Karas Ukrainoje. JAV pareigūnai paaiškino, ar Ukraina gali smogti Rusijai amerikietiškais ginklais

Padėtis fronte išlieka labai sudėtinga. Charkivo kryptimi Ukrainos kariams pavyko susigrąžinti kontrolę, prieš savaitę ten buvo sunkiau.

Apie tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kalbėjo interviu agentūrai „Reuters“.

„Padėtis fronte yra viena sudėtingiausių, nes Charkivo kryptimi prasidėjo naujas Rusijos puolimas. Donbase vyksta labai galinga kovų banga... Niekas net nepastebi, kad iš tikrųjų daugiau kovų vyksta šalies rytuose, būtent Donbaso kryptimi: Kurachovo, Pokrovsko, Časiv Jaro srityse“, – pridūrė jis.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Prezidentas taip pat pakomentavo tai, kad Ukraina naudoja tolimojo nuotolio bepiločius orlaivius Rusijos teritorijoje.

„Pradėjome naudoti tai, ką turime Rusijos Federacijos energetikos sistemoje, nes jie palieka mus be elektros. Todėl manau, kad tai labai teisinga“, – pažymėjo V. Zelenskis.

Naujas Rusijos puolimas prasidėjo gegužės 10 d., kai okupantai bandė prasiveržti Charkivo srities šiaurėje. Kovos su įsiveržusiomis pajėgomis vis dar tęsiasi.

Naujausiais Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, šiandien Charkivo kryptimi įvyko keturi kariniai susirėmimai; okupantai puolė netoli Vovčansko, taip pat Staricos ir Lipcų kaimų kryptimi.

Aukščiausi JAV pareigūnai paaiškino, kaip Ukrainos ginkluotosios pajėgos gali naudoti suteiktus amerikiečių gamybos ginklus.

Pasak UNIAN korespondento, atitinkamus pareiškimus JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Charlesas Brownas ir JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas padarė per spaudos konferenciją po Ukrainos gynybos klausimų kontaktinės grupės (Ramšteinas-22) susitikimo, kuris vyko virtualiu formatu.

Ch.Browno buvo paklausta, ar jis sutinka, kad ukrainiečiai panaudotų amerikietišką ginkluotę Rusijos kariuomenei, esančiai Rusijos teritorijoje prie sienos su Charkivo sritimi, įveikti.

JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas sakė, kad Jungtinės Valstijos daugiausia dėmesio skiria paramai Ukrainai, kuri leistų Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms turėti galimybę daryti reikšmingą įtaką artimos kovos eigai.

„AFP“/„Scanpix“/ATACMS sistema

„Mes atkreipiame dėmesį į tai, kas vyksta aplink Charkivą. Viešai nesakysiu, ką galiu patarti (ukrainiečiams – UNIAN)“, – sakė Ch.Brownas.

Generolas pridūrė, kad Ukrainai teikiant paramą jis ir toliau bendraus su L.Austinu, nes JAV teikia gaires, kaip judėti į priekį: „Tačiau tikrasis raktas yra mūsų teikiamų pajėgumų panaudojimas artimoje kovoje“.

Jis pridūrė, kad Ukraina gali naudoti amerikiečių ginklus Ukrainos teritorijoje, įskaitant okupuotą Krymą.

Su šiais žodžiais sutiko ir JAV gynybos sekretorius L.Austinas: „Mano nuomone, jie turėtų sutelkti dėmesį į artimą kovą“.

Ch.Brownas įsitikinęs, kad JAV Ukrainai suteiktos ATACMS raketos naudojamos ne Rusijos teritorijai naikinti, o išimtinai Ukrainos teritorijoje.

Agentūra „Bloomberg“ anksčiau pranešė, kad Jungtinės Valstijos neleidžia Ukrainai pulti Rusijos teritorijos amerikietiškais ginklais. Tačiau Kyjivui tokio leidimo reikia, kad būtų sustabdytas Rusijos puolimas Charkive ir dalyje rytinių regionų.

