Bėgo į mamos žūties vietą
8 metų Bogdanas iš Bachmuto yra vienas iš 1128 šiame kare likusių našlaičių vaikų. Jis buvo likęs su kaimynais, kai mama nuėjo į giminaičio, žuvusio per apšaudymą, laidotuves.
Tačiau pakeliui moteris ir su ja buvę žmonės pateko į naują apšaudymą. Juos nužudė sprogmens skeveldros. Bogdano mama buvo septintą mėnesį nėščia. Mirė ir berniuko patėvis.
Jų kūnai, pasak policijos, kelias dienas gulėjo gatvėje. Rusų puolimas nesiliovė, todėl paimti žuvusiuosius nebuvo įmanoma.
Kai Bogdanas sužinojo, kad mirė jo mama ir patėvis, jis pasislėpė, pasiėmė dviratį ir išvyko į žūties vietą.
Jo ieškota per apšaudymus suniokotame mieste, o suradus berniukas išvežtas į saugią vietą. Tada vaikas perduotas moteriai, kuri pažinojo Bogdaną ir jo mirusią mamą. Ji anksčiau evakavosi į Kyjivo sritį, „BBC News Ukraine“ sakė Donecko srities administracijos vaikų tarnybos vadovė Natalija Timofejeva.
Dabar berniukas yra reabilitacijoje Ispanijoje.
N.Timofejeva sako, kad jei ši šeima būtų laiku palikus Donecko sritį, kaip prašė valdžia, ši tragedija nebūtų įvykusi.
Gelbėjo mamą po širdies smūgio
Kitą istoriją papasakojo labdaros fondo „Augti šeimoje“ koordinatorė Jevgenija Fedorčuk. Apie Matvejų, kuris gelbėjo mamą klausydamas gydytojo nurodymu telefonu. Jo šeima gyveno Kyjivo srityje, viename iš rajonų. Pirmąją Rusijos įsiveržimo dieną berniukas, jo močiutė, mama ir vyresniosios sesers šeima nusprendė bėgti į kaimą, kur turi vasarnamį. Tačiau kaimą kitą dieną užėmė rusų kariuomenė.
Berniuko mama Tetjana turi problemų su kraujospūdžiu, dėl streso jos būklė pablogėjo. Nuvykti pas gydytoją ji negalėjo, kaip ir nė vienas gydytojas negalėjo patekti į kaimą.
Vieną dieną Tetjanai pasidarė bloga, jai skaudėjo širdį srityje. Telefonu gydytoja bandė padėti, paaiškino artimiesiems, ką daryti. 14-metis Matvejus ir jo sesers vyras moterį mėgino gaivinti, tačiau išgelbėti nesugebėjo.
Išlaisvinus Kyjivo sritį, Tetjanos kūnas buvo ekshumuotas ir paaiškėjo, kad ji patyrė širdies smūgį.
Paauglys liko našlaitis. Mamos sugyventinis nepripažįsta jo savo sūnumi.
Matvejaus globėja tapo jo močiutė. Dabar jie gyvena iš jos pensijos ir padedant labdaros fondui „Gyventi šeimoje“. Fondas, remiantis pensinio amžiaus globėjus, savarankiškai auginančius nepilnamečius vaikus, kas mėnesį padeda šiai šeimai maistu.
Paima giminės ir artimieji
Ukrainos valdžios institucijos teigia, kad dauguma vaikų, kurių tėvai žuvo arba mirė per karą, nepatenka į vaikų namus, juos iš karto išsiveža giminės ir draugai.
„Dauguma našlaičių vaikų iš karto atsiduria pas artimiausius giminaičius jų šeimose, – sako Nacionalinės socialinės tarnybos Vaiko teisių apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Volodymyras Vovkas. – Taip ir turi būti. Kai veikia valstybinės tarnybos, žinoma apie giminystės ryšius, prisideda Bažnyčia, vaikas negali pasilikti vienas, patekti į internatinę mokyklą“.
V.Vovkas prisimena paskutinį siaubingą įvykį: gruodžio 7 dieną Žytomiro srityje sprogus minai žuvo 38 metų vyras ir 32 metų žmona. Jie paliko aštuonis nepilnamečius vaikus.
