Gynybos ministerija: Ukraina pasistūmėjo 2 km įvairiomis kryptimis, tačiau susiduria su dideliu pasipriešinimu

Ukrainos pajėgos įvairiomis kryptimis pasistūmėjo iki 2 km, tačiau susiduria su dideliu pasipriešinimu, sakė gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar, birželio 16 d. apibendrindama padėtį mūšio lauke.

H.Maliar pridūrė, kad Ukrainos pajėgos vykdo ir puolamąsias, ir gynybines operacijas. Jos pasiekia dalinės sėkmės, nepaisant Rusijos artilerijos ir oro persvaros.

Ukrainos pajėgos prarado vieną poziciją sektoriuose, kuriuose jos yra gynyboje, pažymėjo ji.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar

Pietuose H.Maliar pranešė apie vienu metu vykstančius Ukrainos puolimus keliomis kryptimis. Rusai esą stiprinasi aplink Berdianską ir Mariupolį.

„Praktiškai visuose rajonuose ir kryptyse, kur mūsų daliniai žengia į pietus, jie pasiekia taktinės sėkmės“, – pažymėjo ji.

Rytuose Rusijos pajėgos vykdo kelias puolamąsias operacijas, kad išstumtų Ukrainos karius. Pastaruoju metu Maskvos pajėgos telkia pajėgas iš kitų vietų Bachmuto kryptimi, sakė H.Maliar.

Vis dėlto H.Maliar pažymėjo, kad Ukrainos pajėgos užima dominuojančias aukštumas aplink miestą ir tęsia lokalizuotus puolimus. Karo veiksmų intensyvumas aplink Bachmutą pastaruoju metu „šiek tiek sumažėjo“.

Karo tyrimų instituto duomenimis, Ukraina tęsia kontrpuolimo operacijas mažiausiai trimis kryptimis.

Birželio 16 d. Lenkijos parlamento žemieji rūmai – Seimas – priėmė rezoliuciją, kuria remiamas Ukrainos stojimas į NATO, pranešė Lenkijos radijas.

„Atsižvelgdamas į ukrainiečių tautos pasišventimą ir jos suverenią teisę pačiai pasirinkti savo vystymosi kelią, Lenkijos Respublikos Seimas visiškai remia Ukrainos europinius ir euroatlantinius siekius“, – sakoma rezoliucijoje.

Lenkijos parlamentarai pažymėjo, kad Ukrainos kariuomenė vis labiau sąveikauja su NATO pajėgomis ir bus naudinga Aljansui.

Pasiūlymas buvo patvirtintas didžiąja balsų dauguma: 443 deputatai balsavo už, du – prieš, o septyni susilaikė.

Anksčiau šiandien kraštutinių dešiniųjų koalicijos „Konfederacija“ deputatai išreiškė nepritarimą pasiūlymui, sakydami, kad toks žingsnis gali įtraukti Lenkiją į konfliktą su Rusija, pranešė Lenkijos radijas.

Lenkijos Prezidentas Andrzejus Duda ir Lenkijos Senatas, parlamento aukštieji rūmai, paragino Ukrainą pasirinkti aiškų narystės NATO kelią.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius anksčiau šiandien sakė, kad Aljansas gali sutikti supaprastinti Ukrainos kelią į narystę. Tačiau NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pažymėjo, kad kvietimas Ukrainai nebus liepos mėn. įvyksiančio Vilniaus aukščiausiojo lygio susitikimo tema.

Birželio 16 d. Rusijos pajėgos bombardavo Nikopolį Dniepropetrovsko srityje, vienas žmogus žuvo, o kitas buvo sužeistas, sakė gubernatorius Serhijus Lysakas.

Pasak gubernatoriaus, per smūgius žuvo 81 metų vyras ir buvo sužeista 78 metų moteris.

Įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybos.

V.Rezničenkos nuotr./Nikopolis po apšaudymo

Nikopolis yra netoli Rusijos pozicijų už išdžiūvusio Kachovkos rezervuaro, taip pat netoli okupuotos Zaporožės atominės elektrinės. Miestas nuolat patiria artilerijos atakas iš kitos upės pusės.

Birželio 13 d. per Rusijos raketų smūgį Kryvyj Rihe Dniepropetrovsko srityje žuvo 13 ir buvo sužeista beveik 40 žmonių.

Pasak Ukrainos ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Vadimo Prystaiko, Vakarai turėtų „labai, labai rimtai“ vertinti Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimą, kad pirmieji Rusijos branduoliniai ginklai Baltarusijai jau pristatyti.

Perginklavimas Baltarusijai yra tarptautinių susitarimų pažeidimas, sakė ambasadorius penktadienį interviu CNN žurnalistei Bianai Golodrygai.

„Manau, kad Vakarai turi į tai žiūrėti labai, labai rimtai“, – sakė jis.

Paklaustas, ar Ukraina tai vertina kaip V.Putino grasinimą panaudoti branduolinį ginklą artimiausiais mėnesiais, V.Prystaiko atsakė: „Manau, kad jis mus visus šantažuoja: Pirmiausia, ukrainiečius, bet po to europiečius, amerikiečius ir visus mūsų partnerius visame pasaulyje“.

V.Prystaiko taip pat sakė, kad Ukraina dabar yra „daug geriau pasirengusi atlaikyti šį Rusijos spaudimą“, nes turi tarptautinių partnerių priešlėktuvinių raketų.

Ambasadorius taip pat kalbėjo apie kontrpuolimą, nes Kyjivo pajėgos vis labiau žengia į priekį palei pietinę fronto liniją.

„Mes nesame sutelkę visų pajėgų; mes žvalgome, bandome rasti geriausią vietą puolimui“, – sakė jis.

V.Prystaiko pridūrė, kad Naujosios Kachovkos užtvankos griūtis „atideda mūsų kontrpuolimą“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, penktadienį susitikęs su Afrikos vadovų delegacija, atmetė galimybę vesti derybas su Rusija.

„Per mūsų susitikimą kelis kartus aiškiai pasakiau, kad dabar, kai okupantas yra mūsų žemėje, leisti bet kokias derybas su Rusija reiškia įšaldyti karą, įšaldyti skausmą ir kančias“, – sakė V.Zelenskis žurnalistams po susitikimo su keliais lyderiais, įskaitant Pietų Afrikos Respublikos vadovą Cyrilą Ramaphosą.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Šeštadienį delegacija susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Pietų Afrikos Respublikos prezidentas C.Ramaphosa penktadienį atvyko į Ukrainą kartu su Afrikos lyderių grupe, siekiančia tarpininkauti siekiant taikos tarp Kyjivo ir Maskvos, pranešė pareigūnai.

Birželio 16 d. Briuselyje vykusioje spaudos konferencijoje NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad liepos mėn. vyksiančiame Vilniaus aukščiausiojo lygio susitikime nebus svarstomas klausimas dėl Ukrainos pakvietimo į NATO.

Vietoj to narės svarstys būdus, kaip priartinti Ukrainą prie Aljanso, sakė jis spaudos konferencijoje po NATO ministrų susitikimo Briuselyje.

Tai apims praktinius veiksmus, pavyzdžiui, Ukrainos kariuomenės priartinimą prie NATO standartų. Tai taip pat apims naujo politinio konsultacinio organo – NATO ir Ukrainos tarybos – įsteigimą.

J.Stoltenbergas pridūrė, kad sąjungininkai sutinka, jog Ukraina galiausiai taps NATO nare.

„Reuters“/„Scanpix“/NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Anksčiau šiandien Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius sakė, kad NATO sąjungininkės gali būti pasirengusios pašalinti kai kurias kliūtis Ukrainos kelyje į narystę.

Ukraina pateikė prašymą dėl narystės NATO 2022 m. rugsėjį, praėjus pusmečiui po plataus masto Rusijos invazijos.

Kaip rašo „Washington Post“, kol kas nėra sutarimo dėl Ukrainos narystės NATO. Nors Baltijos šalys ir Čekija nori paspartinti Ukrainos stojimą, didieji žaidėjai, tokie kaip Prancūzija, Vokietija ir JAV, abejoja.

Pietų Afrikos Respublikos prezidentas Cyrilas Ramaphosa, atvykęs į karo draskomą šalį su misija tarpininkauti dėl taikos, penktadienį paragino Ukrainą ir Rusiją deeskaluoti konfliktą.

„Šis karas turi būti išspręstas, o taika turi būti pasiekta derybomis“, – sakė jis žurnalistams po derybų su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

„Reuters“/„Scanpix“/Pietų Afrikos Respublikos prezidentas Cyrilas Ramaphosa

„Teigiame, kad abi pusės turi deeskaluoti situaciją“, – pridūrė jis.

Pietų Afrikos Respublika penktadienį pranešė, kad lėktuvas, skraidinęs saugumo darbuotojus, lydinčius prezidentą Cyrilą Ramaphosą į taikos misiją Ukrainoje, buvo sulaikytas Lenkijoje, o šis incidentas sukėlė diplomatinį ginčą.

Ketvirtadienį po nusileidimo Varšuvos Chopino (Šopeno) oro uoste buvo užblokuotas užsakomasis skrydis, kuriuo skrido saugumo pajėgos ir žurnalistai, o Lenkijos pareigūnai neleido lėktuve buvusiems asmenims išlipti, pranešė Pietų Afrikos pareigūnai.

„Esame labai sunerimę dėl to, ką jie patyrė“, – penktadienį paskelbtame pareiškime sakė C.Ramaphosos atstovas spaudai Vincentas Magwenya.

Lenkijos vyriausybė teigė, kad kai kurie lėktuve buvę asmenys neturėjo leidimų įvežti ginklų į šalį, todėl jiems nebuvo leista išlipti.

„Jiems nebuvo duotas leidimas palikti lėktuvą su ginklais. Jie manė, kad liks lėktuve“, – sakė Lenkijos specialiųjų tarnybų atstovas Stanislawas Zarynas.

V.Magwenya teigė, kad Pietų Afrikos pareigūnai stengėsi išspręsti šią keblią situaciją, paskatinusią C.Ramaphosos saugumo vadovo protrūkį, kai šis apkaltino Lenkijos pareigūnus rasizmu.

S.Zarynas tokius kaltinimus pavadino nesąmone.

Ankstų ketvirtadienio rytą iš Pretorijos išskrido lėktuvas, kuriame, kaip pranešama, buvo apie 120 žmonių, tarp jų – saugumo darbuotojai ir žurnalistai.

Grupė turėjo lydėti C.Ramaphosą jo kelionėje į Kyjivą, kuri yra Afrikos vadovų taikos misijos dalis.

„Jie mus stabdo, kelia pavojų mūsų prezidento gyvybei“, – sakė saugumo vadovas generolas majoras Wally Rhoode'as per improvizuotą spaudos konferenciją lėktuve.

„Jie sako, kad neturime leidimų, bet mes turime“, – pridūrė W. Rhoode'as, nors ir pripažino, kad kai kurie delegacijos nariai turėjo tik reikiamų dokumentų kopijas. – Matote, kokie jie rasistai.“

Vėliau V.Magwenya paneigė, kad incidentas sukėlė pavojų prezidento saugumui.

Daugiau skaitykite ČIA.

Prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį patvirtino, kad Rusija nusiuntė branduolinių ginklų savo sąjungininkei Baltarusijai, kuri ribojasi su Ukraina.

„Pirmosios branduolinės galvutės buvo atgabentos į Baltarusijos teritoriją... Tai pirmoji dalis“, – sakė V.Putinas kasmetiniame ekonomikos forume, kuriame nebuvo akredituota naujienų agentūra AFP ir kitų šalių, kurias Rusija laiko nedraugiškomis, žiniasklaida.

Kovą Rusijos vadovas paskelbė apie planus pasiųsti taktinius branduolinius ginklus, kurie yra ne tokie galingi kaip strateginiai.

„Vasaros pabaigoje, metų pabaigoje, užbaigsime taktinių branduolinių ginklų perdavimo Baltarusijai procesą“, – sakė V.Putinas.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Taktiniai branduoliniai ginklai yra mūšio lauke naudojami ginklai, kurie, nors ir yra niokojantys, yra mažesnio galingumo nei tolimojo nuotolio strateginiai ginklai.

Autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka leido Rusijai naudotis Baltarusijos teritorija, kuri ribojasi su Ukraina ir ES bei NATO narėmis Lenkija ir Lietuva, kaip puolimo Ukrainoje atspirties tašku.

V.Putino pareiškimas sukėlė branduolinio konflikto baimę, tačiau ekspertai ir vyriausybės teigė, kad mažai tikėtina, jog tai pakeis konflikto eigą.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareiškė, kad kariuomenė nepakeitė savo branduolinės pozicijos, reaguodama į prezidento Vladimiro Putino pareiškimą, kad Rusija pradėjo saugoti branduolinius ginklus Baltarusijoje.

„Neturime jokios priežasties koreguoti savo branduolinę poziciją. Nematome jokių požymių, kad Rusija ruošiasi panaudoti branduolinį ginklą“, – sakė A.Blinkenas.

V.Putinas teigė, kad šie ginklai skirti atgrasyti „tuos, kurie galvoja, kaip užtikrinti Rusijos strateginį pralaimėjimą“.

Balandį Baltarusijos kariai pradėjo mokytis naudotis branduolinį užtaisą galinčiomis nešti Rusijos raketų sistemomis.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas penktadienį palankiai įvertino Afrikos lyderių taikos misiją Ukrainoje, tačiau perspėjo, kad tik teisingas sprendimas, kuriame Rusija būtų traktuojama kaip agresorė, gali būti veiksmingas.

„Palankiai vertinu tai, kad Kyjive apsilankė Afrikos lyderiai, ir manau, kad svarbu žinoti, jog dedamos įvairios pastangos rasti sprendimą“, – sakė J.Stoltenbergas.

„Tačiau, žinoma, bet koks sprendimas turi būti teisinga ir ilgalaikė taika“, – pridūrė jis.

„AP“/„Scanpix“/NATO vadovas Jensas Stoltenbergas

„Turime vieną agresorių – prezidentą (Vladimirą) Putiną, Maskvą ir Rusijos pajėgas, taip pat turime agresijos auką – Ukrainą“, – sakė Vakarų karinio aljanso vadovas.

„Bet kokios pastangos rasti taikų sprendimą turi prasidėti nuo suvokimo, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios esame tokioje padėtyje, kokioje esame šiandien, yra būtent tokia“, – sakė jis.

Afrikos delegacija penktadienio rytą traukiniu atvyko į Kyjivą ir vizitą pradėjo Bučoje – miestelyje už sostinės, tapusiame Maskvos kariuomenės barbariškumo nuo 2022 metų vasario, kai ji įsiveržė į Ukrainą, simboliu.

Delegacijoje, kuri turi surengti derybas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, yra keturi prezidentai: Pietų Afrikos Respublikos vadovas Cyrilas Ramaphosa, Senegalo lyderis Macky Sallas, Zambijos prezidentas Hakainde Hichilema ir Komorų vadovas Azali Assoumani, kuris šiuo metu vadovauja Afrikos Sąjungai.

Delegacija tikisi, kad galės išsakyti savo kaip žemyno, kuris smarkiai nukentėjo nuo didėjančių grūdų kainų ir platesnio poveikio pasaulinei prekybai po to, kai Rusija pernai įsiveržė į Ukrainą, nuomonę.

Rusijai penktadienį atakavus Chersoną, buvo sužeisti 23 žmonės, pranešė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas.

Smūgiai suduoti keliems mikrorajonams ir centrinei miesto daliai.

Per apšaudymą apgadinta medicinos įstaiga, vaikų darželis, prekybos centras, gyvenamieji namai, automobiliai ir elektros linijos, sakė A.Jermakas platformoje „Telegram“.

Tarp nukentėjusiųjų yra trys vaikai.

Visi nukentėjusieji paguldyti į ligoninę. Trijų žmonių būklė sunki.

Kyjivo gyvūnų prieglaudoje, priimančioje augintinius, išgelbėtus nuo niokojančio potvynio Pietų Ukrainoje, savanorį džiaugsmingai pasitinka nedidelis šuo susivėlusiu kailiu ir paduoda jam leteną. 

Daugiau nei šimtas kačių ir šunų pateko į šią prieglaudą parodų centro paviljone po to, kai juos išgelbėjo savanoriai Chersono srityje, kur praėjusią savaitę Kachovkos užtvankos griūtis sukėlė didžiulius potvynius.

„Scanpix“/AP nuotr./Potvynis Chersono regione

Kai kurie jų jau rado naujus namus, o kiti dar tik laukia susitikimo su savo šeimininkais, kurie buvo surasti per socialinius tinklus.

Savanoriai, išvydę, kokioje sudėtingoje situacijoje po užtvankos griūties atsidūrė naminiai gyvūnai, išvyko jų gelbėti. Gyvūnus laikinai priėmė Kyjivo centras, nes turi didelius ir, ypač šunims, tinkamus aptvarus.

„Per savaitę nuo tada, kai pradėjome dirbti, jau priėmėme daugiau kaip 100 gyvūnų“, – sakė gyvūnų globos centro direktorė Iryna Podvoiska.

Daugiau skaitykite ČIA.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad Ukrainos kontrpuolimas žlugs, ukrainiečių kariams siekiant pasistūmėti keliomis kryptimis, įskaitant pietrytinį Zaporižios regioną.

„Manau, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos čia neturi jokių šansų, kaip ir kitomis kryptimis – tuo neabejoju“, – sakė V. Putinas kasmetiniame ekonomikos forume Sankt Peterburge.

Vis dėlto Kyjivas praneša apie neseniai pradėto kontrpuolimo pažangą.

„Ginkluotosios pajėgos palaipsniui, bet tvirtai žengia į priekį... Tuo pat metu priešas stipriai priešinasi“ pietiniame fronte, sakė Ukrainos gynybos viceministrė Hana Maliar, paminėjusi užminuotus laukus, dronus kamikadzes ir intensyvų apšaudymą.

Pasak pareigūnų, Ukrainos pajėgos atkovojo mažiausiai septynias gyvenvietes.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos lyderis Vladimiras Putinas

Rusija savo ruožtu teigia atrėmusi visus Ukrainos puolimus.

Be kita ko, V.Putinas per forumą įžeidinėjo Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, kuris yra žydas, ir pavadino jį gėda savo tikėjimo žmonėms.

„Turiu daug draugų žydų, – kalbėjo V.Putinas. – Jie sako, kad Zelenskis nėra žydas, kad jis daro gėdą žydų tautai. Aš nejuokauju.“

Naujienų agentūros AFP ir šalių, kurias Kremlius laiko nedraugiškomis, žiniasklaidos atstovai nebuvo akredituoti nušviesti forumo.

Daugiau skaitykite ČIA.

Europos Sąjunga tikisi, kad Rusijos penktadienį surengtas išpuolis prieš Kyjivą privertė Afrikos lyderius aiškiai suvokti Maskvos ketinimus.

Bloko atstovas pakomentavo Rusijos raketų smūgį Kyjivo sričiai, kai Ukrainos sostinėje lankėsi Afrikos delegacija. 

„Manau, kad dėl to jie (Afrikos lyderiai) labai aiškiai supranta, kas yra agresorius ir kaip agresorius elgiasi, kokie jo ketinimai“, – spaudos konferencijoje sakė Europos Komisijos atstovas Peteris Stano.

Penktadienio rytą į Ukrainą atvyko Afrikos šalių delegacija, vadovaujama Pietų Afrikos Respublikos prezidento Cyrilo Ramaphosos.

Keturi Afrikos šalių prezidentai ir trys atstovai turi surengti derybas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Kyjive, o šeštadienį išvykti į Sankt Peterburgą susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Praėjus kelioms valandoms po jų atvykimo Rusija paleido 12 raketų į Kyjivo sritį, bet visas jas numušė Ukrainos priešlėktuvinė gynyba. Keturi žmonės buvo sužeisti.

Ukrainos diplomatijos vadovas Dmytro Kuleba penktadienį irgi pareiškė, kad Rusijos raketų ataka afrikiečių lyderiams viešint Ukrainos sostinėje yra žinia Afrikai.

„[Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas stiprina pasitikėjimą pradėdamas didžiausią per kelias savaites raketų ataką prieš Kyjivą, būtent tuo metu, kai mūsų sostinėje lankosi Afrikos lyderiai. Rusijos raketos – tai žinia Afrikai: Rusija nori daugiau karo, o ne taikos“, – pareiškė jis. 

Penktadienį Kijevo srityje per Rusijos raketų ir dronų ataką buvo sužeisti 6 žmonės, įskaitant vaiką ir pagyvenusią moterį.

Apie tai pranešė Kyjivo srities karinės administracijos vadovas Ruslanas Kravčenko ir Kyjivo srities policijos vadovo Andrijus Nebytovas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos ataka Kyjivo srityje

„Šį kartą priešas užpuolė sritį raketomis ir bepiločiais lėktuvais. Dėl profesionalaus mūsų gynėjų darbo visi taikiniai buvo numušti!

Deja, dėl nuolaužų kritimo vienoje iš regiono gyvenviečių buvo sužeisti 6 žmonės, iš jų 1 vaikas.

Vienas iš nukentėjusiųjų – sunkvežimio vairuotojas, kuris buvo sužeistas vežant duoną. Visiems suteikiama būtina medicininė pagalba“, – teigė R.Kravčenko. 

Ukrainos generalinei prokuratūrai padedanti tarptautinių teisės ekspertų grupė pareiškė, kad „labai tikėtina“, jog Kachovkos užtvankos pietų Ukrainoje, Chersono srityje, griūtį sukėlė Rusija, teigiama penktadienį paskelbtose preliminariose tyrimo išvadose.

Žmogaus teisių advokatų kontoros „Global Rights Compliance“ ekspertai teigė, kad yra „didelė tikimybė“, jog birželio 6 d. užtvankos griūtį „sukėlė iš anksto padėtos sprogstamosios medžiagos, išdėstytos kritinėse užtvankos konstrukcijos vietose“.  

Šeštadienį ir sekmadienį ekspertai kartu su Ukrainos prokurorais ir Tarptautinio baudžiamojo teismo atstovais lankėsi nukentėjusiose Chersono srities vietovėse. 

„AFP“/„Scanpix“/Kachovkos hidroelektrinės užtvanka

„Turimi įrodymai ir turimos informacijos analizė, įskaitant seisminius jutiklius ir diskusijas su geriausiais griovimo ekspertais, rodo, kad yra didelė tikimybė, jog sunaikinimą sukėlė iš anksto sumontuoti sprogmenys, išdėstyti kritiniuose užtvankos konstrukcijos taškuose“, – teigiama pranešime spaudai, kuriame cituojama „Global Rights Compliance“ grupė „Starvation Mobile Justice Team“.

Ekspertai atmetė teoriją, kad užtvankos griūtį galėjo sukelti netinkamas objekto valdymas, teigdami, kad „labai mažai tikėtina, jog vien netinkamas valdymas galėtų paaiškinti tokį katastrofišką sunaikinimą“. 

Grupė pažymėjo, kad ataką vykdžiusiems ar užtvankos valdymą prižiūrintiems asmenims būtų reikėję patekti į užtvankos teritoriją, kurią yra okupavusi Rusija, arba ją kontroliuoti. 

Britų advokatė Catriona Murdoch, vadovavusi mobiliajai teisingumo komandai, pareiškime teigė: „Informacija, kurią turi organizacija “Global Rights Compliance„ ir kurią patikrino viena iš pirmaujančių atvirų šaltinių žvalgybos paslaugų teikėjų, rodo, kad šiuo metu labai tikėtina, jog Rusijos pajėgos tyčia sunaikino užtvanką.“

Pagal tarptautinę humanitarinę teisę preziumuojama, kad užtvankos yra civilinio pobūdžio.

„Šalia Kachovkos užtvankos gyvenantys civiliai nebuvo įspėti apie gresiantį puolimą ir netgi buvo apšaudyti, kai bandė evakuotis iš užtvindytų teritorijų“, – sakė C.Murdoch.

„Tai, ką užfiksavome Chersone, yra siaubingas nusikaltimas. Šio išpuolio atgarsiai neabejotinai yra didžiuliai, toliaregiški ir paliečiantys kelias kartas, nes smarkiai nukentėjo ištisos pramonės šakos ir pragyvenimo šaltiniai, susiję su žemės ūkio verslu“, – aiškino tyrimą remiančios organizacijos „Global Rights Compliance“ vyresnysis teisininkas Yousufas Syedas Khanas.

„Šios nelaimės sukeltų nuostolių neįmanoma pervertinti ir jie neabejotinai bus jaučiami dar daugelį metų“, – pridūrė jis.

Užtvankos griūtis yra viena didžiausių pramoninių ir ekologinių nelaimių Europoje per pastaruosius dešimtmečius. Katastrofa sugriovė ištisus kaimus, užtvindė žemės ūkio naudmenas, atėmė elektros energiją ir švarų vandenį iš dešimčių tūkstančių žmonių ir padarė didžiulę žalą aplinkai.

Rusija neigė, kad yra kaip nors susijusi su šia katastrofa, ir savo ruožtu apkaltino Ukrainą sunaikinus užtvanką, tačiau nepateikė jokių įrodymų.

Ukrainos kariuomenė per pastarąją parą Tayrijos sektoriuje likvidavo keturias rusų okupantų kuopas ir sunaikino 53 vienetus rusų technikos, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pranešė Taurijos operatyvinės ir strateginės kariuomenės grupuotės vadas Oleksandras Tarnavskis.

„Gynybos pajėgos toliau stumia priešą iš mūsų krašto. Per pastarąją parą įvyko 36 koviniai susirėmimai ir 578 atakos. Tauridės gynybos pajėgų raketiniai ir artilerijos daliniai per praėjusią parą atliko 1481 ugnies užduotį“, – sakė jis.

Pasak O.Tarnavskio, Rusijos pajėgų nuostoliai žuvusiais ir sužeistais sudarė daugiau nei keturias kuopas.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos karys

Tarp apgadintų 53 rusų karinės technikos vienetų kariuomenės grupės vadas įvardino 12 tankų, 15 šarvuočių, vieną šarvuotąjį transporterį, vieną haubicą, du bepiločius orlaivius „Zala“ ir transporto priemonių.
Taip pat pranešta, kad buvo sunaikintos trys rusiškos amunicijos saugyklos.

Ukrainos kariai per praėjusią savaitę išvadavo septynias gyvenvietes Donecko ir Taurijos sektoriuose. Iš viso šiose vietovėse gynėjai pažengė 6,5 km.

NATO siekia, kad pirmasis naujos bendradarbiavimo su Ukraina institucijos – NATO ir Ukrainos Tarybos – posėdis įvyktų liepos mėn. vyksiančiame Vilniaus aukščiausiojo lygio susitikime.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas tai pareiškė po dvi dienas trukusio NATO gynybos ministrų susitikimo, praneša „Evropeiska Pravda“ korespondentas iš Briuselio.

„Mes taip pat dirbame dėl naujos NATO ir Ukrainos tarybos, kurioje Ukraina bus lygiateisė NATO sąjungininkė, su ja bus konsultuojamasi ir priimami bendrus interesus atitinkantys sprendimai, įkūrimo. Mūsų siekis – surengti pirmąjį naujosios Tarybos posėdį Vilniuje kartu su Prezidentu V.Zelenskiu“, – sakė jis.

„Sutarėme, kad NATO durys atviros ir Ukraina taps Aljanso nare, ir kad tai yra sąjungininkų ir Ukrainos sprendimas. Rusija neturi veto teisės“, – pridūrė J.Stoltenbergas.

Dieną prieš tai gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pareiškė, kad Ukraina ir NATO liepos mėn. įvyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime Vilniuje arba vėliau dabartinį oficialių susitikimų formatą  pakeis nauju Tarybos formatu.

Tauridės sektoriuje Ukrainos kariai likvidavo daugiau kaip keturias Rusijos kuopas, sunaikino ir apgadino 53 priešo karinės technikos vienetus. Kaip „Telegram“ pranešė Tauridės operatyvinės ir strateginės kariuomenės grupės vadas, brigados generolas Oleksandras Tarnavskis, per praėjusią parą šiame rajone įvyko 36 koviniai susirėmimai ir 578 atakos.

Pasak jo, per parą Tauridės gynybos pajėgų raketiniai ir artilerijos daliniai atliko 1481 ugnies užduotį.

„Priešo nuostoliai žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičiumi siekė daugiau nei keturias kuopas. Buvo sunaikinti ir apgadinti 53 priešo karinės technikos vienetai.

Visų pirma buvo sunaikinta 12 tankų, 6 pėstininkų kovos mašinos, 6 šarvuoti transporteriai, 3 šarvuočiai, šarvuotas transporteris, haubica 2A65 Msta-B, 2 bepiločiai orlaiviai “Zala„ ir transporto priemonės. Taip pat sunaikintos trys priešo amunicijos saugyklos“, – sakė vadas.

NATO nepriims naujų šalių, kurios dalyvauja kare, bet durys Ukrainai lieka atviros. Tai interviu 15min sakė Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Matthias Sonnas, paklaustas, ar Berlynas pritartų Ukrainos pakvietimui į NATO viršūnių susitikime Vilniuje. 

VIDEO: Vokietija sako, kad Ukrainai lieka atviros NATO durys

Vokietija sako, kad Ukrainai lieka atviros NATO durys

Visas interviu portale 15min bus paskelbtas pirmadienio rytą.

Penktadienį po pietų Rusijos okupantai apšaudė Chersono gyvenamuosius rajonus, pataikė į medicinos ir švietimo įstaigos patalpas, apgadino daugiaaukštį pastatą, 6 žmonės buvo sužeisti.

Apie tai pranešė Chersono srities prokuratūra „Telegram“. 

„Tyrimo duomenimis, birželio 16 d. apie 13 val. rusų kariškiai pradėjo masiškai apšaudyti Chersono miesto gyvenamuosius rajonus“, – skelbė prokuratūra.

Pranešama, kad šiuo metu yra žinoma apie mažiausiai šešis sužeistus piliečius.

Per apšaudymą apgadintas daugiaaukštis pastatas, medicinos ir švietimo įstaigų administraciniai pastatai, transporto priemonės ir elektros linijos.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo.

Chersono apšaudymas tęsiasi.

Danija baigia rengti planus iki vasaros pabaigos savo teritorijoje pradėti ukrainiečių pilotų mokymus valdyti naikintuvus F-16, penktadienį pranešė vyriausybė.

„Nagrinėjame detales“, – naujienų agentūrai AFP sakė Danijos gynybos ministerijos atstovas spaudai.

Laikinai einantis Danijos gynybos ministro pareigas Troelsas Lundas Poulsenas ketvirtadienį Briuselyje sakė, kad tikisi iki liepą Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo pateikti konkretų planą dėl mokymų pradžios iki vasaros atostogų pabaigos.

Tikimasi, kad mokymai vyks Skriudstrupo bazėje vakarų Danijoje, kur bazuojasi F-16, ir truks apie metus.

Kyjivo rėmėjų iš Europos koalicija, kuriai vadovauja Nyderlandai ir Danija, pareiškė, kad padės mokyti Ukrainos pilotus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas iš esmės prarado valdžią savo šalyje. Dabar Rusijos vadovas elgiasi situaciškai, interviu žurnalistui Dmitrijui Gordonui sakė  buvęs SSRS valstybės saugumo komiteto darbuotojas Jurijus Švecas.

„Mano nuomone, jis nežvelgia į priekį toli, net per du ar tris žingsnius. Mano pastebėjimu, jis iš esmės prarado valdžią šalyje. Didele dalimi!“ – mano buvęs žvalgybos karininkas.

Jo teigimu, privačios karinės bendrovės „Wagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino ir Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu kivirčas „rodo, kad valstybė yra nekontroliuojama“.

„Tai negali vykti valstybėje, kurioje vyksta karas! Tai, ką sako J.Prigožinas, yra Rusijos ginkluotųjų pajėgų vadovybės diskreditavimas“, – pridūrė J.Švecas.

Rusija ketina susprogdinti Zaporižios atominę elektrinę, kad destabilizuotų padėtį Ukrainoje. Tokį pareiškimą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padarė interviu televizijai „NBC News“, pažymėdamas, kad Rusija suinteresuota, jog pasaulis darytų spaudimą Kyjivui, kad šis nutrauktų konfliktą.

„Jei mums ims masiškai tiekti karinę įrangą, kurią šiuo metu turi mūsų partneriai, mes greičiau laimėsime“, – sakė prezidentas, pabrėždamas, kad Vakarų įrangos perdavimas Ukrainai mažomis partijomis tik prailgina Rusijos ir Ukrainos karo trukmę.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Ukrainos kontrpuolimas susidūrė su labai dideliu pasipriešinimu.

„Nes Rusijai pralaimėti šią kampaniją Ukrainoje reiškia iš tikrųjų pralaimėti karą“, – „NBC News“ sakė V.Zelenskis.

Naujienos iš fronto linijos yra „iš esmės teigiamos, bet sunkios“, sakė Ukrainos prezidentas ir pridūrė, kad Rusijos gynybai padeda lėtas naujų Vakarų ginklų, pavyzdžiui, naikintuvų, tiekimas.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

„Mes prarandame laiką, prarandame žmones ir, svarbiausia, prarandame pranašumą“, – sakė V.Zelenskis.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas ankstesnę dieną sakė, kad Ukraina „dar nepradėjo“ kontrpuolimo kaip tokio, ji vykdo puolimą, siekdama nustatyti silpnąsias Rusijos kariuomenės gynybos vietas.

Ukrainos Generalinė prokuratūra pranešė, kad per ataką Kyjive ir srityje buvo sužeisti du žmonės: 82 metų pensininkas ir keliu važiavusio automobilio vairuotojas.

Viename iš srities rajonų apgadinti gyvenamieji namai ir parduotuvė.

Ukrainos žiniasklaida socialiniuose tinkluose pranešė apie tai, kad Ukrainos oro gynybos sistemos, preliminariais duomenimis, numušė 6 aerobalistines raketas „Kinžal“, 6 sparnuotąsias raketas „Kalibr“ ir 2 žvalgybinius nepilotuojamus orlaivius.

Paskelbtą informaciją patvirtino ir Kyjivo miesto karinė administracija.

Britų karinė žvalgyba penktadienį patvirtino, kad šiais metais pirmą kartą žuvo Rusijos generolas. 35-osios armijos vadas generolas majoras Sergejus Goriačiovas buvo nukautas šią savaitę per raketos smūgį rusų vadavietei pietų Ukrainoje.

Lietuvos kariuomenės atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas 15min studijoje penktadienį sakė, kad siųsdama generolus į fronto liniją Rusija atskleidžia savo nerimą ir karinio vadovavimo spragas.

VIDEO: „Labai gera naujiena ukrainiečiams“: G.Bagdonas paaiškina, kuo svarbus Rusijos generolo nukovimas

„Labai gera naujiena ukrainiečiams“: G.Bagdonas paaiškina, kuo svarbus Rusijos generolo nukovimas

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas penktadienį Rusijos valstybinei žiniasklaidai sakė, kad Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume (SPIEF), kuriame vėliau penktadienį kalbės Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, imamasi precedento neturinčių saugumo priemonių.

„AP“/„Scanpix“/Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas

„Žinoma, tiek saugumo priemonės, tiek skaitmeninio saugumo priemonės yra gana sustiprintos, galima sakyti, beprecedentės“, – valstybinei naujienų agentūrai „Tass“ tvirtino Kremliaus atstovas spaudai.

„Priešas veikia įžūliai ir nepraleidžia progų padaryti žalos, todėl labai svarbu būti susitelkusiems, mobilizuotiems šiuo atžvilgiu ir imtis visų atsargumo priemonių“, – pridūrė jis.

Ukrainos prezidento kanceliarijos administracijos vadovas Andrijus Jermakas susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pakomentavo rytinį Rusijos išpuolį prieš Kyjivą.

„Rusijos raketų ataka įvyko kaip tik tuo metu, kai į sostinę atvyko Afrikos šalių vadovai. Vladimiras Putinas nori pademonstruoti, kad yra pasirengęs nepaisyti užsienio šalių vadovų saugumo, iš tikrųjų jam tai nerūpi, nes jis jaučiasi visiškai nebaudžiamas. O Afrikos šalių vadovų vietoje gali atsidurti bet kas“, – rašė jis.

A.Jermakas priminė, kad raketos virš Kyjivo skriejo ir tada, kai į šalį atvyko JAV prezidentas Joe Bidenas ir JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas.

„Pasaulis turi suprasti, kad dabar būtina konsolidacija ir kuo griežtesnė pozicija Rusijos atžvilgiu. Būtina parodyti jėgą valstybei, kuri kenkia pasaulio saugumui ir veikia teroristiniais metodais“, – pridūrė prezidento kanceliarijos vadovas.

Jis dar kartą paragino susivienyti ties prezidento Volodymyro Zelenskio taikos formule.

„Alternatyvos jai nėra. O tolesnius žingsnius turime aptarti Pasauliniame taikos viršūnių susitikime“, – tvirtino jis.

Ukrainos žiniasklaida socialiniuose tinkluose pranešė apie tai, kad Ukrainos oro gynybos sistemos, preliminariais duomenimis, numušė 6 aerobalistines raketas „Kinžal“, 6 sparnuotąsias raketas „Kalibr“ ir 2 žvalgybinius nepilotuojamus orlaivius.

Paskelbtą informaciją patvirtino ir Kyjivo miesto karinė administracija.

Susirašinėjimo platformoje „Telegram“ sostinės meras Vitalijus Klyčko patikslino, kad sprogimai Kyjivo Podolsko rajone buvo girdimi dėl oro gynybos pajėgų darbo.

„Po raketų atakos Kyjive žalos nėra“, – rašė jis.

Anksčiau Kyjivo policijos viršininkas Andrijus Nebitovas pranešė, kad viename iš rajonų per raketų ataką buvo apgadinti privatūs namai, kilo gaisras, yra nukentėjusiųjų.

Antrąją NATO susitikimo Briuselyje dieną Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pareiškė, kad 64 raketos Ukrainai bus pristatytos nedelsiant.

„Tai labai svarbus ženklas, kad remiame Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pastangas užtikrinti oro gynybą, ypač dabar, šiame ypatingame karo etape“, – sakė ministras. 

Be to, naujienų agentūra „Reuters“ pranešė, kad Vokietijos gynybos pramonės koncernas „Rheinmetall“ tikisi sudaryti daugiamilijardinį sandorį su Vokietijos vyriausybe dėl šaudmenų gamybos ir tiekimo. Konkrečiai liepos mėn. koncernas Ukrainai tieks 300 tūkst. sviedinių savaeigėms priešlėktuvinėms sistemoms „Gepard“.

Wikipedia.org nuotr./Oro gynybos sistema „Patriot“

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba iš karto sureagavo į Rusijos pajėgų oro ataką prieš Kyjivą.

„V.Putinas „stiprina pasitikėjimą“ pradėdamas didžiausią per kelias savaites raketų ataką prieš Kyjivą, būtent tuo metu, kai mūsų sostinėje lankosi Afrikos lyderiai. Rusijos raketos – tai žinia Afrikai: Rusija nori daugiau karo, o ne taikos“, – tviteryje rašė D.Kuleba.

Ukrainoje stebimos trys pagrindinės Ukrainos operacijų kryptis. Pirmoji yra Orichivo-Tomako ašis Melitopolio kryptimi, antroji – Velika Novosilkos kryptis Mariupolio link, trečioji – Bachmutas Ukrainos rytuose.

Per mūšius ukrainiečiai keliais kilometrais pasistūmėjo į priekį, tačiau didžioji dalis pajėgų lieka rezerve, o rusų pagrindinė gynybos linija dar nepralaužta.

Tikėtinos Ukrainos kontrpuolimo kryptys

Penktadienį ukrainiečiai buvo įspėti apie galimą raketų ataką. Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė, kad Rusija iš Juodosios jūros paleido raketas „Kalibr“.

„Dėmesio! Užfiksuoti sparnuotųjų raketų „Kalibr“ paleidimai iš Juodosios jūros“, – sakoma pranešime.

Pažymėtina, kad po 11 val. ryto Kyjive ir kai kuriuose vakariniuose regionuose buvo paskelbti perspėjimai dėl oro pavojaus.

Ukrainos diplomatas Oleksandras Ščerba tviteryje atkreipė dėmesį, kad oro pavojus Kyjive paskelbtas tuo metu, kai Ukraina priima taikos delegaciją iš Afrikos.

„Skamba sirenos. Štai kaip V.Putinas pasitinka Afrikos lyderius“, – rašė jis.

Stebėsenos grupės praneša, kad raketų atakos grėsmė iškilo Mykolajivo, Kirovohrado, Čerkasų, Poltavos ir Vinicos srityse.

Nuo gegužės mėnesio Rusijos kariuomenė beveik kiekvieną naktį puola Ukrainą Irano gamybos raketomis „Shahed“ ir dronais kamikadzėmis. Rusija taip pat pradėjo dažniau šaudyti hipergarsinėmis raketomis „Kinžal“.

Karybos ekspertas Egidijus Papečkys socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje ketvirtadienį vakare pasidalino savo įžvalgomis iš mūšio lauko Ukrainoje, kur šalies gynėjai pradėjo vykdyti ilgai lauktą kontrpuolimą.

Ekspertas pažymėjo, kad Zaporižios srityje toliau vyksta sunkūs mūšiai: ukrainiečiai, nedemonstruodami didelės skubos, mėgina judėti pirmyn, o rusai stengiasi jiems padaryti kuo daugiau nuostolių.

Liberalų Sąjūdžio nuotr./Egidijus Papečkys

„Tokiu būdu abi pusės mėgina išsekinti viena kitą. Rusai nori išsekinti taip, kad Ukrainai nebeužtektų jėgų pulti, o ukrainiečiai mėgina „permalti“ rusų rezervus, kad apdaužytos agresoriaus pajėgos nebepajėgtų apsiginti nuo šviežių iš užnugario įvestų Ukrainos dalinių“, – rašė E.Papečkys.

Jo nuomone, tokia padėtis išliks dar kurį laiką.

„Kol kas panašu, kad ukrainiečiams pakaks parako po akmenėlį sutrupinti rusų gynybą ir tada pereiti į didesnio masto puolimą stambesnėmis jėgomis. Rusų pusėje, pasikartosiu, ženkli aviacijos persvara. Neaišku, ar jiems pavyks sutelkti daugiau rezervų ir kaip greitai pavyks“, – dėstė karybos žinovas.

E.Papečkys taip pat pažymėjo, kad ukrainiečiai atakuoja rusų užnugarį, trikdydami tiekimą frontui ir pastiprinimų permetimą bei toliau bepiločiais orlaiviais atakuoja taikinius okupuotame Kryme ir Rusijos teritorijoje.

Jis pastebėjo, kad Rusijos propagandos kampanijoje įsivyravo nedidelis štilis: „kalba daug, bet be didesnių pastangų, be jokių rimtesnių temų“. E.Papečkys mano, jog jie irgi laukia, kol baigsis susirėmimai Zaporižios srityje.

Jungtinių Tautų ekspertė ketvirtadienį išreiškė susirūpinimą dėl įtariamų Ukrainoje paplitusių Maskvos pajėgų vykdomų kankinimų, teigdama, kad tai rodo valstybės skatinamą smurtą.

JT specialioji pranešėja kankinimo klausimais Alice Jill Edwards pareiškė, kad tarp įtariamų aukų yra ir Ukrainos civilių, ir karo belaisvių. Ji pridūrė, kad dėl šių įvykių išsiuntė laišką Maskvai.

Cituodama pranešimus ir liudijimus, ji teigė, kad kankinimai nuolat naudojami siekiant išgauti žvalgybinę informaciją, priversti prisipažinti arba nubausti už priklausymą Ukrainos pajėgoms ar paramą joms.

„Įtariama, kad vykdant šias praktikas naudojamas elektrošokas, mušimai, gobtuvų uždėjimas, egzekucijų imitavimas ir kiti grasinimai mirtimi“, – sakoma jos pranešime.

„AP“/„Scanpix“/JT specialioji pranešėja kankinimo klausimais Alice Jill Edwards

„Jei tai bus nustatyta, tai... taip pat gali būti prilyginama valstybės skatinamam kankinimo modeliui“, – teigė A.J.Edwards.

Pareiškime priduriama, kad asmenys, kurie, kaip įtariama, yra kankinami, dažnai laikomi itin prastomis sąlygomis Rusijos pajėgų valdomose Ukrainos patalpose.

Pranešime išsamiai aprašoma, kad dėl įtariamų kankinimų žmonės patyrė haliucinacijas, vidaus organų pažeidimus, kaulų lūžius ir įtrūkimus bei insultus.

A.J.Edwards sakė, kad ji ir kiti JT teisių ekspertai savo susirūpinimą išreiškė laiške Maskvai.

Laiške ji nurodė, kad įtariamo kankinimo nuoseklumas ir metodai rodo tam tikrą koordinavimo, planavimo ir organizavimo lygį, taip pat tiesioginį Rusijos valdžios leidimą ir pritarimą šiems įtariamiems veiksmams.

A.J.Edwards kiti specialieji pranešėjai yra nepriklausomi teisių ekspertai, kuriuos skiria JT Žmogaus teisių taryba, tačiau jie neatstovauja JT interesams.

„Kankinimas yra karo nusikaltimas, o sistemingas ar plačiai paplitęs kankinimas yra nusikaltimas žmoniškumui“, – teigė specialioji pranešėja.

„Viršininko įsakymo ar politinio nurodymo vykdymas negali būti laikomas kankinimų pateisinimu, o nepriklausomos institucijos turėtų nedelsdamos ištirti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn visus su tuo susijusius asmenis“, – pareiškė ji.

A.J.Edwards pranešė, kad dar šiais metais planuoja surengti tiriamąją misiją į Ukrainą.

„Kuo ilgiau tęsiasi karas, tuo daugiau pranešimų atsiranda apie kankinimus ir kitokį nežmonišką elgesį“, – sakė ji. 

„Primygtinai raginu atitinkamas institucijas užtikrinti, kad civiliai gyventojai ir karo belaisviai visada būtų apsaugoti ir su jais būtų elgiamasi žmogiškai“, – nurodė specialioji pranešėja.

Rusijos okupantai perkelia labiausiai kovai pasirengusius dalinius Bachmuto kryptimi, pranešė Ukrainos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis.

„Padėtis Rytų grupės kariuomenės atsakomybės zonoje išlieka įtempta. Nepaisant mūsų pajėgų puolimo pietuose ir teritorijos bei gyvenviečių praradimo šiame rajone, priešas ir toliau perkelia dalį labiausiai kovai parengtų dalinių į Bachmuto kryptį, derindamas šiuos veiksmus su galinga artilerijos ugnimi ir šturmo bei karinės aviacijos smūgiais mūsų pajėgų pozicijoms“, – aiškino jis.

Tuo pat metu, pasak vado, Ukrainos gynybos pajėgos toliau vykdo puolamuosius veiksmus tam tikrose vietovėse, užimdamos dominuojančias aukštumas ir miškų juostas, kad palaipsniui išstumtų priešą iš Bachmuto prieigų. 

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sausumos pajėgų vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis

„Tai suprasdami, priešo daliniai beviltiškai priešinasi. Todėl akivaizdu, kad mūsų planus reikia periodiškai koreguoti ir tikslinti. Būtent tai ir yra mano darbo kariuomenėje esmė. Surengiau pasitarimą su padalinių vadais, aptariau probleminius klausimus ir nurodžiau būdus, kaip juos išspręsti“, – pridūrė O.Syrskis.

Kaip anksčiau pranešė naujienų agentūra „Unian“, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, Rusijos pajėgos ir toliau pagrindines pastangas telkia Lymano, Bachmuto, Avdijivkos ir Marijinkos kryptimis. Konkrečiai per pastarąją parą ten įvyko daugiau kaip 30 kovinių susirėmimų.

Per praėjusią savaitę Ukrainos gynybos pajėgos išvadavo 7 gyvenvietes Donecko ir Zaporižios srityse.

Karo studijų institutas išsakė nuomonę, kad Ukrainos kontrpuolimą gali apsunkinti tai, kad Rusijos pajėgos plačiai pasitelkia elektroninės kovos metodus.

Ukraina neslepia, kad prasidėjęs kontrpuolimas, siekiant išvaduoti Rusijos okupuotas teritorijas, yra sudėtingas, tačiau praneša, kad jos kariai juda į priekį.

Savo ruožtu Maskva bando aiškinti, kad Kyjivo pajėgos „įstrigo“ ir nuolat praneša apie ukrainiečių nuostolius. 15min tradicinėje penktadienio apžvalgoje pateikia, ką šia tema rašo įtakingiausi JAV, britų, prancūzų, vokiečių ir lenkų leidiniai.

Dabar kontratakuoja Ukraina, o rusai tam ruošėsi, skelbia įtakingiausias Amerikos leidinys „The New York Times“.

„Rusijos įtvirtinimai Ukrainoje yra didžiausi gynybiniai darbai Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“, – rašė karo analitikai Sethas G.Jonesas, Alexanderis Palmeris ir Josephas S.Bermudezas jaunesnysis praėjusią savaitę Strateginių ir tarptautinių studijų centro paskelbtame dokumente.

Plačiau skaitykite ČIA.

15min koliažas/Užsienio spaudos apžvalga

Rusijos kariai, sunaikinę Vokietijoje pagamintus tankus „Leopard“ ir JAV tiekiamus šarvuočius, kuriuos naudoja Ukraina, gaus premijas, penktadienį pranešė Rusijos gynybos ministerija.

Ministerijos teigimu, tai yra platesnės atlygio schemos, pagal kurią nuo karo pradžios beveik prieš 16 mėnesių daugiau kaip 10 tūkst. Rusijos karių gavo individualias premijas, dalis.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos karys

Remiantis Rusijos karo lauko vadų pranešimais, „šiuo metu mokamos išmokos Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų kariams, kurie karinių operacijų metu sunaikino tankus „Leopard“, taip pat šarvuotas kovos mašinas, pagamintas JAV ir kitose NATO šalyse“, – pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

Tvirtinama, kad iki gegužės 31 d. iš viso 10 257 kariai buvo apdovanoti už tai, kad sunaikino 16 001 Ukrainos ir Vakarų karinės technikos vienetą. Šie teiginiai nebuvo nepriklausomai patikrinti, pažymėjo agentūra.

Jos teigimu, priešo šarvuočio vertė buvo 50 000 rublių (544,5 euro), o tanko – 100 000 rublių (1089 eurai).

Pietų Afrikos Respublikos prezidentas Cyrilas Ramaphosa penktadienį atvyko į Ukrainos sostinę Kyjivą, rodo oficialios Pietų Afrikos Respublikos prezidentūros paskyros vaizdo įrašas tviteryje. 

Kyjivo srities geležinkelio stotyje jį pasitiko Ukrainos specialusis pasiuntinys Afrikai ir Artimiesiems Rytams Maksimas Subchas ir Pietų Afrikos Respublikos ambasadorius Ukrainoje.

C.Ramaphosa lankosi Ukrainoje kaip Afrikos taikos misijos, kuria siekiama taikiai išspręsti konfliktą, dalis, sakoma ketvirtadienį paskelbtame jo biuro pranešime.

„Prezidentas Ramaphosa pastarosiomis savaitėmis kalbėjosi su Rusijos Federacijos Prezidentu Vladimiru Putinu, Prezidentu Zelenskiu, Kinijos Liaudies Respublikos Prezidentu Xi Jinpingu, BRICS šalių vadovais ir Jungtinių Tautų Generaliniu Sekretoriumi dėl pastangų sudaryti palankesnes sąlygas taikiam Ukrainos ir Rusijos konflikto procesui, atsižvelgiant į Pietų Afrikos Respublikos, kaip neprisijungusios valstybės, statusą“, – sakoma pareiškime.

Afrikos taikos misiją sudaro Pietų Afrikos Respublikos, Zambijos, Komorų salų, Kongo Respublikos, Egipto, Senegalo ir Ugandos vadovai, atstovaujantys žemynui, kuris pajuto neigiamą ekonominį konflikto poveikį.

Vėliau penktadienį Afrikos delegacija išvyks iš Kyjivo į Sankt Peterburgą, kur šeštadienį susitiks su V.Putinu, priduriama pareiškime.

„Dėl Ukrainos ir Rusijos konflikto kylanti įtampa ir neigiamas ekonominis poveikis žmonėms bei įtampa yra rimta situacija, turinti įtakos mums visiems tarpusavyje susijusiame pasaulyje“, – sakoma C.Ramaphosos pareiškime.

„Afrikos taikos misija į įvairiose pasaulio dalyse ir įvairiose valstybių sudėtyse vykstančius svarstymus, kaip spręsti konfliktą Ukrainoje ir Rusijoje, įneša Afrikos požiūrį ir raginimą siekti taikos proceso“, – priduriama PAR prezidento biuro pranešime.

Iki šiol Pietų Afrikos Respublikos vyriausybė buvo smarkiai kritikuojama dėl savo pozicijos Rusijos invazijos atžvilgiu ir JT Generalinėje Asamblėjoje nuolat susilaikydavo balsuojant dėl Maskvos pasmerkimo.

Nuo penktadienio ryto Ukrainos kariuomenė stiprina savo pozicijas netoli Vuhledaro miestelio Donecko srityje. Tam, kad jas užimti buvo vykdomi puolamieji veiksmai dviem kryptimis, nacionalinio teletilto metu pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo atstovas spaudai Andrijus Kovaliovas.

„Ukrainos kariams pavyko pasiekti proveržį kai kuriuose rajonuose Vuhledaro srityje. Vykdydami puolamąsias operacijas jie įtvirtina pasiektas pozicijas“, – sakė jis.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos karys prie Bachmuto

Be to, pasak atstovo spaudai, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų daliniai sėkmingai vykdė puolamąsias operacijas Novodanylivkos-Robotynės ir Levadnės-Staromayorsko vietovėse, kuriose pasiekė tam tikrų laimėjimų.

„Mes išstūmėme Rusijos okupantus iš jų pozicijų“, – pareiškė A.Kovaliovas.

Ketvirtadienį paaiškėjo, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos žengia į priekį Taurijos sektoriuje. Konkrečiai Vuhledaro vietovėje, Donecko srityje, Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pavyko prasiveržti iki 1 km. Vėliau šį faktą patvirtino Taurijos operatyvinės ir strateginės kariuomenės grupės vadas Oleksandras Tarnavskis, nenurodydamas jokių tikslių skaičių.

Ukrainos pilotai jau mokomi skraidyti naikintuvais F-16, atskleidė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį Briuselyje vykusio susitikimo su užsienio reikalų ministrais metu.

NATO sąjungininkės dar turi susitarti dėl vadinamųjų ketvirtosios kartos JAV naikintuvų pristatymo Ukrainai, tačiau J.Stoltenbergas teigė, kad Ukrainos personalas yra mokomas.

„Tai, kad mokymai prasidėjo, suteikia mums galimybę nuspręsti pristatyti lėktuvus ir tada pilotai bus pasirengę jais skraidyti“, – Briuselyje aiškino NATO vadovas.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainiečių pilotas

Dar vasario mėnesį JAV prezidentas Joe Bidenas atmetė Ukrainos prašymus dėl naikintuvų perdavimo. Manoma, kad vėliau Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis tvirtai įsipareigojo, kad lėktuvai bus naudojami tik prieš Rusijos pajėgas Ukrainoje.

Vis dar prireiks kelių mėnesių apmokyti Ukrainos pilotus, kurie anksčiau skraidė daugiausia sovietinio standarto orlaiviais. Ukraina dar net neturi kilimo ir tūpimo takų, tinkamų F-16 lėktuvams, jei NATO sąjungininkai sutiktų suteikti karinių orlaivių.

Be mokymų valdyti naikintuvus, Briuselyje taip pat buvo paskelbta, kad JAV, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai ir Danija siunčia Ukrainai „didelio prioriteto“ oro gynybos įrangą, įskaitant šimtus raketų, ir kad jos tiekimas bus baigtas per kelias savaites.

Ukrainos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pasidalino vaizdo įrašu, kuriame matyti Ukrainos gynėjų prie Bachmuto kariniai veiksmai.

„28-osios brigados artilerija Bachmuto sektoriuje sunaikina du priešo transporto priemonių vienetus. Priešas prie Bachmuto nuolat praranda šarvuočius, o mūsų kariai išstumia rusus iš jų pozicijų“, – prie paskelbto įrašo žinutę pridėjo O.Syrskis. 

Generolas majoras Sergejus Goriačiovas beveik neabejotinai žuvo per 2023 m. birželio 12 d. surengtą smūgį į vadavietę pietų Ukrainoje, kasdienėje karo apžvalgoje pažymėjo Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.

Jis buvo 35-osios jungtinės ginkluotųjų pajėgų armijos (35 CAA) štabo viršininkas.

Zspu.org nuotr./Sergejus Goriačiovas

Pranešama, kad paskirtasis 35 CAA vadas generolas leitenantas Aleksandras Sančikas užpildė spragą aukštesniajame štabe, todėl yra reali galimybė, kad S.Goriačiovas savo žūties metu buvo laikinai einantis armijos vado pareigas.

Anot britų žvalgybos, S.Goriačiovo žūtis yra pirmasis patvirtintas Rusijos generolas, žuvęs Ukrainoje nuo 2023 m. pradžios.

Šis įvykis tęsia karo istoriją, kuri 35-ajai CAA buvo ir sudėtinga, ir prieštaringa: 2022 m. kovo mėn. kariuomenės elementai dalyvavo civilių gyventojų žudynėse Bučoje, o 2022 m. birželio mėn. pajėgos buvo iš esmės sunaikintos netoli Iziumo, rašo Gynybos ministerija.

3-iosios atskirosios šturmo brigados kariai, parengę kelis įvykių raidos variantus, sugebėjo pajudėti į priekį prie Bachmuto. Anot jų, „Wagner“ smogikai pirmieji pabėgo iš savo pozicijų, nors kovotojų lyderis Jevgenijus Prigožinas teigė, kad bėgliai buvo okupantai iš Rusijos ginkluotųjų pajėgų 72-osios brigados.

Apie tai interviu LIGA.net pasakojo 3-iosios brigados vadas Petro Horbatenko, šaukiniu Rollo.

„Judant antrajam šturmo batalionui, „Wagner“ pabėgo iš savo pozicijų. Jie bėgo apimti panikos. Prigožinas teigė, kad bėgo Rusijos ginkluotųjų pajėgų 72-oji brigada. Bet ne, bėgo jo daliniai.

Tai leido mums pereiti į kovos etapą su šarvuočiais. Mes ne šiaip sau kvailai ėjome pirmyn – „kas į ką šaudys“. Atlikome manevrą, apėjome juos, atkirtome jų logistiką ir šturmavome likusias jų pozicijas. Šiose pozicijose priešas buvo prispaustas ir pamažu naikinamas. Žinoma, su pasiūlymu pasiduoti“, – pasakojo Rollo.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos karys

Jis pažymėjo, kad vėliau kariai pakartojo šią taktiką, nepuldami rusų tiesiai iš priekio. Tuo pat metu viena grupė veikė priešo užnugaryje, nutraukdama logistiką ir ryšį.

„Rusai negavo nei amunicijos, nei pagalbos, o jų atsargas pakeliui sunaikino toliašaudė artilerija. Taigi priešas buvo sunaikintas, nuslopintas ir išstumtas iš savo pozicijų“, – sakė karys.

Anot Rollo, į nelaisvę paimti eiliniai rusų kariai. Gyvų karininkų nebuvo, tik žuvę.

„Žmonės čia mėgsta kalbėti apie samdinius ir panašiai. Tačiau tokių dalykų nėra. Tai rimtas priešas, kuris nori ir moka kovoti. Jo negalima nuvertinti ir iš jo tyčiotis.

Šaipymasis iš čmobikų, atrodo, mus šiek tiek žemina. Jei jie čmobikai ir viskas taip paprasta, tai eikite kovoti su jais patys. Net jei juos apgaudinėja jų ideologija arba jie kovoja dėl pinigų, jie atėjo ir yra pasirengę kovoti. Ir jie kovoja gerai, patikėkite manimi“, – sakė karys.

Ukrainos kariuomenės specialiosios pajėgos išgelbėjo penkis rusų karius, kurių pozicijos buvo užlietos Rusijai susprogdinus Kachovkos hidroelektrinės užtvanką.

Birželio 16 d. rytą Ukrainos ginkluotosios pajėgos paskelbė vaizdo įrašą, kuriame, kariškių teigimu, matyti speciali operacija skęstantiems užpuolikams gelbėti. Jie jau papildė mainų fondą.

„Sprogdindama Kachovkos hidroelektrinę, Rusijos vadovybė neatsižvelgė į savo karių gyvybes. Juk po vandens išsiliejimo dešimtys okupantų liko atkirsti nuo sausumos užtvindytose pozicijose Chersono srityje“, – sakoma pareiškime.

Viena iš šių Rusijos ginkluotųjų pajėgų pozicijų buvo panirusi po vandeniu, o keli rusai galėjo nuskęsti. Gavę informacijos apie galimybę sučiupti priešą, Ukrainos kariai išvyko jų ieškoti.

Penki priešo kovotojai buvo patalpinti į valtis. Tuo pat metu priešas puolė valtis iš kitų pozicijų, nors jose buvo jo bendražygiai. 

Tačiau visi belaisviai į krantą buvo atgabenti gyvi. Ukrainos specialiųjų pajėgų kariai misijos metu nenukentėjo.

JAV valstybės departamentas toliau stebi padėtį, susijusią su Rusijos taktinių branduolinių ginklų gabenimu į Baltarusiją.Tai per brifingą pareiškė JAV valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris.

Jis pažymėjo, kad Jungtinės Valstijos šiuo metu nemato priežasčių koreguoti savo branduolinių pajėgų padėtį, taip pat nemato jokių ženklų, kad Rusija ruošiasi panaudoti branduolinius ginklus.

Kartu M.Milleris pabrėžė, kad susitarimas dėl Rusijos branduolinių ginklų dislokavimo Baltarusijoje rodo, jog save prezidentu paskelbęs Aliaksandras Lukašenka perleidžia vis didesnę šalies kontrolę Kremliui.

„Kalbant apie Baltarusiją, tai dar vienas Lukašenkos neatsakingo ir provokuojančio pasirinkimo pavyzdys, kai prieš Baltarusijos žmonių valią Kremliui perduodama dar didesnė Baltarusijos kontrolė. O Rusijai tai dar vienas neatsakingas žingsnis“, – sakė Valstybės departamento atstovas.

Birželio 14 d. A. Lukašenka pareiškė, kad jo šalis pradėjo gauti Rusijos taktinius branduolinius ginklus. Jis pažymėjo, kad tai buvo jo reikalavimas Rusijai.

Gegužės 25 d. Rusijos ir Baltarusijos gynybos ministrai pasirašė dokumentus dėl taktinių branduolinių ginklų dislokavimo Baltarusijos teritorijoje. Tą pačią dieną A.Lukašenka pareiškė, kad Rusijos branduoliniai ginklai jau pradėti perduoti Baltarusijai.

Per pastarąją parą kare prieš Ukrainą Rusija prarado dar 590 savo žmonių, skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas. 

Iš viso nuo plataus masto invazijos Rusija neteko 218 500 karių, 3 965 tankų, 7 683 šarvuočių ir 3 812 artilerijos sistemų.

Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas socialiniame tinkle „Facebook“. 

Per pastarąją parą Rusija sudavė daugiau kaip 60 smūgių iš oro ir surengė daugiau kaip 80 atakų iš Daugkartinio paleidimo raketų sistemos prieš Ukrainos karių pozicijas ir gyvenvietes.

Penktadienio naktį rusai paleido du bepiločius orlaivius „Shahed“ . Ukrainos priešlėktuvinė gynyba sunaikino priešo objektus.

„Šiąnakt Rusijos Federacija surengė dar vieną oro smūgį Ukrainai – dislokavo du Irano smogiamuosius „Shahed“ tipo bepiločius orlaivius. Visus bepiločius orlaivius sunaikino priešlėktuvinė gynyba“, – sakoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo „Facebook“ puslapyje paskelbtame pranešime.

Taip pat per praėjusią parą užpuolikai surengė penkis raketinius smūgius, naudodami Kh-101 / Kh-555 ir Kh-59 sparnuotąsias raketas.

Be to, priešas sudavė daugiau kaip 60 smūgių iš oro ir atliko daugiau kaip 80 atakų iš daugkartinio paleidimo raketinių sistemų į Ukrainos karių pozicijas ir gyvenvietes.

„Deja, yra žuvusiųjų ir sužeistųjų tarp civilių gyventojų, apgadinti pramoniniai objektai, gyvenamieji pastatai ir administracinė infrastruktūra“, – sakoma pranešime.

Pabrėžiama, kad raketų ir oro smūgių visoje Ukrainos teritorijoje tikimybė išlieka labai didelė.

JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikų teigimu, Rusijos radioelektroninio karo priemonės yra pagrindinis veiksnys, apsunkinantis Ukrainos kariuomenės kontrpuolimą Zaporižios regione.

Ši įranga, pasak instituto, trukdo ukrainiečiams naudoti tiksliai valdomus šaudmenis ir smarkiai trikdo ukrainiečių ryšį.

Žymus Rusijos kariuomenės vadas teigia, kad Rusijos elektroninės kovos sistemos neleidžia Ukrainos kariams naudoti didelio tikslumo GPS valdomos amunicijos ir smarkiai trikdo ukrainiečių radijo ryšį, sakoma instituto pranešime.

ISW pranešė, kad karinis vadas ypač pabrėžė, jog Rusijos kariuomenė naudoja „Murmansk-BN“ elektroninės žvalgybos kompleksus, kad išjungtų Ukrainos oro žvalgybos įrangos jutiklius, ir elektroninės žvalgybos kompleksus, kad slopintų ryšį su palydovų signalais 300 km spinduliu.

Pažymima, kad ISW jau anksčiau įvertino, jog Rusijos elektroninės kovos įranga turi lemiamą reikšmę apsunkinant Ukrainos kontratakas Zaporižios kryptimi. Tačiau, kaip pažymėjo institutas, nėra aišku, ar sėkminga elektroninės kovos taktika yra didesnių pajėgumų, ar geresnio šių sistemų taikymo rezultatas.

ISW pažymėjo, kad iš pradinio Ukrainos kontrpuolimo ir Rusijos gynybinių operacijų nereikėtų prognozuoti visų Ukrainos kontrpuolimo operacijų rezultatų.

Iš viso birželio 15 d. Ukrainos ginkluotosios pajėgos žengė į priekį mažiausiai trimis kryptimis ir pasiekė sėkmę, teigia analitikai.

Pranešama apie sėkmingą puolamąją operaciją į šiaurę ir šiaurės vakarus nuo Bachmuto, bandoma pagerinti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų taktines pozicijas Uhledaro kryptimi.

Kitos Karo tyrimų instituto įžvalgos:

• Rusijos karinių tinklaraščių autoriai ir toliau tvirtina, kad Rusijos pajėgos sėkmingai apsigynė nuo Ukrainos kontrpuolimo operacijų pietų Ukrainoje dėl tariamai geresnių Rusijos elektroninės kovos (EW) pajėgumų.
• Rusijos kariuomenė toliau deda pradines pastangas kurti naujas korpuso ir armijos lygmens formuotes, kad įgyvendintų gynybos ministro Sergejaus Šoigu paskelbtą ketinimą iki 2026 m. atlikti plataus masto pajėgų restruktūrizaciją, nors šios naujos formuotės dar nėra sukomplektuotos ir nepradėjo veikti.
• Čečėnijos Respublikos vadovas Ramzanas Kadyrovas pasienio rajonuose Belgorodo srityje dislokavo čečėnų specialiąsias pajėgas „Achmat“, greičiausiai taip siekdamas suartėti su Rusijos gynybos ministerija.
• Artimiausiais mėnesiais Vakarų valstybės gali suteikti Ukrainai naikintuvų F-16 ir papildomų tankų „Leopard“.
• Rusijos pajėgos tęsė ribotas puolamąsias operacijas palei liniją Kupjanskas-Svatovė-Kreminna.
• Pranešama, kad Ukrainos ir Rusijos pajėgos tęsė ribotas antžemines atakas Avdijivkos-Donecko miesto linijoje.
• Rusijos ir Ukrainos pajėgos vykdė puolamąsias operacijas vakarinėje Donecko srityje.
• Rusijos šaltiniai teigė, kad Ukrainos pajėgos tęsė puolamąsias operacijas vakarinėje Zaporižios srityje.
• Ukrainos žvalgyba pranešė, kad Rusijos pajėgos pradeda išformuoti specializuotus kuopos dydžio šturmo dalinius ir jų personalą perkelia į savanorių formuotes.
• Pranešama, kad Ukrainos partizanai sabotavo geležinkelį okupuotame Melitopolyje, nors ISW nepastebėjo jokio vizualaus patvirtinimo ar Rusijos patvirtinimo apie šį išpuolį.

Rusija ketvirtadienį įvykdė 21 apšaudymą prie Sumų regiono sienos. Nuo 21 val. užfiksuoti 98 sprogimai. Per išpuolius buvo sužeisti vaikai.

Sumų Karinės administracijos duomenimis, priešo apšaudytos buvo šešios bendruomenės. 

„Gluchovo bendruomenėje vyko minosvaidžių atakos (19 sprogimų). Dėl vienos iš atakų (3 sprogimai) buvo sužeisti 3 vaikai (gimę 2010 m., gimę 2013 m. ir gimę 2014 m.). Vienas vaikas paguldytas į ligoninę, kitam medicininė pagalba suteikta be hospitalizacijos“, – sakoma pranešime. 

Tuo pat metu Belopolskajos bendruomenėje užfiksuoti 23 sprogimai. Be to, iš sraigtasparnio buvo surengtas oro smūgis – priešas paleido 9 nevaldomas raketas.

Švėkšnos urmoje nugriaudėjo 4 sprogimai. Iš sraigtasparnio buvo vykdomas oro smūgis Seredino-Budskaja bendruomenei – priešas paleido 5 raketas.

„Taip pat vyko minosvaidžių atakos (15 sprogimų). Dėl vienos iš minosvaidžio atakų užsidegė įmonės 2 aukštų administracinio pastato stogas. Nikolajevo bendruomenėje užfiksuotas minosvaidžių apšaudymas (6 sprogimai). Krasnopolio bendruomenėje užfiksuotas minosvaidžio apšaudymas (1 sprogimas)“, – pridūrė Karinė administracija.