2023 06 16 /16:38

Gynybos ministerija: Ukraina pasistūmėjo 2 km įvairiomis kryptimis, tačiau susiduria su dideliu pasipriešinimu

Penktadienį rusai ir vėl atakavo Ukrainos sostinę. Kaip pranešė Kyjivas, rusai paleido 12 raketų ir du bepiločius. Visus juos numušė oro gynybos sistemos, tačiau pranešama, kad per ataką apgadinti pastatai ir yra nukentėjusių. Ukrainos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis penktadienį pranešė, kad rusai perkelia savo pajėgiausius dalinius į Bachmutą. Tuo metu Ukrainos kariuomenė stiprina savo pozicijas netoli Vuhledaro miestelio Donecko srityje, kur neseniai atkovojo kelias gyvenvietes.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis
Vladimiras Putinas / „AFP“/„Scanpix“

Suprasti akimirksniu

  • Rusai surengė ataką prieš Ukrainos sostinę. Pranešama apie apgriautus pastatus ir nukentėjusius žmones.
  • JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikų teigimu, Rusijos radioelektroninio karo priemonės yra pagrindinis veiksnys, apsunkinantis Ukrainos kariuomenės kontrpuolimą Zaporižios regione.
  • Rusijos okupantai perkelia labiausiai kovai pasirengusius dalinius Bachmuto kryptimi, pranešė Ukrainos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis.
  • Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius Lloydas Austinas pareiškė, kad, nepaisant kontrpuolimo pradžioje Rusijos padarytų nuostolių Kyjivui, Ukraina vis dar turi pakankamai galios jį vykdyti.
  • Nuo penktadienio ryto Ukrainos kariuomenė stiprina savo pozicijas netoli Vuhledaro miestelio Donecko srityje.
  • JAV Valstybės departamentas pabrėžė, kad susitarimas dėl Rusijos branduolinių ginklų dislokavimo Baltarusijoje rodo, jog Aliaksandras Lukašenka perleidžia vis didesnę šalies kontrolę Kremliui.
  • Ukrainos pilotai jau mokomi skraidyti naikintuvais F-16, atskleidė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Tikėtinos Ukrainos kontrpuolimo kryptys
Tikėtinos Ukrainos kontrpuolimo kryptys

Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Tiesiogiai  30 s.
Naujausi viršuje
Naujausi apačioje

Gynybos ministerija: Ukraina pasistūmėjo 2 kilometrus įvairiomis kryptimis, tačiau susiduria su dideliu pasipriešinimu

00:25

Ukrainos pajėgos įvairiomis kryptimis pasistūmėjo iki 2 km, tačiau susiduria su dideliu pasipriešinimu, sakė gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar, birželio 16 d. apibendrindama padėtį mūšio lauke.

H.Maliar pridūrė, kad Ukrainos pajėgos vykdo ir puolamąsias, ir gynybines operacijas. Jos pasiekia dalinės sėkmės, nepaisant Rusijos artilerijos ir oro persvaros.

Ukrainos pajėgos prarado vieną poziciją sektoriuose, kuriuose jos yra gynyboje, pažymėjo ji.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar
„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar

Pietuose H.Maliar pranešė apie vienu metu vykstančius Ukrainos puolimus keliomis kryptimis. Rusai esą stiprinasi aplink Berdianską ir Mariupolį.

„Praktiškai visuose rajonuose ir kryptyse, kur mūsų daliniai žengia į pietus, jie pasiekia taktinės sėkmės“, – pažymėjo ji.

Rytuose Rusijos pajėgos vykdo kelias puolamąsias operacijas, kad išstumtų Ukrainos karius. Pastaruoju metu Maskvos pajėgos telkia pajėgas iš kitų vietų Bachmuto kryptimi, sakė H.Maliar.

Vis dėlto H.Maliar pažymėjo, kad Ukrainos pajėgos užima dominuojančias aukštumas aplink miestą ir tęsia lokalizuotus puolimus. Karo veiksmų intensyvumas aplink Bachmutą pastaruoju metu „šiek tiek sumažėjo“.

