Svarbiausios žinios iš Ukrainos
- Atstovė: A.Navalno kūnas perduotas jo motinai
- Numuštame Rusijos lėktuve A-50 žuvo 10 keleivių įgula: tarp jų – penki majorai, trys kapitonai.
- Britų žvalgyba įvertino Rusijos nuostolius nuo karo Ukrainoje pradžios
- Ukraina skelbia surengusi dronų ataką prieš didelę Rusijos plieno gamyklą
- 50 mlrd. eurų Ukrainai: skelbiama, kaip ir kada Ukrainai atiteks ši parama
- Rusijos pajėgos teigia Avdijivkoje paėmusios į nelaisvę „apie 200“ Ukrainos karių
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Analitikai: rusai užėmė dar vieną kaimą prie Avdijivkos
22:45
Rusijos kariai užėmė Lastočkinos kaimą, esantį į vakarus nuo Avdijivkos, praneša „DeepState“ analitikai.
„Priešas užėmė Lastočkinos kaimą. Ir toliau spaudžia Severnę ir Orlivką“, – rašo „DeepState“, kuriuos cituoja „Ukrainska Pravda“.
Anksčiau kovotojas Stanislavas Bunjatovas šaukiniu „Osman“ savo „Telegram“ kanale pranešė, kad ukrainiečių daliniai turėjo pasitraukti iš Lastočkinos, kad neužblokuotų loginių kelių ir išsaugotų personalą.
Okupantų ištekliuose taip pat paskelbti vaizdo įrašai iš gyvenvietės.
Kremliaus „darbų“ sąrašas: kaip bandyta atsikratyti Aleksejaus Navalno
23:59
Vasario 16 d. Rusijos federalinis bausmių vykdymo centras (FSIN) paskelbė, kad kolonijoje Jamalo ir Nencų autonominėje srityje mirė opozicijos politikas Aleksejus Navalnas. Nuolatinis Rusijos valdžios institucijų persekiojimas turėjo paveikti jo sveikatą.
2020 m. jis buvo apnuodytas cheminiu ginklu „Novičiok“. Po šio įvykio jis buvo perkeltas į Berlyną, kur, jo paties žodžiais tariant, vėl išmoko vaikščioti ir kalbėti. 2021 m. sausį A.Navalnas buvo sulaikytas, vos spėjęs grįžti į Rusiją, ir likusį savo gyvenimą praleido kalėjime.
Nekenčiamiausiam Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikui buvo 47-eri metai.
Kaip Kremlius daugelį metų stengėsi sunaikinti A.Navalną ir „padaryti viskam galą“?
A.Navalno sveikata jau daugelį metų buvo žiniasklaidos dėmesio centre. Sveikatos problemos, su kuriomis susidūrė opozicijos politikas, buvo labiausiai susijusios su persekiojimu, kurį jis patyrė Rusijoje pastaraisiais metais, dar prieš patekdamas į kalėjimą.
Mušė, baugino ir atidavė į vergiją: Olena atvirai papasakojo, ką patyrė Rusijos okupacijoje
23:41
Olena Jakupova nenorėjo palikti šeimos šuns, todėl jai nepavyko pabėgti iš Dniepro Kamiankos miesto, kol jį galiausiai užėmė Rusijos kariuomenė. Po kelis mėnesius trukusių kankinimų ir kalinimo rusų propagandistai nufilmavo Olenos „išlaisvinimą“. Iškart po to jie atidavė ukrainietę vergijai – jai liepė rusų kariams kasti griovius. Ukrainiečiai paprastai iš priverstinių darbų gyvi negrįžta, o jai tai pavyko padaryti tik laimingo atsitiktinumo dėka.
Latvijos leidinys TVNET pasakoja kraują stingdančią Olenos istoriją.
2022 m. vasario 27 d. prasidėjo Zaporižios srities Dniepro Kamiankos miesto okupacija.
„Tankų kolonos įvažiavo be šūvių. Tai buvo labai tyli ir labai greita okupacija“, – TVNET pasakoja Olena.
Rusijos kariai iš karto pradėjo formuoti savo okupacines institucijas, pavyzdžiui, policiją.
Kai kurie vietiniai gyventojai patys pradėjo bendradarbiauti su naująja okupacine valdžia, nes įžvelgė galimybę gauti geresnes pareigas ar kitokios asmeninės naudos.
Okupacinė valdžia stengėsi įkalbinti prisidėti ir kitus – tarp jų buvo ir Olena, kurios išsilavinimas ir ilgametė patirtis valstybės tarnyboje būtų buvusi labai naudinga.
Analitikai: rusai užėmė dar vieną kaimą prie Avdijivkos
22:45
Rusijos kariai užėmė Lastočkinos kaimą, esantį į vakarus nuo Avdijivkos, praneša „DeepState“ analitikai.
„Priešas užėmė Lastočkinos kaimą. Ir toliau spaudžia Severnę ir Orlivką“, – rašo „DeepState“, kuriuos cituoja „Ukrainska Pravda“.
Anksčiau kovotojas Stanislavas Bunjatovas šaukiniu „Osman“ savo „Telegram“ kanale pranešė, kad ukrainiečių daliniai turėjo pasitraukti iš Lastočkinos, kad neužblokuotų loginių kelių ir išsaugotų personalą.
Okupantų ištekliuose taip pat paskelbti vaizdo įrašai iš gyvenvietės.
