Karas Ukrainoje: pirmąjį derybų raundą pakomentavęs V.Zelenskis kaltina Rusiją karo nusikaltimais

Antradienio karo Ukrainoje naujienas sekite čia.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė dekretą, kuriuos dvylikai Ukrainos karių suteikė Ukrainos didvyrio vardą, skelbia UNIAN.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba (UNHCR) pranešė, kad karo Ukrainoje metu jau buvo sužeisti arba žuvo mažiausiai 406 civiliai.  Tarp jų – mažiausiai 102 žuvę, rašo CNN.

Pasak Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus pavaduotojo humanitariniams reikalams Martino Griffithso, kuris pristatė situaciją Ukrainoje Jungtinių Tautų Saugumo tarybai, tikrieji žuvusių ir sužeistų civilių skaičiai gali būti gerokai didesni, nes daug pranešimų apie žūtis ir sužeidimus dar nėra patvirtinti.

Tarp 102 žuvusių civilių – 7 vaikai.

Šiuo metu Ukrainoje veikia 119 humanitarinių organizacijų, sakė M.Griffithsas. Bet jis atkreipė dėmesį, kad dėl karo veiksmų jų galimybės suteikti reikalingą pagalbą yra ribotos.

Pasak JT pareigūno, situacija yra niūri ir dar gali pablogėti. Jis teigė, kad atakos iš oro ir kovos miestuose griauna svarbius civiliams pastatus ir trikdo vandens, elektros, kanalizacijos paslaugų tiekimą, o tai dar labiau apsunkina civilių padėtį.

Mariupolio meras Vadimas Bojčenka televizijos laidai „Rada“, kurią cituoja UNIAN, sakė, kad Ukrainos kariuomenė kontroliuoja miestą, tačiau miestas liko beveik be elektros energijos.

„Šiandien lėktuvų atakos sunaikino ypatingos svarbos infrastruktūrą“, - kalbėjo jis.

Pasak mero, laukiama ryto, kada bus galima pradėti infrastruktūros tvarkymo darbus.

Rusija pirmadienį karo Ukrainoje metu panaudojo draudžiamą termobarinį ginklą, JAV Kongreso nariams sakė Ukrainos ambasadorė JAV Oksana Markarova. Jos žodžius cituoja BBC.

„Šiandien jie panaudojo vakuuminę bombą, kurią draudžia Ženevos konvencija“, – pirmadienį po susitikimo su Kongreso nariais žurnalistams sakė O.Markarova. BBC nurodė nepriklausomai šio teiginio teisingumo kol kas patvirtinti negalintys. 

Termobariniai ginklai nenaudoja įprastos amunicijos. Jie yra užpildyti aukšto spaudimo sprogstamąja medžiaga ir įsiurbia deguonį iš aplinkos, kad sukeltų ypač galingą sprogimą ir smūginę bangą.

Pasak „Human Rights Watch“, tokius ginklus Rusija anksčiau naudojo Čečėnijoje.

Šeštadienį CNN žurnalistai teigė matę termobarinių raketų paleidimo įrenginį netoli Rusijos miesto Belgorodo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis laikinai panaikino reikalavimą išduoti vizas užsieniečiams, norintiems prisidėti prie Ukrainos gynimo.

Prezidento pasirašytas dekretas įsigaliojo antradienį, kovo 1 d., ir galios tol, kol šalyje bus paskelbta karo padėtis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad analizuoja pirmadienį penkias valandas trukusių derybų tarp Ukrainos ir Rusijos delegacijų rezultatus.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos ir Ukrainos delegacijų derybos dėl taikos

„Sąžiningos derybos gali vykti, jei viena pusė derybų metu nebombarduoja kitos su raketine artilerija. Kol kas mes neturime rezultatų, kurių tikimės. Rusija išdėstė savo poziciją, mes išdėstėme atsakomuosius punktus, kad karas būtų baigtas. Mes sulaukėme tam tikrų signalų. Kai delegacija grįš į Kijevą, mes analizuosime, ką išgirdome, ir tada spręsime, kaip žengti į antrą derybų ratą“, – V.Zelenskis  sakė naktį iš pirmadienio į antradienį kreipdamasis į ukrainiečius. Kreipimasis buvo paskelbtas jo „Facebook“ puslapyje.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų naikintuvo pilotas, pravarde „Kijevo vaiduoklis“, per penkias Rusijos invazijos į Ukrainą paras sunaikino 15 Rusijos lėktuvų, skelbia ukrainiečių naujienų agentūra „Unian“, cituodama Vinicos srities administracijos vadovą Serhijų Borzovą.

Apie „Kijevo vaiduoklį“ skelbta šeštadalį – tuomet jo „sąskaitoje“ buvo 10 agresorių lėktuvų.

Ukrainos saugumo tarnybų paskelbta nuotr./„Kijevo vaiduoklis“

„Kijevo vaiduoklis“ – naikintuvo MiG-29 pilotas – per pirmąsias 30 Rusijos invazijos į Ukrainą valandų laimėjo šešis oro mūšius danguje virš Kijevo: numušė po du rusų Su-35 ir Su-25, po vieną Su-27 ir MiG-29. Iš viso jis sunaikino 15 okupantų karinių orlaivių. Argi jis nėra mūsų didvyris?“ – pabrėžė S.Borzovas.

Ukrainos gynybos ministerijos duomenimis, „Kijevo vaiduoklis“ gali būti vienas iš atsargos karo lakūnų, po Rusijos invazijos grįžusių į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gretas. 

Naktį iš pirmadienio į antradienį kreipdamasis į ukrainiečius, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Rusiją karo nusikaltimų vykdymu bombarduojant Charkivą.

„Šiandien Rusijos pajėgos brutaliai apšaudė Charkivą salvinės artilerijos ugnimi. Tai aiškiai buvo karo nusikaltimas“, – sakė V.Zelenskis. Jį cituoja ukrainiečių naujienų agentūra UNIAN.

„Charkivas yra taikus miestas, jame yra taikūs gyvenamieji rajonai, jokių karinių bazių. Daugybė liudininkų gali patvirtinti, kad tai buvo ne viena netiksli salvė, bet tikslingas žmonių naikinimas: rusai žino, kur jie šaudo“, – pridūrė jis.

„Dėl šio nusikaltimo neabejotinai bus tarptautinis tribunolas – tai visų sutarčių pažeidimas. Niekas pasaulyje jums neatleis už taikių ukrainiečių žudymą“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas.

V.Zelenskis teigė, kad valstybė, kuri vykdo karo nusikaltimus prieš civilius, negali būti Jungtinių Tautų Saugumo tarybos narė, taip pat jai turėtų būti užverti visi pasaulio uostai, kanalai, oro uostai, ji neturėtų gauti milijardų už parduodamus gamtinius išteklius. 

„Taikus, išdidus, stiprus Charkivas. Tu visada toks buvai. Tu visada toks būsi. Mes visi tai ištversime. Mes apginsime Ukrainą. Mes padėsime visiems, kurie kentėjo nuo nežmoniškos invazijos“, – sakė V.Zelenskis.

V.Zelenskis taip pat prašė „visiškai užverti dangų Rusijos raketoms, lėktuvams ir sraigtasparniams“.

„Blogis, ginkluotas raketomis, bombomis ir artilerija, turi būti tuojau pat sustabdytas, sunaikintas ekonomiškai. Norint parodyti, kad žmonija gali save apginti, būtina apsvarstyti visišką dangaus užvėrimą Rusijos raketoms, lėktuvams, sraigtasparniams“, – kreipimosi metu sakė V.Zelenskis.

Charkivo meras Igoris Terechovas sako, kad Rusijos kariai toliau apšaudo miestą ir pradėjo sprogdinti elektros pastotes.

„Šiuo metu apšaudymas tęsiasi, apgadinta daugiau kaip 87 pastatai, yra po griuvėsiais įstrigusių žmonių“, – merą cituoja UNIAN.

Dėl Rusijos karių gadinamų elektros pastočių dalis Charkivo rajonų neturi elektros. Miestas taip pat susiduria su vandens tiekimo ir šildymo trikdžiais.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas pirmadienį pranešė, kad per penkias karo dienas Rusija jau 113 „Iskander“ ir „Kalibr“ raketų prieš Ukrainos miestus ir kaimus. 

„Kruvini Putino režimo nusikaltimai yra akiplėšiškas tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas, kuris reikalauja Hagos tribunolo tyrimo“, – rašoma jo feisbuko paskyroje. 

