Karas Ukrainoje. V.Zelenskis: „Mes neatleisime. Vietoj atleidimo ateis teismo diena“

Pirmadienio naujienas apie situaciją Ukrainoje skaitykite čia.

Ukraina stabdo kai kurių maisto produktų eksportą, sekmadienį pranešė Ukrainos vyriausybė. Apie tai rašo CNN.

Pranešama, kad stabdomas „mėsos, rugių, avižų, grikių, cukraus, sorų ir druskos“ eksportas. 

Kviečių, kukurūzų, paukštienos, kiaušinių ir aliejaus eksportas bus leidžiamas tik gavus Ekonomikos ministerijos leidimą, teigiama Ukrainos vyriausybės pareiškime.

Visoje šalyje prekybos centrams trūksta produktų, nes tiekimo keliai tampa sudėtingesni.

Kibernetinį karą Rusijai paskelbusi programišių grupuotė „Anonymous“ sekmadienį įsilaužė į kelių valstybinių televizijų internetines transliacijas ir paskelbė antikarinius atsišaukimus, rašo BBC.

Vietoje numatyti televizijos programos programišiai įjungė Charkivo bombardavimo vaizdus.

Netrukus transliacija buvo atkurta.

Antrasis bandymas evakuoti civilių gyventojų iš apgulto Mariupolio nebuvo sėkmingas dėl Rusijos apšaudymo, anksčiau sekmadienį nurodė miesto pareigūnai.

Evakuoti gyventojus iš Mariupolio bus bandoma ir toliau, televizijai „France 24“ patikino Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

„Mes bandysime tiek kartų, kiek reikės. Išsaugoti žmonių gyvybes yra prioritetas“, – interviu metu sakė jis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Dmytro Kuleba

Kalbėdamas apie galimą Odesos bombardavimą, ministras teigė, jog miestas – laivynas, sausumos pajėgos, civiliai – ruošiasi gintis.

„Problema, kad Rusija negailestingai smogia iš oro raketomis, mėto bombas ir žudo civilius. Labai sunku prieš tai kovoti“, – teigė D.Kuleba.

Jis pasakojo, kad kovos tęsiasi ir aplink Kyjivą. Rusija, anot jo, čia telkia vis daugiau ir daugiau pajėgų bei karių. 

„Jų tikslas paimti sostinę į savo rankas“, – kalbėjo Ukrainos užsienio reikalų ministras.

Jei NATO atsisako virš Ukrainos skelbti neskraidymo zoną, tuomet, anot jo, turėtų suteikti karinių lėktuvų, kuriuos galėtų pilotuoti ukrainiečiai.

Atsakomybę už situaciją sausumoje, nuostolius, dalysis Rusija ir tie, kurie mums nepadėjo.

„Jei taip nenutiks, o mūsų lėktuvai bus numušti rusų, atsakomybę už situaciją sausumoje, nuostolius, dalysis Rusija ir tie, kurie mums nepadėjo“, – teigė D.Kuleba.

Tiesa, jis sakė dar nepraradęs vilties, kad Vakarai Ukrainai suteiks naikintuvų:

„Jei NATO nėra pasirengęs skelbti neskraidymo zonos dabar, tuomet turėtų duoti mums alternatyvių sprendimų“.

D.Kuleba teigė, jog Ukraina kol kas negauna jokių NATO šalių naikintuvų.

„Aš nesu informuotas apie jokį galutinį sprendimą į šį prašymą“, – sakė jis.

Kaltindamas Rusiją „beatodairišku civilių gyventojų žudymu“, D.Kuleba pažymėjo: jei Ukraina žlugs, „tuomet V.Putinas jausis pakankamai drąsus ir tęs savo karą prieš Europą“.

„Pigiau padėti Ukrainai dabar, nei vėliau sustabdyti V.Putiną“, – pridūrė jis.

Pigiau padėti Ukrainai dabar, nei vėliau sustabdyti V.Putiną.

Paklaustas, ar Ukraina ketina tęsti derybas su Rusija, ministras atsakė:

„Mes nematome sąsajos tarp derybų vedimo ir kovų intensyvumo sausumoje. Rusija nesiliauja. Rusija nesustabdo savo pajėgų, kol delegacijos kalbasi Baltarusijoje“.

Visgi jis teigė, kad diplomatinį kelią su Rusija išlaikyti reikia.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas skelbia, kad sekmadienį ukrainiečiai kariai nukovė du Rusijos kariuomenės pulkininkus leitenantus.

„Priešas tęsia puolamąją operaciją prieš Ukrainą, sutelkdamas pagrindines pajėgas Kyjivo, Charkivo, Černihivo, Sumų ir Mykolajivo miestų užėmimui, išėjimams į Luhansko ir Donecko sritis, sausumos koridoriaus sukūrimui“, – taip pat sakoma pranešime.

Rusijos pajėgos vėlų sekmadienį suintensyvino Ukrainos miestų šalies centre, šiaurėje ir pietuose apšaudymą, pareiškė prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius.

„Vėliausia raketų smūgių banga prasidėjo sutemus“, – sakė jis per Ukrainos televiziją.

Jis teigė, kad smarkiai apšaudomos Kyjivo apylinkės, Černihivas šiaurėje, Mykolajivas pietuose ir antras pagal dydį šalies miestas Charkivas.

Charkivo pareigūnai sakė, kad apšaudymas apgadino televizijos bokštą, o sunkioji artilerija smogė gyvenamiesiems rajonams.

Černihivo pareigūnai teigė, kad raketomis atakuojami visi miesto rajonai.

O.Arestovyčius kalbėjo apie „katastrofišką“ padėtį Kyjivo priemiesčiuose Bučoje, Hostomelyje ir Irpinyje, kur sekmadienį nepavyko evakuoti gyventojų. Jis sakė, kad vyriausybė daro viską, ką gali, kad evakuacija būtų atnaujinta.

Dėl apšaudymo taip pat nepavyko evakuoti civilių gyventojų iš Mariupolio pietuose ir Volnovachos rytuose.

Pentagono pareigūnai su žurnalistais pasidalijo naujausia JAV žvalgybos informacija apie konfliktą, rašo BBC.

JAV nemano, jog rusų desantai, siekiantys užimti Odesos miestą prie Juodosios jūros, tai tikrai įgyvendins, žurnalistams teigė aukšto rango gynybos pareigūnas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau įspėjo, kad Rusijos pajėgos ruošiasi bombarduoti Odesą, esančią netoli Moldovos sienos ir Rusijos remiamo separatistinio Moldovos Padniestrės regiono.

Ukrainos valstybinės ypatingų situacijų tarnybos nuotr./Situacija Ukrainoje, Odesa

JAV gynybos pareigūno teigimu, per šią dieną JAV pastebėjo tik „nedidelius“ pokyčius Ukrainos sausumoje, o Ukraina karštai priešinosi Rusijos pastangoms pasiekti Kyjivą, Charkivą ir Černihivą.

65 km ilgio Rusijos konvojus netoli Kyjivo tebėra sustabdytas, o dėl oro erdvės virš Ukrainos tebėra kovojama, lėktuvų nuostolių turi abi pusės.

JAV, pasak pareigūno, apskaičiavo, jog nuo invazijos pradžios vasario 24-ąją Rusija paleido 600 įvairių raketų.

Pentagono duomenimis, maždaug 95 proc. Rusijos pajėgų, kurios buvo sutelktos netoli Ukrainos sienos, dabar dalyvauja puolime ir yra dislokuotos Ukrainoje.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios sugriauta arba apgadinta 2011 mokyklų. Tokius duomenis, cituojant Ukrainos švietimo ir mokslo ministrą Sergejų Šarkletą, cituoja UNIAN.

