
- Galbūt Rusijos pajėgos vykdo brangias puolamąsias operacijas nepalankiu antžeminiams manevrams metu, kad galėtų laiku pakeisti iniciatyvą mūšio lauke, kai Vakaruose nuolat kalbama apie tolesnę paramą Ukrainai.
- JAV žvalgyba taip pat yra apskaičiavusi, kad karas Ukrainoje nuniokojo prieškarinę Rusijos kariuomenę, nors Rusija iš dalies kompensavo šiuos nuostolius ir toliau rengiasi užsitęsusiam karui Ukrainoje.
- Gruodžio 12 d. Vašingtone Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su įvairiais JAV pareigūnais, įskaitant prezidentą Joe Bideną, ir kalbėjo Kongrese apie JAV karinę pagalbą Ukrainai.
- Gruodžio 12 d. Rusijos pajėgos surengė keletą raketų ir bepiločių lėktuvų smūgių Ukrainai.
- Ukrainos pareigūnai teigė, kad gruodžio 12 d. Rusijos specialiosios tarnybos galėjo įvykdyti plataus masto kibernetinę ataką prieš Ukrainos mobiliojo ryšio operatorių „Kyivstar“ .
- Ukrainos vyriausioji karinės žvalgybos valdyba (GUR) pranešė, kad neseniai GUR kibernetiniai padaliniai surengė sėkmingą kibernetinę operaciją prieš Rusijos federalinę mokesčių tarnybą (FST).
- Rusijos naujienų agentūra RBC pranešė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmą kartą paskyrė žinomus Rusijos karinius tinklaraštininkus savo prezidento rinkimų kampanijos „įgaliotiniais“.
- Sankt Peterburgo teismas nuteisė deportuoti tris nepilnamečius migrantus iš Uzbekistano ir jų tėvus už tai, kad jie Sankt Peterburge užgesino Amžinąją ugnį. Tai įvyko tvyrant įtampai tarp Centrinės Azijos bendruomenių Rusijoje ir Rusijos valdžios institucijų.
- Gruodžio 12 d. Rusijos kariuomenė vykdė puolamuosius veiksmus Kupjansko-Svatovo-Kreminnos linijoje, prie Bachmuto, prie Avdijivkos, į vakarus ir pietvakarius nuo Donecko, prie Donecko-Zaporižios srities sienos ir Zaporižios srities vakaruose, o kai kuriose vietovėse pasistūmėjo į priekį .
- Gruodžio 12 d. Rusijos Valstybės Dūma priėmė keletą įstatymų, kuriais siekiama toliau stiprinti Rusijos gvardijos ir Federalinės saugumo tarnybos (FSB) galios pajėgumus.
- Rusijos okupacinė valdžia ir toliau naudojasi Kremliaus finansuojama pseudo savanoriška jaunimo organizacija „Pirmųjų judėjimas“, kad okupuotoje Ukrainoje ukrainiečių jaunimui įskiepytų rusišką ir kultūrinį tautinį identitetą.
Ukrainos oro pajėgos: numušta 10 rusų dronų ir 10 raketų
08:51
Ukrainos oro pajėgos trečiadienį pranešė, kad per praėjusią naktį buvo numušta 10 rusų dronų ir 10 raketų.
Pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ skelbiama, kad rusai per naktį iš okupuoto Krymo paleido 10 atakos dronų „Shahed“ ir kad visi jie buvo numušti, dauguma – virš Odesos srities.
Oro pajėgos taip pat nurodė, kad maždaug 3 val. nakties rusai raketomis smogė Kyjivui ir kad visi 10 taikinių, skrieję į sostinę balistinėmis trajektorijomis, buvo numušti.
Kyjivo meras Vitalijus Kyčko „Telegram“ pranešė, kad miesto Dnipro rajone nukrito numuštų raketų nuolaužų ir kad buvo sužeisti 53 žmones. Jis teigė, kad mažiausiai 20 žmonių, įskaitant du vaikus, buvo paguldyti į ligoninę.
Apgadintas vieno daugiabučio fasadas, užsidegė balkonas. Taip pat užsidegė mažiausiai aštuoni automobiliai, nurodė V.Klyčko. Pasak jo, krintančios raketų nuolaužos taip pat apgadino rajono vandentiekio sistemą.
