Suprasti akimirksniu
- „The Times“: J.Bidenas leis Ukrainai smogti Rusijai raketomis „Storm Shadow“, bet ne ATACMS
- „Viskas pagal planą“: V.Zelenskis patvirtino, kad rusai bando atsiimti Kurską
- Antrą dieną iš eilės Ukraina atakavo Rusijos aerodromą už poliarinio rato
- V.Putino patikėtinis spaudžia jį suduoti ribotą branduolinį smūgį ir apsaugoti Rusiją nuo žlugimo
- Šaltinis: Ukrainos žvalgyba Rusijos Belgorodo srityje susprogdino dalį geležinkelio
- Pakako vieno smūgio: karinė žvalgyba virš Juodosios jūros numušė brangų rusų lėktuvą
- Saugios tranšėjos virsta kariškių kapais: kaltas karo taisykles pakeitęs lemtingas ginklas
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„The Times“: J.Bidenas leis Ukrainai smogti Rusijai raketomis „Storm Shadow“, bet ne ATACMS
20:36
JAV prezidentas Joe Bidenas gali leisti Ukrainai smogti Rusijai britų ir prancūzų raketomis „Storm Shadow“, bet ne amerikietiškais tolimojo nuotolio ginklais, ypač ATACMS raketomis, rašo laikraštis „The Times“, remdamasis su situacija susipažinusiais šaltiniais.
„Jungtinės Valstijos neleis Ukrainai paleisti ilgiausio nuotolio ATACMS versijos – balistinės raketos – į taikinius už sienos ribų, tikėdamosi užkirsti kelią tolesniam konflikto eskalavimui“, – rašoma leidinyje.
Pasak „The Times“, tikimasi, kad J.Bidenas aptars vakarietiškų ginklų naudojimą su kitais Europos lyderiais ir išsiaiškins jų nuomonę dėl galimų politikos pokyčių.
„Ir Jungtinė Karalystė, ir Prancūzija remia Ukrainos tolimojo nuotolio ginklų naudojimo apribojimų panaikinimą, tačiau amerikiečiai kol kas blokuoja šiuos pokyčius, baimindamiesi eskalacijos. Manoma, kad Irano daugiau kaip 200 raketų „Fath-360“ pristatymas Rusijai suvaidino svarbų vaidmenį įtikinant kai kuriuos aukšto rango pareigūnus Vakaruose, kad būtina skubiai keisti politiką.
Kaip pažymėjo Tarptautinio strateginių studijų instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis antžeminio karo klausimais, jis nenustebs, jei J.Bidenas laikysis „tarpinio varianto“ pozicijos, o „Prancūzija ir Jungtinė Karalystė prisiims riziką dėl Ukrainos“.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
07:03
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
46-osios oro desanto brigados kariai atrėmė masinį rusų puolimą ir pasiekė naują rekordą
00:04
Ukrainos kariai iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 46-osios atskirosios oro pajėgų oro atakos brigados atrėmė plataus masto Rusijos pajėgų puolimą ir pasiekė sunaikintos ir sugadintos technikos rekordą.
„Rugsėjo 12 d. rusų okupantai nusprendė pasiekti dar vieną rekordą. Keturios šturmo bangos nuo 05.45 val. iki vidurdienio į mūsų brigados batalionų pozicijas turėjo pralaužti ukrainiečių desantininkų gynybą. Mus puolė tankai, šarvuočiai, pėstininkai ant motociklų – iš viso 46 šarvuotos ir ne visai šarvuotos transporto priemonės.
Buvo pasiektas rekordas: 46-osios brigados atsakomybės zonoje per vieną dieną dar niekada nebuvo sunaikinta ar apgadinta tiek daug priešo transporto priemonių. Mūsų bendražygiai 46 tiksliais šūviais iš visų turimų šaudmenų sunaikino 15 vienetų (9 šarvuočius, 2 tankus, 2 šarvuočius ir 2 motociklus) ir išjungė 11 šarvuočių. Tiems priešams, kurie spėjo laiku pabėgti, pasisekė – jie gyvens, kad galėtų kovoti kitą dieną. „Bet neilgam, – patikina desantininkai, – iki kito karšto susitikimo!“, – rašoma pranešime.