G. Nausėda: padėti Ukrainai svarbu ypač dabar, kai dalis praranda optimizmą
21:53
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad dabar ypač svarbu padėti kariaujančiai Ukrainai, kai dalis visuomenių ir politikų yra praradę viltį dėl šalies pergalės kare.
Taip jis kalbėjo per akcijos „Radarom!“ finalinį koncertą, minint antrąsias Rusijos pradėtos plataus masto invazijos Ukrainoje metines.
„Šie dveji metai mums labai daug ką parodė. Pirmiausia tai, kad agresorius yra ypatingai žiaurus, ypatingai kraugeriškas ir neturi jokių ribų savo žiaurumui demonstruoti“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Kita vertus, mes pamatėme ir įgijome didžiulę pagarbą Ukrainos tautai“, – sakė šalies vadovas.
Prezidento teigimu, prievolė padėti Ukrainai buvo ne tik prieš metus, kai viltis, kad karas baigsis greitai, buvo didesnė.
„Bet ypatingai padėti dabar, kai ypatingai sunku, kai galbūt kai kas praranda optimizmą arba kai kurie užsienio šalių politikai galvoja, kad štai dabar keičiasi politiniai ciklai, keičiasi rinkėjų nuotaikos“, – teigė G. Nausėda.
Didysis septynetas ragina Maskvą „iki galo išsiaiškinti“, kaip mirė A. Navalnas
21:52
Didžiojo septyneto (G-7) šalių lyderiai šeštadienį paragino Rusiją „iki galo išsiaiškinti“, kaip praėjusią savaitę kalėjime mirė Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas.
Jų pareiškimas pasirodė praėjus kelioms valandoms po to, kai A. Navalno komandos atstovė spaudai pranešė, jog Rusijos institucijos pagaliau perdavė Arkties pataisos kolonijoje mirusio politiko kūną jo motinai.
„Raginame Rusijos vyriausybę iki galo išsiaiškinti jo mirties aplinkybes“, – sakoma G-7 pareiškime.
„Taip pat reiškiame pagarbą nepaprastai Aleksejaus Navalno drąsai ir palaikome jo žmoną, vaikus ir artimuosius“, – priduriama jame.
Lenkija tikina remianti Ukrainą, nepaisant nesutarimų dėl prekybos
21:10
Lenkijos valdžia šeštadienį patikino Ukrainą, kad remia šalį kare su Rusija, nepaisydama nesutarimų su Kyjivu dėl Ukrainos žemės ūkio produktų eksporto.
„Lenkija rėmė, remia ir toliau rems kovą už Ukrainos laisvę“, – minint antrąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines, socialiniame tinkle „X“ parašė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.
Tuo tarpu Lenkijos užsienio reikalų ministerija socialiniuose tinkluose paskelbė įrašą: „Ukraina, tu nesi viena.“
Nors Lenkijos vadovybė išreiškė paramą, Lenkijos ūkininkai pastarosiomis savaitėmis bandė blokuoti dvi šalis skiriančią sieną, protestuodami prieš Ukrainos žemės ūkio produktų eksportą be muitų, kuris, jų teigimu, kenkia vietos gamybai.
50 mlrd. eurų Ukrainai: skelbiama, kaip ir kada Ukrainai atiteks ši parama
20:53
Kovo mėnesį Ukraina iš Europos Sąjungos gaus pirmąją 4,5 mlrd. eurų dydžio dalį iš „Ukrainos fondo“, kurio bendra apimtis – 50 mlrd. eurų. Tai spaudos konferencijoje Kyjive sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
EK pirmininkė priminė, kad buvo nuspręsta ketverių metų laikotarpiui sukurti 50 mlrd. eurų apimties Ukrainos fondą.
„Tai papildys 88 mlrd. eurų, kurie jau buvo pervesti Ukrainai nuo karo pradžios. Pirmoji 4,5 mlrd. eurų išmoka bus pervesta kovo mėn. Vėliau ateinančius ketverius metus tęsime tolygų paramos srautą. Tai padės jūsų reformoms ir investicijų į Ukrainą planui“, – sakė L.von der Leyen.
Vasario 1 d. Europos Sąjungos šalių narių valstybių ir vyriausybių vadovai vienbalsiai priėmė sprendimą įsteigti 50 mlrd. eurų vertės Ukrainos fondą, skirtą makrofinansinei biudžeto paramai Ukrainai 2024-2027 m. laikotarpiu.
Bendras 50 mlrd. eurų biudžetas bus padalytas į 33 mlrd. eurų paskolų ir 17 mlrd. eurų dotacijų. Šie pinigai bus skirti „Ukrainos plano“ reformų ir infrastruktūros atkūrimo projektų, kuriuos turėtų parengti Ukrainos ministrų kabinetas, sutarties punktams įgyvendinti.
V.Zelenskis Didžiajam septynetui: Ukraina tikisi, kad laiku teiksite karinę pagalbą
20:25
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Didžiojo septyneto (G-7) šalių vadovams šeštadienį pareiškė, jog Ukraina tikisi, kad jie laiku teiks karinę pagalbą, kuri padėtų užkirsti kelią Rusijos atakoms.
