V.Zelenskis: Ukraina atstatys miestus ir padarys juos gražesnius už bet kurią Rusijos vietą

Rusija teigia esanti pasirengusi Ukrainoje „vykdyti humanitarinę operaciją“. Siekdami pateisinti dar vieną „operaciją“, Rusijos pareigūnai kalba apie humanitarinę katastrofą daugelyje miestų, kurią patys išprovokavo, skelbia „Ukrainska pravda“, remdamasis Rusijos žiniasklaidos kanalu „RIA novosti“.

Rusijos humanitarinio reagavimo štabas teigia, kad kovo 5-7 d. iš užsienio šalių ambasadų ir Ukrainos piliečių esą gavo daugiau kaip 2 mln. prašymų evakuotis, skelbia „Ukrainska pravda“.

Rusijos kariuomenė Ukrainoje patiria didelių nuostolių tiek dėl gyvosios jėgos, tiek dėl įrangos. Be to, okupantai susiduria su atsargų trūkumu – jiems trūksta degalų, ginklų, maisto ir vandens.

Tokiomis sąlygomis Vladimiras Putinas gali griebtis išbandytos praktikos siųsti „humanitarinius konvojus“, kurią jis taikė Donbase. Kai prisidengiant humanitarinėmis prekėmis į Ukrainą buvo įvežami ginklai ir ištekliai okupacinėms pajėgoms.

Odesos uostamiestyje apie vidurnaktį vietos laiku buvo girdimi trys ar keturi garsūs sprogimai iš vakarų pusės.

BBC žiniomis, tai buvo Ukrainos gynybos sistema, atrėmusi artėjančias Rusijos raketas, paleistas iš vieno iš keleto karo laivų, esančių netoli šios pakrantės.

Įtampa Odesoje – svarbiame Maskvos strateginiame taikinyje – auga. Anksti sekmadienį Ukrainos pajėgos mieste teigia pataikiusios į vieną iš Rusijos laivyno flotilių, padarydamos didelę žalą, o socialinėje žiniasklaidoje pasirodė vaizdai, kuriuose matyti triukšmingai švenčiantys kariai.

Nuo 19 val. čia kasdien galioja komendanto valanda, o pirmadienį daugiau nei valandą buvo girdėti oro pavojaus sirenos, perspėjant, kad Rusijos laivai persidislokuoja ruošdamiesi puolimui.

Pentagonas tiki, kad pranešimai, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bando verbuoti užsienio kovotojus kovoti Ukrainoje Rusijos pajėgų vardu, yra teisingi, pirmadienį CNN sakė Pentagono atstovas spaudai Johnas Kirby.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Johnas Kirby

„Turime duomenų, kurie patvirtina istoriją, kad iš tikrųjų jie bando įtraukti ir verbuoti užsienio kovotojus, o tai, mūsų nuomone, verta dėmesio, kad turėdamas daugiau nei 150 000 karių, sustabdęs karinį progresą Ukrainos viduje, ypač šiaurėje, ponas Putinas mano, kad reikia bandyti verbuoti užsienio kovotojus šiam savo karui“, – sakė J.Kirby, kai buvo paklaustas, ar ši istorija, apie kurią pirmasis pranešė laikraštis „Wall Street Journal“, yra teisinga.

Rusija antradienį atvers humanitarinius koridorius ir leis civiliams evakuotis iš kelių užpultos Ukrainos miestų, įskaitant sostinę Kyjivą ir uostamiestį Mariupolį, pranešė šalies naujienų agentūros.

„2022 metų kovo 8 dieną nuo 10 val. Maskvos (9 val. Lietuvos) laiku Rusijos Federacija skelbia tylos režimą ir yra pasirengusi atverti humanitarinius koridorius“, – nurodė Rusijos gynybos ministerijos padalinys.

Jis paskelbė evakuacijos kelius iš Kyjivo, Mariupolio, Charkivo ir Sumų – visi šie miestai pastarosiomis dienomis buvo smarkiai apšaudomi Rusijos pajėgų.

Gynybos ministerijos padalinys tuo pačiu apkaltino Ukrainą, kad šiai „nepavyko užtikrinti humanitarinių koridorių funkcionavimo“. Jis pabrėžė, kad situacija daugelyje Ukrainos miestų „smarkiai suprastėjo ir įgavo humanitarinės katastrofos požymių“.

Tuo tarpu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dėl nepavykstančios civilių evakuacijos kaltina Rusiją.

„Buvome sutarę dėl humanitarinio koridoriaus. Ar tai suveikė? Rusijos tankai, Rusijos gradai (raketinė artilerija), Rusijos minos toliau veikė“, – socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše sakė V.Zelenskis.

Anot Maskvos, apie evakuacijos kelius Ukrainos pusei bus pranešta vidurnaktį Grinvičo (2 val. Lietuvos) laiku.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kreipėsi į Rusijos moteris ir pažadėjo joms, kad į karines operacijas Ukrainoje neįtrauks Rusijos šauktinių ir rezervistų. Anksčiau jis taip pat žadėjo nevykdyti karinių manevrų, po kurių pradėjo karą.

V.Putinas pareiškė, kad nei šauktiniai, nei rezervistai neva nedalyvauja ir nedalyvaus kare su Ukraina.

„Jokie šauktiniai kariai nedalyvauja ir nedalyvaus kovinėse operacijose, taip pat nebus papildomai šaukiami rezervistai iš atsargos pajėgų. Paskirtas užduotis vykdys tik profesionalūs kariškiai“, – V.Putiną cituoja „Ukrayinska Pravda“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis video įrašu kreipėsi į savo šalies ir užsienio žmones. V.Zelenskis pareiškė, kad Ukraina atstatys visus savo miestus, kuriuos sugriovė Rusijos okupantai, ir padarys juos gražesnius už bet kurį kitą Rusijos miestą.

Jis sako, kad neapykanta, kurią Rusijos pajėgos atnešė į Ukrainos miestus, juose neliks.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Jos pėdsakų neliks. Neapykanta nėra susijusi su mumis. Todėl priešo pėdsakų neliks. Padarysime viską. Savo miestus, kuriuos okupantas sunaikino, padarysime gražesnius nei bet kuri kita Rusijos vieta“, – sakė jis.

Pažymėtina, kad kovo 7 d. vakare V.Zelenskis įrašė vaizdo įrašą iš Bankovos gatvės Kyjive. Ukrainos prezidentas sakė, kad liks šalies sostinėje.

„Lieku Kyjive. Savo biure. Nesislapstau. Ir nieko nebijau“, – sakė V.Zelenskis.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba patvirtino, kad ketvirtadienį, kovo 10 d., planuoja susitikti su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Dmytro Kuleba

Pirmadienį per Ukrainos televiziją D.Kuleba pareiškė, kad jei S.Lavrovas yra pasirengęs rimtam dalykiniam pokalbiui, jis taip pat yra pasirengęs. D.Kuleba sakė, kad kalbėtųsi su bet kuo, kad būtų sudaryta taika.

Rusai iš oro smogė trims kariniams objektams Žytomyre ir jo apylinkėse. Apie tai informavo Žytomyro meras Serhijus Suchomlinas. 

„Neseniai netoli Promyšlennajos (gatvės – red.) buvo surengtas dar vienas oro smūgis Okko naftos saugyklai. Kol kas neturime patvirtinimo, kad yra nukentėjusiųjų.

Taip pat buvo smogta iš oro šarvuočių gamyklai (Novoguyvinsko gyvenvietė – red.) ir Ozernoje oro uostui. Kaip ir pastarosiomis dienomis. Mes laikomės. Kartu mes esame jėga“,– sakė meras.

Ukrainos energetikos ministerija teigia, kad šiuo metu daugiau nei 742 tūkst. žmonių visoje šalyje neturi prieigos prie elektros energijos.