Pirmadienio vakarą Rusijos pajėgų paleistų raketų smūgiai sugriovė penkių aukštų bendrabutį ir du penkių aukštų daugiabučius, skelbia CNN, remdamiesi Ukrainos Vidaus reikalų ministerijos informacija. 

Skelbiama, kad trijų valstybinių specialiųjų tarnybų ekipažai vyksta į pietuose nuo Kijevo esančia Bela Cerkva, kur buvo sunaikintas bendrabutis. 

Pasak ministerijos, iš sugriuvusio pastato buvo išgelbėti du žmonės. 

Daugiabučiai buvo sunaikinti Vasylkive bei Kalinovkoje. 

Ministerijos teigimu, gaisras Vasylkive jau užgęsintas, sužeistųjų ar žuvusiųjų šiame įvykyje nėra. 

Ukrainoje, kurioje vyksta karas su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, žuvo į Moldovą bandęs pabėgti Izraelio pilietis, pirmadienio vakare pranešė Izraelio valstybės užsienio reikalų ministerija. 

Pilietis „buvo automobilių kolonoje, važiavusioje sienos su Moldova link, ir buvo nužudytas Ukrainoje šūviais į jo mašiną“, – sakoma pranešime. 

Penktą parą besitęsiantis Rusijos puolimas Ukrainoje

+1

Atsakingos institucijos palaikė ryšį su žuvusio vyro žmona, esančia Ukrainoje su judviejų vaikais, priduriama pranešime. 

Ministerija nepranešė, kas šaudė į automobilį. 

Ministerijos duomenimis, apie 2 tūkst. Izraelio piliečių pabėgo iš Ukrainos nuo praeito ketvirtadienio, kai Rusija pradėjo invaziją į šalį.

Pentagono atstovas Johnas Kirby sako, kad Rusijos karinės pajėgos bando priartėti prie Ukrainos sostinės ir vis dar yra už miesto ribų, rašo CNN.

„Toliau matome, kaip Rusijos pajėgos juda ir bando priartėti prie Kijevo“, – teigia jis.

Pentagono atstovas taip pat pridūrė, kad ukrainiečiai „gana efektyviai gina Kijevą“, o „rusams sunku toliau judėti į pietus“.

Pirmadienio vakarą Ukrainos Generalinis štabas paskelbė dienos įvykius apibendrinantį pranešimą. 

Anot štabo, Rusijos pajėgos per dieną bandė persigrupuoti ir nukreipti manevrinius vienetus, artilerijos ir raketines pajėgas taip, kad šie ir toliau siektų apsupti ir užimti Kijevą, Charkovą, Černychivą, Khersoną ir Mariupolį. 

Nemaža dalis pajėgų atvyksta iš Baltarusijos teritorijos ir okupuoto Krymo pusiasalio. 

„Kai kurie iš labiausiai mūšiui pasiruošusių Baltarusijos pajėgų pradėjo judėti prie Ukrainos sienos Volynės kryptimi. Taip pat Baltarusijos teritorija vis dar naudojama kariuomenės operacinių, taktinių ir specialiųjų Rusijos pajėgų lėktuvų reidams į mūsų šalies teritoriją“, – skelbia štabas. 

Generalinio štabo teigimu, Rusijos pajėgos, prarasdamos puolamąjį potencialą, praranda ir žmogišką veidą – pažeidžia karo ir tarptautinę teisę visoje puolimo teritorijoje. 

„Dažniausi Rusijos okupantų karo nusikaltimai: ginklų naudojimas prieš civilius, bombardavimas, raketų ir artilerijos naudojimas gyvenamuosiuose rajonuose, kuris naikina civilinę infrastruktūrą“, – rašoma pranešime. 

Siekdami priedangos, Rusijos kariai naudoja ir Ukrainos valstybinius simbolius bei Ginkluotųjų pajėgų, Nacionalinės gvardijos ir Nacionalinės policijos uniformas, skelbia štabas, o Ukrainos vėliavos kabo ant jų karinės technikos. 

Tokius atvejus Ukrainos pajėgos sako fiksavusios Peremochoje, Nova Basanoje ir netoli Černychivo. 

„Taip pat buvo ir atvejų, kai priešas pasikabino baltą vėliavą ant savo automobilio, esą norėdamas pasiduoti, bet priartėjęs prie Ukrainos pozicijų, atidengė ugnį prie gynėjus“, – teigia štabas. 

Apie tankų ir pėstininkų kovos mašinų šūvius į vietos gyventojų namus pranešama Černychivo regione, nuo Talalaivkos iki Nižyno. Klausydami vadų nurodymų rusų kariai sąmoningai naikino ir Borodyankos miestelio infrastruktūrą. 

Generalinis štabas praneša turintis informacijos, kad Rusijos taktinių grupių vadai sulaukė nurodymų naikinti mobiliojo ryšio bokštus Ukrainoje. 

Vakariniame Ukrainos mieste Lvive pirmadienio vakarą įjungtas oro pavojaus signalas, žmonės bėga slėptis į požemį, pranešė mieste esantis 15min žurnalistas Vidmantas Balkūnas.

Pasak jo, oro pavojaus sirenos skambėjo ne vieną kartą.

VIDEO: Lvive paskelbtas oro pavojus – žmonės bėga slėptis į požemį

Lvive paskelbtas oro pavojus – žmonės bėga slėptis į požemį

Vidmantas Balkūnas

Dieną V.Balkūnas atkreipė dėmesį, kad miesto gyventojai aktyviai perka maistą, kai kurių prekių jau nebėra.

Parduotuvė Lvive (Lvove)

Bet knygą apie Dalią Grybauskaitę dar galima rasti...

Knyga apie Dalią Grybauskaitę Lvive

Ukrainos gynybos ministerija pirmadienį paskelbė ministro Oleksio Reznikovo kreipimąsi, kuriuo jis kviečia Rusijos pajėgų karius pasiduoti ir žada jiems visišką amnestiją bei penkių milijonų rublių kompensaciją. 

„Mes suteikiame Rusijos kariams šansą – mirti neteisėtame kare arba gauti visišką amnestiją ir penkis milijonus rublių, jei jie sudės ginklus ir savanoriškai pasiduos“, – cituojamas ministras. 

Pasak jo, lėšas šioms kompensacijoms surinks tarptautinės IT industrijos lyderiai. 

„Mes siūlome galimybę rusų kariams pradėti naują gyvenimą“, – sako O.Reznikovas. 

Pasiduoti norintis Rusijos karys turėtų ateiti neginkluotas, su balta vėliava ir pasakyti slaptažodį „milijonas“. 

„Gyvenkite savo gyvenimą, apkabinkite savo šeimą. Tiems, kurie ir toliau elgsis kaip okupantai, jokio pasigailėjimo nebus“, – sako ministras. 

Anot jo, per keturias dienas Ukrainos kariai jau nukovė ir sužeidė daugiau nei 5,3 tūkst. Rusijos karių. 

„Ukraina yra civilizuota šalis – visi karo belaisviai yra saugūs, jiems teikiama pagalba ir jie jau bendrauja su savo artimaisiais“, – cituojamas O.Reznikovas. 

Ukraina išlaiko didžiųjų miestų kontrolę, tačiau rusų okupantai žengia į pozicijas į vakarus nuo Kijevo, siekdami apsupti ir atkirsti sostinę. 

Rusijos raketos pirmadienį pataikė į gyvenamąjį namą antrajame pagal dydį Ukrainos mieste Charkive ir nužudė dešimtis žmonių.

Pietuose rusai taip pat pamažu užima naujas teritorijas.

Šį žemėlapį 15min parengė pagal „The New York Times“ surinktą informaciją.

Rusų invazija į Ukrainą

Rusijos Gynybos ministerija pirmadienį paskelbė, kad jos pajėgos nuo invazijos Ukrainoje pradžios sunaikino 311 ukrainiečių tankų, 42 lėktuvus ir sraigtasparnius.

„Nuo specialiosios operacijos pradžios Rusijos ginkluotosios pajėgos smogė 1 146 Ukrainos karinės infrastruktūros objektams“, – spaudos konferencijoje paskelbė Gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas.

„Sunaikinta 311 tankų ir kitų šarvuotųjų kovos mašinų, 42 lėktuvai ir sraigtasparniai, įskaitant ant žemės [buvusius orlaivius], 51 reaktyvinė salvinės ugnies sistema, 147 lauko artilerijos ginklai ir minosvaidžiai, 263 specialiosios karinės automobilinės technikos vienetai“, – pranešė atstovas.

