„Išgelbėti iš pragaro“: iš okupuotos Chersono dalies evakuota per 100 žmonių, apšaudžius rusams trys žmonės žuvo

Sugriuvus Naujosios Kachovkos užtvankai žuvo mažiausiai 14 žmonių, o daugiau kaip 2 700 buvo evakuoti iš užtvindytų teritorijų pietų Ukrainoje, sekmadienį pranešė Ukrainos pareigūnai. 

Tarp evakuotų asmenų yra šimtas devyniasdešimt vaikų, sakė Ukrainos vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenko.

Ukrainos kontroliuojamose užtvindytose teritorijose Chersono srityje I.Klymenko sakė, kad žuvo penki žmonės, o 35 žmonės, įskaitant septynis vaikus, laikomi dingusiais be žinios. Jis taip pat sakė, kad vienas žmogus žuvo Mykolajivo srityje.

Rytinėje Dniepropetrovsko srityje, esančioje aukščiau sugriuvusios užtvankos, be vandens liko beveik 162 000 žmonių, pridūrė jis. 

Rusijos okupuotoje užtvindytoje teritorijoje Oleškio mieste žuvo mažiausiai aštuoni žmonės, sekmadienį Ukrainos žiniasklaidai sakė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.

O.Prokudinas apkaltino Rusijos įvestą valdžią, kad ji trukdo evakuotis iš rytinio upės kranto, „įrengdama kontrolės postus ir neišleisdama žmonių“. Jis sakė, kad praleidžiami tik tie žmonės, kurie pasikeitė rusiškus pasus.

Pasak Chersono regiono karinės administracijos, Rusijos pajėgos taip pat tęsia apšaudymą, nepaisant pastangų evakuotis.  

„Per pastarąją parą priešas surengė 41 ataką, paleisdamas 247 sviedinius iš minosvaidžių, artilerijos, “Grad MLRS„, nepilotuojamų lėktuvų ir orlaivių“, – sekmadienį „Telegram“ žinutėje teigė administracija.  

Svarbiausios aplinkybės: Ukraina kontroliuoja vakarinį Dniepro upės krantą ir Chersono miestą po praėjusių metų kontrpuolimo, o Rusijos pajėgos lieka rytiniame krante didesniame Chersono regione.

Tiek Rusija, tiek Ukraina kaltino viena kitą apšaudymu stengiantis evakuoti civilius gyventojus iš jų kontroliuojamų teritorijų.

Kyjivas ir Maskva taip pat kaltino viena kitą dėl to, kad užtvanka apskritai buvo pažeista, nors neaišku, ar užtvanka buvo tyčia užpulta, ar sugriuvo dėl konstrukcijos gedimo.

Ukrainos pajėgos pradėjo ilgai lauktą kontrpuolimą, kuriuo siekiama susigrąžinti Rusijos pajėgų užimtas teritorijas.

Žvilgsnis į pietus

Skirtingai nei pirmaisiais konflikto mėnesiais, kai Rusija bandė užimti Ukrainos sostinę Kyjivą ir kitus didžiuosius miestus, dabar fronto linija Ukrainoje nusistovėjo pietuose ir rytuose.

VIDEO: Ukraina pradėjo kontrpuolimą: kaip viskas vyksta

Ukraina pradėjo kontrpuolimą: kaip viskas vyksta

Patys Ukrainos pareigūnai pripažįsta, kad ilgai lauktas kontrpuolimas neturės netikėtumo elemento, kaip pernai rugsėjį.

Atgavus Charkivą ir Chersoną, pagrindinis Ukrainos kariuomenės dėmesys tikriausiai bus sutelktas į pietinį Zaporižios regioną. Šį mėnesį ji ten aktyvina veiklą.

Ukrainos pajėgų laimėjimai Zaporižioje galėtų suduoti didelį smūgį Rusijai. Manoma, kad pagrindinis Ukrainos tikslas yra nutraukti Rusijos sausumos koridorių iš okupuoto Donbaso į 2014 m. neteisėtai aneksuotą Krymą.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Kalbėdamas apie savo tikslus, Kyjivas nuosekliai teigia, kad nori susigrąžinti visą Rusijos kontroliuojamą teritoriją. Šių metų pradžioje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo kalboje sakė, kad tai apima ir Krymą.

„Tai nėra ketinimas, tai mūsų žemė. Krymas yra mūsų jūra ir mūsų kalnai“, – sakė V.Zelenskis.

Ar šis tikslas yra pasiekiamas, lieka didžiulis atviras klausimas.

Visą tekstą skaitykite čia.

Bet kokios derybos su dabartiniu Maskvos režimu neįmanomos, sekmadienį pareiškė Ukrainos prezidento patarėjas Mychaila Podoliakas.

Pasak jo, tai „beprasmiška, pavojinga ir žudikiška – Ukrainai, Europai ir tarptautinei teisei“.

