Suprasti akimirksniu
- D.Medvedevas rado sau naują priešą – „Yandex“ virtualią asistentę „Alisą“.
- Britų žvalgyba: rusai iššaudė savus – žuvo 11 karių.
- Estijos premjerė atskleidė detales: kai kurios šalys jau rengia karius vietoje.
- Susprogdindama Rusijos laivą Ukraina galėjo atskleisti paslaptį: ji turi ATACMS raketų su 200 kg kovinėmis galvutėmis.
- Ukraina nuskandino dar vieną laivą Kryme.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„The Wall Street Journal“: Europa mato Rusijos sabotažo požymių, bet nesiryžta kaltinti Kremliaus
19:04
Europos tyrėjai vis dažniau įžvelgia „Rusijos pirštų atspaudus“ pastarojo meto tariamo strateginės infrastruktūros sabotažo aktuose, tačiau nesiima veiksmų, rašo „The Wall Street Journal“.
Reaguoti į slaptas grėsmes yra sudėtinga, nes įtariamų išpuolių įrodymai, įskaitant pažeistą povandeninį dujotiekį, nutrauktą gyvybiškai svarbų interneto ryšio kabelį ir geležinkelių tinklo sutrikdymą, dažnai nėra pernelyg įtikinami.
Galimi kaltininkai dažnais atvejais yra komercinės laivybos ar žvejybos laivai, kurie vykdė, kaip atrodo, teisėtą laivybą ar žvejybą tralu netoli jautrių jūros dugno elementų, kurie buvo sunaikinti maždaug tuo pačiu metu. Jie retai kada turi tiesioginių ryšių su Rusijos valdžios institucijomis, teigia tyrėjai.
Europos vyriausybės apkaltino kai kuriuos rusus ir Rusijos įgaliotinius dėl mažesnių incidentų ir vis dažniau kaltina Maskvą pradėjus hibridinį karą, tačiau neskuba kaltinti Rusijos dėl konkrečių išpuolių. Per įžūliausius incidentus dėl aiškių įrodymų trūkumo pareigūnai palieka bylas atviras arba paskelbia, kad tyrimai yra neįtikinami.
Numatyti galimas atakas darosi vis sunkiau, nes Rusija per pastaruosius dvejus metus vis dažniau naudojasi civiliniais ir komerciniais laivais, kad ištirtų ir galimai atakuotų svarbią infrastruktūrą, pavyzdžiui, povandenines komunikacijas, jūroje esančius energetikos objektus, transporto tinklus ar karinius objektus, sako su šiais klausimais susipažinę žmonės.
Kai kurios vyriausybės taip pat susilaikė nuo kaltinimų Maskvai, bijodamos eskaluoti įtampą. Įtariamos atakos dažnai nelaikomos karinės agresijos aktais, nes jose dalyvauja civiliniai laivai, kurių operatoriai yra pasirengę kalbėtis su tyrėjais ir skelbia esantys nekalti.
Tyrėjai ir prokurorai turi laikytis aukštų Europos teisingumo sistemų įrodinėjimo standartų, o valdžios institucijos stengiasi užtikrinti nacionalinio saugumo įstatymų vykdymą prieš potencialius nusikaltėlius, besinaudojančius Vakarų demokratijų laisvėmis.
Siekdamos užkirsti kelią išpuoliams, Europos vyriausybės įvedė ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugos sistemas, padidino apsaugos darbuotojų skaičių ir įrengė daugiau kamerų bei jutiklių geležinkelio ir jūrų objektuose.
Kai kurie pareigūnai mano, kad vienas iš Maskvos tikslų – pasėti baimę ir nepasitikėjimą vykdant sabotažą. Šie žmonės mano, kad būtų protingiau nutylėti apie įtarimus, nors toks požiūris sulaukė kritikos, nei atsakyti kaltinimais Rusijai ir galimai sėti baimę.
„Jei dabartinė strategija iš tiesų yra vengti kaltės tais atvejais, kai lemiami įrodymai rodo į Rusiją, tai tik susilpnins atgrasymą ir paskatins daugiau išpuolių prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą“, – sakė Pensilvanijos universiteto vyresnysis mokslinis bendradarbis Benjaminas Schmittas.
Vis daugiau vyriausybių skelbia įspėjimus.
Anksčiau laikraštis „Financial Times“ paskelbė medžiagą, kurioje teigiama, kad Rusija pradėjo rengti sabotažą visoje Europoje. Leidinyje, cituojant trijų Europos žvalgybos tarnybų atstovus, pažymima, kad labai padidėjo sabotažo visame žemyne rizika. Tarp grėsmių, apie kurias kalba žvalgybos pareigūnai, yra paslėpti sprogimai, padegimai ir žalos infrastruktūrai padarymas.
V.Zelenskis: padėtis fronte yra viena sudėtingiausių
23:07
Padėtis fronte išlieka labai sudėtinga. Charkivo kryptimi Ukrainos kariams pavyko susigrąžinti kontrolę, prieš savaitę ten buvo sunkiau.
Apie tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kalbėjo interviu agentūrai „Reuters“.
„Padėtis fronte yra viena sudėtingiausių, nes Charkivo kryptimi prasidėjo naujas Rusijos puolimas. Donbase vyksta labai galinga kovų banga... Niekas net nepastebi, kad iš tikrųjų daugiau kovų vyksta šalies rytuose, būtent Donbaso kryptimi: Kurachovo, Pokrovsko, Časiv Jaro srityse“, – pridūrė jis.
Prezidentas taip pat pakomentavo tai, kad Ukraina naudoja tolimojo nuotolio bepiločius orlaivius Rusijos teritorijoje.
„Pradėjome naudoti tai, ką turime Rusijos Federacijos energetikos sistemoje, nes jie palieka mus be elektros. Todėl manau, kad tai labai teisinga“, – pažymėjo V. Zelenskis.