Darnycios rajone užsidegė gyvenamasis namas. Raketų nuolaužų nukrito ir kituose sostinės vietose. Pasak V.Klyčko, buvo išdaužyti vienos vaikų ligoninės langai.
J.Bidenas: V.Putinas viliasi, kad JAV nebepalaikys Ukrainos
07:49
Amerikiečių prezidentas Joe Bidenas antradienį įspėjo, jog Rusija tikisi, kad JAV apleis Ukrainą, ir pažadėjo ukrainiečių prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, kad rems Kyjivą, nors respublikonai blokuoja naują karinę pagalbą.
Stovėdamas šalia J.Bideno spaudos konferencijoje Baltuosiuose rūmuose V.Zelenskis savo ruožtu pažadėjo, kad Ukraina kovos toliau, ir sakė, kad būtų nenormalu Kyjivui atiduoti kokias nors teritorijas siekiant taikos susitarimo.
„[Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas] viliasi, kad Jungtinės Valstijos neberems Ukrainos. Privalome, privalome, privalome įrodyti, kad jis klysta“, – sakė J.Bidenas. Jo teigimu, jei Ukrainai būtų leista pralaimėti, tai sustiprintų V.Putiną „ir būsimus agresorius visur kitur“.
Per naktinę Rusijos raketų ataką Kyjive sužeisti mažiausiai 45 žmonės
06:57
Ukrainos sostinė anksti trečiadienį buvo dar kartą apšaudyta raketomis, sužeisti mažiausiai 45 žmonės, apgadinti keli pastatai, pranešė Kyjivo meras.
Mieste esantis naujienų agentūros AFP žurnalistas pranešė apie 3 val. vietos (ir Lietuvos) laiku išgirdęs kelis sprogimus, o netrukus pasigirdo oro pavojaus sirenos ir antrą kartą šią savaitę buvo įjungta miesto oro gynyba.
Miesto meras Vitalijus Kyčko „Telegram“ pranešė, kad rytiniame Dniprovskio rajone nukrito numuštų raketų nuolaužos ir sužeidė mažiausiai 45 žmones. Jis teigė, kad aštuoniolika žmonių, įskaitant du vaikus, buvo paguldyti į ligoninę, o 27 žmonėms buvo suteikta medicininė pagalba vietoje.
JAV žvalgyba įvardijo stulbinančius skaičius: kiek karių per karą neteko Rusija?
06:34
Rusija neteko 87 proc. visų aktyviosios paskirties sausumos pajėgų, kurias turėjo prieš pradėdama invaziją į Ukrainą, ir dviejų trečdalių iki invazijos buvusių tankų, CNN sakė šaltinis, susipažinęs su išslaptintu JAV žvalgybos vertinimu, pateiktu Kongresui.
Vis dėlto, nepaisant didelių žmonių ir įrangos nuostolių, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra pasiryžęs žengti į priekį artėjant dvejų metų karo metinėms kitų metų pradžioje, o JAV pareigūnai įspėja, kad Ukraina išlieka labai pažeidžiama. Labai lauktas Ukrainos kontrpuolimas rudenį sustojo, o JAV pareigūnai mano, kad per artimiausius mėnesius Kyjivas vargu ar pasieks kokių nors didesnių laimėjimų.
Pirmadienį Kapitolijaus kalvai nusiųstas įvertinimas pateiktas tuo metu, kai kai kurie respublikonai nepritarė tam, kad JAV skirtų papildomą finansavimą Ukrainai, o J.Bideno administracija pradėjo visapusišką spaudimą, siekdama, kad papildomas finansavimas būtų patvirtintas Kongrese.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis lankosi Vašingtone, kur susitinka su JAV įstatymų leidėjais ir Prezidentu Joe Bidenu, desperatiškai siekdamas užsitikrinti karinę ir ekonominę pagalbą, kuri, jo teigimu, yra gyvybiškai svarbi, kad Ukraina galėtų tęsti kovą su Rusija.