„Storm Shadow“ raketos per Ukrainos smūgius Rusijai vadovautųsi JAV duomenimis
22:34
JAV ir Jungtinės Karalystės vyriausybės aptaria galimybę leisti Ukrainai dislokuoti Didžiosios Britanijos sparnuotąsias raketas, kurios, remdamosi JAV navigaciniais duomenimis, galėtų suduoti tolimojo nuotolio smūgius Rusijos teritorijoje, praneša „Bloomberg“ šaltiniai.
Šis klausimas buvo aptartas susirinkimų metu, kurie vyko pastarosiomis dienomis, kai JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas surengė derybas Londone ir Kyjive, sakė šaltiniai.
Šią savaitę Jungtinės Valstijos ir Didžioji Britanija leido aiškiai suprasti, kad yra atviros Ukrainos prašymui sustiprinti jos galimybes smogti Rusijos teritorijai.
Kyjivui reikalaujant galingesnių Vakarų ginklų, kuriais būtų galima smogti kariniams taikiniams Rusijos teritorijoje, pareigūnai kalbėjosi apie tai, ar Baltieji rūmai galėtų suteikti Ukrainai leidimą naudoti britų raketas „Storm Shadow“ tarpvalstybinėms atakoms, teigė šaltiniai.
„Storm Shadows“ raketos skrenda arti žemės dideliu greičiu ir pasiekia taikinius naudodami sistemą, kurioje vadinamoji inercinė navigacija derinama su pasauline padėties nustatymo sistema ir navigacija vietovėje, rašoma gamintojo MBDA interneto svetainėje pateiktame informaciniame lape.
GPS palydovinės navigacijos sistemą valdo Pentagonas, tačiau ji taip pat naudojama viešiesiems tikslams.
Pasak su šiuo klausimu susipažinusių asmenų, kurie kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, „Storm Shadow“ raketos, naudojamos sudėtingose operacijose, dažnai naudojasi JAV pateiktais duomenimis, padedančiais labai tiksliai kartografuoti vietovę.
„Pentagonas palaiko glaudų ir nuolatinį dialogą su mūsų sąjungininkais, įskaitant Jungtinę Karalystę, siekdamas užtikrinti, kad bet koks karinių pajėgumų koordinavimas atitiktų mūsų bendrus tikslus ir tarptautinę teisę“, – sakė atstovas spaudai Charlie Dietz.
„The Times“: J.Bidenas leis Ukrainai smogti Rusijai raketomis „Storm Shadow“, bet ne ATACMS
20:36
JAV prezidentas Joe Bidenas gali leisti Ukrainai smogti Rusijai britų ir prancūzų raketomis „Storm Shadow“, bet ne amerikietiškais tolimojo nuotolio ginklais, ypač ATACMS raketomis, rašo laikraštis „The Times“, remdamasis su situacija susipažinusiais šaltiniais.
„Jungtinės Valstijos neleis Ukrainai paleisti ilgiausio nuotolio ATACMS versijos – balistinės raketos – į taikinius už sienos ribų, tikėdamosi užkirsti kelią tolesniam konflikto eskalavimui“, – rašoma leidinyje.
Pasak „The Times“, tikimasi, kad J.Bidenas aptars vakarietiškų ginklų naudojimą su kitais Europos lyderiais ir išsiaiškins jų nuomonę dėl galimų politikos pokyčių.
„Ir Jungtinė Karalystė, ir Prancūzija remia Ukrainos tolimojo nuotolio ginklų naudojimo apribojimų panaikinimą, tačiau amerikiečiai kol kas blokuoja šiuos pokyčius, baimindamiesi eskalacijos. Manoma, kad Irano daugiau kaip 200 raketų „Fath-360“ pristatymas Rusijai suvaidino svarbų vaidmenį įtikinant kai kuriuos aukšto rango pareigūnus Vakaruose, kad būtina skubiai keisti politiką.