Naujas Rusijos puolimas prasidėjo gegužės 10 d., kai okupantai bandė prasiveržti Charkivo srities šiaurėje. Kovos su įsiveržusiomis pajėgomis vis dar tęsiasi.
Naujausiais Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, šiandien Charkivo kryptimi įvyko keturi kariniai susirėmimai; okupantai puolė netoli Vovčansko, taip pat Staricos ir Lipcų kaimų kryptimi.
JAV pareigūnai paaiškino, ar Ukraina gali smogti Rusijai amerikietiškais ginklais
21:40
Aukščiausi JAV pareigūnai paaiškino, kaip Ukrainos ginkluotosios pajėgos gali naudoti suteiktus amerikiečių gamybos ginklus.
Pasak UNIAN korespondento, atitinkamus pareiškimus JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Charlesas Brownas ir JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas padarė per spaudos konferenciją po Ukrainos gynybos klausimų kontaktinės grupės (Ramšteinas-22) susitikimo, kuris vyko virtualiu formatu.
Ch.Browno buvo paklausta, ar jis sutinka, kad ukrainiečiai panaudotų amerikietišką ginkluotę Rusijos kariuomenei, esančiai Rusijos teritorijoje prie sienos su Charkivo sritimi, įveikti.
JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas sakė, kad Jungtinės Valstijos daugiausia dėmesio skiria paramai Ukrainai, kuri leistų Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms turėti galimybę daryti reikšmingą įtaką artimos kovos eigai.
„Mes atkreipiame dėmesį į tai, kas vyksta aplink Charkivą. Viešai nesakysiu, ką galiu patarti (ukrainiečiams – UNIAN)“, – sakė Ch.Brownas.
Generolas pridūrė, kad Ukrainai teikiant paramą jis ir toliau bendraus su L.Austinu, nes JAV teikia gaires, kaip judėti į priekį: „Tačiau tikrasis raktas yra mūsų teikiamų pajėgumų panaudojimas artimoje kovoje“.
Jis pridūrė, kad Ukraina gali naudoti amerikiečių ginklus Ukrainos teritorijoje, įskaitant okupuotą Krymą.
Su šiais žodžiais sutiko ir JAV gynybos sekretorius L.Austinas: „Mano nuomone, jie turėtų sutelkti dėmesį į artimą kovą“.
Ch.Brownas įsitikinęs, kad JAV Ukrainai suteiktos ATACMS raketos naudojamos ne Rusijos teritorijai naikinti, o išimtinai Ukrainos teritorijoje.
Agentūra „Bloomberg“ anksčiau pranešė, kad Jungtinės Valstijos neleidžia Ukrainai pulti Rusijos teritorijos amerikietiškais ginklais. Tačiau Kyjivui tokio leidimo reikia, kad būtų sustabdytas Rusijos puolimas Charkive ir dalyje rytinių regionų.
Leidinys pažymėjo, kad Rusija pradėjo Charkivo puolimą, bet miesto užėmimas mažai tikėtinas. Vis dėlto puolimas rodo, kokią kainą Ukraina moka dėl Amerikos delsimo patvirtinti pagalbą. Leidinys taip pat pabrėžė JAV apribojimų, neleidžiančių Kyjivui kovoti su Rusija savo teritorijoje, beprasmiškumą.
Tuo pat metu Jungtinių Amerikos Valstijų valstybės sekretorius Antony Blinkenas Kyjive pažymėjo, kad Ukraina turi savarankiškai nuspręsti, kaip ginti savo laisvę kare su Rusija. Tačiau valstybės sekretorius teigia, kad Jungtinės Valstijos neskatino Ukrainos smogti smūgių Rusijos teritorijoje.
Verdiktą pateikia ekspertai: kokios stiprios yra Vladimiro Putino valdžios vadžios?
21:30
Rusijos diktatorius ir karo nusikaltėlis gegužės 7 d. pradėjo penktą prezidento kadenciją. Vladimiras Putinas naują etapą pradėjo pokyčiais formuojant vyriausybę – S.Šoigu pakeitimo imtasi praėjus mažiau nei metams po to, kai Jevgenijus Prigožinas mėgino įvykdyti perversmą, kuris atskleidė įtrūkimus V.Putino sistemoje. Ką reiškia ši ministrų rotacija ir kaip tvirtai V.Putinas šiuo metu laiko valdžios vadžias? Tai paaiškina ekspertai.
Gegužės 10 d. V.Putinas patvirtino naująją vyriausybę. Vidaus reikalų ministerijos ir Nepaprastųjų situacijų ministerijos vadovų postus išsaugojo atitinkamai Vladimiras Kolokolcevas ir Aleksandras Kurenkovas.
Užsienio reikalų ministerijos vadovu vėl paskirtas Sergejus Lavrovas, o Teisingumo ministerijos vadovu liko Konstantinas Čuičenka.
Didžiausią rezonansą sukėlė pasikeitimai gynybos ministro poste – vietoj Sergejaus Šoigu patvirtintas ekonomistas Andrejus Belousovas. S.Šoigu buvo paskirtas Rusijos saugumo tarybos sekretoriumi.
L. Austinas: JAV ir toliau padės TBT tirti įtariamus karo nusikaltimus Ukrainoje
21:15
Jungtinės Valstijos ir toliau padės Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui (TBT) tirti įtariamus karo nusikaltimus Ukrainoje, nors ir pasmerkė Hagoje įsikūrusio teismo prokuroro prašymą išduoti Izraelio lyderiams arešto orderį.
„Atsakant į klausimą, ar ir toliau teiksime paramą TBT dėl Ukrainoje įvykdytų nusikaltimų, – taip, mes tęsiame šį darbą“, – žurnalistams sakė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas.
Ispanija paskelbė apie „Leopard“ tankų partijos perdavimą Ukrainai
20:20
Ispanija paskelbė apie naują karinės pagalbos Ukrainai paketą. Jį sudarys tankai „Leopard“ ir šaudmenys.
