Rusijos Juodosios jūros laivyno štabe po smūgio nebeliko perdangų

Rusijos Juodosios jūros laivyno štabo pastate nebeliko perdangų po to, kai Ukrainos kariuomenė rugsėjo 22 d. atakavo jį raketomis „Storm Shadow“.

„Telegram“ kanalas „Agentura“ paviešino naują štabo pastato nuotrauką, kuri buvo padaryta iš gana nedidelio nuotolio.

Nuotraukoje matyti, kad pastato aukštų perdangos buvo sunaikintos po to, kai į jas pataikė „Storm Shadow“ raketos.

t.me/agentstvonews/4226 nuotr./Rusijos Juodosios jūros laivyno štabo pastatas po ukrainiečių smūgio

Atakai prieš Rusijos Juodosios jūros laivyno štabą Sevastopolyje laikinai okupuotame Kryme ukrainiečiai panaudojo britų raketas „Storm Shadow“. Apie tai atakos dieną (rugsėjo 22 d.) pranešė „Sky News“. Komentaruose žurnalistams Ukrainos karinių oro pajėgų atstovai patvirtino šių raketų panaudojimą.

Rusų okupantams ketvirtadienį apšaudžius Chersoną žuvo trys moterys.

Tai pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka. „Rusijos artilerija pataikė į gyvenamąjį rajoną Chersone. Žuvo trys moterys, kurios tuo metu buvo gatvėje“, – pareiškė jis.

Ministras pridūrė, kad miestas ir regionas priešo apšaudomas kasdien. „Vien per pastarąją parą okupantai iš artilerijos į Chersono rajoną pataikė 10 kartų“, – pažymi I.Klymenka.

Baltarusija ketvirtadienį apkaltino Lenkijos sraigtasparnį įsiveržimu į jos oro erdvę.

Šiuo metu tarp abiejų šalių tvyro didelė įtampa dėl Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą.

„Apie 15 val. 20 min. (vietos ir Lietuvos laiku) orlaivis kirto Baltarusijos Respublikos sieną“, – sakoma Baltarusijos gynybos ministerijos išplatintame pranešime.

„16 val. 22 min. sraigtasparnis vėl pažeidė valstybės sieną“, – priduriama jame.

Baltarusijos gynybos ministerija daugiau informacijos apie incidentą nepateikė.

Baltarusija ne kartą kaltino Lenkiją pažeidinėjant jos oro erdvę. Varšuva šiuos kaltinimus neigia. 

Daugelį metų įšaldyti Minsko ir Varšuvos ryšiai pasiekė naujas žemumas po to, kai autoritarinis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka leido Rusijai pasinaudoti Baltarusijos teritorija užpuolant Ukrainą, kurią labai remia Lenkija.

Lenkija yra viena iš tvirčiausių Ukrainos rėmėjų nuo 2022 metų vasario, kai Maskva pasiuntė savo karius į Ukrainą. 

Praėjusią savaitę Kremlius pareiškė, kad tiek Maskva, tiek Minskas atidžiai stebi Lenkiją ir pavadino ją  pakankamai agresyvia valstybe.

Europos Sąjunga ketvirtadienį paskelbė, kad visame bloke galiojanti Ukrainos pabėgėlių apsaugos schema pratęsiama iki 2025 metų kovo, tęsiantis Rusijos karui prieš šią šalį.

Praėjus kelioms dienoms po Maskvos invazijos 2022-ųjų vasarį, ES pradėjo taikyti laikinąją apsaugos direktyvą, kad milijonai iš Ukrainos bėgančių žmonių galėtų likti bloke.

„ES rems Ukrainos žmones tiek, kiek reikės“, – sakė Ispanijos vidaus reikalų ministras Fernando Grande-Marlaska, kurio šalis rotacijos tvarka pirmininkauja ES.

„Apsaugos schemos pratęsimas suteikia tikrumo daugiau nei keturiems milijonams pabėgėlių, kurie rado saugų prieglobstį ES“, – pridūrė jis.

Rusijos karas prieš savo provakarietišką kaimynę tęsiasi jau 19 mėnesių ir nesiliauja: Maskva visoje Ukrainoje smogia civilinei infrastruktūrai.

Pradinė apsaugos priemonė turėjo galioti iki 2024-ųjų kovo.

Pagal šią schemą ES gyvenantiems ukrainiečiams suteikiama galimybė patekti į darbo rinką, naudotis medicinos paslaugomis ir įgyti išsilavinimą.

Praėjusiais metais milijonai pabėgėlių iš Ukrainos pasitraukė į kaimynines šalis – tai sparčiausiai auganti pabėgėlių krizė Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo.

