Svarbiausios naujienos
- Lemtis ar klaida? Naikintuvas F-16 turėjo ginti Kyjivą, o ne skristi į frontą, kur sudužo
- Siaubą kelianti naujovė: skystą metalą ant rusų pozicijų spjaudantys Ukrainos dronai-drakonai
- Naktį į Baltarusiją skrido rusų dronai, vienas jų buvo vos 70 km nuo Lietuvos
- K.Budanovas: pažangūs Ukrainos dronai gali smogti itin giliai į Rusijos teritoriją
- „Atremia rusus“: Ukrainos kariuomenė kontratakuoja Pokrovsko kryptimi
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Buvęs JAV kariuomenės vadas B.Hodgesas: V.Putiną gali patraukti oligarchai – jie nepatenkinti
13:50
Rusijos vadovui Vladimirui Putinui artimi oligarchai gali atsisukti prieš jį ir priversti pasitraukti iš valdžios, jei jis atsisakys nutraukti karą Ukrainoje. Kaip laikraščiui „The Sun“ sakė buvęs JAV kariuomenės vadas generolas leitenantas Benas Hodgesas, kai Rusijos oligarchams baigsis pinigai, baigsis ir jų lojalumas V.Putinui.
Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, Vakarai daugeliui Rusijos oligarchų įvedė griežtas sankcijas. Jiems buvo uždrausta keliauti į užsienį, o jų turtas buvo įšaldytas, todėl žlugo daugelis jų tarptautinių verslo sandorių ir jie liko be pragyvenimo šaltinio.
Benas Hodgesas mano, kad šios sankcijos, kurios tebegalioja iki šiol, gali būti lemiamas veiksnys V.Putinui žlugti, nes oligarchai yra labai nepatenkinti tokiais apribojimais.
„Kažkuriuo metu oligarchai, vidinis ratas, pavargs nuo visų jiems taikomų apribojimų, įskaitant jų turtą. Kažkuriuo momentu jie pasakys: „Aš negaliu važiuoti pas savo meilužę prie Adrijos jūros. Aš nebegaliu siųsti savo vaikų į mokyklą Londone ar Stanforde“. Ir tada, manau, galbūt kažkas įvyks“, – sakė jis.
Buvęs JAV kariuomenės vadas mano, kad reikia toliau daryti spaudimą Rusijai ir jos oligarchams.
„Turime izoliuoti Rusiją nuo likusio pasaulio diplomatiniu, ekonominiu, politiniu ir kariniu požiūriu. Rusijos pralaimėjimas turi būti mūsų strateginis tikslas, o tai reiškia, kad padarysime viską, kas būtina jam pasiekti“, – sako jis.
Kitas būdas nuversti V.Putiną, B.Hodgeso nuomone, yra nuteikti prieš jį jo paties piliečius.
Kovo mėnesį vykusiuose prezidento rinkimuose V.Putinas surinko 87 proc. balsų. Tačiau jei pasitikėjimas ilgamečiu lyderiu pradės mažėti, pokyčiai gali įvykti greitai.
„Rusijos žmonės turi patys nuspręsti, kada jiems gana. Rusijoje nepamatysite tokių protestų gatvėse kaip Minske ar net Irano sostinėje Teherane. Ir aš manau, kad kada nors tai pasikeis. Nežinau, kada jie galutinai pratrūks“, – sakė jis.
Kursko srityje Ukraina atakavo dar vieną tiltą
22:44
Ukrainos pajėgos Kursko srityje beveik sugriovė dar vieną tiltą, praneša ukrainiečių žiniasklaida.
Smūgių filmuotą medžiagą paskelbė 116-osios atskirosios mechanizuotosios brigados „Khorne Group“ padalinys.
Mil.in.ua analitikai iškėlė prielaidą, kad tiltui sunaikinti buvo panaudotas amerikietiškas raketų paleidimo įrenginys HIMARS arba M270.
Tiltas smarkiai apgadintas, juo vos gali važiuoti automobiliai.
V.Zelenskis pergalės planą ketina atskleisti trims lyderiams
21:23
Ukraina dabartiniam JAV prezidentui Joe Bidenui, taip pat dviem pagrindiniams kandidatams į prezidentus – Kamalai Harris ir Donaldui Trumpui – pateiks išsamų planą, kaip laimėti karą. Prezidentas Volodymyras Zelenskis tai paskelbė vakariniame vaizdo kreipimesi.
