Karas Ukrainoje. V.Zelenskis pergalės planą ketina atskleisti trims lyderiams

Ukrainos pajėgos Kursko srityje beveik sugriovė dar vieną tiltą, praneša ukrainiečių žiniasklaida.

Smūgių filmuotą medžiagą paskelbė 116-osios atskirosios mechanizuotosios brigados „Khorne Group“ padalinys.

Mil.in.ua analitikai iškėlė prielaidą, kad tiltui sunaikinti buvo panaudotas amerikietiškas raketų paleidimo įrenginys HIMARS arba M270.

Tiltas smarkiai apgadintas, juo vos gali važiuoti automobiliai.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Ukraina dabartiniam JAV prezidentui Joe Bidenui, taip pat dviem pagrindiniams kandidatams į prezidentus – Kamalai Harris ir Donaldui Trumpui – pateiks išsamų planą, kaip laimėti karą. Prezidentas Volodymyras Zelenskis tai paskelbė vakariniame vaizdo kreipimesi.

Jis pažymėjo, kad šiandien Ukraina pradėjo dirbti su partneriais, kad įgyvendintų susitarimus, kurie buvo pasiekti šią savaitę per susitikimą Rammšteine Vokietijoje ir per susitikimus Italijoje.

Pasak V.Zelenskio, ypač svarbios derybos įvyko su JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu, Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu ir Italijos ministre pirmininke Giorgia Meloni.

„Nuolat dirbame su abiejų partijų atstovais Jungtinėse Valstijose – forumo Italijoje kuluaruose surengiau susitikimą su JAV Kongreso delegacija. Visų pirma kalbėjomės apie pergalės planą Ukrainai – apie tam tikras jo detales. Ir visus žingsnius išsamiai pristatysime JAV prezidentui J.Bidenui ir abiem kandidatams į prezidentus – D.Trumpui ir K.Harris,“ – sakė V.Zelenskis.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Karys tikrina vėjo kryptį prieš drono paleidimą

Vienas iš pagrindinių Rusijos kariuomenės kozirių Ukrainos kare – agresoriaus pranašumas, kurį suteikia oro atakos priemonių – lėktuvų, raketų ir tolimojo nuotolio dronų – skaičius. Pastarieji sukelia daugiausia problemų.

Dabar Ukraina kuria kelias naujas priemones, skirtas kovoti su dronais, kad kompensuotų rusų pranašumą, rašo „Bild“.

Ukraina šiuo metu dirba trimis frontais:

1. Dronų perėmėjai. Ši naujovė jau įdiegta ir kurį laiką sėkmingai veikia. Nedideli bepiločiai dronai buvo modifikuoti taip, kad juos būtų galima naudoti ne žvalgybai ar antžeminių taikinių puolimui, o kovai ore. „Bild“ apskaičiavo, kad ukrainiečių bepiločiai perėmėjai kiekvieną savaitę atakuoja apie 50 Rusijos žvalgybinių bepiločių orlaivių ir net didelių dronų „Lancet“.
2. Sparnuotieji perėmimo bepiločiai orlaiviai. Mažų dronų problema yra ta, kad jie gali nuskristi tik kelis kilometrus, ypač dideliame aukštyje, todėl rusų šnipinėjimo dronai gali lengvai jų išvengti. Todėl Ukraina dabar kuria perėmimo dronus su fiksuotais sparnais, kurie gali sekti Rusijos droną iki 60 kilometrų atstumu ir iki keturių kilometrų aukštyje. Tokio tipo dronai jau bandomi ir tikimasi, kad kariuomenę jie pasieks iki šių metų pabaigos.
3. Tolimojo nuotolio dronai-žudikai. Ukrainos tikslas – sukurti „dronus-žudikus“, kurie galėtų perimti ir sunaikinti Rusijos ir Irano „Shahed/Geranium“ tolimojo nuotolio dronus. Kad tokie perėmėjai būtų veiksmingi, jų greitis turi būti ne mažesnis kaip 200 km/val., o nuotolis – didelis (ne mažesnis kaip 200, o geriausia – 500 km). Kartu jie turėtų būti nebrangūs.