Pasak I.Konašenkovo, likviduotas 31 Ukrainos armijos valdymo punktas ir ryšių mazgas, 81 zenitinis raketų kompleksas S-300, „Buk M1“ ir „Osa“, 75 radiolokacijos stotys.

„Rusijos oro ir kosminių pajėgų operatyvinė taktinė aviacija smogė šešioms ukrainiečių ginkluotųjų pajėgų šarvuotosios technikos kolonoms“, – nurodė I.Konašenkovas.

Jo teigimu, „per praėjusią parą savanoriškai ginklus sudėjo dar 110 ukrainiečių kariškių“.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24 dieną pasiuntė pajėgas į provakarietišką kaimynę, teigdamas, kad siekia „demilitarizuoti ir denacifikuoti“.

Tačiau tarptautinė bendruomenė invaziją griežtai pasmerkė kaip akivaizdų tarptautinės teisės pažeidimą, o daugelis ukrainiečių civilių savo noru stojo ginti savo šalį.

Virtinė šalių paskelbė Rusijai itin skaudžių ekonominių sankcijų ir teikia Ukrainai ekonominę, humanitarinę ir karinę pagalbą.

Antrasis Ukrainos ir Rusijos atstovų derybinis susitikimas įvyks artimiausiu metu, tai patvirtino Ukrainos Prezidento kanceliarija.

„Ukrainos ir Rusijos delegacijos, susitikusios prie Ukrainos ir Baltarusijos sienos, surengė pirmąjį derybų raundą, kad rastų bendrą sutarimą kuo greičiau nutraukti ugnį ir karo veiksmus“, – rašoma institucijos paskyroje feisbuke paskelbtame pranešime.

Ten pat priduriama, kad abi šalys aptarė keletą pagrindinių temų, dėl kurių yra perspektyvos rasti sprendimus.

„Buvo priimtas sprendimas nedelsiant pradėti papildomas konsultacijas valstybių sostinėse. Po to artimiausiu metu turėtų įvykti antrasis Ukrainos ir Rusijos derybų susitikimas“, – teigiama išplatintame pranešime.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną neatakuoti civilių Ukrainoje, sakoma prezidentūros pareiškime.

Jame nurodoma, kad per pusantros valandos trukusį pokalbį telefonu E.Macronas paprašė Rusijos lyderio nutraukti atakas prieš civilius ir civilinę infrastruktūrą Ukrainoje ir apsaugoti svarbius kelius, ypač kelią į pietus nuo Kijevo.

„Prezidentas Putinas patvirtino savo pasirengimą įsipareigoti dėl šių trijų punktų“, – sakė Prancūzijos prezidentūra.

E.Macronas taip pat „pakartojo tarptautinės bendrijos reikalavimą sustabdyti Rusijos puolimą prieš Ukrainą ir dar kartą pasakė, kad būtina tuojau pat nutraukti ugnį“, nurodė Eliziejaus rūmai. V.Putino atsakymo jie nepaskelbė.

Pranešime taip pat sakoma, kad E.Macronas paragino V.Putiną gerbti tarptautinę humanitarinę teisę ir leisti pagalbos kroviniams pasiekti gyventojus.

Tai buvo dar vienas iš virtinės E.Macrono ir V.Putino pastarojo meto pokalbių, Prancūzijos prezidentui iš pradžių bandant užkirsti kelią Rusijos invazijai, o paskui siekiant apriboti jos daromą žalą.

Anksčiau šį mėnesį E.Macronas buvo nuvykęs į Maskvą asmeniškai pasikalbėti su V. Putinu ir į Paryžių sugrįžo su patikinimais, kad V.Putinas „trokšta palaikyti stabilumą ir Ukrainos teritorinį vientisumą“.

Po vėliausio pokalbio E.Macronas pasiūlė abiem lyderiams artimiausiomis dienomis palaikyti kontaktus, „kad būtų užkirstas kelias situacijos blogėjimui“. V.Putinas su tuo sutiko, nurodė Eliziejaus rūmai.

Ukrainos valstybinė specialiųjų ryšių ir informacijos apsaugos tarnyba skelbia sulaukusi pranešimų, kad iš Baltarusijos, link Kijevo, išskrido apie 20 sraigtasparnių. 

„Baltarusiai praneša, kad iki 20 sraigtasparnių išskrido į Kijevą per pastarąsias dešimt minučių“, – teigia tarnyba. 

Jos pranešime nepatikslinama, apie kokius sraigtasparnius kalbama ir ar jie gabena karius. 

„NY Times“ ir kitur pranešama, kad sekmadienį vakare pirmą kartą privačios bendrovės „Maxar“ palydovais fiksuota šarvuotos technikos ir sunkvežimių kolona pajudėjo gerokai arčiau Kijevo ir šiuo metu yra apie 45 kilometrų atstumu nuo Ukrainos sostinės. 

Sekmadienį, kai ši kolona buvo pirmą kartą užfiksuota, ji stovėjo apie 70 kilometrų atstumu nuo Kijevo, nutolusi į Šiaurę, prie Prybirsko.

Skelbiama, kad šiuo metu kolona su tarpais tęsiasi apie 17 kilometrų ir yra į Šiaurės vakarus nuo Hostomelio oro uosto, kurio apylinkėse kovos tęsiasi nuo pat pirmosios karo dienos. 

Anot „NY Times“, koloną sudaro keli šimtai transporto priemonių – šarvuotos technikos ir sunkvežimių.

Sumų srities karinės administracijos vadovas Dmitrijus Živickis pranešė, kad pirmadienį čia sugadinta apie 100 vienetų Rusijos kariuomenės technikos – tankų, degalus gabenančių sunkvežimių ir t.t.

Apie tai skelbia UNIAN.

Brovarų miesto meras Igoris Sapožko pranešė, kad mieste buvo surengtas oro antskrydis.

Rusijos pajėgos smogė kariniam ukrainiečių objektui.

Kaip rašo UNIAN, atakos metu sužeisti mažiausiai šeši žmonės.

Kijeve paskelbtas raketų atakos pavojus, skelbia UNIAN.

Sostinės gyventojai raginami slėptis slėptuvėse.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pasakė Prancūzijos lyderiui Emmanueliui Macronui, kad Ukrainos demilitarizacija ir Vakarų sprendimas pripažinti Krymą Rusijai yra būtinos sąlygos kovoms Ukrainoje užbaigti, paskelbė Kremlius.

„Vladimiras Putinas pabrėžė, kad susitarimas įmanomas tik jei bus besąlygiškai atsižvelgta į Rusijos teisėtus saugumo interesus, įskaitant Rusijos suvereniteto Kryme pripažinimą, Ukrainos valstybės demilitarizaciją ir denacifikaciją, jos neutralaus statuso užtikrinimą“, – sakoma Kremliaus pranešime apie prezidentų pokalbį telefonu.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas pakomentavo pirmąjį derybų su Rusija ratą.

Jis paaiškino, kad šalys rado „kai kuriuos taškus“, kurie gali „prognozuoti bendras pozicijas“.

Anot M.Podoliako, pagrindiniai klausimai, iškelti per derybas – paliaubos Ukrainos teritorijoje ir karo veiksmų nutraukimas.

Kitas Ukrainos ir Rusijos delegacijų susitikimas įvyks artimiausiomis dienomis.

Per praėjusią parą Ukrainos sieną vakarinėse jos atkarpose kirto daugiau kaip 120 tūkst. žmonių, pranešė Ukrainos valstybinė sienos apsaugos tarnyba.

„Pasieniečiai dėl išvykimo iš Ukrainos sutvarkė [dokumentus] 120 tūkst. piliečių, įskaitant maždaug 90 tūkst. ukrainiečių. Didžiausias keleivių srautas yra Lenkijos ruože, per praėjusią parą – 68 tūkst. žmonių“, – sakoma socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame pranešime.

Pažymima, kad Ukrainos ir gretimų šalių pasieniečiai daro visa, ką gali, kad greičiau sutvarkytų išvykstančiųjų dokumentus. Maksimaliai supaprastinta sienos kirtimo tvarka, pirmiausia moterims ir vaikams. Be kitų dalykų, iki minimumo sumažintas dokumentų, kuriuos reikia turėti išvykstant iš Ukrainos, kiekis.

Be to, praktiškai visose perėjose sieną gali kirsti pėstieji. Prie sienos su Vengrija papildomai visą parą pradėjo dirbti dvi perėjos.

„Tuo pačiu priminsime apie Ukrainos piliečių vyrų nuo 18 iki 60 metų išvykimo ribojimą, kol galioja karo padėties teisinis režimas“, – sakoma pasieniečių pranešime.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24 dieną pasiuntė pajėgas į provakarietišką kaimynę, teigdamas, kad siekia „demilitarizuoti ir denacifikuoti“.

Tačiau tarptautinė bendruomenė invaziją griežtai pasmerkė kaip akivaizdų tarptautinės teisės pažeidimą, o daugelis ukrainiečių civilių savo noru stojo ginti savo šalį.

Virtinė šalių paskelbė Rusijai itin skaudžių ekonominių sankcijų ir teikia Ukrainai ekonominę, humanitarinę ir karinę pagalbą.

Rusijos ir Ukrainos delegacijų derybos, vykusios pastarosios pasienyje su Baltarusija, baigėsi. Šalių atstovai grįžta į savo sostines konsultacijoms. 

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pasirašė oficialų prašymą Europos Sąjungai priimti jo šalį į bloką, šiuo metu turintį 27 nares, pranešė pareigūnai.

Cceremonijoje dalyvavo Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančukas ir ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis.

Vėliau valdančiosios partijos „Liaudies tarno“ spaudos tarnyba per „Facebook“ paskelbė nuotrauką, kurioje matyti, kaip V. Zelenskis pasirašo šį dokumentą.

„Šiuo raštu Ukraina, kaip Europos valstybė, gerbianti vertybes, įtvirtintas Europos Sąjungos sutarties 2-ajame straipsnyje, turi garbės pateikti prašymą narystei Europos Sąjungoje pagal Europos Sąjungos sutarties 49-ąjį straipsnį“, – sakoma dokumento, kurio nuotrauka buvo paskelbta, tekste.

„Mūsų tikslas yra būti kartu su visais europiečiais ir, svarbiausia – būti su jais vienodomis sąlygomis. Esu tikras, kad tai sąžininga. Esu tikras, kad tai įmanoma“, – sakė V.Zelenskis.

Tačiau ES pareigūnai pabrėžė, kad Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą procedūra užtrunka metus, sugniuždydami Ukrainos viltis, kad ji galėtų geriau atlaikyti Rusijos puolimą ir greičiau sulaukti karinės, finansinės ir politinės paramos, tapusi Europos klubo nare.

Keletas pareigūnų išaiškino Europos Komisijos vadovės Ursulos von der Leyen žodžius, suteikusius Ukrainai vilčių tapti Bendrijos nare.

„Tautos tarno“ partijos nuotr./Z.Zelenskis pasirašo stojimo į ES prašymą

Sekmadienį U. von der Leyen sužadino ukrainiečių viltis dėl spartesnės narystės, interviu naujienų kanalui „Euronews“ pasakiusi: „Jie yra vieni iš mūsų ir mes norime jų pas save.“

D.Šmyhalis socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad Ukraina seniai siekia ES narystės ir kad „atėjo laikas išguldyti tai popieriuje“.

„Ukrainiečiai seniai įrodė, kad mes – neatsiejama Europos bendrijos dalis. Ukraina teikia paraišką stojimui į ES pagal ypatingąją procedūrą. Dėkojame partneriams už palaikymą ir greitus sprendimus“, – kalbėjo D.Šmyhalis.

Tačiau jokios stojimo pagreitinta tvarka procedūros nėra, sakė pareigūnai. 

Šalių, norinčių įstoti į bloką, paprastai laukia ilgas ir sudėtingas procesas, dažnai apimantis dideles reformas ES standartams pasiekti.

Jos taip pat turi įrodyti, kad teisingai vykdoma šalių finansų politika ilgainiui leis įsivesti eurą.

ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pirmadienį sakė, kad bet koks bandymas įstoti gali trukti „daug metų“.

U.von der Leyen atstovas Ericas Mameris žurnalistams teigė, jog U. von der Leyen turėjo galvoje, kad Ukraina „yra Europos šalis ir mes norime jų pas save, tai yra, bendrai Europoje“.

„Tuomet ji taip pat patikslino, kad yra [stojimo į ES] procesas. Aš galvoju, kad tai svarbus dalykas“, – pridūrė E.Mameris.

Peticiją prieš Rusijos pradėtą karą Ukrainoje „Karui ne“, kurią svetainėje Change.org paskelbė žmogaus teisių aktyvistas Levas Ponomariovas, pasirašė daugiau nei 1 mln. žmonių, praneša Rusijos portalas znak.com.

Ši peticija tapo viena daugiausiai pasirašytų pasaulyje. „Kreipiamės į visus sveiko proto žmones Rusijoje, nuo kurių veiksmų ir žodžių kažkas priklauso. Tapkite antikarinio judėjimo dalimi, priešinkitės karui“, – rašoma peticijoje. Žmogaus teisių aktyvistas ragina parodyti visam pasauliui, kad Rusijoje yra tokių, kurie „nesusitaikys su valdžios vykdomu niekšiškumu, pavertusiu pačią Rusijos valstybę ir tautas savo nusikaltimų įrankiu“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Levas Ponomariovas

Peticiją pasirašę žmonės reikalauja nutraukti karą Ukrainoje ir iš jos išvesti Rusijos karius.

L.Ponomariovas vasario 28-osios popietę buvo sulaikytas prie išvažiavimo iš metro.

Vasario 13-ąją partija „Jabloko“ taip pat sukūrė savo antikarinę peticiją. Iki šiol šią peticiją pasirašė daugiau nei 76 000 žmonių. Jie bus perduoti prezidento administracijai.

Ukrainoje jau daugiau kaip 350 civilių gyventoj žuvo ir per 2 tūkst. buvo sužeista per į šalį įsiveržusios Rusijos kariuomenės veiksmus, pirmadienį naujienų agentūra „Unian“ citavo ukrainiečių Sveikatos apsaugos ministeriją.

Ministerijos duomenimis, Ukrainoje nuo invazijos pradžios praeitą ketvirtadienį buvo sužeista mažiausiai 2 040 civilių gyventojų, tarp jų 45 vaikai.

Be to, 352 gyventojai, įskaitant 16 vaikų, žuvo.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24 dieną pasiuntė pajėgas į provakarietišką kaimynę, teigdamas, kad siekia „demilitarizuoti ir denacifikuoti“.

Tačiau tarptautinė bendruomenė invaziją griežtai pasmerkė kaip akivaizdų tarptautinės teisės pažeidimą, o daugelis ukrainiečių civilių savo noru stojo ginti savo šalį.

Virtinė šalių paskelbė Rusijai itin skaudžių ekonominių sankcijų ir teikia Ukrainai ekonominę, humanitarinę ir karinę pagalbą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį įsakė įkurti Internacionalinį legioną, prisidėsiantį prie Kijevo vyriausybės kovos su neišprovokuota Rusijos karine invazija, naujienų agentūra „Unian“ citavo vieną aukšto rango pareigūnę.

„Gavome jau kelis tūkstančius pareiškimų iš užsienio piliečių, norinčių prisidėti prie pasipriešinimo rusų okupantams ir pasaulio saugumo nuo [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino režimo gynybos“, – sakoma gynybos ministro pavaduotojos Hanos Maliar pranešime, paskelbtame per „Facebook“.

Anksčiau Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos taryba (SNBO) pranešė, kad Prancūzijos Svetimšalių legionas, sudarytas iš aukštos kvalifikacijos pėstininkų, išleidžia savo narius ukrainiečius, norinčius kautis savo tėvynėje ir leidžia pasilikti jiems visą savo ekipuotę.

Ukrainos  prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius informavo, kad Kijevas derybose su Maskva reikalauja ugnies nutraukimo ir Rusijos pajėgų atitraukimo iš Ukrainos teritorijos. 

O.Arestovyčius televizijos „Nastojaščeje Vremia“ eteryje sakė, kad vadovaujantis tarptautinėmis konvencijomis, įskaitant Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių, Baltarusijoje vykstančių derybų eiga nenušviečiama, kol šalys paskelbs bendrą pareiškimą.  

„Nepažeidinėkime to. Mūsų pozicija daugmaž aiški: jokių sąlygų ir ultimatumų“, – sakė jis.  

Pasak O.Arestovyčiaus, Ukraina ragina nutraukti ugnį ir išvesti iš šalies teritorijos visas Rusijos pajėgas.  

„Tai padėta ant stalo Ukrainos pusėje“, – sakė jis. 

Paprašytas patikslinti, O.Arestovyčius sakė, jog galvoje turimas ir Rusijos pajėgų išvedimas iš Maskvos aneksuoto Krymo bei Donbaso. 

Maskvos ir Kijevo delegacijos pirmadienį susitiko derybų prie Ukrainos ir Baltarusijos sienos, šalia Pripetės upės.  

Rusijos delegaciją sudaro Užsienio reikalų ir Gynybos ministerijų, prezidento administracijos ir kitų žinybų atstovai. Delegacijai vadovauja Vladimiro Putino patarėjas Vladimiras Medinskis.    

Ukrainos prezidentūros spaudos tarnyba informavo, kad Kijevo delegaciją sudaro  valdančiosios partijos „Liaudies tarnas“ („Sluha narodu“) frakcijos parlamente lyderis Davydas Arachamija, gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, užsienio reikalų viceministras Mykola Točyckis, prezidentūros patarėjas Mychailo Podoliakas, Ukrainos delegacijos Trišalėje kontaktinėje grupėje vadovo pavaduotojas Andrijus Kostinas, Aukščiausiosios Rados narys Rustemas Umerovas.   

Rusija pirmadienį pareiškė galinti sėkmingai atlaikyti Vakarų sankcijas, jai įvestas dėl invazijos į Ukrainą, prezidentui Vladimirui Putinui susitinkant su kitais pareigūnais, kad aptartų penktą dieną besitęsiančio karo poveikį šalies ekonomikai.

„Vakarų sankcijos Rusijai yra griežtos, bet mūsų šalis turi potencialo, reikalingo žalai kompensuoti“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Jis pridūrė, kad „šiandien Putinas spręs ekonominius klausimus“ susitikime su svarbiausiais ministrais.

„Ekonominė realybė labai pasikeitė, pavadinkime tai šitaip“, – sakė jis ir pridūrė, kad Rusija iš anksto ėmėsi veiksmų, kad tam pasiruoštų.

„Rusija gana ilgą laiką sistemingai ruošėsi galimoms sankcijoms, įskaitant ir pačias sunkiausias, su kuriomis dabar susiduriame“, – kalbėjo Kremliaus atstovas.

Dėl Vakarų skirtų griežtų finansinių drausminimo priemonių rublio vertė smuko ir iki vidurdienio dolerio atžvilgiu nukrito 20 procentų.

Rusijos centrinis bankas daugiau nei dvigubai – iki 20 procentų – padidino pagrindinę palūkanų normą.

Tuo metu Maskvos akcijų birža visą dieną buvo uždaryta.

Vakarai savo sankcijomis Rusijos finansų sektoriui siekia priversti Kremlių pakeisti savo kalkuliacijas, nors šiuo metu puolime prieš Ukrainą iš šiaurės, rytų ir pietų dalyvauja maždaug 100 tūkst. Rusijos karių.

Ketvirtadienį invaziją į Ukrainą pradėjusi Rusija sukrėtė visą pasaulį.

Ukrainos pajėgos, kurias Vakarai remia ginkluote, toliau priešinasi Rusijos atakai, nepaisant prieš dieną V. Putino paskelbto nurodymo sustiprinti rusų branduolinių pajėgų parengties lygį.

Paklaustas, ar Kremlius ir Rusijos kariuomenės vadai yra patenkinti savo karinės operacijos eiga, D.Peskovas atsakė: „Nemanau, kad dabar laikas kalbėti apie operacijos rezultatus ar jos veiksmingumą. Reikia palaukti jos pabaigos.“ 

Ukrainos nacionalinė geležinkelių infrastruktūros valdytoja ir pervežimų operatorė „Ukrzaliznica“ („Ukrainos geležinkeliai“) kreipėsi į visas Europos ir Azijos valstybes, turinčias geležinkelių jungtis su Rusija, nutraukti jų naudojimą bei pašalinti „Rusijos geležinkelius“ („Rossijskie železnie dorogi“, RŽD) iš visų tarptautinių organizacijų.

Ukrainos valstybinė įmonė pažymi, jog Rusijai turi užsiverti susisiekimas ne tik oru, bet ir geležinkeliais.

„Ukrzaliznica“ atviru laišku kreipėsi į RŽD darbuotojus, perspėdama, jog vykdydami „nusikaltėlių įsakymus užtikrinti  tankų, kitos karinės technikos bei kareivių gabenimą į Ukrainą“  jie „prisideda prie Ukrainos gyventojų žudymo, prieš juos vykdomo genocido“.

Ukraina, kovojanti su praeitą savaitę Rusijos pradėta karine invazija, pirmadienį paskelbė atidaranti „kibernetinį frontą“, naujienų agentūra „Unian“ citavo Ukrainos saugumo tarnybą (SBU).

„Atidarome kibernetinį frontą! Padėkite Ukrainos programišiams įsilaužti į okupantų išteklius“, – sakoma SBU pranešime.

Agentūra nurodė, kad pastarosiomis dienomis šalies tarnybos gavo daug naudingos informacijos apie Rusijos pajėgų judėjimą šalyje, padėjusios ukrainiečių pajėgoms koordinuoti ir nukreipti savo veiksmus.

SBU ragino pastebėjusius „kokių nors pažeidžiamų taškų Rusijos objektų kibernetinėje apsaugoje“ pranešti apie tai per specialiai atidarytą susirašinėjimo sistemą.

Agentūra ragino atkreipti dėmesį į galimas pažeidžiamas vietas elektroninio pašto ir kompiuterinių tinklų valdymo sistemose, tinklalapiuose, internetinės bankininkystės programėlėse, sertifikacijos centruose ir panašiuose ištekliuose.

„Ukrainos kibernetiniai specialistai šią informaciją naudoja, kad kovotų su okupantu“, – pabrėžė SBU.

Rusijos kariuomenė pirmadienį pranešė, kad jos „branduolinio atgrasymo“ pajėgos perėjo prie sustiprintos kovinės parengties, vykdydamos prezidento Vladimiro Putino įsakymą.

Gynybos ministras Sergejus Šoigu raportavo V. Putinui, kad visos Rusijos branduolinių pajėgų vadavietės sustiprintos papildomu personalu. Gynybos ministerija nurodė, kad aukšto lygio parengtis galioja visuose Rusijos branduolinių pajėgų elementuose, įskaitant Strategines raketų pajėgas, valdančias sausumoje bazuojamas tarpžemynines balistines raketas, taip pat Šiaurės ir Ramiojo vandenyno laivyno povandeninius laivus bei tolimojo veikimo aviacijos bombonešius, galinčius nešti branduolinius ginklus.

V.Putinas sekmadienį įsakė Rusijos branduolinėms pajėgoms pereiti prie aukšto lygio kovinės parengties, pareiškęs, kad šaliai iškilo grėsmė dėl Vakarų sankcijų ir NATO „agresyvių pareiškimų“.

Kol kas neaišku, kokias konkrečiai priemones apima šis įsakymas, bet V.Putino žingsnis sukėlė nerimą, kad Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą gali vesti prie didesnės ir pavojingesnės konfrontacijos.

Ukrainos Karinės jūrų pajėgos savo „Facebook“ paskyroje pranešė, kad Rusijos laivą Gyvatės saloje pasiuntę ukrainiečiai pasieniečiai yra gyvi.

„Labai džiaugiamės sužinoję, kad mūsų broliai gyvi ir sveiki!
Tačiau Rusijos propaganda bando teigti, kad Ukrainos valdžia „pamiršo“ ir „palaidojo“ savo pavaldinius“, rašė karinės jūsų pajėgos. 

Jie tikino, kad po rusų puolimo ryšys su pasieniečiais visiškai nutrūko. Be to, nuolatinis Rusijos kariuomenės apšaudymas neleido ukrainiečiams prisiartinti prie salos. 

Dabar Ukrainos pasieniečiai yra nelaisvėje. 

Anskčiau buvo paskelbta, kad Gyvatės saloje buvę pasieniečiai žuvo, prezidentas V.Zelenskis anksčiau paskelbė 13 pareigūnų didvyriais po mirties. 

Baltarusijos pasienyje su Ukraina vyksta Kijevo ir Maskvos derybos dėl Rusijos invazijos prieš kaimyninę valstybę. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos ir Rusijos derybos

Per penkias dienas nuo Rusijos invazijos pradžios iš Ukrainos pabėgo daugiau nei pusė milijono žmonių, pusė jų – į kaimyninę Lenkiją, pirmadienį pranešė Jungtinės Tautos.

„Iki šiol iš Ukrainos į kaimynines šalis pabėgo daugiau kaip 500 tūkst. pabėgėlių“, – tviteryje paskelbė JT pabėgėlių reikalų komisaras Filippo Grandi.

Izraelio dienraštis „The Jerusalem Post“ skelbia, kad oligarchas, Kremliui artimas Londono futbolo klubo „Chelsea“ savininkas Romanas Abramovičius šiuo metu yra Baltarusijoje ir padeda Rusijai bei Ukrainai derėtis. Ten jis esą atskrido paprašytas Kijevo.

Rusijos ir Ukrainos, kurią Rusija užpuolė, delegacijos pirmadienį pradėjo derybas, kuriomis tikimasi užbaigti kovas.

Dukart „Oskarams“ nominuotas prodiuseris Aleksandras Rodnianskis, kuris gimė Kijeve ir aktyviai bendrauja su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu bei jo aplinka, teigė „The Jerusalem Post“, kad Kijevas kreipėsi į jį ir kitus Rusijos žydus prašydamas padėti užbaigti konfliktą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Romanas Abramovičius

A.Rodnianskis tvirtino pasikalbėjęs su R.Abramovičiumi, kuris nusprendė pabandyti padėti nutraukti karą.

„Ukrainiečiai bandė surasti ką nors Rusijoje, kas galėtų rasti taikią išeitį. Jie paprašė padėti ir Romanas yra tas žmogus, kuris nusprendė padėti ir sutelkti paramą taikiam sprendimui“, – kalbėjo A.Rodnianskis.

Jis pridūrė manantis, kad R.Abramovičiaus įtaka yra ribota, bet šis verslininkas esą vienintelis Rusijoje, atsiliepęs į Ukrainos prašymą.

Ukrainos portalas pravda.ua gavo kelis videoįrašus, iš kurių matyti, kad Rusijos kariuomenės užimtame Berdiansko mieste prie Azovo jūros įvyko vietos gyventojų protesto mitingas prieš karą įsakiusį pradėti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. 

Iš videoįrašų matyti, kad šalia Rusijos tankų ir kitos karinės technikos stovintys žmonės šaukia „Mirtis priešams!“, „Putin chuilo!“, „Rusijos laive, eik ...“ ir „Gauja šalin!“

Zaporožės srities administracija pranešė, kad pirmadienį. Rusijos kariai yra mieste ir yra užėmę miesto Vykdomojo komiteto bei nacionalinės policijos pastatus. Žmonės mitinguoja prie Vykdomojo komiteto pastato, rašoma administracijos pranešime.

„Žmonės reikalauja, kad Rusijos kariuomenė paliktų administracinius pastatus ir paliktų Berdiansko miestą. Jie stovi po atviru dangumi su Ukrainos simbolika, skanduoja „Ukraina“ ir kitus šūkius, gieda himną“, – pažymėjo regiono valstybės administracija.

Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet pirmadienį pareiškė, kad per penkias dienas nuo Rusijos įsiveržimo pradžios Ukrainoje žuvo mažiausiai 102 civiliai gyventojai, įskaitant septynis vaikus, bet perspėjo, kad tikrasis aukų skaičius gali būti daug didesnis.

Kalbėdama per JT Žmogaus teisių tarybos posėdį M.Bachelet sakė, kad nuo praėjusio ketvirtadienio, kai Maskva pradėjo plataus masto puolimą, jos biuras gavo pranešimų, kad Ukrainoje per kautynes tiesiogiai paveikti 406 civiliai gyventojai ir kad 102 iš jų žuvo.

„Dauguma šių civilių gyventojų žuvo nuo sprogstamųjų ginklų, turinčių didelį poveikio plotą – be kita ko, per apšaudymą iš sunkiosios artilerijos ir daugkartinio paleidimo raketų sistemų bei antskrydžius“, – sakė ji, įspėdama, kad „tikrieji skaičiai, būgštauju, yra gerokai didesni“.

„Milijonai civilių gyventojų, įskaitant pažeidžiamus ir vyresnio amžiaus asmenis, priversti glaustis įvairiose bombų slėptuvėse, tokiose kaip požeminės metro stotys, kad išvengtų sprogimų“, – kalbėjo M.Bachelet.

Jos duomenimis, Ukrainą jau paliko apie 368 tūkst. pabėgėlių, dar daugelis gyventojų yra perkelti Ukrainos viduje.

„Savo mintimis esu su jais ir kitais visame pasaulyje kenčiančiais žmonėmis“, – sakė komisarė.

„Raginimai dėl taikos ir žmogaus teisių, sklindantys iš žmonių visame pasaulyje, mums yra įspėjimas, kad mūsų ateitis neturi būti pasaulis, atsiskyręs nuo bendrai sutartų įsipareigojimų pagal tarptautinę žmogaus teisių teisę, taip pat nuo Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos“, – pridūrė ji.

Tokius komentarus M.Bachelet išsakė prasidedant pagrindinei JT Žmogaus teisių tarybos metinei sesijai. Jos pradžioje įvyko balsavimas dėl siūlymo vėliau šią savaitę rengti skubias diskusijas apie Rusijos invaziją.

Spėjama, kad debatus paprašęs surengti Kijevas pateiks rezoliuciją, kuria bus raginama ištirti Maskvos įvykdytus teisių pažeidimus Ukrainoje.

Rusija atmetė Ukrainos prašymą dėl debatų ir pareikalavo, kad dėl šio klausimo būtų balsuojama, tačiau dauguma iš 47 Tarybos narių pritarė Kijevo prašymui.

Ukrainos ambasadorė Ženevoje Jevhenija Filipenko pavadino Rusijos veiksmus išpuoliu prieš visą tarptautinę bendruomenę.

„Tai nėra ataka tik prieš Ukrainą – tai ataka prieš kiekvieną JT valstybę narę, prieš Jungtines Tautas ir principus, kuriems ginti ši organizacija buvo įkurta“, – pabrėžė diplomatė.

Pasak jos, per penkias dienas nuo invazijos pradžios žuvo jau daugiau nei 350 žmonių, įskaitant 16 vaikų.

15min žurnalistas Vidmantas Balkūnas iš Ukrainos praneša, kad kelyje nuo Lenkijos link Lvovo įrengiami įtvirtinimai, mieste – automatais ginkluoti civiliai žmonės.

„Kelyje nuo Lenkijos link Lvovo įrengiami įtvirtinimai iš smėlio maišų. Dalis įvažiavimų į miestą uždaryta. Eismas kreipiamas per gelžbetonio blokais užstatytus patikros postus. Juos saugo ir eismą tikrina ginkluoti vyrai. Dėl to ties įvažiavimu į miestą susidaro spūstys. Kai kada jose tenka laukti ir porą valandų. Mieste matomi automatais ginkluoti civiliai žmonės. Komendanto valanda prasideda 22 val. Parduotuvės veikia, tačiau užsidaro anksčiau negu įprastai – 20 val.“, – pranešė žurnalistas.

Ukrainos karo pabėgėliai kerta Krakovets sienos perėjimo punktą į Lenkiją

+1

Ukraina pirmadienį pareikalavo skubių Rusijos paliaubų ir kariuomenės išvedimo, Kijevo delegacijai atvykus į derybas su rusais, Maskvos puolimui prieš Ukrainą tęsiantis jau penktą dieną. Derybos jau prasidėjo.

„Ukrainiečių delegacija atvyko prie Ukrainos ir Baltarusijos sienos dalyvauti derybose su Rusijos Federacijos atstovais“, – sakoma Ukrainos prezidentūros pranešime.

„Pagrindinis derybų klausimas – neatidėliotinos paliaubos ir karių išvedimas iš Ukrainos“, – priduriama jame.

Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos nuotr./Derybų salė

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atskirame pareiškime paragino rusų karius sudėti ginklus ir dezertyruoti.

Prezidentas taip pat sakė, kad per puolimą gyvybių jau neteko daugiau nei 4 500 rusų karių.

Be to, V. Zelenskis paragino Europos Sąjungą nedelsiant suteikti jo šaliai narystę bloke „pagal naują specialią procedūrą“.