Leidinys pažymėjo, kad Rusija pradėjo Charkivo puolimą, bet miesto užėmimas mažai tikėtinas. Vis dėlto puolimas rodo, kokią kainą Ukraina moka dėl Amerikos delsimo patvirtinti pagalbą. Leidinys taip pat pabrėžė JAV apribojimų, neleidžiančių Kyjivui kovoti su Rusija savo teritorijoje, beprasmiškumą.

Tuo pat metu Jungtinių Amerikos Valstijų valstybės sekretorius Antony Blinkenas Kyjive pažymėjo, kad Ukraina turi savarankiškai nuspręsti, kaip ginti savo laisvę kare su Rusija. Tačiau valstybės sekretorius teigia, kad Jungtinės Valstijos neskatino Ukrainos smogti smūgių Rusijos teritorijoje.

Rusijos diktatorius ir karo nusikaltėlis gegužės 7 d. pradėjo penktą prezidento kadenciją. Vladimiras Putinas naują etapą pradėjo pokyčiais formuojant vyriausybę – S.Šoigu pakeitimo imtasi praėjus mažiau nei metams po to, kai Jevgenijus Prigožinas mėgino įvykdyti perversmą, kuris atskleidė įtrūkimus V.Putino sistemoje. Ką reiškia ši ministrų rotacija ir kaip tvirtai V.Putinas šiuo metu laiko valdžios vadžias? Tai paaiškina ekspertai.

Gegužės 10 d. V.Putinas patvirtino naująją vyriausybę. Vidaus reikalų ministerijos ir Nepaprastųjų situacijų ministerijos vadovų postus išsaugojo atitinkamai Vladimiras Kolokolcevas ir Aleksandras Kurenkovas.

Vida Press nuotr./Vladimiras Putinas

Užsienio reikalų ministerijos vadovu vėl paskirtas Sergejus Lavrovas, o Teisingumo ministerijos vadovu liko Konstantinas Čuičenka.

Didžiausią rezonansą sukėlė pasikeitimai gynybos ministro poste – vietoj Sergejaus Šoigu patvirtintas ekonomistas Andrejus Belousovas. S.Šoigu buvo paskirtas Rusijos saugumo tarybos sekretoriumi.

Visą tekstą skaitykite čia.

Jungtinės Valstijos ir toliau padės Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui (TBT) tirti įtariamus karo nusikaltimus Ukrainoje, nors ir pasmerkė Hagoje įsikūrusio teismo prokuroro prašymą išduoti Izraelio lyderiams arešto orderį.

„Atsakant į klausimą, ar ir toliau teiksime paramą TBT dėl Ukrainoje įvykdytų nusikaltimų, – taip, mes tęsiame šį darbą“, – žurnalistams sakė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas.

Ispanija paskelbė apie naują karinės pagalbos Ukrainai paketą. Jį sudarys tankai „Leopard“ ir šaudmenys.

Apie tai pranešė Ispanijos gynybos ministrė Margarita Robles, rašo „El Mundo“. Žinoma, kad pristatymas turėtų įvykti birželio pabaigoje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Leopard 1A5 tankas

Pažymima, kad toks pareiškimas buvo padarytas per Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimą (Ramšteinas-22). Ministrė taip pat paminėjo svarbias pastangas, kurias Ispanija jau deda, ir pabrėžė Ukrainos karių mokymą.

Maskvos gyventojas buvo apkaltintas „diskreditavęs“ Rusijos kariuomenę ir turės sumokėti piniginę baudą, nes jo plaukai buvo nudažyti mėlynai ir geltonai – Ukrainos vėliavos spalvomis, rodo teismo dokumentai.

Stanislavas Netesovas balandį kreipėsi į policiją po to, kai buvo užpultas autobusų stotelėje, tačiau pareigūnai, pamatę jo šukuoseną, nusprendė jam pateikti kaltinimus.