Per antrąsias Rusijos invazijos metines kreipdamasis į G-7 V. Zelenskis sakė: „Jūs puikiai žinote, ko mums reikia, kad apsaugotume savo dangų, sustiprintume savo kariuomenę sausumoje, ir žinote, ko mums reikia, kad išlaikytume ir toliau sėkmingai veiktume jūroje. Ir jūs puikiai žinote, kad mums viso to reikia laiku, ir mes jumis pasikliaujame.“
Kanada sako 2024 metais Ukrainai skirsianti 2,2 mlrd. JAV dolerių paramą
20:24
Kanada šeštadienį pareiškė šiais metais Ukrainai suteiksianti 3,02 mlrd. Kanados dolerių (2,2 mlrd. JAV dolerių, 2 mlrd. eurų) finansinę ir karinę paramą.
Dviem šalims pasirašius saugumo susitarimą, Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau, kuris lankosi Kyjive per antrąsias karo pradžios metines, pareiškime pabrėžė: „Palaikysime Ukrainą viskuo, ko reikės, ir tiek, kiek reikės.“
Šeštadienį Kyjivas taip pat pasirašė dvišalį saugumo susitarimą su Italija, pareiškė V. Zelenskis. Pastarosiomis savaitėmis panašūs susitarimai buvo sudaryti su Didžiąja Britanija, Prancūzija, Vokietija ir Danija.
Otavos ir Kyjivo 10 metų trukmės susitarime „išdėstyti pagrindiniai ilgalaikiai Kanados saugumo įsipareigojimai toliau remti Ukrainą, jai ginant savo suverenumą ir teritorinį vientisumą, saugant savo žmones ir atstatant savo ekonomiką ateičiai“, nurodė J. Trudeau biuras.
JAV atskleidė, kiek amunicijos Šiaurės Korėja perdavė Rusijai
18:59
Nuo 2023 m. rugsėjo Šiaurės Korėja į Rusiją pristatė daugiau kaip 10 tūkst. konteinerių su šaudmenimis ar su šaudmenimis susijusiomis medžiagomis.
Kaip teigiama JAV valstybės departamento ataskaitoje, 7,4 tūkst. konteinerių iš viso kiekio per Rytų uostą pristatė Rytų krovos kompanija. Be to, dalis amunicijos buvo importuota per Dunojaus jūrų raketų bazę.
„Departamentas ir toliau trikdys ir demaskuos ginklų perdavimą tarp KLDR ir Rusijos. Vykdydamas savo nuolatines pastangas, Departamentas nustato dar dvi organizacijas, kurios dalyvavo perduodant šaudmenis iš KLDR į Rusiją“, – sakoma sankcijų pareiškime.
18:45
J.Trudeau apie A.Navalną: „Tikrai galingi lyderiai nežudo oponentų“
18:14
Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau šeštadienį lankydamasis Ukrainoje, regis, apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną nužudžius savo politinį oponentą Aleksejų Navalną.
„Putinas dedasi esąs galingas, bet tikrai galingi lyderiai nežudo savo oponentų“, – per spaudos konferenciją Kyjive, kurioje dalyvavo ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis bei kiti Vakarų sąjungininkai, pareiškė J. Trudeau, matyt, turėdamas omenyje A. Navalno mirtį kalėjime praėjusią savaitę.
Atstovė: A.Navalno kūnas perduotas jo motinai
18:11
Praėjus daugiau nei savaitei po Aleksejaus Navalno mirties Arkties pataisos kolonijoje, Rusijos opozicijos lyderio kūnas buvo perduotas jo motinai, šeštadienį pranešė jo atstovė spaudai.
„Aleksejaus kūnas perduotas jo motinai. Ačiū visiems, kurie to reikalavo kartu su mumis“, – socialiniame tinkle „X“ (buvusiame „Twitter“) parašė A.Navalno atstovė spaudai Kira Jarmyš.
Ukraina ir Italija pasirašė dvišalį saugumo susitarimą
17:29
Ukraina ir Italija šeštadienį pasirašė dvišalį saugumo susitarimą, antrųjų Rusijos invazijos metinių dieną pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Socialiniuose tinkluose paskelbtame įraše V. Zelenskis pažymėjo, kad Kyjive su Italijos ministre pirmininke Giorgia Meloni pasirašytu dokumentu „dedamas tvirtas pagrindas ilgalaikei Ukrainos ir Italijos partnerystei saugumo srityje“.
Britų žvalgyba įvertino Rusijos nuostolius nuo karo Ukrainoje pradžios
17:20
Britų žvalgyba išanalizavo Rusijos okupantų nuostolius per dvejus metus trukusį plataus masto karą prieš Ukrainą.
Kaip teigiama Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos apžvalgoje, per dvejus karo metus Rusijos nuostoliai prilygsta, o daugeliu atvejų yra didesni už gyvosios jėgos kiekį, buvusį pirmosiomis Ukrainos puolimo dienomis.
Pasak analitikų, patvirtinti Rusijos Federacijos nuostoliai apima daugiau kaip 2 700 tankų, 5 tūkst. pėstininkų kovos mašinų ir šarvuočių, žuvo ir buvo sužeista apie 350 tūkst. rusų karių.
Palyginimui, britų žvalgyba nurodė, kad prieš plataus masto invaziją į Ukrainą rusai dislokavo apie 130 batalionų taktinių grupių, kurias sudarė apie 1 300 tankų, daugiau kaip 5 tūkst. pėstininkų kovos mašinų ir šarvuočių bei mažiausiai 100 tūkst. karių.
Kartu analitikai pabrėžė, kad gyvosios jėgos mobilizacija, karinės technikos gamyba ir remontas leido Rusijai kompensuoti nuostolius.