Apie tai pranešė Ispanijos gynybos ministrė Margarita Robles, rašo „El Mundo“. Žinoma, kad pristatymas turėtų įvykti birželio pabaigoje.
Pažymima, kad toks pareiškimas buvo padarytas per Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimą (Ramšteinas-22). Ministrė taip pat paminėjo svarbias pastangas, kurias Ispanija jau deda, ir pabrėžė Ukrainos karių mokymą.
Rusijoje vyrui už Ukrainos vėliavos spalvomis nudažytus plaukus skirta bauda
19:27
Maskvos gyventojas buvo apkaltintas „diskreditavęs“ Rusijos kariuomenę ir turės sumokėti piniginę baudą, nes jo plaukai buvo nudažyti mėlynai ir geltonai – Ukrainos vėliavos spalvomis, rodo teismo dokumentai.
Stanislavas Netesovas balandį kreipėsi į policiją po to, kai buvo užpultas autobusų stotelėje, tačiau pareigūnai, pamatę jo šukuoseną, nusprendė jam pateikti kaltinimus.
Teismas kaltino S. Netesovą, kad nusidažęs plaukus mėlynai, geltonai ir žaliai, jis „išreiškė neigiamą požiūrį į Rusijos ginkluotąsias pajėgas“.
S. Netesovas teigė, kad jo šukuosena niekaip nesusijusi su Ukraina ir kad „nuo 2017 metų jis dažo plaukus ryškiomis spalvomis“, rašė Tversko rajono apygardos teismas.
„The Wall Street Journal“: Europa mato Rusijos sabotažo požymių, bet nesiryžta kaltinti Kremliaus
19:04
Europos tyrėjai vis dažniau įžvelgia „Rusijos pirštų atspaudus“ pastarojo meto tariamo strateginės infrastruktūros sabotažo aktuose, tačiau nesiima veiksmų, rašo „The Wall Street Journal“.
Reaguoti į slaptas grėsmes yra sudėtinga, nes įtariamų išpuolių įrodymai, įskaitant pažeistą povandeninį dujotiekį, nutrauktą gyvybiškai svarbų interneto ryšio kabelį ir geležinkelių tinklo sutrikdymą, dažnai nėra pernelyg įtikinami.
Galimi kaltininkai dažnais atvejais yra komercinės laivybos ar žvejybos laivai, kurie vykdė, kaip atrodo, teisėtą laivybą ar žvejybą tralu netoli jautrių jūros dugno elementų, kurie buvo sunaikinti maždaug tuo pačiu metu. Jie retai kada turi tiesioginių ryšių su Rusijos valdžios institucijomis, teigia tyrėjai.
Europos vyriausybės apkaltino kai kuriuos rusus ir Rusijos įgaliotinius dėl mažesnių incidentų ir vis dažniau kaltina Maskvą pradėjus hibridinį karą, tačiau neskuba kaltinti Rusijos dėl konkrečių išpuolių. Per įžūliausius incidentus dėl aiškių įrodymų trūkumo pareigūnai palieka bylas atviras arba paskelbia, kad tyrimai yra neįtikinami.
Numatyti galimas atakas darosi vis sunkiau, nes Rusija per pastaruosius dvejus metus vis dažniau naudojasi civiliniais ir komerciniais laivais, kad ištirtų ir galimai atakuotų svarbią infrastruktūrą, pavyzdžiui, povandenines komunikacijas, jūroje esančius energetikos objektus, transporto tinklus ar karinius objektus, sako su šiais klausimais susipažinę žmonės.
Kai kurios vyriausybės taip pat susilaikė nuo kaltinimų Maskvai, bijodamos eskaluoti įtampą. Įtariamos atakos dažnai nelaikomos karinės agresijos aktais, nes jose dalyvauja civiliniai laivai, kurių operatoriai yra pasirengę kalbėtis su tyrėjais ir skelbia esantys nekalti.
Tyrėjai ir prokurorai turi laikytis aukštų Europos teisingumo sistemų įrodinėjimo standartų, o valdžios institucijos stengiasi užtikrinti nacionalinio saugumo įstatymų vykdymą prieš potencialius nusikaltėlius, besinaudojančius Vakarų demokratijų laisvėmis.
Siekdamos užkirsti kelią išpuoliams, Europos vyriausybės įvedė ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugos sistemas, padidino apsaugos darbuotojų skaičių ir įrengė daugiau kamerų bei jutiklių geležinkelio ir jūrų objektuose.
Kai kurie pareigūnai mano, kad vienas iš Maskvos tikslų – pasėti baimę ir nepasitikėjimą vykdant sabotažą. Šie žmonės mano, kad būtų protingiau nutylėti apie įtarimus, nors toks požiūris sulaukė kritikos, nei atsakyti kaltinimais Rusijai ir galimai sėti baimę.
„Jei dabartinė strategija iš tiesų yra vengti kaltės tais atvejais, kai lemiami įrodymai rodo į Rusiją, tai tik susilpnins atgrasymą ir paskatins daugiau išpuolių prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą“, – sakė Pensilvanijos universiteto vyresnysis mokslinis bendradarbis Benjaminas Schmittas.
Vis daugiau vyriausybių skelbia įspėjimus.
Anksčiau laikraštis „Financial Times“ paskelbė medžiagą, kurioje teigiama, kad Rusija pradėjo rengti sabotažą visoje Europoje. Leidinyje, cituojant trijų Europos žvalgybos tarnybų atstovus, pažymima, kad labai padidėjo sabotažo visame žemyne rizika. Tarp grėsmių, apie kurias kalba žvalgybos pareigūnai, yra paslėpti sprogimai, padegimai ir žalos infrastruktūrai padarymas.
