Karas Ukrainoje: toliau stringa evakuacija, pranešama apie galimą puolimą iš Baltarusijos

Šeštadienio įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

Ukrainos valstybinės branduolinės bendrovės „Energoatom“ vadovas sako, kad Rusijos pareigūnai bandė patekti į Zaporižios atominę elektrinę ir perimti visą jos kontrolę.

„Energoatom“ vadovas Petro Kotinas teigė, kad Rusijos pajėgos elektrinės darbuotojams ukrainiečiams pasakė, kad elektrinė dabar priklauso Rusijos valstybinei branduolinės energetikos bendrovei „Rosatom“, skelbia BBC.

Per televiziją transliuotame interviu P.Kotinas sakė, kad 10 „Rosatom“ pareigūnų, įskaitant du vyresniuosius inžinierius, nesėkmingai bandė patekti į elektrinę ir perimti jos veiklos kontrolę.

Jis pridūrė: „Teritorijoje yra apie 500 Rusijos karių su automatiniais ginklais... Mūsų darbuotojai yra labai blogos psichologinės būklės.“

Penktadienį P.Kotinas sakė, kad radioaktyviosios medžiagos Černobylio atominėje elektrinėje vis dar saugiai laikomos saugyklose, tačiau perspėjo, kad elektrinė tebėra atjungta nuo TATENA stebėjimo sistemų.

Luhansko srities administracijos vadovas Serhejus Gaidajus pranešė, kad užimta 70 proc. Luhansko srities teritorijos, skelbia UNIAN.

„Padėtis sudėtinga: apšaudymas vyksta visur – Kalnų bendruomenėje, Popasnoje, Lisičanske, Severodonecke, Rubižnoje ir Kremenoje. ... Rusai apšaudo visą infrastruktūrą, mokyklas, ligonines, vaikų darželius, pataiko į vandentiekio ir dujotiekio vamzdynus, elektros tinklus. Tuo pat metu jie nesuteikia galimybės atkurti, nekoordinuoja humanitarinių koridorių“, – rašė jis.

S.Gaidajus pažymėjo, kad užpuolikai apšaudo visą teritoriją, kurią dabar kontroliuoja Ukraina. Jis pranešė apie dešimtis žuvusiųjų tarp civilių gyventojų ir dešimtis sužeistųjų. Jis taip pat pažymi, kad kyla problemų dėl humanitarinės pagalbos tiekimo.

Pasak S.Gaidajaus, kontroliuojamoje teritorijoje veikia mobilusis ryšys, tačiau su dideliais trukdžiais. Tuo pat metu okupuotose Luhansko srities teritorijose diegiama Rusijos televizija, ten skleidžiama rusiška propaganda.

Luhansko srities vadovas paragino ukrainiečius netikėti Rusijos propaganda.

„Nebijokite okupantų, netikėkite jų propaganda, rūpinkitės savo gyvybe ir tikėjimu Ukraina, neikite tarnauti priešui, tarnaukite tik mūsų žmonėms ir savo šaliai, nepadėkite žudikams, ... neišduokite šalies, tikėkite pergale“, – rašė jis.

Kaip anksčiau pranešė UNIAN, Rusijos užpuolikai toliau naikina Luhansko srities miestus. Kovo 11-osios rytą pasirodė informacija, kad dėl apšaudymo buvo pažeistas dujotiekis ir kilo keli gaisrai.

Feisbuke šeštadienį po vidurnakčio pasidalintame vaizdo įraše Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kalbėjo apie penktadienį pagrobtą Melitopolio merą Ivaną Fiodorovą.

„Akivaizdu, kad tai okupantų silpnumo ženklas. Mūsų žemėje jie nesulaukė jokios paramos. Nors jie to labai tikėjosi. Nes daugelį metų jie melavo sau, kad neva Rusija laukiama Ukrainoje. Jie nerado kolaborantų, kurie atiduotų miestus ir valdžią“, – pabrėžė V.Zelenskis.

Pasak jo, dėl to okupantai perėjo į naują teroro etapą, kai „jie bando fiziškai likviduoti teisėtos vietinės Ukrainos valdžios atstovus“.

Rusijos televizijos laidoje pasigirdo Rusijos invazijos į Ukrainą kritika. Tai neįprastas nukrypimas griežtai kontroliuojamai Rusijos žiniasklaidai, skelbia BBC.

Populiari prokremliška pokalbių laida „Vakaras su Vladimiru Solovjovu“, transliuojama kanalu „Rossija-1“, šią savaitę per pokalbį su svečiais nukrypo nuo oficialios Maskvos linijos.

Laidoje dalyvavęs akademikas Semionas Bagdasarovas klausė, ar „mums reikia įsivelti į dar vieną Afganistaną, bet dar blogesnį“, pranešė „Moscow Times“.

„Ten yra daugiau žmonių ir jie pažangiau elgiasi su ginklais“, – sakė jis.

Kartu su S.Bagdasarovu pasirodęs kino režisierius Karenas Šachnazarovas taip pat suabejojo Kremliaus sprendimu.

„Man sunku įsivaizduoti, kad būtų užimti tokie miestai kaip Kyjivas. Neįsivaizduoju, kaip tai atrodytų“, – sakė K.Šachnazarovas.

Šie komentarai neįprasti, nes laidos vedėjas V.Solovjovas yra ištikimas prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas, o laida iki šiol palaikė tai, ką Rusija vadino „specialia karine operacija“ Ukrainoje.

V.Solovjovui taikomos ES sankcijos, o ES teigė, kad jis „yra žinomas dėl savo itin priešiško požiūrio į Ukrainą ir Rusijos vyriausybės gyrimo“.

JAV palydovinių paslaugų bendrovė „Maxar Technologies“ pasidalijo palydovinėmis nuotraukomis, kuriose matyti, kad keliose vietovėse į šiaurės vakarus nuo Kyjivo tebedega gaisrai.

Žemiau pateikiama nuotrauka, kurioje matyti gaisras Antonovo oro uoste Hostomelyje, Ukrainoje.

„Scanpix“/AP nuotr./Degantis Hostomelio oro uostas

Pasak „Maxar“, žemiau esančioje nuotraukoje matomi degantys namai Mosčiune, taip pat į šiaurės vakarus nuo Kyjivo. Palydovų bendrovė priduria, kad nuotraukoje taip pat galima matyti didelę žalą ir smūgių kraterius visame mieste į šiaurės vakarus nuo sostinės.
 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Gaisrai už Kyjivo

Remiantis naujausiu Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos gynybos žvalgybos vertinimu, per pastarąją parą Rusijos aviacija ir raketos atakavo vakarų Ukrainos miestus Lucką ir Ivano-Frankivską.

Pranešime teigiama, kad „atkaklus Ukrainos oro gynybos pajėgų pasipriešinimas“ verčia Rusiją pasikliauti „atramine“ amunicija, kad galėtų vykdyti atakas Ukrainos kontroliuojamoje teritorijoje, skelbia BBC.