Ji teigė, kad situacija blogiausia Rusijos ginčijamame Donecko regione rytuose, kur daugiau kaip 233 tūkst. žmonių yra „visiškai atjungti“.

Ministerija pridūrė, kad daugiau kaip 238 000 ukrainiečių neturi dujų.

Pasak jos, per pastarąją parą keliems tūkstančiams vartotojų buvo atnaujintas elektros energijos ir dujų tiekimas, tačiau „aktyvūs karo veiksmai sukėlė naujų elektros tinklo pažeidimų ir sutrikimų“.

Vaizdo įrašuose matyti dešimtys Rusijos karių, išsirikiavusių eilėmis sankryžoje rytinėje Čaplynkos, esančios daugiau kaip 300 km į pietus nuo Kyjivo, pusėje. Čaplynka yra pietinėje Dniepro upės pusėje Chersono srityje ir yra Rusijos okupuotoje Ukrainos teritorijoje.

Vaizdo įrašuose taip pat matyti dešimtys protestuotojų.    

„Idi domoi“, – skanduoja kai kurie minios nariai – „eik namo“ rusų kalba. „Idi do domu“, kiti minios nariai skanduoja – „eik namo“ ukrainiečių kalba.   

Po to vaizdo įraše girdimi šūviai, tačiau neatrodo, kad kas nors būtų sužeistas.

Minia nepajuda iš vietos. „Eikite namo, berniukai, grįžkite namo“, – girdėti, kaip kažkas šaukia.    

Pagrindinis Rusijos pajėgų veržimasis Kyjivo link tebėra „sustojęs“, pirmadienį žurnalistams sakė aukštas JAV gynybos pareigūnas. Pareigūnas neturėjo naujausios informacijos apie tai, kaip toli nuo Kyjivo centro yra didelė Rusijos karinė kolona.

„Mes vis dar manome, kad jie yra už miesto ribų, pagrindinis puolimas vis dar įstrigęs už miesto ribų, – pirmadienį sakė pareigūnas. - Šiandien neturiu duomenų, kokiu atstumu nuo Kyjivo jie yra. Jie ir toliau bando daryti pažangą.“

Praėjusios savaitės pabaigoje konvojaus pradžia buvo maždaug už 25 km nuo Kyjivo centro.

„Akivaizdu, kad Kijeve vyksta mūšiai, jie toliau jį bombarduoja ir smogia“, – pridūrė pareigūnas. 

„Didžioji dauguma Rusijos pajėgų raketų smūgių“ tęsiasi „trimis kryptimis“: į šiaurę žemyn link Kyjivo, „iš pietų į viršų nuo Krymo link Mikolajivo ir link Mariupolio“ ir „šiaurės rytų kryptimi link Charkivo“, sakė pareigūnas. 

„Ukrainos vakaruose nepastebėjome jokio didelio aktyvumo“, – pridūrė pareigūnas.

Pirmadienį, kaip rodo vaizdo įrašai, po tariamo Rusijos karinio smūgio Ukrainos Zavoryčių kaime degė Švento Jurgio bažnyčia. 

Pirmadienį filmuotuose vaizdo įrašuose matyti, kad dega bažnyčios stogas.   

„Jie užpuolė mūsų bažnyčią, niekas neikite ten, – sako vyras vaizdo įraše. – Jie užpuolė mūsų bažnyčią“. 

„Rusų pasaulis, – kitame vaizdo įraše sako kitas. – Štai jūsų rusiškas pasaulis!“ 

Ukrainos stačiatikių bažnyčia savo interneto svetainėje patvirtino, kad bažnyčia dega, ir teigė, kad parapijiečiai pranešė, jog jai smogė Rusijos kariuomenės smūgiai. 

Jurgio bažnyčios rektorius archijerėjus Petro Kotiukas Ukrainos stačiatikių bažnyčios interneto svetainėje paskelbtame pareiškime sakė, kad į bažnyčios kupolą pataikė sviedinys ir kad rusų kariai apšaudė namus. 

Priešlėktuvinės gynybos pajėgos numušė Rusijos lėktuvą virš Kyjivo, o kitas buvo sunaikintas per oro mūšį sostinės pakraštyje.

Apie tai informavo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnij „Facebook“ tinkle. 

„20.30 val. oro gynybos pajėgos numušė Rusijos karinių oro pajėgų lėktuvą virš Kyjivo. 21.10 val. per oro mūšį netoli miesto buvo numuštas antras priešo lėktuvas“, – informavo jis.

Dėl dviejų Rusijos oro antskrydžių Žytomyro mieste ir Černiachovo kaime (Žytomyro sritis) naftos saugyklose kilo gaisrai, skelbia „Ukrainska pravda“.

Žytomyre užsidegė 10 kubinių metrų talpos rezervuaras. Pirminiais duomenimis, aukų ir sužeistųjų nėra.

Černiachovo kaime užsidegė dvi pusiau tuščios cisternos. Jų talpa tikslinama. Buvo evakuoti netoliese esančių privačių namų gyventojai. Nukentėjusiųjų ir sužeistųjų nėra.  22.40 val. gaisras buvo lokalizuotas Černiachovo kaime esančioje naftos bazėje. 

Mykolajivo miesto meras pirmadienį pareiškė, kad Rusijos pajėgos traukiasi po, jo teigimu, bandymo užpulti miesto oro uostą. 

Mykolajivo meras Oleksandras Senkevyčius CNN sakė, kad Rusijos kariškiai bandė „pulti oro uostą, o mūsų kariai su jais kovėsi ir jie atsitraukė iki sienos... už 20-25 km“. 
 

Anksčiau buvo pranešta apie Indijos studentus, įstrigusius Sumų mieste šiaurės Ukrainoje.

Dabar Ukrainos pareigūnai teigia, kad vyriausybė padėjo evakuoti apie 20 tūkst. Indijos studentų iš užpultų teritorijų, praneša naujienų agentūra „Reuters“.

Tačiau apsiaustuose miestuose, įskaitant Sumus, Černihivą, Mariupolį ir Chersoną, tebėra įstrigę apie 2 tūkst. užsienio studentų, „Reuters“ citavo ministro pirmininko pavaduotoją Iryną Vereščuk.

Antradienį Jungtinės Karalystės parlamente kalbės Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Virtualus kreipimasis įvyks 19 val. Lietuvos laiku.

Mykolajivo srities valstybinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas informavo, kad Rusijos raketa „Kalibr“ pataikė į karinį dalinį, kuriame miegojo Ukrainos kariai.

„Tie asilai užpuolė mūsų miestą 5.15 val. ryto. Klastingai ir ciniškai, kai žmonės miegojo. Į 79-ąją brigadą, kurios kareivinėse kareiviai kaip tik miegojo, įskriejo raketa.

Dienos pabaigoje aštuoni žmonės žuvo, aštuoni dingo be žinios, 19 buvo sužeisti, civilių skaičius tikslinamas“,– sakė V.Kimas.

Mykolajivo srities valstybinės administracijos vadovas pridūrė, kad okupantai turėjo įsakymą užimti Mykolajivą bet kokia kaina.

Mūšyje dėl Mariupolio Azovo pulko jūrų pėstininkai ir kovotojai sunaikino Rusijos tankų kuopą, šešias šarvuotas kovos mašinas ir apie 40 karių. Apie tai pranešė Jungtinių pajėgų operacijos štabas.

Ukrainos globos namuose ir internatinėse mokyklose gyvena 100 tūkst. vaikų, ir prieš evakuojant juos iš Ukrainos, kur Rusija vykdo didelio masto invaziją, reiktų siekti tėvų sutikimo, pirmadienį pareiškė Jungtinės Tautos.

JT pabėgėlių ir vaikų agentūrų vadovai drauge paskelbė prašymą dėl pažeidžiamų nepilnamečių.

Daugiau apie tai skaitykite čia. 