Vaikų močiutė ir dėdė iš karto pareiškė, kad yra pasirengę priimti vaikus globoti.
Sistema veikia: vos sužinojus, kad vaikas neteko tėvų, pirmiausia ieškoma jo artimų giminaičių, kurie gali imtis globoti vaiką. Jei tai nepavyksta, antroje vietoje yra vaikų apgyvendinimas šeimyninio tipo vaikų globos namuose ar globėjų šeimose. Ir tik paskutinėje vietoje – internatai.
V.Vovkas pasakoja, kad nuo plataus masto karo pradžios iš daugiau nei tūkstančio vaikų, kurių tėvai žuvo, iki gruodžio pradžios 54 buvo įvaikinti, kitus priglaudė artimieji ir draugai.
Išlaisvinus Lymaną, per apšaudymą gretimame kaime nuo raketų nuolaužų žuvo dviejų vaikų – 10 ir 9 metų Olios ir Andrijaus – tėvas. Jų mama mirė likus keleriems metams iki karo pradžios.
Prieš pat mirtį tėvas pasirašė dokumentą, kuriame atsisakė evakuotis.
„Vaikus iš karto paėmė jų pilnametė sesuo, vėliau jie buvo išvežti į reabilitaciją Užkarpatės regione, – pasakoja N.Timofejeva. – Dėl šeiminių priežasčių sesuo negalėjo jų paimti globoti, todėl padedant socialinėms tarnyboms, vaikai buvo supažindinti su kita šeima – vyru ir žmona, kurie jau turėjo įvaikintą vaiką. Jie taip pat iš Lymano, bet laiku evakavosi. Dabar vaikai kartu su nauja šeima Lvive.“
Įvaikinimas sustojęs
Iš viso per karą iki gruodžio daugiau nei 5,8 tūkst. vaikų Ukrainoje pripažinti netekę tėvų globos. Su jais dirbantys specialistai atviri: kalbėti apie tuos vaikus sunku, nes jų tėvai nebūtinai mirę. Iš dalies atimtos tėvystės teisės, nes jie vengė vykdyti savo pareigas. Kiti neturi pragyvenimo šaltinio, jų psichologinė būklė prasta.
Bet yra ir vaikų, kurių tėvai gali būti nelaisvėje, kariauja arba jų buvimo vieta nežinoma. Visos situacijos vienaip ar kitaip susijusios su karu.
Šiandien Ukrainoje iš viso yra 68 tūkst. vaikų, kurie pripažinti netekę tėvų globos. Ir didžioji dauguma jų nėra našlaičiai. Įvaikinimo laukia 16 tūkst. vaikų. Tačiau karas sumažino jų galimybes susirasti naują šeimą.
Įvaikintų vaikų skaičius 2022 m., palyginti su 2021 m., smarkiai sumažėjo, o ir pernai įvaikinimas buvo sulėtėjęs dėl koronaviruso.
Pernai buvo įvaikinti 1354 vaikai, o 2022 metais – tik 644. Užsienio piliečiai įsivaikina irgi kur kas rečiau: pernai tokių buvo 272, šiemet – 95.
Karo padėties metu užsieniečiams draudžiama įvaikinti ukrainiečius vaikus, todėl šių metų statistikoje faktiškai matome tik tuos vaikus, kurių įvaikinimo procesas buvo pradėtas dar 2021 metais, o dokumentai baigti tvarkyti šiais metais.
Tuo pačiu metu, įvairių šaltinių duomenimis, per karą Rusijoje buvo įvaikinti šimtai vaikų iš Ukrainos. Tai vaikai, kurie iš okupuotų Ukrainos teritorijų išvežti į Rusijos Federaciją ir paskirstyti šeimoms skirtinguose regionuose.
Ukrainos valdžia tvirtina, kad 12 340 ukrainiečių vaikų buvo pagrobti ir išvežti į Rusiją arba į laikinai okupuotas Ukrainos teritorijas. Tik 119 vaikų pavyko grįžti į Ukrainą pas savo artimuosius.