Teismas kaltino S. Netesovą, kad nusidažęs plaukus mėlynai, geltonai ir žaliai, jis „išreiškė neigiamą požiūrį į Rusijos ginkluotąsias pajėgas“.

S. Netesovas teigė, kad jo šukuosena niekaip nesusijusi su Ukraina ir kad „nuo 2017 metų jis dažo plaukus ryškiomis spalvomis“, rašė Tversko rajono apygardos teismas.

Visą tekstą skaitykite čia.

Europos tyrėjai vis dažniau įžvelgia „Rusijos pirštų atspaudus“ pastarojo meto tariamo strateginės infrastruktūros sabotažo aktuose, tačiau nesiima veiksmų, rašo „The Wall Street Journal“.

Reaguoti į slaptas grėsmes yra sudėtinga, nes įtariamų išpuolių įrodymai, įskaitant pažeistą povandeninį dujotiekį, nutrauktą gyvybiškai svarbų interneto ryšio kabelį ir geležinkelių tinklo sutrikdymą, dažnai nėra pernelyg įtikinami.

Galimi kaltininkai dažnais atvejais yra komercinės laivybos ar žvejybos laivai, kurie vykdė, kaip atrodo, teisėtą laivybą ar žvejybą tralu netoli jautrių jūros dugno elementų, kurie buvo sunaikinti maždaug tuo pačiu metu. Jie retai kada turi tiesioginių ryšių su Rusijos valdžios institucijomis, teigia tyrėjai.

Europos vyriausybės apkaltino kai kuriuos rusus ir Rusijos įgaliotinius dėl mažesnių incidentų ir vis dažniau kaltina Maskvą pradėjus hibridinį karą, tačiau neskuba kaltinti Rusijos dėl konkrečių išpuolių. Per įžūliausius incidentus dėl aiškių įrodymų trūkumo pareigūnai palieka bylas atviras arba paskelbia, kad tyrimai yra neįtikinami.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./ „Nord Stream“ dujotiekį pažeidęs sprogimas

Numatyti galimas atakas darosi vis sunkiau, nes Rusija per pastaruosius dvejus metus vis dažniau naudojasi civiliniais ir komerciniais laivais, kad ištirtų ir galimai atakuotų svarbią infrastruktūrą, pavyzdžiui, povandenines komunikacijas, jūroje esančius energetikos objektus, transporto tinklus ar karinius objektus, sako su šiais klausimais susipažinę žmonės.

Kai kurios vyriausybės taip pat susilaikė nuo kaltinimų Maskvai, bijodamos eskaluoti įtampą. Įtariamos atakos dažnai nelaikomos karinės agresijos aktais, nes jose dalyvauja civiliniai laivai, kurių operatoriai yra pasirengę kalbėtis su tyrėjais ir skelbia esantys nekalti.

Tyrėjai ir prokurorai turi laikytis aukštų Europos teisingumo sistemų įrodinėjimo standartų, o valdžios institucijos stengiasi užtikrinti nacionalinio saugumo įstatymų vykdymą prieš potencialius nusikaltėlius, besinaudojančius Vakarų demokratijų laisvėmis.

Siekdamos užkirsti kelią išpuoliams, Europos vyriausybės įvedė ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugos sistemas, padidino apsaugos darbuotojų skaičių ir įrengė daugiau kamerų bei jutiklių geležinkelio ir jūrų objektuose.

Kai kurie pareigūnai mano, kad vienas iš Maskvos tikslų – pasėti baimę ir nepasitikėjimą vykdant sabotažą. Šie žmonės mano, kad būtų protingiau nutylėti apie įtarimus, nors toks požiūris sulaukė kritikos, nei atsakyti kaltinimais Rusijai ir galimai sėti baimę.

„Jei dabartinė strategija iš tiesų yra vengti kaltės tais atvejais, kai lemiami įrodymai rodo į Rusiją, tai tik susilpnins atgrasymą ir paskatins daugiau išpuolių prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą“, – sakė Pensilvanijos universiteto vyresnysis mokslinis bendradarbis Benjaminas Schmittas.