Karo tyrimų instituto duomenimis, Ukraina tęsia kontrpuolimo operacijas mažiausiai trimis kryptimis.

Lenkijos parlamentas priėmė įstatymo projektą, kuriuo remiamas Ukrainos stojimas į NATO

22:43

Birželio 16 d. Lenkijos parlamento žemieji rūmai – Seimas – priėmė rezoliuciją, kuria remiamas Ukrainos stojimas į NATO, pranešė Lenkijos radijas.

„Atsižvelgdamas į ukrainiečių tautos pasišventimą ir jos suverenią teisę pačiai pasirinkti savo vystymosi kelią, Lenkijos Respublikos Seimas visiškai remia Ukrainos europinius ir euroatlantinius siekius“, – sakoma rezoliucijoje.

Lenkijos parlamentarai pažymėjo, kad Ukrainos kariuomenė vis labiau sąveikauja su NATO pajėgomis ir bus naudinga Aljansui.

Pasiūlymas buvo patvirtintas didžiąja balsų dauguma: 443 deputatai balsavo už, du – prieš, o septyni susilaikė.

Anksčiau šiandien kraštutinių dešiniųjų koalicijos „Konfederacija“ deputatai išreiškė nepritarimą pasiūlymui, sakydami, kad toks žingsnis gali įtraukti Lenkiją į konfliktą su Rusija, pranešė Lenkijos radijas.

Lenkijos Prezidentas Andrzejus Duda ir Lenkijos Senatas, parlamento aukštieji rūmai, paragino Ukrainą pasirinkti aiškų narystės NATO kelią.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius anksčiau šiandien sakė, kad Aljansas gali sutikti supaprastinti Ukrainos kelią į narystę. Tačiau NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pažymėjo, kad kvietimas Ukrainai nebus liepos mėn. įvyksiančio Vilniaus aukščiausiojo lygio susitikimo tema.

Per Rusijos išpuolį Nikopolyje žuvo 1 žmogus, 1 sužeistas

21:43

Birželio 16 d. Rusijos pajėgos bombardavo Nikopolį Dniepropetrovsko srityje, vienas žmogus žuvo, o kitas buvo sužeistas, sakė gubernatorius Serhijus Lysakas.

Pasak gubernatoriaus, per smūgius žuvo 81 metų vyras ir buvo sužeista 78 metų moteris.

Įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybos.

V.Rezničenkos nuotr./Nikopolis po apšaudymo
V.Rezničenkos nuotr./Nikopolis po apšaudymo

Nikopolis yra netoli Rusijos pozicijų už išdžiūvusio Kachovkos rezervuaro, taip pat netoli okupuotos Zaporožės atominės elektrinės. Miestas nuolat patiria artilerijos atakas iš kitos upės pusės.

Birželio 13 d. per Rusijos raketų smūgį Kryvyj Rihe Dniepropetrovsko srityje žuvo 13 ir buvo sužeista beveik 40 žmonių.

Ukrainos ambasadorius: Rusijos branduolinių ginklų pristatymas Baltarusijai turėtų būti vertinamas labai rimtai

21:23

Pasak Ukrainos ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Vadimo Prystaiko, Vakarai turėtų „labai, labai rimtai“ vertinti Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimą, kad pirmieji Rusijos branduoliniai ginklai Baltarusijai jau pristatyti.

Perginklavimas Baltarusijai yra tarptautinių susitarimų pažeidimas, sakė ambasadorius penktadienį interviu CNN žurnalistei Bianai Golodrygai.

„Manau, kad Vakarai turi į tai žiūrėti labai, labai rimtai“, – sakė jis.