„Mes matome, kad kiekvieną dieną vis daugiau sugriaunama arba apgadinama mokyklų. Tokių objektų vis daugėja“, – ministrą cituoja UNIAN.

Prasidėjus karui Ukrainos švietimo sektoriuje buvo paskelbtos dviejų savaičių atostogos.

Volodymyras Zelenskis paragino Vakarus sugriežtinti sankcijas Maskvai.

Vėlų sekmadienį paskelbtame vaizdo kreipimesi V.Zelenskis kritikavo Vakarų lyderius už tai, kad šie nereagavo į Rusijos gynybos ministerijos pranešimą, jog ji smogs Ukrainos karinės pramonės kompleksui.

„Negirdėjau nė vieno pasaulio lyderio reakcijos į tai, – sakė V.Zelenskis. – Agresoriaus įžūlumas yra aiškus signalas Vakarams, kad Rusijai taikomų sankcijų nepakanka.“

V.Zelenskis paragino organizuoti „tribunolą“, kuris patrauktų atsakomybėn tuos, kurie užsako ir vykdo tokius nusikaltimus.

„Pagalvokite apie okupantų nebaudžiamumo jausmą, kad jie gali skelbti apie tokius planuojamus žiaurumus“, – sakė jis.

Rusijos gynybos ministerija sekmadienį paskelbė, kad jos pajėgos ketina smogti Ukrainos kariniam-pramoniniam kompleksui.

„Raginame visus Ukrainos gynybos pramonės gamyklų darbuotojus... palikti savo įmonių teritoriją“, – sakoma ministerijos atstovo spaudai Igorio Konašenkovo pareiškime, kurį cituoja valstybinė naujienų agentūra „Tass“.

Ukrainos kariuomenė sunaikino Rusijos artilerijos pozicijas netoli Mykolajivo pietų Ukrainoje, rodo sekmadienį paviešinti vaizdo įrašai, kuriuos paskelbė srities administracijos vadovas Vitalijus Kimas. Apie tai rašo CNN.

Vaizdo įrašuose matyti ne tik artilerijos pabūklai, bet ir Rusijos karinė technika.

CNN nurodo, jog portalui nepavyko nustatyti šių vaizdo įrašų geografinės vietos ir patikrinti jų autentiškumo.

„Šie [tankai] čia apleisti, – kažkas kalbėjo viename iš vaizdo įrašų. – Jie tiesiog juos čia paliko“.

Kitame vaizdo įraše ukrainiečių karys pasakojo, kas, anot jo, nutiko su rusų pozicijomis.

„Viena iš kolonų traukėsi iš Mykolajivo, o štai kas liko iš mūsų „brolių“, tų, kurie atvyko mūsų „gelbėti“, – sarkastiškai kalbėjo jis, taip reaguodamas į Rusijos teiginius, kad ukrainiečius reikia gelbėti.

Vėliau jis pridūrė, kad juos apšaudžiusios rusų haubicos dabar bus atsuktos atgal į rusus.

Prieš dvi dienas Mykolajivo srities administracijos vadovas V.Kimas, pasak CNN, dalijosi kitu vaizdo įrašu, kuriame Ukrainos kariai teigia išstūmę Rusijos karius iš jų pozicijų smarkiai ginčijamoje oro pajėgų bazėje pietryčių Mykolajive.

Ukrainos prezidentas sekmadienį išplatintame vaizdo įraše sako, kad ukrainiečiai neatleis šaudymo į beginklius žmones, šaudymo į gyvenamuosius namus, rašo UNIAN.

„Šiandien – Atleidimo sekmadienis. Diena, kai visada prašome atleidimo vieni iš kitų, iš Dievo. Tačiau, regis, daugelis žmonių šios dienos visai neprisimena, neprisimena privalomų žodžių: atleisk man. Ir privalomo atsakymo: Dievas atleis ir aš atleisiu“, – kalba V.Zelenskis.

Prezidentas sako, kad šie žodžiai, jo nuomone, po to, ką patyrė Ukraina, bent iš dalies prarado prasmę.

„Mes neatleisime gyvenamųjų namų apšaudymo, neatleisime raketos, kurią mūsų oro gynyba numušė, ir daugiau kaip 500 kitų tokių raketų, kurios pataikė į mūsų žemę, Ukrainą, mūsų žmones, vaikus. Mes neatleisime šaudymo į beginklius žmones, mūsų infrastruktūros naikinimo. Dievas neatleis nei šiandien, nei rytoj, niekada. Vietoj atleidimo ateis teismo diena. Esu tuo įsitikinęs“, – vaizdo įraše pabrėžė V.Zelenskis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienio vakarą pagerbė penkis šalies miestus  – jiems įteikė miesto didvyrio garbės vardus.

Šią informaciją V.Zelenskis paskelbė išplatintame vaizdo pranešime.

„Mūsų didvyrius, mūsų didvyriškus miestus nusprendžiau pagerbti specialiu pavadinimu“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas.

Jis pagerbė šiuos miestus: Charkivą, Černihivą, Mariupolį, Hostomelį, Volnovachą.

Ukrainos energetikos ministerija skelbia, kad šalyje elektros neturi per 646 tūkst. žmonių.

Sekmadienį, kaip teigiama, kad elektros energijos tiekimą pavyko atnaujinti 118 tūkst. gyventojų.

Netoli Luhansko ukrainiečiai patiesė 40 rusų karių bei sunaikino kelis vienetus karinės technikos, nurodoma Jungtinių pajėgų operacijos feisbuko įraše pateikiamoje informacijoje.

Ten pat nurodoma, kad okupantai sekmadienį aktyviai atakavo, tačiau visos atakos buvo sėkmingai atremtos.

UIAN, remdamasis vidaus reikalų ministro patarėjo Antono Heraščenkos duomenimis, skelbia apie rusų surengtos oro atakos Charkive nuostolius.

Oro ataka įvykdyta apie 19 val.

Nurodoma, kad sviediniai pataikė į Charkivo karinės tarnybos pastatą bei į netoliese esančius du gyvenamuosius namus. Aiškinamasi, kokios pasekmės.

Taip pat ataka kliudė vieną iš Vidaus reikalų ministerijai priklausančių pastatų bei televizijos bokštą.

Tuo metu pravda.ua skelbia, kad vienas žmogus per ataką žuvo, dar penki buvo sužeisti. Tačiau ši informacija kol kas nėra patvirtinta institucijų.

Černihivo srities karinės administracijos pirmininkas Viačeslavas Čausas „Telegram“ tinkle pranešė, kad šiuo metu miestas apšaudomas.

Apie tai skelbia UNIAN.

Sekmadienį Charkivo mieste okupantai atakavo televizijos bokštą.

„Dėl Rusijos atakos Charkive buvo apgadintas televizijos bokštas. Televizijos transliacijos laikinai sustabdytos“, – UNIAN cituoja Charkivo srities karinės administracijos pirmininką Olehą Sinegubovą.

Evakuojant civilius gyventojus iš Irpenio, esančio Kyjivo srityje, rusų kariai nužudė aštuonis žmones, sako Irpenio meras Aleksandras Markušinas, kurį cituoja UNIAN.

„Viena šeima buvo nužudyta .... Šis sviedinys pataikė ir mano akyse žuvo du maži vaikai ir du suaugusieji ... Iš viso žuvo aštuoni žmonės. Taikūs žmonės“, – apie rusų karių ataką kalbėjo meras.

Ukraina siekia narystės Europos Sąjungoje ir NATO, o Maskva tam prieštarauja. Galimą Ukrainos narystę NATO Vladimiras Putinas melagingai įvardijo kaip įrodymą dėl tariamos NATO grėsmės.

