V.Putinas: jei ne Ukraina, mes tikriausiai niekada nebūtume supratę, kaip tobulinti savo gynybą

Dėl Kryvyj Riho apšaudymo, per kurį rusai nužudė paauglį ir dar 10 žmonių, buvo apgadinta apie 400 butų. Tokius duomenis pateikė miesto gynybos tarybos pirmininkas Aleksandras Vilkulas. 

„Dėl smūgių apgadinta daugiau kaip 70 gyvenamųjų namų. Tarp jų – 7 devynaukščiai, 8 keturaukščiai, 55 penkiaaukščiai pastatai. Trys mokyklos, dar dviejų švietimo įstaigų – pedagoginio universiteto ir profesinės mokyklos Nr. 45 – pastatai, nakvynės namai. 400 butų, nuo sprogimų išdužo daugiau kaip 1300 butų ir verandų langų, 10 namų buvo apgadinti stogai“, – sakė jis Telegrame.

Rusijos raketos smogė Kryvyj Rihui

+6

Pasak jo, buvo parengtos vietos laikinam nukentėjusiųjų apgyvendinimui su nemokamu maistu. Tačiau kol kas tokių prašymų negauta, nes žmonės persikelia pas giminaičius ir draugus. 

„Į įvykio vietą taip pat buvo operatyviai pristatytos reikalingos statybinės medžiagos iš miesto medžiagų rezervo. Tai statybinė plėvelė, OSB lakštai, plokštės, vinys ir kitos reikalingos medžiagos. Į darbus įsitraukė 40 komunalinių tarnybų komandų ir daug komunalinės technikos. Pirmiausia plėvele arba OSB plokštėmis uždengti išdaužyti langai. Jau uždengta daugiau kaip 120 langų. Paskui bus atliekami stiklinimo darbai“, – sakė A.Vilkulas.

Dabar karo veiksmų epicentras Ukrainoje yra šalies rytuose. Padėtis fronte labai dinamiška.

Tai informacinio teletilto eteryje paskelbė gynybos ministro pavaduotoja Anna Malyar.

„Kalbant apie operatyvinę situaciją šiuo metu, iš tiesų mes tęsiame puolamąsias operacijas keliomis kryptimis. Kartu vykdome ir gynybines operacijas, nes priešas žengia į priekį keliomis kryptimis. Todėl situacija yra tokia nevienalytė“, – aiškino A.Malyar.

Ji pažymėjo, kad karo veiksmų epicentras yra rytuose. „Ten, kur mes žengiame į priekį, yra Bachmuto kryptis, o visi žino, kad rytai paprastai yra karo veiksmų epicentras. Vyksta labai sudėtingi mūšiai“, – sakė ji. 

A.Malyar pridūrė, kad situacijai įtakos turi ir oro sąlygos, ir kiti veiksniai, kurie vienu metu gali padėti, o kitu – trukdyti.

„Jei dabar kalbame apie orus, tai iš tiesų jie kai ką apsunkina. Be to, priešai suintensyvino artilerijos ir minosvaidžių apšaudymą. Tai reiškia, kad apšaudydami jie stengiasi sulėtinti mūsų pajėgų judėjimą ir imasi kitų priemonių, nes organizuoja gynybą tų pozicijų, kurias kažkada buvo užėmę“, – sakė viceministrė.

Pasak jos, pietų kryptimi Ukrainos kariai susiduria su ištisiniais minų laukais, kurie yra sujungti su prieštankiniais grioviais.

Gynybos viceministrė pažymėjo, kad dabar padėtis fronte yra labai dinamiška ir aktyvi.

„Kai kuriuose rajonuose mes žengiame pirmyn ir į priekį, apie šiuos rezultatus informuojame. O kituose rajonuose, jei kalbame apie Limanskio kryptį arba apie Avdijivką, Marjinką, priešas bando labai galingai priešintis ir bando pulti, bet jam nepavyksta. Todėl dabar situacija yra dinamiška ir aktyvi tiek gynybos, tiek puolimo požiūriu“, – teigė ji.

Nyderlandų gynybos ministrė antradienį pareiškė, kad Vakarų sąjungininkės jau šią vasarą gali pradėti mokyti Ukrainos pilotus skraidyti Jungtinių Valstijų gaminamais naikintuvais F-16, Kyjivui kovojant su Rusijos invazija.

Nyderlandų ir Danijos vadovaujama Kyjivo rėmėjų iš Europos koalicija pareiškė, kad padės mokyti ukrainiečių lakūnus po to, kai gegužės mėnesį tam pritarė JAV.