Nepaisant didelių nuostolių, Rusijai pavyko tęsti karo veiksmus, nes ji sušvelnino verbavimo standartus ir pasinaudojo sovietmečiu sukauptomis senesnės įrangos atsargomis. Vis dėlto vertinime teigiama, kad karas „smarkiai sustabdė 15 metų trukusias Rusijos pastangas modernizuoti savo sausumos pajėgas“.
Iš 360 000 į Ukrainą atvykusių karių, įskaitant ir šauktinius, Rusija mūšio lauke neteko 315 000, teigiama vertinime. Iš 3 500 tankų, remiantis vertinimu, prarasta 2 200. Taip pat sunaikinta 4 400 iš 13 600 pėstininkų kovos mašinų ir šarvuotų transporterių, t. y. 32 proc. nuostolių.
„Nuo lapkričio pabaigos Rusija neteko daugiau kaip ketvirtadalio prieš invaziją sukauptų sausumos pajėgų įrangos atsargų“, – rašoma vertinime. „Tai sumažino Rusijos puolamųjų operacijų, kuriomis nuo 2022 m. pradžios nepavyko pasiekti didesnių laimėjimų Ukrainoje, sudėtingumą ir mastą.“
CNN kreipėsi į Rusijos ambasadą Vašingtone dėl komentarų.
Tačiau bene didžiausią pavojų Ukrainai kelia politinė aplinka Vašingtone. Kai kurie respublikonai griežtai atmeta bet kokį papildomą finansavimą, o Senato respublikonai primygtinai reikalauja, kad jis taptų platesnio išlaidų paketo, į kurį būtų įtraukti pinigai Izraeliui, Taivanui ir JAV pietinei sienai, dalimi. J. Bideno administracija įspėja, kad JAV greitai nebeturės pinigų Ukrainai.
„Idėja, kad Ukraina išmes Rusiją atgal prie 1991 m. sienų, buvo absurdiška“, – sekmadienį CNN laidoje „State of the Union“ sakė senatorius J. D. Vance'as, respublikonas iš Ohajo. „Taigi mes sakome prezidentui ir iš tikrųjų visam pasauliui, kad jums reikia suformuluoti, koks yra siekis. Ką 61 mlrd. dolerių padės pasiekti, ko nepadarė 100 mlrd. dolerių?“
Iš kitų naujai išslaptintų žvalgybos duomenų, apie kuriuos anksčiau pranešė CNN, matyti, kad, pasak Nacionalinio saugumo tarybos atstovo, „Rusija, atrodo, tiki, kad karinė aklavietė per žiemą ištuštins Vakarų paramą Ukrainai ir galiausiai suteiks Rusijai pranašumą, nepaisant Rusijos nuostolių ir nuolatinio apmokyto personalo, amunicijos ir įrangos trūkumo“.
„Mūsų vertinimu, nuo spalio mėnesio, kai pradėjo puolimą, Rusijos kariuomenė Avdijivkos ir Novopavlovkos ruože patyrė daugiau kaip 13 000 nuostolių ir prarado daugiau kaip 220 kovinių mašinų – vien tik įrangos, kuri prilygsta 6 manevrinių batalionų kovinei technikai“, – CNN sakė NST atstovė Adrienne Watson.
CŽV duomenimis, prieš invaziją Rusijos nuolatinę kariuomenę iš viso sudarė apie 900 000 aktyviosios tarnybos karių, įskaitant sausumos, oro desanto, specialiųjų operacijų ir kitus uniformuotus darbuotojus. Nuo invazijos pradžios Rusija paskelbė apie planus padidinti ginkluotųjų pajėgų dydį iki 1,5 mln. Rusijos gynybos ministerija paskelbė kelis šaukimo etapus, įskaitant eilinį rudens šaukimo ciklą spalio 1 d.
Naujausias skelbiamas aukų skaičius smarkiai didesnis, nei buvo pranešta 2022 metų liepą. Tada Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius Billas Burnsas sakė, kad JAV žvalgyba apskaičiavo, jog Rusijos nuostoliai yra „apie 15 tūkst. žuvusiųjų ir gal tris kartus daugiau sužeistųjų“.
Tiek Rusija, tiek Ukraina vengia pateikti karo aukų skaičius.