Pasak „Bild“, Ukraina tikisi sukurti trečiojo tipo bepiločius perėmėjus ne vėliau kaip 2025 m.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos belaisviai Kursko srityje

Kursko operacija padėjo Ukrainai užimti Los Andželo dydžio teritoriją ir sugėdino Rusiją. Be to, atrodo, kad ji sutrikdė Rusijos geležinkelių sistemą.

Jei JAV sutiks su Ukrainos reikalavimais leisti suduoti gilesnius smūgius Rusijai, naudojant JAV pagamintas raketas, Rusijos gebėjimui perkelti karius ir atsargas gali būti smarkiai pakenkta, rašo „Business Insider“.

Rusija yra priklausoma nuo geležinkelių, kuriais gabenami kariai ir ginklų atsargos.

Šiandien problema ta, kad iš visos Rusijos sutelktos pajėgos – ukrainiečių skaičiavimais, apie 30 tūkst. kariškių – siekiant blokuoti Ukrainos puolimą, perkrauna geležinkelio stotis netoli Kursko ir dėl to trūksta lokomotyvų.

Baltarusijos geležinkelininkų profsąjunga paskelbė, kad nuo rugpjūčio 12 d. Rusijos geležinkelių vadovybė paprašė baltarusių nesiųsti traukinių į Oriolo-Kursko linijos stotis. Taip faktiškai nutrauktas geležinkelio susisiekimas tarp Baltarusijos ir Rusijos.

„Maskvos geležinkelio Smolensko rajono stotyse susikaupė daug „apleistų“ traukinių“, – pranešė Baltarusijos organizacija.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos kariai

Ukraina uždraudė rusų karo belaisviams skambinti savo giminaičiams Rusijoje ir dabar jiems leidžiama tik rašyti laiškus.

Apie tai pranešė Ukrainos ombudsmenas Dmytro Lubinecas šeštadienio vakarą teletilto eteryje.

D.Lubinecas pažymėjo, kad „vis dažniau ir dažniau Rusijos kariškiai žudo ukrainiečių karo belaisvius, tai fiksuoja ne tik tarptautinės organizacijos, bet ir Ukrainos atstovai. Jo nuomone, tokius veiksmus skatina aukščiausioji Rusijos Federacijos vadovybė.

Tuo pat metu Ukrainoje veikia keturios specialios stovyklos rusų karo belaisviams, o sąlygos jose atitinka Ženevos konvencijas.

„Tiesą sakant, mes keičiame kai kuriuos dalykus. Pavyzdžiui, buvo daug diskusijų dėl galimybės rusų karo belaisviams paskambinti savo giminaičiams Rusijoje. Mūsų pozicija buvo labai paprasta: pagal Ženevos konvencijas yra teisė į susirašinėjimą, bet ne į telefono skambutį“, – sakė D.Lubinecas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis ir Olafas Scholzas

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sekmadienį paragino suintensyvinti diplomatines pastangas, kad būtų greičiau pasiekta taika Ukrainoje, plataus masto Rusijos karui tęsiantis jau trečius metus.

Šis raginimas nuskambėjo tuo metu, kai O.Scholzas susiduria su vis didesniu spaudimu namuose, nes visuomenė jaučia nuovargį dėl karo.

„Manau, kad dabar atėjo laikas aptarti, kaip galėtume išeiti iš šios karo padėties ir greičiau pasiekti taiką“, – sakė O.Scholzas interviu visuomeniniam transliuotojui ZDF.

Plačiau skaitykite čia.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Gitanas Nausėda

Latvijoje šeštadienį sudužus Rusijos kariniam dronui, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pasmerkė agresorės vykdomus NATO oro erdvės pažeidimus ir paragino stiprinti oro gynybą Baltijos šalyse.