„Atsakymas, kurį gauname iš NATO šalių, yra toks, kad jos nėra pasirengusios net diskutuoti apie mūsų narystę NATO, ne artimiausiam penkerių ar dešimties metų laikotarpiui, – sakė Ukrainos derybininkas Davidas Arachamija vėlai šeštadienį „Fox News“ paskelbtose pastabose.

– Esame pasirengę aptarti kai kuriuos ne NATO modelius. Pavyzdžiui, galėtų būti tiesioginės įvairių šalių, pavyzdžiui, JAV, Kinijos, Jungtinės Karalystės, galbūt Vokietijos ir Prancūzijos, garantijos. Esame pasirengę tokius dalykus aptarti platesniame rate, ne tik dvišalėse diskusijose su Rusija, bet ir su kitais partneriais.“

Ukrainos ir Rusijos delegacijos surengė du derybų raundus po to, kai Rusija vasario 24 d. pradėjo invaziją į savo kaimynę. Kitas derybų raundas, anot Ukrainos pusės, turėtų įvykti pirmadienį.

Anot Ukrainos užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos, kurį cituoja vietos žiniasklaida, žmonėms paliekant Ukrainą, beveik 20 tūkst. užsienio piliečių pateikė prašymus vykti ten kovoti.

Tai įvyko po to, kai Ukrainos vyriausybė vakar atidarė paraiškų teikimo svetainę.

Sekmadienį D.Kuleba pranešė, kad iki šiol paraiškas prisijungti prie kovų pateikė savanoriai iš 52 šalių. Jis pridūrė, jog tiksliai nenurodys, iš kurių šalių buvo gautos paraiškos.

Rusija sekmadienį perspėjo Ukrainos kaimynes, įskaitant NATO narę Rumuniją, nepriimti Kyjivo karinių lėktuvų, sakydama, kad dėl to jos gali būti įtrauktos į ginkluotą konfliktą.

„Tikrai žinome, kad Ukrainos koviniai lėktuvai skrido į Rumuniją ir kitas kaimynines šalis“, – vaizdo pranešime pareiškė Gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas.

„Šių šalių aerodromų tinklo panaudojimas Ukrainos karinei aviacijai priimti ir vėlesnis jėgos panaudojimas prieš Rusijos armiją gali būti vertinamas kaip šių valstybių įsitraukimas į ginkluotą konfliktą“, – pridūrė jis.

I.Konašenkovas taip pat tvirtino, kad „praktiškai visi“ Ukrainos kovai tinkami orlaiviai buvo sunaikinti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą reikalavo, kad Vakarai nustatytų neskraidymo zoną virš Ukrainos ir taip užkirstų kelią tolesnėms Rusijos atakoms.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas perspėjo, kad Maskva bet kurią šalį, nustatančią neskraidymo zoną virš Ukrainos, laikys įsitraukusia į karinį konfliktą.

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) pranešė, kad Ukrainos branduolinės energetikos reguliavimo institucija pranešė, jog nutrūko ryšys su visomis Mariupolio institucijomis, naudojančiomis 1–3 kategorijos spinduliuotės šaltinius.

Uostamiestį apgulė Rusijos pajėgos.

Komentuodamas padėtį Ukrainoje, TATENA vadovas Rafaelis Grossi sakė: „Esu labai susirūpinęs“.

Tarptautinei atominės energijos agentūrai (TATENA) Ukraina pranešė, kad Zaporižios atominė elektrinė dabar yra valdoma Rusijos pajėgų, kurios praėjusią savaitę perėmė šios teritorijos kontrolę, rašo „Sky News“.

Pasak jos, Ukraina pranešė, kad Zaporižios elektrinėje esančios Rusijos pajėgos išjungė kai kuriuos mobiliojo ryšio tinklus ir internetą, todėl patikimos informacijos iš objekto negalima gauti įprastais kanalais.

TATENA pridūrė, kad didžiausio Europoje branduolinio reaktoriaus darbuotojai turi sugebėti vykdyti saugumo pareigas ir gebėti priimti sprendimus be neteisėto spaudimo.

Ji teigė, kad Ukrainos branduolinės energetikos reguliavimo institucija pranešė, jog šiai pradėjo kilti problemų bendraujant su Zaporižios elektrinės darbuotojais.

UNIAN praneša, kad virš Charkivo ukrainiečiams pavyko numušti rusų naikintuvą.

Kremliau ruporas „Ria Novasti“ pranešė, kad Rusijos gynybos ministerija teigia, jog rusų ginkluotosios pajėgos taikosi neva tik į Ukrainos gynybos ir karinę infrastruktūrą.

Kaip cituojama išplatintame pranešime, tokios infrastruktūros darbuotojai yra įspėjami dėl būsimų Rusijos atakų.

Rusijos pajėgos apšaudė protestuotojus Naujosios Kachovkos mieste ir sužeidė penkis žmones, praneša Ukrainos naujienų agentūra „Interfax Ukraine“, remdamasi liudininkais.

Apie 2 tūkst. žmonių išėjo į gatves protestuoti prieš Rusijos įvykdytą pietinio Ukrainos miesto okupaciją.

Jie mojavo Ukrainos vėliavomis ir ragino Rusijos pajėgas pasitraukti.

Nuo vasario 24 d., kai į Ukrainą įsiveržė Rusijos kariuomenė, Ukrainoje žuvo mažiausiai 364 civiliai gyventojai, o dar 759 buvo sužeisti, nors tikrieji skaičiai tikriausiai yra „gerokai didesni“, teigia JT stebėsenos misija.

Atnaujinti skaičiai, susiję su aukomis iki kovo 5 d., papildė šeštadienį JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR) stebėtojų pateiktus duomenis apie dar 13 žuvusiųjų ir 52 sužeistuosius.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas telefonu kalbėdamasis su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu kaltino Kyjivą dėl nesėkmingų bandymų evakuoti civilius iš rusų pajėgų apsupto svarbaus Ukrainos uostamiesčio Mariupolio, sekmadienį paskelbė Kremlius.

V.Putinas „atkreipė dėmesį į faktą, kad Kyjivas vis dar nevykdo susitarimų, pasiektų šiuo skubiu humanitariniu klausimu“, sakoma Kremliaus pranešime.

„Scanpix“/AP nuotr./Vaizdai iš Mariupolio, smarkiai nukentėjusio nuo Rusijos pajėgų atakų

Ukraina sekmadienį pranešė, kad antrasis bandymas evakuoti civilius gyventojus iš apgulto Mariupolio miesto nepavyko dėl Rusijos apšaudymo.

Uostamiestis anksčiau sekmadienį pranešė, kad pradės evakuoti civilius gyventojus po to, kai ankstesnes pastangas sužlugdė paliaubų pažeidimai. Tačiau Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka pranešė, kad planuota evakuacijos operacija buvo nutraukta dėl besitęsiančio puolimo.

E.Macronas sekmadienį surengė naujas, 1 val. 45 min. trukusias telefonines derybas su V. Putinu dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, paskelbė Eliziejaus rūmai. Tai buvo ketvirtas kartas nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą vasario 24 dieną, kai jiedu kalbėjosi.

Pokalbis įvyko po įtempto kovo 3 dienos skambučio, po kurio Eliziejaus rūmai pareiškė, kad E.Macronui atrodo, jog „blogiausia Ukrainoje dar tik laukia“, nes V.Putinas ketina užgrobti „visą“ šalį.

Vienas Ukrainos pareigūnas sekmadienį pranešė, kad antrasis bandymas evakuoti civilius gyventojus iš apgulto Mariupolio miesto nepavyko dėl Rusijos apšaudymo.

Ukrainos Mariupolio uostamiestis anksčiau sekmadienį pranešė, kad pradės evakuoti civilius gyventojus po to, kai ankstesnes pastangas sužlugdė paliaubų pažeidimai.

„Nuo 12 val. (vietos ir Lietuvos laiku) pradedama civilių gyventojų evakuacija“, – sakoma miesto pareigūnų pareiškime, kuriame teigiama, kad su miestą apsupusiomis Rusijos pajėgomis susitarta dėl paliaubų.

Tačiau Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka pranešė, kad planuota evakuacijos operacija buvo nutraukta dėl besitęsiančio puolimo.

„Negali būti jokių „žaliųjų koridorių“, nes tik liguisti rusų protai sprendžia, kada ir ką apšaudyti“, – sakė jis platformoje „Telegram“.

Ankstesnis bandymas šeštadienį leisti civiliams išvykti autobusais ir asmeniniais automobiliais keliu į šiaurės vakarus Zaporižios link žlugo, abiem pusėms apkaltinus viena kitą apšaudymu.

Pagalbos grupės „Gydytojai be sienų“ (MSF) teigimu, humanitarinė padėtis Mariupolyje, pagrindiniame Rusijos invazijos pajėgų taikinyje, yra „katastrofiška“ – namuose nėra elektros ir vandens.

„Būtina, kad šis humanitarinis koridorius, kuris galėjo būti sukurtas šiandien, bet kuris iš tikrųjų nebuvo sukurtas dėl paliaubų nesilaikymo, būtų sukurtas labai greitai, kad civiliai gyventojai, moterys ir vaikai, galėtų išvykti iš šio miesto“, – naujienų agentūrai AFP sakė MSF skubios pagalbos koordinatorius Ukrainoje Laurent'as Ligozatas.

Ukrainos pareigūnai kaltina rusus apšaudymu net tada, kai civiliai gyventojai rinkosi formuoti pabėgimo kolonos, tačiau Rusijos gynybos ministerija kaltina miesto gynėjus naudojantis „gyvuoju skydu“.

Be to, sekmadienį Kijevo kontroliuojamos Luhansko srities administracijos vadovas pareiškė, kad bus organizuojamas traukinys, kuriuo iš Lysyčansko bus evakuojamos moterys, vaikai ir pagyvenę žmonės.

Lysyčanskas yra netoli fronto linijos tarp Rytų Ukrainos separatistų ir vyriausybinių pajėgų.

„Jums reikia savarankiškai pasiekti Lysyčansko stotį. Pirmiausia įlips moterys su vaikais, paskui moterys iki 40 metų, moterys, pagyvenę žmonės“, – platformoje „Telegram“ rašė Serhijus Haidajus.

Evakuacija laikoma įžanga į galutinį puolimą. Jeigu jis būtų sėkmingas, Rusijos kariuomenė, besiveržianti iš aneksuoto Krymo, susijungtų su pajėgomis, puolančiomis iš rytų ir perimtų visos Azovo jūros kontrolę.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad oro uostas prie Vinycios buvo visiškai sunaikintas, Rusijos pajėgoms apšaudžius jį raketomis.

„Mane ką tik informavo apie raketų smūgį Vinyciai – 8 raketos. Mūsų taiki Vinycia niekada ir niekuo negrasino Rusijai. Raketų smūgis žiaurus, ciniškas, visiškai sunaikintas oro uostas. Jie toliau naikina mūsų infrastruktūrą, mūsų gyvenimus, kuriuos kūrėme mes, mūsų tėvai, mūsų senelės ir seneliai, ne viena ukrainiečių karta“, – sakė Ukrainos lyderis.

V.Zelenskis dar kartą paragino Vakarų valstybes uždaryti oro erdvę virš Ukrainos: „Jeigu jūs to nepadarysite, jeigu neduosite mums lėktuvų, kad mes galėtume patys apsiginti, tai galima bus daryti tik vieną išvadą – jūs taip pat norite, kad mus lėtai žudytų.“

Nuo invazijos į provakarietišką kaimynę pradžios Rusija subombardavo, artilerijos sviediniais ar balistinėmis raketomis apšaudė kelis Ukrainos miestus ir oro pajėgų bazes.

Tačiau Vinycia yra Ukrainos centrinės dalies vakaruose, toli nuo Rusijos ir Baltarusijos sienų. Šiame rajone tokių smūgių per jau 11 dieną tęsiamą invaziją buvo mažiau.

Vladimiras Putinas per pokalbį telefonu Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui pasakė, kad Rusija sustabdys Ukrainos puolimą tik tada, kai „Ukraina nutrauks kovas“ ir „bus įvykdyti Maskvos reikalavimai“, teigia Kremlius.

Rusija tvirtina, kad jos invazija į Ukrainą sausuma, oru ir jūra yra speciali karinė operacija, kuri, V.Putino teigimu, be jokių įrodymų reikalinga šaliai „denacifikuoti“.

Kaip rašo BBC, Rusijos vadovas pakartojo, kad puolimas vyksta pagal planą ir grafiką.

Panašius komentarus jis išsakė ir pastarosiomis dienomis, Vakarų gynybos analitikams paskelbus verdiktus, kad Rusijos karinė kampanija vyksta prasčiau, nei tikėtasi.

Pasak Kremliaus pareiškimo, V.Putinas sako tikintis, kad Ukrainos derybininkai laikysis „konstruktyvesnio požiūrio“.

R.T.Erdogano biuras pranešė, kad Turkijos vadovas paragino skubiai paskelbti visuotines paliaubas.

Sekmadienio rytą į vakarus ir šiaurės vakarus nuo Kijevo girdėjosi smarkus apšaudymas. Kaip praneša CNN, du minosvaidžio ar artilerijos sviediniai pataikė į kontrolės postą, per kurį civiliai gyventojai iš Irpino priemiesčio patenka į Kyjivą. Pranešama, kad žuvo trys žmonės, teigia Ukrainos valdžios institucijos, tarp jų – du vaikai.

Ukrainos prezidento kanceliarijos patarėjas Oleksijus Arestovičius sakė: „Vakar (šeštadienį) jie [rusų kariai] užėmė Hostomelį ir Bučą.“

„Jie sužeidė daug vaikų ir neleidžia jų evakuoti, nepaisant daugybės raginimų aukščiausiu valstybiniu lygiu suteikti „žaliąjį koridorių“ iš Bučos ir Irpino. Rūsiuose yra daug vaikų“, – pridūrė jis.

„Yra rūsių, kuriuose dabar sėdi 70 vaikų, ir jie neišleidžiami. Tai katastrofa ir humanitariniu, ir, svarbiausia, moraliniu požiūriu“, – sakė A.Arestovičius ir pridūrė, kad šis klausimas aptariamas „aukščiausiu lygiu su tarptautinėmis humanitarinėmis institucijomis“.

Ukrainos sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, keli vaikai mirė.

Ukrainiečiai „Goggle Drive“ sukūrė archyvą, kuriame renka nuotraukas, liudijančias apie Rusijos okupantų ir karo belaisvių padarytus nuostolius, nusikaltimus per Rusijos invaziją į Ukrainą.

Archyvą galima rasti šioje nuorodoje. Projekto iniciatoriai ragina ukrainiečius ir kitų šalių piliečius pasinaudoti nuotraukų archyvu ir parodyti rusams jų kariuomenės nusikaltimus ir karo realybę.

„Vienintelis dalykas, kurį okupantai sugeba padaryti, tai raketomis bombarduoti taikius Ukrainos miestus tokiu mastu, kurį galima palyginti tik su žiauriausiomis Antrojo pasaulinio karo operacijomis“, - pažymi archyvo sumanytojai.

Rusijos piliečiams apie karinius įvykius ir žuvusiųjų skaičių Ukrainoje informuoti buvo sukurta „Rusijos laivo“ interneto svetainė, taip pat platforma, kurioje pateikiami pagrindiniai klastočių pavyzdžiai ir juos paneigiantys atsakymai, skirti kovai su Rusijos propaganda.

Siekdami informuoti apie katastrofiškas karo su Ukraina pasekmes Baltarusijos žmonėms, savanoriai rinko foto ir vaizdo medžiagą apie Rusijos karių terorizmą, karo aukų statistiką ir sukūrė interneto svetainę zastansyadoma.com.

Rusijos pajėgos ketvirtadienį užpuolė Zaporižios atominę elektrinę ir gali mėginti artėti prie Pietų Ukrainos atominės jėgainės. Tai dvi didžiausios Ukrainos atominės elektrinės, kurios kartu pagamina trečdalį Ukrainos elektros energijos.

Ukrainoje iš viso veikia keturios atominės elektrinės su 15 reaktorių. Jie pagamina apie 50 proc. šalies elektros energijos.

Po branduolinės energijos, antras dažniausiai naudojamas energijos šaltinis yra anglis. Daugelis Ukrainos anglimi kūrenamų elektrinių yra Donbaso regione.

Ukrainos elektrinės

Rusija bando stiprinti savo pozicijas pietryčių Ukrainoje. Jos kariai bando artėti prie strategiškai svarbaus Juodosios jūros uostamiesčio Nikolajevo.

Rusijos pajėgos tebėra apsupusios Mariupolį, kur apie pusė milijono žmonių jau kelias dienas neturi šilumos, elektros ir vandens. 

Rusijos puolimas Ukrainos pietuose

Ukrainos Mariupolio uostamiestis sekmadienį pranešė, kad pradės evakuoti civilius gyventojus po to, kai ankstesnes pastangas sužlugdė paliaubų pažeidimai.

„Nuo 12 val. (vietos ir Lietuvos laiku) pradedama civilių gyventojų evakuacija“, – sakoma miesto pareigūnų pareiškime, kuriame teigiama, kad su miestą apsupusiomis Rusijos pajėgomis susitarta dėl paliaubų.

Humanitarinė padėtis Ukrainos pietiniame Mariupolio uostamiestyje yra „katastrofiška“, būtina evakuoti civilius gyventojus, šeštadienį perspėjo pagalbos grupės „Gydytojai be sienų“ (MSF) vyresnysis pareigūnas.

Strategiškai svarbų Azovo jūros uostamiestį, esantį netoli sienos su Rusija, apsupo rusų pajėgos, o šeštadienį paskelbtos paliaubos, kad civiliai gyventojai galėtų išvykti, buvo pažeistos.

„Būtina, kad šis humanitarinis koridorius, kuris galėjo būti sukurtas šiandien, bet kuris iš tikrųjų nebuvo sukurtas dėl paliaubų nesilaikymo, būtų sukurtas labai greitai, kad civiliai gyventojai, moterys ir vaikai, galėtų išvykti iš šio miesto“, – naujienų agentūrai AFP sakė MSF skubios pagalbos koordinatorius Ukrainoje Laurent'as Ligozatas.

„Padėtis yra katastrofiška ir kasdien vis blogėja“, – pridūrė jis.

„Šiandien nebėra vandens, žmonės susiduria su didžiulėmis problemomis dėl geriamojo vandens, ir tai tampa labai svarbia problema“, – sakė L.Ligozatas.

„Nėra elektros, nėra šildymo. Maistas baigiasi, parduotuvės tuščios, – kalbėjo jis. – Paprasčiausiai jau kelias dienas niekas nei įvažiuoja į miestą, nei iš jo išvažiuoja.“

Kai Rusijos gynybos ministerija šeštadienį paskelbė paliaubas, kad būtų atidaryti humanitariniai koridoriai iš 450 tūkst. gyventojų turinčio Mariupolio ir kaimyninio Volnovachos miesto, pareigūnai per socialinius tinklus pranešė, jog žmonės galės išvykti autobusais ir privačiais automobiliais.

Tačiau ukrainiečių pareigūnai pranešė atidedantys civilių gyventojų evakuaciją ir apkaltino Maskvą paliaubų pažeidimais.

Rusijos gynybos ministerija pavakare pranešė atnaujinusi „puolamuosius veiksmus“ Ukrainoje ir paliaubų pažeidimais apkaltino Ukrainą.

Luhansko apygardos prokuratūros prokurorai užregistravo baudžiamąją bylą dėl Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų įvykdyto civilių apšaudymo per taikų mitingą Luhansko srities Novopskovo kaime.

2022 m. kovo 5 d., Novopskove, per taikų vietos gyventojų mitingą dėl Ukrainos teritorinio vientisumo prie rajono policijos skyriaus pastato, laikinai teritoriją okupavusios pajėgos ėmė šaudyti. Pasak Luhansko apygardos prokuratūros spaudos tarnybos, buvo sužeisti trys civiliai.

VIDEO: новопсков. российские солдаты открыли огонь по невооруженным местным жителям.

новопсков. российские солдаты открыли огонь по невооруженным местным жителям.

Kaip pabrėžia prokurorai, šie Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų veiksmai kelia tiesioginę grėsmę civilių gyventojų gyvybei ir sveikatai, prieštarauja tarptautinės humanitarinės teisės normoms ir Hagos konvencijai.

Pasak Luhansko srities karinės administracijos vadovo Sergejaus Gaidajaus, sužeisti Novopskovo gyventojai paguldyti į ligoninę, jų gyvybėms pavojus negresia.

S.Gaidajus taip pat sakė, kad Rusijos kariai apšaudė regioninę vaikų ligoninę.

Ukrainos Volnovachos – vieno iš dviejų pietryčių Ukrainos miestų, kuriame šeštadienį žlugo humanitarinio koridoriaus planai, – parlamento deputatas Dmytro Lubinetsas BBC sakė, kad nei šiandien, nei artimiausioje ateityje iš miesto nenumatoma evakuoti civilių gyventojų.

„Visas pasaulis pamatė, kaip veikia susitarimai su Rusija, – BBC sakė Parlamento Žmogaus teisių komiteto pirmininkas. – Kai žmonės susirinko, rusai pradėjo šaudyti maršrutą, kuriuo ketino eiti taikūs gyventojai.“

„Pasaulis mato, kad Rusija negalima pasitikėti. Aukščiausioji valdžia, vadovaujama prezidento, ir toliau bandys organizuoti taikią evakuaciją, tačiau Rusijos pusė nevykdo savo pažadų“, – sakė D.Lubinecas.

Jis pridūrė, kad kai kurie žmonės buvo evakuoti iš Volnovachos, nepaisant to, kad buvo apšaudyti, „padedant civiliams, savanoriams ir ginkluotosioms pajėgoms“.

Pranešimai iš Volnovachos rodo, kad beveik visi miesto pastatai buvo apgadinti arba sugriauti.

Nacionalinio saugumo ir gynybos taryba paleido svetainę „Okupantas“ (Оккупант) su rusų karo belaisvių duomenimis.

Naudodamiesi portalu Rusijos karo belaisvių artimieji gali susisiekti su Ukrainos gynybos ministerijos atstovais.

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos biuro specialistai svetainėje pateikia informaciją apie Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų karo belaisvius.

Kaip pranešė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos spaudos tarnyba, svetainė yra Ukrainos NSDC biuro informacinis šaltinis, kuriame pateikiama informacija apie Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų karo belaisvius, įsiveržusius į Ukrainos teritoriją nuo 2022 m. vasario 24 d.

Portalu galės naudotis Rusijos piliečiai, ypač karių šeimos ar jų pažįstami, kad gautų informaciją apie kalinių būklę, buvimo vietą ir susisiektų su Ukrainos gynybos ministerijos atstovais.

Vienas Ukrainos derybininkas šeštadienį pareiškė, kad derybos su Rusija dėl Maskvos invazijos užbaigimo pradeda būti „konstruktyvios“, ir apibūdino, jo nuomone, akivaizdžiai pasikeitusį Maskvos požiūrį į ukrainiečių pasipriešinimą ir skaudžias tarptautines sankcijas.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychailo Podoliakas sakė pastebėjęs, jog Rusijos požiūris pasikeitė, nes ji suprato „tikrąją karo kainą“.

„Pačioje karo pradžioje jie reikalavo visiško dominavimo. Jie nesitikėjo, kad Ukraina taip smarkiai pasipriešins“, – interviu Kanados dienraščiui „The Globe and Mail“ Vakarų Ukrainos Lvivo mieste sakė M.Podoliakas.

„Jie tik dabar pradeda suvokti tikrąją karo kainą. Ir dabar prasideda konstruktyvios derybos“, – pridūrė pareigūnas, dalyvavęs pirmuosiuose dviejuose Rusijos ir Ukrainos derybų raunduose, vykusiuose Baltarusijos pasienyje.

Ukrainos delegacijos teigimu, trečiasis derybų ratas numatytas pirmadienį.

Rusai „prarado didžiulį kiekį įrangos ir žmonių. Sankcijos, kokių dar niekada anksčiau nebuvo, žlugdo jų ekonomiką. Jų šalis tarptautinėje arenoje tapo atstumtąja, o jų propaganda visiškai neveikia“, kalbėjo M.Podoliakas.

Jis pakartojo prezidento prašymą NATO įvesti neskraidymo zoną virš Ukrainos, kurį Vakarų aljansas penktadienį atmetė.

V.Zelenskis neslėpė kartėlio dėl šio NATO sprendimo sakydamas, kad Aljansas „uždegė žalią šviesą tolesniam Ukrainos miestų ir kaimų bombardavimui“.

Pabrėždamas, kad abi derybų šalys susitarė neaptarinėti derybų detalių, M.Podoliakas sakė, kad Ukrainos tikslai tebėra neatidėliotinos paliaubos, saugumo garantijos, kad šalis daugiau nebus užpulta, ir didelė kompensacija už žuvusiuosius ir Ukrainos miestams padarytą žalą.

11-ąją plataus masto Rusijos karo prieš Ukrainą dieną okupantų kariuomenės nuostoliai, preliminariais skaičiavimais, viršijo 11 tūkst., šeštadienio rytą pranešė Ukrainos generalinis štabas.

Bendri priešo koviniai nuostoliai nuo vasario 24 iki kovo 3 preliminariai sudarė:

• personalas – daugiau nei 11 tūkst.

• cisternos – 285 vnt.,

• AFV – 985 vnt.,

• artilerijos sistemos – 109 vnt.,

• MLRS – 50 vienetų,

• oro gynybos sistemos – 21 vnt.,

• lėktuvai – 44 vnt.,

• malūnsparniai – 48 vnt.,

• automobilių technika – 447 vnt.,

• lengvieji kateriai – 2 vnt.,

• tankai su APM – 60, operatyvinio-taktinio lygio UAV – 4.

Pasak generalinio štabo, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina didelis karo veiksmų intensyvumas.

Kovo 5 dieną į Luhansko srities Briankos gyvenvietės centrinę miesto ligoninę iš fronto linijų buvo pristatyta daugiau nei 650 sužeistų Rusijos okupacinės kariuomenės atstovų. Dauguma jų iš Popasnos krypties.

Sužeistų rusų karių perpildytos Rusijos okupuoto Krymo ligoninės, praneša Ukrainos prezidento atstovybė Krymo Autonominėje Respublikoje.

Armjanske, Krasnoperekopske ir Džankojoje medicininė pagalba teikiama apie 1000–1500 sužeistų kariškių, civiliai priversti kreiptis arba į privačias klinikas, arba vykti į Simferopolį.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį sakė, kad kalbėjosi telefonu su savo kolega iš JAV Joe Bidenu ir aptarė finansinę paramą ir sankcijas Rusijai, Ukrainai patiriant vis intensyvesnį Maskvos puolimą.

„Vykstant nuolatiniam dialogui, turėjau dar vieną pokalbį su @POTUS, – tviteryje parašė V.Zelenskis, turėdamas galvoje JAV prezidentą. – Į darbotvarkę buvo įtraukti saugumo, finansinės paramos Ukrainai ir sankcijų Rusijai tęsimo klausimai.“

Baltųjų rūmų pranešime apie pusvalandį trukusį pokalbį sakoma, kad J.Bidenas pabrėžė veiksmus, kurių ėmėsi jo administracija ir sąjungininkai, kad „padidintų Rusijos išlaidas už jos agresiją Ukrainoje“.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į privačių bendrovių, tokių kaip mokėjimo kortelių milžinės „Visa“ ir „MasterCard“, sprendimus stabdyti veiklą Rusijoje, atsiriboti nuo Maskvos dėl jos vasario 24 dieną pradėtos invazijos į Ukrainą.

Keliomis valandomis anksčiau Ukrainos vadovas vaizdo ryšiu kreipėsi į JAV įstatymų leidėjus, prašydamas toliau teikti pagalbą jo apgultai šaliai ir įtraukti Rusijos naftos importą į juodąjį sąrašą.

Amerikiečių įstatymų leidėjai pažadėjo papildomą 10 mlrd. dolerių (9,1 mlrd. eurų) pagalbos paketą, tačiau Baltieji rūmai kol kas atmetė galimybę įtraukti į sankcijas Rusijos naftos ir dujų sektorių, baimindamiesi, kad tai padidintų kainas ir pakenktų JAV vartotojams, kuriuos ir taip slegia rekordinė infliacija.

Vakarų sąjungininkės  į Ukrainą siunčia ginklus, šaudmenis ir lėšas. Taip pat jos įvedė plataus masto sankcijas Maskvai.

Praėjusią savaitę Vašingtonas nusprendė Kyjivui  skirti 350 mln. dolerių (320 mln. eurų) vertės papildomos karinės pagalbos – tai didžiausias toks paketas JAV istorijoje.

Savaitgalį lankydamas Ukrainos pabėgėlius Lenkijos pasienyje, JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas sakė, kad Vašingtonas siekia suteikti 2,75 mlrd. dolerių (2,5 mlrd. eurų) humanitarinei krizei spręsti, iš Ukrainos pabėgus beveik 1,4 mln. civilių gyventojų.

Naktį Charkivas buvo toliau apšaudomas, o bandymas prasiveržti iš Charkivo srities Balaklavos į Dnipro sritį nepavyko, vidaus reikalų ministro patarėją Vadimą Denysenką cituoja „Ukrainska pravda".

„Kiek galime spręsti, naktis buvo palyginti rami. Charkivas buvo apšaudomas. Santykinai teigiamas dalykas yra tai, kad rusai šiandien bandė prasiveržti Balaklavos kryptimi į Dnipro sritį, tačiau buvo sustabdyti. Rusijos įrangos konvojus buvo sugriautas", – sako Vadimas Denysenka

Taip pat vyko mūšiai Sumų regione – buvo sutriuškinta palyginti nedidelė rusų technikos kolona.

Iš operatyvinių duomenų galima suprasti, kad rusai nori prasiveržti iš dviejų pusių – iš Lubeno pusės, kuri yra Poltavos srityje, ir iš Kanevo hidroelektrinės.

Pasak V.Denysenkos, naktį padėtis Kyjive buvo palyginti rami. Tačiau Kyjivo apylinkėse stovi didelės Rusijos pajėgos. Irpinio, Bučos, Hostomelio padėtis yra labai sudėtinga, ten nuolat vyksta susirėmimai.

Vidaus reikalų ministro patarėjas taip pat teigė, kad situacija išlieka labai sudėtinga keliuose Sumų regiono miestuose, visų pirma Ochtyrkoje ir Trostianecyje.

„Tai miesteliai, kuriuose beveik nėra elektros ir vandens tiekimo. Miestai atsidūrė ant humanitarinės katastrofos slenksčio. Trostjianecyje rusai paprasčiausiai apiplėšė visas parduotuves, tik vietinio ūkininko ir kelių vietinių žmonių pastangomis yra kepama ir dalijama žmonėms nemokamai duona", – sakė jis.

V.Denysenkos teigimu, Mariupolyje situacija labai sudėtinga: vakar nepavyko nutiesti jokių humanitarinių koridorių, todėl padėtis atsidūrė ant humanitarinės katastrofos ribos. Tačiau vakariniai regionai šiuo metu yra „palyginti saugioje zonoje“.

V.Denysenka teigė, kad Ukrainos pajėgos yra pasirengusios tęsti kovą: „Mes suprantame, ko nori priešas, ir manau, kad žinome, kaip su juo kovoti. Kelios pastarosios dienos tai tikrai parodė.“

Jis taip pat tikisi, kad rusai nesulauks pastiprinimo iš Baltarusijos: „Tarp Baltarusijos vyrų prasidėjo panikos nuotaikos, padaugėjo masiškai išvykstančių vyrų. Tikimybė, kad Aliaksandras Lukašenka siųs savo dalinius į Ukrainą, yra maža: Baltarusijos kariuomenė yra maža ir demotyvuota.“

„Scanpix“/AP nuotr./Vaizdai iš Mariupolio, smarkiai nukentėjusio nuo Rusijos pajėgų atakų

Kaip praneša „Amerikos balso“ radijas, jau trys tūkstančiai amerikiečių veteranų kreipėsi į Ukrainos ambasadą Vašingtone, išreikšdami norą kautis savanorių gretose prieš Rusijos invaziją.

Amerikiečiai atsiliepė į Ukrainos kvietimą prisijungti prie tarptautinio bataliono. Daugelis jų – išeiviai iš Sakartvelo ir Baltarusijos. Tarp savanorių yra amerikiečių, kurie kovos veiksmų patirties yra įgiję Irake, Bosnijoje ir kituose kariniuose konfliktuose.

Odesos regiono karinės administracijos vadovas Maksimas Marčenka pažadėjo, kad regiono žmonės kovos už Odesą, kad ir kas nutiktų.

Savo „Telegram“ kanale jis papasakojo apie padėtį regione. Pasak M.Marčenkos, regione baigta našlaičių evakuacija į Lenkiją ir Rumuniją. Be to, valdžia ketina įsteigti specializuotus maisto sandėlius kiekviename Odesos srities rajone, kad bet kokioje situacijoje žmonėms nekiltų problemų dėl maisto.

Pagrindinėse kryptyse įrengiami nauji kontrolės punktai ir stiprinama kelių kontrolė, kad būtų užkirstas kelias priešo veiklai.

„Noriu dar kartą pažymėti, kad mes kovosime už savo Odesą, kad ir kas nutiktų. Galite būti tikri. Mes laimėsime“, – pridūrė karinės administracijos vadovas.

Kaip pranešė UNIAN, kovo 5 d. Ukrainos kariuomenė Odesos regione numušė tris Rusijos naikintuvus.

„Šiuo metu turime patvirtinimą, kad virš Odesos regiono teritorijos buvo numušti jau trys Rusijos ginkluotųjų pajėgų lėktuvai. Trys pilotai buvo sulaikyti“, – sakė Maksimas Marčenka.

123rf.com nuotr./Odesa, Ukraina

Rusijos kariuomenė ant Černihivo gyvenamųjų rajonų mėto bombas, skirtas įtvirtinimams ir karinės pramonės objektams griauti. Tad nors Černihivo oro pavojus atšauktas, tačiau apšaudymas gali pasikartoti bet kurią minutę, todėl gyventojai turėtų būti budrūs, – „Telegram“ pranešė Černihivo srities karinės administracijos pirmininkas Viačeslavas Čausas.

„Rusijos Federacija vykdo nusikaltimus žmoniškumui – bombarduoja Černihivo gyvenamuosius rajonus. Nesugebėdama įveikti Ukrainos karių pasipriešinimo, Rusijos invazinė kariuomenė pastarosiomis dienomis vykdo teroristinius aktus prieš Ukrainos gyventojus. Jau tris dienas iš eilės ji vykdo oro antskrydžius miesto gyvenamuosiuose rajonuose ir socialiniuose objektuose", – sakė jis.

Pasak V.Čauso, Rusijos kariai dabar prieš Černihivą naudoja galingą beatodairiško poveikio ginklą – laisvakrites bombas FAB-500.

„Paprastai tokie ginklai naudojami prieš karinės pramonės objektus ir įtvirtinimus. Tačiau Černihivo mieste jie buvo naudojami prieš gyvenamuosius rajonus. Trys tokios nesprogusios bombos šiandien buvo rastos Rusijos naikintuvo bombonešio Su-34, kurį ryte netoli Černihivo numušė priešlėktuvinės gynybos kariai, nukritimo vietoje“, – sakė karinės administracijos pirmininkas.

Jis taip pat pažymėjo, kad oro pavojus Černihivo mieste jau atšauktas, tačiau apšaudymas gali pasikartoti bet kurią minutę, todėl miestiečiai turėtų būti budrūs.

„Scanpix“/AP nuotr./Černihivas

Apie 5 val. ryto Charkivo „Telegram“ kanalais buvo pranešta, kad mieste neramu. Esą virš jo skraido lėktuvas, skelbia Ukrainos naujienų agentūra „Unian“.

„Lėktuvas virš Charkivo, sprogimas. Vėl sprogimai. Likite slėptuvėse“, – rašoma viename „Telegram“ kanale. 

Be to, „Telegram“ kanalas „Truha“ paskelbė vaizdo įrašą su naktinio Charkivo bombardavimo padariniais: „Severnaja gatvė, Charkivas po naktinio bombardavimo.“

Kyjivo karinės administracijos vadovas Oleksijus Kuleba Ukrainos televizijai pareiškė, kad žmonės negali evakuotis iš Kyjivo regiono miestų, o vietos gyventojai sako, kad rusų okupantai tiesiog šaudo į civilius gyventojus, rašo „Ukrainska pravda“.

„Skausmingiausi taškai yra Buča, Irpinias, Hostomelis, Vorzelis. Ryte iš čia turėjo būti evakuojami žmonės, kurie turėjo vykti į Kyjivą traukiniu, bet, deja, 10 val. bėgiai buvo susprogdinti ir žmones teko evakuoti pėsčiomis“, – pasakojo O.Kuleba.

Kyjivo karinės administracijos vadovas atkreipė dėmesį į Irpinio mero Oleksandro Markušino veiksmus, kai jis atvedė žmones į trasą ir nedelsiant buvo pradėta evakuacija autobusais, kurie vežė žmones į Kyjivą.

Deja, pasak O.Kulebos, be paliaubų neįmanoma (evakuoti žmonių iš Bučos ir Hostomelio – red.). „Ten vyksta susirėmimai... Dėl tam tikro šių gyvenviečių geografinio ypatumo (ir transporto) negalima visiškai evakuotis. Todėl laukiame paliaubų...".

O.Kuleba pažymėjo, kad į Bučą ir Hostomelį bandoma pristatyti maisto produktų. Bučos meras organizavo duonos kepimą ir užtikrino kitų produktų pristatymą. O.Kuleba taip pat pridūrė, kad Bučoje situacija stabili (dėl maisto – red.), tačiau yra pavienių atvejų, kai žmonės yra atkirsti ir jau gana ilgą laiką praleidžia rūsiuose.

Vietos gyventojų teigimu, dabar Bučoje yra rusų okupantų, kurie neleidžia Bučos gyventojams palikti savo namų. Mieste nėra šviesos. Pasitaiko atvejų, kai nužudomi civiliai gyventojai.

Primename, kad Kyjivo srityje rusų okupantai nesuteikė „žaliojo koridoriaus“ civiliams ir neįsileido savanorių pagalbos.

Rusai sunaikino Ochtyrkos šiluminę elektrinę: žuvo penki darbuotojai.

Apie tai pranešė Sumų regiono valstybinės administracijos pirmininkas Dmytro Žyvickis savo kanale „Telegram“.

„Rusijos aviacija ir toliau bombarduoja (mes net nebesuskaičiuojame smūgių) infrastruktūrą ir svarbius objektus regione! Vakar rusai sunaikino šiluminę elektrinę. Žuvo penki civiliai darbuotojai“, – pranešė jis.

Pasak D.Žyvickio, Ochtyrkoje vis dar nėra šildymo, iš dalies namuose nėra vandens ir elektros.

„Ką jau kalbėti, pati Ochtyrka jau iš dalies išnyko! Rusijos oro pajėgos šiandien sunaikino miesto maisto sandėlį, statybinių medžiagų sandėlį, automobilių stovėjimo aikštelę. Buvo apšaudytas gyvenamasis sektorius. Informacija apie aukų skaičių tikslinama“, – pridūrė jis.

Rusijos gynybos ministerija nurodė sunaikinti Ukrainoje žuvusių jos karių kūnus. Atitinkamą dokumentą „tarnybiniam naudojimui“ pasirašė Rusijos gynybos ministro pavaduotojas Aleksejus Krivoručko.

Atitinkamą vasario 26 d. dokumentą, pasirašytą Rusijos gynybos ministro pavaduotojo Aleksejaus Krivoručkos, paskelbė Šiaurės operatyvinė vadovybė, praneša „Unian“.

www.unian.net/Rusijos gynybos ministerijos dokumentas, kuriuo įsakoma sunaikinti Ukrainoje žuvusių Rusijos karių kūnus

Šiame „tarnybiniam naudojimui“ skirtame dokumente Rusijos gynybos ministerija reikalauja, kad nuo kovo 1 d. iš Ukrainoje kariaujančių rusų karių būtų atimti asmens tapatybės dokumentai, kad būtų kuo greičiau imtasi priemonių evakuoti žuvusių Rusijos karių kūnus iš Ukrainos ir kad jie naktį būtų slapta išvežti į „nuolatinės dislokacijos vietas ir palaidoti masinėje kapavietėje su priskirtu numeriu“ Rusijoje ir Baltarusijoje.

Be to, dokumente nurodoma, kad jei neįmanoma evakuoti kūnų, „reikėtų priimti sprendimą juos sunaikinti vietoje“.

Ukrainos kariuomenės nuotr./Mikolajivo centre į nelaisvę paimti Rusijos kariai

Ukraina įsteigs stovyklas rusų karo belaisviams, „nes jų yra šimtai“, teigė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovičius.

„Mes priimsime sprendimą organizuoti centralizuotą kalinių laikymą pagal visus Ženevos konvencijos įstatymus, su visais reikalavimais, kurių, beje, yra gana daug ir jie nėra paprasti, gana sudėtingi. Bet mes jau kalbame apie stovyklas, nes kalinių yra labai daug. Neįmanoma jų laikyti kaip sulaikytųjų ar suimtųjų", – sakė O.Arestovičius.

Ukrainos branduolinės energetikos priežiūros institucija palaiko ryšius su Zaporižios atominės elektrinės darbuotojais po to, kai penktadienį ją užėmė Rusijos pajėgos, šeštadienį pranešė Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA).

Po pranešimų, kad elektrinės darbuotojai buvo priversti dirbti grasinant ginklu, TATENA vadovas Rafaelis Grossi žurnalistams sakė, kad agentūra palaiko ryšius su Ukrainos branduolinės energetikos pareigūnais ir gavo darbuotojų pamainų planus.

„Twitter“ vartotojo nuotr./Gaisras Zaporožės atominėje elektrinėje

Pasak TATENA, R.Grossi ne kartą pabrėžė, kad svarbu, jog Ukrainos branduolinius objektus eksploatuojantiems darbuotojams būtų leista pailsėti ir keistis, kad jie galėtų saugiai atlikti savo darbą.

Jis pavadino padėtį, kai Rusijos pajėgos kontroliuoja Zaporižios elektrinę, o Ukrainos personalas ją valdo, „įtempta“ ir teigė, kad tokia padėtis „tikrai negali tęstis per ilgai“. 

Ukrainos elektrines prižiūrinčios institucijos „Enerhoatom“ vadovas penktadienį pasakė R.Grossi, kad elektrinės atominiams inžinieriams dabar leidžiama keisti darbo pamainas, teigiama TATENA pranešime.

„Manau, kad tai svarbu, tai ženklas, kad žmonės mūsų klausosi arba bent jau įsiklauso į tai, ką mes sakome“, – sakė R.Grossi.

Tuo tarpu Černobylio AE darbuotojai dirba be pertraukos, tačiau TATENA dar nenustatė Černobylio elektrinės darbuotojų pamaininio darbo režimo, tęsė jis. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Černobylio atominė elektrinė

Rusijos pajėgos neleido Černobylio darbuotojams keisti pamainų nuo pat elektrinės užėmimo, o tai reiškia, kad tas pats 100 darbuotojų dirbo elektrinėje 10 dienų iš eilės, šeštadienį CNN sakė Slavutičiaus meras Jurijus Fomičevas.

„Mes tęsiame pokalbius“, – sakė R.Grossi, pridurdamas, kad jis yra „pasirengęs kuo greičiau atvykti į Ukrainą“.

Rusijos okupacinės pajėgos planuoja užgrobti svarbų infrastruktūros objektą – Kanevo hidroelektrinės užtvanką.

Tai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė feisbuke. 

Kanevo hidroelektrinė yra antra didžiausia tokio tipo hidroelektrinė Ukrainoje, esante Kaneve, Čerkasų srityje. Ji pastatyta ant Dniepro upės.

Ligoninės visoje Ukrainoje susiduria su grėsme, kad didėjant sužeistųjų skaičiui gali pritrūkti atsargų, BBC sakė „Gydytojų be sienų“ skubios pagalbos koordinatorius Alexas Wade'as.

„Padėtis kelia didžiulį nerimą ir kasdien darosi vis nerimastingesnė“, – BBC sakė A.Wade'as. „Ligoninėse trūksta to, ko reikia jų pacientams gydyti.“

„Scanpix“/AP nuotr./Moterys ir vaikai sėdi ligoninės rusyje

Kai kuriais atvejais medicininę pagalbą stabdė stiprėjanti Rusijos invazija. Kai kuriuose miestuose, pavyzdžiui, uostamiestyje Mariupolyje, buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas ir pagalbos agentūrų, buvo trukdomas organizacijų, tokių kaip MSF, teikiama pagalba.

„Mes nebegalime susisiekti su ligonine [Mariupolyje], – sakė A.Wade'as. – Ir labai nerimaujame, kad artimiausiomis dienomis neteksime galimybės aprūpinti daugiau ligoninių."