Svarbiausios naujienos iš Ukrainos:
- JK gynybos vadovas pagrasino Š.Korėjai dėl raketų tiekimo Rusijai: sumokėsite didelę kainą.
- Ukrainos žvalgyba pripažino surengusi specialią operaciją Rusijos Belgorodo srityje.
- Žiniasklaida atskleidė, kiek rusų kariškių gyvybių pasiglemžė Ukrainos smūgiai Kryme.
- Užregistruotas pirmasis kandidatas į Rusijos prezidentus – ir tai nėra V.Putinas.
- Pasidavęs rusų vadas: „Synkivkoje neturėjome nei maisto, nei vandens, tad valgiau sniegą“.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
JK gynybos vadovas pagrasino Š.Korėjai dėl raketų Rusijai: sumokėsite didelę kainą
17:29
Jungtinės Karalystės gynybos ministras Grantas Shappsas pagrasino Šiaurės Korėjai pasekmėmis dėl raketų tiekimo Rusijai.
„Pasaulis nusigręžė nuo Rusijos, priversdamas Vladimirą Putiną žeminančiai eiti su ištiesta ranka į Šiaurės Korėją ir tęsti neteisėtą invaziją. Taip Rusija pažeidė daugybę JT Saugumo Tarybos rezoliucijų ir sukėlė pavojų dar vieno pasaulio regiono saugumui. Tai turi liautis. Kartu su savo partneriais užtikrinsime, kad Šiaurės Korėja sumokėtų didelę kainą už paramą Rusijai“, – socialiniame tinkle X sakė G.Shappsas.
Baltieji rūmai: Šiaurės Korėja tiekė Rusijai balistines raketas
Šiaurės Korėja tiekė Rusijai balistinių raketų ir raketų paleidimo įrenginių, kurie buvo panaudoti per neseniai įvykdytas atakas Ukrainoje, ketvirtadienį pranešė Baltieji rūmai.
„Tai svarbi ir nerimą kelianti eskalacija“, – per trumpąją spaudos konferenciją žurnalistams sakė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.
Gruodžio 30 dieną rusų pajėgos paleido bent vieną iš Šiaurės Korėjos tiekiamų raketų, kuri nukrito atvirame lauke Zaporižios srityje, nurodė J.Kirby.
Jis pridūrė, kad sausio 2 dieną Maskvos pajėgos, vykdydamos masinę oro ataką, į Ukrainą paleido daug balistinių raketų.
Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės dabar kels šį klausimą, kurį būtų galima laikyti Jungtinių Tautų sankcijų Šiaurės Korėjai pažeidimu, JT Saugumo Taryboje, sakė J.Kirby.
Rusija taip pat ketina įsigyti raketų iš savo sąjungininko Irano, sakė atstovas.
Ukraina kol kas neturi informacijos
Ukraina penktadienį pareiškė dar negalinti patvirtinti, kad Rusija panaudojo Šiaurės Korėjos raketas jai atakuoti po to, kai Vašingtonas apkaltino Maskvą panaudojus Pchenjano suteiktas raketas ir paleidimo įrenginius.
„Kol kas neturime informacijos, kad tokios raketos buvo panaudotos. Jungtinės Valstijos padarė atitinkamą pareiškimą. Taigi ekspertai ištirs nuolaužas ir tada galėsime pasakyti, ar tai faktas, ar ne. Kol kas negaliu to patvirtinti“, – valstybinei žiniasklaidai nurodė karinių oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ihnatas.
Žiniasklaida praneša apie sprogimus Kryme, okupantai užblokavo Krymo tiltą
00:30
Sausio 5 d. vakare viešojoje erdvėje pasirodė pranešimai apie sprogimus laikinai okupuotame Kryme; okupantai užblokavo Krymo tiltą.
Vietos gyventojų teigimu, Jevpatorijos rajone girdėjosi iki dešimties sprogimų. Apie sprogimus pranešta ir Sakų rajone.
Penktadienį Sevastopolyje tris kartus buvo paskelbtas oro pavojus.
Vėliau „Krymo vėjas“ pranešė, kad buvo atakuojamas Sakų karinis aerodromas Novofedorovkoje.
00.16 val. okupantai paskelbė atnaujinantys eismą Krymo tiltu.
Ukraina prieglaudoms ir ligoninėms skyrė daugiau nei 26 milijonus dolerių
23:47
Ukrainos vyriausybė skyrė 1 mlrd. grivinų (26 mln. JAV dolerių) prieglaudoms ir saugių sąlygų ligoninėse sukūrimui 2024 m., sausio 5 d. sakė ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis.
Pasak D.Šmyhalio, šiais metais Ukrainos išlaidos sveikatos priežiūrai sudarys 239 mlrd. grivinų (6,28 mlrd. JAV dolerių), t. y. 31 mlrd. grivinų (814 mln. JAV dolerių) daugiau nei 2023 m.
Ukrainos medicinos infrastruktūra patyrė didelį krūvį dėl Rusijos agresijos, o tai pagilino humanitarinę krizę, kurią sukėlė visuotinis karas.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovas Ukrainoje Jarno Habichtas teigė, kad dėl to 2024 m. išlaidos sveikatos priežiūrai greičiausiai augs.
Pranešama, kad per karo veiksmus buvo apgadinta beveik 1 500 medicinos įstaigų. Pasak J.Habichto, nors 96 proc. medicinos įstaigų Ukrainos kontroliuojamose teritorijose tebeveikia, kiekvienoje srityje padėtis skirtinga.
Donecko srityje veikia tik trečdalis objektų, o Chersono srityje daugiau kaip 70 proc. objektų yra vienaip ar kitaip pažeisti, sakė PSO pareigūnas.
Dar vienas D.Šmyhalio paminėtas objektas – slėptuvės – taip pat atlieka lemiamą vaidmenį apsaugant Ukrainos gyventojus kasdienių Rusijos atakų metu.
Vasarą atlikus auditą paaiškėjo, kad maždaug trečdalis Ukrainos slėptuvių yra netinkamos naudoti, prezidentas Volodymyras Zelenskis pavedė valdžios institucijoms jas tinkamai sutvarkyti.
A.Budanovas apie R.Kadyrovo prašymą panaikinti sankcijas mainais į kalinius: jis žino, su kuo susisiekti
23:34
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylas Budanovas atsakė į R.Kadyrovo prašymą išlaisvinti 20 ukrainiečių karo belaisvių mainais į sankcijų jo šeimos nariams, lėktuvams ir žirgams panaikinimą, jis kalbėjo „United News“ eteryje.
„Apskritai per žiniasklaidą pasirodančius pareiškimus aš suvokiu gana keistai. Jei žmogus nori ką nors išspręsti, jis žino, kaip ir į ką kreiptis. Jei nežino, jam pasakys. Bet, patikėkite, jis žino. Ir siūlyti per žiniasklaidą: „Panaikinkite sankcijas mano šeimai ir atiduokite man mano arklius“, kurie, beje, yra kitoje valstybėje, – tai, mano nuomone, šiek tiek keista“, – sakė K.Budanovas.
V.Putino perrinkimo šou ir alternatyvūs kandidatai: ko tikėtis iš prezidento „rinkimų“ Rusijoje?
23:06
Šiuo metu neabejojama, kad dabartinio Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino kadencija bus pratęsta kitų metų kovą – jis laimės būsimus prezidento rinkimus.
Tačiau ore kybo klausimai, kurie kol kas nekenkia Kremliaus režimui, tačiau kelia nemalonius iššūkius, leidinyje „Postimees“ paskelbtame komentare sako Estijos saugumo mokslų akademijos ekspertas Erkis Kortsas.
Nors ilgą laiką buvo aišku, kad V.Putinas ketina toliau vadovauti šaliai pasibaigus jo „kadencijai“ 2024 m., gruodžio pradžioje tokie klausimai buvo atidėti.
Gruodžio 8 d. V.Putinas dalyvavo „Rusijos didvyrių“ ceremonijoje.
Žinoma, buvo labai natūralu, kad būtent vienas iš „didvyrių“ uždavė klausimą apie V.Putino veiklos tęstinumą – prašymo forma. Tuo metu jau buvo nustatytas „rinkimų“ laikas, o likus maždaug trims mėnesiams iki jų buvo pats laikas paskelbti, kad jis liks valdžioje.
Nėra abejonių, kad dar iki gruodžio 8 d. didelė dalis šou, kuris Rusijoje vadinamas „prezidento rinkimais“, jau buvo įvykęs.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusai meluoja apie apsikeitimą karo belaisviais: pateikė išpūstus skaičius
23:04
Šių metų pradžioje, įvykus dar vienam apsikeitimui karo belaisviais tarp Ukrainos ir Rusijos, šios šalies propagandininkai gerokai iškraipo realius skaičius. Tvirtinama, kad esą Rusija perdavė Ukrainai mažiau belaisvių nei gavo ir kad į Ukrainą grįžo tik 173 asmenys.
Rusų propagandininkai tvirtina, kad mainais į 248 rusus Kyjivas susigrąžino tik 173 belaisvius.
Esą Rusija papildomai gavo 75 karius už penkis „Azovstal“ gynybos vadus, kuriuos prezidentas Volodymyras Zelenskis 2023 metų vasarą parsivežė iš Turkijos.