Kyjivo centre girdimi garsūs sprogimai, kaukia oro pavojaus sirenos. Apie tai praneša Kyjivo miesto administracija. 

„Kyjive perspėjimas dėl oro pavojaus! Visi turi nedelsiant eiti į slėptuves!“, – cituojama Kyjivo miesto savivaldybė.

Bandant organizuoti humanitarinį koridorių iš Rusijos okupuotų Irpino, Bučos ir Hostomelio miestų, pavyko evakuoti apie 2 000 žmonių, tačiau iš sostinės pakraščių dar reikia evakuoti daugiau kaip 4 000 gyventojų.

Apie tai informavo Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Vadimas Denysenka, komentuodamas Ukrainos televizijos kanalui. 

„Šiandien buvo bandoma sukurti humanitarinį koridorių iš Irpino, Bučos, Hostomelio. Buvo evakuota apie 2 000 žmonių. Mums tai didelis proveržis, nes šie žmonės buvo Rusijos įkaitai. Tačiau, deja, daugiau kaip 4 000 žmonių lieka okupuotose teritorijose netoli Kyjivo – Makarive, Hostomile, dalyje Borodiankos rajono ir kitur“, – sakė V.Denysenka. 

Pasak jo, valdžios institucijos daro viską, kas įmanoma, kad evakuotų civilius gyventojus, tačiau „rusai daro viską, kas įmanoma, kad humanitarinių koridorių neturėtume“.

Pasak aukšto rango JAV gynybos pareigūno, Rusija skyrė „beveik 100 proc.“ kovinės galios, kuri buvo sutelkta Ukrainos pasienyje ir Baltarusijoje, skelbia CNN.

Pasak pareigūno, Rusija taip pat paleido daugiau kaip 625 raketas prieš Ukrainą.

Pareigūnas sakė, kad JAV vertinimu, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis turi „didžiąją daugumą savo stacionarių lėktuvų“, taip pat ginklų „žemė-oras“ Ukrainos oro erdvei ginti.

Mėginimai evakuotis iš apgulto Ukrainos pietuose esančio Mariupolio uostamiesčio iš esmės žlugo, kai šeštadienį ir sekmadienį nutrūko paliaubos.

Miestas jau kelias dienas yra apsuptas Rusijos pajėgų, neveikia ryšių linijos, nėra elektros, sparčiai trūksta maisto.

Tačiau pranešama, kad nedideliam skaičiui žmonių pavyko pabėgti iš miesto, rašo BBC.

Vietos žurnalistė Anna Romanenko BBC sakė, kad iš miesto pavyko išvažiuoti privačių automobilių kolonai. Vienas iš pabėgusiųjų jai pasakojo, kad važiuodami nedideliais kaimo keliukais, prisidengdami tamsa, jie sugebėjo pasiekti Ukrainos kontroliuojamą teritoriją.

Generalinis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų štabas teigia, kad Rusijos pajėgos planuoja raketų ir bombų atakas prieš didžiuosius Ukrainos miestus ir pramonės infrastruktūrą. Anot Generalinio štabo įrašo feisbuke, šiam tikslui į Baltarusijos teritoriją perkeliami Centrinės ir Rytų karinių apygardų oro pajėgų daliniai.

„Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos atremia sutelktus priešo raketų ir aviacijos smūgius ir oro atakas, priešlėktuvine priedanga dengia svarbius (kritiškai svarbius) Ukrainos objektus ir kariuomenės grupuotes. Užpuolikai planuoja aktyvuoti aviaciją, kad galėtų vykdyti raketų ir oro smūgius prieš didžiuosius Ukrainos miestus ir pramonės infrastruktūrą“, – rašoma Generalinio štabo pranešime.

Pažymima, kad šiuo tikslu į Baltarusijos Respublikos teritoriją perkeliami Centrinės ir Rytų karinių apygardų aviacijos daliniai.

Štabas praneša, kadČečėnijos lygerio Ramzano Kadyrovo samdinių dalinys apšaudo civilius gyventojus Milos kaime Kyjivo srityje. Anot pranešimo, tam tikrose Konotopo ir Ochtyrkos vietovėse veikianti RUsijos grupuotė neteko iki 50 proc. savo personalo. Kad galėtų tęsti puolimą, jiems reikia persigrupuoti ir papildyti atsargas, skelbia štabas.

„Okupantų klastingumas pasireiškia teroro taktika prieš civilius gyventojus, Ukrainos valdžios institucijų organizuojamų humanitarinių konvojų apšaudymu, propagandinių konvojų organizavimu ir bandymais legalizuoti okupacinę valdžią tam tikrose okupuotose teritorijose. Priešo moralinė ir psichologinė būklė išlieka labai žema ir turi tendenciją blogėti. Kai kuriomis kryptimis okupantai meta savo dokumentus ir bando grįžti į Rusijos teritoriją“, – pridūriama Generalinio štabo pranešime.

Mykolajive tęsiasi intensyvūs mūšiai, vaizdo įraše matyti nauji sprogimai ir dideli dūmų pliūpsniai aplink Ukrainos miestą, esantį maždaug už 250 km į pietus nuo Kijevo.

CNN nustatė geografinę vietą ir patikrino vaizdo įrašo autentiškumą. 

Vaizdo įraše, padarytame Korabelnyj rajone – piečiausiame Mykolajivo rajone – virš gyvenamojo rajono matyti sprogimai. Pastarosiomis dienomis Ukrainos ir Rusijos kariškių susišaudymai vyko aplink karinę bazę pietrytinėje miesto dalyje.

Vaizdo įraše, paskelbtame socialiniame tinkle „Telegram“, Mykolajivo srities regioninis administratorius Vitalijus Kimas teigė, kad rusai atsitraukia po to, kai „tankų mūšyje“ prie oro uosto prarado du tankus. V.Kimas taip pat sakė, kad dalis rusų pajėgų buvo evakuotos iš teritorijos sraigtasparniu. CNN nepavyko patikrinti V.Kimo teiginių, o jis nepateikė jokių juos patvirtinančių įrodymų.

Melitopolio televizijos ir radijo ryšio bokštus šiuo metu kontroliuoja Rusijos pajėgos.

Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas apie tai paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“.

„Melitopolio miesto televizijos bokštas, kartu su miesto radijo ryšio bokštais, yra kontroliuojami Melitopolio miesto okupantų – tų, kurie nuo šios dienos kontroliuoja miestą aplink jo perimetrą, – RF [Rusijos Federacijos – red. past.] Todėl nei per radijo stotis skleidžiamo turinio, nei mūsų vaizdo įrašų turinio nekontroliuoju nei aš, nei miesto vykdomasis komitetas“.

Ukrainos Lvivo miestas pasiekė savo galimybių padėti dėl Rusijos invazijos perkeltiems pabėgėliams ribą, pirmadienį pareiškė jo meras.

Nuo invazijos pradžios į Lvivą plūstelėjo šimtai tūkstančių perkeltųjų asmenų, todėl miesto ištekliai labai apkrauti.

Meras Andrijus Sadovijus sakė, kad Lvive dabar apsistoję apie 200 000 žmonių, o per stotį kasdien pravažiuoja apie 50 000 žmonių.

„Suprantame, kad bus dar viena banga“, – sakė A.Sadovijus. Jis paragino tarptautines humanitarines organizacijas padidinti pagalbą miestui.

Lvivo centrinė stotis tapo žmonių, bėgančių iš visos Ukrainos, ypač iš smarkiai apšaudomų Charkivo, Mariupolio ir Černihovo miestų bei sostinės Kyjivo, kelionės tašku.

Nuo vasario 24 d. prasidėjusios Rusijos invazijos Ukrainoje žuvo daugiau kaip 406 civiliai gyventojai, teigiama Jungtinių Tautų (JT) vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR) pareiškime, skelbia CNN.