„Lietuva smerkia NATO oro erdvės pažeidimus, kuriuos atlieka Rusija, ir palaiko paveiktus sąjungininkus“, – socialiniame tinkle „X“ sekmadienį paskelbė G. Nausėda.

„Naujas incidentas Latvijoje rodo, kad turime stiprinti Baltijos valstybių oro gynybą. Rotacinis oro gynybos modelis turi būti pritaikytas, kaip sutarta (NATO – BNS) viršūnių susitikime Vilniuje“, – pabrėžė Lietuvos vadovas.

Kaip skelbia Latvijos gynybos ministerija, šeštadienį bepilotis orlaivis sudužo šios šalies Rezeknės miesto apylinkėse.

„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos dronas „Shahed“

Rytiniame Latvijos Rėzeknės regione rastos iš Baltarusijos skridusio Rusijos karinio drono nuolaužos, sekmadienį pranešė Gynybos ministerija.

Pasak ministerijos, Rusijos dronas Rėzeknės regione nukrito šeštadienį. Šalies tarnybos, įskaitant policiją, aiškinasi incidento aplinkybes.

Gynybos ministerija teigė, kad, sprendžiant iš pirmosios informacijos, tai yra Rusijos karinis dronas.

Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų (NAF) duomenimis, jis į Latvijos oro erdvę įskrido iš Baltarusijos.

Apie incidentą buvo informuoti atsakingi vyriausybės pareigūnai, teisėsaugos institucijos ir NATO šalys.

NAF vadas generolas leitenantas Leonidas Kalninis naujienų agentūrai LETA sakė, kad bepilotis orlaivis į Latvijos oro erdvę įskrido ankstyvą šeštadienio rytą ir iš karto buvo pastebėtas.

„Stebėjome situaciją, išsiaiškinome, kiek ji buvo pavojinga ir ar galėjo kilti pavojus objektams ir civiliams gyventojams“, – sakė kariškis.

Anot L. Kalninio, pirminė informacija rodo, kad objektas Latvijoje neturėjo „priešiškų tikslų“. Jis sakė, kad, remiantis ekspertų turima informacija, šis dronas „neturėjo konkretaus tikslo skristi į Latviją“.

„Ši situacija patvirtina, kad privalome tęsti pradėtą darbą stiprinant rytinę Latvijos sieną, įskaitant oro gynybos pajėgumų ir elektroninės kovos pajėgumų, leidžiančių apriboti įvairios paskirties dronų veiksmus, plėtrą“, – sakė gynybos ministras Andris Sprūdas.

Užsienio reikalų ministrė Baiba Bražė sakė, kad pirmadienį į Užsienio reikalų ministeriją iškviestas Rusijos ambasados atstovas.

„Rusijos karas Ukrainoje verčia mus neprarasti budrumo. Šiandien panašus incidentas įvyko ir Rumunijoje. Esame budrūs, ryžtingi ir šaltakraujiškai svarstome tolesnius žingsnius, pasitelkdami sąjungininkus“, – sakė ministrė.

Atsižvelgdama į Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą, Latvija sustiprino savo sausumos sienų, oro erdvės ir teritorinių vandenų gynybą, o NAF taip pat stiprina oro gynybos pajėgumus prie rytinės sienos. NATO sąjungininkai rotacijos principu vykdo oro patruliavimo misijas virš Baltijos šalių.

Tuo metu Rumunija anksčiau sekmadienį pranešė, kad Rusijos atakos dronas, nukreiptas prieš civilinę infrastruktūrą kaimyninėje Ukrainoje, naktį įskrido į jos oro erdvę.

Šioje NATO priklausančioje šalyje jau anksčiau buvo rasta dronų fragmentų.

Lenkija rugpjūčio 26-ąją buvo paskelbusi, kad skraidantis objektas, tikriausiai Irano kilmės dronas „Shahed“, pateko į šalies oro erdvę po mirtinų Rusijos smūgių kaimyninėje Ukrainoje.