Apie tokius netolygius mainus prabilo Kremliaus marionete laikoma propagandininkė Margarita Simonian.
„Šiandien iš nelaisvės grįžo 248 mūsų kariai. Mainais į 173 jų karius. Padėjo JAE. Jiems tarpininkaujant mums pavyko iškeisti 75 mūsiškius į penkis „Azovcus“ – iš tų, kurie liepos mėn. grįžo iš Turkijos į Ukrainą“, – rašė ji.
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Zelenskis ir R.T.Erdoganas pokalbyje telefonu aptarė taikos formulę, Juodosios jūros saugumą
22:06
Sausio 5 d. Prezidentas Volodymyras Zelenskis telefonu kalbėjosi su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu ir, be kitų temų, aptarė Ukrainos taikos formulę, bendradarbiavimą gynybos srityje ir saugumą Juodojoje jūroje, pranešė Prezidento kanceliarija.
V.Zelenskis pakvietė Turkiją į ketvirtąjį taikos formulės susitikimą, kuris sausio pabaigoje vyks Davose (Šveicarija), ir „sulaukė teigiamo atsakymo“, parašė jis „Telegram“.
Anksčiau tokie susitikimai buvo surengti Kopenhagoje, Džidoje ir Maltoje, siekiant padidinti paramą V.Zelenskio parengtam 10 punktų taikos planui.
Dešimties punktų taikos plane raginama nutraukti ekocidą Ukrainoje, nubausti už karo nusikaltimus atsakingus asmenis, išvesti visus Rusijos karius iš Ukrainos teritorijos, atkurti Ukrainos teritorinį vientisumą, paleisti visus karo belaisvius ir tremtinius. Pasiūlymuose taip pat raginama užtikrinti energetinį saugumą, aprūpinimą maistu ir branduolinę saugą.
Pranešama, kad V.Zelenskis ir R.T Erdoganas savo raginime ypatingą dėmesį skyrė taikos formulės punktui dėl visų belaisvių ir tremtinių grąžinimo.
„Turkijos tarpininkavimas yra labai svarbus, kad būtų galima paleisti Krymo totorius ir visus kitus – suaugusiuosius ir vaikus, karius ir civilius – kurie laikomi Rusijos nelaisvėje“, – pridūrė V.Zelenskis.
Sausio 3 d. per didžiausią apsikeitimą nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios iš Rusijos nelaisvės namo grįžo daugiau kaip 200 ukrainiečių karo belaisvių.
Abu lyderiai susitarė stiprinti Ukrainos ir Turkijos bendradarbiavimą aukštųjų technologijų srityje, visų pirma kurti bendras gynybos įmones ir bendrai gaminti karinę įrangą, pranešė Prezidento kanceliarija.
V.Zelenskis palankiai įvertino Turkijos, Bulgarijos ir Rumunijos pastangas bendrai valyti minas Juodojoje jūroje ir sakė, kad Ukraina yra pasirengusi prie jų prisijungti.
Juodojoje jūroje yra šimtai jūrinių minų, kurias dislokavo ir Rusija, ir Ukraina. Nuo visavertės invazijos pradžios ne kartą į jūros minas užplaukė civiliniai laivai arba karinių jūrų pajėgų laivai, priklausantys karui neprisijungusioms šalims.
Rusijos okupantai paleido naują „Shahed“ dronų kamikadzių partiją
21:54
Sausio 5 d. vakare Rusijos okupantai paleido naują „Shahed“ tipo dronų kamikadzių partiją per visą Ukrainą, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos „Telegram“.
„Vakarinėje Chersono srities dalyje aptikti „Shahed“ smogiamieji bepiločiai orlaiviai, judantys į šiaurės vakarus“, – pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos.
Pranešimas pasirodė 20.25 val. Lakūnai pranešė, kad priešo UAV juda Mikolajivo srities Baštanskio rajono kryptimi ir juda į šiaurės vakarus.
V.Zelenskis: „Išgyventi šiais metais reiškia išgyventi karą“
21:41
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sausio 5 d. vakare sakydamas kalbą teigė, kad valstybės prioritetas – suteikti viską, kas būtina, kad Ukraina būtų apsaugota ir išgyventų šiais metais.
„Pagrindinis mūsų valstybės prioritetas nesikeičia – suteikti viską, kas būtina Ukrainai apsaugoti ir mūsų aktyviems veiksmams. Atlaikyti šiuos metus reiškia atlaikyti visą šį karą. Svarbus laikas. Daugeliu atžvilgių lemiamas. Ačiū visiems, kurie tai supranta. Kurie padeda valstybei tapti stipresnei, o mūsų kariams – sugebėti sunaikinti priešą.“
Prezidentas pažymėjo, kad šiuo metu intensyvūs mūšiai vyksta Avdijivkoje, Marijinsko, Bachmutsko, Limanskio, Kupjansko kryptimis ir pietiniame fronto sektoriuje.
V.Zelenskis sakė, kad Ukrainos valdžia dirba su visais partneriais, siekdama užtikrinti, kad Ukraina šį mėnesį gautų „pakankamą kiekį gynybos paketų“.
Norvegijos F-16 naikintuvai atvyksta į Daniją, kad paremtų Ukrainos personalo mokymo programą
21:19
Norvegijos naikintuvai F-16 nusileido Danijoje, kad paremtų Ukrainos personalo mokymo programą, sausio 5 d. pranešė Norvegijos karinės oro pajėgos.
Anksčiau šią savaitę Oslas pranešė, kad siunčia du F-16 naikintuvus mokymo tikslais, taip pat 10 instruktorių į Danijoje esantį objektą, kuriame vyksta Ukrainos aviatorių mokymas.
Viena iš 13 „naikintuvų koalicijos“ šalių, Norvegija pažadėjo padėti mokyti Ukrainos pilotus dirbti su F-16, nes Kyjivas tikisi gauti JAV pagamintus naikintuvus iš savo partnerių.
„Po daugiau nei 40 metų tarnybos šie lėktuvai dabar mokys Ukrainos karinį personalą, taip sustiprindami mūsų įsipareigojimą Ukrainos gynybai“, – Norvegijos karinės oro pajėgos pareiškė socialinės žiniasklaidos platformoje „X“.
Sausio 4 d. Belgija taip pat paskelbė, kad pagal mokymo programą į Daniją siunčia du savo naikintuvus F-16 ir 50 darbuotojų.
Šalia Danijos skraidymo pamokos ukrainiečių pilotams taip pat vyksta JAV, o praėjusį lapkritį Rumunijoje buvo atidarytas mokymo centras.
Pentagono atstovas spaudai generolas Patas Ryderis sausio 4 d. sakė, kad mokymai JAV bus baigti „vėliau šiais metais“, nenurodydamas tikslesnio termino.
Taip pat lieka neaišku, kada lėktuvus gaus Ukraina. Kai kurie Ukrainos įstatymų leidėjai teigė, kad geriausiu atveju jie bus pradėti naudoti tik vėlyvą pavasarį.
Laikraštis „The Washington Post“ pranešė, kad, remiantis oficialiais skaičiavimais, ukrainiečių pilotai bus pasirengę skraidyti su F-16 ne anksčiau kaip 2024 m. vasarą.
Norvegijos transliuotojo NRK duomenimis, Oslas planuoja Ukrainai suteikti nuo penkių iki dešimties F-16.
Nyderlandai pristatys Ukrainai 18 F-16 lėktuvų, gruodžio 22 d. po pokalbio su Nyderlandų ministru pirmininku Marku Rutte pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis. Danija pažadėjo suteikti 19 savo lėktuvų.
Lenkijos ES komisaras siekia, kad būtų taikomi apribojimai Ukrainos cukrui ir paukštienai
20:47
Už žemės ūkį atsakingas Europos Komisijos narys Januszas Wojciechowskis pareiškė, kad nori naujų apribojimų Ukrainos žemės ūkio produktų importui, nes Komisija svarsto galimybę pratęsti laisvosios prekybos režimą su Ukraina iki 2025 m., sausio 5 d. pranešė Lenkijos radijas RMF.
Pigesnės žemės ūkio produkcijos srautas iš Ukrainos, kuri yra viena didžiausių pasaulio gamintojų, sukėlė Europos ūkininkų ir vyriausybių susirūpinimą dėl nelygiavertės konkurencijos ir pavojaus vietos gamybai.
ES komisaras iš Lenkijos J.Wojciechowskis neoficialiai pagrasino atšaukti savo paramą tolesniam prekybos su Ukraina liberalizavimui, jei nebus įvykdytos jo sąlygos, pranešė RMF. Paskutinį kartą pratęsus susitarimo galiojimą, jo galiojimas turėtų baigtis birželio 5 d.
Sausio 4 d. Lenkijos žemės ūkio ministras Česlavas Siekerskis pareiškė, kad Ukrainos grūdų embargas tęsis „neribotą laiką“.
Kalbėdamas su RMF, J.Wojciechowskis sakė, kad reikalauja apsaugos sąlygų ir kiekybinių apribojimų, ypač paukštienai ir cukrui iš Ukrainos.