Kaip pažymėjo Tarptautinio strateginių studijų instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis antžeminio karo klausimais, jis nenustebs, jei J.Bidenas laikysis „tarpinio varianto“ pozicijos, o „Prancūzija ir Jungtinė Karalystė prisiims riziką dėl Ukrainos“.
Rusai prasiveržė iš apsupties prie Seimo upės Kursko srityje
20:28
Šią savaitę Rusijos pajėgos, pasitelkusios tankus ir šarvuotąją techniką, pradėjo kontrpuolimą Kursko srityje.
Pasak BILD atvirų duomenų analizės eksperto Juliano Ropkes, Rusijos kariai išstūmė Ukrainos ginkluotąsias pajėgas netoli Korenevo kaimo, taip pat išstūmė Ukrainos kariškius iš Krasnooktiabrskojės, Snagosto ir Komarovkos kaimų.
Kaip pažymėjo ekspertas, iš rytų pusės rusai išardė apsuptį, į kurią rusų daliniai pateko rugpjūčio pabaigoje.
J.Ropke priminė, kad šiaurėje rusus atkirto Seimo upė, o vakaruose ir pietuose – siena su Ukraina.
Jis pridėjo, kad „vaizdiniai“ duomenys reiškia, kad reali padėtis gali būti daug blogesnė nei matoma žemėlapyje.
V.Putinas: leidimas naudoti ilgojo nuotolio ginklus reikštų, kad NATO kariauja su Rusija
19:50
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Vakarų leidimas Kyjivui naudoti ilgesnio nuotolio ginklus smūgiams į Rusijos taikinius reikštų, kad NATO kariaus su Rusija.
„Tai reikšmingai pakeistų patį konflikto pobūdį... Tai reikštų, kad NATO šalys kariauja su Rusija“, – pareiškė V.Putinas valstybinės televizijos žurnalistui.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą ragino sąjungininkus suteikti ukrainiečiams daugiau ilgojo nuotolio raketų.
Ukrainos lyderis taip pat nori, kad sąjungininkai panaikintų apribojimus naudoti jų tiekiamus ginklus prieš Rusijos teritorijos gilumoje esančius objektus.
Rusija už akių buvusiam deputatui skyrė 10 metų įkalinimo bausmę
19:13
Maskvos teismas trečiadienį už akių nuteisė buvusį Rusijos Valstybės Dūmos deputatą Ilją Ponomariovą 10 metų laisvės atėmimo bausme už, kaip teigiama, melagingos informacijos apie Rusijos kariuomenę skleidimą ir terorizmo pateisinimą.
I. Ponomariovas pabėgo į Ukrainą ir gavo pilietybę po to, kai pasipriešino Maskvos 2014 metais įvykdytai Krymo aneksijai. Jis buvo vienintelis Rusijos žemųjų parlamento rūmų narys, balsavęs prieš.
Pasak prokurorų, 2022 metų kovą internete paskelbtame vaizdo įraše I. Ponomariovas „pateikė sąmoningai melagingą informaciją apie Rusijos kariuomenės panaudojimą ir pateisino teroristinę veiklą“.
Prokurorai neįvardijo vaizdo įrašo, tačiau opozicinė žiniasklaidos priemonė „Mediazona“ teigė, kad tai buvo „YouTube“ interviu, kurį jis davė televizijos kanalui „Current Time“, pavadinimu „Ilja Ponomariovas: (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas bus nužudytas. Kas tai padarys? Dar nežinau.“
Maskvos karinis teismas 49-erių vyrą jam nedalyvaujant nuteisė 10 metų laisvės atėmimo bausme, pranešė valstybinė žiniasklaida.
I. Ponomariovas nuo 2007 iki 2016 metų buvo rusų įstatymų leidėjas. Jis sukėlė nemažai kontroversijos, nes nepritarė Krymo aneksijai ir susilaikė balsuojant dėl „gėjų propagandos“ uždraudimo.