Visgi šią savaitę lenkų kariuomenė pripažino, kad yra labai didelė tikimybė, jog tąkart dronas nepažeidė Lenkijos oro erdvės.

Anksčiau Lenkija yra užfiksavusi bent du atvejus, kai jos oro erdvę pažeidė Rusijos raketos arba dronai, atakavę Ukrainą, vėliausią kartą – gruodį.

Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba/Karas Ukrainoje

Rusijos gyventojai turi suprasti, ką reiškia šalta žiema – su tokiu noru ukrainiečiai pradėjo taikyti kitokią taktiką atakuodami taikinius Kremliaus teritorijoje. Kaip rašo „Forbes“, tokios ukrainiečių strategijos pasirinkimas nėra atsitiktinis.

Rugpjūčio pabaigoje Rusija įvykdė didžiausią raketų ir dronų ataką prieš Ukrainą nuo 2022 m. pradėto plataus masto karo pradžios.

Kyjivas iš karto po to pareiškė, kad „nebeturi jokių raudonų linijų“ dėl atsakomųjų smūgių.

Visą straipsnį skaitykite čia.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį paskyrė savo kalbų rašytoją Dmytro Lytvyną ir buvusį strateginės pramonės ministrą Oleksandrą Kamyšiną naujaisiais savo patarėjais, rodo internete paskelbti dekretai.

V.Zelenskis taip pat paskyrė buvusią Reintegracijos ministerijos vadovę Iryną Vereščuk ir buvusį Užkarpatės srities karinės administracijos vadovą Viktorą Mykytą naujais prezidento kanceliarijos vadovo Andrijaus Jermako pavaduotojais.

Šią savaitę atsistatydinimo pareiškimus pateikė keli Ukrainos ministrai, įskaitant strateginių pramonės šakų ministrą O.Kamyšiną, teisingumo ministrą Denysą Maliuską, aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių ministrą Ruslaną Strilecą.

Trečiadienį šalies parlamento pirmininkas Ruslanas Stefančukas pranešė, jog atsistatydina ir Ukrainos diplomatijos vadovas Dmytro Kuleba, jį pakeitė iki šiol užsienio reikalų viceministru dirbęs Andrijus Sybiha.

Žuvusiųjų per Rusijos smūgį Poltavai skaičius padidėjo iki 58 / Evgeniy Maloletka / AP

Ukraina sekmadienį pranešė, kad dar trys žmonės, šią savaitę sužeisti per didelį Rusijos raketų išpuolį Poltavoje, neišgyveno ir žuvusiųjų skaičius išaugo iki 58.

Rugsėjo 3-iąją įvykdytas išpuolis miesto centre buvo vienas daugiausiai aukų pareikalavusių Rusijos išpuolių per ilgus mėnesius, kurio taikiniu tapo karinio mokymo institutas.

Ukrainos pareigūnai nepranešė, kiek aukų buvo karių ar civilių.

„Deja, ligoninėje mirė dar trys žmonės, kurie buvo sužeisti per Rusijos ataką prieš Poltavą rugsėjo 3 dieną. Žuvusiųjų skaičius išaugo iki 58“, – platformoje „Telegram“ teigė Poltavos gubernatorius Filipas Proninas.

Išpuolį pasmerkė tarptautinė bendruomenė, o Ukrainoje kilo pasipiktinimas po to, kai pasirodė pranešimų, kad Rusija taikėsi į lauke vykusią karinę ceremoniją.

Po išpuolio Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą paragino Vakarus pristatyti daugiau oro gynybos sistemų.