„Mano didžioji užduotis 2024 m. – užtikrinti, kad naujajame reglamente, jei jis bus priimtas, būtų nustatytos pakankamai griežtos apsaugos sąlygos, kad nepasikartotų perteklinės pasiūlos krizė“, – komentavo Komisijos narys.
Ukraina ir Norvegija skatins bendradarbiavimą gynybos pramonės srityje
20:23
„Ukraina ir Norvegija skatins bendradarbiavimą gynybos pramonės srityje“, – sakė Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas po pokalbio su Norvegijos kolega.
Per apsikeitimą belaisviais išlaisvinta ukrainiečių gydytoja susižadėjo su kariu
20:04
Ukrainos kariuomenės gydytoja susižadėjo su kariu, su kuriuo kartu tarnavo, ketvirtadienį pranešė jų vadas, praėjus dienai po to, kai ji buvo išlaisvinta iš beveik dvejus metus trukusios nelaisvės Rusijoje.
Trečiadienį Kyjivui ir Maskvai apsikeitus daugiau kaip 200 karių, pora vėl susitiko. Tai buvo didžiausias apsikeitimas kaliniais nuo plataus masto karo pradžios 2022 metų vasarį.
Socialiniuose tinkluose paplitusiame vaizdo įraše matyti, kaip buvusi karo belaisvė Halyna Fedyšyn bučiuojasi su savo sužadėtiniu Mykola Hryceniaku po to, kai jis jai pasipiršo.
„Ši meilė atlaikė išbandymus, kurie gali palaužti ir stipriausius“, – sakė vaizdo įrašą paskelbęs 36-osios atskirosios jūrų pėstininkų brigados vadas Serhijus Volynskis šaukiniu „Volyna“.
„Jie kartu kovėsi mūšyje dėl Mariupolio, patyrė nelaisvės ir ilgo išsiskyrimo išbandymus, tačiau jų širdys niekada nenustojo plakti išvien“, – pridūrė jis.
Prie Azovo jūros esantį Mariupolį Rusija užėmė 2022-ųjų pavasarį po ištisas savaites trukusio mūšio, po kurio didžioji miesto dalis virto griuvėsiais.
Mariupolio gynėjai, įskaitant 36-osios atskirosios jūrų pėstininkų brigados karius, kurie įsitvirtinę plieno gamykloje „Azovstal“ ištisas savaites priešinosi rusų smūgiams, Ukrainoje laikomi didvyriais.
H.Fedyšyn buvo laikoma nelaisvėje nuo 2022-ųjų pavasario. Pasak S. Volynskio, buvo paskutinioji 36-osios atskirosios jūrų pėstininkų brigados moteris, kurią Maskva laikė nelaisvėje.
„Nelaisvėje ji iš principo kalbėjo ukrainietiškai“, – trečiadienį pareiškė Ukrainos generalinis štabas.
„Rusai kelis kartus imitavo pasiruošimą apsikeitimui ir po to grąžindavo ją į nelaisvę“, – pridūrė jis.
Ukrainos prezidento patarėjas Andrijus Jermakas pasveikino sužadėtinius socialiniame tinkle „X“.
Kariuomenė: Ukraina smogė amunicijos sandėliams okupuotame Kryme
19:29
Sausio 4 d. Ukrainos pajėgos smogė Rusijos amunicijos sandėliams netoli Pervomaiskės kaimo Rusijos okupuotame Kryme, sausio 5 d. pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų strateginės komunikacijos direktoratas.
Pastaraisiais mėnesiais Rusijos okupuotame Kryme padažnėjo ukrainiečių atakų, kuriomis bandoma sutrikdyti Rusijos logistiką ir sužlugdyti jos pietinę gynybą.
Pervomaiske yra šiaurinėje Krymo dalyje, arčiau Rusijos okupuotos Ukrainos Chersono srities dalies.
Tikslus netoli kaimo smogtų šaudmenų sandėlių skaičius nežinomas. Ukrainos kariuomenė pranešė, kad ataka buvo įvykdyta dienos metu.
Rusijos ekonomistas Kremliui gerų žinių neturi: laukia chaosas ir žlugimas
18:17
Rusijos ekonomistas Andrejus Jakovlevas įspėja, kad karą prieš Ukrainą pradėjusiam Kremliaus režimui gresia chaosas, o po to ir žlugimas.
Maskvos ekonomikos universiteto HSE vienas iš įkūrėjų, Harvardo universiteto vizituojantis mokslininkas A.Jakovlevas mano, kad Rusija kaip valstybė tokia išliks neilgai.
Pasak jo, jei karas su Ukraina tęsis, Rusija iš esmės turės du pasirinkimus.
Pasak A.Jakovlevo, pirmasis veda į greitą socialinį sprogimą ir chaosą, o antrasis – į lėtą irimą, kuris veda iš pradžių į ekonominį, o paskui į politinį chaosą.
Plačiau skaitykite ČIA.
D.Rogozinas grasina Lietuvai „koridoriumi į Kaliningradą“: politologai paaiškina, kaip tai vertinti
17:55
Buvęs Rusijos vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas paskelbė grasinimą Lietuvai – esą metas „nutiesti koridorių“ į Karaliaučiaus sritį. Lietuvos politologai 15min pakomentavo, ko jis siekia tokia provokacija ir kiek rimtai reikėtų vertinti tokias kalbas.
Buvęs Rusijos vicepremjeras D.Rogozinas savo įrašą apie Kaliningradą paskelbė, komentuodamas Lietuvos švietimo ministro svarstymus dėl rusiškų mokyklų uždarymo.
„Atėjo laikas nutiesti koridorių į Kaliningrado sritį. Užsienio institucijų išduodamos vizos ir kiti leidimai mūsų piliečiams, keliaujantiems iš Rusijos į Rusiją, netoleruotini“, – parašė jis kanale „Telegram“.
Plačiau skaitykite ČIA.
JK gynybos vadovas pagrasino Š.Korėjai dėl raketų Rusijai: sumokėsite didelę kainą
17:29
Jungtinės Karalystės gynybos ministras Grantas Shappsas pagrasino Šiaurės Korėjai pasekmėmis dėl raketų tiekimo Rusijai.
„Pasaulis nusigręžė nuo Rusijos, priversdamas Vladimirą Putiną žeminančiai eiti su ištiesta ranka į Šiaurės Korėją ir tęsti neteisėtą invaziją. Taip Rusija pažeidė daugybę JT Saugumo Tarybos rezoliucijų ir sukėlė pavojų dar vieno pasaulio regiono saugumui. Tai turi liautis. Kartu su savo partneriais užtikrinsime, kad Šiaurės Korėja sumokėtų didelę kainą už paramą Rusijai“, – socialiniame tinkle X sakė G.Shappsas.
Baltieji rūmai: Šiaurės Korėja tiekė Rusijai balistines raketas
Šiaurės Korėja tiekė Rusijai balistinių raketų ir raketų paleidimo įrenginių, kurie buvo panaudoti per neseniai įvykdytas atakas Ukrainoje, ketvirtadienį pranešė Baltieji rūmai.
„Tai svarbi ir nerimą kelianti eskalacija“, – per trumpąją spaudos konferenciją žurnalistams sakė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.
Gruodžio 30 dieną rusų pajėgos paleido bent vieną iš Šiaurės Korėjos tiekiamų raketų, kuri nukrito atvirame lauke Zaporižios srityje, nurodė J.Kirby.
Jis pridūrė, kad sausio 2 dieną Maskvos pajėgos, vykdydamos masinę oro ataką, į Ukrainą paleido daug balistinių raketų.
Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės dabar kels šį klausimą, kurį būtų galima laikyti Jungtinių Tautų sankcijų Šiaurės Korėjai pažeidimu, JT Saugumo Taryboje, sakė J.Kirby.
Rusija taip pat ketina įsigyti raketų iš savo sąjungininko Irano, sakė atstovas.
Ukraina kol kas neturi informacijos
Ukraina penktadienį pareiškė dar negalinti patvirtinti, kad Rusija panaudojo Šiaurės Korėjos raketas jai atakuoti po to, kai Vašingtonas apkaltino Maskvą panaudojus Pchenjano suteiktas raketas ir paleidimo įrenginius.
„Kol kas neturime informacijos, kad tokios raketos buvo panaudotos. Jungtinės Valstijos padarė atitinkamą pareiškimą. Taigi ekspertai ištirs nuolaužas ir tada galėsime pasakyti, ar tai faktas, ar ne. Kol kas negaliu to patvirtinti“, – valstybinei žiniasklaidai nurodė karinių oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ihnatas.
Klausimai Ukrainos kariuomenėje: ar tu su V.Zalužnu, ar su V.Zelenskiu?
16:49
Garsus žurnalo „Time“ žurnalistas Simonas Shusteris savo naujausioje knygoje apie karą Ukrainoje tvirtina, kad takoskyra tarp Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir vyriausiojo Ukrainos kariuomenės vado Valerijaus Zalužno – tikra.
Ukrainos kariuomenės vyriausiasis vadas V.Zalužnas „Time“ žurnalistui S.Shusteriui sakė, kad prezidentui V.Zelenskiui nereikia itin giliai išmanyti karo reikalų, o Prezidento kanceliarija įtarinėjo generolą valdžios troškimu pirmaisiais Rusijos invazijos metais.
Plačiau skaitykite ČIA.