Paklaustas, ar Ukraina tai vertina kaip V.Putino grasinimą panaudoti branduolinį ginklą artimiausiais mėnesiais, V.Prystaiko atsakė: „Manau, kad jis mus visus šantažuoja: Pirmiausia, ukrainiečius, bet po to europiečius, amerikiečius ir visus mūsų partnerius visame pasaulyje“.

V.Prystaiko taip pat sakė, kad Ukraina dabar yra „daug geriau pasirengusi atlaikyti šį Rusijos spaudimą“, nes turi tarptautinių partnerių priešlėktuvinių raketų.

Ambasadorius taip pat kalbėjo apie kontrpuolimą, nes Kyjivo pajėgos vis labiau žengia į priekį palei pietinę fronto liniją.

„Mes nesame sutelkę visų pajėgų; mes žvalgome, bandome rasti geriausią vietą puolimui“, – sakė jis.

V.Prystaiko pridūrė, kad Naujosios Kachovkos užtvankos griūtis „atideda mūsų kontrpuolimą“.

V.Zelenskis, susitikęs su Afrikos lyderiais, atmetė derybas su Rusija

20:51

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, penktadienį susitikęs su Afrikos vadovų delegacija, atmetė galimybę vesti derybas su Rusija.

„Per mūsų susitikimą kelis kartus aiškiai pasakiau, kad dabar, kai okupantas yra mūsų žemėje, leisti bet kokias derybas su Rusija reiškia įšaldyti karą, įšaldyti skausmą ir kančias“, – sakė V.Zelenskis žurnalistams po susitikimo su keliais lyderiais, įskaitant Pietų Afrikos Respublikos vadovą Cyrilą Ramaphosą.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis
„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Šeštadienį delegacija susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Pietų Afrikos Respublikos prezidentas C.Ramaphosa penktadienį atvyko į Ukrainą kartu su Afrikos lyderių grupe, siekiančia tarpininkauti siekiant taikos tarp Kyjivo ir Maskvos, pranešė pareigūnai.

Stoltenbergas: Vilniaus viršūnių susitikime nebus svarstomas NATO kvietimas Ukrainai

19:59

Birželio 16 d. Briuselyje vykusioje spaudos konferencijoje NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad liepos mėn. vyksiančiame Vilniaus aukščiausiojo lygio susitikime nebus svarstomas klausimas dėl Ukrainos pakvietimo į NATO.

Vietoj to narės svarstys būdus, kaip priartinti Ukrainą prie Aljanso, sakė jis spaudos konferencijoje po NATO ministrų susitikimo Briuselyje.

Tai apims praktinius veiksmus, pavyzdžiui, Ukrainos kariuomenės priartinimą prie NATO standartų. Tai taip pat apims naujo politinio konsultacinio organo – NATO ir Ukrainos tarybos – įsteigimą.

J.Stoltenbergas pridūrė, kad sąjungininkai sutinka, jog Ukraina galiausiai taps NATO nare.

„Reuters“/„Scanpix“/NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis
„Reuters“/„Scanpix“/NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Anksčiau šiandien Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius sakė, kad NATO sąjungininkės gali būti pasirengusios pašalinti kai kurias kliūtis Ukrainos kelyje į narystę.

Ukraina pateikė prašymą dėl narystės NATO 2022 m. rugsėjį, praėjus pusmečiui po plataus masto Rusijos invazijos.

Kaip rašo „Washington Post“, kol kas nėra sutarimo dėl Ukrainos narystės NATO. Nors Baltijos šalys ir Čekija nori paspartinti Ukrainos stojimą, didieji žaidėjai, tokie kaip Prancūzija, Vokietija ir JAV, abejoja.

Kyjive PAR prezidentas paragino Rusiją ir Ukrainą deeskaluoti padėtį

19:43

Pietų Afrikos Respublikos prezidentas Cyrilas Ramaphosa, atvykęs į karo draskomą šalį su misija tarpininkauti dėl taikos, penktadienį paragino Ukrainą ir Rusiją deeskaluoti konfliktą.