Rusijos lėktuvai naudoja nevaldomą „nebylią“ amuniciją, teigė Gynybos ministerija, nes ji padeda Rusijos sausumos pajėgoms žengti į priekį.

„Tokie ginklai yra palyginti netikslūs ir masiniai, o jų naudojimas gerokai padidina civilių gyventojų aukų tikimybę“, - sakoma atnaujintoje ataskaitoje.
 

Rusijos pajėgų apšaudytos Charkivo branduolinių tyrimų instituto vadovas teigia, kad branduolinio kuro branduolys liko nepažeistas, skelbia BBC.

Tačiau Nacionalinio mokslo centro Charkivo fizikos ir technologijų instituto generalinis direktorius Mykolas Šulga perspėjo, kad bet kokia tolesnė žala objekto įrangai gali kelti rimtą pavojų.

„Darbinės būklės įrenginys nekelia jokio pavojaus, – sakė M.Šulga. – Tačiau, jei bus padaryta fizinė žala, galimas branduolinio kuro nuotėkis, radioaktyvūs elementai (gali patekti) į išorę.“

„Akivaizdu, kad tai būtų didžiulė problema aplinkai. Kitaip tariant, tai, kas nutiktų, būtų panašu į panašią situaciją bet kurioje atominėje elektrinėje“, – pridūrė jis.

Nors vidinės instituto patalpos nenukentėjo, kai kurias išorines pastato sienas apgadino skeveldros, o langai išdužo.

Tarptautiniai stebėtojai išreiškė susirūpinimą, kad Rusijos įsiveržimas gali kelti rimtą pavojų Ukrainos branduolinių elektrinių stabilumui.

Ukraina žino apie visus Rusijos Federacijos planus, o tęsti karą nori tik Vladimiras Putinas ir Sergejus Šoigu, sako Ukrainos gynybos ministerijos žvalgybos valdybos vadovas Kyrylas Budanovas, kurį cituoja Ukrainos naujienų agentūra UNIAN.

„Aštuoniolika batalionų ir taktinių grupių visiškai prarado kovinį veiksmingumą, dar 13 buvo visiškai sunaikintos. 31 batalionas ir taktinės grupės per dvi savaites faktiškai prarado savo kovinį veiksmingumą. Tai siaubingi nuostoliai, kokių rusai dar niekada nėra patyrę“, – sakė jis.

Jis sakė, kad žvalgybos tarnyba žino beveik visus Rusijos Federacijos planus.

„Kai tik didžiuosiuose biuruose kyla kokių nors idėjų, apie jas sužinome iš karto. Dar kartą sakau, kad bet kokie bandymai užimti Ukrainą karinėmis priemonėmis žlugs“, – sakė K.Budanovas.

VIDEO: Інтерв’ю з головою ГУР Міністерства оборони України Кирилом Будановим

Інтерв’ю з головою ГУР Міністерства оборони України Кирилом Будановим

Mykolajive Rusijos okupacinės pajėgos apšaudė onkologinę ligoninę, praneša UNIAN. Kol kas tikslios informacijos apie aukas ir sužeistuosius nėra.

Mykolajivo srities valstybinės administracijos sveikatos apsaugos departamento vadovas Maksimas Beznosenko feisbuke rašo, kad ši ligoninė teikia pagalbą vėžiu sergantiems pacientams visame Mykolajivo regione. 

„Jei Rusija vėžiu sergančiuose pacientuose mato lygiavertį priešininką, kuris yra grėsmingas – ji ne tik serga, ji jau kenčia agoniją. Tai vienintelis dalykas, galintis mus paguosti tokiomis aplinkybėmis.
Keli žmonės sužeisti, bet ne itin sunkiai. Mes  tęsiame darbą“, – feisbuke rašė jis.

Rusijos ir Baltarusijos vadovai susitarė dėl tolesnio bendradarbiavimo artimiausiu metu, praneša valstybinė Baltarusijos agentūra „BelTA“, kurią cituoja CNN.

„BelTA“ duomenimis, Vladimiras Putinas ir Aliaksandras Lukašenka susitarė, kad artimiausiu metu Rusija Baltarusijos Respublikai tieks moderniausių modelių karinę techniką.

Savo ruožtu Baltarusija padidins modernios žemės ūkio, keleivinės technikos ir kitų inžinerinių produktų tiekimą, pranešė Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra, remdamasi Baltarusijos vadovo spaudos sekretore Natalija Eismont.

Abu vadovai susitarė dėl bendrų abipusės paramos veiksmų, susijusių su sankcijų spaudimu, įskaitant energetikos kainas.

Baltarusijos ir Rusijos vyriausybinės delegacijos pirmadienį Maskvoje surengs derybas, kad parengtų konkrečius sprendimus visais aptartais klausimais.

Netoli Charkivo miesto esančiame zoologijos sode dirbanti Maryna pasakoja, kad du jos kolegos žuvo per Rusijos bombardavimą, kai neseniai buvo nuvykę maitinti gyvūnų, praneša BBC.

Ji pasakoja, kad 48 m. vairuotojas Andrijus ir 27 m. šilumininkas Vadimas nespėjo nuvykti į zoologijos sodo požeminę slėptuvę, kai prasidėjo apšaudymas.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Ukraina penktadienį informavo Tarptautinę atominės energijos agentūrą (TATENA), kad technikų brigados pradėjo remontuoti pažeistas elektros linijas, kuriomis energija tiekiamą nebeveikiančiai Černobylio atominei elektrinei, pranešė Jungtinių Tautų agentūra.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Černobylio atominei elektrinė

Trečiadienį Ukrainos valdžia paskelbė, kad Černobylio elektrinė, kur 1986 metais įvyko didžiausia pasaulyje branduolinė katastrofa, liko be išorinio energijos tiekimo ir kad jos sistemoms elektrą tiekia tik komplekse esantys atsarginiai dyzeliniai generatoriai.

Plačiau skaitykite čia. 

Anksčiau penktadienį pranešta, kad dešimties užpuolikų grupė pagrobė Melitopolio merą Ivaną Fiodorovą.

„Melitopolio mero pagrobimas priskiriamas karo nusikaltimams pagal Ženevos konvenciją ir Papildomąjį protokolą, draudžiančius karo metu imti civilius įkaitus.

Raginame tarptautinę bendruomenę nedelsiant reaguoti į Ivano Fiodorovo ir kitų civilių pagrobimą ir didinti spaudimą Rusijai, kad ši nutrauktų barbarišką karą prieš Ukrainos žmones.

Melitopolio mero pagrobimo faktą, kaip ir šimtus kitų Rusijos okupantų karo nusikaltimų Ukrainos teritorijoje faktų, kruopščiai fiksuoja teisėsaugos institucijos. Šio ir kitų nusikaltimų vykdytojai bus patraukti griežčiausiai atsakomybėn“, – feisbuke pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministerija.