„Okupacinė kariuomenė Ukrainoje šiuo metu yra gausesnė nei karo pradžioje. Jie gali tęsti puolimus palei fronto liniją ir taikyti Ukrainos pajėgų išsekinimo strategiją“, – teigė žvalgybos agentūra.
Maskva imsis keršto už Vakarų sankcijas, sako eksprezidentas
16:55
Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, vienas pagrindinių Ukrainos puolimo šalininkų, šeštadienį pareiškė, kad Maskva sieks atkeršyti už plačias Vakarų sankcijas.
Diena anksčiau, Maskvos plataus masto karo Ukrainoje antrųjų metinių išvakarėse, JAV paskelbė naujas sankcijas Rusijai. Jos paskelbtos taip pat siekiant, kad Maskva atsakytų už opozicijos veikėjo Aleksejaus Navalno mirtį kalėjime.
Naujausios sankcijos taikomos 500 subjektų, įskaitant pareigūnus, kreditinių kortelių sistemą „Mir“, kurią Rusija sukūrė siekdama išvengti priklausomybės nuo JAV tinklų, ir stambias įmones.
„Sankcijų priežastis aiški: kuo blogiau Rusijos piliečiams, tuo geriau Vakarų pasauliui“, – socialiniuose tinkluose pareiškė D. Medvedevas.
„Mums visiems tereikia tai prisiminti ir keršyti jiems, kur tik įmanoma. Jie yra mūsų priešai“, – tvirtino jis.
D. Medvedevas paragino rusus „sudaryti (Vakarams) sunkumų ekonomikoje ir kurstyti visuomenės nepasitenkinimą nekompetentinga Vakarų valdžios institucijų politika“.
A.Duda: karas Ukrainoje pabrėžė būtinybę stiprinti kariuomenę
16:15
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda šeštadienį pareiškė, kad karas Ukrainoje pabrėžė būtinybę stiprinti kariuomenę.
„Vėl gyvename pavojingais laikais. Brutali Rusijos agresija prieš nepriklausomą Ukrainą atnešė mirtį, skausmą ir kančias“, – šeštadienį, minint antrąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines, socialiniame tinkle „X“ paskelbtame vaizdo įraše sakė A.Duda.
„Mes, lenkai, nuo pat pradžių dalyvavome padėdami Ukrainai jos didvyriškoje kovoje su Rusijos okupantu, – tęsė jis. Darome išvadas iš karo prie mūsų rytinės sienos.“
„Šiandien negalime sau leisti būti neaktyvūs, todėl čia ir dabar stipriname ir toliau stiprinsime savo kariuomenę“, – kalbėjo jis.
„Politikų pareiga yra rūpintis esminiais klausimais, tokiais kaip mūsų sienų gynyba, mūsų kariuomenės stiprinimas ir mūsų sąjungų stiprinimas“, – sakė A.Duda.
Įrašą lydėjo pastarųjų dvejų metų vaizdo įrašų fragmentai, įskaitant karines operacijas Ukrainoje, taip pat A.Dudos susitikimų su JAV, Ukrainos ir Lietuvos prezidentais bei kariais įrašai.
Ukraina skelbia surengusi dronų ataką prieš didelę Rusijos plieno gamyklą
15:27
Ukraina šeštadienį pranešė, kad per antrąsias Maskvos invazijos metines dronais smogė vienai didžiausių Rusijos plieno gamyklų.
Rusija pranešė apie gaisrą didžiulėje Novolipecko gamykloje (NLMK) vakarinėje Lipecko srityje, o socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdai, kuriuose matyti didžiulės liepsnos.
Jei ši ataka pasitvirtintų, tai būtų naujausias Ukrainos suintensyvintos kampanijos prieš taikinius Rusijos gilumoje pavyzdys.
Ukrainos saugumo tarnyba SBU pranešė apie išpuolį ir teigė, kad gamykloje buvo gaminami ginklai, skirti kariuomenei naudoti Ukrainoje.
„Dronų smūgį Novolipecko plieno gamyklai organizavo iš karto dvi Ukrainos specialiosios tarnybos: SBU ir (karinė žvalgyba) GUR“, – teigė SBU.
NLMK savo interneto svetainėje save vadina „didžiausia Rusijos plieno gamintoja“.
Žiniasklaidos teigimu, nukentėjusios gamyklos savininkas yra Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artimas oligarchas Volodymyras Lisinas.
„Forbes“ duomenimis, jis yra tarp trijų turtingiausių Rusijos žmonių.
Anksčiau Rusijos kariuomenė pranešė, kad naktį perėmė du dronus virš Lipecko srities, taip pat droną virš pietinės Kursko srities.
Lipecko srities gubernatorius Igoris Artamanovas teigė, kad saugumo tarnybos naktį budėjo po „gaisro viename iš NLMK cechų“, o po to pranešė, kad gaisras buvo užgesintas.
Jis paragino žmones „nepasiduoti panikai ir pasitikėti tik oficialia informacija“ po to, kai socialiniuose tinkluose pasirodė didelių liepsnų vaizdų.
Kyjivas pažadėjo ir toliau atakuoti taikinius Rusijoje per į trečius metus įžengusį plataus masto karą.
Rusijos pajėgos teigia Avdijivkoje paėmusios į nelaisvę „apie 200“ Ukrainos karių
14:17
Rusijos pajėgos tvirtina, kad per kovą dėl Avdijivkos paėmė į nelaisvę „apie 200“ ukrainiečių karių, šeštadienį pranešė šalies Gynybos ministerija.