Dar 801 civilis buvo sužeistas, teigia JT.

Organizacija pripažino, kad tikrieji skaičiai greičiausiai yra „gerokai didesni“.
 

Ukrainos ekstremalių situacijų tarnyba pranešė, kad pirmadienį Rusijos kariuomenė oro smūgiais apšaudė duonos fabriką, kuris yra Makarive, netoli Kyjivo. 

„Kovo 7 d. Makarive įvykus oro smūgiui, sviedinys pataikė į neveikiantį duonos fabriką. Iš griuvėsių buvo išgelbėti 5 žmonės, rasti 13 žmonių kūnai. Pirminiais duomenimis, gamyklos teritorijoje buvo apie 30 žmonių“, – rašoma departamento pranešime.

Ukrainos gynėjai virš Kyjivo vandens rezervuaro Vyšhorode numušė priešo sraigtasparnį, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sausumos pajėgos.

Ukrainos gynėjai pranešė apie dar vieną numuštą sraigtasparnį virš Vyšhorodo. Ryte Generalinis štabas pranešė, kad okupantai ruošiasi Vyšhorodo puolimui.

Ukrainos kariuomenės nuotr./Numuštas Rusijos pajėgų sraigtasparnis nukrito į vandens rezervuarą

Šiame mieste prie Kyjivo vandens rezervuaro yra hidroelektrinės ir hidroakumuliacinės elektrinės.

Pirmosiomis karo dienomis Ukrainos gynėjai taip pat numušė kelis sraigtasparnius virš rezervuaro ir pabėgusio prezidento Viktoro Janukovyčiaus rezidencijos Mežihirijoje, esančioje už kelių kilometrų nuo miesto. 

Pranešama, kad trečiasis Ukrainos ir Rusijos derybų etapas prasidėjo.

Ankstesniuose dviejuose etapuose nepavyko pasiekti jokios pažangos siekiant taikos.

Derybose vėl daugiausia dėmesio bus skiriama humanitariniams koridoriams – kad Ukrainos civiliai gyventojai galėtų pabėgti nuo karinių veiksmų, šalies pietuose ir rytuose tęsiantis intensyviam miestų centrų apšaudymui, skelbia BBC.

Ukraina anksčiau pirmadienį atmetė Maskvos pasiūlymą atverti humanitarinius koridorius evakuoti civiliams iš apsiaustų miestų į Rusijos arba Baltarusijos teritoriją.

Ukrainos vicepremjerė, laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė Iryna Vereščuk pabrėžė, kad siūlymas atidaryti humanitarinius koridorius iš Ukrainos į Rusiją yra absurdiškas ir nepriimtinas.

Raudonasis Kryžius pirmadienį pasmerkė augančią humanitarinę krizę Ukrainoje ir įspėjo dėl didžiulio perkeltų asmenų skaičiaus bei jų poreikių Rusijos užpultoje šalyje ir kaimyninėse valstybėse.

„Konfliktas Ukrainoje virsta viena didžiausių humanitarinių krizių Europoje daugeliui ateinančių metų“, – žurnalistams Ženevoje sakė Tarptautinės Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacijos vadovas Francesco Rocca.

„[Gyventojų] perkėlimas ir poreikiai yra didžiuliai ir tikriausiai didės tiek Ukrainoje, tiek už jos ribų“, – sakė jis.

Per 12 Rusijos pradėto karo Ukrainoje dienų žuvo šimtai ir buvo sužeista dar tūkstančiai civilių.

Ukrainos karo pabėgėliai kerta Krakovets sienos perėjimo punktą į Lenkiją

+1

Nesibaigiantis žmonių, daugiausia moterų ir vaikų, srautas plūsta į kaimynines šalis. Kaip nurodo Jungtinės Tautos, tai greičiausiai auganti pabėgėlių krizė Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

JT pabėgėlių agentūra pirmadienį paskelbė, kad nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną iš Ukrainos jau pasitraukė daugiau kaip 1,7 mln. žmonių. 60 proc. jų pasitraukė į Lenkiją.

Kalbėdamas per platformą „Zoom“, F. Rocca atkreipė dėmesį, kad milijonams Ukrainoje dar esančių žmonių šiuo metu „žūtbūt reikia saugaus geriamojo vandens ir maisto“.

„Keliai neišvažiuojami, elektros ir vandens tiekimas nutrauktas, tad žmonėms žūtbūt reikia skubios medicininės pagalbos, vaistų, švaraus vandens ir priebėgos“, – sakė F.Rocca.

„Jei nebus imtasi skubių veiksmų šioms paslaugoms apsaugoti, tikėtinas didelio masto poveikis humanitarinei [situacijai]", – nurodė jis.

Tokiomis sunkiomis sąlygomis ypač svarbu, kad pagalbos darbuotojai būtų apsaugoti ir galėtų tęsti savo darbą, sakė F.Rocca.

„Erdvė neutraliems, nešališkiems ir nepriklausomiems humanitariniams veiksmams turi būti apsaugota, kad pagalbos teikėjai, tokie kaip Raudonasis Kryžius, galėtų ir toliau pasiekti civilius“, – sakė jis.

F.Rocca gyrė tai, kaip dirba Ukrainos Raudonasis Kryžius, nuo invazijos pradžios į savo gretas priėmęs maždaug 3 tūkst. naujų savanorių, padvigubinusių bendrą jų skaičių.

„Patys patirdami mirtiną pavojų, jie vis dar nenuilstamai dirba, kad padėtų paveiktiems žmonėms ir bendruomenėms“, – sakė jis.

F.Roccos teigimu, savanoriai slėptuvėse ir metropoliteno stotyse apmoko žmones teikti pirmąją pagalbą ir jau išdalijo pabėgėliams visus 30 tūkst. turėtų maisto bei higienos reikmenų paketų.

Raudonojo Kryžiaus savanoriai Ukrainoje ir kaimyninėse šalyse taip pat vykdo tokią gyvybes gelbstinčią veiklą kaip pirmoji pagalba, priebėgos suteikimas, medicininis tiekimas, pagalba sienas kertantiems „šimtams tūkstančių traumuotų žmonių“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vaizdo įraše paragino Rusijai taikyti daugiau sankcijų. 

Jis teigė, kad besitęsianti invazija rodo, jog „Rusija neatsisakė savo planų prieš Ukrainą“, todėl, pridūrė jis, „mums reikia naujo sankcijų paketo“.

V.Zelenskis ragina „boikotuoti Rusijos eksportą, ypač atsisakyti naftos ir naftos produktų iš Rusijos“.

Jis priduria, kad šias griežtesnes priemones „galima vadinti embargu arba tiesiog morale“.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba paskelbė, kad šalyje įkurtos ir kovines misijas jau vykdo Tarptautinio skyriaus specialiosios pajėgos.

Kaip skelbiama institucijos feisbuko puslapyje, prie Ukrainos karių prisijungė savanoriai iš 52 pasaulio šalių, o jų skaičius siekia daugiau kaip 20 tūkst. 

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas išdėstė Maskvos reikalavimus Kyjivui. Pasak Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovo spaudai, Kremlius nutrauks savo veiksmus Ukrainoje, jei ji įvykdys jo reikalavimus. 

Rusija reikalauja, kad Ukraina pakeistų konstituciją ir įtvirtintų neutralų statusą – „atsisakytų pretenzijų įstoti į kokį nors bloką“. Ukraina siekia narystės NATO gynybiniame aljanse bei nori tapti Europos Sąjungos nare. Taip pat Kremlius reikalauja, kad Kyjivas pripažintų Krymą Rusijos teritorija, o separatistines Donecko bei Luhansko respublikas – nepriklausomomis teritorijomis.

D.Peskovas „Reuters“ sakė, kad Rusija pranešė Ukrainai esanti pasirengusi „bet kuriuo momentu“ sustabdyti savo karinius veiksmus, jei Kyjivas įvykdys savo sąlygas.