D.Prokopenka: daugiau nei 900 „Azovstal“ gynėjų tebėra Rusijos nelaisvėje
18:41
Nacionalinės gvardijos brigados „Azov“ vadas pulkininkas leitenantas Denisas Prokopenko („Redis“) , sakė, kad 900 Azovo karių vis dar yra Rusijos nelaisvėje. Apie tai jis rašė savo „Facebook“ puslapyje, primindamas, kad prieš dvejus metus Ukrainos gynėjai gavo aukščiausios šalies karinės-politinės vadovybės įsakymą nutraukti Mariupolio gynybą ir palikti Azovstalio teritoriją nelaisvėje.
„Praėjo dveji metai. Dveji metai daugiau kaip 900 12-osios specialiosios paskirties brigados „Azov“ karių, kurie savo desperatiškais veiksmais išgelbėjo Ukrainą, o dabar yra Rusijos nelaisvėje, pasipriešinimo.
Jų vardai nėra pamiršti. Šiandien kiekvienas mūsų mūšis, kiekvienas šūvis ir kiekvienas žingsnis turi vieną tikslą – grąžinti „Azov“ belaisvius namo. Ir kol tai neįvyks, mes nesustosime ir nenutrauksime kovos. Visus grąžinsime ir visus išlaisvinsime“, – patikino D.Prokopenko.
Jis priminė, kad po sunkių derybų su Rusijos Federacija buvo pasiekti susitarimai dėl civilių evakuacijos iš gamyklos „Azovstal“. Buvo išgelbėti šimtai žmonių, kurie rado prieglobstį gamyklos teritorijoje.
„Visi civiliai gyventojai, kurie slėpėsi nuo priešo bombardavimo „Azovstal“, liko gyvi. Paskutinis civilis iš gamyklos išvyko 2022 m. gegužės 7 d. Po to Mariupolio įgula toliau laikė gynybą iki atitinkamo vyriausiosios vadovybės įsakymo“, – pabrėžė „Azov“ vadas.
Pasak jo, Mariupolio gynyba išgelbėjo Ukrainą, tačiau to kaina – brigados karių, žuvusių per mūšius mieste ir dėl teroristinio išpuolio Jelenovkoje, gyvybės, taip pat šimtai kariškių, kurie jau dvejus metus yra nelaisvėje.
Be to, Denisas Prokopenko paskelbė nuotrauką, kuri buvo padaryta per derybas neutralioje teritorijoje tarp įmonės „Kommunalnik“ ir Mariupolio metalurgijos gamyklos „Azovstal“ 2022 m. gegužės mėn.
Rusijoje prasidėjo režisierės ir dramaturgės teismas dėl kaltinimų „terorizmo teisinimu“
17:55
Rusijos teismas pirmadienį pradėjo teatro režisierės ir dramaturgės, kurios buvo apkaltintos „terorizmo teisinimu“ apdovanojimų pelniusioje pjesėje, bylos nagrinėjimą.
Režisierė Jevgenija Berkovič ir dramaturgė Svetlana Petrijčiuk kalinamos jau daugiau nei metus.
Pareigūnai teigia, kad menininkių pjesėje „Finistas narsusis sakalas“ (Finist jasnyj sokol) yra teisinamas terorizmas. Už tai Rusijoje gresia iki septynerių metų laisvės atėmimo bausmė. J. Berkovič ir S. Petrijčiuk ne kartą atmetė joms pateiktus kaltinimus.
J.Berkovič pirmadienį teismui sakė, kad pjesę pastatė norėdama užkirsti kelią terorizmui, o S. Petrijčiuk jai antrino, teigdama, kad ją parašė norėdama užbėgti už akių tokiems įvykiams, kokie vaizduojami pjesėje.
Moterų advokatai posėdžiuose prieš teismo procesą nurodė, kad pjesę, kuri Rusijoje pelnė du prestižinius „Auksinės kaukės“ apdovanojimus, parėmė rusų kultūros ministerija.
2019 metais pjesė buvo perskaityta moterų kalėjimo Sibire kalinėms, o Rusijos valstybinė kalėjimų tarnyba ją pagyrė savo interneto svetainėje, teigė S. Petrijčiuk advokatas.
Rusijoje J.Berkovič ir S.Petrijčiuk byla sukėlė pasipiktinimą.
Nepriklausomo laikraščio „Novaja Gazeta“ inicijuotą atvirą laišką, kuriame palaikomos abi menininkės, po jų suėmimo pasirašė daugiau kaip 16 tūkst. žmonių. Laiške teigiama, kad pjesė „turi visiškai aiškų antiteroristinį atspalvį“.
Dešimtys Rusijos aktorių, režisierių ir žurnalistų taip pat pasirašė pareiškimus, kuriuose raginama paleisti šias dvi moteris, kol vyksta tyrimas ir teismas.
Iš karto po to, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Kremlius pradėjo represijų kampaniją, neturinčią analogų nuo sovietinių laikų.
Ji iš esmės kriminalizavo bet kokią karo kritiką, o pareigūnai taiko baudžiamąją atsakomybę ne tik žymiems opozicijos veikėjams, kurie galiausiai buvo nuteisti ilgomis laisvės atėmimo bausmėmis, bet ir bet kam, kas pasisakė prieš karą.
Palaikymas Kanuose
Kitiems karą Ukrainoje kritikuojantiems menininkams Rusijoje taip pat daromas spaudimas. Aktoriai ir režisieriai atleidinėjami iš valstybinių teatrų, o muzikantams uždraudžiama koncertuoti šalyje.
Kai kuriems jų buvo priklijuota „užsienio agento“ etiketė, o tai reiškia papildomą vyriausybės priežiūrą ir stiprų neigiamą atspalvį. Daugelis jų išvyko iš Rusijos.
Dvi įvaikintas dukteris auginanti J.Berkovič atsisakė išvykti iš Rusijos ir toliau dirbo Maskvoje su nepriklausomu teatru „Soso dukterys“. Netrukus po karo Ukrainoje pradžios ji surengė antikarinį piketą ir buvo 11 dienų įkalinta.