„Po apsupimo jau išvedėme apie 200 belaisvių, o pagal gaunamus pranešimus artimiausiomis dienomis planuojame išvesti dar apie 100 belaisvių“, – sakė ministerija, cituodama grupuotės vadą, Rusijos generolą pulkininką Andrejų Mordvičiovą.
Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pabrėžė humanišką elgesį su į nelaisvę patekusiais Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariais.
„Jūs girdėjote, ką pasakė vyriausiasis Rusijos ginkluotųjų pajėgų vadas, – elgtis su jais humaniškai, kaip ir visada“, – sakė S.Šoigu.
Praėjus kelioms valandoms po to, kai Rusijos pajėgos iškėlė vėliavas virš Avdijivkos, pasirodė pranešimų apie kelis sužeistus karius, kuriems nepavyko pabėgti, o vėliau, Rusijos kariams pasiekus savo pozicijas, jie buvo nužudyti.
Avdijivka yra fronto linijoje nuo tada, kai 2014 m. promaskvietiški separatistai užėmė didelę dalį Donbaso regiono, įskaitant netoliese esantį Donecko miestą.
Šis miestas yra svarbiausia Rusijos pergalė nuo praėjusių metų, kai ji užėmė Bachmutą.
Per Rusijos karių žmonų protesto akciją sulaikyta žmonių
14:08
Rusijos policija šeštadienį sulaikė mažiausiai keturis žmones, tarp jų ir žurnalistus, kurie dalyvavo kas savaitę prie Kremliaus vykstančioje Ukrainoje kariaujančių mobilizuotų karių žmonų protesto akcijoje, pranešė viena nepriklausoma žiniasklaidos priemonė.
Mobilizuotų karių žmonos rengia retus protestus Maskvoje, reikalaudamos, kad jų sutuoktiniai būtų grąžinti namo iš Ukrainos.
Socialiniame tinkle „Telegram“ SOTA paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip policija sulaiko du asmenis, vilkinčius geltonas liemenes su užrašu „Spauda“, ir dar du žmones.
Anksčiau šį mėnesį policija per tokį pat protestą sulaikė maždaug 20 reporterių ir įspėjo žiniasklaidos atstovus, įskaitant naujienų agentūrą AFP, neviešinti demonstracijų.
Šeštadienio areštai įvyko per antrąsias Maskvos puolimo Ukrainoje pradžios metines.
Viena iš moterų organizacijų – „Put Domoj“ („Kelias namo“) – socialiniuose tinkluose ragino vidurdienį įvairiuose Rusijos miestuose rengti protestus.
SOTA vaizdo įraše matoma geltoną „Spaudos“ liemenę dėvinti moteris, kuri klausia: „Kodėl mane sulaikote?“
V. Zelenskis per invazijos metines dėkoja savo žmonėms ir kariams, žada pergalę
14:07
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį, minint antrąsias Rusijos invazijos metines, padėkojo savo šalies žmonėms ir kariams ir pareiškė, kad Kyjivas galiausiai pasieks pergalę.
„Už tai kovojome 730 savo gyvenimo dienų. Mes nugalėsime. Geriausią mūsų gyvenimo dieną“, – sakė jis per ceremoniją prie Kyjivo.
„Kiekvienas normalus žmogus nori, kad karas baigtųsi. Bet nė vienas iš mūsų neleis, kad mūsų šalis baigtųsi“, – teigė V. Zelenskis, pabrėždamas, kad karas turi baigtis Ukrainos sąlygomis.
Jis kalbėjo šalia stovint Kanados, Italijos ir Belgijos ministrams pirmininkams ir Europos Komisijos vadovei Ursulai von der Leyen, kurie vieši Kyjive, kad paminėtų dieną, kai sukanka dveji metai nuo Rusijos invazijos pradžios.
Jie atvyko netrukus po to, kai Rusijos dronas smogė gyvenamajam pastatui pietiniame Odesos mieste ir žuvo mažiausiai vienas žmogus.
Penktadienio vakarą per ataką prieš gyvenamąjį namą taip pat smarkiai apdegė trys moterys, pranešė regiono gubernatorius Olehas Kiperis. Gelbėjimo tarnybos vis dar šukuoja griuvėsius ieškodamos išgyvenusiųjų.
13:47
Numuštame Rusijos lėktuve A-50 žuvo 10 keleivių įgula
13:17
Šaltinis iš Ukrainos žvalgybos nurodo, kad penktadienį Ukrainai numušus rusų lėktuvą A-50 žuvo visi 10 lėktuve buvusių rusų. Tarp jų – penki majorai, trys kapitonai, praporščikas ir leitenantas.
Šiuo metu žinoma, kad karinėje transporto aviacijoje yra septyni DRLV lėktuvai.
Vasario 23 d. Ukrainos gynybos pajėgos numušė Rusijos tolimojo radiolokacinio aptikimo lėktuvą A-50. Jis buvo numuštas panaudojus sovietinę oro gynybos sistemą S-200. Vėliau Ukrainos žiniasklaida, remdamasi savo šaltiniais Vyriausiojoje žvalgybos valdyboje, teigė, kad orlaivį numušė raketa, paleista iš sovietinės zenitinės raketinės oro gynybos sistemos S-200.