Melitopolio meras grupės užpuolikų buvo pagobtas penktadienį. Šis įvykis buvo užfiksuotas stebėjimo kameros. Vaizdo įraše matosi, kaip Melitopolio Pergalės aikštėje vyras išvedamas iš pastato.

Rusija kol kas nekomentavo kaltinimų mero pagrobimu.

Ukrainos užsienio reikalų ministras dar kartą pabrėžė, kad su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai reikalinga Vakarų pagalba.

„Apsiaustas Mariupolis dabar yra didžiausia humanitarinė katastrofa planetoje“, – rašo ministras, pasidalijęs masinės kapavietės Mariupolyje nuotrauka. Mariupolyje per 12 dienų žuvo 1582 civiliai gyventojai.

„Negalėdamas įveikti Ukrainos kariuomenės, Putinas bombarduoja beginklius žmones, blokuoja humanitarinę pagalbą. Mums reikia lėktuvų, kad sustabdytume Rusijos karo nusikaltimus!“ – tviteryje rašo D.Kuleba.

Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja kaltina Rusijos pajėgas pažeidus paliaubas ir nusitaikius į žmones, evakuojamus iš bombarduojamų miestų.

Penktadienį paskelbtame vaizdo pranešime Iryna Vereščuk sakė, kad apšaudymas sutrukdė evakuoti žmones iš Mariupolio, kur šią savaitę buvo subombarduota gimdykla, ir sostinės Kyjivo.

Tačiau ji sakė, kad kai kurios planuotos evakuacijos buvo sėkmingos, įskaitant 1 000 žmonių, kurie buvo palydėti iš Vorzelio kaimo Kyjivo regione.

Charkivo meras Ihoris Terechovas sakė, kad Rusija blokavo evakuaciją iš Iziumo miesto, esančio karo fronto linijoje Rytų Ukrainoje.
 

Penktadienio vakarą aplink pietinį Ukrainos miestą Mykolajivą prasidėjo smarkus Rusijos pajėgų apšaudymas, praneša CNN.

Socialinių tinklų vaizdo įrašuose matyti gaisrai vietovėje, o Mykolajivo srities administracijos vadovas Vitalijus Kimas sakė, kad „prie Gurjevkos“, esančios į šiaurę nuo miesto, vyksta aktyvūs karo veiksmai.

„Stengiamės juos nustumti toliau“, – sakė V.Kimas savo „Telegram“ kanale.

Keliose žinutėse V.Kimas teigė, kad bombardavimas prilygsta „beatodairiškam civilių taikinių apšaudymui.“

JAV teigia nemačiusios jokių įrodymų, kad Ukrainoje yra Baltarusijos, kuri yra artima Rusijos sąjungininkė, karių.

Ukraina pareiškė, kad baiminasi, jog Baltarusija artimiausiomis valandomis gali prisijungti prie Rusijos invazijos, ir apkaltino Rusiją, kad ji bombardavo Baltarusijos kaimą, siekdama išprovokuoti Baltarusiją įsitraukti į invaziją. BBC negalėjo nepriklausomai patikrinti šio teiginio.

Penktadienį, pasak oficialios Baltarusijos naujienų agentūros „Belta“, Baltarusija ir Rusija susitarė, kad Maskva savo sąjungininkei netrukus tieks moderniausią karinę įrangą.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Johnas Kirby

JAV Pentagono atstovas spaudai Johnas Kirby sakė: „Nematėme jokių požymių, kad Baltarusijos kariai ar pajėgos būtų persikėlę į Ukrainos teritoriją. Mes nematome jokio gresiančio Baltarusijos pajėgų įsitraukimo. Tačiau tai nereiškia, kad tai negali įvykti ar kad tai neįvyks.“

Per tris dienas iš karštųjų taškų Kyjivo regione buvo evakuota daugiau kaip 22 000 žmonių, pranešė Kyjivo srities valstybinės administracijos vadovas Oleksijus Kuleba.

„Evakuacija vyksta jau trečią dieną. Šiuo metu galime kalbėti apie daugiau kaip 22 tūkst. žmonių, kurie buvo evakuoti iš įtemptų vietovių – Vorzelo, Hostomelio, Bučos, Irpino“, – sakė jis.

O.Kuleba pridūrė, kad humanitariniai koridoriai planuojami ir šeštadienį, kovo 12 d.

„Nuo 9.00 val. formuosime maršrutus. Tikėkimės, kad viskas bus suderinta ir galėsime patekti į tuos kaimus ir miestus, į kuriuos dar negalėjome patekti. Visas tris dienas autobusų kolonos pasiekė, bet, deja, dėl įvairių priežasčių ne į visas vietas, kurias nustatėme pagal maršrutus“, – sakė jis.

Anot O.Kulebos, įtempta padėtis regione išlieka Brovarsko kryptimi, Černobylio kryptimi ir Žytomyro plento kryptimi.

Šiuo metu už Ukrainą kovoja 52 pasaulio šalių piliečiai.

Tai pranešė gynybos ministro pavaduotoja Anna Malijar, remdamasi legiono spaudos sekretoriumi Antonu Mironovičiumi.

Pranešama, kad daugiausia tai kariai iš Lenkijos, Baltijos šalių, Skandinavijos šalių, daug karių iš Jungtinės Karalystės, taip pat daug amerikiečių.

„Gavome patikimų pranešimų apie kelis atvejus, kai Rusijos pajėgos naudojo kasetinius sprogmenis, taip pat ir gyvenamosiose vietovėse“, – sakė ji.

Pasak E.Throssell, jau pirmąją karo dieną kasetinis sprogmuo buvo numestas ant vienos ligoninės Donecko srityje. Per šį išpuoli žuvo keturi žmonės, dar 10 buvo sužeisti.

Per šį antskrydį taip pat apgadinti greitosios pagalbos automobiliai, civilinės mašinos, pati ligoninė.

„Taip pat kasetiniai sprogmenys panaudoti keliuose Charkivo rajonuose. Per atakas žuvo devyni žmonės, 37 – sužeisti“, – kalbėjo JT atstovė.

„Kasetinių sprogmenų naudojimas gyvenamosiose teritorijose yra nesuderinamas su tarptautinės humanitarinės teisės principais, reglamentuojančiais karo veiksmus“, – pridūrė ji.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ėmėsi represijų prieš Federalinės saugumo tarnybos (FSB) 5-ąją valdybą. Būtent šis padalinys karo išvakarėse pateikė duomenų apie politinę padėtį Ukrainoje.

Praėjus dviem savaitėms nuo karo pradžios Rusijos vadovas, kaip penktadienį vakare paskelbė tinklalapis „Meduza“, pradėjo dorotis su „savo mylima agentūra – FSB“.

Žurnalistų Andrejaus Soldatovo ir Irinos Borogan teigimu, smūgio sulaukė vadinamoji FSB 5-oji valdyba.