Tuo metu Kanuose dėl „Auksinės palmės šakelės“ besivaržantis Rusijos režisierius Kirilas Serebrenikovas pirmadienį parodė Maskvoje teisiamų teatro menininkių nuotrauką.
„Jos nepadarė visiškai nieko blogo, tiesiog pastatė spektaklį ir jau metus sėdi kalėjime“, – kino festivalyje žurnalistams sakė K. Serebrenikovas.
Ne pirmą kartą Kanų kino festivalyje dalyvaujantis K.Serebrenikovas po invazijos į Ukrainą išvyko iš Rusijos.
Naujajame filme „Limonovas: baladė“ (Limonov: The Ballad), pastatytame anglų kalba, pasakojama apie radikalų sovietinių laikų poetą, kurį suvaidino britų aktorius Benas Whishaw (Benas Višau).
K.Serebrenikovas žurnalistams Kanuose sakė, kad J.Berkovič, viena iš jo buvusių mokinių, „sėdi kalėjime už visiškai sufabrikuotus kaltinimus“.
„Tai yra tikroji įstatymo dėl užsienio agentų pasekmė“, – pridūrė jis.
D.Medvedevas rado sau naują priešą – „Yandex“ virtualią asistentę „Alisą“
17:34
Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pagrasino Rusijos interneto technologijų ir telekomunikacijų bendrovei „Yandex“, nes jos virtualus asistentas nepateikė atsakymų, kurie atitiktų Rusijos vykdomas informacines operacijas, skelbia JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.
D.Medvedevas piktinosi, kad „Yandex“ dirbtinis intelektas neva yra „bailys“.
Sekmadienį D.Medvedevas sukritikavo „Yandex“ balso asistento paslaugą „Alisa“ (panašų į „Amazon“ „Alexa“) už tai, kad jis nesugebėjo atsakyti į klausimus apie JAV įstatymą, kuriuo patvirtintas Rusijos užsienio turto konfiskavimas, arba apie tariamus paminklus Ukrainoje nacių simpatikams.
D.Medvedevas teigė, kad „Yandex“ dirbtinis intelektas (DI) yra „bailys“, nes nepateikė jo pageidaujamų atsakymų į šiuos klausimus, ir užsiminė, kad „Yandex“ gali būti susirūpinusi įžeisti savo Vakarų klientus.
D.Medvedevas užsiminė, kad tariamas „Yandex“ nenoras pateikti atsakymus į šiuos klausimus labai pakerta pasitikėjimą „Yandex“ produktais ir gali būti pagrindas Rusijos vyriausybei pripažinti „Yandex“ paslaugas „neišbaigtomis“ ir net įvardyti dabartinius „Yandex“ vadovus kaip „užsienio agentus“.
Rusijos naujienų portalas RBK pranešė, kad Rusijos pareigūnai jau anksčiau yra pateikę skundų dėl panašių didžiųjų kalbos modelių (angl. large language models, LLM), nes jie nesugebėjo generuoti pakankamai patriotiškų atsakymų.
Tikėtina, kad Rusijos pareigūnai ir toliau kovos su šių technologijų „trūkumais“, kurie yra gerai žinomi kitiems, turintiems daugiau patirties su šiomis sistemomis, nes Kremlius ir toliau stengiasi įtvirtinti savo kontrolę Rusijos informacinėje erdvėje, skelbia analitikai.
Britų žvalgyba: rusai iššaudė savus – žuvo 11 karių
14:33
Pasak Jungtinės Karalystės žvalgybos, vadinamieji „draugiškos ugnies“ incidentai Rusijos kariuomenėje yra žemos moralės, piktnaudžiavimo alkoholiu ir tarpetninės įtampos požymis.
Gegužės 5-6 d. mažiausiai 11 Rusijos karių buvo nušauti dėl vidinių kivirčų tarp kariškių. Incidentai vyko piktnaudžiavimo alkoholiu, tarpetninės įtampos ir karių, turinčių kriminalinę praeitį, fone. Apie tai gegužės 19 d. pranešė Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos spaudos tarnyba.
Didžiosios Britanijos žvalgybos duomenimis, Rusijos karo policija aktyviai ieškojo kario, kuris 2024 m. gegužės 6 d. incidento metu nužudė šešis kolegas. Ieškomas vyras – anksčiau kalėjęs, „Storm-Z“ būrio, priskirto Rusijos artilerijos batalionui okupuotame Donecke, naujokas.
Antrasis incidentas įvyko gegužės 5 d., kai 38-osios atskirosios motorizuotosios šaulių brigados karys, išgėręs alkoholio, nušovė penkis karius.
Pažymima, kad nuo pat karo Ukrainoje pradžios Rusijos kariuomenėje vyksta susišaudymai, kurie gali turėti mirtinų pasekmių civiliams gyventojams. Pavyzdžiui, 2023 m. rugpjūčio viduryje netoli Mariupolio esančioje Urzufo gyvenvietėje čečėnų kovotojai ir rusų kariai po kivirčo, kilusio išgėrus alkoholio, apšaudė vieni kitus, žuvo 11 žmonių, tarp jų keturi rusų kariai ir septyni civiliai.
Britų žvalgyba pabrėžė, kad tokie „draugiškos ugnies“ incidentai yra žemos moralės, piktnaudžiavimo alkoholiu, taip pat tarpetninės įtampos požymiai. O tai, kad fronto linijoje nuolat būna „Storm-Z“ kovotojų, turinčių teistumą ir smurto istoriją, dar labiau pablogina padėtį.
Estijos premjerė atskleidė detales: kai kurios šalys jau daro tai Ukrainoje
13:57
NATO sąjungininkės neturėtų baimintis, kad siunčiant karius į Ukrainą mokyti jos karių kiltų pavojus įtraukti karinį aljansą į karą su Rusija, pareiškė Estijos premjerė.