R.Kadyrovas reikalauja atšaukti sankcijas jo arkliams ir šeimai – žada paleisti ukrainiečių belaisvius
16:47
Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas pasiūlė JAV atšaukti sankcijas jo giminaičiams ir laikomiems žirgams mainais į kai kurių ukrainiečių karo belaisvių perdavimą.
R.Kadyrovas pabrėžė, kad jo giminaičiai niekada nedalyvavo „politiniuose žaidimuose“, ir paragino „neliesti“ jo šeimos, skelbia propagandinė naujienų agentūra „RIA Novosti“.
„Aš kovojau ir kovosiu prieš Amerikos, Vakarų Europos šalių vadovybę, kol ji pakeis savo poziciją mūsų valstybės ir musulmonų visame pasaulyje atžvilgiu“, – pridūrė jis.
Kartu jis pažymėjo, kad neprieštarauja, jog jam būtų taikomos asmeninės sankcijos, ir „net neprieštarautų“, jei jos būtų išplėstos.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijos Belgorodo srities vadovybė siūlo perkelti gyventojus į saugią vietą
16:33
Su Ukraina besiribojanti Rusijos Belgorodo sritis penktadienį pasiūlė perkelti kai kuriuos savo sostinės gyventojus į saugią vietą po virtinės intensyvių Ukrainos apšaudymų.
Belgorodo gubernatorius Viačeslavas Gladkovas sakė, kad po susirūpinusių gyventojų kreipimųsi socialiniuose tinkluose kelios šeimos jau perkeltos.
Be to, Belgorodo miesto gyventojai penktadienį buvo paraginti užsiklijuoti namų langus lipnia juosta, siekiant apsisaugoti nuo padažnėjusių apšaudymų.
Kremlius stengiasi palaikyti stabilios padėties regimybę Rusijoje, tačiau pastarojo meto išpuoliai Belgorode tik dar labiau priartino rusus prie Ukrainoje besitęsiančio karo.
„Belgorodo valstybinio nepaprastųjų situacijų departamento gelbėtojai rekomenduoja užsiklijuoti langus lipnia juosta“, – nurodė Belgorodo miesto merija.
„Tai geras būdas apsaugoti juos nuo sprogimo bangos. Stiklas nesuskils į smulkius gabalėlius“, – pridūrė ji, pasidalydama instrukcija, kaip geriausiai tai padaryti.
Belgorodas yra maždaug už 30 km nuo sienos su Ukraina ir jau kelis mėnesius yra Kyjivo taikinys.
Šis įspėjimas paskelbtas praėjus beveik savaitei po to, kai valdžios institucijos pranešė, kad per smūgius pasienio mieste žuvo 25 žmonės. Anot pareigūnų, tai daugiausiai aukų pareikalavęs išpuolis Rusijoje nuo 2022 metų vasario, kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Baiminantis atakų, ketvirtadienį Belgorode buvo pratęstos moksleivių žiemos atostogos.
Latvijos diplomatijos vadovas: Rusija kels grėsmę, nepaisant karo baigties ir jos prezidento
16:03
Latvijos užsienio reikalų ministras Krišjanis Karinis interviu metu leidiniui „Financial Times“ pareiškė, kad, pasibaigus karui Ukrainoje, NATO turės parengti ilgalaikę strategiją, kaip sulaikyti Rusiją.
Pasak ministro, Rusija turi imperialistinę ideologiją, todėl jos keliama grėsmė išliks net ir pasikeitus prezidentui, Ukrainai susigrąžinus savo teritorijas, ar Rusijai pralaimėjus karą.
„Rusija nesustos, Rusiją galima tik sustabdyti. Rusijos sustabdymas Ukrainoje nereiškia, kad viskas baigta. Tai tik reiškia, kad turėsime tęsti. Būtent tai svarbu NATO: turėsime dirbti prie ilgalaikės strategijos, kad sulaikytume Rusiją“, – pridūrė K.Karinis.
NATO turi didinti savo pajėgumus ir gynybos pramonės sąveiką, o tai leis standartizuoti įvairias ginklų sistemas ir sąjungininkėms daugiau dalytis šaudmenimis ir artilerija, pažymėjo diplomatijos vadovas.
Jo nuomone, vos tik karas baigsis, Rusija imsis atkūrinėti savo karinį aparatą. Visų pirma, teroristinė šalis sieks provokuoti ir kurti naujus sunkumus savo pasienyje. Todėl, K.Karinio nuomone, NATO savo ryžtu ir investicijomis į gynybą turi užkirsti kelią bet kokiems būsimiems incidentams.
„Rusija yra ne tik Ukrainos problema, ji kels pavojų visai Europai net ir po Ukrainos karo. Jei Ukraina atgaus savo teritoriją, Rusija vis tiek kels grėsmę. Tai reiškia, kad turime pritaikyti savo mąstymą ilgalaikei perspektyvai“, – pabrėžė Latvijos užsienio reikalų ministras.
Rusijos pajėgos smogė Charkivui ne rusiškomis raketomis
15:55
Rusijos kariškiai neseniai apšaudė Charkivą ne Rusijoje pagamintomis raketomis, pareiškė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas.
„Dabar atliekame visus būtinus tyrimus, kad nustatytume gamybos šalį. Iš anksto pasakysiu, kad nuo šių raketų buvo nutrinti žymenys. Tačiau tai, ką matome, rodo, kad gamybos šalis, taip sakant, nėra Rusijos Federacija. Kai turėsime tikslesnės informacijos iš Generalinio štabo, mūsų žvalgybos, nedelsiant apie tai pranešime“, – pažymėjo jis.
Srities karinės administracijos vadovas pridūrė, kad raketų tipas jau nustatytas. Tai buvo balistinės raketos „Iskander-M“.
Ketvirtadienį Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos koordinatorius Johnas Kirby paskelbė, kad Rusija jau nusipirko balistinių raketų iš Šiaurės Korėjos.
Teigiama, kad Rusijos pajėgos tokiais ginklais Ukrainą apšaudė kelis kartus – 2023 m. gruodžio 30 d. ir sausio 2 d. Nors J.Kirby neminėjo apšaudymo Charkive, jis buvo itin stipriai atakuojamas sausio 2-ąją.
Pasak leidinio "The Washington Post“, Rusija iš Šiaurės Korėjos gavo kelias dešimtis tokių raketų.
Ukrainos žvalgyba pripažino surengusi specialią operaciją Rusijos Belgorodo srityje
14:23
Ukrainos karinė žvalgyba pranešė, kad per reidą Rusijos Belgorodo srityje surengė specialiąją operaciją ir padarė rusams papildomų nuostolių, skelbia naujienų agentūra „Unian“.
Pasak Ukrainos žvalgybos, dėl padažnėjusių rusų sabotažo atvejų ir siekiant apsaugoti civilius ukrainiečius, gyvenančius bendruomenėse netoli valstybės sienos ir kenčiančius nuo rusų išpuolių, karinės žvalgybos kovotojai įgyvendino specialių veiksmų seriją.
Rusijos kariuomenės vyresnioji vadovybė turėjo planų patikrinti rusų pozicijas Belgorodo srities Hraivoronskio rajone dėl ten esančio personalo nepasitenkinimo ir skundų dėl prastų tarnybos sąlygų, pažymėjo „Unian“.
„Siekdama padaryti priešui nuostolių ir pabloginti jo moralinę bei psichologinę būklę, Ukrainos karinė žvalgyba suplanavo ir įvykdė specialią operaciją. Vykdydami užduotį žvalgai užminavo vienintelį kelią, kuriuo nurodytoje teritorijoje naudojosi užpuolikai, ir atakavo rusų būrį. Priešas patyrė nuostolių dėl šaunamųjų ginklų ir minosvaidžių ugnies atakos, taip pat dėl minų sprogimo. Žuvusių ir sužeistų okupantų skaičius tikslinamas“, – pranešė Ukrainos žvalgyba.
Ukrainos karinė žvalgyba reguliariai informuoja apie specialiąsias operacijas Rusijoje ir laikinai okupuotose teritorijose, ypač Kryme.
Daugiausia dėmesio sulaukusios operacijos yra susijusios su Ukrainos karių išsilaipinimu pusiasalyje vykdant Krymo deokupaciją. Spalio 4 d. paskelbta, kad Ukrainos žvalgyba laivu pasiekė Krymą, išsilaipino jo teritorijoje ir atidengė ugnį į Rusijos pajėgas. Vėliau žvalgybos atstovas aiškino, kad tai buvo sabotažo ir žvalgybos operacija.
Rugpjūčio 24 d., Ukrainos nepriklausomybės dieną, Ukrainos žvalgybininkams pavyko išsilaipinti Tarchankuto kyšulio, kuris taip pat yra pusiasalyje, teritorijoje. Ten vyko mūšis tarp Ukrainos gynėjų ir rusų karių.
Nepalas draudžia piliečiams dirbti Rusijoje ir Ukrainoje, baiminantis išsiuntimo į frontą
13:36
Nepalo vyriausybė uždraudė savo piliečiams dirbti Rusijoje ir Ukrainoje, motyvuodama, kad daugelį jų Maskva verbuoja kovoti jos pusėje 2022 metų vasario mėnesį pradėtame kare.