JK žada 245 mln. svarų Ukrainos artilerijos amunicijos atsargoms didinti
12:37
Jungtinė Karalystė šeštadienį paskelbė apie naują 245 mln. svarų sterlingų (286,8 mln. eurų) vertės gynybos priemonių paketą, skirtą padėti padidinti „skubiai reikalingos artilerijos amunicijos“ gamybą Ukrainai, praėjus dvejiems metams nuo plataus masto karo pradžios.
Gynybos sekretorius Grantas Shappsas sakė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos „nepaisant visų aplinkybių“ atgavo didelę dalį teritorijos, kurią Rusija užgrobė per 2022 metų vasario 24-ąją pradėtą invaziją.
„Tačiau jos negali laimėti šios kovos be tarptautinės bendruomenės paramos – štai kodėl mes ir toliau darome viską, ko reikia, kad užtikrintume, jog Ukraina galėtų toliau kovoti pergalės link“, – pridūrė jis.
Naujasis finansavimas bus panaudotas „įsigijimui ir tiekimo grandinių stiprinimui, kad būtų gaminama skubiai reikalinga artilerijos amunicija ir taip padidintos Ukrainos atsargos“, teigė Gynybos ministerija.
„Blyksniai ir sprogimai“: Ukraina parodė, kaip rusų pilotai supanikavo dėl lėktuvo A-50 numušimo
11:36
„Aš buvau nuošalyje, tada pasigirdo sprogimai, po to manevravau tol, kol nebegalėjau ištverti...“ – tai rusų pilotų pokalbio fragmentas, kurį paskelbė Ukrainos vyriausioji žvalgybos valdyba kaip patvirtinimą, kad lėktuvas A-50 tikrai buvo numuštas.
Žvalgyba parodė įrašą vasario 24 d. rytą. Primename, kad Rusijos Federacijoje bandoma sukurti istoriją, jog rusų lėktuvą numušė ne Ukrainos kariai, o Rusijos ginkluotųjų pajėgų „draugiška ugnis“.
Vyriausioji žvalgybos valdyba patikslino, kad paviešintame įraše girdimas radijo ryšio perėmimas, kuriame užfiksuotas pokalbis tarp Su-35 dengiančiojo lėktuvo įgulos, turėjusios „saugoti“ A-50.
„Rusijos karinių oro pajėgų modernizuoto DRLV A-50U ugnies pralaimėjimą patvirtina perklausytas Su-35 įgulos pokalbis. Vienas iš rusų pilotų radijo ryšiu praneša, kad stebėjo priešlėktuvinės gynybos veikimą, blyksnius ir sprogimus“, – nurodo žvalgyba.
Vyriausiosios žvalgybos valdybos duomenimis, A-50 pakilo dieną prieš tai 15.50 val. iš Achtubinsko aerodromo. Jo „paskutinės kelionės“ tikslas buvo vykdyti teroristines užduotis iš Rusijos vadovybės netoli Primorsko-Achtarsko-Žernogrado gyvenviečių.
Elektroninės žvalgybos stotys užfiksavo, kad radiolokacinis kompleksas A-50 nustojo siųsti signalus apie 18.45 val., patikslino departamentas.
Vyriausioji žvalgybos valdyba taip pat teigia, kad, be dar vieno Rusijos orlaivio sunaikinimo, papildomas Ukrainos sėkmės ženklas yra įsakymas dviem lėktuvams Su-35 ir trims lėktuvams Su-34 skubiai nutraukti savo misijas.
„Kai kurie iš jų planavo vykdyti oro antskrydžius netoli Avdijivkos“, – pabrėžė Ukrainos žvalgyba.
Karui žengiant į trečius metus, Ukrainai trūksta Vakarų pagalbos, o Rusija įgauna drąsos
11:02
Ukraina šeštadienį mini antrąsias Rusijos invazijos metines: karas į trečius metus įžengia trūkstant Vakarų pagalbos Ukrainai, o Rusijai įgaunant drąsos dėl naujų laimėjimų.
Kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas 2022 metų vasario 24-ąją auštant paskelbė apie karą, Kremliaus pramintą „specialiąja karine operacija“, jis tikėjosi pergalės per kelias dienas, tačiau Ukraina priešinosi, priversdama rusų karius trauktis.
Tačiau Ukraina susiduria su nesėkmėmis, pernai vasarą pradėtam kontrpuolimui neatnešus didesnio proveržio. Rusijos kariuomenė savo ruožtu dėl sparčiai augančių karinės gamybos apimčių kuriasi tvirtas pozicijas, o Ukrainos kariuomenei trūksta karių ir senka Vakarų jai tiekiama amunicija artilerijai ir oro gynybai.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad sprendimai dėl ginklų tiekimo turi būti prioritetas.
Šeštadienį, minint invazijos metines, į Ukrainą atvyks Vakarų šalių vadovai, įskaitant Kanados ministrą pirmininką Justiną Trudeau, Italijos premjerę Giorgią Meloni ir Europos Komisijos vadovę Ursulą von der Leyen. Ji, atvykusi į Kyjivą, gyrė šalies „nepaprastą pasipriešinimą“.
Tačiau bendras vaizdas Ukrainai išlieka niūrus dėl to, kad JAV Kongresas tebeblokuoja itin svarbų 60 mlrd. dolerių (55 mlrd. eurų) pagalbos paketą. Be to, vėluoja ir pažadėtosios Europos Sąjungos paramos teikimas.