Jis pažymėjo, kad šiandien Ukraina pradėjo dirbti su partneriais, kad įgyvendintų susitarimus, kurie buvo pasiekti šią savaitę per susitikimą Rammšteine Vokietijoje ir per susitikimus Italijoje.
Pasak V.Zelenskio, ypač svarbios derybos įvyko su JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu, Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu ir Italijos ministre pirmininke Giorgia Meloni.
„Nuolat dirbame su abiejų partijų atstovais Jungtinėse Valstijose – forumo Italijoje kuluaruose surengiau susitikimą su JAV Kongreso delegacija. Visų pirma kalbėjomės apie pergalės planą Ukrainai – apie tam tikras jo detales. Ir visus žingsnius išsamiai pristatysime JAV prezidentui J.Bidenui ir abiem kandidatams į prezidentus – D.Trumpui ir K.Harris,“ – sakė V.Zelenskis.
Trys Ukrainos tikslai kuriant dronus
20:36
Vienas iš pagrindinių Rusijos kariuomenės kozirių Ukrainos kare – agresoriaus pranašumas, kurį suteikia oro atakos priemonių – lėktuvų, raketų ir tolimojo nuotolio dronų – skaičius. Pastarieji sukelia daugiausia problemų.
Dabar Ukraina kuria kelias naujas priemones, skirtas kovoti su dronais, kad kompensuotų rusų pranašumą, rašo „Bild“.
Ukraina šiuo metu dirba trimis frontais:
- Dronų perėmėjai. Ši naujovė jau įdiegta ir kurį laiką sėkmingai veikia. Nedideli bepiločiai dronai buvo modifikuoti taip, kad juos būtų galima naudoti ne žvalgybai ar antžeminių taikinių puolimui, o kovai ore. „Bild“ apskaičiavo, kad ukrainiečių bepiločiai perėmėjai kiekvieną savaitę atakuoja apie 50 Rusijos žvalgybinių bepiločių orlaivių ir net didelių dronų „Lancet“.
- Sparnuotieji perėmimo bepiločiai orlaiviai. Mažų dronų problema yra ta, kad jie gali nuskristi tik kelis kilometrus, ypač dideliame aukštyje, todėl rusų šnipinėjimo dronai gali lengvai jų išvengti. Todėl Ukraina dabar kuria perėmimo dronus su fiksuotais sparnais, kurie gali sekti Rusijos droną iki 60 kilometrų atstumu ir iki keturių kilometrų aukštyje. Tokio tipo dronai jau bandomi ir tikimasi, kad kariuomenę jie pasieks iki šių metų pabaigos.
- Tolimojo nuotolio dronai-žudikai. Ukrainos tikslas – sukurti „dronus-žudikus“, kurie galėtų perimti ir sunaikinti Rusijos ir Irano „Shahed/Geranium“ tolimojo nuotolio dronus. Kad tokie perėmėjai būtų veiksmingi, jų greitis turi būti ne mažesnis kaip 200 km/val., o nuotolis – didelis (ne mažesnis kaip 200, o geriausia – 500 km). Kartu jie turėtų būti nebrangūs.
Pasak „Bild“, Ukraina tikisi sukurti trečiojo tipo bepiločius perėmėjus ne vėliau kaip 2025 m.
Kursko puolimo sėkmę gali nulemti vienas JAV sprendimas
19:18
Kursko operacija padėjo Ukrainai užimti Los Andželo dydžio teritoriją ir sugėdino Rusiją. Be to, atrodo, kad ji sutrikdė Rusijos geležinkelių sistemą.
Jei JAV sutiks su Ukrainos reikalavimais leisti suduoti gilesnius smūgius Rusijai, naudojant JAV pagamintas raketas, Rusijos gebėjimui perkelti karius ir atsargas gali būti smarkiai pakenkta, rašo „Business Insider“.
Rusija yra priklausoma nuo geležinkelių, kuriais gabenami kariai ir ginklų atsargos.
Šiandien problema ta, kad iš visos Rusijos sutelktos pajėgos – ukrainiečių skaičiavimais, apie 30 tūkst. kariškių – siekiant blokuoti Ukrainos puolimą, perkrauna geležinkelio stotis netoli Kursko ir dėl to trūksta lokomotyvų.
Baltarusijos geležinkelininkų profsąjunga paskelbė, kad nuo rugpjūčio 12 d. Rusijos geležinkelių vadovybė paprašė baltarusių nesiųsti traukinių į Oriolo-Kursko linijos stotis. Taip faktiškai nutrauktas geležinkelio susisiekimas tarp Baltarusijos ir Rusijos.