Kaja Kallas laikraščiui „Financial Times“ sakė, kad „yra šalių, kurios jau rengia karius vietoje“, ir jos tai daro savo rizika. Pasak jos, jei Rusijos pajėgos užpultų mokomąjį personalą, tai automatiškai neaktyvuotų NATO 5 straipsnio nuostatos dėl abipusės gynybos.
„Negaliu įsivaizduoti, kad jei kas nors ten nukentės, tai tie, kurie pasiuntė savo žmones, sakys: „Tai 5 straipsnis. Bombarduokime... Rusiją“. Tai ne taip veikia. Tai nėra automatiška. Taigi šie nuogąstavimai nėra pagrįsti.“
„Jei siunčiate savo žmones padėti ukrainiečiams . . žinote, kad šalyje vyksta karas, ir vykstate į rizikos zoną. Taigi jūs rizikuojate“, – pridūrė ji.
Kyjivui artimiausiais mėnesiais reikia pritraukti ir apmokyti šimtus tūkstančių karių, ir tai būtų veiksmingiau daryti Ukrainoje, o ne vežti karius ir ginkluotę į Lenkiją ar Vokietiją ir atgal, teigia Ukrainos ir Vakarų pareigūnai.
Kuomet Ukrainai, kurios ginkluotė ir karių skaičius yra mažesni nei Rusijos pajėgų, kyla problemų išlaikyti gynybines linijas, Europos lyderiai pradėjo keisti savo poziciją, kaip geriausiai padėti Kyjivui.
JAV jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Charlesas Brownas ketvirtadienį užsiminė, kad europiečiai „galų gale, laikui bėgant“ pasieks savo tikslą dėl didesnio karių skaičiaus siuntimo į Ukrainą.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas anksčiau šiais metais sakė, kad svarstoma siųsti karius į Ukrainą, argumentuodamas, kad svarbu, jog Maskva spėliotų, kiek toli Vakarai nueis, kad padėtų Kyjivui. Atsakydamos į tai, dauguma NATO narių atmetė galimybę siųsti karius į Ukrainą.
Estijoje tokiam žingsniui reikalingas parlamento pritarimas, sakė K.Kallas. „Tai atviri vieši debatai, bet manau, kad dabar neturėtume nieko atmesti“, – sakė ji.
Estijos, kaip ir kitų Baltijos šalių – Lietuvos ir Latvijos – pareigūnai sako, kad jų saugumas glaudžiai susijęs su Ukrainos sėkme. Jie baiminasi, kad jos pralaimėjimas paskatintų Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną vėliau išbandyti NATO vienybę, greičiausiai Baltijos regione.
Šiuos nuogąstavimus sustiprino Maskvos pasiekimai stiprinant gynybos pramonės bazę ir praėjusiais metais patvirtinti kariniai planai didinti kariuomenės buvimą Rusijos šiaurės vakaruose.
K.Kallas tvirtino, kad pagalba Ukrainos pajėgoms mokyti jos pačios teritorijoje, o ne kur nors kitur Europoje, nebūtų eskaluojanti.
„Visa Rusijos propaganda yra apie tai, kad ji kariauja su NATO, todėl jiems nereikia pasiteisinimo. Kad ir ką mes darytume savo pusėje... jei jie norės pulti, jie puls“, – kalbėjo Estijos premjerė.
Estija yra viena iš ištikimiausių Ukrainos rėmėjų ir didžiausia Kyjivo karinė donorė, vertinant pagal BVP dalį.
Estijos vadovė teigė, kad Ukrainos sąjungininkai neturi bendro tikslo Ukrainoje: vieni, kaip Estija, yra įsipareigoję siekti Ukrainos pergalės, o kiti nori, kad ji nepralaimėtų.
„O jei neturite tikslo, neturite ir strategijos. Neturite taktikos, kaip tą tikslą pasiekti. Ir būtent tai man kelia nerimą“, – sakė ji.
„Kai kas sako: „Ukrainiečiai neturėtų pralaimėti“. Kiti sako: „Mes turime dirbti dėl Ukrainos ir pergalės“. O tai nėra tas pats“, – pastebėjo K.Kallas.
„Mūsų tikslas gali būti tik pergalė, bet Ukraina pati apibrėš, kas ta pergalė yra“, – sakė ji ir pridūrė, kad Ukrainos pergalės apibrėžimas yra visiškas jos teritorijos išlaisvinimas.
Rusija skelbia užėmusi svarbų kaimą Ukrainos rytuose
13:55
Rusija pirmadienį paskelbė, kad jos pajėgos užėmė ukrainiečių kaimą Bilohorivką Ukrainos rytiniame Luhansko regione.
Bilohorivka buvo tarp kelių Kyjivo dar kontroliuojamų gyvenviečių šioje srityje.
„Pietų grupės junginiai visiškai išvadavo Bilohorivkos gyvenvietę“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pareiškime.
Jungtinė Karalystė ir Suomija gilina ryšius Rusijos agresijos grėsmės akivaizdoje
12:49
Jungtinė Karalystė ir Suomija pirmadienį pasirašys naują susitarimą dėl strateginės partnerystės, siekdamos stiprinti tarpvalstybinius ryšius ir kovoti su Rusijos agresijos grėsme, pranešė JK užsienio reikalų ministerija.
Ministerijos išplatintame pranešime teigiama, kad abi šalys ketina paskelbti, jog Rusija kelia „didžiausią ir tiesioginę grėsmę taikai ir stabilumui Europoje“.
Strateginės partnerystės susitarimą pirmadienį Londone pasirašys JK užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas ir jo kolegė iš Suomijos Elina Valtonen.
„Bendromis jėgomis remiame Ukrainą, be kita ko, teikdami karinę pagalbą ir mokymus, tačiau esame tikri, kad Rusijos agresijos grėsmė po jos pradėto karo nebus toleruojama“, – teigė D.Cameronas.