J.Stoltenbergas per Rusijos invazijos į Ukrainą metines: neturime prarasti ryžto
10:59
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas šeštadienį paragino Ukrainą ir jos sąjungininkes nenuleisti rankų, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui jau dvejus metus tęsiant kruviną puolimą.
„Padėtis mūšio lauke išlieka itin rimta. Prezidento Putino tikslas dominuoti Ukrainoje nepasikeitė, ir nėra jokių požymių, kad jis ruošiasi taikai. Tačiau neturime prarasti ryžto“, – sakė J. Stoltenbergas įrašytame pareiškime.
Ministras: Ukrainai Lietuva jau suteikė energetinės įrangos už beveik 13 mln. eurų
10:35
Lietuvos Energetikos ministerija su Rusija kovojantiems ukrainiečiams jau suteikė beveik 13 mln. eurų vertės įrangos. Dar beveik 12 mln. eurų planuojama skirti 2024 m. ir vėliau.
„Kol Ukraina kaunasi už mūsų ir visos Europos laisvę, Lietuva siunčia paramą. Ne išimtis – Energetikos ministerija. Iki šiol ukrainiečiams jau suteikėme paramos ir pristatėme energetinės įrangos už 12,93 mln. eurų. Šiuo metu į Ukrainą pakeliui – svarbi parama už dar 466 tūkst. eurų.
Nepaprastai svarbu nesustoti. 2024 m. ir vėliau Energetikos ministerija planuoja skirti paramos už daugiau nei 12 mln. eurų.
Dalinuosi Irmanto Gelūno nuotraukomis, kuriose užfiksuota naujausia dovana – transformatorių perdavimas karo niokojamam Ukrainos energetikos sektoriui. Transformatoriai jau saugiai pasiekė savo tikslą“, – savo feisbuko paskyroje šeštadienį rašė energetikos ministras Dainius Kreivys.
Ukrainos kariuomenės vadas: šviesa nugalės tamsą
10:33
Šviesa nugalės tamsą, šeštadienį, minint antrąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines, pareiškė ukrainiečių kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis.
„Esu įsitikinęs, kad vienybė yra mūsų pergalė. Ir ji tikrai įvyks. Nes šviesa visada nugali tamsą!“ – O. Syrskis sakė socialiniuose tinkluose.
„Aš žinau, kad numirsiu trečią karo dieną“: Ukrainoje kovojantis lietuvis įvertino Lietuvos galimybes gintis
10:11
Ukrainoje kovojantis savanoris Arūnas Kumpis mano, kad plataus masto karą jau trečius metus vykdanti Rusija ne susilpnėjo, o atvirkščiai – sustiprėjo kaip niekad. Mūsų visuomenė, jo akimis, jaučia kylančią grėsmę, tačiau krašto apsaugos strategai esą į viską žiūri ne taip, kaip turėtų. Todėl daro išvadą, kad jie nesiruošia gintis, klaidingai yra įtikėję, jog tai už mus padarys sąjungininkai.
A.Kumpis kritikuoja mūsų gynybos strategiją, planuojamus kai kuriuos svarbius kariuomenės įsigijimus, tarkime, tankų.
Anot jo, jeigu krašto apsaugai skiriamas lėšas metame į barakų statybą, tankų, kurie realiai mums nereikalingi ir nieko nepagelbės, pirkimą, natūralu, kad atėjus dienai X neturėsime įrankių gintis.
„Aš žinau, kad numirsiu trečią karo dieną tose priešakinėse, nes aš neturėsiu nieko“, – interviu 15min sakė Ukrainoje kariaujantis savanoris Arūnas Kumpis.
Odesoje per rusų ataką žuvo vienas žmogus
09:21
Ukrainos pietiniame Ukrainos Odesos mieste į gyvenamąjį namą vėlų penktadienį įsirėžus Rusijos dronui, žuvo vienas žmogus ir dar mažiausiai trys buvo sunkiai sužeisti, pranešė pareigūnai.
Ukrainos kariuomenė patvirtino, kad dronas buvo vienas iš penkių, kuriuos ji numušė virš Odesos regiono per naktinių oro atakų bangą.
„Vienas iš numuštų dronų nukrito į gyvenamąjį Odesos rajoną, sukeldamas destrukciją ir gaisrą Odesos kieme“, – pareigūnai paskelbė socialiniame tinkle „Telegram“.
Ukrainos pajėgos skelbia numušusios 12 rusų dronų ir dvi raketas
09:19
Ukrainos oro pajėgos šeštadienį paskelbė per naktį numušusios 12 rusų dronų ir dvi raketas.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad naktį į šeštadienį, kai minimos antrosios Rusijos invazijos metinės, rusai atakavo Ukrainą dviem balistinėmis raketomis „Iskander-M“, trimis valdomomis aviacinėmis raketomis Ch-59 bei 12 dronų „Shahed“.
Ukrainiečiams virš Kirovohrado, Odesos bei Mykolajivo sričių pavyko numušti dvi raketas Ch-59 ir visus 12 dronų.
Rusų gynybos ministras per karo metines lanko savo karius okupuotoje Ukrainos dalyje
09:18
Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu aplankė savo karius okupuotoje Ukrainos dalyje, šeštadienį, minint rusų puolimo pradžios antrąsias metines, pranešė kariuomenė.
„Šiandien, kalbant apie pajėgų santykį, pranašumas yra mūsų pusėje“, – sakė jis kariams vadavietėje.