Skirmanto Lisausko / BNS nuotr./Benas Hodgesas – JAV atsargos generolas

Rusijos vadovui Vladimirui Putinui artimi oligarchai gali atsisukti prieš jį ir priversti pasitraukti iš valdžios, jei jis atsisakys nutraukti karą Ukrainoje. Kaip laikraščiui „The Sun“ sakė buvęs JAV kariuomenės vadas generolas leitenantas Benas Hodgesas, kai Rusijos oligarchams baigsis pinigai, baigsis ir jų lojalumas V.Putinui.

Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, Vakarai daugeliui Rusijos oligarchų įvedė griežtas sankcijas. Jiems buvo uždrausta keliauti į užsienį, o jų turtas buvo įšaldytas, todėl žlugo daugelis jų tarptautinių verslo sandorių ir jie liko be pragyvenimo šaltinio.

Benas Hodgesas mano, kad šios sankcijos, kurios tebegalioja iki šiol, gali būti lemiamas veiksnys V.Putinui žlugti, nes oligarchai yra labai nepatenkinti tokiais apribojimais.

„Kažkuriuo metu oligarchai, vidinis ratas, pavargs nuo visų jiems taikomų apribojimų, įskaitant jų turtą. Kažkuriuo momentu jie pasakys: „Aš negaliu važiuoti pas savo meilužę prie Adrijos jūros. Aš nebegaliu siųsti savo vaikų į mokyklą Londone ar Stanforde“. Ir tada, manau, galbūt kažkas įvyks“, – sakė jis.

Buvęs JAV kariuomenės vadas mano, kad reikia toliau daryti spaudimą Rusijai ir jos oligarchams.

„Turime izoliuoti Rusiją nuo likusio pasaulio diplomatiniu, ekonominiu, politiniu ir kariniu požiūriu. Rusijos pralaimėjimas turi būti mūsų strateginis tikslas, o tai reiškia, kad padarysime viską, kas būtina jam pasiekti“, – sako jis.

Kitas būdas nuversti V.Putiną, B.Hodgeso nuomone, yra nuteikti prieš jį jo paties piliečius.

Kovo mėnesį vykusiuose prezidento rinkimuose V.Putinas surinko 87 proc. balsų. Tačiau jei pasitikėjimas ilgamečiu lyderiu pradės mažėti, pokyčiai gali įvykti greitai.

„Rusijos žmonės turi patys nuspręsti, kada jiems gana. Rusijoje nepamatysite tokių protestų gatvėse kaip Minske ar net Irano sostinėje Teherane. Ir aš manau, kad kada nors tai pasikeis. Nežinau, kada jie galutinai pratrūks“, – sakė jis.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos kariai

Rusijos kariuomenė sekmadienį pranešė, kad užėmė gyvenvietę Ukrainos rytuose, kur Maskvos pajėgos veržiasi į strategiškai svarbų Pokrovską.

Rusijos pajėgos „išlaisvino Novohrodivkos vietovę“ Donecko srityje, maždaug už 20 km nuo Pokrovsko, sakoma Gynybos ministerijos pranešime.

Prieš prasidedant Rusijos invazijai 2022 metų vasarį mieste gyveno daugiau nei 14 tūkst. gyventojų, rodo oficiali statistika.

Šią vasarą Maskva smarkiai pasistūmėjo į priekį ir dabar jos kariai artėja prie svarbaus logistikos centro Pokrovsko.

Nors rugpjūčio 6 dieną Kyjivas surengė netikėtą įsiveržimą į Kursko sritį Rusijoje, Maskva ir toliau nuolat stiprina pozicijas Donecke.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad pagrindinis jo tikslas Ukrainoje yra užimti rytinę Donbaso sritį, kuriai priklauso ir Doneckas, ir teigė, kad Ukrainos puolimas Kursko srityje tai palengvino.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos puolimas Kursko srityje

Ukrainos planai išlaikyti teritoriją Rusijos Kursko regione gali suteikti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms progą įtraukti rusus į varginančią, ilgai trunkančią kovą, „Business Insider“ saki britų karinės strategijos ekspertas Matthew Saville'as.