Vis daugiau vyriausybių skelbia įspėjimus.

Anksčiau laikraštis „Financial Times“ paskelbė medžiagą, kurioje teigiama, kad Rusija pradėjo rengti sabotažą visoje Europoje. Leidinyje, cituojant trijų Europos žvalgybos tarnybų atstovus, pažymima, kad labai padidėjo sabotažo visame žemyne rizika. Tarp grėsmių, apie kurias kalba žvalgybos pareigūnai, yra paslėpti sprogimai, padegimai ir žalos infrastruktūrai padarymas.

Nacionalinės gvardijos brigados „Azov“ vadas pulkininkas leitenantas Denisas Prokopenko („Redis“) , sakė, kad 900 Azovo karių vis dar yra Rusijos nelaisvėje. Apie tai jis rašė savo „Facebook“ puslapyje, primindamas, kad prieš dvejus metus Ukrainos gynėjai gavo aukščiausios šalies karinės-politinės vadovybės įsakymą nutraukti Mariupolio gynybą ir palikti Azovstalio teritoriją nelaisvėje.

„Praėjo dveji metai. Dveji metai daugiau kaip 900 12-osios specialiosios paskirties brigados „Azov“ karių, kurie savo desperatiškais veiksmais išgelbėjo Ukrainą, o dabar yra Rusijos nelaisvėje, pasipriešinimo.

Jų vardai nėra pamiršti. Šiandien kiekvienas mūsų mūšis, kiekvienas šūvis ir kiekvienas žingsnis turi vieną tikslą – grąžinti „Azov“ belaisvius namo. Ir kol tai neįvyks, mes nesustosime ir nenutrauksime kovos. Visus grąžinsime ir visus išlaisvinsime“, – patikino D.Prokopenko.

Jis priminė, kad po sunkių derybų su Rusijos Federacija buvo pasiekti susitarimai dėl civilių evakuacijos iš gamyklos „Azovstal“. Buvo išgelbėti šimtai žmonių, kurie rado prieglobstį gamyklos teritorijoje.

„Visi civiliai gyventojai, kurie slėpėsi nuo priešo bombardavimo „Azovstal“, liko gyvi. Paskutinis civilis iš gamyklos išvyko 2022 m. gegužės 7 d. Po to Mariupolio įgula toliau laikė gynybą iki atitinkamo vyriausiosios vadovybės įsakymo“, – pabrėžė „Azov“ vadas. 

Pasak jo, Mariupolio gynyba išgelbėjo Ukrainą, tačiau to kaina – brigados karių, žuvusių per mūšius mieste ir dėl teroristinio išpuolio Jelenovkoje, gyvybės, taip pat šimtai kariškių, kurie jau dvejus metus yra nelaisvėje.

Be to, Denisas Prokopenko paskelbė nuotrauką, kuri buvo padaryta per derybas neutralioje teritorijoje tarp įmonės „Kommunalnik“ ir Mariupolio metalurgijos gamyklos „Azovstal“ 2022 m. gegužės mėn.

„Scanpix“/AP nuotr./Režisierė Jevgenija Berkovič ir dramaturgė Svetlana Petrijčiuk

Rusijos teismas pirmadienį pradėjo teatro režisierės ir dramaturgės, kurios buvo apkaltintos „terorizmo teisinimu“ apdovanojimų pelniusioje pjesėje, bylos nagrinėjimą.

Režisierė Jevgenija Berkovič ir dramaturgė Svetlana Petrijčiuk kalinamos jau daugiau nei metus. 

Pareigūnai teigia, kad menininkių pjesėje „Finistas narsusis sakalas“ (Finist jasnyj sokol) yra teisinamas terorizmas. Už tai Rusijoje gresia iki septynerių metų laisvės atėmimo bausmė. J. Berkovič ir S. Petrijčiuk ne kartą atmetė joms pateiktus kaltinimus.