„Sputnik“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos FST pareigūnai

Jos vadovybei esą buvo skirtas namų areštas. Tiesa, oficialiai ši informacija nepatvirtinta.

Plačiau skaitykite čia.

Aukšto rango Ukrainos saugumo pareigūnas teigė, kad jo šalis Baltarusijos atžvilgiu demonstruoja santūrumą, skelbia „SkyNews“.

Tačiau Kyjivas duos atkirtį, jei sieną peržengs nors vienas Baltarusijos karys, pridūrė pareigūnas.

Anksčiau Ukrainos strateginių komunikacijų centras pareiškė, kad neatmetama galimybė, jog Baltarusija dar penktadienio vakarą gali pradėti invaziją į Ukrainą.

Charkivo srities valstybinės administracijos vadovas Olehas Sinehubovas teigia, kad Rusijos kariai sutrukdė gyventojų evakuaciją iš Iziumo. Apie tai jis praješė savo „Telegram“ kanale.

„Rusija šiandien sutrikdė Iziumo evakuaciją. Paruošėme 20 autobusų ir viską, ko reikia. Buvo sukurtas „žaliasis koridorius“, tačiau dėl okupantų apšaudymo juo taip ir nepradėta naudotis“, – sakė jis.

Pasak O.Sinehubovo, dabar padėtis mieste sudėtinga. Iziumas liko be šviesos, šilumos, elektros ir telekomunikacijų.

Daugėja įrodymų, kad Volnovachos miestas Rytų Ukrainoje atiteko Rusijos pajėgoms ir jų sąjungininkams iš savaime pasiskelbusios Donecko liaudies respublikos, praneša CNN.

Miestas buvo apsuptas beveik nuo pat Rusijos invazijos pradžios, tačiau jį įnirtingai gynė Ukrainos pajėgos.

Rusijos gynybos ministerijos atstovas spaudai generolas majoras Igoris Konašenkovas sakė, kad „Donecko liaudies respublikos karių grupė išlaisvino Volnovachos miestą“ ir kelias aplinkines gyvenvietes.

I.Konašenkovas teigė, kad milicija pasistūmėjo į priekį apie šešis kilometrus ir toliau stiprina apgulto Mariupolio miesto apsuptį.

Kai kuriuose socialinių tinklų vaizdo įrašuose iš miesto matyti keliuose rajonuose esantys Rusijos kariai ir transporto priemonės, taip pat apleisti ukrainiečių tankai. Kituose vaizdo įrašuose matyti griuvėsiai Volnovachoje.

Volnovachos, kuri yra pusiaukelėje tarp Donecko ir Mariupolio, patekimas į Rusijos rankas leidžia Rusijos pajėgoms įtvirtinti Donbaso regiono kontrolę.

Anksčiau penktadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Volnovacha lieka visiškai užblokuota humanitarinės pagalbos konvojams, tačiau Ukrainos valdžios institucijos nepripažino, kad miestas pateko į Rusijos kontrolę. 

JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose Linda Thomas-Greenfield JT Saugumo Tarybai pareiškė, kad Rusija turi dokumentais pagrįstą cheminių ginklų naudojimo istoriją.

L.Thomas-Greenfield sako, kad JAV „rimtai nerimauja, jog Rusija gali planuoti panaudoti chemines ar biologines medžiagas prieš Ukrainos žmones“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Linda Thomas-Greenfield

Ji taip pat sako mananti, kad Rusija gali naudoti chemines ar biologines medžiagas „žmogžudystėms inscenizuotų ar netikrų incidentų metu arba taktinėms karinėms operacijoms paremti“.

„Didelė tikimybė, kad Rusijos Federacija suintensyvins teroristinius karo veiksmus, leis raketų ir bombų smūgius į civilinę infrastruktūrą, gyvenamuosius rajonus, baugins vietos gyventojus, vykdys informacinius, psichologinius veiksmus, siekdama pakirsti visuomenės pasitikėjimą vietos valdžia, dezinformacijos sklaidą, paėmus įkaitais vietos gyventojus“, – feisbuke rašo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Pranešime taip pat teigiama, kad nemaža dalis Rusijos dalinių atkuria kovinį pajėgumą.

Rusijos pajėgos nuo invazijos į Ukrainą pradžios paleido daugiau kaip 800 „įvairaus pobūdžio, įvairių rūšių ir dydžių“ raketų, penktadienį žurnalistams sakė aukštas JAV gynybos pareigūnas.

Maždaug pusė raketų paleista iš Ukrainos teritorijos, o kita pusė – iš Rusijos ir Baltarusijos kartu sudėjus, pridūrė pareigūnas.

Netoli Kyjivo rusų pajėgoms apšaudžius evakuacijos laukusius ukrainiečius, buvo sužeistas vienas žmogus.

Kaip pranešė naujienų agentūra UNIAN, civiliai gyventojai buvo apšaudyti maždaug 60 km į šiaurės vakarus nuo sostinės esančioje Bučioje.

Šeši gyventojai buvo sužeisti naktį į penktadienį, kai Rusijos kariai panaudojo sparnuotąsias raketas į rytus nuo Kyjivo esančioje Baryšivkoje. Tarp sužeistųjų yra vienas žurnalistas.

Generalinės prokuratūros teigimu, per antpuolį buvo apgriauti gyvenamieji namai, pažeisti infrastruktūros objektai.

Rusijos ambasadorius prie Jungtinių Tautų (JT) pareiškė, kad Maskvos pajėgos rado įrodymų, jog Ukrainoje bandyta išvalyti biologinio ginklo pėdsakus.

Kalbėdamas Rusijos prašymu sušauktame JT Saugumo Tarybos posėdyje, Vasilijus Nebenzia teigė, kad Rusijos pajėgos rado įrodymų apie „mažiausiai 30“ biologinių tyrimų laboratorijų tinklą, skirtą kelioms „mirtinoms ligoms“ stiprinti.

Jis teigė, kad šiose vietose, koordinuojant su JAV, buvo atliekami „labai pavojingi biologiniai eksperimentai“.

V.Nebenzia nepateikė jokių savo teiginių įrodymų

JT nusiginklavimo vadovė Izumi Nakamitsu teigia, kad JT neturi žinių apie jokią biologinio ginklo programą Ukrainoje.

JT Saugumo Taryba buvo sušaukta po Rusijos prašymo aptarti Maskvos teiginius, pateiktus be įrodymų, apie JAV „biologinę veiklą“ Ukrainoje.

I.Nakamitsu taip pat aptarė „nerimą keliantį klausimą“ dėl Ukrainos branduolinių elektrinių saugumo ir apsaugos.

Ji sakė, kad avarija, susijusi su Ukrainos branduoliniais objektais, „gali turėti rimtų pasekmių visuomenės sveikatai ir aplinkai“.

I.Nakamitsu teigimu, „reikia imtis visų priemonių, kad jos būtų išvengta“.