Nepalo užimtumo departamento paskelbtame pareiškime teigiama, kad jis gavo pranešimų apie Rusijos kariuomenėje nužudytus Nepalo piliečius ir toliau tiria šiuos incidentus.
Manoma, kad per kovas žuvo mažiausiai 10 Nepalo piliečių, o dar keturis paėmė į nelaisvę Ukraina.
Kasmet dešimtys tūkstančių nepaliečių išvyksta į užsienį ieškoti darbo, tačiau tam, kad galėtų dirbti svetur, jie privalo gauti vyriausybės leidimą.
Taip pat spėjama, kad keli Nepalo piliečiai taip pat tarnauja kaip samdiniai Ukrainos pusėje, tačiau vyriausybė šios informacijos nepatvirtino.
Užregistruotas pirmasis kandidatas į Rusijos prezidentus – ir tai nėra V.Putinas
13:10
Rusijos centrinė rinkimų komisija penktadienį įregistravo Rusijos liberalų demokratų partijos lyderį Leonidą Sluckį kandidatu prezidento rinkimuose. Jis tapo pirmuoju oficialiu kandidatu į Rusijos prezidentus, skelbia Laisvosios Europos radijas.
Vėliau per rinkimų komisijos posėdį kandidato statusą gavo ir Vladislavas Davankovas, Valstybės Dūmos pirmininko pavaduotojas iš Naujosios liaudies frakcijos.
Jiems, kaip Dūmoje frakcijas turinčių partijų atstovams, nereikėjo rinkti parašų – kitaip nei, pavyzdžiui, dabartiniam prezidentui Vladimirui Putinui, kuris dokumentus pateikė kaip savarankiškai iškeltas kandidatas.
Rusijos smūgis Chersonui: užsidegė sandėlis, keturi asmenys sužeisti
13:01
Penktadienį Rusijos pajėgos apšaudė Chersono Dniprovskio rajoną. Dėl atakos užsidegė sandėlis su humanitarine pagalba, keturi žmonės buvo sužeisti, skelbia Chersono srities karinė administracija.
„Apšaudymo metu pataikyta į gyvenamąjį namą, o dėl pataikymo sandėlyje, kuriame buvo laikoma humanitarinė pagalba, kilo gaisras“, – sakoma pranešime.
„Į ligoninę kreipėsi trys 22, 23 ir 46 metų amžiaus Chersono gyventojai. Gydytojai šiuo metu atlieka tyrimus ir teikia pagalbą nukentėjusiesiems“, – pridūrė Chersono srities prokuratūra.
Ukrainos pajėgos sunaikino 21 rusų paleistą droną
12:39
Ukrainos pajėgos penktadienį paskelbė, kad per praėjusią naktį sunaikino 21 rusų paleistą droną.
Remiantis pranešimu socialiniame tinkle „Telegram“, rusai naktį į penktadienį paleido į Ukrainą 29 atakos dronus „Shahed“.
21 iš jų pavyko sunaikinti. Dronai numušti virš Mykolajivo, Chersono, Dnipropetrovsko, Čerkasų, Kirovohrado ir Chmelnyckio sričių.
Dalį dronų rusai leido į pafrontę Chersono ir Mykolajivo srityse.
Žiniasklaida atskleidė, kiek rusų kariškių gyvybių pasiglemžė Ukrainos smūgiai Kryme
12:27 Atnaujinta 12:33
Su Rusija siejami kanalai socialiniuose tinkluose skelbia, kad per ketvirtadienį Ukrainos pajėgų įvykdytus smūgius laikinai okupuotame Kryme žuvo 23 Rusijos ginkluotųjų pajėgų kariai.
Teigiama, kad tarp žuvusiųjų yra 5 aukšto rango karininkai ir 9 specialiųjų pajėgų kariai, pranešė susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalas „Krymskij veter“, kurį cituoja naujienų agentūra „Ukrinform“.
Išplatintame pranešime teigiama, kad per smūgius buvo apgadinti kariniai objektai Sakų rajone ir netoli Sevastopolio, o juose žuvo 23 kariai.
Pasak Rusijos žiniasklaidos, ketvirtadienį Ukrainos ginkluotosios pajėgos į karinius objektus Kryme paleido 10 raketų, iš kurių trijų esą nepavyko perimti.
Rusijos viešojoje erdvėje vis daugėja skundų, kad „Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistema Kryme yra susilpnėjusi, todėl artimiausiu metu tikėtini nauji sėkmingi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smūgiai“, rašo „Ukrinform“.
Ukraina skaičiuoja dienas ir ruošiasi atnaujintam rusų puolimui Charkivo srityje
12:04 Atnaujinta 14:10
Ukraina ruošiasi atnaujintam Rusijos pajėgų puolimui netoli Charkivo, kadangi pastaruoju metu Rusija šioje srityje sparčiai intensyvina bombardavimo kampaniją, skelbia leidinys „The Telegraph“, remdamasis šaltiniu Ukrainos ginkluotosiose pajėgose.
Straipsnyje primenama, kad prieš dvi dienas rusai atakavo miestą ir 15 aplinkinių gyvenviečių, naudodami raketas, artileriją ir minosvaidžius. Tarp taikinių buvo ir civilinių pastatų, ir karinių pozicijų. Tikėtina, kad tai yra pasirengimas didelio masto puolimui artimiausiomis savaitėmis.
„Vietos karinės žvalgybos padaliniai mano, kad Rusijos pajėgos gali planuoti šį savaitgalį suintensyvinti oro atakas, kad jos sutaptų su Kalėdomis, kurios Rusijoje švenčiamos sausio 7 d. Netrukus po to gali prasidėti antžeminis puolimas, kurio pradžia gali būti sausio 15 d.“, – rašo „The Telegraph“.
Tiek Rusijos, tiek Ukrainos kariai kovoja dėl geresnių pozicijų palei fronto liniją, į kurią įeina Kupjanskas, Svatovė ir Kremina, netoli Charkivo srities sienos. Maskva sutelkė savo išteklius šiame rajone, siekdama įžengti į Ukrainos kontroliuojamą Kreminą ir Lymaną.
„Tuo tarpu Maskva vis dažniau taikosi į Charkivo centrą – miestą, kurio jai nepavyko užimti invazijos pradžioje 2022 m. vasario mėn. Antrasis pagal dydį Ukrainos miestas beveik kasdien patiria raketų atakas, kurių taikiniais tampa gyvenamieji pastatai ir net penkių žvaigždučių viešbutis, kuriame dažnai lankosi žurnalistai ir humanitarinės pagalbos darbuotojai“, – pažymėjo straipsnio autoriai.
Apie planuojamą naują ataką prieš Ukrainą kiek anksčiau penktadienį užsiminė ir Pietų gynybos pajėgų Jungtinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk.
Anot jos, per paskutines dienas rusai Juodojoje jūroje į kovinę tarnybą įvedė fregatą „Admirolas Makarovas“, o vėliau tą pačią naktį prie jos prisijungė fregata „Admirolas Esenas“.
Tuo tarpu Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas, komentuodamas sensacingą „The Telegraph“ straipsnį, pabrėžė, kad įvairiose Charkivo srities fronto zonose neužfiksuota jokio Rusijos karių telkimo.
„Šiuo metu nepastebime ir nefiksuojame jokio telkimo. Visose pasienio linijose – situacija nepasikeitė, bet mes viską stebime internetu, mūsų kariuomenė imasi visų būtinų priemonių, kad būtų pasirengusi bet kokiems pokyčiams“, – pažymėjo karinės administracijos vadovas.
Jis paaiškino, kad norint kalbėti apie kokius nors rusų ketinimus pradėti puolimą, pirmiausia, reikia fiksuoti jo pajėgų koncentraciją tam tikra kryptimi. Pasak jo, šiuo metu to nėra.
„Nėra jokių objektyvių priežasčių teigti, kad priešas netrukus šia kryptimi (Šiaurėje – red.) vykdys tam tikrus puolamuosius veiksmus. Tačiau ši situacija gali pasikeisti bet kurią akimirką“, – reziumavo O.Synjehubovas.
Pasidavęs rusų vadas: „Synkivkoje neturėjome nei maisto, nei vandens, tad valgiau sniegą“
11:55
Netoli Synkivkos ukrainiečių paimtas į nelaisvę Rusijos 350-ojo motorizuotojo šaulių pulko vadas iš Sankt Peterburgo papasakojo apie „žvėrišką“ rusų vadovybės požiūrį į savo pavaldinius. Įrašą su rusų belaisviu susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė Ukrainos Sausumos pajėgų vadas generolas Oleksandras Syrskis.
„Mums buvo pasakyta, kad stovėsime pasienyje, saugosime sandėlius ir tiltus. O lapkričio mėnesį mus pasiuntė šturmuoti Synkivkos. Jie pasakė, kad turime 3-4 dienas laikyti pozicijas Synkivkoje. Vadovybė mums nedavė nei maisto, nei vandens, , o paskui praradome visus ryšius. Šeštąją dieną Ukrainos ginkluotosios pajėgos „užpuolė“ mūsų pozicijas. Jie mums pasakė: jūs gyvensite. Ir mes pasidavėme“, – atviravo rusų kariškis.