J.Berkovič pirmadienį teismui sakė, kad pjesę pastatė norėdama užkirsti kelią terorizmui, o S. Petrijčiuk jai antrino, teigdama, kad ją parašė norėdama užbėgti už akių tokiems įvykiams, kokie vaizduojami pjesėje.

Moterų advokatai posėdžiuose prieš teismo procesą nurodė, kad pjesę, kuri Rusijoje pelnė du prestižinius „Auksinės kaukės“ apdovanojimus, parėmė rusų kultūros ministerija.

2019 metais pjesė buvo perskaityta moterų kalėjimo Sibire kalinėms, o Rusijos valstybinė kalėjimų tarnyba ją pagyrė savo interneto svetainėje, teigė S. Petrijčiuk advokatas.

Rusijoje J.Berkovič ir S.Petrijčiuk byla sukėlė pasipiktinimą. 

Nepriklausomo laikraščio „Novaja Gazeta“ inicijuotą atvirą laišką, kuriame palaikomos abi menininkės, po jų suėmimo pasirašė daugiau kaip 16 tūkst. žmonių. Laiške teigiama, kad pjesė „turi visiškai aiškų antiteroristinį atspalvį“.

Dešimtys Rusijos aktorių, režisierių ir žurnalistų taip pat pasirašė pareiškimus, kuriuose raginama paleisti šias dvi moteris, kol vyksta tyrimas ir teismas.

Iš karto po to, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Kremlius pradėjo represijų kampaniją, neturinčią analogų nuo sovietinių laikų.

Ji iš esmės kriminalizavo bet kokią karo kritiką, o pareigūnai taiko baudžiamąją atsakomybę ne tik žymiems opozicijos veikėjams, kurie galiausiai buvo nuteisti ilgomis laisvės atėmimo bausmėmis, bet ir bet kam, kas pasisakė prieš karą.

Palaikymas Kanuose

Kitiems karą Ukrainoje kritikuojantiems menininkams Rusijoje taip pat daromas spaudimas. Aktoriai ir režisieriai atleidinėjami iš valstybinių teatrų, o muzikantams uždraudžiama koncertuoti šalyje.

Kai kuriems jų buvo priklijuota „užsienio agento“ etiketė, o tai reiškia papildomą vyriausybės priežiūrą ir stiprų neigiamą atspalvį. Daugelis jų išvyko iš Rusijos.

Dvi įvaikintas dukteris auginanti J.Berkovič atsisakė išvykti iš Rusijos ir toliau dirbo Maskvoje su nepriklausomu teatru „Soso dukterys“. Netrukus po karo Ukrainoje pradžios ji surengė antikarinį piketą ir buvo 11 dienų įkalinta.

Tuo metu Kanuose dėl „Auksinės palmės šakelės“ besivaržantis Rusijos režisierius Kirilas Serebrenikovas pirmadienį parodė Maskvoje teisiamų teatro menininkių nuotrauką.

„Jos nepadarė visiškai nieko blogo, tiesiog pastatė spektaklį ir jau metus sėdi kalėjime“, – kino festivalyje žurnalistams sakė K. Serebrenikovas.

Ne pirmą kartą Kanų kino festivalyje dalyvaujantis K.Serebrenikovas po invazijos į Ukrainą išvyko iš Rusijos.

Naujajame filme „Limonovas: baladė“ (Limonov: The Ballad), pastatytame anglų kalba, pasakojama apie radikalų sovietinių laikų poetą, kurį suvaidino britų aktorius Benas Whishaw (Benas Višau). 

K.Serebrenikovas žurnalistams Kanuose sakė, kad J.Berkovič, viena iš jo buvusių mokinių, „sėdi kalėjime už visiškai sufabrikuotus kaltinimus“.

„Tai yra tikroji įstatymo dėl užsienio agentų pasekmė“, – pridūrė jis.