„Šis karas turi būti išspręstas, o taika turi būti pasiekta derybomis“, – sakė jis žurnalistams po derybų su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

„Reuters“/„Scanpix“/Pietų Afrikos Respublikos prezidentas Cyrilas Ramaphosa
„Reuters“/„Scanpix“/Pietų Afrikos Respublikos prezidentas Cyrilas Ramaphosa

„Teigiame, kad abi pusės turi deeskaluoti situaciją“, – pridūrė jis.

Lenkija sulaikė Afrikos saugumo darbuotojų lėktuvą ir įsivėlė į diplomatinį ginčą

19:28

Pietų Afrikos Respublika penktadienį pranešė, kad lėktuvas, skraidinęs saugumo darbuotojus, lydinčius prezidentą Cyrilą Ramaphosą į taikos misiją Ukrainoje, buvo sulaikytas Lenkijoje, o šis incidentas sukėlė diplomatinį ginčą.

Ketvirtadienį po nusileidimo Varšuvos Chopino (Šopeno) oro uoste buvo užblokuotas užsakomasis skrydis, kuriuo skrido saugumo pajėgos ir žurnalistai, o Lenkijos pareigūnai neleido lėktuve buvusiems asmenims išlipti, pranešė Pietų Afrikos pareigūnai.

„Esame labai sunerimę dėl to, ką jie patyrė“, – penktadienį paskelbtame pareiškime sakė C.Ramaphosos atstovas spaudai Vincentas Magwenya.

Lenkijos vyriausybė teigė, kad kai kurie lėktuve buvę asmenys neturėjo leidimų įvežti ginklų į šalį, todėl jiems nebuvo leista išlipti.

„Jiems nebuvo duotas leidimas palikti lėktuvą su ginklais. Jie manė, kad liks lėktuve“, – sakė Lenkijos specialiųjų tarnybų atstovas Stanislawas Zarynas.

V.Magwenya teigė, kad Pietų Afrikos pareigūnai stengėsi išspręsti šią keblią situaciją, paskatinusią C.Ramaphosos saugumo vadovo protrūkį, kai šis apkaltino Lenkijos pareigūnus rasizmu.

S.Zarynas tokius kaltinimus pavadino nesąmone.

Ankstų ketvirtadienio rytą iš Pretorijos išskrido lėktuvas, kuriame, kaip pranešama, buvo apie 120 žmonių, tarp jų – saugumo darbuotojai ir žurnalistai.

Grupė turėjo lydėti C.Ramaphosą jo kelionėje į Kyjivą, kuri yra Afrikos vadovų taikos misijos dalis.

„Jie mus stabdo, kelia pavojų mūsų prezidento gyvybei“, – sakė saugumo vadovas generolas majoras Wally Rhoode'as per improvizuotą spaudos konferenciją lėktuve.

„Jie sako, kad neturime leidimų, bet mes turime“, – pridūrė W. Rhoode'as, nors ir pripažino, kad kai kurie delegacijos nariai turėjo tik reikiamų dokumentų kopijas. – Matote, kokie jie rasistai.“

Vėliau V.Magwenya paneigė, kad incidentas sukėlė pavojų prezidento saugumui.

Daugiau skaitykite ČIA.

V.Putinas sako, kad išsiuntė branduolines galvutes į Baltarusiją

18:38 Atnaujinta 19:56

Prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį patvirtino, kad Rusija nusiuntė branduolinių ginklų savo sąjungininkei Baltarusijai, kuri ribojasi su Ukraina.

„Pirmosios branduolinės galvutės buvo atgabentos į Baltarusijos teritoriją... Tai pirmoji dalis“, – sakė V.Putinas kasmetiniame ekonomikos forume, kuriame nebuvo akredituota naujienų agentūra AFP ir kitų šalių, kurias Rusija laiko nedraugiškomis, žiniasklaida.

Kovą Rusijos vadovas paskelbė apie planus pasiųsti taktinius branduolinius ginklus, kurie yra ne tokie galingi kaip strateginiai.