Ji sako, kad avarijos, įvykusios dėl reaktoriaus elektros energijos tiekimo sutrikimų arba nesugebėjimo užtikrinti reguliarios techninės priežiūros, tikimybė „kasdien didėja“.

JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose Linda Thomas-Greenfield JT Saugumo Tarybai pareiškė, kad „Ukraina neturi biologinio ginklo programos. Ukrainoje nėra Jungtinių Valstijų remiamų biologinio ginklo laboratorijų. Nei prie Rusijos sienos, nei kur nors kitur.“

Ji pridurė: „Būtent Rusija ilgą laiką vykdė biologinio ginklo programą, pažeisdama tarptautinę teisę.“

Prie Juodosios jūros esančiame Mariupolyje jau žuvo 1 582 civiliai gyventojai.

Tokį skaičių penktadienį vakare paskelbė jau 12 dienų apsiaustyje gyvenančio miesto valdžia.

Šių žmonių gyvybes nusinešė nesibaigiantis gyvenamųjų kvartalų apšaudymas.

Ukraina suorganizavo 12 naujų evakuacijos koridorių, penktadienį vaizdo kreipimesi iš Kijevo gatvių pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Jis pridūrė, kad kroviniai su maistu ir medikamentais jau keliauja į Iziumo, Enerhodaro, Volnovachos, Polohų, Bučos, Hostomelio, Borodiankos, Andrijivkos, Mykuličino, Makarivo, Kozarovičios ir Mariupolio miestus ir miestelius. 

Ukrainos kariškiai „užtikrino paliaubas, kad šie humanitariniai koridoriai galėtų veikti“, sakė prezidentas ir perspėjo, kad jei Rusija vėl pradės „šaudyti ir trukdys gelbėti žmones, jie sulauks atsako iš pasaulio“.

„Tokio atsako, kad jiems patiems prireiks humanitarinės pagalbos koridorių“, – sakė V.Zelenskis. 

Maršrutai iš Mariupolio ir Volnovachos per pastarąją savaitę ne kartą buvo blokuojami arba nepasiekiami. Geriau pavyko sudaryti sąlygas žmonėms išvykti iš Iziumo, kurio teritorija plačiai nusiaubta. Dėl šių maršrutų nebuvo susitarta su Rusija, kuri paskelbė kitokius maršrutus, praneša CNN.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga „turėtų padaryti daugiau“ jo šaliai, kovojančiai su Rusija.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Šis pareiškimas nuskambėjo ES lyderiams ankstesnę dieną atšaldžius Ukrainos viltis greitai tapti ES nare.

„Europos Sąjunga turėtų padaryti daugiau. Ji privalo mums, Ukrainai padaryti daugiau, – pareiškė jis vaizdo įraše. – Politikų sprendimai turi sutapti su jų žmonių nuotaika“.

ES vadovai nuo ketvirtadienio posėdžiauja Versalyje, Prancūzijoje, kad skubiai spręstų klausimus, susijusius su Rusijos invazijos padariniais. Penktadienį jie siekė padvigubinti karinės pagalbos Ukrainai finansavimą, papildomai skiriant 500 mln. eurų.

Ukrainos pajėgos nukovė aukšto rango Rusijos karininką, pranešė Ukrainos kariuomenė. Anot BBC, tokią informaciją patvirtino ir Vakarų pareigūnai.

Pasak Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjo Antono Heraščenkos, generolas majoras Andrejus Kolesnikovas buvo Rusijos rytinės karinės apygardos 29-osios armijos vadas.

Jo žūties detalės nežinomos, o Rusijos pusė jokių komentarų nepateikė, skelbia BBC.

Pranešama, kad nuo karo pradžios žuvo dar mažiausiai du to paties rango karininkai.

Vakarų pareigūnai anksčiau yra sakę, kad tai, jog tokie aukšti Rusijos karininkai statomi į pavojų, gali būti nusivylimo ženklas, kad Rusijos pajėgų pažanga įstrigo.

Penktadienį Melitopolyje 10 žmonių užpuolikų grupė pagrobė miesto merą Ivaną Fiodorovą. Tokią žinią „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministerijos vadovo patarėjas Antonas Heraščenka.

„Pagrobimo metu jam ant galvos uždėjo plastikinį maišą. Priešai jį sulaikė miesto krizių centre, kur jis sprendė Ukrainos miesto gyvybės palaikymo klausimus. Ivano Fiodorovo kabinete buvo Ukrainos vėliava“, – sakoma paskelbtame pranešime, kurį cituoja UNIAN.

Anksčiau Melitopolio meras pareiškė, kad miestas, kurį yra okupavusi Rusijos kariuomenė, atsidūrė ant humanitarinės katastrofos slenksčio.

Ukrainos valstybinė branduolinės energetikos reguliavimo institucija pranešė, kad elektros energijos tiekimas į Černobylio atominę elektrinę vis dar neatstatytas, nors Rusija teigia, kad jį sutvarkė Baltarusijos specialistai, skelbia „The Guardian“.

Penktadienį Ukrainos karinė žvalgyba, nepateikdama įrodymų, pareiškė, kad „gali būti“, jog Rusija rengia išpuolį prieš Černobylio elektrinę, „už kurį okupantai bandys perkelti atsakomybę Ukrainai“.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad Rusija užpuolė Ukrainą gindama Baltarusiją, nes esą Kyjivas planavo karinę ataką prie baltarusius.

Plačiau skaitykite čia.

Ukrainiečiai yra išdidūs žmonės, kurie visada gina savus, ir okupantui neatiduos nė trupučio Ukrainos žemės, nė procento turimos laisvės, penktadienį išplatintame kreipimesi sako šalies vadovas Volodymyras Zelenskis. Prezidentas teigia, kad ukrainiečiai išlaisvins savo žemę, nes jau yra pasiektas strateginis proveržis, V.Zelenskį cituoja naujienų agentūra UNIAN. ukrainos vadovas prakalbo ir apie Sirijos atvykstančius samdinius, kurie padės Rusijos kariuomenei.

Plačiau skaitykite čia.

Kovo 11 dienos duomenimis, nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios iš viso žuvo 78 vaikai ir daugiau kaip 100 buvo sužeista. Tokią informaciją feisbuke pranešė Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisarė Liudmyla Denysova.

Ji taip pat s teigia, kad kol kas neįmanoma nustatyti tikslaus žuvusių ir sužeistų Donecko srities Mariupolio ir Volnovachos miestų bei Kijevo srities Irpeno miesto gyventojų skaičiaus.

Nuo penktadienio ryto Charkivo srityje, Iziumo mieste, vyksta įnirtingi mūšiai, skelbia UNIAN.

Teigiama, kad sprogimai nesiliauja nuo pat ryto, apšaudomi ir netoliese esantys kaimai.

Tokią informaciją pateikia miesto tarybos pirmininkas Maksimas Strelnikovas.