„Šia strategine partneryste, grindžiama mūsų bendromis vertybėmis, Jungtinė Karalystė ir Suomija sustiprins bendradarbiavimą, kad sustiprintų Europos saugumą ir pasinaudotų naujomis galimybėmis, pradedant mokslu ir technologijomis ir baigiant glaudesniais ryšiais energetikos srityje“, – pridūrė jis.
Pasak Užsienio reikalų ministerijos, Londonas ir Helsinkis bendradarbiaus kovodami su Rusijos dezinformacija, kenkėjiška kibernetine veikla ir rems Ukrainos atsigavimą bei atstatymą po karo.
2022 metų vasarį Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, Suomija ir Švedija pateikė paraiškas įstoti į NATO. Suomija į NATO įstojo praėjusių metų balandį, o Švedija – šį kovą.
JK yra ištikima Ukrainos rėmėja, vykdanti mokymus jos kariams ir tiekianti karinę įrangą kovai su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis.
Per Rusijos atakas pietų Ukrainoje žuvo du žmonės
12:49 Atnaujinta 15:14
Rusijos pajėgoms pirmadienį smogus pietiniams Ukrainos regionams, žuvo du žmonės, pranešė vietos gubernatoriai.
Civiliai gyventojai žuvo Chersono ir Zaporižios regionuose, kuriuos Kremlius teigė aneksavęs 2022 metais, nors neturi visiškos jų kontrolės.
Chersono gubernatorius Oleksandras Prokudinas pranešė, kad per Rusijos apšaudymą vienas civilis žuvo, o 72 metų vyras dėl patirtų sužalojimų paguldytas į ligoninę.
Chersone, spaudžiamos Ukrainos karių, Rusijos pajėgos 2022-ųjų lapkritį pasitraukė į kitą Dnipro upės, tekančios palei miestą, pusę.
Nuo to laiko vakariniame Dnipro krante esantį Chersoną reguliariai atakuoja Rusija.
Pasak O.Prokudino, per pastarąją parą Chersono srityje buvo sužeisti aštuoni žmonės.
Zaporižios regiono vadovas Ivanas Fedorovas sakė, kad vienas žmogus žuvo, kai Rusijos pajėgos apšaudė Stepnohirsko kaimą.
Kiek anksčiau pirmadienį Ukraina pranešė, kad per naktį numušė daugiau kaip dvi dešimtis Rusijos dronų, kurie buvo nukreipti į regionus šalies vakaruose, centre ir pietuose.
Mykolajivo srities gubernatorius teigė, kad vieno iš dronų nuolaužos apgadino privatų gyvenamąjį namą ir kad viena moteris patyrė nudegimų.
Ukrainos oro pajėgos taip pat pranešė, kad šalies oro gynybos sistemos atrėmė Rusijos paleistus iranietiškus dronus „Shahed“ virš Poltavos, Odesos ir Lvivo sričių.
Rusai naktį paleido balistinę raketą „Iskander-M“ į šiaurės rytinę Charkivo sritį, kur Maskva anksčiau šį mėnesį pradėjo naują sausumos puolimą.
Maskvos oro atakos prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą verčia tiekėjus atjungti elektrą slenkančiu grafiku, kad sumažėtų jos suvartojimas.
Energetikos ministerija pirmadienį įspėjo apie naujus elektros energijos tiekimo sutrikimus. Ji pridūrė, kad Ukraina vėl importuoja elektros energiją iš kaimyninių Rumunijos, Slovakijos ir Lenkijos.
Susprogdindama Rusijos laivą Ukraina galėjo atskleisti paslaptį: ji turi ATACMS raketų su 200 kg kovinėmis galvutėmis
09:57
Sekmadienį Ukrainos kariuomenė nuskandino dar vieną Rusijos Juodosios jūros laivyno karo laivą.
Ukrainos gynybos ministerija teigė, kad jos pajėgos nuskandino minininką „Kovrovec“ per naktį suduotą smūgį Sevastopolio uostui Rusijos okupuotame Kryme, už 150 mylių į pietus nuo fronto linijos. Rusijos „Telegram“ kanalai patvirtino šį nuostolį.
„Dar viena bloga diena Rusijos Juodosios jūros laivynui“, – šmaikštavo Ukrainos gynybos ministerija.
Per 27 mėnesius įtemptų kovų nuo tada, kai Rusija išplėtė karą prieš Ukrainą, ukrainiečiai nuskandino arba smarkiai apgadino daugiau nei tuziną Juodosios jūros laivyno karo laivų iš maždaug trijų dešimčių didelių karo laivų, buvusių prieš karą. Taigi 61 m ilgio minų tralerio – vieno iš dviejų tokių laivų, priklausančių Juodosios jūros laivynui – nuskandinimas nėra kažkas nuostabaus.
Įspūdinga yra tai, kaip ukrainiečiai galėjo nuskandinti „Kovrovec“: su pora amerikiečių tiekiamų armijos taktinių raketinių sistemų raketų (ATACMS), skelbia „Forbes“.
Dvi tonas sverianti, iš žemės paleidžiama ATACMS paprastai nėra priešlaivinis ginklas. Jis skirtas atakoms sausumoje. Taip yra todėl, kad, daugelio šaltinių duomenimis, inerciškai valdomos ATACMS taikinio taiklumas yra ne didesnis kaip 9 metrai. Tai nepakankamai tikslu, kad būtų galima patikimai pataikyti į laivą viena didele kovine galvute.
Kai kurie ATACMS modeliai, įskaitant 160 km nuotolio M39 ir 300 km M-39A1 modelius, kuriuos Ukraina gavo iš Jungtinių Amerikos Valstijų, išbarsto šimtus granatos dydžio šaudmenų. Tai atsveria nepakankamą tikslumą.
Tačiau, nors tokie šaudmenys gali pažeisti laivo viršutinę dalį, mažai tikėtina, kad jie jį nuskandins, nes norint nuskandinti laivą reikia pažeisti jo korpusą.