Rusijos valstybinė žiniasklaida pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame matyti, kaip leidžiasi Ukrainos delegaciją skraidinantis sraigtasparnis.

Rusijos delegatas Leonidas Sluckis, Rusijos parlamento tarptautinių reikalų komiteto vadovas, platformoje „Telegram“ parašė: „Netrukus pradėsime.“

Kremlius sakė neskelbsiantis savo oficialios pozicijos prieš derybas su ukrainiečiais.

„Siūlau palaukti derybų, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. – Nedeklaruosiu jokių derybinių pozicijų ir panašiai.“

Kremliaus derybininkas Vladimiras Medinskis kiek anksčiau sakė, kad Rusija nori pasiekti susitarimą su Ukraina ir užbaigti konfliktą.

Ukrainos delegacijai, be kita ko, priklauso gynybos ministras Oleksijus Reznikovas bei užsienio reikalų viceministras Mykola Točyckis.

Ukrainoje nuo ketvirtadienio tęsiasi kautynės su įsiveržusiomis gausiomis Rusijos pajėgomis. Ši neišprovokuota Maskvos invazija pasaulyje paskleidė pasibaisėjimą ir įtūžį.

Kijevas iš pradžių nenorėjo siųsti delegacijos į Baltarusiją, atsižvelgdamas į šios šalies Rusijos puolimo prieš Ukrainą tarpininkės vaidmenį.

Ukraina pažadėjo nenusileisti per derybas, dėl kurių sutarta jos pajėgoms įnirtingai priešinantis Rusijos puolimui, o Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui įsakius padidinti Maskvos branduolinio atgrasymo pajėgų parengties lygį.

Ukraina sakė sutinkanti surengti derybas su Rusija „be išankstinių sąlygų“ prie savo sienos su Baltarusija.

Dėl derybų sutarta V.Zelenskiui pasikalbėjus telefonu su autoritariniu Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka.

V.Zelenskis sekmadienį sakė norįs „pamėginti“ derėtis su Rusija, bet šią galimybę vertinąs skeptiškai.

„Kalbėsiu atvirai, kaip visada: nelabai tikiu šio susitikimo rezultatais. Tačiau tegul pamėgina“, – vaizdo kreipimesi sakė jis. Prezidentas pridūrė, jog jeigu apskritai yra šansas užbaigti karą, jis turėtų dalyvauti derybose.

„Kad nė vienam Ukrainos piliečiui nekiltų jokios abejonės, jog aš kaip prezidentas nemėginau sustabdyti karo, kai buvo nors ir mažas, bet vis dėlto šansas“, – sakė V.Zelenskis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą kreipėsi į visuomenę ir teigė, kad Ukrainai per penkias paras teko patirti tiek, kiek kitoms valstybėms netenka per visą istoriją. 

Pasak jo, Vakarai pagaliau patikėjo Ukraina ir suprato, kad ukrainiečiai kariauja ne tik už savo šalį, bet ir visą Europą. 

„Kreipiamės į ES, kad Ukraina būtų neatidėliotinai priimta į Bendriją pagal naują, specialią procedūrą. Manau, kad tai yra sąžininga, manau, kad mes to nusipelnėme“, – kalbėjo V.Zelenskis. 

Pasak jo, Rusija dėl savo veiksmų patyrė tokių nuostolių „tarsi karas būtų persiritęs ir į Rusijos teritoriją“. 

V.Zelenskis pirmadienį paragino rusų karius sudėti ginklus ir dezertyruoti, Kijevo ir Maskvos delegacijoms ruošiantis susitikti derybų dėl Rusijos invazijos.

„Palikite savo ekipuotę. Dinkite iš čia. Netikėkite savo vadais. Netikėkite savo propagandistais. Tiesiog gelbėkite savo gyvybę“, – sakė V.Zelenskis naujame kreipimesi į rusų karius.

Prezidentas taip pat sakė, kad per puolimą gyvybių jau neteko daugiau nei 4 500 rusų karių.

„Jau nukauta puspenkto tūkstančio rusų karių. Dėl ko jūs visi čia atėjote? Dėl ko jūsų šarvuotosios technikos kolonos juda prieš mus iš Krymo, iš mūsų Krymo: iš Jaltos, Eupatorijos, Sudako, Simferopolio? Tai juk ne tankistų karo stovyklų pavadinimai. Dar kartą: nukauta 4,5 tūkst. rusų okupantų“, – kalbėjo V.Zelenskis.

Prezidentas taip pat sakė, kad valdžia paleis į laisvę nuteistus ukrainiečius, turinčius tikros kovinės patirties, kad jie padėtų ginti šalį. Anot jo, kiekvienas ukrainietis, galintis prisijungti prie kovos su okupantais, turi tai padaryti.

„Dėl to buvo priimtas moraliniu požiūriu sunkus, bet naudingas mūsų gynybos požiūriu sprendimas. Karo padėties sąlygomis karo veiksmų dalyviai, ukrainiečiai, turintys realios kovinės patirties, bus paleisti į laisvę. Ir galės atlyginti savo kaltę karščiausiuose karo taškuose“, – sakė jis.

Kijevo delegacija atvyko į derybas su Rusija Ukrainos pasienyje su Baltarusija. 

Ukrainos delegacijoje yra valdančiosios partijos „Tautos tarnas“ parlamentinės frakcijos pirmininkas Davydas Arachamija, gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas. 

Rusijos ir Ukrainos derybos prasidės 11 val. Lietuvos laiku. 

Rusijos derybininkas Vladimiras Medinskis tikino, esą Rusija suinteresuota pasiekti susitarimą, kuris atitiktų abiejų pusių interesus.

Ukraina sutiko derybas su Rusija „be išankstinių sąlygų“, vakar pranešė prezidento Volodymyro Zelenskio kanceliarija.

Rusijos gynybos ministerija tikina, kad šalies pajėgos jau kontroliuoja oro erdvę visoje Ukrainos teritorijoje. Kijevas nepatvirtina šios informacijos.

Ministerija taip pat paskelbė, kad Kijevo gyventojai gali palikti miestą Vasylkivo greitkeliu, kuris neva yra saugus. Anot analitikų, tokia rekomendacija gali reikšti, kad planuojami aktyvūs kariniai veiksmai Kijeve.

Tiesa, Vakarų žvalgybos pareigūnai dar praėjusį ketvirtadienį, vos prasidėjus invazijai, tvirtino, esą Rusija jau įgijo visišką pranašumą Ukrainos oro erdvėje. Tokie perspėjimai tada nepasitvirtino.

Ukrainiečių kariuomenė pirmadienį pareiškė, kad Rusijos kariai sumažino „puolimo tempą“, jau penktą dieną tęsiantis Maskvos įsiveržimui į Ukrainą.

„Rusijos okupantai sumažino puolimo tempą, tačiau tebemėgina pasiekti sėkmę kai kuriose teritorijose“, – nurodė ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Ukrainoje nuo ketvirtadienio tęsiasi kautynės su įsiveržusiomis gausiomis Rusijos pajėgomis. Ši neišprovokuota Maskvos invazija pasaulyje paskleidė pasibaisėjimą ir įtūžį.

Ukrainos pajėgoms, kurias Vakarai remia ginklais, sugebėjo sulėtinti Rusijos karių veržimąsi į priekį.

Ukrainos kariuomenė taip pat apkaltino Rusiją sudavus raketinių smūgių į gyvenamuosius namus Žytomyre ir Černihive – šalies šiaurės vakaruose ir šiaurėje esančiuose miestuose.

„Tuo pat metu visi rusų įsibrovėlių bandymai pasiekti karinės operacijos tikslą žlugo“, – sakė Ukrainos kariuomenė.

„Priešas yra demoralizuotas ir patiria didelių nuostolių“, – nurodė ji.

Baltarusija pirmadienį pranešė parengusi vietą, kurioje vyks Ukrainos ir Rusijos delegacijų derybos, Maskvos puolimui prieš Ukrainą tęsiantis jau penktą dieną.

Kijevas sutiko išsiųsti delegaciją susitikti su Rusijos atstovais kaimyninėje Baltarusijoje, kuri yra pagrindinė Kremliaus sąjungininkė, leidusi Rusijos kariams iš savo teritorijos patekti į Ukrainą.