„Vasaros pabaigoje, metų pabaigoje, užbaigsime taktinių branduolinių ginklų perdavimo Baltarusijai procesą“, – sakė V.Putinas.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas
„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Taktiniai branduoliniai ginklai yra mūšio lauke naudojami ginklai, kurie, nors ir yra niokojantys, yra mažesnio galingumo nei tolimojo nuotolio strateginiai ginklai.

Autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka leido Rusijai naudotis Baltarusijos teritorija, kuri ribojasi su Ukraina ir ES bei NATO narėmis Lenkija ir Lietuva, kaip puolimo Ukrainoje atspirties tašku.

V.Putino pareiškimas sukėlė branduolinio konflikto baimę, tačiau ekspertai ir vyriausybės teigė, kad mažai tikėtina, jog tai pakeis konflikto eigą.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareiškė, kad kariuomenė nepakeitė savo branduolinės pozicijos, reaguodama į prezidento Vladimiro Putino pareiškimą, kad Rusija pradėjo saugoti branduolinius ginklus Baltarusijoje.

„Neturime jokios priežasties koreguoti savo branduolinę poziciją. Nematome jokių požymių, kad Rusija ruošiasi panaudoti branduolinį ginklą“, – sakė A.Blinkenas.

V.Putinas teigė, kad šie ginklai skirti atgrasyti „tuos, kurie galvoja, kaip užtikrinti Rusijos strateginį pralaimėjimą“.

Balandį Baltarusijos kariai pradėjo mokytis naudotis branduolinį užtaisą galinčiomis nešti Rusijos raketų sistemomis.

NATO vadovas palankiai vertina Afrikos lyderių taikos misiją

18:34

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas penktadienį palankiai įvertino Afrikos lyderių taikos misiją Ukrainoje, tačiau perspėjo, kad tik teisingas sprendimas, kuriame Rusija būtų traktuojama kaip agresorė, gali būti veiksmingas.

„Palankiai vertinu tai, kad Kyjive apsilankė Afrikos lyderiai, ir manau, kad svarbu žinoti, jog dedamos įvairios pastangos rasti sprendimą“, – sakė J.Stoltenbergas.

„Tačiau, žinoma, bet koks sprendimas turi būti teisinga ir ilgalaikė taika“, – pridūrė jis.

„AP“/„Scanpix“/NATO vadovas Jensas Stoltenbergas
„AP“/„Scanpix“/NATO vadovas Jensas Stoltenbergas

„Turime vieną agresorių – prezidentą (Vladimirą) Putiną, Maskvą ir Rusijos pajėgas, taip pat turime agresijos auką – Ukrainą“, – sakė Vakarų karinio aljanso vadovas.

„Bet kokios pastangos rasti taikų sprendimą turi prasidėti nuo suvokimo, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios esame tokioje padėtyje, kokioje esame šiandien, yra būtent tokia“, – sakė jis.

Afrikos delegacija penktadienio rytą traukiniu atvyko į Kyjivą ir vizitą pradėjo Bučoje – miestelyje už sostinės, tapusiame Maskvos kariuomenės barbariškumo nuo 2022 metų vasario, kai ji įsiveržė į Ukrainą, simboliu.

Delegacijoje, kuri turi surengti derybas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, yra keturi prezidentai: Pietų Afrikos Respublikos vadovas Cyrilas Ramaphosa, Senegalo lyderis Macky Sallas, Zambijos prezidentas Hakainde Hichilema ir Komorų vadovas Azali Assoumani, kuris šiuo metu vadovauja Afrikos Sąjungai.

Delegacija tikisi, kad galės išsakyti savo kaip žemyno, kuris smarkiai nukentėjo nuo didėjančių grūdų kainų ir platesnio poveikio pasaulinei prekybai po to, kai Rusija pernai įsiveržė į Ukrainą, nuomonę.

Kitas atnaujinimas po   30 s.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis