N.Humeniuk: Rusija ruošiasi masinei atakai prieš Ukrainą

Po trišalio aukščiausiojo lygio susitikimo su Japonijos Ministru Pirmininku Fumio Kishida ir Pietų Korėjos Prezidentu Yoon Suk Yeolu JAV Prezidentas Joe Bidenas pagyrė Japonijos vadovą už jo atsaką į Rusijos invaziją į Ukrainą.

Atsakydamas į Japonijos žurnalisto klausimus Kemp Deivide, Merilende, J.Bidenas sakė, kad Japonija „parodė tvirtą lyderystę ir per G7 bei prisidėjo prie didelės finansinės ir humanitarinės pagalbos Ukrainai, taip pat neletalinės karinės įrangos. Be to, jie prisijungė prie daugelio kitų valstybių, kurios tarptautinėmis sankcijomis privertė Rusiją prisiimti atsakomybę“.

J. Bidenas sakė, kad kai paskambino F.Kishidai dėl Ukrainos, jam nereikėjo jo „niekuo įtikinėti“. 

AFP/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas

Pavadinęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino argumentus dėl invazijos „juokingais“, J.Bidenas sakė: „Įsivaizduokite, jei nebūtume nieko padarę. Ir esmė buvo iš karto pripažinta, jei neklystu, pone ministre pirmininke, kad esame tokioje situacijoje, kai tai gali nutikti bet kur. Jei stovėtume vietoje, kokį pareiškimą apie Taivaną tai pasiųstų Kinijai? Kokį signalą tai pasiųstų pasauliui?“ 

„Rusija jau pralaimėjo. Ji negali pasiekti savo pradinio tikslo, kurį buvo nurodžiusi. Tai neįmanoma. ... Japonijos vadovybė nuo pat pirmos dienos buvo kritiškai nusiteikusi, duodama aiškiai suprasti, kad karo pasekmės yra gerokai platesnės už Europą“, – sakė jis.

J.Bidenas pridūrė, kad ši invazija nėra „tik Europos problema; tokios invazijos nebuvo nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“.

Nepriklausomybės dienai su tarptautiniais partneriais rengiami „galingi dalykai“, susiję su ginklais Ukrainai, naujais gynybiniais pajėgumais. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tai pasakė vakare paskelbtame vaizdo pranešime.

„Rengiame galingus dalykus Ukrainai, stipriname mūsų valstybę, mūsų karius“, – pabrėžė jis.

Jis pažymėjo, kad šiandien pagrindinė užduotis – ginklai Ukrainos kariams, taip pat naujos galimybės gynybai ir nauji paramos paketai partnerių.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

„Darome viską, kad mūsų valstybės Nepriklausomybės dienos išvakarėse būtų galima sakyti, jog Ukraina žengė dar vieną žingsnį į stipriausių pasaulio valstybių ratą. Mūsų komanda dabar dirba ypač intensyviai“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas.

Jis pabrėžė, kad Ukrainai bus naujienų. „Rengiame jas kartu su savo kaimynais ES. Taip pat su tais Europos regionais, kuriuose mūsų bendradarbiavimas su valstybėmis dar nėra pakankamas. Ir, žinoma, su mūsų partneriais Europoje, su kuriais jau ne kartą įrodėme, kad Europos lyderystė ginant laisvę turi pasaulinę vertę“, – sakė V.Zelenskis.

Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad kita savaitė yra „Ukrainai svarbių įvykių metas“. Kartu jis pridūrė, kad nebus praleistas joks Ukrainai naudingas rezultatas.

Ukrainos vidaus reikalų ministras Igoris Klymenko pareiškė, kad rusų sugriautos Kachovkos hidroelektrinės atkurti nebeįmanoma. 

„Dėl teroristinio akto buvo sunaikinta 11 iš 28 užtvankos viršutinės dalies ruožų. 3 hidroelektrinės turbinų salėse nutekėjo 150 tonų tepalo. Kachovkos hidroelektrinės neįmanoma restauruoti“, – Vidaus reikalų ministerijos tinklalapyje pabrėžė I.Klymenko.

Pasak jo, į avarinę zoną pateko 180 Dniepropetrovsko, Nikolajevo ir Chersono sričių gyvenviečių, kuriose gyvena apie 875 tūkst. žmonių.

„Mažiausiai 34 žmonės žuvo, dar 28 buvo sužeisti. 39 žmonės laikomi dingusiais be žinios. Beveik 4 tūkst. žmonių ir šimtai naminių gyvūnų buvo išgabenti iš 3 užtvindytų teritorijų. Per gelbėjimo operaciją nukentėjusiose teritorijose išgelbėta 716 žmonių, įskaitant 30 vaikų ir 40 riboto judumo žmonių“, – sakė jis.

Ukrainos vietovės prieš ir po užtvankos griūties palydovinėse nuotraukose

I.Klymenko teigimu, dėl stoties sprogimo Ukrainos pietuose kilo vandens tiekimo problemų ir beveik 700 tūkst. ukrainiečių liko be geriamojo vandens. 

„Rusų okupantams susprogdinus Kachovkos hidroelektrinę, smarkiai padidėjo minų pavojus pakrantėje“, – pridūrė I.Klimenko.

Birželio 6 d. naktį Rusijos okupantai susprogdino Kachovkos hidroelektrinės užtvanką, dėl to buvo užtvindyti namų ūkiai, žuvo žmonių, o Ukrainai padaryta mažiausiai 2 mlrd. dolerių nuostolių. 

Vašingtonas Danijai ir Nyderlandams pranešė, kad šioms šalims bus leista perduoti Ukrainai savo naikintuvus F-16, kai ukrainiečių pilotai bus apmokyti juos valdyti, penktadienį pranešė JAV valstybės departamentas.

Ir Danijai, ir Nyderlandams, kurie vadovauja Ukrainos pilotų mokymo valdyti F-16 programai, buvo suteiktos „oficialios garantijos“ dėl naikintuvų perdavimo, sakė Valstybės departamento atstovas spaudai.

Daugiau skaitykite čia.

Rusija penktadienį paskelbė sankcijas Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) prokurorui, kuris siekia suimti prezidentą Vladimirą Putiną, ir Jungtinės Karalystės (JK) ministrams, kurie tvirtai prieštarauja Maskvos puolimui Ukrainoje.

Praėjus beveik pusantrų metų nuo konflikto Ukrainoje pradžios, užsienio reikalų ministerija pasmerkė „nepajudinamą Londono karinę paramą“ Kyjivui ir „agresyvų... priešiškos antirusiškos politikos įgyvendinimą“.

TBT prokuroras Karimas Khanas, kuris yra britas, kovą išdavė V. Putino arešto orderį dėl kaltinimo neteisėtai deportavus ukrainiečių vaikus.

Daugiau skaitykite čia.

Nuo plataus masto karo pradžios bendras žuvusių ar sužeistų Ukrainos ir Rusijos karių skaičius artėja prie 500 tūkst.

Apie tai rašo laikraštis „The New York Times“, remdamasis Jungtinių Amerikos Valstijų pareigūnais. Pasak jų, sunku įvertinti nuostolių skaičių, nes Rusija juos nuvertina, o Ukraina jų neatskleidžia.

Rusijos kariuomenės nuostoliai, pasak pareigūnų, artėja prie 300 tūkstančių (apie 120 tūkstančių žuvusiųjų ir 170–180 tūkstančių sužeistųjų). Ukraina neteko apie 70 tūkst. žuvusių ir 100–120 tūkst. sužeistų karių.

Leidinyje pažymima, kad okupacinė kariuomenė mūšio lauke yra beveik tris kartus pranašesnė, o Rusija turi daugiau gyventojų, iš kurių gali papildyti savo gretas.

Analitikų skaičiavimais, Ukrainoje yra apie 500 000 karių, įskaitant aktyviosios tarnybos, rezervo ir sukarintas pajėgas. Tuo pat metu Rusija šį skaičių yra beveik patrigubinusi – 1 330 000 aktyviosios tarnybos, rezervo ir sukarintų pajėgų karių – dauguma pastarųjų yra iš „Wagner“.

Ukrainos pilotai vėliau rugpjūčio mėnesį Danijoje pradės mokytis valdyti naikintuvus F-16, penktadienį pranešė Danijos gynybos ministerija. 

Ji pridūrė, kad mokymuose dalyvaus 11 šalių koalicija.

CNN ketvirtadienį pranešė, kad JAV įsipareigojo patvirtinti F-16 naikintuvų perdavimą Ukrainai, kai tik bus baigti mokymai, pasak JAV pareigūno.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./F-16 naikintuvas

Danija ir Nyderlandai ėmėsi vadovauti rengiant programą, pagal kurią Ukrainos pilotai bus mokomi valdyti amerikietiškus naikintuvus, tačiau JAV vis dar bendradarbiauja su kitomis šalimis, siekdamos išsiaiškinti, kas gali suteikti F-16 naikintuvus Ukrainos karinėms oro pajėgoms.

Trečiadienį Ukraina pareiškė, kad nesitiki gauti F-16 iki kitų metų.

Ukrainos gynybos ministro patarėjas Oleksijus Kopytka sureagavo į „The Washington Post“ straipsnį, kuriame cituojami JAV žvalgybos duomenys, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos šiemet nesugebės išlaisvinti Melitopolio ir pasiekti pagrindinio kontrpuolimo tikslo - sunaikinti sausumos koridorių į Krymą.

Savo „Facebook“ paskyroje O.Kopytka pažymėjo, kad ši medžiaga yra „naujas melas“ pagal pasakojimo „užimti Kyjivą per tris dienas“ tradiciją.

„Iš naratyvo “rusai užims Kyjivą per 72-96 valandas„ kūrėjų - nauja netikra naujiena: “Ukrainos kariuomenė neišlaisvins Melitopolio„. Ypač įdomios “neišlaisvinimo„ priežastys: aktyvumas Bachmuto rajone, kuriame dalyvauja Ukrainos kariuomenės pajėgos; vadovybės noras sumažinti nuostolių lygį taikant mažų grupių taktiką.

Tai reiškia, kad Ukrainos kariuomenė turi pasitraukti iš Bachmuto. Kur? Tiesiai per Dnieprą? O gal yra supratimas, kaip be kovos sustabdyti rusus Bachmute/Avdijivkoje/Marjinkoje ir t. t., kad jie neitų toliau?“ - sakė O.Kopytka.

Ministro patarėjas pažymėjo, kad „pagal tokią logiką Melitopolio/Berdiansko/Mariupolio apskritai negalima pasiekti“.

O.Kopytka pridūrė, kad „The Washington Post“ straipsnis yra dar viena iliustracija, kad „nereikėtų lengvabūdiškai vertinti anoniminių nuorodų į “žvalgybą„, “šaltinius„ ir t. t. žiniasklaidoje, kuri, kaip ne kartą nustatyta, bando daryti nesveiką spaudimą“.

„Ukrainos kariuomenė gali nieko nepasiekti, jei neturės ginklų. Visi šie pareiškimai primena apverstą piramidę, kai keičiasi priežastis ir pasekmė: kam jiems duoti ginklų, jei jie neužims Melitopolio - mes jiems neduodame ginklų - žiūrėkite, jie neužėmė Melitopolio - o mes apie tai kalbėjome - kokie mes toliaregiai“, - sakė O.Kopytka.

Pastarosiomis savaitėmis rusų karo belaisvių Ukrainoje padaugėjo daugiau nei 200, o vienas iš penkių pasidavė savo noru.

Apie tai pranešė Ukrainos žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas.

„Vos per kelias savaites aktyvių Ukrainos saugumo ir gynybos pajėgų veiksmų, tiek gynybinių, tiek puolamųjų, mūsų mainų fondas padidėjo daugiau kaip 200 rusų karo belaisvių“, – teigė jis.

Pasak žvalgybos pareigūno, tai reiškia, kad „bus lengviau ir aktyviau grąžinti mūsų žmones“.

A.Jusovas taip pat pridūrė, kad kas penktas okupantas iš šio skaičiaus pasidavė savanoriškai. Tuo pat metu pagal valstybinę programą „Noriu gyventi“ kasdien pasiduoda nuo trijų iki penkių Rusijos kariškių.

Interviu agentūrai UNIAN Taikomosios politikos studijų centro „Penta“ valdybos pirmininkas Volodymyras Fesenka paaiškino, kodėl Ukrainos politikai vis dažniau mini, kad „karas tęsis ilgai“, ar verta tikėtis konflikto įšaldymo ir kodėl nereikėtų atmesti derybų su priešu idėjos.

Anot politologo, tikroji problema yra ta, kad iš pradžių lūkesčiai buvo per dideli. Pasak jo, kai kurie Ukrainos pareigūnai ir politikai vis dar daro šią klaidą – sukuria išpūstus lūkesčius tiek Ukrainos piliečiams, tiek  Vakarų partneriams. O tada neišvengiamai ateina nusivylimas.

„Todėl verta realiai vertinti situaciją, o ne transliuoti fantazijas ir utopijas, kurios vėliau gali sukurti informacinius ar diplomatinius spąstus Ukrainos politikams. O taip pat verta vesti sąžiningą dialogą su Ukrainos piliečiais, kad jie neatsipalaiduotų. Karas tęsiasi, ir norint jį laimėti dar reikia daug nuveikti“, – kalbėjo V.Fesenka.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos kariai apšaudo Rusijos pozicijas

Pasak jo, reikėtų vengti prognozių apie karo pabaigą.

„Turime objektyviai vertinti padėtį ir vengti lengvabūdiškų pareiškimų. Ukraina kariauja su labai galingu priešu, kuris turi daug ginklų, daug žmonių ir daug didesnį mobilizacinį potencialą. Ukrainiečiai turi sąžiningai suvokti, kad dabar klausimas yra ne apie pergalės laiką, o apie tai, kad karas įžengė į naują ir sudėtingą etapą, kurį turime atlaikyti.

Akivaizdu (apie tai rašė daugelis ekspertų), kad V.Putinas pasirinko sąmoningą kursą, siekdamas vilkinti karą bent jau iki JAV prezidento rinkimų.

Rinkimai vyks 2024 m. lapkritį. Jei JAV išrinks naują prezidentą, jis pradės eiti pareigas 2025 m. sausio mėn.

Taigi, jei Rusijoje nieko staiga neįvyks, karas tęsis dar metus. Ir išsekimo karo rėmuose Rusija turės didžiulį pranašumą, nes jie gali išsekinti mus, o mes negalime išsekinti jų“, – kalbėjo politologas.

Jis teigė neturintis atsakymo, kada galėtų įvykti Krymo išlaisvinimas.

„To dabar negali pasakyti niekas, net Budanovas. Krymo išlaisvinimui reikia palankių sąlygų.

Pavyzdžiui, rusai paliks fronto liniją, kaip Charkivo srityje, kai dėl labai netradicinių, netikėtų Ukrainos gynybos pajėgų veiksmų rusų kariai pasitraukė. Tačiau, deja, dabar tokių netikėtų veiksmų tikėtis negalime. Charkivo srityje niekas nesitikėjo puolimo, jo buvo tikimasi pietuose. O dabar apie puolimą kalbama jau šešis mėnesius, ir rusai šiems šešiems mėnesiams buvo gerai pasiruošę.

Tačiau net jei Rusijos frontas staiga žlugs, tai vis tiek nereiškia, kad Krymas bus iškart išvaduotas. Tai didžiulė karinė bazė. Ten yra dešimtys, jei ne šimtai karinių objektų. O peržengti sąsiaurį bus labai sunku.

Ne kartą esu išsakęs labai nepopuliarią nuomonę: jei norime išlaisvinti Krymą ir visas okupuotas teritorijas, gali tekti surengti masinę mobilizaciją. Tačiau net ir to nepakaks – Ukrainai reikia geresnės ginkluotės ir pakankamų kiekių“, – sakė ekspertas.

Pasak jo, kitas variantas, galintis padėti Ukrainai, yra tam tikri įvykiai Rusijoje.

„Nesu šalininkas minties, kad jei Putinas mirs, karas tuoj pat baigsis. Taip nebus. Tačiau Rusijoje prasidės kova dėl valdžios, ir mes jiems nebūsime įdomūs. Mums tai gali būti šansas paspartinti teritorijų išlaisvinimą arba priversti rusus sutikti su mums priimtinomis karo pabaigos sąlygomis.

Teiginys apie tai, kad derybos dėl karo pabaigos yra neleistinos, yra klaidingas. Juk net jei Ukraina pasieks 1991 m. sienas, tai nereiškia, kad karas automatiškai baigsis. Turėsime derėtis su rusais. Greičiausiai netiesiogiai, per tarpininkus. Bet turėsime derėtis bent jau dėl to, kad būtų nutrauktas mūsų teritorijų apšaudymas“, – paaiškino V.Fesenka.

Latvijos žvalgybos tarnybos mano, kad Vladimiro Putino režimas šiuo metu yra stabilus, o protestai Rusijoje mažai tikėtini, nors ir neįmanomi.

Žvalgybos paviešinta ataskaita pagrįsta Konstitucinės apsaugos biuro (SAB), atliekančio saugumo ir žvalgybos bei kontržvalgybos funkcijas, vertinimu.

Žvalgyba pažymi, kad Kremliaus režimas išlieka stabilus, tačiau padėtį reikia nuolat stebėti. 

Agentūra taip pat pažymi „didėjančią socialinę ir politinę apatiją“ Rusijos visuomenėje.

„Šią tendenciją galima pastebėti ir nuomonių apklausose: Rusijos visuomenė yra atsargi, ypač jei nuomonė nesutampa su pagrindine politine linija“, – teigiama ataskaitoje, pateikiant pavyzdį, kaip „parama specialiajai operacijai“ skiriasi priklausomai nuo to, kaip užduodamas klausimas. 

Žvalgyba pažymi, kad „Wagner“ maištas neturėjo pastebimo neigiamo poveikio visuomenės vertinimui V.Putino režimo atžvilgiu, tačiau yra pagrindo manyti, kad parama „Wagner“ lyderiui sumažėjo. 

„Prieš maištą Prigožiną palaikė beveik pusė rusų, o po jo – tik penktadalis. Tuo pat metu parama Rusijos gynybos ministerijos pozicijai išaugo kelis kartus: jei prieš sukilimą jį palaikė tik dešimtadalis gyventojų, tai po sukilimo – beveik du penktadaliai“, – rašoma pranešime.

Japonija penktadienį paleido naikintuvus po to, kai prie Japonijos ir Rytų Kinijos jūrų buvo pastebėti Rusijos patruliniai lėktuvai, pranešė šalies Jungtinis štabas.

Du lėktuvai skrido palei pakrantę tarp Japonijos centrinių ir pietinių regionų, praskrisdami pro Cušimos sąsiaurį ir tuo pačiu keliu grįždami atgal, sakoma trumpame Jungtinio štabo pranešime.

Japonijos oro savigynos pajėgų naikintuvai buvo pasiųsti į tai reaguoti, teigiama pareiškime.

Gegužę japonų kariuomenė taip pat panaudojo naikintuvus prieš Rusijos žvalgybinės informacijos rinkimo lėktuvus.

Ministras pirmininkas Fumio Kishida vėliau penktadienį susitiks su Jungtinių Valstijų prezidentu Joe Bidenu ir Pietų Korėjos lyderiu Yoon Suk-yeolu aukščiausiojo lygio susitikime Kemp Deivido prezidento rezidencijoje.

Lyderiai susitars dėl naujos trišalės karštosios linijos krizių klausimais ir reguliarių karinių pratybų, taip pat – kasmet rengti trišalius aukščiausiojo lygio susitikimus.

Japonija yra prisijungusi prie Vakarų sąjungininkių, taikančių sankcijas Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą, ir perspėjusi dėl Rusijos keliamos grėsmės.

Naujausiame jos saugumo dokumente, kuriame kadaise buvo raginama stiprinti ryšius ir bendradarbiavimą su Rusija, dabar įspėjama, kad Maskvos ir Kinijos bendros karinės pratybos kelia susirūpinimą.

Praėjusį mėnesį abi šalys surengė bendras karinių jūrų pajėgų pratybas Japonijos jūroje, o birželį kartu patruliavo virš šios ir Rytų Kinijos jūros.

Jungtinio štabo duomenimis, 2022 metais Japonija naikintuvus panaudojo 778 kartus, įskaitant 150 kartų dėl Rusijos – mažiausiai nuo 2013-ųjų.

Penktadienį Rusijos karinės pajėgos apšaudė Zaporižią. Šiuo metu nėra informacijos apie nukentėjusiuosius.

Pirmiausia apie tai pranešė gyventojai socialiniuose tinkluose, o vėliau patvirtino Zaporižios miesto tarybos sekretorius Anatolijus Kurtevas savo „Telegram“ kanale.

„Apgailėtini kaimynai-teroristai vėl vidury baltos dienos smogė Zaporižioje“, – rašė jis.

Informacijos apie aukas nebuvo, tačiau sprogimo banga išdaužė trijų daugiaaukščių namų butų, įėjimo ir balkonų langus. Nedidelę žalą patyrė ir dvi švietimo įstaigos.

„Rajono administracijos ir Zaporižios tarnybos specialistai atlieka apžiūrą, kad nustatytų pastatų apgadinimo mastą ir atliktų sprogimo padarinių likvidavimo darbus“, – pridūrė A.Kurtevas.

Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Jurijus Malaško taip pat sakė, kad Rusija sudavė raketinį smūgį vienam iš miesto rajonų.

„Nuostolių mastas ir aukų skaičius tikslinami“, – pridūrė jis.

Rusijoje vykdoma visapusiška mobilizacijos kampanija, kurioje kas mėnesį dalyvauja apie 20 tūkst. žmonių, tačiau ji nepaliečia pareigūnų ir oligarchų vaikų.

Apie tai paskelbė Ukrainos gynybos žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas.

„Kiekvieną dieną ir kiekvieną mėnesį ši mobilizacijos veikla tęsiasi, kiekvieną mėnesį mobilizuojama apie 20 tūkst. žmonių“, – tikino jis.

A.Jusovas priminė, kad neseniai Maskvos meras Sergejus Sobianinas paskelbė apie 45 tūkst. maskviečių fronte, nors anksčiau buvo skelbtas 35 tūkst. skaičius.

„Tai reiškia, kad meras pripažino, jog per pastaruosius kelis mėnesius buvo mobilizuota tik 10 tūkst. maskviečių. Įvairiais būdais, įvairiais metodais, bet ši kampanija tęsiasi“, – pabrėžė A.Jusovas.

GUR atstovas atkreipė dėmesį, kad tai priverstinė mobilizacija, o valdininkų ir oligarchų vaikams ji netaikoma. Daugiausia mobilizuojami tie, kurie neseniai gavo Rusijos pasą.

„Tai yra Rusijos paso gavimo kriterijų rodiklis, kuris kelia potencialią grėsmę. Tikėtina, kad asmuo gali būti pagautas ir išsiųstas į karą“, – sakė jis.

Maskvoje „Moscow-City“ pastatų komplekse paskelbta skubi evakuacija. Žmonės per garsiakalbį raginami palikti pastatus.

„Telegram“ kanalo „Ostorozno, Novosti“ duomenimis, keli Nepaprastųjų situacijų ministerijos automobiliai stovi prie IQ kvartalo ir prekybos centro „Afimall City“.

Kanalo duomenimis, dėl anoniminio pranešimo apie „bepilotį orlaivį“ iš pastato buvo skubiai evakuota daugiau kaip 2 000 žmonių.

„Į kompleksą buvo atgabenti keli gaisrinės automobiliai ir gelbėtojai, tačiau jokių incidentų neįvyko. Pranešimas yra melagingas“, – rašo kanalas.

Paryčiais Maskvą sudrebinusius sprogimus 15min studijoje komentuoja pilietinio saugumo ir gynybos analizės centro  „Locked N'Loaded“ atstovas Mantas Vilimas. 

VIDEO: Rusams rodoma, kad Putinas negali jų apginti: „Lock N‘Loaded“ atstovas Mantas Vilimas apie sprogimą Maskvoje

Rusams rodoma, kad Putinas negali jų apginti: „Lock N‘Loaded“ atstovas Mantas Vilimas apie sprogimą Maskvoje

Visa laida „Kas naujo fronte“ 15min portale ir jutubo paskyroje – 13 val. 30 min. 

Ukrainiečių pajėgos peržengė į kairįjį Dniepro krantą Rusijos okupuotose pietinės Ukrainos Chersono srities teritorijose ir ten buvo užėmusios pozicijas, penktadienį pranešė Rusijos primestas gubernatorius.

Jis tvirtino, kad ukrainiečių „sabotažo grupės“ sugebėjo pasislėpti Rusijos kontroliuojamo Kozači Laherių miesto pakraštyje, netoli Dniepro upės, bet vėliau Maskvos pajėgos jas išstūmusios.

„Pirmąją provokacijos dieną (...) atskiros sabotažo grupės sugebėjo pasislėpti gyvenvietės pakraštyje“, – sakė Maskvos paskirtas pareigūnas Vladimiras Saldo.

„Šiandien Kozači Laherių rajonas fiziškai visiškai išvalytas – ten nėra jokių Ukrainos karių“, – pridūrė jis.

Šie V. Saldo komentarai pasirodė po to, kai šią savaitę Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hana Maliar patvirtino, kad „kai kurie (Ukrainos) daliniai vykdė tam tikras užduotis“ kairiajame Dniepro upės krante Chersone.

„Detalių pateikti negalime“, – pridūrė ji.

Praėjusią savaitę apie karą rašantys Rusijos tinklaraštininkai teigė, kad Ukrainos daliniai yra mieste ir jį apšaudo, tačiau Maskvos pajėgos vis dar kontroliuoja gyvenvietę.

Ukraina tęsia ilgai lauktą kontrpuolimą, siekdama susigrąžinti Rusijos pajėgų kontroliuojamas savo teritorijas.

Pernai lapkritį Ukraina atgavo vakarinį Chersono srities krantą ir nuo to laiko vykdo pavienes operacijas rytiniame krante.

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka tvirtina, kad apie 2022 m. vasario 24 d. įvyksiančią Rusijos invaziją į Ukrainą iš anksto nieko nežinojo, tačiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas likus kelioms dienoms iki jos jo paprašė „pridengti jį, jei kas nors nutiktų“.

Interviu prorusiškai nusiteikusiai Ukrainos žurnalistei Dianai Pančenko Lukašenka sakė: „Prisiekiu jums, jog neturėjome jokio pokalbio apie tai, kad Rusija imtųsi kokių nors veiksmų prieš Ukrainą“.

Tuo pat metu, pasak A.Lukašenkos, likus kelioms dienoms iki invazijos jie susitiko su V.Putinu ir šis jam pasakė: „Klausyk, Saša, žinai, tokia situacija, jeigu, neduok Dieve, kas nors atsitiks, na, mes juk sąjungininkai... Visko gali atsitikti. Prašau, palaikyk mane.“

AFP/„Scanpix“ nuotr./Aliaksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas

A.Lukašenka mano, kad Putinas „bijojo Vakarų smūgio į nugarą“.

Anksčiau A.Lukašenka sakė, kad V.Putinas jį apie invaziją įspėjo prieš kelias valandas, vasario 24-osios naktį. Baltarusijos autoritarinis lyderis pripažino, kad Rusijos kariuomenė įsiveržė į Ukrainą iš Baltarusijos, be kita ko. Jis pripažino, kad Minskas padeda Rusijai kare, tačiau sakė, kad Baltarusijos kariuomenė jame nedalyvaus, nebent Ukraina užpultų pačią Baltarusiją.

A.Lukašenka taip pat užsiminė, kad V.Putinas nėra pasimetęs ir neturi „imperinių polinkių“, nors valstybės dydis „palieka įspaudą žmogaus charakteryje“.

Taip pat per paskutinį susitikimą su V.Putinu Rusijos prezidentas esą pasakė A.Lukašenkai, kad neketina „pajungti, pavergti ir atimti iš Ukrainos nepriklausomybės“, o tik esą nori, kad ji „nekeltų problemų“.

Danija ir Nyderlandai oficialiai patvirtino, kad Jungtinės Valstijos pritarė F-16 lėktuvų perdavimui Ukrainai. 

Danijos užsienio reikalų ministras Larsas Lokke Rasmussenas televizijai TV2 teigė, kad JAV pritarė lėktuvų tiekimui Ukrainai, remdamosi Danijos prašymu. 

„Galiu patvirtinti, kad tarp manęs ir Anthony Blinkeno įvyko apsikeitimas laiškais, pagrįstas tuo, jog gynybos ministras ir aš kreipėmės į JAV, kad išnagrinėtume savo galimybes“, – sakė jis ir pridūrė, kad Danija gavo „draugišką atsakymą“ į savo prašymą.

Kartu jis pažymėjo, kad sprendimas dėl to, kada naikintuvai F-16 atvyks į Ukrainą, dar nepriimtas. 

„Sukūrėme tarptautinę mokymo koaliciją, kuriai vadovauja Danija ir Nyderlandai, ir darome didelę pažangą. O tada kalbėsime apie galimą lėktuvų dovanojimą, ir šį klausimą aptariame su savo sąjungininkais“, – sakė L.L.Rasmussenas. 

Nyderlandų ministras pirmininkas Wopke Hekstra taip pat pakomentavo JAV leidimą perduoti Ukrainai F-16 lėktuvus.

„Mes palankiai vertiname Vašingtono sprendimą atverti kelią F-16 naikintuvų perdavimui Ukrainai. Esu labai dėkingas Anthony Blinkenui už gerą ir greitą bendradarbiavimą. Dabar šią temą toliau aptarsime su savo partneriais Europoje. Tai žymi svarbų etapą Ukrainai ginant savo žmones ir šalį“, – socialiniame tinkle rašė W.Hoekstra.

Novorosijsko uoste siautėja galingas gaisras. Ugnis apėmė didelį plotą, kyla didelis tirštų juodų dūmų stulpas.

Kaip praneša „Shot“ „Telegram“ kanalas, Novorosijsko krovinių terminale kilo galingas gaisras. Teigiama, kad 1300 kvadratinių metrų plote dega mediniai padėklai.

„Dūmai matomi iš įvairių miesto dalių. Įvykio vietoje dirba kelios dešimtys ugniagesių“, – rašoma kanale.

„Baza“ priduria, kad degė padėklai, ant kurių stovėjo degalų statinės. Gaisro priežastis šiuo metu nežinoma.

Rusijos žvalgybos tarnybos Lenkijoje internetu verbuoja agentus, įskaitant ukrainiečių pabėgėlius, kurie stebi ginklų gabenimą į Ukrainą. „The Washington Post“ duomenimis, tokių laisvų darbo vietų internete pradėjo atsirasti metų pradžioje.

Leidinys primena, kad metų pradžioje Lenkija atskleidė didelį šnipų tinklą, bendradarbiaujantį su Rusijos specialiosiomis tarnybomis. Pasak Lenkijos tyrėjų, kelias savaites agentams buvo duodami nurodymai žvalgyti Lenkijos jūrų uostus, įrengti kameras palei geležinkelius ir slėpti sekimo prietaisus kariniuose kroviniuose. Tuomet kovo mėnesį buvo duotas naujas nurodymas išvesti iš rikiuotės traukinius, kuriais į Ukrainą buvo gabenami ginklai.

Lenkijos valdžios institucijos dabar mano, kad įsakymą davė Rusijos karinės žvalgybos agentūra GRU, o sužlugdyta operacija buvo rimčiausia Rusijos grėsmė NATO teritorijoje nuo praėjusių metų Rusijos invazijos į Ukrainą.

Rusija siekė nutraukti ginklų srautą per Lenkiją, kuriai tiekiama daugiau kaip 80 proc. Ukrainai tiekiamos karinės įrangos.

„Negalėdama arba nenorėdama pasikliauti savo operatyvininkais, Rusija subūrė mėgėjų komandą, be kita ko, per žinutes rusų kalba “Telegram„ kanaluose Lenkijoje, kuriais dažnai naudojasi ukrainiečių pabėgėliai.

Jei schema pavyktų, ji galėtų atsipirkti keliais aspektais – sulėtinti ginklų tiekimą ir pakurstyti nepasitenkinimą 1,5 mln. ukrainiečių, kurie nuo karo pradžios pabėgo į Lenkiją. Net ir nesėkmės atveju Maskvos nuostoliai būtų nedideli: Lenkijos kalėjimuose daugiausia atsidūrė perkeltieji ukrainiečiai, o ne GRU agentai“, – rašoma straipsnyje.

Didžiosios Britanijos žvalgybos duomenimis, Rusija nori sukurti savo informacinę erdvę okupuotose Ukrainos teritorijose.

Žvalgyba primena, kad rugpjūčio 15 d. Rusijos prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Sergejus Kirijenka atvyko į Donecką aplankyti mokyklų ir patikrinti jų integracijos į Rusijos švietimo sistemą.

Zaporižios srityje okupacinė administracija gavo nurodymus iš Rusijos įvesti naujus švietimo įstaigų akreditavimo standartus.

Be to, žurnalistai iš Rusijos Federacijos randa darbo okupuotuose regionuose, pridūrė agentūra.

Nuo rugsėjo 1 d. okupuotų Ukrainos regionų mokyklose, taip pat Rusijos švietimo įstaigose pradės veikti naujas Rusijos istorijos vadovėlis, kuriame šlovinama agresija prieš Ukrainą, kurią Rusija vadina „specialia karine operacija“. Šiuose vadovėliuose Ukraina taip pat

„Rusijos tikslas – okupuotuose regionuose sukurti prokremlišką informacinę erdvę, kad būtų pakirsta Ukrainos nacionalinė tapatybė“, – teigia žvalgyba.

Ukrainos puolimo tempą, be kita ko, sulėtino Ukrainos vadovybės sprendimas sumažinti nuostolius mūšio lauke, nepaisant Vakarų sąjungininkų lūkesčių.

Apie tai pranešė „The Washington Post“, remdamasis pašnekovais, susipažinusiais su JAV žvalgybos „slaptomis prognozėmis“, Ukrainos, JAV ir Europos vyriausybių pareigūnais, kurie kalbėjo su anonimiškumo sąlyga.

„Pirmąją kovų (vasaros puolimo – red.) savaitę Ukraina patyrė didelių nuostolių prieš gerai parengtą Rusijos gynybą, nepaisant Vakarų įrangos.

JAV, Didžiosios Britanijos ir Ukrainos kariškių rengiamose bendrose karinėse pratybose tokie nuostoliai buvo numatyti, tačiau taip pat manyta, kad Kyjivas sutiks su šiais nuostoliais kaip su kaina už pagrindinės Rusijos gynybos linijos pralaužimą, sakė JAV ir Vakarų pareigūnai.

Tačiau Ukraina nusprendė sumažinti nuostolius mūšio lauke ir pereiti prie taktikos veržtis į priekį mažais daliniais skirtingose fronto dalyse. Dėl to vasarą Ukraina įvairiose fronto linijos dalyse pasiekė tik laipsniškų laimėjimų“, – skelbia leidinys.

Pasak jo, JAV žvalgyba mano, kad Ukrainos kariai nepasieks pagrindinio puolimo tikslo – Melitopolio.

Amerikos žvalgyba mano, kad Ukraina nepasieks pagrindinio puolimo tikslo Melitopolio, kad būtų atkirstas Rusijos sausumos koridorius su okupuotu Krymu.

Apie tai rašo amerikiečių leidinys „The Washington Post“, remdamasis su JAV žvalgybos „slaptomis prognozėmis“ susipažinusiais pašnekovais.

Pasak leidinio šaltinių, Amerikos žvalgybos vertinimais, Ukraina negalės pasiekti Melitopolio miesto. Taigi, jei prognozė išsipildys, Ukraina neįgyvendins pagrindinio puolimo tikslo – atkirsti Rusiją nuo sausumos koridoriaus su okupuotu Krymu.

„Toks niūrus vertinimas grindžiamas Rusijos gebėjimu apginti okupuotą teritoriją minų laukais ir tranšėjomis ir greičiausiai paskatins Kyjivą ir Vakarų sostines kaltinti vieniems kitus, kodėl kontrpuolimas, kainavęs dešimtis milijardų dolerių, nepasiekė savo tikslų“, – rašo leidinys.

Per pastarąją parą Ukrainos gynėjai sunaikino apie 460 rusų užpuolikų. Iš viso nuo plataus masto invazijos pradžios žuvo 256 510 okupantų, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Be to, per praėjusią parą Ukrainos gynėjai sunaikino daug priešo technikos:

• 3 tankus (iš viso nuo invazijos pradžios - 4332), 
• 12 šarvuotų kovos mašinų (iš viso 8410), 
• 24 artilerijos sistemas (5193), 
• 2 sraigtasparnius (316), 
• 4 operatyvinius ir taktinius bepiločius orlaivius (4276),
• 17 transporto priemonių ir autocisternų (7658),
• 10 specialiosios įrangos vienetų (783).

Rusijos ir Kinijos karo laivai vykdo bendrą jūrų patruliavimą Ramiajame vandenyne, penktadienį pranešė Rusijos gynybos ministerija.

Rusijos valstybinės naujienų agentūros TASS paskelbtame vaizdo įraše matyti devyni dideli laivai su denyje stovinčiais įgulos nariais.

„Šiuo metu Rytų Kinijos jūros vandenyse veikia Rusijos karinių jūrų pajėgų ir PLA karinių jūrų pajėgų laivų būrys“, – nurodė Gynybos ministerija, turėdama omenyje Kinijos armiją.

„Per šį laikotarpį abiejų šalių jūreiviai surengė kovos su povandeniniais laivais pratybas, atrėmė imitacinio priešo smūgį iš oro, vykdė gelbėjimo jūroje mokymus ir tobulino sraigtasparnių pakilimo ir nusileidimo karo laivų deniuose įgūdžius“, – sakoma pareiškime.

Ministerija teigė, kad per pratybas taip pat buvo treniruojamasi papildyti laivų degalų atsargas ir perkrauti krovinius, ir pridūrė, kad nuo pratybų pradžios jungtinis laivų būrys įveikė daugiau kaip 6,4 tūkst. jūrmylių.

Pastaraisiais metais Maskvos ir Pekino ryšiai tapo glaudesni, dėl užsitęsusio Kremliaus karo Ukrainoje Rusijos santykiams su Vakarų vyriausybėmis atsidūrus žemumose.

Kinijos gynybos ministerijos atstovas pirmadienį sakė, kad abiejų šalių kariniai laivynai patruliuoja Ramiojo vandenyno vakarinėse ir šiaurinėse dalyse.

„Šie veiksmai nėra nukreipti prieš trečiąją šalį ir nesusiję su dabartine tarptautine ir regionine padėtimi“, – pridūrė jis.

Kinijos gynybos ministras Li Shangfu šią savaitę lankėsi Rusijoje, kur dalyvavo 11-ojoje Maskvos tarptautinio saugumo konferencijoje ir paragino glaudžiau bendradarbiauti karinėje srityje.

Pastaraisiais mėnesiais Maskva ir Pekinas sustiprino dvišalį bendradarbiavimą gynybos srityje ir liepą kartu patruliavo iš oro virš Japonijos ir Rytų Kinijos jūrų.

Šie jėgos demonstravimai sukėlė susirūpinimą regione – dėl liepą vykusio oro patruliavimo Pietų Korėja atsargumo sumetimais dislokavo naikintuvus.

Slovakijos kariuomenės generalinio štabo viršininkas apsilankė fronto linijoje Pietų Ukrainoje, ketvirtadienį pranešė Ukrainos kariuomenės šaltiniai.

Ukrainos kariuomenės generalinis štabas pranešė, kad generolas Danielis Zmeko susitiko su operatyvinės strateginės grupės „Tavrija“ kariais, tarnaujančiais fronte į pietus nuo Zaporižios.

Socialiniame tinkle „Facebook“ D.Zmeko teigė, kad ukrainiečiai padėkojo Slovakijai už Kyjivui suteiktą materialinę ir techninę pagalbą.

Ukrainiečių kariškių nuotraukose matyti, kaip D.Zmeko kalbasi su kariais prie ginklų angaro.

Nuo birželio pradžios Ukrainos pajėgos vykdo kontrpuolimą prieš gerai įsitvirtinusias Rusijos pajėgas, siekdamos susigrąžinti okupuotą teritoriją, tačiau iki šiol laimėjimai buvo kuklūs.

Kyjivas ragina Vakarų valstybes suteikti jam daugiau ginklų, ypač naikintuvų ir tolimojo nuotolio raketų.

JAV įsikūręs Karo studijų institutas (ISW) apžvelgia esminius karo Ukrainoje įvykius.

• Bataliono „Vostok“ vadas Aleksandras Chodakovskis pasiūlė Rusijai įšaldyti karą Ukrainoje pagal dabartines fronto linijas
• A.Chodakovskis vadovauja pajėgoms, ginančioms Donecko-Zaporižios srities pasienio ruožą, jo komentarai apie karo įšaldymą pasirodė po to, kai rugpjūčio 16 d. ukrainiečiai išvadavo Urožainę, o tai rodo, kad pastarojo meto Ukrainos pažanga gali gerokai susilpninti pasitikėjimą Rusijos gynyba platesniame fronte Pietų Ukrainoje.
• Naujausi ukrainiečių pasiekimai prie nedidelių gyvenviečių Donecko-Zaporižios srities pasienio zonoje ir vakarinėje Zaporižios srityje yra taktiškai reikšmingi dėl Rusijos gynybinių linijų struktūros.
• Rusijos pajėgos skyrė daug pastangų, išteklių ir personalo, kad išlaikytų tokias gyvenvietes kaip Robotynė ir Urožainė, todėl pastarojo meto Ukrainos pažanga šiose vietovėse greičiausiai atspindi platesnį besiginančių Rusijos pajėgų susilpnėjimą.
• Rusijos pastangos didinti Irano bepiločių lėktuvų „Shahed“ gamybą šalies viduje rodo, kad Rusija siekia sukurti ilgalaikes galimybes vykdyti dideles atakų serijas Ukrainoje.
• Rusijos pranešimai apie Čonharo tilto okupuotoje Chersono srityje būklę rodo, kad Ukrainos smūgiai 11 dienų sutrikdė pagrindinę Rusijos antžeminę ryšio liniją su Krymu.
• Rugpjūčio 17 d. Rusijos pajėgos vykdė puolamąsias operacijas palei liniją Kupjanskas-Svatovė-Kremina, netoli Bachmuto, palei liniją Avdijivka-Donecko miestas ir vakarinėje Donecko ir rytinėje Zaporižios srities pasienio zonoje ir kai kuriose vietovėse pažengė į priekį.
• Rugpjūčio 17 d. Ukrainos pajėgos tęsė kontrpuolimo operacijas mažiausiai trijuose fronto sektoriuose ir pasistūmėjo į priekį netoli Bachmuto ir vakarinėje Zaporižios srities dalyje.

Rusijos pareigūnai pranešė, kad šalies pajėgos sunaikino Ukrainos dronus, nukreiptus prieš Maskvą ir rusų laivyną Juodojoje jūroje.

Rusijos gynybos ministerija penktadienį pranešė, kad Ukraina apie 4 val. vietos (ir Lietuvos) laiku surengė ataką naudodama bepilotį orlaivį prieš Maskvoje ir Maskvos regione esančius objektus.

„Telegram“ nuotr./Maskva vėl atakuota

„Bepilotis orlaivis, susidūręs su oro gynybos ginklais, pakeitė skrydžio trajektoriją ir nukrito ant negyvenamosios paskirties pastato Maskvos Krasnopresnenskajos krantinės rajone“, – „Telegram“ pranešė ministerija.

Maskvos meras sakė, kad į įvykio vietą atvyko gelbėjimo tarnybos, tačiau pirminiais duomenimis, nukentėjusiųjų nėra.

„Bepiločio orlaivio nuolaužos nukrito parodų centro teritorijoje ir didelės žalos pastatui nepadarė“, – „Telegram“ nurodė Sergejus Sobjaninas.

Valstybinė naujienų agentūra TASS, remdamasi gelbėjimo tarnybomis, pranešė, kad viena iš parodų centro paviljono sienų iš dalies sugriuvo.

„Griūties plotas yra apie 30 kvadratinių metrų“, – teigė TASS bei pridūrė, kad trumpam buvo uždaryta oro erdvė virš tarptautinio Vnukovo oro uosto, vėlavo išvykimas ir atvykimas.

Maskvos upės krantinėje įsikūrusiame parodų centre reguliariai rengiamos parodos ir prekybos mugės, rašoma jo interneto svetainėje.

Ši vieta yra už 100 metrų nuo pagrindinio sostinės verslo rajono „Moscow-City“ biurų kvartalo, į kurį šį mėnesį du kartus per kelias dienas atskriejo numuštų dronų nuolaužos. 

Kelios valandos prieš į Maskvą nukreiptą smūgį Rusija pareiškė užkirtusi kelią ukrainiečių jūrų drono atakai į jos karo laivus Juodojoje jūroje.

Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad droną vėlai ketvirtadienį sunaikino karinio jūrų laivyno patruliniai laivai už 237 km į pietvakarius nuo Sevastopolio – rusų Juodosios jūros laivyno bazės Maskvos aneksuotame Krymo pusiasalyje.

Abiejų pusių puolimai Juodojoje jūroje padažnėjo po to, kai Rusija pasitraukė iš susitarimo, pagal kurį per šią jūrą buvo saugiai eksportuojami ukrainietiški grūdai.

Rugpjūčio 4-ąją Rusija pranešė, kad atrėmė Ukrainos bandymą dronu atakuoti jos Novorosijsko bazę jūroje, o Ukrainos saugumo šaltinis teigė, kad smūgis bazėje esančiam karo laivui buvo sėkmingas.

Naujausias išpuolis įvykdytas praėjus kelioms valandoms po to, kai civilinis krovininis laivas, plaukiantis Juodąja jūra iš Ukrainos, nepaisydamas Rusijos blokados, pasiekė Stambulą.

Praėjusį mėnesį Maskva paskelbė, kad visus Juodojoje jūroje prie Ukrainos artėjančius laivus laikys potencialiais karinių krovinių vežėjais.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad laivas naudojosi nauju humanitariniu koridoriumi, kurį Kyjivas sukūrė po to, kai žlugo susitarimas dėl grūdų.

Pastarosiomis savaitėmis Rusija taip pat suintensyvino išpuolius prieš Ukrainos uostų infrastruktūrą Juodojoje jūroje ir Dunojaus upėje – itin svarbų eksporto maršrutą po to, kai buvo nutraukta grūdų iniciatyva.

Ketvirtadienį įvyko 33 Ukrainos gynybos pajėgų ir Rusijos okupantų mūšiai, skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

„Per praėjusią parą priešas surengė 4 raketinius ir 53 oro smūgius, 40 kartų iš daugkartinio paleidimo raketinių sistemų apšaudė mūsų karių pozicijas ir apgyvendintas vietoves. Deja, dėl Rusijos teroristų atakų nukentėjo ir buvo sužeisti civiliai gyventojai. Buvo sugriauti gyvenamieji pastatai ir kita civilinė infrastruktūra.

Raketų ir oro smūgių visoje Ukrainoje tikimybė išlieka didelė.

Per praėjusią parą įvyko 33 koviniai susirėmimai“, – nurodoma jame.

Rugpjūčio 17 d. paskelbtame interviu prokremliškai laidų vedėjai Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka pripažino, kad Rusijos pajėgos 2022 m. vasario mėn. įsiveržė į Ukrainą iš Baltarusijos teritorijos.

Nors A.Lukašenka tvirtino, kad „nedalyvavo nė vienas baltarusis“, jis sakė, kad dalis Rusijos karių į Ukrainą įžengė po to, kai Baltarusijoje buvo baigtos „didelio masto“ pratybos.

„Mokymai baigėsi, Rusijos kariai pradėjo trauktis iš Baltarusijos teritorijos... Jie pradėjo išvažiuoti, o vasario 23, 24 d. dalis šių karių pradėjo kirsti Ukrainos ir Rusijos sieną“, – sakė A.Lukašenka ukrainiečių kilmės pašnekovei Dianai Pančenko.

2022 m. vasario 24 d. Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, jos pajėgos ėmė veržtis iš kelių frontų, taip pat ir iš šiaurės, kur Ukraina ribojasi ir su Rusija, ir su Baltarusija. Iš šiaurės Rusijos pajėgos judėjo Kyjivo link, siekdamos užimti Ukrainos sostinę, tik kovo pabaigoje patyrė pralaimėjimą.

Nors Baltarusija oficialiai neprisijungė prie Rusijos karo, Maskva naudojo Baltarusijos teritoriją raketoms ir dronams į Ukrainą paleisti, taip pat rengė ten savo karius.

D.Pančenko anksčiau dirbo dabar uždrausto Ukrainos kanalo „NewsOne“, prorusiško kanalo, priklausančio Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkui Viktorui Medvedčukui, vedėja.

D.Pančenko savo socialinės žiniasklaidos kanaluose reguliariai skleidžia Kremliaus naratyvus apie invaziją į Ukrainą.

V.Medvedčukas buvo vienas iš opozicinės prokremliškos partijos „Platforma už gyvenimą“, kuri buvo uždrausta 2022 m. kovo mėn., lyderių.

Jis buvo apkaltintas valstybės išdavyste ir 2021 m. jam buvo skirtas namų areštas. V.Medvedčukas pabėgo po to, kai Rusija vasario 24 d. pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, o balandžio mėn. buvo vėl suimtas.

Rugsėjį jis buvo perduotas Rusijai vykdant apsikeitimą kaliniais.

Rusijos sostinę vėl atakavo dronas – naktį verslo centro rajone nugriaudėjo sprogimas, buvo apgadintas „Expocenter“ pastatas.

„Baza“ duomenimis, sprogimas įvyko netoli verslo centro „Moscow-City“ bokštų.

„Likus kelioms sekundėms iki sprogimo liudininkai matė skrendantį droną“, – rašo kanalas.

Pasak karinės policijos valdybos „Telegram“ kanalo, bepilotis orlaivis nukrito ant Maskvos miesto rajone esančio „Expocenter“ stogo, jį pažeisdamas.

Tuo pat metu Maskvos meras Sergejus Sobjaninas teigė, kad oro gynybos pajėgos numušė droną, o jo nuolaužos nukrito į „Expocenter“ teritoriją.

„Šiąnakt, bandydamas skristi į Maskvą, bepilotis orlaivis buvo sunaikintas priešlėktuvinės gynybos pajėgų. Bepiločio orlaivio nuolaužos nukrito į „Expocenter“ teritoriją, pastatas rimtai nenukentėjo. Nukentėjusiųjų nebuvo“, – sakė jis.

Valstybinė naujienų agentūra TASS, remdamasi gelbėjimo tarnybomis, pranešė, kad viena iš parodų centro paviljono sienų iš dalies sugriuvo.

„Griūties plotas yra apie 30 kvadratinių metrų“, – teigė TASS bei pridūrė, kad trumpam buvo uždaryta oro erdvė virš tarptautinio Vnukovo oro uosto, vėlavo išvykimas ir atvykimas.