Jis pareiškė, kad dabar supranta, jog ukrainiečiai yra normalūs, paprasti žmonės, ir nemato „fašistų“, „nacių“ ir „samdinių“, kaip kad dažnai yra sakoma Rusijoje. Kartu jis pabrėžė rusų vadovybės „žvėriškumą“ savo pavaldinių atžvilgiu.
„Synkivkoje buvome tiesiog apleisti... Pamiršti... Jokios artilerijos ar kitų dalinių paramos. Prašėme, kad mums leistų pasitraukti, nes buvo tiek daug nuostolių... Kokia prasmė? Galų gale būtume nužudyti. Atsakymas visuomet buvo neigiamas. Be maisto ir vandens. Pavyzdžiui, gėriau vandenį – kai lijo, jis lašėjo į žeminę – gėriau, kai snigo, valgiau sniegą“, – pasakojo belaisvis.
Anksčiau pranešta, kad gruodžio pradžioje vienoje iš karščiausių sričių fronto linijoje – Tauridės – per tris savaites pasidavė apie 80 rusų kariškių.
Anksčiau žvalgyba pranešė, kad dalis rusų, savanoriškai stojusių į Ukrainos pusę, atidavė pasus ir nusprendė darbuotis išlaisvintose Ukrainos teritorijose.
Prieš Naujuosius metus Ukrainos ginkluotosios pajėgos pareiškė, kad rusai vis dažniau pasiduoda grupėmis. Spėjama, kad viena iš to priežasčių – nežmoniškas Rusijos kariuomenės elgesys su kariškiais.
Karybos ekspertas įvertino, kas trukdo Ukrainai veržtis į rytus
11:16
Praėjusią savaitę sausumos kovoms Ukrainoje ir toliau buvo būdinga arba statiška fronto linija, arba labai laipsniškas vietinis Rusijos karių judėjimas į priekį pagrindinėse teritorijose, naujausioje apžvalgoje pažymėjo Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.
Pasak britų žvalgybos, šiaurėje, netoli Kupjansko, vakarinė Rusijos karių grupė toliau vykdo plataus masto, bet nesėkmingą puolimą. Tuo tarpu Donecko srities šiaurėje Ukraina išlaikė stabilią fronto liniją, susidūrusi su nedidelėmis Rusijos atakomis Bachmuto rajone.
Didžiosios Britanijos žvalgybos duomenimis, toliau vyksta aktyvios kovos dėl Avdijivkos, o Rusijos pajėgos įtvirtino 2023 m. gruodžio pabaigoje pasiektus laimėjimus Marjinkos apylinkėse, kur po devynerius metus trukusių kovų šiame rajone jos pagaliau pasistūmėjo į vakarinį miesto pakraštį.
„Pietų Ukrainoje Rusijos desantinės pajėgos, atrodo, padarė minimalią pažangą, iš naujo bandydamos užimti Ukrainos priešakinį placdarmą rytiniame Dniepro krante netoli Krynkų kaimo“, - rašoma apžvalgoje.
Anksčiau naujienų agentūra „RBC-Ukraine“ paskelbė interviu, kuriame Ukrainos atsargos pulkininkas ir karo ekspertas Serhijus Grabskis teigė, kad Ukrainos kariai užtikrintai ginasi įvairiomis kryptimis, kovų dinamika itin didelė, todėl padėtis fronte nėra aklavietė.
S.Grabskio teigimu, vienintelė perspektyvi Ukrainos kariuomenės puolimo kryptis yra pietinė, nes strategiškai neišsprendus pietų klausimo, neįmanoma kalbėti apie jokį veržimąsi į rytus.
Naktį vėl apšaudytas Rusijos Belgorodo miestas
11:11
Rusijos Belgorodo miestas vėlų ketvirtadienio vakarą vėl buvo apšaudytas, pranešė pareigūnai, praėjus kelioms valandoms po to, kai regiono mokykloms buvo nurodyta pratęsti žiemos atostogas dėl naujų išpuolių pavojaus.
Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas pareiškė, kad per pastarąjį apšaudymą buvo sužeisti mažiausiai du žmonės. Be to, socialiniame tinkle „Telegram“ buvo išplatintos apgadintų automobilių nuotraukos.
„Preliminariais duomenimis, yra dvi aukos. Vienam vyrui šrapnelio žaizda dilbyje, kitam – šrapnelio žaizda blauzdoje“, – nurodė jis.
„Virš Belgorodo ir Belgorodo srities suveikė mūsų oro gynybos sistema – buvo numušti 10 oro taikinių, artėjančių prie miesto“, – pridūrė gubernatorius.
Kremlius stengiasi palaikyti stabilios padėties regimybę Rusijoje, tačiau pastarojo meto išpuoliai Belgorode tik dar labiau priartino rusus prie Ukrainoje besitęsiančio karo.
Šeštadienį per smūgius šiame pasienio mieste žuvo 25 žmonės. Anot pareigūnų, tai daugiausiai aukų pareikalavęs išpuolis Rusijoje nuo 2022 metų vasario, kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Ukraina negali patvirtinti, kad Rusija naudoja Šiaurės Korėjos raketas
10:57
Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ihnatas nacionalinio teletilto eteryje pareiškė, kad jo pajėgos kol kas negali patvirtinti informacijos apie tai, kad Rusija naudoja iš Šiaurės Korėjos įsigytas balistines raketas.
„Neabejotina, kad jie paleido balistines raketas, tačiau mes išsiaiškinsime, kokios tai balistinės raketos ir kieno jos. Kol kas neturime įrodymų, kad tokios raketos buvo panaudotos.
Jungtinės Valstijos padarė pareiškimą šiuo klausimu. Todėl ekspertai ištirs kai kurias nuolaužas ir tada galėsime pasakyti, ar tai faktas, ar ne. Kol kas negaliu to patvirtinti“, – kalbėjo jis.
J.Ihnatas taip pat pažymėjo, kad tarp Šiaurės Korėjos turimų ginklų yra daug sovietinių ginklų, daug Sovietų Sąjungos perduotų technologijų.
„Galbūt net identiškų. Taigi vargu ar turėtume tikėtis ko nors naujo. Galbūt „Iskander“ kai kuriais atžvilgiais ir skirsis, bet ne per daug“.
Ketvirtadienį žiniasklaida paskelbė, kad, pasak neįvardintų JAV pareigūnų, Rusija planuoja įsigyti trumpojo nuotolio balistinių raketų iš Irano ir jau gauna dešimtis balistinių raketų ir paleidimo įrenginių iš Šiaurės Korėjos.
Sausio 4 d. Baltųjų rūmų atstovas spaudai Johnas Kirby pareiškė, kad Maskva iš Pchenjano įsigytas raketas Ukrainoje jau panaudojo mažiausiai du kartus: 2023 m. gruodžio 30 d. raketa pataikė į atvirą lauką Zaporižios srityje ir 2024 m. sausio 2 d. (panaudojimo pasekmės dar vertinamos).
Karybos ekspertas: rusų puolimo intensyvumas fronte mažėja
10:50
Karybos ekspertas Egidijus Papečkys ketvirtadienio vakarą socialiniame tinkle „Facebook“ publikuotoje karo apžvalgoje atkreipė dėmesį į ukrainiečių smūgius Rusijos pajėgoms.
Ketvirtadienį pranešta, kad keliuose laikinai okupuoto Krymo miestuose nugriaudėjo sprogimai. Rusijos vadovybė aiškino, kad numušė 10 raketų ir kelis bepiločius orlaivius. Pasak jų, dar vienas bepilotis orlaivis numuštas Rusijos teritorijoje. Tuo tarpu Ukrainos karinė žvalgyba pripažino, kad Čeliabinske esančiame aerodrome padegė bombonešį Su-34, tačiau rusai aiškino, kad šis nesudegė, o tik buvo lengvai pažeistas.
„Po kelių masinių rusų raketų ir bepiločių orlaivių atakų prieš Ukrainą ši žinutė skamba labai maloniai ausiai. Tiesa, kai kas tikėjosi, kad tai sukels panišką baimę Rusijoje – tai ne, nesukėlė“, – rašė E.Papečkys.
Pasak jo, rusai praėjusią naktį tikėjosi sulaukti jūrinių dronų atakos uoste, todėl sustiprino patruliavimą virš Juodosios jūros ir bene pirmą kartą pasitelkė tolimojo radiolokacinio aptikimo lėktuvą A-50.
„Iki šiol dažniausiai jį mėgindavo pakeisti dviviečiai naikintuvai Su-30SM, nors jų radiolokatoriaus galimybės kolosaliai mažesnės“, – įvertino ekspertas.
Jis aiškino, kad lėktuvų A-50 rusai turi tik 9, o iš jų skraidė 4-5. Pasak E.Papečkio, rusiškų šaltinių teigimu, į orą gali kilti visi, nors jis visgi spėja, jog pajėgūs vykdyti užduotis tėra 5-6.
„Būtent tokių tolimojo aptikimo ir valdymo lėktuvų, pagal NATO terminologiją – AWACS – labai trūksta Ukrainai. Jų trūkumas ypač pasijus, kai šalis gaus vakarietiškus naikintuvus F-16 (o vėliau – galimai ir kitų tipų lėktuvus). Tolimojo radiolokacinio aptikimo lėktuvai su galingu radaru stebi oro erdvę ir žemės paviršių labai dideliu atstumu ir, kas labai svarbu, su AWACS pagalba naikintuvai gali likviduoti priešo lėktuvus iš didelio atstumo, patys likdami nepastebėti“, – rašė karybos ekspertas.