„Deja, nei mums, nei Raudonojo Kryžiaus humanitarinei pagalbai, nei evakuacijos autobusams šiandien nepavyko pravažiuoti žaliuoju koridoriumi Iziume“, – sako jis.

Vladimiras Putinas įsakė rengtis teroristiniam išpuoliui Černobylio atominėje elektrinėje. Planuojama, kad Rusijos pajėgos sukels technologinę katastrofą, už kurią okupantai bandys perkelti atsakomybę Ukrainai, skelbia Ukrainos žvalgybos valdyba.

Apie tai rašo ir naujienų agentūra UNIAN.

„Okupantai atsisakė leisti į gamyklą patekti ukrainiečiui remontininkui. Vietoj to Aliaksandro Lukašenkos nurodymu ten atvyko baltarusių specialistai“, – teigiama feisbuke išplatintame pranešime.

Jame taip pat rašoma, kad siekdami imituoti Ukrainos kariuomenės dalyvavimą nelaimingame atsitikime, okupantai bando sukurti netikrus „įrodymus“, kad dėl galimos katastrofos apkaltintų Aukščiausiąją Radą.

„Nepavykus pasiekti norimo rezultato sausumos operacija ir tiesioginėmis derybomis, V.Putinas yra pasirengęs imtis branduolinio šantažo, šantažuodamas pasaulio bendruomenę“, – akcentuoja Ukrainos žvalgyba.

UNIAN skelbia, kad šiuo metu atominė elektrinė yra atjungta nuo Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) stebėsenos sistemų. Esamų dyzelinių generatorių ištekliai yra skirti 48 valandas palaikyti saugos sistemų veikimą.

Padidėjo aukų, nukentėjusių nuo raketų atakų prieš aerodromą netoli Lucko, skaičius.

Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Voluinės srities valstybinės administracijos vadovas Jurijus Pohuliako, skelbia UNIAN.

„Deja, dėl smūgių žuvo 4 žmonės ir 6 buvo sužeisti. Dabar gelbėjimo darbai baigti“, – sakoma jo pranešime.

Anksčiau buvo teigta, kad žuvo du žmonės.

Kaip skelbia UNIAN, Rusijos antskrydžio metu žuvo Balaklajos miesto tarybos narė Marina Osipenko. Jos kūnas buvo rastas po namo griuvėsiais Milovos kaime Charkivo srityje.

Parlamento narė gyveno viename iš namų, sugriautų per Rusijos sproginimus.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnyj sako, kad nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios rusų karinė technika paleido 328 taktines sausumos raketas „Iskander“ ir „Kalibr“.

„Šis kruvinas Putino režimo nusikaltimas yra šiurkštus tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas ir reikalaujame, kad jį ištirtų Hagos tribunolas“, – sako Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas.

Rusijos kariuomenė buvo prastai pasirengusi invazijai į Ukrainą ir dabar susiduria su daugybe sunkumų, „ypač logistikos ir žvalgybos srityje“, penktadienį Prancūzijos televizijos stočiai France2 sakė šalies ginkluotųjų pajėgų atstovas spaudai Pascalis Ianni. 

„Gali būti, kad Kyjivo puolimas bus surengtas per kelias artimiausias dienas, tačiau iš tikrųjų Kyjivo kontrolės perėmimas yra visai kitas klausimas ir užtruks ilgai, ilgai“, – sakė jis, atkreipdamas dėmesį į Rusijos kariuomenės rezervo problemą.

Nuotr. iš socialinių tinklų/Rusijos kariai prie Chersono

„Rusijos kariuomenę taip pat užklupo ankstyvas pavasaris“, – pridūrė jis, – dėl atšilusios žemės kariuomenei kyla judėjimo problemų.

Kaip rašo CNN, anksčiau 40 km ilgio Rusijos kolona kelias dienas judėjo link sostinės, tačiau ketvirtadienį paskelbtos naujos palydovinės nuotraukos parodė, kad ji iš esmės išsisklaidė ir buvo perdislokuota.

Iki dabar Charkivo mieste sugriautos 48 mokyklos, miestas nesustojamai atakuojamas. Tokią informaciją pateikia miesto meras Ihoris Terechovas, kurį cituoja „Reuters“.

Iki Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Charkive gyvendavo apie 1,4 mln. žmonių.

Vos per vieną dieną Charkivo gyvenamieji namai buvo atakuoti 89 kartus. Tokią informaciją skelbia Charkivo gubernatorius Olehas Sinehubovas, kurį cituoja „Reuters“.

Jis taip pat nurodė, kad šiuo metu civiliams gyventojams pavojaus nėra.

UNIAN skelbia, kad Černihivo regione Ukrainos kariai atkovojo penkias gyvenvietes. Taip pat buvo perimti du šarvuočiai.

Rusijos saugumo tarybos posėdyje kalbėjęs V.Putinas sakė, kad tiems, kurie nori savanoriškai kovoti su Rusijos remiamomis pajėgomis, turėtų būti leista tai daryti.

„Jeigu matote, kad yra žmonių, kurie patys nori [padėti Rytų Ukrainos separatistams], ką gi, reikia imti ir padėti jiems patekti į kovos zonas“, – pareiškė jis gynybos ministrui S.Šoigu per Saugumo tarybos posėdį, kuris buvo transliuojamas per televiziją.

Rusijos gynybos ministras S.Šoigu teigė, kad Artimuosiuose Rytuose yra 16 000 savanorių, pasirengusių prisijungti prie Rusijos pajėgų, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

„Kalbant apie ginklus, ypač pagamintus Vakaruose, kurie atsidūrė Rusijos kariuomenės rankose, žinoma, pritariu galimybei juos perduoti DNR ir LNR kariniams daliniams“, – pareiškė V.Putinas, turėjęs omenyje separatistines Donecko ir Luhansko liaudies respublikas Ukrainos rytuose.

Jis taip pat liepė, kad S.Šoigu parengtų atskirą ataskaitą dėl Rusijos vakarinių sienų stiprinimo „atsižvelgiant į veiksmus, kurių NATO šalys imasi šia kryptimi“.

Rusų pajėgos penktadienį dar labiau priartėjo prie Ukrainos sostinės Kyjivo, kuris, pasak vietos pareigūnų, virsta tvirtove.

Tuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėl apkaltino Maskvą apšaudant humanitarinius koridorius.

Ukrainos miestuose, įskaitant Mariupolį, lieka šimtai tūkstančių civilių, Rusijai nenutraukiant bombardavimo po to, kai žlugo pirmosios aukščiausios lygio derybos tarp Maskvos ir Kyjivo.

Ukrainos kariuomenė išplatintame pareiškime perspėjo, kad „priešas mėgina eliminuoti Ukrainos gynybos pajėgas aplink“ regionus į vakarus ir šiaurės vakarus nuo sostinės, kad „blokuotų Kyjivą“.

„Negalime atmesti priešo judėjimo link Brovarų galimybės“, – nurodoma pareiškime.