Pasak jo, Ukrainos kariuomenė „skaičiuoja, kad jei jie sukurs stiprią gynybą, galės efektyviai paveikti rusus, efektyviai padaryti tai, kas jau įvyko kitose vietose“.

Anksčiau Jungtinės Karalystės gynybos ministerija teigė, kad gegužės ir birželio mėnesiais dėl „veiksmingos Ukrainos gynybos ir nepakankamo rusų apmokymo“ žuvo arba buvo sužeista daugiau kaip 70 tūkst. rusų karių.

Rusijos kariai ir toliau patiria didelių nuostolių, pažymi leidinys.

Kaip pažymima straipsnyje, jei Ukrainai pavyks įsitvirtinti ir išlaikyti Kursko regioną, Rusijos bandymai duoti atkirtį taip pat gali atnešti didelių nuostolių – ypač turint omenyje, kad daugelis rusų karių Kurske yra prastai apmokyti: daugelis jų yra jauni, nepatyrę šauktiniai.

Praėjusio mėnesio pabaigoje CŽV direktoriaus pavaduotojas pareiškė, kad Kursko atgavimas iš Ukrainos Rusijai būtų „sunki kova“,.

Rusijos bepiločių dronų atakos prieš Ukrainą metu grupė Rusijos bepiločių orlaivių pažeidė Rumunijos oro erdvę.

Pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai Pokrovske

Sustiprintos Ukrainos pajėgos jau daugiau nei savaitę stabdo Rusijos puolimą Donecko srities Pokrovsko mieste, kuris yra pagrindinė fronto dalis. Kol kas nėra jokių ženklų, kad Rusija atsisakė savo tikslo žengti į miestą, praneša „The New York Times“.

Pažymima, kad kovos kaimuose ir laukuose į rytus nuo miesto tebėra nestabilios, o Rusijos kariai, pasak ten kovojančių kariškių, toliau žengia į priek.

Leidinyje priduriama, kad Pokrovsko rajone Ukraina sustiprino savo pajėgas kariais iš dviejų brigadų.

Ukrainos nacionalinės gvardijos 12-oji brigada „Azov“ taip pat paskelbė esanti Niujorke netoli Pokrovsko: „Kai brigada buvo dislokuota šiame rajone, padėtis fronto linijoje buvo katastrofiška. Nepaisant įtemptų kovų, mūsų kariai išlaiko liniją“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai

Per Rusijos aviacijos smūgį Sumuose – Ukrainos pasienio mieste – anksti sekmadienį žuvo du žmonės ir dar keli buvo sužeisti, pranešė regiono karinė administracija.

„Dėl oro smūgio žuvo du žmonės, (ir) dar keturi buvo sužeisti, įskaitant du vaikus, – sakoma karinės vadovybės pareiškime. – Sužeistiesiems teikiama būtina medicininė pagalba.“

Miesto meras Oleksijus Drozdenka teigė, kad taip pat buvo sugriauti namai ir transporto priemonės.

„Visos tarnybos yra vietoje“, – sakė jis platformoje „Telegram“.

Sumai yra kitapus sienos su Rusijos Kursko sritimi, kur rugpjūčio 6-ąją Kyjivas pradėjo netikėtą puolimą, iš dalies siekdamas sukurti „buferinę zoną“ Rusijos teritorijoje.

Kiek daugiau nei prieš savaitę per išpuolį šiame mieste žuvo du žmonės ir dar aštuoni buvo sužeisti.

Regiono valdžia tuo metu teigė, kad 183 Sumų gyvenvietėse, esančiose netoli sienos su Rusija, žmonės buvo raginami evakuotis, o dešimtys tūkstančių kitų teritorijos gyventojų tai jau buvo padarę.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nuotr./Sudža

Kursko operacija padarė įspūdį Ukrainos sąjungininkams savo greita pradine sėkme ir paneigė nuomonę, kad karas atsidūrė aklavietėje. Ji taip pat atskleidė Rusijos lyderio Vladimiro Putino pažadų, kad jis pasirengęs ginti savo teritoriją bet kokia kaina, beprasmiškumą.