Tačiau anksčiau jie nebuvo nurodę, kada galėtų pradėti mokyti ukrainiečius skraidyti lėktuvais.

„Sutarėme kartu su Danija imtis vadovauti projektui, o tai reiškia, kad ruošiamės kartu su Danija“, – sakė Nyderlandų gynybos ministrė Kajsa Ollongren naujienų agentūrai AFP po susitikimo su britų kolega Amsterdame.

Ji teigė, kad Kyjivo vakarų rėmėjų koalicija šį klausimą aptars šią savaitę vyksiančiame susitikime.

„Žinoma, norėtume pradėti kuo greičiau, bet turime gerai pasiruošti, todėl tai užtruks šiek tiek laiko,.. siekiamybė yra kuo greičiau, tikiuosi, kad pavyks šią vasarą“, – pridūrė ji.

Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Benas Wallace'as sakė, kad jo šalis greitai pradės elementarius skrydžio mokymus ir kalbų mokymą Ukrainos pilotams.

Tačiau tai nereiškia, kad jie bus mokomi valdyti F-16, nes JK šių lėktuvų nenaudoja, pridūrė B.Wallace'as.

Gegužės mėnesį JAV prezidentas Joe Bidenas leido Ukrainai gauti ilgai lauktus lėktuvus F-16 – sudėtingiausią karinę techniką, kurią Vakarai iki šiol tiekė Kyjivui.

J. Bidenas teigė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jį patikino, kad lėktuvai nebus naudojami Rusijos teritorijai pulti.

Jungtinės Valstijos antradienį paskelbė apie naują 325 mln. dolerių (301,12 mln. eurų) karinės pagalbos paketą Ukrainai, Kyjivo kariams kovojant su Rusijos pajėgomis per neseniai pradėtą kontrpuolimą.

JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno pareiškime sakoma, kad pagal šį paketą bus suteikta 325 mln. dolerių vertės JAV ginklų ir įrangos.

Jis teigė, kad „tai svarbūs oro gynybos pajėgumai, papildoma amunicija didelio judrumo artilerijos raketų sistemoms, artilerijos sviediniai, prieštankiniai ginklai, šarvuočiai ir kita įranga“.

Pentagonas nurodė, kad šiuo paketu suteikiami „pagrindiniai pajėgumai, padedantys Ukrainai susigrąžinti suverenią teritoriją ir remiantys Ukrainos oro gynėjus, kurie drąsiai saugo Ukrainos karius, civilius gyventojus ir ypatingos svarbos infrastruktūrą“.

Daugiau skaitykite čia.

Ukrainos valdžia antradienį pareiškė, kad jos pajėgos juda į priekį.

Pranešimas pasirodė iškart po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė, kad ilgai lauktas ukrainiečių kontrpuolimas žlunga.

„Mūsų šalies rytuose ir pietuose vyksta įnirtingos gynybinės ir puolamosios kovos. Turime tam tikrų laimėjimų, įgyvendiname savo planus, judame į priekį“, – socialiniame tinkle teigė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas.

 Didžiosios Britanijos vadovaujamas kelių Europos šalių gynybos aljansas paskelbė apie naują 116 mln. dolerių vertės oro gynybos pajėgumų paketą Ukrainai. 

Jungtinės ekspedicinių pajėgų, kurioms priklauso Danija, Estija, Suomija, Islandija, Latvija, Lietuva, Nyderlandai, Norvegija, Suomija, Švedija ir Jungtinė Karalystė, gynybos ministrai šį sprendimą priėmė antradienį po susitikimo. 

„92 mln. svarų sterlingų (116 mln. JAV dolerių) vertės įranga bus įsigyta artimiausiais mėnesiais per Tarptautinį fondą Ukrainai (IFU), kad būtų sustiprintas Ukrainos gebėjimas apsaugoti svarbią nacionalinę infrastruktūrą, civilius gyventojus ir fronto linijos personalą“, - sakoma Jungtinės Karalystės vyriausybės pareiškime.

Paketu „bus aprūpinta radarais, kurie padės apsisaugoti nuo beatodairiškų Rusijos smūgių, taip pat ginklais ir dideliu kiekiu šaudmenų“, - pridūrė ji.

Antradienį Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Anthony Blinkenas atskirai paskelbė apie naują 325 mln. dolerių paramą Ukrainai saugumo srityje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad nors Rusijos ginkluotės kokybė gerėja, šaliai trūksta didelio tikslumo šaudmenų ir dronų, rašo CNN.