Dar neseniai jis vadovavo politiniam „Rusijos laisvės legiono“ – etninių rusų, kovojančių už Ukrainą ir surengusių keletą ginkluotų pasienio reidų, – sparnui.
Praėjusį mėnesį politikas pranešė, kad buvo sužeistas per drono ataką netoli Kyjivo, kur gyvena, ir socialiniuose tinkluose paskelbė nuotraukas, kuriose matyti jo kruvinas veidas.
Už invazijos į Ukrainą kritiką Rusija sulaikė, nubaudė arba įkalino tūkstančius žmonių. Teisių gynimo grupės teigia, kad tai yra sovietinius laikus primenantis susidorojimas.
Vakarietiški ginklai Rusijos teritorijoje: ar tai išties naudinga Ukrainai?
17:57
Ribojimų atlaisvinimo dėl Ukrainai perduotų vakarietiškų ginklų panaudojimo smūgiams Rusijos teritorijoje diskusija aktyviai vyksta jau ne vieną mėnesį. Šių metų pradžioje, o ypač po Charkivo srities puolimo, Ukraina suprato, kad šis leidimas – gyvybiškai svarbus jos galimybėms atsilaikyti.
Trečiadienį jau sklandė gandai, kad Jungtinių Valstijų vyriausiojo diplomato Antony Blinkeno ir Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretoriaus Davido Lammy įvykusio vizito Kyjive tikslas – paskelbti apie tokio leidimo suteikimą. Tačiau taip neįvyko.
Pasak žiniasklaidos, tikėtina, šis klausimas bus svarstomas penktadienį Vašingtone susitikus Jungtinių Valstijų prezidentui Joe Bidenui ir Jungtinės Karalystės ministru pirmininku K.Starmeriu.
Plačiau skaitykite čia.
Baltijos šalys sunerimo dėl NATO oro gynybos: „Be jos nuostoliai bus katastrofiški“
17:14
Estijos vyriausiasis gynybos pareigūnas paragino NATO sustiprinti su Rusija besiribojančių valstybių narių priešlėktuvinės gynybos pajėgumus, nes, anot jo, Aljansui labai trūksta tolimojo nuotolio priešraketinių pajėgumų, skelbia „Bloomberg“ naujienų tarnyba.
Pasak straipsnio, gebėjimas atremti balistines raketas yra viena didžiausių sąjungininkų gynybos spragų. Tolimojo nuotolio ginklai, tokie kaip „Patriot“ sistema, kurių keletą NATO sąjungininkės padovanojo Ukrainai, taip pat yra labai brangūs.
„Akivaizdu, kad pasienyje esančių valstybių padėtis yra labiausiai kritiška, – antradienį interviu metu „Bloomberg“ žurnalistams pareiškė Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras. – Jei pasienio šalys yra apgintos, tai neabejotinai ir Berlynas bei Paryžius yra gerokai saugesni“.
Teigiama, kad NATO liepą išsiuntė valstybėms narėms pasiūlymus dėl naujų gynybinių pajėgumų, o 2025 m. antrąjį pusmetį tikimasi susitarti dėl viso Aljanso. Pasiūlymuose nurodomi įsipareigojimai dėl išlaidų per ateinančius 20 metų.
Savaitgalį, kai du Rusijos bepiločiai orlaiviai nukrypo į Latvijos ir Rumunijos teritorijas, pabrėžta būtinybė skubiai įsigyti ir stiprinti oro gynybą.
Latvija pripažino, kad jos galimybės atpažinti dronus oro erdvėje yra ribotos, o gynybos ministras Andris Spruds trečiadienį per susitikimą su aukščiausio rango NATO pareigūnais paragino sustiprinti pajėgas.
Nors NATO lėktuvai patruliuoja trijų Baltijos šalių oro erdvėje, tačiau nė viena iš jų neturi naikintuvų, atkreipė dėmesį „Bloomberg“.
Primenama, kad po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą Baltijos šalių pareigūnai taip pat paprašė, kad sąjungininkų oro gynybos sistemos būtų reguliariai dislokuotos jų šalyse.