„Maskvos geležinkelio Smolensko rajono stotyse susikaupė daug „apleistų“ traukinių“, – pranešė Baltarusijos organizacija.
Ukraina keičia taisykles rusų karo belaisviams
17:37
Ukraina uždraudė rusų karo belaisviams skambinti savo giminaičiams Rusijoje ir dabar jiems leidžiama tik rašyti laiškus.
Apie tai pranešė Ukrainos ombudsmenas Dmytro Lubinecas šeštadienio vakarą teletilto eteryje.
D.Lubinecas pažymėjo, kad „vis dažniau ir dažniau Rusijos kariškiai žudo ukrainiečių karo belaisvius, tai fiksuoja ne tik tarptautinės organizacijos, bet ir Ukrainos atstovai. Jo nuomone, tokius veiksmus skatina aukščiausioji Rusijos Federacijos vadovybė.
Tuo pat metu Ukrainoje veikia keturios specialios stovyklos rusų karo belaisviams, o sąlygos jose atitinka Ženevos konvencijas.
„Tiesą sakant, mes keičiame kai kuriuos dalykus. Pavyzdžiui, buvo daug diskusijų dėl galimybės rusų karo belaisviams paskambinti savo giminaičiams Rusijoje. Mūsų pozicija buvo labai paprasta: pagal Ženevos konvencijas yra teisė į susirašinėjimą, bet ne į telefono skambutį“, – sakė D.Lubinecas.
O.Scholzas ragina intensyvinti pastangas, kad būtų greičiau pasiekta taika Ukrainoje
17:30
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sekmadienį paragino suintensyvinti diplomatines pastangas, kad būtų greičiau pasiekta taika Ukrainoje, plataus masto Rusijos karui tęsiantis jau trečius metus.
Šis raginimas nuskambėjo tuo metu, kai O.Scholzas susiduria su vis didesniu spaudimu namuose, nes visuomenė jaučia nuovargį dėl karo.
„Manau, kad dabar atėjo laikas aptarti, kaip galėtume išeiti iš šios karo padėties ir greičiau pasiekti taiką“, – sakė O.Scholzas interviu visuomeniniam transliuotojui ZDF.
Plačiau skaitykite čia.
G.Nausėda: drono incidentas Latvijoje rodo poreikį stiprinti Baltijos šalių oro gynybą
17:04
Latvijoje šeštadienį sudužus Rusijos kariniam dronui, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pasmerkė agresorės vykdomus NATO oro erdvės pažeidimus ir paragino stiprinti oro gynybą Baltijos šalyse.
„Lietuva smerkia NATO oro erdvės pažeidimus, kuriuos atlieka Rusija, ir palaiko paveiktus sąjungininkus“, – socialiniame tinkle „X“ sekmadienį paskelbė G. Nausėda.
„Naujas incidentas Latvijoje rodo, kad turime stiprinti Baltijos valstybių oro gynybą. Rotacinis oro gynybos modelis turi būti pritaikytas, kaip sutarta (NATO – BNS) viršūnių susitikime Vilniuje“, – pabrėžė Lietuvos vadovas.
Kaip skelbia Latvijos gynybos ministerija, šeštadienį bepilotis orlaivis sudužo šios šalies Rezeknės miesto apylinkėse.
Latvijoje aptiktos iš Baltarusijos atskridusio Rusijos karinio drono nuolaužos
17:02
Rytiniame Latvijos Rėzeknės regione rastos iš Baltarusijos skridusio Rusijos karinio drono nuolaužos, sekmadienį pranešė Gynybos ministerija.
Pasak ministerijos, Rusijos dronas Rėzeknės regione nukrito šeštadienį. Šalies tarnybos, įskaitant policiją, aiškinasi incidento aplinkybes.
Gynybos ministerija teigė, kad, sprendžiant iš pirmosios informacijos, tai yra Rusijos karinis dronas.
Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų (NAF) duomenimis, jis į Latvijos oro erdvę įskrido iš Baltarusijos.
Apie incidentą buvo informuoti atsakingi vyriausybės pareigūnai, teisėsaugos institucijos ir NATO šalys.
NAF vadas generolas leitenantas Leonidas Kalninis naujienų agentūrai LETA sakė, kad bepilotis orlaivis į Latvijos oro erdvę įskrido ankstyvą šeštadienio rytą ir iš karto buvo pastebėtas.
„Stebėjome situaciją, išsiaiškinome, kiek ji buvo pavojinga ir ar galėjo kilti pavojus objektams ir civiliams gyventojams“, – sakė kariškis.
Anot L. Kalninio, pirminė informacija rodo, kad objektas Latvijoje neturėjo „priešiškų tikslų“. Jis sakė, kad, remiantis ekspertų turima informacija, šis dronas „neturėjo konkretaus tikslo skristi į Latviją“.
„Ši situacija patvirtina, kad privalome tęsti pradėtą darbą stiprinant rytinę Latvijos sieną, įskaitant oro gynybos pajėgumų ir elektroninės kovos pajėgumų, leidžiančių apriboti įvairios paskirties dronų veiksmus, plėtrą“, – sakė gynybos ministras Andris Sprūdas.
Užsienio reikalų ministrė Baiba Bražė sakė, kad pirmadienį į Užsienio reikalų ministeriją iškviestas Rusijos ambasados atstovas.
„Rusijos karas Ukrainoje verčia mus neprarasti budrumo. Šiandien panašus incidentas įvyko ir Rumunijoje. Esame budrūs, ryžtingi ir šaltakraujiškai svarstome tolesnius žingsnius, pasitelkdami sąjungininkus“, – sakė ministrė.
Atsižvelgdama į Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą, Latvija sustiprino savo sausumos sienų, oro erdvės ir teritorinių vandenų gynybą, o NAF taip pat stiprina oro gynybos pajėgumus prie rytinės sienos. NATO sąjungininkai rotacijos principu vykdo oro patruliavimo misijas virš Baltijos šalių.
Tuo metu Rumunija anksčiau sekmadienį pranešė, kad Rusijos atakos dronas, nukreiptas prieš civilinę infrastruktūrą kaimyninėje Ukrainoje, naktį įskrido į jos oro erdvę.
Šioje NATO priklausančioje šalyje jau anksčiau buvo rasta dronų fragmentų.
Lenkija rugpjūčio 26-ąją buvo paskelbusi, kad skraidantis objektas, tikriausiai Irano kilmės dronas „Shahed“, pateko į šalies oro erdvę po mirtinų Rusijos smūgių kaimyninėje Ukrainoje.
Visgi šią savaitę lenkų kariuomenė pripažino, kad yra labai didelė tikimybė, jog tąkart dronas nepažeidė Lenkijos oro erdvės.
Anksčiau Lenkija yra užfiksavusi bent du atvejus, kai jos oro erdvę pažeidė Rusijos raketos arba dronai, atakavę Ukrainą, vėliausią kartą – gruodį.
Kremliaus taktiką Ukraina atsuko prieš rusus: „Jie turi suprasti naują realybę – žiema bus kitokia“
15:40
Rusijos gyventojai turi suprasti, ką reiškia šalta žiema – su tokiu noru ukrainiečiai pradėjo taikyti kitokią taktiką atakuodami taikinius Kremliaus teritorijoje. Kaip rašo „Forbes“, tokios ukrainiečių strategijos pasirinkimas nėra atsitiktinis.
Rugpjūčio pabaigoje Rusija įvykdė didžiausią raketų ir dronų ataką prieš Ukrainą nuo 2022 m. pradėto plataus masto karo pradžios.
Kyjivas iš karto po to pareiškė, kad „nebeturi jokių raudonų linijų“ dėl atsakomųjų smūgių.
Visą straipsnį skaitykite čia.
V.Zelenskis paskyrė naujus savo patarėjus, administracijos pareigūnus
15:36
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį paskyrė savo kalbų rašytoją Dmytro Lytvyną ir buvusį strateginės pramonės ministrą Oleksandrą Kamyšiną naujaisiais savo patarėjais, rodo internete paskelbti dekretai.
V.Zelenskis taip pat paskyrė buvusią Reintegracijos ministerijos vadovę Iryną Vereščuk ir buvusį Užkarpatės srities karinės administracijos vadovą Viktorą Mykytą naujais prezidento kanceliarijos vadovo Andrijaus Jermako pavaduotojais.
Šią savaitę atsistatydinimo pareiškimus pateikė keli Ukrainos ministrai, įskaitant strateginių pramonės šakų ministrą O.Kamyšiną, teisingumo ministrą Denysą Maliuską, aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių ministrą Ruslaną Strilecą.
Trečiadienį šalies parlamento pirmininkas Ruslanas Stefančukas pranešė, jog atsistatydina ir Ukrainos diplomatijos vadovas Dmytro Kuleba, jį pakeitė iki šiol užsienio reikalų viceministru dirbęs Andrijus Sybiha.