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko sako, kad miestą paliko pusė gyventojų, ir pridūrė, kad miestas „paverstas tvirtove“.

„Kiekviena gatvė, kiekvienas pastatas, kiekvienas patikros punktas yra sustiprintas“, – sakė jis.

Rusų pajėgos šiuo metu supa mažiausiai keturis didelius Ukrainos miestus: šarvuočiai pasirodė Kyjivo šiaurės rytiniame krašte, kur kelias dienas smarkiai bombarduoti Irpinės ir Bučos priemiesčiai.

Ukrainos kariai tuose rajonuose praneša apie kovas dėl pagrindinio greitkelio, vedančio į sostinę, o AFP žurnalistai matė, kaip raketomis buvo apšaudyta Velyka Dymerkos gyvenvietė prieš pat Kyjivo ribos.

„Gąsdina, tačiau ką padarysi? – klausė 38 metų vietos gyventojas Vasylis Popovas. – Iš tiesų nėra kur bėgti ar slėptis. Mes čia gyvename.“

Remiantis Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos paskelbtais naujausiais žvalgybos duomenimis, „rusų pajėgos siunčia vis daugiau savo pajėgų apsupti pagrindinius miestus“.

„Tai dar labiau sumažins skaičių pajėgų, kurios galės toliau pulti, ir dar labiau sulėtins Rusijos judėjimą į priekį“, – tviteryje nurodė ministerija.

Černihivo mieste dėl aviacijos smūgio buvo pažeistas vandentiekio vamzdis, laikinai buvo nutrauktas vandens tiekimas, tačiau žadama, kad jis jau greitu metu bus atstatytas.

Černihivo srities karinės administracijos pirmininkas Viačeslavas Čausas taip pat pranešė, kad per ataką apgadintas stadionas bei J.Gagarino ir biblioteka.

Per Rusijos aviacijos smūgius buvo smogta neįgaliųjų slaugos namams netoli Charkivo rytinėje Ukrainos dalyje, penktadienį pranešė vietos pareigūnas, nepatvirtinęs aukų skaičiaus.

„Priešas šiandien smogė specializuotai neįgaliųjų įstaigai netoli Oskilo“, – platformoje „Telegram“ parašė Charkivo srities administracijos vadovas Olehas Sinehubovas.

Anot jo, pastate atakos metu buvo 330 žmonių, įskaitant 10 žmonių, kuriems reikalingas neįgaliojo vežimėlis, ir 50 riboto judrumo asmenų.

O.Sinehubovas pridūrė, kad jau evakuoti 63 žmonės, bet išsamesnės informacijos apie kitus nepateikė.

„Rusai vėl surengė brutalią ataką prieš civilius, – pareiškė O. Sinehubovas. – Tai karo nusikaltimas prieš civilius.“

Rusijos pajėgos ketvirtadienį iš artilerijos pabūklų apšaudė branduolinių tyrimų institutą Charkive – antrame pagal dydį Ukrainos mieste – ir jo pastatuose buvo kilęs gaisras, pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministerijos patarėjas Antonas Heraščenka.

Vienas artilerijos sviedinys pataikė į pastatą, kuriame yra įrangos, kurią apgadinus „gali pasklisti radiacijos“, pareiškė patarėjas. Tačiau prezidentūra pranešė, kad radiacinis fonas nepakito.

Dėl apšaudymo buvo kilęs gaisras, bet ugniagesiams pavyko jį užgesinti.

Rusijos pajėgos Ukrainoje jau perėmė dvi atomines elektrines, sukėlusios nerimą dėl šių branduolinių objektų saugumo.

Per penktadienio rytą surengtą ataką Lucko mieste žuvo du žmonės, dar šeši buvo sužeisti, skelbia Voluinės srities valstybinės administracijos vadovas Jurijus Pohuhulyko.

Jis nurodo, kad Rusija ataką surengė 5:45 val. vietos laiku.

Teigiama, kad Rusijos kariuomenė paleido keturias raketas.

Du žuvusieji – ukrainiečių kariai.

Penktadienį Ukraina vėl atveria humanitarinius koridorius, taip siekdama leisti civiliams pasitraukti iš Rusijos karinių pajėgų atakuojamų miestų.

Kaip skelbia UNIAN, atidaryti humanitariniai maršrutai buvo  iš Mariupolio, Polohivo, Volnovachos, Energodaro, Išumo ir kelių miestų netoli Kijevo.

Prieš atvertus humanitarinius koridorius apšaudydavo rusų pajėgos.

Penktadienio rytą buvo apšaudytas Sumų regionas, skelbia regiono karinės administracijos pirmininkas Dmytro Žyvickis.

Jis sako, kad naktį rusų kariai apšaudė Kerdylivščinos kaimą. Atakos metu žuvo du civiliai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėlai ketvirtadienį pareiškė, kad iš šalies miestų per dvi dienas buvo evakuota apie 100 tūkst. žmonių, bet apkaltino Rusijos pajėgas taikantis į humanitarinį koridorių Mariupolio mieste.

Prezidentas pareiškė nusprendęs į Rusijos pajėgų apsuptą uostamiestį nusiųsti sunkvežimių, kuriais gabenamas maistas, vanduo ir vaistai, vilkstinę.

Tačiau „okupantai pradėjo tankų ataką būtent ten, kur buvo numatytas šis koridorius“, pareiškė jis vaizdo įraše, kuriame šią ataką pavadino „tikrų tikriausiu teroru“.

Mariupolio meras Vadymas Boičenka pranešė, kad Rusijos pajėgos gyvenamuosius rajonus apšaudo „kas 30 minučių“.

Ukrainos lyderis taip pat nurodė, kad iš maždaug 100 tūkst. žmonių, kuriems per pastarąsias dvi dienas pavyko humanitariniais koridoriais išvykti iš kitų Ukrainos miestų, apie 40 tūkst. evakavosi vien ketvirtadienį.

Maskva ketvirtadienį pažadėjo nuo kovų bėgantiems Ukrainos civiliams kasdien atidaryti humanitarinius koridorius į Rusijos teritoriją, tačiau Kyjevas anksčiau yra atmetęs pasiūlymą dėl evakuacijos kelių, vedančių į Rusiją.

Atmeta Rusijos kaltinimus dėl atakos cheminiais ginklais

Ukrainos prezidentas atmetė Rusijos kaltinimus neva Ukraina rengia ataką, per kurią bus panaudota cheminių ar biologinių ginklų, ir pažymėjo, kad tokie kaltinimai yra blogas ženklas.

„Tai man kelia labai didelį nerimą, nes mums ne kartą teko įsitikinti: jeigu nori sužinoti, ką planuoja Rusija, pažiūrėk, kuo Rusija kaltina kitus“, – pareiškė jis naktį išplatintame kreipimesi į tautą.