Neutralumo klausimu jis sakė: „Jie turėtų priimti konstitucijos pataisas, pagal kurias Ukraina atmestų bet kokius siekius patekti į bet kurį bloką. Tai įmanoma tik pakeitus konstituciją“.

Kremliaus atstovas tvirtino, kad Rusija nesiekia reikšti jokių papildomų teritorinių pretenzijų Ukrainai.

„Mes iš tikrųjų baigiame Ukrainos demilitarizaciją. Mes tai užbaigsime. Tačiau svarbiausia, kad Ukraina nutrauktų savo karinius veiksmus. Jie turėtų nutraukti savo karinius veiksmus ir tada niekas nešaudys“, – sakė jis.

Anksčiau Rusija taip pat tvirtino, kad įvykdys Ukrainos „denacifikaciją“, tačiau dabartiniuose reikalavimuose apie tai neužsimenama.

Ukrainos infrastruktūros ministerija feisbuke pranešė, kad Rusijos pajėgos raketomis atakavo Olvijos jūrų uostą, esantį Mykolajivo srityje. 

„Teritorija, kurioje įvykdyta ataka, pagal koncesiją priklauso Kataro bendrovei „QTerminals Olvia“. Norėtume pabrėžti, kad nuo pat karo prieš Ukrainą pradžios Rusija taip pat ėmėsi nedidelių agresyvių veiksmų prieš Juodosios jūros vandenyse esančius laivus, įskaitant užsienio prekybos laivus“, – nurodo ministerija. 

Tarp Charkivo ir Sumų buvo suformuota didžiulė Rusijos kariuomenės grupė, kuri turėjo atakuoti Kyjivą. Jos nebėra, sakė prezidentūros vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius.

„Jie aptiko didžiulę karių grupę tarp Charkivo ir Sumų. Dabar jos nebėra. Iš dalies nužudyti, iš dalies perkelti į Charkivą ir ten sustojo, iš dalies pasitraukė užsilaižyti žaizdų.

Nebijokite. Rusijos kariuomenė nėra stipri, ji tiesiog didelė. Lėtai valgysime juos kaip saliamius“, – sakė O.Arestovyčius.

Jis pridūrė, kad Rusijos Federacijos operatyviniai pajėgumai yra labai toli nuo didžiulio bombardavimo ir galutinių puolimų.

Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) skelbia, kad nuo karo pradžios iš Ukrainos į kaimynines šalis atvyko maždaug 1 mln. 735 tūkst. žmonių. 

Pasak UNHCR, beveik trys penktadaliai karo pabėgėlių (beveik 1,03 mln. žmonių) atvyko į Lenkiją. Kiek daugiau nei 180 tūkst. ukrainiečių pasitraukė į Vengriją, 128 tūkst. – į Slovakiją.  

„Scanpix“/AP nuotr./Į Lenkiją atvyksta karo pabėgėliai iš Ukrainos

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis lankydamasi Prancūzijos pietuose esančiame Monpeljė paragino Bendriją mobilizuoti „visus išteklius“ pagalbai pabėgėlius iš Ukrainos priimančioms šalis, įskaitant kaimynines Lenkiją bei Rumuniją.   

J.Borrellis atvyko į Monpeljė dalyvauti ES vystymo ministrų susitikime.  

Charkive Rusijos kariai apšaudė prekybos centrą, nužudė keturis ir sužeidė 15 asmenų.

Tikslus išpuolio Charkive aukų skaičius nustatinėjamas, pranešė Ukrainos Generalinė prokuratūra.

Generalinės prokuratūros spaudos tarnybos duomenimis, nustatyta, kad kovo 6 d., apie 12 val., Rusijos kariškiai surengė artilerijos apšaudymą Charkive.

„Dėl šių agresorės šalies veiksmų žuvo 4 ir buvo sužeista daugiau nei 15 žmonių. Tikslus aukų skaičius nustatinėjamas“, – sakoma pranešime.

Anksti pirmadienį Kyjivo regiono šiaurinėje ir vakarinėje dalyje prasidėjo stiprūs mūšiai, skelbia CNN. Apie tai socialiniuose tinkluose taip pat pranešė miesto meras Vitlijus Klyčko. 

„Priešas ypač įnirtingai naikina Bučą, Hostomelį, Vorzelą ir Irpiną. Jis beatodairiškai žudo civilius gyventojus“, – skelbia meras. 

„Šiandien darome viską dėl miesto gerovės. <...> Dalijame ir teikiame pagalbą tiems, kuriems jos šiandien labiausiai reikia. Taip pat siuntėme humanitarinę pagalbą į Černihivą. Stengiamės pristatyti į Bučą ir Hostomelį. Ruošiame humanitarinius krovinius į kitus miestus. Sostinė ruošiama gynybai“, – telegram kanale rašė V.Klyčko.

Pirmadienį Enerhodaro gyventojai atsisveikina su žuvusiais didvyriais, gynusiais Zaporižios atominę elektrinę, pranešė portalas UNIAN, remdamasis miesto mero Dmitrijaus Orlovo pranešimu.

Skelbiama, kad į gatves išėjo tūkstančiai žmonių. Kiek anksčiau skelbta, kad šiuo metu Rusijos pajėgos toliau kontroliuoja Enerhodaro perimetrą ir yra atominėje elektrinėje.

Rusijos pajėgos nužudė Kyjivo priemiesčio Hostomelio, kuriame yra strategiškai svarbus oro uostas, merą, pirmadienį pranešė miesto pareigūnai.

„Hostomelio vadovas Jurijus Iljyčius Prylypka žuvo skirstydamas duoną alkstantiems ir vaistus sergantiems“, – sakoma miesto administracijos „Facebook“ puslapyje.

J.Prylypka buvo nušautas kartu su dviem kitais žmonėmis, pridūrė administracija, bet nenurodė, kada tai įvyko.

„Niekas jo nevertė lysti po okupantų kulkomis, – sakoma pranešime. – Jis žuvo už savo žmones, už Hostomelį. Jis žuvo kaip didvyris.“

Į šiaurės rytus nuo Kyjivo esančiame Hostomelyje yra strategiškai svarbus Antonovo karinis oro uostas, dėl kurio nuo pat pirmųjų Rusijos invazijos dienų vyko įnirtingi mūšiai tarp įsibrovėlių ir Ukrainos pajėgų.

Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis pirmadienį pareiškė, jog jo šalis artimiausiu metu iš Europos Sąjungos gaus kelis tūkstančius palydovinės interneto sistemos „Starlink“ priėmimo stočių.

„Slovėnija renka visas ES prieinamas „StarLink“ palydovinio interneto priėmimo stotis. Tikimasi, kad artimiausiomis dienomis į Ukrainą jų bus išsiųsta iki 5 tūkst.“, – per tviterį pranešė Ukrainos premjeras.

JAV technologijų kūrėjas milijardierius Elonas Muskas vasario 27-ąją paskelbė, jog atsižvelgus į Ukrainos skaitmeninės transformacijos ministro Mykolos Fiodorovo prašymą, Ukrainoje pradėjo veikti „Starlink“, o jos „prieinamumas bus plečiamas“.

Jau kitą dieną Ukrainos ministras pranešė apie gautą pirmąją „Starlink“ priėmimo stočių siuntą.

Kovo 5 dieną Kyjivo meras Vitalijus Klyčko pranešė, kad sostinė gavo „Starlink“ stočių, kurios padės užtikrinti miesto kritinės infrastruktūros funkcionavimą ir miesto gynybą. Anot jo, du tokius įrangos komplektus suteikė Skaitmeninės transformacijos ministerija, o dar 10 stočių gauta jo ir brolio Volodymyro pastangomis susitarus su "partneriais ir draugais užsienyje".

Nuo 2018 metų E.Musko „SpaceX“ į orbitą iškėlė daugiau kaip 2 tūkst. „Starlink“ palydovų ir planuoja, kad galiausiai jų bus 12 tūkst. kaip sparčiojo interneto tinklo dalis.

Ukrainos ir Rusijos delegacijos jau iškeliavo į trečiąjį derybų ratą, kurios vyks Baltarusijoje.

Ukrainos delegacijos narys Davidas Arachamija patvirtino, kad jis ir jo kolegos taip pat jau yra pakeliui.

Planuojama, kad derybos tarp Kyjivo ir Maskvos prasidės pirmadienį 16 val. Ukrainos (ir Lietuvos) laiku.

Ukraina pirmadienį atmetė Maskvos pasiūlymą atverti humanitarinius koridorius evakuoti civiliams iš apsiaustų miestų į Rusijos arba Baltarusijos teritoriją, pranešė vicepremjerė Iryna Vereščuk.

Ukrainos vicepremjerė, laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė Iryna Vereščuk pabrėžė, kad siūlymas atidaryti humanitarinius koridorius iš Ukrainos į Rusiją yra absurdiškas ir nepriimtinas.

Apie tai ji pranešė „Telegram“ platformoje.

„Humanitariniai koridoriai. Rusija du kartus sutrikdė jų atidarymą, apšaudė maršrutus. O dabar rusai sako, kad yra pasirengę atidaryti koridorius, bet Rusijos kryptimi. Tai yra, jie nori, kad mūsų piliečiai vyktų į Rusiją. Absurdas, ciniška ir nepriimtina“, – sakė ji.

Anksčiau pirmadienį Rusijos kariuomenė pranešė atverianti humanitarinius koridorius evakuoti civiliams iš keturių Ukrainos miestų. 

Gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas sakė, kad laikinas ugnies nutraukimas tose vietose įsigaliojo 7 val. Grinvičo (9 val. Lietuvos) laiku.  

Pirmadienį tuose keturiuose miestuose – sostinėje Kyjive, antrame pagal dydį Charkovo mieste šalies rytuose, pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje prie Azovo jūros ir Sumuose prie rytinės sienos su Rusija, susirėmimai tęsėsi. 

Faktas, kad koridoriai atverti civiliams evakuotis į Rusiją ar jos sąjungininkę Baltarusiją, iškėlė klausimų dėl žmonių, kurie nuspręstų jais pasinaudoti, saugumo.  

Du pastarųjų dienų bandymai sudaryti sąlygas evakuotis tūkstančiams gyventojų iš apsiausto Mariupolio baigėsi katastrofa – civiliai buvo apšaudyti, abiem pusėms kaltinant viena kitą pažeidimais.    

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas žadėjo „neutralizuoti“ Ukrainą „derybomis arba karu“. Lūkesčiai dėl pirmadienį turinčio įvykti trečiojo Maskvos ir Kyjivo derybų raundo lieka menki.

Ukrainos pajėgos praeitą naktį smogė Rusijos pajėgų užimtam aerodromui pietinėje Chersono srityje ir sunaikinusi dešimtis priešo sraigtasparnių, pirmadienį kariškių informaciją citavo naujienų agentūra „Unian“.

Ukrainos jūrų pėstininkų vadovybės duomenimis, per smūgį aerodromui Čornobajivkoje į šiaurės vakarus nuo Chersono, pastarosiomis dienomis užimto Rusijos pajėgų, buvo „sunaikinta 30 priešo sraigtasparnių, taip pat gyvosios jėgos ir technikos“.

Kariškiai nurodė, kad per praeitą parą Mykolajivo miesto prieigose buvo sunaikintos trys Rusijos pajėgų kolonos. Ukrainos kariai pranešė perėmę priešo karinės technikos, daug šaudmenų, transporto priemonių ir 7 haubicas D-20.

Rusijos kariuomenė pirmadienį paskelbė, kad suteiks galimybę ukrainiečiams iš Charkivo, Kyjivo, Mariupolio ir Sumų miestų pasitraukti civiliams gyventojams. Tam esą bus sukurti humanitariniai koridoriai. 

Tačiau naujienų agentūra RIA paskelbė žemėlapius, kurie rodo, kad humanitarinis koridorius iš Kyjivo veda į Baltarusijos teritoriją. Koridorius iš Charkivo – į Rusiją. Keliai iš Mariupolio ir Sumų ves tiek į kitus Ukrainos miestus, tiek į Rusiją.

Rusijos gynybos ministerija taip pat teigia, kad ukrainiečiai galės išskristi į Rusiją. 

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pirmadienį paskelbė informaciją apie Rusijos kariuomenės patirtus nuostolius (duomenys tikslinami): 

• 11 tūkst. karių
• 290 tankų
• 999 šarvuotų kovos mašinų
• 117 artilerijos sistemų
• 50 salvinių ugnies sistemų
• 23 priešlėktuvinių sistemų 
• 46 lėktuvų
• 68 sraigtasparnių
• 454 sunkvežimių

15min atkreipia dėmesį, kad nepriklausomai patikrinti šią informaciją nėra galimybės.

Iš pastatų griuvėsių Vinycos oro uoste buvo išgelbėti šeši žmonės, rasti 9 aukų kūnai. Pranešama, kad tarp žuvusiųjų – 5 civiliai ir 4 kariškiai.

Taip pat teigiama, kad vieno žmogaus dar ieškoma. 

Vinycos oro uoste dirba 143 gelbėtojai ir 23 vienetai technikos.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas feisbuke apžvelgė situaciją šalyje ir nurodė, kad didžiausią dėmesį Rusijos pajėgos skiria Kyjivo, Charkivo, Černihivo, Mykolajivo regionuose. 

Anot jo, iš Europos šalių į Ukrainą sugrįžo „apie 140 tūkst. ukrainiečių, daugiausiai vyrų. Dešimtys tūkstančių žmonių įstojo į teritorinės gynybos pajėgas. Žinoma, yra ir tokių, kurie vis dar ten yra. Tačiau visas pasaulis mato, kaip Ukrainos žmonės kovoja už savo šalį“, – rašė jis ir pridūrė, kad daugiau kaip 20 tūkst. užsienio šalių piliečių pateikė prašymus prisijungti prie Ukrainos pajėgų. Šeštadienį ministras nurodė, kad ginti Ukrainos iš užsienio grįžo 66 224 vyrai.

„Be to, per pastarąsias tris dienas į Ukrainą jau pristatyta, pervežta ar užsakyta daugiau kaip 50 tūkst. drabužių ir neperšaunamų liemenių. 
Mes perimsime NATO šalių kariuomenėms jau pasiūtas uniformas“, – rašė jis. O.Reznikovas užsiminė ir apie ginkluotės bei šaudmenų papildymą, tačiau, pasak to, tai labai subtili tema, todėl pateikti konkrečių skaičių negalima. 

Ukrainos pirmadienį laukia akistata su Rusija Jungtinių Tautų aukščiausios instancijos teisme, Kyjivui paprašius Hagos teisėjų įpareigoti Maskvą nedelsiant nutraukti invaziją.

Vasario 27 dieną Ukraina Tarptautiniam Teisingumo Teismui (TTT) skubos tvarka pateikė skundą, kuriame Rusija kaltinama pradėjus karą neteisėtu pagrindu – melagingai pareiškus apie separatistinėse Ukrainos Donecko ir Luhansko srityse vykdomą genocidą.

Kyjivo teigimu, būtent Maskva planuoja įvykdyti „genocido aktus“ per puolimą, pradėtą prezidento Vladimiro Putino nurodymu vasario 24 dieną.

Ukraina paprašė teismo imtis laikinųjų priemonių, įsipareigojančių Rusiją „nedelsiant sustabdyti karines operacijas“, kol bus paskelbtas išsamus teismo nutarimas, galintis užtrukti ne vienerius metus.

„Ukraina kategoriškai neigia, kad buvo įvykdyta genocido aktų“ Donbaso regione, pabrėžiama teismui pateiktame Kyjivo skunde.

„Taigi, Rusija savo „specialiąją karinę operaciją“ – kuri iš tikrųjų yra plataus masto brutali invazija į Ukraina – akivaizdžiai grindžia absurdišku melu“, – priduriama skunde.

Kovo 1 dieną TTT pirmininkė Joan Donoghue žengė neįprastą žingsnį – pateikė Rusijai „skubų pranešimą“, prašydama šalį „veikti tokiu būdu“, kad bet kokia nutartis įsigaliotų greitai.

Dvi dienas truksiantis posėdis TTT Taikos rūmų būstinėje prasidės pirmadienį. Ukraina 11 val. Lietuvos laiku pateiks savo argumentus, o antradienį į juos turėtų atsakyti Rusija.

Lieka neaišku, kaip Maskva formaliai užginčys Ukrainos skundą, o Rusijos ambasada Hagoje neatsakė į prašymą pakomentuoti.

Dar vienu smūgiu Maskvos bylai tapo vieno iš jos ilgamečių advokatų, prancūzo Alaino Pellet, sprendimas atsistatydinti, susilpninsiantis rusų teisininkų komandą.

„Teisininkai gali ginti daugiau ar mažiau abejotinas bylas, –  atvirame laiške parašė A.Pellet. – Tačiau tapo neįmanoma atstovauti forumuose, skirtuose teisės taikymui, šaliai, kuri taip ciniškai ją niekina.“

Po Antrojo pasaulinio karo įsteigtam Tarptautiniam Teisingumo Teismui pavesta spręsti JT valstybių narių ginčus, daugiausia remiantis sutartimis ir konvencijomis.

TTT sprendimai yra teisiškai privalomi, tačiau teismas neturi realių priemonių savo nutartims įgyvendinti.

„Įžeidžiamas ir ironiškas“

Pasak ekspertų, Ukrainos pastangų, kad Rusijos atsakomybę už pradėtą karą svarstytų tarptautinis teismas, reikšmė gali būti visų pirma simbolinė, nors neaišku, ar Maskva atsižvelgtų į bet kokį nurodymą.

„Vis dar neaišku, kas nutiks laikinųjų priemonių etape, bet spėju, kad teismas nustatys turintis prima facie jurisdikciją“, – naujienų agentūrai AFP sakė Leideno universiteto viešosios teisės docentė Cecily Rose.

„Nelabai tikėtina, kad Rusija paklus, bet retoriškai ir simboliškai tai vis gi turi tam tikros galios“, – pridūrė tarptautinės viešosios teisės profesorius Marko Milanovičius straipsnyje, paskelbtame leidinyje „European Journal of International Law“.

Nagrinėjama byla grindžiama 1948 metų JT konvencija dėl genocido, kurią yra ratifikavusios tiek Ukraina, tiek Rusija.

TTT jau nagrinėjo abiejų šalių ginčą, kilusį dėl 2014 metais Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos ir Kremliaus teikiamos paramos promaskvietiškiems Donbaso separatistams.

Tačiau dabar Kyjivas tvirtina, jog Rusija „melagingai pareiškė, kad Luhansko ir Donecko [srityse] buvo vykdomi genocido veiksmai“ ir tuo pagrindu įsiveržė į šalį.

„Rusijos melas yra juo labiau įžeidžiamas ir ironiškas, nes paaiškėjo, kad būtent Rusija planuoja genocido veiksmus Ukrainoje“, – sakoma Ukrainos skunde.

Ši byla yra atskira nuo tyrimo dėl karo nusikaltimų, pradėto Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) – kito tribunolo, irgi įsikūrusio Hagoje.

TBT vyriausiasis prokuroras Karimas Chanas trečiadienį uždegė žalią šviesą tyrimui dėl įtariamų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui, įvykdytų Ukrainoje po Maskvos invazijos.

Portalas „Ukrainska pravda“ pateikė naujausią situacijos skirtinguose šalies regionuose apžvalgą. Pranešama, kad kovo 7 d. naktį išpuoliai vyko Černihivo, Charkivo ir Mykolajivo miestuose, buvo apšaudoma Žitomyro sritis, padėtis Chersono ir Sumų srityse išlieka sudėtinga.

Chersonas

Naktis praėjo ramiai. Regionas yra okupuotas. Daugelyje kaimų nėra elektros, dujų, vandens, maisto ir vaistų. Reikalingas žaliasis koridorius, skelbia Ukrainos žiniasklaida. 

Žitomyro regionas

Vakare buvo apšaudoma centrinė regiono dalis. Civilinė infrastruktūra apgadinta Ovručo, Malino, Korosteno ir Korosteno rajono V'jazivkos miestuose. Smūgiai pataikė į privačius namus, Užimtumo centro pastatus, viena raketa sprogo prie mokyklos.

Zaporižios regionas

Netoli Guliaipolės, Oričivo gyvenviečių ir Vasilivkos-Balabino linijos specialiosios pajėgos vykdo gynybinę operaciją.

Chmelnickio regionas

Kaip skelbia „Ukrainska pravda“, naktis praėjo ramiai, nors kaukė apie pavojų pranešančios sirenos. Taip pat pranešama, kad Starokostiantynivkos aerodrome per vakarykščius sprogimus buvo sužeisti trys žmonės ir vienas žuvo. 

Černihivo regionas

Naktį Černihivo miestui buvo surengtos 3 oro atakos. Rusijos kariuomenė chaotiškai bombardavo gyvenamuosius rajonus ir miesto centrą.

Luhansko sritis 

Naktis praėjo ramiai, ryte Severodoneckas apšaudytas artilerijos pabūklais. Popasnos gyvenvietė jau dvi dienas masiškai apšaudoma. 

„Scanpix“/AP nuotr./Vaizdai iš Mariupolio, smarkiai nukentėjusio nuo Rusijos pajėgų atakų

Toliau puolami Mariupolis ir Volnovacha, tęsiasi kovos. Vėlai vakare Kramatorske buvo surengtas oro antskrydis.

Į regioną siunčiami humanitariniai reikmenys, jų jau gauta iš Dniepro, Čerkasų ir Lvivo. 

Mykolajivo regionas 

Mykolajivas buvo apšaudytas „Grad“ sistema. Kituose regiono rajonuose naktis buvo palyginti rami.

Charkivo regionas

Visą naktį buvo vykdomi oro antskrydžiai prieš gyvenamuosius namus įvairiuose Charkivo rajonuose. 

Kyjivo regionas

Kovos Makarivo-Irpino-Hostomelio ašyje tęsiasi toliau. 

Naktis buvo rami Zakarpatijoje, Kirovohrade, Voluinėje, Rivnėje, Čerkasuose, Lvove, Černivcuose, Ivano-Frankivske, Ternopilyje, Odesoje.

Rusija pirmadienį paskelbė atidarysianti humanitarinius koridorius, kad civiliai galėtų evakuotis iš keleto Ukrainos miestų, įskaitant sostinę Kyjivą ir pietrytinį Mariupolio uostamiestį.

„Rusijos pajėgos dėl humanitarinių tikslų skelbia „tylos režimą“ kovo 7 dieną nuo 10 val. (Maskvos, 9 val. Lietuvos laiku) ir atidaro humanitarinius koridorius“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.

Ministerija pateikė maršrutų, kuriais žmonės gali evakuotis iš Kyjivo, Mariupolio, Charkivo ir Sumų, sąrašą. Šie miestai pastarosiomis dienomis buvo intensyviai bombarduojami ir apšaudomi Rusijos pajėgų.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Žmonės per sugriautą tiltą evakuojasi iš Irpino, esančio į šiaurės vakarus nuo Kijevo

Maskva nurodė, kad šis sprendimas buvo priimtas prezidentui V.Putinui gavus Prancūzijos prezidento E.Macrono „asmeninį prašymą“.

Sekmadienį įvykęs jųdviejų pokalbis telefonu buvo jau ketvirtas nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną.

Maskva nurodė informavusi apie atidaromus humanitarinius koridorius Jungtines Tautas, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją bei kitas  tarptautines organizacijas, taip pat paragino Ukrainą „griežtai laikytis visų sąlygų“ evakuacijai.

„Tikimės konkrečių veiksmų iš Kyjivo valdžios, taip pat iš paminėtų miestų vadovybės“, – sakoma pranešime.

Rusijos kariuomenė pirmadienį atakavo Ukrainos miestus iš oro, sausumos ir jūros. Baiminamasi, kad Maskvos pajėgos ruošiasi Kyjivo šturmui.

Dėl nepaliaujamų apšaudymų ir bombardavimų daugiau kaip 1,5 mln. ukrainiečių pasitraukė į užsienį, bet daugelis kitų yra persikėlę į kitas šalies vietas arba įstrigę atakuojamuose miestuose.

Kaip skelbia BBC, Ukrainos gynybos pareigūnai nurodo, kad jų pajėgos vėl užėmė rytinį Čuhujivo miestą. 

Ukrainos pareigūnai taip pat teigė, kad per mūšį dėl miesto, kuriame gyvena apie 31 000 žmonių, žuvo du aukšto rango Rusijos kariniai vadai.

BBC negali nepriklausomai patikrinti šių teiginių.

Čuhujivas yra strategiškai svarbioje vietoje, maždaug už 23 mylių nuo antrojo pagal dydį Ukrainos miesto Charkivo, kurį jau daugiau kaip savaitę intensyviai apšaudo Rusijos pajėgos.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pirmadienį ryte pranešė, kad Rusijos pajėgos tęsia šalies puolimą, oro puolimui naudojami ir Baltarusijos aerodromai. 

„Irpino mieste jau tris dienas nėra šviesos, vandens ir šilumos, netiekiamas maistas ir vanduo, o gyventojams neleidžiama išeiti iš namų. Buvo daugybė atvejų, kai Rusijos televizijos kanalai rengė inscenizuotus reportažus apie tariamą kareivių humaniškumą ir žmogiškumą“, – skelbia generalinis štabas feisbuke. 

Rusija pirmadienio rytą artilerija apšaudė strategiškai svarbų Ukrainos uostamiestį Mykolajivą.

„The New York Times“ žurnalistas Michaelas Schwirzas skelbia, kad ataka vyksta rytiniame miesto pakraštyje.

Po mūšių miestą ginantys Ukrainos kariai išstūmė Rusijos pajėgas iš Mykolajivo ir atkovojo oro uostą. Sekmadienį mieste buvo palyginti ramu, pėstieji ir eismas grįžo į miesto gatves.

Mykolajive yra vienas iš trijų didžiausių Ukrainos uostų. Jis yra svarbus kelyje į vakarus link Odesos.

Rusijos puolimas pietų Ukrainoje

Portalas UNIAN pranešė, kad kad sprogimai girdimi visuose miesto rajonuose, taip pat sutrikdytas mobiliojo ryšio operatoriaus "Lifecell" ryšys. 

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, bendraudamas su Volodymyru Zelenskiu, iš Ukrainos prezidento išgirdo, kad Rusija ir toliau prie Kyjivo kaupia karines pajėgas.

„Tačiau nėra jokių šturmo ženklų“, – tviteryje rašo A.Duda.

Rusija rengia savo pajėgas, kad pradėtų sostinės Kyjivo šturmą, pranešė Ukrainos gynybos pareigūnai. Apie tai rašo BBC.

Maskvos pajėgos pradėjo kaupti išteklius miesto puolimui, o tankai ir motorizuotieji pėstininkų daliniai pajudėjo link netoliese esančio Irpino miesto, kad padėtų puolimui pagrindą, rašoma Ukrainos kariuomenės generalinio štabo atnaujintame pranešime.

Jame pažymima, kad Rusijos vadai savo pajėgas aprūpina degalais, gabenamais iš Baltarusijos per Černobylio zoną.

Rusijos kariuomenė, pasak pareigūnų, taip pat sutelkė pastangas tam, kad apsuptų rytinius Charkivo, Černihivo, Sumų ir pietinį Mykolajivo miestus.

Per pastarąsias 48 valandas Rusijos pajėgos pasiekė minimalių laimėjimų, o jos kariai vis dar stringa dėl stipraus Ukrainos pasipriešinimo ir prasto logistinio aprūpinimo, teigia Jungtinės Karalystės gynybos pareigūnai kasdienėje žvalgybos ataskaitoje.

Apie tai rašo BBC.

Pasak pareigūnų, „labai mažai tikėtina, jog Rusija iki šiol sėkmingai pasiekė planuotus tikslus“.

Labai mažai tikėtina, jog Rusija iki šiol sėkmingai pasiekė planuotus tikslus.

Visgi, anot jų, „per pastarąją parą toliau buvo vykdomi dideli Rusijos oro ir artilerijos smūgiai į karinius ir civilinius objektus Ukrainos miestuose“.

„Naujausi smūgiai buvo nukreipti į Charkivą, Mykolajivą ir Černihivą, o ypač intensyvūs – į Mariupolį“, – teigiama vertinime.

Jis paskelbtas tuo metu, kai Jungtinės Karalystės gynybos štabo viršininkas admirolas seras Tonis Radakinas BBC sakė, kad Rusijos kariai nesugebėjo veikti „kompetentingai“, o „tie, kurie vadovavo kovai už Rusiją, patyrė tiesiog siaubingų nuostolių“ nuo invazijos pradžios.

Leidinys „The Wall Street Journal“  skelbia, kad JAV pareigūnai atskleidė manantys, kad Rusija verbuoja Sirijos kovotojus, kad šie prisijungtų kovojant prieš ukrainiečius.

„The Wall Street Journal“ keturi amerikiečių pareigūnai sakė, kad pastaruoju metu Rusija galimai kalbina sirus, kad jie stotų į Maskvos gretas. Leidiniui pareigūnai atskleidė, kad tikimasi, kad sirų patirtis kovojant miestuose rusams galėtų padėti užimti didžiuosius Ukrainos miestus, įskaitant sostinę Kyjivą.

Teigiama, kad Rusija pasiūlė savanoriams iš Sirijos 200-300 JAV dolerių atlyginimą pusės metų laikotarpiui.

Internete dalijamasi vaizdo įrašu, kuriame matyti, kad virš Charkivo numuštas lėktuvas, rašo BBC.

Portalas teigia patikrinęs vaizdo įrašo autentiškumą, bet, pasak BBC, sunku nustatyti tikslią įvykio vietą bei tai, ar numuštas Rusijos, ar Ukrainos orlaivis.

Vietos žiniasklaida pranešė, kad tai buvo Rusijos karinių oro pajėgų šturmo lėktuvas Su-25, kurį netoli kovojančio miesto numušė Ukrainos priešlėktuvinė gynyba.

Rusijos kariniai daliniai, esantis Juodoje jūroje, raketomis atakavo Tuzlos gyvenvietę Odesos regione.

Apie tai feisbuke praešė Odesos regioninės karinės administracijos operatyvinio štabo pirmininkas Serhijus Bratčukas, kurį cituoja UNIAN.

„Turima informacijos, kad priešas iš jūros smogė raketa netoli Tuzlos gyvenvietės. Informacija apie kitas netoliese esančias gyvenvietes tikslinama“, – savo pranešime sakė jis.

Taip pat nurodoma, kad okupantų pajėgos smogė į ypatingos svarbos infrastruktūros objektus.

Apie nukentėjusiuosius informacijos nėra.