Žinovas nurodė, kad tokie lėktuvai ir tolimojo nuotolio raketos oras-oras suteiktų galimybę ukrainiečiams bent jau teoriškai įbauginti rusus dėl jų strateginių bombonešių saugumo.
„Analogiškai rusiški A-50 gali padėti rusų naikintuvams aptikti ir nebaudžiamai apšaudyti ukrainiečių F-16 tolimo nuotolio raketomis oras-oras R-37M. Ką, beje, agresoriaus naikintuvai daro ir dabar, kai tik nutaiko progą.“
Ekspertas pripažino, kad tikisi, jog Kyjivas sulauks mažesnių, mažesnį veikimo nuotolį turinčių AWACS lėktuvų iš skandinavų.
„Nedaug, vieną kitą. Problemos išspręsti tai nepadėtų, bet atskirose vietose leistų įgyti informacinį pranašumą ir sėkmingai atakuoti rusų lėktuvus iš didesnio atstumo.“
Vertindamas veiksmus fronto linijoje, E.Papečkys teigė, kad rusai išlaiko iniciatyvą, tačiau puolimo intensyvumas ir toliau po truputį mažėja, o pagrindine kovos priemone vėl tampa artilerija, dronai ir rusų aviacija.
Ketvirtadienį taip pat paskelbta, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įsaką, leidžiantį palengvinti pilietybės suteikimo tvarką samdiniams iš užsienio, pirmiausia Afrikos ir kaimyninių Azijos valstybių, jeigu šie tiesiogiai dalyvavo karo veiksmuose Ukrainoje.
„Tai gana viliojantis pasiūlymas neturtingiems šių šalių gyventojams. Nereikia manyti, kad Rusija tikisi jų prisivilioti tūkstančius. Jeigu pamenate, aš kelis kartus rašiau apie Kazachstane ir Uzbekijoje teisiamus šių šalių piliečius, tarnavusius Rusijos samdiniais kare.
Be to, vis dažniau juos reikalaujama išduoti, ir, nors Kremlius ir spjauna į savo pasirašytus susitarimus ir samdinių neišduoda, visgi nusprendė problemą išspręsti paprasčiau – suteikus pilietybę, jau yra teisinis pagrindas samdinių Kazachstanui, Uzbekijai ir kitoms šalims nebeišduoti“, – reziumavo E.Papečkys.
Pietų vadavietė: Rusija ruošiasi naujam puolimui
10:27
Pietų gynybos pajėgų Jungtinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk nacionalinio teletilto eteryje pareiškė, kad Rusija rengiasi puolimui, dar vienai raketų atakai prieš Ukrainą.
Jos teigimu, ketvirtadienį rusai Juodojoje jūroje į kovinę parengtį įvedė fregatą „Admirolas Makarovas“, o vėliau vakare prie jos prisijungė fregata „Admirolas Esenas“.
„Tai reiškia, kad dvi fregatos, kuriose gali būti 16 „Kalibr" raketų, atlieka kovinę prievolę. Tai itin didelis raketų grėsmės iš jūros lygis“, – pabrėžė N.Humeniuk.
Ji priminė, kad „Kalibr“ yra didelio tikslumo ginklas, galintis „pasiekti“ visą Ukrainos teritoriją, todėl reikia būti labai atidiems oro pavojaus signalams.
„Tai, kad jie pradėjo atitraukti raketų nešėjus, gali reikšti, kad ruošiasi kitam raketų smūgiui – ar tai bus tikslinis, ar masinis smūgis, net nėra taip svarbu, nes matome, kad priešas stengiasi išlaikyti atitinkamą raketų aktyvumą“, – atkreipė dėmesį Jungtinio spaudos centro vadovė.
Anot jos, Rusija taip kuria sisteminę įtampą priešlėktuvinės gynybos sistemoms ir jų darbui.
„O tai rodo, kad jie žino, jog ji buvo sustiprinta, ir bando rasti būdų, kaip ją apeiti“, – pridūrė N.Humeniuk.
Menkas „Kalibr“ raketų skaičius per pastarąsias atakas rodo, kad rusai vis dar susiduria su logistikos ir infrastruktūros sunkumais, susijusiais su pakrovimu ir iškrovimu bei aptarnavimu visko, kas susiję su šio tipo ginklais, nurodė ji.
Praėjusią naktį Rusija apšaudė Ukrainą dviem bangomis
10:20
Praėjusią naktį Rusijos kariuomenė vėl apšaudė Ukrainą bepiločiais atakos orlaiviais „Shahed“. Teigiama, kad priešlėktuvinė gynyba suveikė keliuose rajonuose, tačiau užfiksuota ir pataikymų.
Pasak Pietų gynybos pajėgų atstovės spaudai Natalijos Humeniuk, naktį rusai atakavo dviem bangomis. Paaiškėjo, jog Rusijos pajėgos antrąją bangą paleido ryte iš tos pačios krypties. Karinių oro pajėgų atstovas patikslino, kad dronai skraidė palei sieną su Moldova. Jis neįvardijo tikslaus Rusijos paleistų bepiločių orlaivių skaičiaus, tačiau teigė, kad jų buvo „kelios dešimtys“.
N.Humeniuk nurodė, jog oro gynyba numušė mažiausiai 10 „Shahed“ orlaivių. Tuo tarpu Ukrainos ginkluotosios pajėgos tvirtina, kad naktį ir ryte Šiaurės Ukrainoje numušė 6 dronus, iš kurių 4 sunaikino mobiliosios oro gynybos grupės.
Pranešama, kad per apšaudymus įvairiose srityse dėl nuolaužų buvo apgadinti elektros laidai, nukentėjo administraciniai pastatai, tarp kurių vaikų darželis, kultūros centras, bei privatūs namai.
Chersono srityje skelbiama apie mažiausiai septynis sužeistuosius. Vienas iš jų – 14 metų paauglys.
Anksčiau Jungtinės Karalystės gynybos ministerija pažymėjo, kad rusai pakeitė savo požiūrį į masines atakas. Dabar Rusijos pajėgos daugiau dėmesio skiria smūgiams į gynybinius taikinius, o ne į energetikos sektorių.
Ukrainai bus sunku: „zombišką“ armiją subūręs V.Putinas laukia likimo dovanų
09:22
2022 m. vasario 24 d. pradėdamas plataus masto invaziją į Ukrainą, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikėjosi per kelias dienas nugalėti ir užgrobti Ukrainą. Tačiau šis V.Putino „trijų dienų mūšis“ Ukrainoje tęsiasi jau beveik dvejus metus. Kokie buvo 2023 m. karo fronte ir ko tikėtis šiemet?
Izraelio karas prieš palestiniečių islamistų grupuotę „Hamas“ šiek tiek nustelbė Rusijos invaziją į Ukrainą metų pabaigoje.
Tuo metu ilgai lauktas Ukrainos kontrpuolimas prasidėjo 2023 m., jis dar neatnešė didelių pokyčių fronte. Tačiau tai nereiškia, kad Ukrainos kontrpuolimą reikėtų laikyti nesėkme, kaip mėgsta teigti V.Putinas.
Veikiau reikėtų kalbėti apie pernelyg optimistinius lūkesčius, kurie buvo dedami į kontrpuolimą dar prieš jam prasidedant.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
08:51 Atnaujinta 09:51
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas paskelbė, kad per pastarąją parą buvo likviduota 790 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos gyvosios jėgos nuostoliai siekia 363 tūkst. žmonių.
Pasak Generalinio štabo, taip pat buvo sunaikinti 9 tankai, 14 šarvuotųjų kovos mašinų, 30 artilerijos sistemų, viena priešlėktuvinės gynybos sistema, 40 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetų ir 9 specialiosios įrangos vienetai.
Ukrainos gynėjai taip pat numušė 18 bepiločių rusų orlaivių ir vieną sparnuotąją raketą.
Valstybės departamentas: JAV nemano, kad reikia tęsti paramą Ukrainai ankstesniu lygiu
08:30
JAV Valstybės departamentas pareiškė, kad JAV neteiks Ukrainai tokios paramos kaip per pastaruosius dvejus metus.
„Mes ir toliau remsime Ukrainą... tol, kol bus būtina. Tačiau tai nereiškia, kad ir toliau remsime juos tokiu pačiu karinio finansavimo lygiu kaip 2022 ir 2023 metais“, – nurodė JAV Valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris per spaudos konferenciją, rašo „Europos tiesa“.
Pasak jo, JAV nemano, kad reikia tęsti paramą ankstesniu lygiu, nes Vašingtono tikslas – padėti Kyjivui atsistoti ant kojų ir sukurti savo karinę-pramoninę bazę, kad jis galėtų savarankiškai gaminti ir pirkti ginklus.
„Tačiau mes dar nesame šiame kelyje, todėl taip svarbu, kad Kongresas priimtų įstatymo projektą dėl papildomo finansavimo, nes dar nepasiekėme tokio lygio, kad Ukraina galėtų apsiginti pati, pasikliaudama tik savo pajėgomis“, – pabrėžė M.Milleris.