„Tam nėra jokių „trapių rusiškų“, indonezietiškų, braziliškų ar afrikietiškų pamatų. Agresorius turi pasitraukti iš svetimos teritorijos, galutinai praradęs savo kariuomenę ir šalies, kurios reikia bijoti, reputaciją“, – parašė M.Podoliakas socialiniame tinkle „Twitter“.

Iš okupuoto kairiojo kranto Chersono srityje, nepaisant okupantų apšaudymo, evakuota 112 žmonių, teletilto eteryje sakė Chersono karinės administracijos vadovas Aleksandras Prokudinas.

„Šiandien iš pragaro, kurį okupantai įrengė kairiajame krante, buvo išgelbėti du vyrai. Gelbėdamiesi nuo potvynio, jie įlipo į medį, kur buvo surasti ir evakuoti į dešinįjį krantą. Dabar jie yra ligoninėje, jiems diagnozuota hipotermija ... Sekmadienį iš kairiojo kranto pavyko ištraukti 112 žmonių, iš jų 54 moteris ir 7 vaikus“, – sakė jis.

Pasak A.Prokudino, padėtis Chersono srityje yra labai sudėtinga, nes okupantai nori sužlugdyti gelbėjimo operaciją regione ir negailestingai apšaudyti teritoriją, kurioje tęsiasi evakuacija.

„Šiandien teroristai apšaudė tris laivus, kurie gelbėjo 21 žmogų iš užlieto kairiojo kranto. Beveik visi jie buvo pagyvenę ir riboto judumo žmonės. Trys žmonės žuvo , dar 10 buvo sužeisti, du iš jų – teisėsaugos pareigūnai“, – sakė A.Prokudinas vadovas.

Pasak jo, užliejimo plotas sumažėjo perpus – dabar jis siekia 77 kvadratinius kilometrus. Dabar vidutinis vandens lygis yra 3,93 m, ir šis skaičius toliau mažėja. Lieka užlietos 46 gyvenvietės: Iš jų 32 dešiniajame krante ir 14 kairiajame krante.

Okupuotame Kryme vėl buvo sugadintas geležinkelis. Anksčiau tokį patį atvejį žurnalistai užfiksavo gegužės 18 d.

Kaip savo socialiniuose tinkluose pažymėjo Rusijos politikas Sergejus Aksionovas, geležinkelio bėgius pusiasalio Kirovskio rajone sugadino nežinomi asmenys. Bėgiai apgadinti atkarpoje Džankoj-Kerč.

Kirovskio rajonas yra į šiaurę nuo Koktebelio ir Feodosijos.

Nenurodant šaltinio, „Baza“ praneša, kad sprogimas ant geležinkelio bėgių įvyko prieš pat traukinį, mašinistas spėjo skubiai stabdyti.

Apie žalos dydį S.Aksionovas nutyli, tačiau jo pranešime minimas traukinių eismo sustabdymas. „Numatomas problemų šalinimo laikas – nuo 3 iki 4 valandų. Įvykio vietoje dirba visos specializuotos tarnybos“, – rašė S.Aksionovas.

Aksionovas nenurodė, dėl ko buvo sugadinti geležinkelio bėgiai.

Prorusiškas tinklaraštininkas Aleksandras Talipovas pareiškė, kad geležinkelio bėgiai Kirovo srityje buvo susprogdinti sprogstamuoju įtaisu. Jis tai pavadino „sabotažu“. Įvykio vietoje dirba Rusijos „teisėsaugos“ institucijos.

Gegužės 18 d. buvo pranešta, kad Simferopolio regione nuo bėgių nuvažiavo penki vagonai. Vasario 23 d. Rusijos institucijos Kryme pranešė apie geležinkelio pažeidimus Bachčisarajaus regione.

Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas sekmadienį pranešė, kad Kyjivas su Maskva surengė dar vieną apsikeitimą karo belaisviais.

Pasak pareigūno, namo į Ukrainą grįžta 95 žmonės.

Tarp jų – Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, Nacionalinės gvardijos kariai ir pasieniečiai. Namo grįžta 93 eiliniai ir seržantai bei du karininkai. 

Namo, be kita ko, grįžta belaisviai iš Mariupolio, Černobylio, Gyvačių salos, Bachmuto ir „Azovstal“ gynėjai, nurodė A. Jermakas.

Jis sakė, kad daug išlaisvintų žmonių buvo sužeisti.

Pasak Rusijos gynybos ministerijos, Maskva susigrąžino 94 karo belaisvius.

Kyjivas ir Maskva periodiškai keičiasi belaisviais nuo tada, kai Rusija daugiau nei prieš metus įsiveržė į Ukrainą.

„Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas sekmadienį pareiškė, kad nepasirašys jokių sutarčių su Rusijos gynybos ministerija po to, kai ministerija šeštadienį paskelbė, kad „savanorių daliniai“ ir privačios karinės grupės, tokios kaip „Wagner“, iki liepos 1 d. privalės pasirašyti sutartis su ministerija, „siekiant padidinti jų panaudojimo efektyvumą“.

„Įsakymai ir potvarkiai, kuriuos išleido (gynybos ministras Sergejus) Šoigu, taikomi Gynybos ministerijos darbuotojams ir kariams. PMC “Wagner„ nepasirašys jokių sutarčių su Šoigu“, – „Telegram“ žinutėje teigė J.Prigožinas.

Tačiau „Wagner“ „absoliučiai“ sieks „Rusijos Federacijos ir vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado interesų“, sakė J.Prigožinas.

Rusijos gynybos ministerija šeštadienį paskelbtame pareiškime, cituodama S.Šoigu pasirašytą įsaką, teigė, kad tokios sutartys „suteiktų savanoriškoms grupėms reikiamą teisinį statusą“ ir sukurtų „vieningą požiūrį“ į jų darbą ir „užduočių vykdymą“.

Chersono srityje susprogdinus Kachovkos hidroelektrinę jau žuvo šeši žmonės. Dabar lieka užlietos 46 gyvenvietės. Dingusiais laikomi 35 žmonės, įskaitant septynis vaikus

„Deja, turime 10 sužeistųjų, tarp jų – trys Nacionalinės policijos ir du Valstybinės avarinės tarnybos darbuotojai. Taip pat šešis žuvusius dėl šios nelaimės“, – sakė Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos Civilinės saugos renginių organizavimo departamento direktorius Viktoras Vitoveckis.

Birželio 6-ąją buvo sugriauta Rusijos kontroliuojama Kachovkos užtvanka, esanti palei fronto liniją Chersono regione. Tai sukėlė baimę dėl humanitarinės ir ekologinės katastrofos, o tūkstančiai žmonių buvo priversti bėgti.

Šį potvynį prokurorai pavadino didžiausia ekologine katastrofa po Černobylio.

Dėl potvynio Chersone vykdoma gyventojų evakuacija

+9

Ukraina kaltina Rusiją susprogdinus užtvanką Dniepro upėje, o Maskva teigia, kad objektą apšaudė Kyjivas.

Ukrainos vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka sakė, kad pietinėse Chersono ir Mykolajivo srityse buvo užtvindyti 77 miestai ir kaimai.

I. Klymenka sakė, kad Chersono srityje dingo 35 žmonės, tarp jų septyni vaikai.

Dėl potvynio Chersono srityje žuvo penki žmonės, o Mykolajivo srityje – vienas žmogus.

Iš viso iš namų abiejose srityse buvo evakuota 3 700 žmonių, priduriama ministro pranešime.

Teritoriją taip pat aplankė Ukrainos generalinis prokuroras Andrijus Kostinas ir Tarptautinio baudžiamojo teismo atstovai, pranešė jo biuras.

„Tai didžiausia ekologinė katastrofa nuo Černobylio laikų, todėl mes tiriame ne tik karo nusikaltimą, bet ir ekologinį nusikaltimą“, – pareiškime sakė A. Kostinas.

„Padėtis labai sudėtinga“, – pridūrė jis.

Jis pažymėjo, kad buvo užlieta daug pavojingų objektų, įskaitant mažiausiai trejas kapines, naftos saugojimo terminalus ir sąvartynus.

Iš viso į Dniepro ir Juodosios jūros vandenis išsiliejo 450 tonų turbininės alyvos, sakė A. Kostinas.

Daugiau nei 170 prokurorų tiria užtvankos pralaužimą.

„Su mumis taip pat dirba kolegos iš Tarptautinio baudžiamojo teismo“, – sakė Ukrainos generalinis prokuroras.

Maskva sekmadienį pranešė, kad jos pajėgos atrėmė ukrainiečių puolimą prieš rusų karinį laivą, saugantį dujotiekius Juodojoje jūroje.

„Ukrainos ginkluotosios pajėgos nesėkmingai bandė atakuoti Juodosios jūros laivyno laivą „Priazovje“, – pranešė Rusijos gynybos ministerija.

Maskvos teigimu, Kyjivas vykdydamas šią ataką panaudojo šešis laivus. 

„Visos valtys buvo sunaikintos“, – nurodoma išplatintame ministerijos pranešime. 

„Nukentėjusiųjų nėra“, – teigė ministerija. 

Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad kovinis laivas „Priazovje“, saugantis dujotiekius „TurkStream“ ir „Blue Stream“, toliau atlieka savo funkcijas. 

Maskva teigė, kad atakos metu Juodojoje jūroje žvalgybą vykdė nuotoliniu būdu valdomas JAV karinis orlaivis „RQ-4 Global Hawk“.