Praėjo mėnuo nuo tada, kai Ukrainos kariuomenė pralaužė Rusijos sieną, ir dabar Amerikos ir Europos pareigūnai klausia, koks yra galutinis Ukrainos tikslas dėl 1300 kvadratinių kilometrų Rusijos teritorijos, kurią dabar užėmė ukrainiečiai, rašo „Bloomberg“ .

Visų pirma, kai kurie sąjungininkai baiminasi, kad Kyjivas gali būti priverstas atsisakyti to, ką užėmė, jei okupantai pradės didesnį kontrpuolimą.

Strateginių ir tarptautinių studijų centro Vašingtone Tarptautinio saugumo programos direktorius Sethas Jonesas teigia dar nepastebėjęs įrodymų, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos stato gilius įtvirtinimus savo kontroliuojamai Kursko teritorijai ginti.

„Jie tikrai nesiruošia didelio masto ilgalaikei gynybai“, – sako jis.

S.Jonesas mano, kad Ukraina tikriausiai tikisi greito atsitraukimo galimybės, tačiau palieka atvirą galimybę tęsti puolimą ir užimti daugiau teritorijos.

Per pastarąją parą Rusija kare su Ukraina neteko dar 1 270 karių, 30 artilerijos sistemų ir 4 tankų.

Apie tai praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

„Zuma press“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Ukrainai įsiveržus į Kursko sritį ir užėmus ten esantį Sudžos miestą, dujų kaina Europoje pakilo iki aukščiausio lygio šiais metais, rašė „The Economist“. Sudžos mieste yra degalų terminalas ir dujų stotis, kurių pagrindu Rusija per Ukrainą eksportavo dujas į Europą.

Pasak britų žiniasklaidos, Ukraina ir Rusija susitarė, kad dujų tranzitas per Sudžą bus tęsiamas. Tačiau neaišku, ar jis bus tęsiamas ir kitais metais.

Ukrainos, Rusijos ir ES susitarimas dėl dujų tranzito sudarytas dar 2019 m.

Ši sutartis turėtų baigti galioti šių metų pabaigoje.

ES strateginis tikslas – iki 2027 m. nebenaudoti rusiškų dujų, o Briuselis neturi noro bendradarbiauti su Vladimiru Putinu.

Visą tekstą skaitykite čia.

„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos dronas „Shahed“

Bepiločių dronų atakoms Ukrainoje Rusijos kariai naudoja ne tik įprastus atakos bepiločius orlaivius. Priešas naudoja ir primityvius modelius.

Apie tai Ukrainos žiniasklaidai pasakojo generolas leitenantas Ihoris Romanenka. 

Pasak jo, šie primityvūs bepiločiai dronai skirti Ukrainos priešlėktuvinei gynybai „persotinti“.

„Rusų naudojami dronai yra įvairių tipų. Pastaruoju metu jie naudoja tam tikrus imitacinius dronus – gana primityvius, kurie turi atskristi, įvardyti save kaip tam tikrą taikinį, kad persotintų mūsų priešlėktuvinės gynybos sistemą. Jų užduotis – kažkur skristi“, – aiškino jis.

„Veikiant mūsų elektroninės kovos priemonėms, dronų valdymo sistema praranda orientaciją ir persijungia į inercinę sistemą. Jei dronai ištrūksta iš mūsų veikimo zonos, jie bando „surasti save“, tačiau tai užtrunka. Dažnai dronams trūksta išteklių, todėl jie arba krenta, arba, praradę orientaciją, skrenda bet kur, – tęsė generolas leitenantas paaiškindamas, kodėl rusų dronai pažeidžia kitų šalių – Baltarusijos, Rumunijos, Lenkijos ir Moldovos – oro erdvę.