Rusija teigia gavusi dokumentų, esą atskleidžiančių JAV karinę biologinę veiklą Ukrainoje, įskaitant Ukrainos biologinių medžiagų perdavimą į užsienį.

„Esu adekvatus žmogus. Adekvačios šalies ir adekvačių žmonių prezidentas. Esu dviejų vaikų tėvas“, – pareiškė Ukrainos lyderis.

„Ir mano žemėje nėra kuriama jokių cheminių ar bet kokių kitų masinio naikinimo ginklų. Visas pasaulis tai žino.“

Rusijos gynybos ministerija patvirtino apie penktadienio rytą surengtas oro atakas Dnipre, Lucke ir Ivano Frankivske, skelbia naujienų agentūra UNIAN.

Pranešime taip pat teigiama, kad buvo atakuota Ukrainos karinė infrastruktūra – smūgis suduotas Lucko ir Ivano Frankivsko kariniams aerodromams.

Ivano Frankivsko miesto meras Ruslanas Marcinkovas paskelbė, kad mieste įvyko keli sprogimai.

„Priešas smogė Frankivskui. Prašome neplatinti sprogimų nuotraukų ir vaizdo įrašų“, – feisbuke paskelbė meras.

Jis teigia, kad smūgis buvo suduotas vietos oro uoste.

Penktadienio rytą Dnipro mieste nugriaudėjo mažiausiai trys sprogimai. Kaip skelbia „Nastojaščeje vremia“ ir naujienų agentūra UNIAN, citujanti pranešimu socialiniuose tinkluose.

Tai – pirmosios atakos regione nuo karo Ukrainoje pradžios.

Teigiama, kad mieste vykdomos oro atakos.

Taip pat skelbiama, kad Lucko mieste buvo girdėti sprogimai, po kurių kilo didelis gaisras. Portalas teigia, kad šiaurinėje miesto dalyje yra karinis aerodromas ir naftos bazė – spėjama, kad jie gali tapti Rusijos taikiniais.

Apie sprogimus pranešė ir Lucko meras Ihoris Poliščukas.

„Sprogimai aerodromo pusėje. Visi slėpkitės!“, – rašė jis feisbuko įraše.

Vietos pagalbos tarnybos paskelbė, kad atakuoti civiliniai objektai.

„Prieš miestą buvo surengtos trys atakos iš oro, o būtent buvo smogta vaikų darželiui, vienam gyvenamajam pastatui ir dviejų aukštų avalynės gamyklai, kurioje kilo gaisras. Žuvo vienas žmogus“, – nurodoma pagalbos tarnybų pranešime. 

Ketvirtadienį, kovo 10 dieną, buvo numušta 10 Rusijos lėktuvų, skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadovybė.

15min atkreipia dėmesį, kad šios informacijos šiuo metu iš esmės patikrinti negalima.

Rusijos karių apsupto Mariupolio meras Vadimas Bojčenka „Telegram“ tinkle paskelbtame pranešime sako, kad miestas išgyveno „dvi dienas pragaro“. Pasak meto, Rusijos okupacinės pajėgos vykdo „destruktyvų karą prieš žmoniją“, apšaudo gyvenamuosius rajonus ir trukdo pristatyti humanitarinę pagalbą.

„Tai 15-oji ciniško ir destruktyvaus karo prieš žmoniją diena. Dvi dienos pragaro, kurį mums padovanojo rusų fašistų kariuomenė. Jie ciniškai šaudo draudžiamais ginklais – „Grad“, haubicomis – į gyvenamuosius rajonus. Šiandien (ketvirtadienį – red.) jie ciniškai šaudė į Valstybinę nepaprastųjų situacijų tarnybą. Kas 30 minučių aviacija įskrido į Mariupolio miestą, veikė gyvenamuosiuose rajonuose, žudė civilius gyventojus, senelius, moteris, vaikus. Ar tokia yra šiandieninės Rusijos kariuomenės didybė? Tai cinizmas“, – paskelbtame įrašė kalbėjo V.Bojčenka, kurį cituoja naujienų agentūra UNIAN.

Pasak Mariupolio mero, okupantai „ciniškai laiko nelaisvėje 400 tūkst. Mariupolio gyventojų, kurie kasdien laukia humanitarinio koridoriaus.“

„Humanitarinis krovinys jau šeštą dieną negali pasiekti okupuoto Mariupolio miesto dėl Rusijos Federacijos „tylos“ režimo. Tai aukščiausio lygio cinizmas. Jie kariauja destruktyvų karą“, – sako V.Bojčenka.

Paskelbtos naujos iš palydovų darytos nuotraukose, kuriose – Rusijos invazijos Ukrainoje žala. Bendrovės „Maxar Technologies“ išplatintose nuotraukose taip pat matyti Rusijos karinės technikos konvojaus perdislokavimas.

Nuotraukos darytos ketvirtadienį.

Naujose iš palydovo darytose nuotraukose – Rusijos konvojus ir žala Ukrainai

+2

Kaip rašo CNN, Ukrainos sostinės Kijevo šiaurės vakariniai priemiesčiai ir šiaurinio Černigovo miesto dalys patyrė didelę žalą.

Palydovinėse nuotraukose matyti, kad Rusijos kontroliuojamoje Kyijevo priemiesčio oro bazėje Hostomelyje dega degalų saugojimo talpyklos. Iš rezervuarų matyti kylantys tiršti juodi dūmai.

Nuotraukose taip pat matyti, kaip Borodjankos miestelyje, esančiame į šiaurės vakarus nuo Kyjivo, yra sugriauti keli daugiabučiai namai. Anksčiau šie daugiabučiai buvo apgadinti per Rusijos karinių pajėgų smūgius.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Palydovinėse nuotraukos rodo situaciją Ukrainoje

Palydovinėje nuotraukoje matomas visiškai gaisro nuniokotas sandėlis prie pat Kijevo miesto ribų esančioje Stojankos gyvenvietėje.

Palydovinėje nuotraukoje matomas visiškai gaisro nuniokotas sandėlis prie pat Kijevo miesto ribos.

Tuo metu leidinys „The Guardian“ akcentuoja, kad didelė Rusijos karinės technikos kolona, kuri, kaip įtariama, judėjo link Kyjivo, iš esmės išsisklaidė. Karinė technika pasklido po netoli Kyjivo esančius miestelius bei miškus, o artilerija už-ėmė pozicijas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Palydovinėse nuotraukos rodo situaciją Ukrainoje

Nuotraukose matyti, kaip dalis Rusijos karinės technikos perdislokuota prie medžių netoli Lubiankos kaimo, esančio per 50 km nuo Kyjivo.

Kai kurie karinės technikos vietai perdislokuoti netoli oro bazės, esančios tarp Lubiankos ir Kyjivo.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Palydovinėse nuotraukos rodo situaciją Ukrainoje

Kaip teigia „The Guardian“, konvojus iš esmės nepadarė didelės pažangos judėdamas Ukrainos teritorijoje.