Žuvusiųjų skaičius per pusantrų metų spėjo perkopti 6000, o Vakarų lyderių bandymai rasti sprendimą atsimušdavo į faktą, kad Rusija neprisipažįsta remianti ir ginkluojanti Donecko bei Luhansko separatistus.
Ekonominės Vakarų sankcijos bei sąrašai, ribojantys įtakingų pareigūnų judėjimą, vis dar išlieka didžiausia bausme Rusijai, aneksavusiai Krymą ir sukėlusiai sumaištį Rytų Ukrainoje. Esminis klausimas: ar Ukraina pajėgi atsiimti separatistų užgrobtas teritorijas?
2015 m. spalio mėnesį 15min kalbintas Ukrainos specialiųjų pajėgų vadas Sergejus Kryvonosas teigė: „Ekonomiškai šaliai svarbus Donbaso regionas turi būti sugrąžintas ir nešti dar daugiau ekonominės naudos nei buvo iki tol. Krymas taip pat bus sugrąžintas, ir tie tušti paplūdimiai, kuriuos matote dabar, bus užpildyti… Ir ne tik ukrainiečių.“
Nepanašu, kad šis ryžtas ir ukrainiečių pasirengimas galėtų tapti realybe be Vakarų paramos. Tuo metu Vakarų politiniai lyderiai vis didesnį dėmesį teikia globalaus terorizmo problemai, kurios sprendime Rusija tampa reikšmingu faktoriumi.
Panašu, kad Rusija tuo naudojasi ir kuria įšaldytą konfliktą, kurį bet kada galės atgaivinti savo įvaizdžio naudai.
Nuo ko priklausys sėkmingi procesai? Deja, ne nuo pačių ukrainiečių ryžto bei noro keisti savo valstybės veidą
Be to, nuo 2016 metų pradžios Ukrainai gresia dar didesnis finansinis spaudimas bei Rusijos maisto embargas. Šalies ekonominės problemos bei lėtas modernizacijos pažadų vykdymas bet kurią akimirką gali išversti iš posto ne tik atskirus ministrus, bet ir patį premjerą Arsenijų Jaceniuką.
Ukrainiečių parama negali būti užtikrintas ir prezidentas Petro Porošenka, kurio reputaciją taip pat naikina neįgyvendinti pažadai. Vis didesnį rinkėjų palaikymą apklausos žada buvusiai premjerei Julijai Tymošenko, kuri auditorijos dėmesį traukia griežta, populistine retorika.
Šaltiniai Lietuvos diplomatiniame korpuse liūdnai konstatavo, kad Ukraina bet kada gali tikėtis naujų politinių neramumų.
2016 metai bus labai svarbūs karo ir korupcijos nualintai šaliai, kurios politinis stabilumas kasdien kybo ant plauko. Nuo ko priklausys sėkmingi procesai? Deja, ne nuo pačių ukrainiečių ryžto bei noro keisti savo valstybės veidą.
Modernizacijai reikės ir Rytų Ukrainos konflikto sprendimo, Vakarų valstybių paramos bei palankiai susiklosčiusių aplinkybių. Optimizmo tai neteikia, tačiau viltį palieka.