„Žinoma, vykstant specialiajai karinei operacijai paaiškėjo, kad daug ko trūksta: tai yra tiksliai valdomi šaudmenys, ryšių įranga, lėktuvai, dronai ir taip toliau. Jų (turime), bet, deja, kiekybiškai jų nepakanka“, – antradienį susitikime su karo korespondentais sakė V.Putinas.

„Speciali karinė operacija“ – taip V. Putinas apibūdina savo plataus masto invaziją į Ukrainą.

Jis paragino įsigyti daugiau bepiločių lėktuvų „kamikadzių“ ir „Orlan-10“, sakydamas, kad jų kokybė taip pat turėtų būti pagerinta.

„Reikia modernios prieštankinės kovos, reikia modernių tankų“, – pridūrė jis.

Jis sakė, kad Rusijos gynybos pramonė auga.

„Ir jeigu nebūtų buvę specialiosios karinės operacijos, mes tikriausiai niekada nebūtume supratę, kaip tobulinti savo gynybos pramonę, kad mūsų kariuomenė būtų geriausia pasaulyje, bet mes tai padarysime“, – sakė V.Putinas.

Jungtinių Tautų branduolinės priežiūros tarnybos vadovas sako, „labai susirūpinęs“, jog Zaporižios atominė elektrinė gali nukentėti nuo Ukrainos kontrpuolimo prieš Rusiją.

Jėgainė yra labai arti aktyvių kovos veiksmų, „todėl nerimaujame, kad gali būti – turiu omenyje, aišku, matematiškai – galimybių pataikyti“, – sakė Tarptautinės atominės energijos agentūros vadovas Rafaelis Grossi.

Kalbėdamas Kyjive po susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, R.Grossi sakė, kad TATENA stengiasi „užkirsti kelią kažkam blogam“ ir kad tai vis dar yra „gana pavojinga situacija“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Zaporižios AE

Prieš apsilankymą elektrinėje TATENA vadovas sakė, kad objekte bus kelias valandas. Pasak jo, vyksta TATENA ekspertų rotacija, kurie grįžta į Vieną, o juos pakeičia nauja grupė. 

„Mes didiname komandą, todėl stengiamės, kad mūsų procesas būtų kuo labiau matomas, kuo labiau paveikus, kad būtų išvengta branduolinės avarijos“, – sakė jis.

Sekmadienį TATENA pareiškė, kad jai reikia patekti į vietovę netoli Zaporižios elektrinės, kad galėtų išmatuoti vandens lygį Naujosios Kachovkos rezervuaro siurblinėje.

Tai labai svarbu, nes rezervuaras, kuris tiekia aušinimo vandenį atominei elektrinei ir yra labai svarbus jos saugumui, praėjusią savaitę sugriuvus užtvankai neteko didelės dalies vandens.

TATENA teigė, kad reikės tiksliai nustatyti, kiek vandens buvo prarasta.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad Rusija svarsto galimybę pasitraukti iš svarbaus Ukrainos susitarimo dėl grūdų eksporto, pagal kurį jie iš karo krečiamos Ukrainos patenka į pasaulinę rinką.

„Dabar galvojame, ar pasitraukti iš susitarimo dėl grūdų“, – sakė V.Putinas per susitikimą Kremliuje su rusų žurnalistais. Jis apkaltino Kyjivą, kad jis naudojasi jūrų koridoriais, kurie skirti saugiai praleisti grūdus gabenančius laivus, kad paleistų savo jūrinius dronus.

Sužeistųjų skaičius dėl Rusijos užpuolikų raketinės atakos prieš gyvenamąjį namą Kryvyj Rihe išaugo iki 34, prieš tai buvo pranešta apie 28 sužeistuosius.

Apie tai antradienio vakarą „Telegram“ paskelbė Dnepropetrovsko karinės administracijos viršininkas Serhijus Lysakas.

„Dabar turime 34 sužeistuosius“, – rašė S.Lysakas.

Kaip jau buvo pranešta, per ataką žuvo 11 žmonių.

Pasak pareigūno, nukentėjusiųjų šeimos gaus materialinę pagalbą iš regiono – po 300 000 grivinų.

Rusijos raketos smogė Kryvyj Rihui

+6

„Po ekspertizių suprasime, ar įmanoma atstatyti apgadintą pastatą. Kol kas išdaužti langai uždengti plėvele ir medinėmis plokštėmis šalia esančiuose pastatuose“, – sakė jis..

Jis pažymėjo, kad tarptautinės labdaros organizacijos išsiuntė humanitarines misijas. Yra punktas, kuriame jos priima pranešimus apie sugadintą turtą.