123RF.com nuotr./Eurai

Laikinosios apsaugos pratęsimas ukrainiečiams yra ypač svarbus Lietuvai dėl priimtų karo pabėgėlių skaičiaus, po Europos Sąjungos (ES) ministrų sprendimo dar metams pratęsti garantijas sako vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius.

„Laikinosios apsaugos pratęsimas mums ypač aktualus, nes asmenų, kuriems ji taikoma, Lietuvoje turime per 80 tūkst. Po Čekijos ir Estijos esame trečioje vietoje pagal priimtų ukrainiečių skaičių, tenkantį šalies gyventojams“, – ketvirtadienį paskelbtame ministerijos pranešime pažymi A. Abramavičius.

ES vidaus reikalų ministrų taryba ketvirtadienį nusprendė iki 2025 metų kovo 4 dienos pratęsti laikinosios apsaugos taikymą Ukrainos karo pabėgėliams, pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM).

Laikinosios apsaugos mechanizmas buvo aktyvuotas 2022 metų kovo 4 dieną – perkeltiesiems ir į savo kilmės šalį negalintiems grįžti ukrainiečiams jis suteikia kolektyvinę apsaugą ir leidžia naudotis tokiomis teisėmis kaip apsigyvenimas, darbas, būstas, medicininė pagalba, o vaikams suteikia galimybę mokytis.

Iš pradžių laikinoji apsauga buvo suteikta vieneriems metams ir jau vieną kartą buvo pratęsta iki 2024 metų kovo 4 dienos.

Anot VRM, taryboje pristatyta naujausia informacija apie ES vidaus saugumo situaciją ir šiuo klausimu tęsiamą dialogą su Ukraina, aptartos neteisėtos migracijos valdymo priemonės, pabrėžiant būtinybę pereiti nuo „reagavimo į krizes“ prie „prevencinio modelio“.

Pasak viceministro, Lietuva remia idėją, kad migracijos valdymas turėtų prasidėti už ES ribų – kilmės šalyse ir migracijos maršrutuose. Viceministro teigimu, kalbant apie prevenciją esminiai elementai apima stipresnę sienų apsaugą, ryžtingesnę kovą su neteisėtu migrantų gabenimu ir veiksmingesnį grąžinimą į kilmės šalis.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Arnoldas Abramavičius

Bulgarijos parlamentas trečiadienį pritarė, kad Ukrainai būtų suteikta papildoma karinė pagalba kovoje su Rusijos invazija.

Uždarame posėdyje įstatymų leidėjai 141 balsu prieš 40, trims susilaikius, pritarė tam, kad Kyjivui būtų tiekiamos sugedusios rusiškos oro gynybos sistemos S-300 raketos „žemė-oras“ ir Vidaus reikalų ministerijai nebereikalingi mažo kalibro automatinių ginklų šaudmenys, pranešė valstybinė naujienų agentūra BTA.

Karo analitikai teigė, kad Bulgarijoje šių raketų suremontuoti neįmanoma, tačiau Ukraina turi tam reikiamą įrangą. Pasak jų, ukrainiečiai taip pat galėtų jas panaudoti atsarginėms dalims.

Bulgarų gynybos vadas admirolas Emilis Eftimovas patikino įstatymų leidėjus, kad sprendimas suteikti ginkluotės nepakenks Bulgarijos gynybiniams pajėgumams.

„Neketiname atiduoti (Ukrainai) viso raketų komplekso S-300, kol nerasime kuo jį pakeisti“, – sakė jis.

Balsavimas atspindėjo šioje Balkanų šalyje vyraujančius nesutarimus dėl karinės pagalbos siuntimo Ukrainai. Jis sukėlė Socialistų partijos ir prorusiškų nacionalistų iš Atgimimo partijos, balsavusių prieš pagalbos siuntimą, kritiką.

Bulgarija, kuri 2004 metais įstojo į NATO, vis dar turi sovietinių ginklų atsargų ir daugybę gamyklų, gaminančių jiems skirtą amuniciją.

Rusijos kariškiai laikinai okupuotoje Zaporižios srities dalyje masiškai netenka kovinės dvasios, o keliuose miestuose pranešama apie paslaptingas rusų karių mirtis, nacionalinio tilto eteryje sakė Melitopolio meras tremtyje Ivanas Fiodorovas.

„Suprantame, kad pirmiausia turime apsvarstyti kelias situacijas. Per pastarąją savaitę, ko gero, matėme didžiulį priešų kovos dvasios praradimą“, – tvirtino jis.

Imago / Scanpix nuotr./Ivanas Fiodorovas

Pasak mero, dviejų rusų kūnai buvo rasti Tokmake, bet ne fronto linijoje, o užnugaryje. Taip pat tapo žinoma, kad Melitopolyje vienas iš rusų karių paprasčiausiai pasikorė, nes atsisakė vykdyti rusų karininkų įsakymus.