Kariuomenės pranešime sakoma, kad S. Šoigu buvo informuotas, jog Rusijos pajėgos, užėmusios pramonės centrą Avdijivką, vykdo puolimą.
Prieš savaitę Ukraina gelbėdama savo karių gyvybes atitraukė juos iš apgulto Avdijivkos miesto Donecko srityje, po kasdienių Rusijos puolimų iš trijų krypčių pastaruosius keturis mėnesius.
Numuštas lėktuvas A-50: Rusija skleidžia istoriją apie „draugiškos ugnies“ išpuolį
08:26
Rusijos tinklaraštininkai teigia, kad Rusija pati numušė savo lėktuvą, siekdami diskredituoti Ukrainos galią.
Vasario 23 d. vakare Rusija „draugiška ugnimi“ numušė savo pačios lėktuvą A-50. Šią teoriją sąmoningai plėtoja Rusijos tinklaraštininkai, viešai kaltindami Rusijos karius klaidinga ataka.
Apie tai praneša JAV karo tyrimų institutas (ISW), analizuodamas vakarykščius įvykius virš Azovo jūros.
„Rusijos tinklaraštininkai teigia, kad Rusijos kariai klaidingai numušė savo pačių lėktuvą A-50, ir kaltina Rusijos kariuomenę dėl sisteminių problemų, kurias ji turi ištaisyti, kad išvengtų tolesnių draugiškos ugnies incidentų“, – teigė ISW.
Kartu vienas iš Rusijos kariuomenės vadų pripažino, kad lėktuvas A-50 ir jo įgula yra riboti ištekliai, kurių kare su Ukraina negalima taip lengvai pakeisti. ISW tvirtina, kad Rusija dabar sąmoningai bando užginčyti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalyvavimą likviduojant minėtą orlaivį.
Panašiai jie neigė ir Ukrainos vaidmenį sausio 15 d. įvykiuose (kai buvo numušti lėktuvai A-50 ir Il-22), primena analitikai. Šiomis pastangomis siekiama „demoralizuoti ukrainiečius ir įtikinti rusus, kad pergalė užtikrinta“, pabrėžia institutas.
„Du Ukrainos įvykdyti Rusijos strateginių orlaivių numušimai per kelias savaites vienas po kito rimtai pakerta šį Rusijos naratyvą. Miliblogerių entuziazmas priskirti stulbinančią nekompetenciją pačios Rusijos oro gynybai – vienintelis galimas paaiškinimas daugybei atvejų, kai draugiška ugnis numušė lėktuvus, padedant koordinuoti pačių oro gynėjų veiksmus, – yra keistas“, – apibendrina ISW.
Vasario 23 d. vakare Gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba (GUR) ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinės oro pajėgos oficialiai paskelbė apie bendrą Rusijos lėktuvo A-50 sunaikinimo operaciją. Jis kartu su įgula buvo „nuleistas“ virš Azovo jūros.
Vėliau Ukrainos žiniasklaida, remdamasi savo šaltiniais Vyriausiojoje žvalgybos valdyboje, teigė, kad orlaivį numušė raketa, paleista iš sovietinės zenitinės raketinės oro gynybos sistemos S-200.
Rusijos invazija Ukrainoje: 20 svarbiausių datų
08:17
Šeštadienį sukanka dveji metai, kai Rusijos pajėgos pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Nuo to laiko žuvo ir buvo sužeisti dešimtys tūkstančių žmonių, milijonai ukrainiečių buvo priversti palikti savo namus, o atakos padarė Ukrainai milijardinę žalą.
BNS pateikia svarbiausių datų, susijusių su karu Ukrainoje, apžvalgą.
2022-ųjų vasario 24 diena. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė karius į Ukrainą, aiškindamas, kad siekia „demilitarizuoti ir denacifikuoti“ provakarietišką savo kaimynę. Pasirodžius pranešimams apie sprogimus Ukrainos miestuose, taip pat ir sostinėje, prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė visoje šalies teritorijoje karo padėtį. Tarptautinė bendruomenė pasmerkė invaziją kaip neapgalvotą ir neišprovokuotą, atsakė beprecedentėmis sankcijomis. Visame pasaulyje vyko Ukrainą palaikantys mitingai, iš Rusijos ėmė trauktis Vakarų kapitalo verslas.
Lietuvoje minimos antrosios plataus masto karo Ukrainoje metinės, vyks koncertai, mitingas
08:16
Minint antrąsias plataus masto Rusijos invazijos Ukrainoje metines, Lietuvoje šeštadienį vyks solidarumo koncertai, eitynės, baigsis „Radarom“ akcija.
Vilniuje popiet visuomeninės iniciatyvos „Ukrainos namai“, „Šaulių leičiai“ ir poetas, vertėjas Marius Burokas organizuoja paramos ir solidarumo eitynes, kurios prasidės prie ukrainiečių poeto Taraso Ševčenkos paminklo.
Eitynių dalyviai žygiuos iki Katedros aikštės, kur organizuojamas 87-asis Ukrainai palaikyti skirtas mitingas. Jame dalyvaus NATO šalių ir Ukrainos ambasadoriai, visuomenininkai, valstybės vadovai.
Po jo vyks eisena su didelėmis Lietuvos ir Ukrainos vėliavomis iš Katedros aikštės į Lukiškių aikštę, kur vyks Ukrainai skirtas akcijos „Radarom!“ koncertas.