Lietuvos gynybos ministras Laurynas Kasčiūnas trečiadienį žurnalistams pasiūlė išplėsti NATO oro erdvės patruliavimo Baltijos šalyse kompetenciją, kad naikintuvai galėtų „iš karto pakilti ir naikinti dronus“.
Estijos vyriausiasis kariuomenės vadas Andrus Merilo praėjusią savaitę paragino vyriausybę įsigyti papildomos amunicijos už 1,6 mlrd. eurų, kad būtų galima vykdyti tolimojo nuotolio smūgius.
Jei to nebus, karinis konfliktas su Rusija Estijai reikštų „katastrofiškus nuostolius“, nurodė vadas dokumente, kuris, pasak visuomeninio transliuotojo ERR, nėra viešai skelbiamas.
Estija taip pat neseniai įvedė gynybos mokestį, ir šalis jau dabar yra antra NATO šalis po Lenkijos pagal išlaidas gynybai, skaičiuojant nuo ekonominės produkcijos. Praėjusią savaitę H.Pevkuras tvirtino, kad Estijos išlaidos gynybai artimiausiais metais potencialiai gali išaugti iki 4-5 proc. augančio vidaus produkto.
„Per pastaruosius dvejus metus jau įsigijome šaudmenų už daugiau kaip 750 mln. eurų, o tai yra daugiau nei per pastaruosius 30 metų“, – pareiškė ministras ir pridūrė, kad iki 2028 m. šaudmenų pirkimui numatyta skirti dar 3 mlrd. eurų.
Rusų raketa pataikė į grūdus plukdantį laivą Juodojoje jūroje
16:45 Atnaujinta 19:13
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad rusų raketa ketvirtadienio rytą pataikė į grūdus plukdantį prekybinį laivą Juodojoje jūroje.
Laivas plaukė į Egiptą.
Ukrainai – vienai didžiausių pasaulyje žemės ūkio produktų gamintojų ir eksportuotojų – Juodoji jūra yra labai svarbus prekybos kelias, tačiau, Rusijai įsiveržus į Ukrainą, ji virto jūrų mūšio lauku.
„Rusijos raketa buvo nutaikyta į kviečius plukdantį krovininį laivą, vykstantį į Egiptą (...) Rusija paprastam civiliniam laivui Juodojoje jūroje smogė iškart po to, kai jis išplaukė iš Ukrainos teritorinių vandenų“, – sakoma V.Zelenskio pranešime socialiniame tinkle.
Pranešime taip pat nurodoma, kad per šį smūgį niekas nenukentėjo.
Ukrainos karinis jūrų laivynas vėliau paskelbtame pranešime nurodė, kad į laivą buvo smogta sparnuotąja raketa.
„Dėl atakos buvo smarkiai apgadintas balkeris „AYA“, kuris tuo metu Juodojoje jūroje gabeno grūdus iš Ukrainos Čornomorsko uosto į Egiptą“, – pranešė karinis jūrų laivynas.
V.Zelenskis paragino pasmerkti šį išpuolį.
„Vidaus stabilumas ir normalus gyvenimas dešimtyse pasaulio šalių priklauso nuo normalaus ir netrukdomo mūsų maisto eksporto koridoriaus veikimo“, – pabrėžė jis.
Maskva pernai pasitraukė iš tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms sudaryto susitarimo, kuriuo buvo užtikrinamas saugus Ukrainos žemės ūkio produktų eksportas Juodojoje jūroje, tačiau Kyjivas sukūrė jūrų koridorių, leidžiantį tęsti prekybą.
Gynybos ministras Rustemas Umerovas trečiadienį sakė, kad nuo grūdų koridoriaus sukūrimo juo jau praplaukė daugiau kaip 5 tūkst. laivų.
Rusijai įsiveržus į Ukrainą, pasaulinės maisto produktų kainos šoktelėjo į viršų, baiminantis, kad dėl konflikto Juodojoje jūroje sutriks pasaulinis maisto tiekimas.