„Sunku įsivaizduoti, kad bazė rusams liks labai naudinga“
Jei Ukraina iš tiesų smogė laivui „Kovrovec“ su ATACMS, tai gali reikšti du dalykus, sako „Forbes“. Pirma, Ukraina gavo 275 km M48 arba 300 km M57 ATACMS su 200 kg kovinėmis galvutėmis, be to, gavo M39 ir M39A1 ATACM su šaudmenimis.
Antra, M48 ir M57 yra tikslesnės, nei manė daugelis stebėtojų.
Pasekmės yra didžiulės. Pirmiausia, Juodosios jūros laivyno likučiai, kurie vis dar laikosi Sevastopolyje ir yra M39A1, M48 ir M57 taikiklyje, pateks į didelę bėdą.
„Jei ATACMS Sevastopolyje naikina rusų karo laivus, sunku įsivaizduoti, kad bazė rusams liks labai naudinga“, – pažymėjo Phillipsas O'Brienas, Škotijos St. Andrews universiteto strateginių studijų profesorius.
Juk dažnai pažeidžiama tolimojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos baterija S-400, sauganti Sevastopolį ir netoliese esančią Belbeko aviacijos bazę, nesugebėjo perimti įskriejančių ATACMS. „Rusai beveik neturi pajėgumų su jomis susidoroti“, – pažymėjo portugalų karinis konsultantas Nuno Felixas.
ATACMS pavojingos ir Krymo tiltui
Ne mažiau nerimą rusams kelia ir tai, kad tikslios ATACMS su vienkartinėmis kovinėmis galvutėmis gali kelti rimtą pavojų Kerčės tiltui, kuris jungia pietinę Rusijos dalį su okupuotu Krymu. Toks pat tikslumas, kuris leistų M48 ar M57 pataikyti į laivą, turėtų leisti pataikyti ir į tiltą, paaiškino Oslo branduolinio projekto Norvegijoje tyrėjas Fabianas Hoffmannas.
Kerčės tiltas nėra vienintelė rusų tiekimo linija į Krymą – pusiasalio link per Rusijos kontroliuojamą Pietų Ukrainą taip pat eina geležinkelis. Tačiau jei Ukrainai pavyktų užblokuoti geležinkelį ir nuversti Kerčės tiltą, ji galėtų atkirsti Rusijos kariuomenę nuo Krymo.
„ATACMS yra labai svarbios, kad pagrindinė karo vietovė atsidurtų nepavydėtinoje padėtyje, – sakė N.Felixas. – Tai, kad raketos galėjo nuskandinti Rusijos minininką, Ukrainai tėra priedas.“
Ukrainiečiai sunaikino visus 29 Rusijos paleistus „Shahed“
08:44
Pirmadienio naktį rusai atakavo Ukrainą 29 bepiločiais orlaiviais kamikadzėmis „Shahed“, o į Charkivo sritį dar buvo paleista balistinė raketa „Iskander-M“. Visus dronus pavyko sunaikinti.
Visi dronai buvo numušti virš Odesos, Mykolajivo, Poltavos ir Lvivo sričių. Pranešama, kad rusai „Shahed“ leido iš Rusijos Primorsko-Achtarsko ir Kursko miestų rajonų.
Atremiant oro puolimą dalyvavo Ukrainos naikintuvų aviacija, Karinių oro pajėgų zenitiniai raketiniai daliniai, Ukrainos gynybos pajėgų mobiliosios ugnies grupės ir elektroninės kovos daliniai.
Rusija per praėjusią parą apšaudė 13 bendruomenių Sumų srityje
07:59
Rusijos pajėgos per praėjusią parą apšaudė 13 bendruomenių Ukrainos šiaurės rytų Sumų srityje, sužeistas vienas žmogus, pirmadienį pranešė regiono administracija.
Ją cituoja ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.
Sumų srities administracijos teigimu, taikiniais tapo Chotyno, Junakivkos, Bilopilios, Myropilios, Krasnopilios, Didžiojo Pysarivko, Naujosios Slobodos, Družbos, Svesos, Hluchivo, Šalyhyno, Esmano ir Seredinos-Budos bendruomenės.
Priduriama, kad Chotyno bendruomenėje per apšaudymą buvo sužeistas žmogus, tačiau daugiau informacijos nepateikta.
Praėjusią savaitę Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas nurodė besitikintis, kad šalies pajėgoms stabilizavus padėtį Charkivo srities fronte, rusai imsis naujos atakos prieš Sumų sritį.
Kiek anksčiau šį mėnesį Ukraina paskelbė, kad Rusija pradėjo puolimą šiaurės rytiniame Charkivo regione, kurį nuo 2022 metų rugsėjo daugiausia kontroliuoja Kyjivas.
Ukraina nuskandino dar vieną laivą Kryme
07:57
Per ataką prieš okupuotą Sevastopolį galėjo būti nuskandintas Rusijos mažasis raketinis laivas „Ciklon“.
Apie tai rašo Rusijos „Telegram“ kanalas „Dosje špiona“. Jo duomenimis, sekmadienio naktį projekto 22800 „Karakurt“ laivas buvo uoste. Ukrainos kariuomenė jį atakavo dviem balistinėmis raketomis ATACMS.
Per smūgį žuvo šeši Rusijos Juodosios jūros laivyno kariškiai, dar 11 buvo sužeista. Pats laivas nuskendo.
Dar sekmadienį „Telegram“ kanalas „Krymskij veter“ pranešė, kad per naktinę ataką smarkiai apgadintas pastatas netoli Kurino prieplaukos. Jų duomenimis, išvakarėse ten stovėjo mažasis raketinis laivas „Ciklon“. Kitą dieną jo jau nebuvo.
Atvirų šaltinių duomenimis, mažasis raketinis laivas „Ciklon“ buvo nuleistas į vandenį 2020 m. Į Juodosios jūros laivyną jis buvo priimtas jau prasidėjus plataus masto karui prieš Ukrainą.