Anksčiau Baltieji rūmai pareiškė, kad nebeturi pinigų naujai karinei paramai Ukrainai, kol jos nepatvirtins JAV Kongresas.
JAV prezidentas Joe Bidenas, komentuodamas naktį iš penktadienio į šeštadienį, gruodžio 29 d., vykusį masinį Rusijos apšaudymą Ukrainoje, pabrėžė, kad Kongresas turi kuo greičiau patvirtinti papildomą pagalbą Kyjivui.
Gruodžio 27 d. Jungtinės Valstijos paskelbė apie paskutinio 250 mln. dolerių vertės karinės pagalbos Ukrainai paketo suteikimą 2023 m.
JAV prezidentas Joe Bidenas spalio mėn. paprašė Kongreso patvirtinti papildomą finansavimą, įskaitant daugiau kaip 60 mlrd. dolerių Ukrainai. Tačiau Senate jis įstrigo dėl abiejų partijų nesutarimų dėl sienos su Meksika apsaugos.
Ukrainos pilotai naikintuvų F-16 mokymus turėtų baigti per kelis mėnesius
07:47
Ukrainos pilotai tęsia F-16 naikintuvų mokymus. Juos turėtų baigti per kelis mėnesius.
Tokį pareiškimą padarė JAV gynybos departamento atstovas generolas Patrickas Ryderis. Jis pažymėjo, kad Arizonoje esančioje aviacijos bazėje tęsiami Ukrainos kovinių pilotų mokymai.
„Kaip žinote, priklausomai nuo piloto įgūdžių lygio, tai gali užtrukti nuo penkių iki aštuonių mėnesių. Ir todėl tikimės, kad kažkada vėliau šiais metais pradėsime rengti šiuos pilotus“, – paaiškino jis per brifingą.
Kartu P.Ryderis pažymėjo, kad neturi konkrečių duomenų apie tai, kada F-16 pasirodys Ukrainoje.
Rusija teigia virš Krymo numušusi 36 ukrainiečių dronus
06:50
Rusijos gynybos ministerija penktadienį pranešė naktį atrėmusi Ukrainos ataką virš Krymo, virš aneksuoto pusiasalio numušdama 36 dronus.
Kyjivo mėginimas surengti ataką naudojant bepiločius orlaivius prieš taikinius Rusijos teritorijoje buvo sužlugdytas, sakoma gynybos ministerijos pranešime „Telegram“.
Nurodoma, kad oro gynybos sistemos virš Krymo – pusiasalio, kurį Rusija aneksavo 2014 metais ir kurį Kyjivas yra pažadėjęs susigrąžinti, – sunaikino ir perėmė 36 ukrainiečių dronus.
Dar vienas ukrainiečių dronas buvo sunaikintas virš Rusijos vakarinio Krasnodaro regiono, pridūrė ministerija.
Karo metu Kyjivo pajėgos ne kartą smogė Rusijos kontroliuojamai teritorijai, paleisdamos raketas ir dronus į didžiausią Krymo miestą Sevastopolį, siekiant susilpninti Rusijos Juodosios jūros laivyną.
Ketvirtadienį Ukraina pranešė, kad per oro ataką, per kurią, Maskvos teigimu, vienas žmogus buvo sužeistas, taikėsi į Rusijos vadavietę netoli uostamiesčio.
Pastarieji išpuoliai įvykdyti daugėjant rusų smūgių Ukrainai ir Ukrainos smūgių Rusijai bei jos okupuotoms teritorijoms.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo naujametinėje kalboje praėjusią savaitę pažadėjo rūstybę Rusijos pajėgoms 2024 metais ir perspėjo, kad Kyjivas padidino vietinę ginklų gamybą.
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pažadėjo sustiprinti smūgius Ukrainai po savaitgalį įvykusio precedento neturinčio išpuolio Rusijos Belgorodo mieste.
Karo analitikai paaiškino, kodėl Rusija balistinių raketų intensyviau ieško užsienyje
06:37
Rusija intensyviau stengiasi apsirūpinti balistinėmis raketomis iš užsienio, nes šios raketos, esant tam tikroms aplinkybėms, veiksmingiau atakuoja taikinius Ukrainoje.
JAV karo tyrimų instituto (ISW) analitikai pažymi, kad Rusijos pajėgos nuolat naudoja trumpojo nuotolio balistines raketas, kad smogtų Ukrainos miestams arčiau fronto linijos, ir kad šios raketos veiksmingiau prasiskverbia pro Ukrainos priešlėktuvinės gynybos sistemas arba jas apeina.
Ukrainos oro gynyba perėmė 149 iš 166, kaip pranešama, Rusijos sparnuotųjų raketų per sustiprintas atakas nuo 2023 m. gruodžio 29 d., tačiau per tą patį laikotarpį perėmė tik kelias balistines raketas, kurias Rusija paleido į Ukrainą.
Rusijos pajėgos perginklavo oro gynybos raketas S-300 ir S-400, kad galėtų smogti antžeminiams taikiniams Ukrainoje, o Ukrainos pareigūnai pripažino, kad Ukrainos oro gynybai sunkiai sekasi perimti šias netradicines raketų atakas naudojant savo sistemas S-300 ir S-400.
Ukrainos pajėgoms taip pat ne taip sėkmingai sekėsi perimti balistines raketas „Iskander“ per pastaruosius smūgius, nors gruodžio 30 d. per ne tokią intensyvią Rusijos raketų ir dronų smūgių seriją jos perėmė raketą „Iskander-M“. Be to, Ukrainos pajėgos perėmė visas „Iskander-M“ arba S-300/S-400 raketas, kurias Rusijos pajėgos paleido virš Kyjivo gruodžio 12 d.
Remiantis oficialiais pranešimais, Ukrainos pajėgos taip pat perėmė visas 10 raketų „Kinzhal“, kurias Rusijos pajėgos, naudodamos „Patriot“ sistemas, paleido virš Ukrainos sausio 2 d. Taigi Rusijos balistinių raketų veiksmingumas iš dalies priklauso nuo Ukrainos oro gynybos sistemos konfigūracijos atakuojamoje teritorijoje ir nuo smogiamojo komplekso, kurio dalis yra tos raketos.
Santykinė sėkmė, kurią Rusijos pajėgos pasiekė smogdamos taikiniams Ukrainoje balistinėmis raketomis kartu su sparnuotosiomis raketomis ir bepiločiais lėktuvais, gali paskatinti Rusiją dėti daugiau pastangų tiektis balistines raketas iš užsienio. Rusija gali pagaminti maždaug 42 raketas „Iskander“ ir keturias raketas „Kinzhal“ per mėnesį, nors neaišku, kiek raketų S-300/S-400 Rusija gali pagaminti.
Be to, Rusijos gynybos pramonės bazė negali gaminti balistinių raketų tokiu mastu, kokio reikia ilgalaikei smūgių Ukrainai kampanijai, kuri priklauso nuo reguliaraus didelio skaičiaus balistinių raketų naudojimo, todėl Rusija tikriausiai bus priversta apsirūpinti balistinėmis raketomis iš užsienio, jei norės paremti didelio masto raketų smūgius Ukrainai.
Kitos svarbios analitikų išvados:
- Ukrainos kariuomenė pareiškė, kad Ukrainos pajėgos smogė bent vienam Rusijos kariniam taikiniui okupuotame Kryme, o Rusijos pareigūnai ir kariniai tinklaraštininkai teigė, kad Ukrainos smūgis buvo nesėkmingas.
- JAV nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby sausio 4 d. pareiškė, kad Rusija jau paleido iš Šiaurės Korėjos įsigytas balistines raketas į taikinius Ukrainoje ir toliau deda pastangas įsigyti panašių raketų iš Irano.
- JAV nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby per spaudos konferenciją sausio 3 d. naujausius Vakarų žiniasklaidos pranešimus apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino norą pradėti taikos derybas su Ukraina pavadino „šmeižtu“.
- Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriuo sugriežtino Rusijos pilietybės suteikimo užsieniečiams mainais į Rusijos karinę tarnybą Ukrainoje procesą, o tai greičiausiai yra tęstinių pastangų priversti migrantus tarnauti Rusijos kariuomenėje dalis.
- Kirgizija nuteisė Kirgizijos pilietį penkerių metų laisvės atėmimo bausme už dalyvavimą kare Ukrainoje kaip „Wagner grupės“ narys.
- Rusija pradėjo derybas su Alžyru, Jungtiniais Arabų Emyratais (JAE) ir Saudo Arabija dėl Rusijos kultūros centrų („Rusijos namų“) atidarymo užsienyje, tikriausiai siekiant sustiprinti Rusijos įtaką Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje.
- Rusijos pajėgos padarė patvirtintą pažangą prie Kreminnajos ir Avdijivkos, o poziciniai mūšiai tęsiasi palei visą fronto liniją.
- Ukrainos šaltiniai pranešė, kad Rusijos valdžia planuoja mobilizuoti okupuotoje Ukrainoje gyvenančius ukrainiečių paauglius.
- Sausio 4 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriuo supaprastinama Rusijos pilietybės gavimo procedūra kai kuriems ukrainiečiams.