„Matome tendenciją, kad rusai dabar filtruoja ir ieško automobilių su persirengusiais rusais“, – pažymėjo I.Fiodorovas.

Jis patikslino, kad tai daroma, nes kai kurie rusai nenori kovoti, persirengia civiliais drabužiais ir bando pabėgti iš laikinai okupuotos teritorijos.

Ištremtas meras taip pat pridūrė, kad jo žodžių tikrai nereikėtų suprasti, jog rusai bėga iš okupuotos teritorijos. Tačiau būtent tokios yra jų nuotaikos: jie tikrai nenori kovoti, jie bijo to, kas dabar vyksta.

Kiek anksčiau I.Fiodorovas pareiškė, kad Rusija pradėjo priverstinę vietos gyventojų mobilizaciją laikinai okupuotose Zaporižios srities teritorijose.

Ukrainos skaitmeninės transformacijos ministerija paskelbė, kad pagal programą „Dronų armija“ frontui perduoda daugiau kaip 1700 dronų.

Pasak ministro pirmininko pavaduotojo Mychailo Fiodorovo pranešimo susirašinėjimo platformoje „Telegram“, tarp dronų yra Ukrainoje pagamintų dronų ir užsienio dronų, naudojamų NATO šalyse: „Vampire“, „Phoenix“, greitaeigiai „Penguin“, „Avenger“, taip pat „Mavic“ ir „Matrice“.

„Taip pat siunčiame slaptus „paukščius“, kurie jau parodė rezultatus mūšio lauke. Netrukus okupantai juos išbandys, o jūs apie tai sužinosite iš naujienų“, – pažymėjo M.Fiodorovas.

Jo tvirtinimu, dronai padės gynybos pajėgoms vykdyti žvalgybą, naikinti rusų techniką ir gelbėti Ukrainos karių gyvybes. Vien per praėjusį mėnesį operatoriai pataikė į 780 technikos vienetų. 

„Toliau aprūpiname dronais visas fronto zonas ir didiname ukrainietiškų dronų gamybą“, – pridūrė vicepremjeras.

Nacionalinis projektas „Dronų armija“ buvo pradėtas praėjusią vasarą ir apima nuolatinį bepiločių orlaivių pirkimą, jų remontą ir operatorių mokymą.

Praėjusią savaitę pranešta, kad Ukrainos kariškiai netoli Bachmuto dviem bepiločiais kopteriais sunaikino Rusijos okupantų pėstininkų kovos mašiną.

„Rusijos laisvės" legiono kovotojai teigia įžengę į Belgorodo srities teritoriją, skelbia oficialus grupės kanalas susirašinėjimo platformoje „Telegram“. 

Teigiama, kad tarp legionierių nėra sužeistų ar žuvusiųjų.

„Pasakas apie minų laukus palikite Konašenkovui. Mes ir toliau valome savo namus nuo Vladimiro Putino purvo. Vyksta mūšis, visos detalės bus pateiktos vėliau“, – sakoma pareiškime.

„Reuters“/„Scanpix“/„Rusijos laisvės“ legiono kariai fronto linijoje prie Bachmuto

Apie 10 val. 40 min. operatyvinis Belgorodo srities štabas pranešė, kad Rusijos pasieniečiai ir kitos saugumo pajėgos „įsitraukė į mūšį prie demarkacinės linijos“.

„Keli šaltiniai skleidžia informaciją, kad prie Staroselje ir Terebreno gyvenviečių vyko DRG renginys. Joks renginys neįvyko“, – sakoma pareiškime.

Pažymima, kad Staroselie kaimo gyventojai buvo perkelti praėjusį rudenį ir dabar ten niekas negyvena.

Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna pareiškė, kad Rusijai tęsiant neteisėtą agresyvų karą prieš Ukrainą ir visą tarptautine teise grindžiamą pasaulio tvarką, būtina toliau griežtinti sankcijas Kremliui ir didinti jų įgyvendinimo veiksmingumą.

Todėl Estijos vyriausybė pritarė pasiūlymams dėl 12-ojo sankcijų Rusijai paketo. Tarp jų yra pasiūlymų įvesti visišką prekybos embargą, rašo naujienų agentūra „RKB-Ukraina“.

Jis taip pat patikslino, kad šalis taip pat pritarė alternatyviems pasiūlymams dėl sankcijų sugriežtinimo.

Tarp jų - draudimas tranzitu gabenti prekes, kurioms taikomos sankcijos, ir griežtesnis pajamų sumažinimas iš Rusijos energijos eksporto.

„Postimees Grupp“/„Scanpix“/Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna