Tokioje valstybėje kaip Rusija, kur žiniasklaida griežtai kontroliuojama, sužinoti, ką galvoja paprasti žmonės, gali būti sudėtinga, nes bet kokia kritika valdžios adresu yra slopinama, o paprasti šalies piliečiai nelabai turi galimybių susidaryti nešališką nuomonę apie šiuo metu aktualiausius įvykius dėl to, kad visa informacija jiems pateikiama per Kremliaus filtrą.
Tačiau uždangą šiek tiek praskleidžia kartais atliekamos nepriklausomos viešosios nuomonės apklausos.
Pasak T.Stanovajos, prieš invaziją tik 8 proc. rusų teigė atvirai žavėjęsi V.Putinu, o 48 proc. sakė norintys, kad jis būtų perrinktas 2024 m.
Nors Vakarų analitikai spėliojo, kad Rusijos ginkluotųjų pajėgų karo lauke patirti nuostoliai, smūgiai Rusijos užnugaryje, incidentai Maskvoje bei Kryme ir privačios samdinių grupuotės „Wagner“ pradėtas maištas diskreditavo V.Putino autoritetą, viešoji nuomonė indikuoja kitokias nuotaikas Rusijos visuomenėje.
Paskutinės apklausos duomenimis, 19 proc. išreiškė susižavėjimą savo valstybės vadovu ir 68 proc. norėtų, jog jis būtų perrinktas kitų metų rinkimuose.
Tiesą sakant, visos valdžios institucijos dabar yra populiaresnės nei prieš karą, straipsnyje pažymėjo T.Stanovaja. Jos nuomone, vertinant iš Rusijos vidaus perspektyvos, galima manyti, kad karas pasiteisino.
Tačiau pastebėta, kad visuomenė jaučia nuovargį dėl karo. Šių metų gegužę „Levados“ centro atlikta apklausa rodo, jog 45 proc. respondentų manė, kad karas truks ilgiau nei dar metus, o prieš 12 mėnesių tokios nuomonės laikėsi tik kas penktas apklaustasis.
Manoma, kad nusivylimas ir nuovargis buvo viena iš „Wagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino pradėto trumpo maišto birželio mėn. priežasčių. Tuo metu viešojoje erdvėje jis buvo tapęs autoritetu, nes išreiškė nusiskundimus gynybos ministru Sergejumi Šoigu ir kariuomenės vadu Valerijumi Gerasimovu, skelbdamas, kad eis toliau ir greičiau, kad laimėtų karą.
„Antielitinės nuotaikos taip pat skatino J.Prigožino iškilimą“, – „Foreign Policy“ pažymėjo T.Stanovaja.
Jos nuomone, svarbiausiu gegužės mėnesio įvykiu tapo „Wagner“ kovotojų įvykdytas Bachmuto užėmimas, kas galėjo nulemti teigiamas nuotaikas rusų visuomenėje.
Teigiama, kad 2022 m. pradžioje jis užėmė 158 vietą tarp patikimiausių Rusijos politinių veikėjų. Anot T.Stanovajos, Bachmutas J.Prigožiną katapultavo į pirmąjį penketuką, tačiau jis vis dar buvo vertinamas žemiau už V.Putiną.
Neįvykęs J.Prigožino žygis Maskvą turėjo neigiamos įtakos jo asmeniniam populiarumui, rodo birželio pabaigoje „Levandos“ centro atlikta apklausa. Pažymėta, jog nukentėjo ir S.Šoigu vertinimas visuomenės gretose.
„Samdinių vado sukilimas ne įkvėpė rusus kovai su sunkiai besiverčiančia valstybe, o veikiau išgąsdino juos destabilizacijos ir netvarkos perspektyva“, – atkreipė dėmesį Rusijos ir Eurazijos centro vyresnioji analitikė.
Maištas pasiuntė žinią, kad V.Putino valdžia yra silpnesnė, nei tikėtasi. Jam iššūkį metė ir minėtos dronų atakos prieš Maskvą – jų tikslas pasiektas, jos sėja nerimą visuomenėje. T.Stanovaja, pažymėjo, kad rusams dėl to kyla ne mažai klausimų, socialiniuose tinkluose pilna forumų, kuriuose šalies gyventojai dalinasi nuostaba, kaip buvo leista įvykdyti tokius išpuolius.
Tačiau atrodo, kad esama prieštaravimo. Kaip gali būti, kad V.Putino asmeniniai reitingai tebėra tokie pat aukšti kaip niekada, kai netyla kalbos apie jo silpnumą?
Analitikai teigimu, V.Putino artimiausia aplinka ir saugumo tarnybos gali siekti užtikrinti didesnę kontrolę, tapti represyvesnės ir žiauresnės, kad išvengtų bet kokio galimo chaoso ir neramumų.
Anot žiniasklaidos grupės „Sky News“, tai gali paskatinti Rusijos vadovą ne sušvelninti savo veiksmus, o dvigubai griežčiau susidoroti su opozicija: pranešta, kad šiais metais išdavystės bylų skaičius bus didesnis nei per pastaruosius 20 metų kartu sudėjus.
Pasikeitė ir viešasis V.Putino įvaizdis, pabrėžė T.Stanovaja: stiprusis vyras, kuris 2009 m. buvo fotografuotas be marškinėlių ant žirgo, praėjus savaitei po maišto, Dagestane buvo nufilmuotas laikantis kūdikius, apkabinantis visuomenės narius ir pozuojantis asmenukėms.
Analitikė teigė, kad nors V.Putinas Dagestane galbūt ir norėjo reabilituoti savo įvaizdį, tačiau „daugelis stebėtojų šį spektaklį suprato kaip prezidento ūmaus poreikio patirti Rusijos piliečių susižavėjimą ženklą – galbūt tai rodo jo paties pažeidžiamumą“.
Žinoma, beveik neįmanoma tiksliai žinoti, kaip pasikeitė padėtis Rusijos viduje. Šalis yra per daug atkirsta, kad būtų prieinami kokie nors tikslūs duomenys. Tačiau iš to, ką leidžiama matyti pasauliui, vis dėlto galima išskaityti pokyčių simptomus.
V.Putino „pardavimo data jau praėjo“
Akademikas ir istorikas Markas Galeotti žiniasklaidos grupei „Sky News“ teigė, jog esama dviejų priežasčių, kodėl V.Putinui rūpi, kaip jis atrodo Rusijos piliečiams.
Jo nuomone, Rusijos vadovas „aiškiai galvoja apie savo istorinį palikimą ir apie tai, kaip jį prisimins ateities kartos“.
Tačiau taip pat, žvelgiant pragmatiškiau, „sėkmingiausios policinės valstybės yra tos, kuriose tie, kurie yra kontroliuojami, to nesuvokia arba iš tikrųjų galiausiai remia juos išnaudojančius režimus“.
Anot istoriko, rusams egzistuoja du Vladimirai Putinai, ir tai atsispindi visuomenės nuomonės apklausose: palankumo jam reitingai paprastai būna apie 80 proc., o pasitikėjimo reitingai – apie 30 proc.
Akademikas kelia klausimą – kodėl rusai turėtų pritarti žmogui, kuriuo nepasitiki?
„Yra V.Putinas, Rusijos ikona – tai tampa reprezentacija... Jei žmonių klausiama, ar jie pritaria V.Putinui, tai reiškia, ar jūs pritariate Rusijai, ar ne, – aiškino M.Galeotti. – Taip pat yra V.Putinas – politikas, žmogus, ir manau, kad tai atsispindi pasitikėjimo reitinge.“
Tačiau jis pastebėjo, kad vis dažniau tvyro jausmas, jog V.Putino „pardavimo data jau praėjo“.
„Prisimenu, kai paskutinį kartą keliavau po Rusiją, prieš tai, kai man buvo uždrausta, girdėjau, kaip žmonės jį vadina „seneliu“, – pridūrė Rusijos politikos žinovas.
Tuo tarpu seras Andrew Woodas, buvęs Didžiosios Britanijos ambasadorius Rusijoje, „Sky News“ sakė, kad rusai jaučia tam tikrą apatiją.
„Jie mieliau apie tai negalvoja. Iš tikrųjų tai gana tipiška. Jei prisimintume, kaip jie žvelgė į Staliną ir sovietinius laikus, tai yra daugybė dalykų, apie kuriuos jie mieliau negalvotų“, – pažymėjo jis.
„Taigi tai, kaip [V. Putinas] vaizduoja jį kaip triumfo laikus ir tai, kad Rusija buvo didi, kad ji laimėjo karą 1945 m., jie priima kaip absoliučiai puikų dalyką. Tai įrodo, kad jie didingi žmonės, bet jie negalvoja apie tai, kiek žmonių žuvo lageriuose, kiek žmonių žuvo mūšio lauke. Jie nemėgsta apie tai galvoti, nes tai pernelyg skaudu“.