„Rusijos ir Ukrainos derybų vieta Baltarusijoje paruošta, laukiama delegacijų atvykimo“, – socialiniuose tinkluose pranešė Baltarusijos užsienio reikalų ministerija, paskelbusi nuotrauką, kurioje matyti ilgas stalas su Rusijos ir Ukrainos vėliavomis.

Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Anatolis Hlazas atskirai sakė: „Derybos prasidės, kai tik delegacijos atvyks į susitikimo vietą.“

Ukrainoje nuo ketvirtadienio tęsiasi kautynės su įsiveržusiomis gausiomis Rusijos pajėgomis. Ši neišprovokuota Maskvos invazija pasaulyje paskleidė pasibaisėjimą ir įtūžį.

Kijevas iš pradžių nenorėjo siųsti delegacijos į Baltarusiją, atsižvelgdamas į šios šalies Rusijos puolimo prieš Ukrainą tarpininkės vaidmenį.

„Facebook“ nuotr./Būsimų derybų tarp Ukrainos ir Rusijos vieta

Ukraina pažadėjo nenusileisti per derybas, dėl kurių sutarta jos pajėgoms įnirtingai priešinantis Rusijos puolimui, o Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui įsakius padidinti Maskvos branduolinio atgrasymo pajėgų parengties lygį.

Karas Ukrainoje jau pareikalavo dešimčių civilių, taip pat ir vaikų, gyvybių.

Ukraina sakė sutinkanti surengti derybas su Rusija „be išankstinių sąlygų“ prie savo sienos su Baltarusija.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį sakė norįs „pamėginti“ derėtis su Rusija, bet šią galimybę vertinąs skeptiškai.

„Kalbėsiu atvirai, kaip visada: nelabai tikiu šio susitikimo rezultatais. Tačiau tegul pamėgina“, – vaizdo kreipimesi sakė V.Zelenskis. Prezidentas pridūrė, jog jeigu apskritai yra „šansas“ užbaigti karą, jis turėtų dalyvauti derybose.

„Kad nė vienam Ukrainos piliečiui nekiltų jokios abejonės, jog aš kaip prezidentas nemėginau sustabdyti karo, kai buvo nors ir mažas, bet vis dėlto šansas“, – sakė V.Zelenskis.

Ukrainos sausumos ginkluotosios pajėgos praneša, kad pirmadienio naktį priešas vėl mėgino pralaužti Kijevo gynybą, bet buvo atmuštas. Situacija sostinėje kontroliuojama.

„Visi Rusijos okupacinės kariuomenės bandymai pasiekti tikslą buvo nesėkmingi. Okupanto technikos kolonos buvo sunaikintos. Priešas patyrė didelių gyvosios jėgos nuostolių. Rusijos kariuomenė demoralizuota ir išsekusi. Mes pademonstravome, kad mokame apginti savo namus nuo nekviestų svečių“, – pareiškė Ukrainos sausumos ginkluotųjų pajėgų ir Kijevo gynybos vadas generolas pulkininkas Oleksandas Sirskis.

Baltarusija jau pirmadienį gali pasiųsti karius į Ukrainą, siekdama paremti į šią šalį praėjusią savaitę įsiveržusias Rusijos pajėgas, perspėjo vienas aukšto rango JAV žvalgybos pareigūnas.

Minskas remia Maskvos karo veiksmus, bet kol kas tiesiogiai konflikte nedalyvauja.

Amerikiečių pareigūnas, tiesiogiai susipažinęs su dabartiniais JAV žvalgybos vertinimais, teigė, kad autoritarinio Baltarusijos vadovo sprendimas, ar labiau įvelti Baltarusiją į karą, priklausys nuo artimiausiomis dienomis vyksiančių Rusijos ir Ukrainos derybų.

Pareigūnas kalbėjo anonimiškai, nes aptarinėjo slapto pobūdžio informaciją.

„Brangūs ukrainiečiai! 96 pasipriešinimo valandos. 4 pergalių, didvyriškumo, pasiaukojimo ir tikėjimo paros. Pasididžiavimo į rikiuotę stojusiais piliečiais metas. Metas skausmo dėl tų, kurie atidavė savo gyvybes už Ukrainą. Metas neapykantos priešui, kuris žudo mūsų moteris ir vaikus, griauna taikius miestus. Ir įsitikinimo, kad jis bus nubaustas! Būtinai nubaustas! Griežtai, neišvengiamai“, – tokiais žodžiais Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pirmadienį ryte savo feisbuko paskyroje kreipėsi į ukrainiečius.

Pasak jo, „vakar įvyko tikras lūžis. Karas tapo Europos karu. Pagaliau tai buvo suvokta“.

„Jau dabar pusė Europos renka, pakuoja, veža mums ginklus ir apsaugos įrangą. Realią pagalbą tiekiančių valstybių ratas ženkliai padidėjo. Padidėjo jos mastai.

Europa jau suteikė laikiną prieglobstį dešimtims tūkstančių tų, kuriuos mes labiausiai norime apsaugoti – mūsų mažyliams ir jų mamoms. Be jokių formalumų. Kaip saviems.

Dabar vakaruose mes neturime sienos. Bet mus remia ir pietuose, ir Tolimuosiuose Rytuose, ir už Atlanto. – rašo O.Reznikovas. – Visa tai – mūsų gynėjų, visos ukrainiečių tautos nuopelnas. Tautos, kuri atsisakė paklusti išprotėjusiam tironui. Ir kuri būtinai laimės.“

BBC, remdamasis Ukrainos nacionaline naujienų agentūra, rašo, kad šalies šiaurėje esančiame Černigovo mieste paskelbtas oro pavojus.

Ukrainiečių naujienų portalai Unian.net ir Pravda.com.ua skelbia, kad į daugiabutį namą Černigovo centre pataikė raketa. Institucijos šios informacijos nepatvirtino. 

Pasak publikacijos Unian.net, raketa į namą pataikė 2 val. 45 min. Rašoma, kad prasidėjo gaisras, dega su apatiniai namo aukštai.

Sužeistų skaičius kol kas nežinomas. 

Ukrainos visuomeninio transliuotojo Černigove „Telegram“ kanale dalijamasi vaizdo įrašu, kaip nurodoma, iš įvykio vietos.

Vėlų sekmadienio vakarą telefonu bendraudamas su Jungtinės Karalystės premjeru Borisu Johnsonu, Ukrainos prezidentas sakė manantis, kad artimiausios 24 valandos jo šaliai bus itin svarbios, rašo BBC.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Pokalbio metu B.Johnsonas sakė, kad JK darys viską, ką gali, kad Ukraina gautų gynybinę pagalbą. Taip pat jis gyrė V.Zelenskio vadovavimą Rusijos invazijos akivaizdoje.

Vasario 26-osios rytą Rusijos propagandos kanalas „RIA Novosti“ paskelbė iš anksto parengtą straipsnį pavadinimu „Rusijos puolimas ir naujasis pasaulis“.

Kaip rašo UNIAN, okupantai manė, kad per dvi dienas pavyks užimti Ukrainą.

Straipsnis greitai buvo pašalintas, tačiau išliko interneto archyve.

Propagandos ruporas rašė: „Dabar šios problemos nebėra – Ukraina grįžo į Rusijos sudėtį. Tai nereiškia, kad jos valstybingumas bus panaikintas, bet šalis bus pertvarkyta, atkurta ir sugrąžinta į savo natūralią būklę kaip Rusijos pasaulio dalis.“

Apie tai, kad Rusijoje užblokuota interneto svetainė 200rf.com, kurioje giminės gali identifikuoti Ukrainoje žuvusius ar į nelaisvę paimtus Rusijos karius, rašo ukrainiečių portalas Unian.net.

„Radijo Svoboda“ pranešė, kad atsidarius minėtą svetainę atsiranda užrašas: „Rusijo Federacijos generalinės prokuratūros sprendimu portalas Rusijos Federacijoje užblokuotas“.

Nurodoma, kad toliau veikia „Telegram“ kanalas „Ieškok savų“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Sulaikyti Rusijos kariai

Šią interneto svetainę paleido Ukrainos vidaus reikalų ministerija. Joje talpinamos Ukrainoje žuvusių Rusijos karių nuotraukos ir video, taip pat nuotraukos ir video tų, kurie pateko į nelaisvę, jų dokumentai.

Kijevo srityje esančiame Ivankivo kaime sudegė istorijos ir kraštotyros muziejus, kuriame buvo saugomi žymios ukrainiečių liaudies menininkės Marijos Primačenko darbai.

Apie šį gaisrą skelbia Ukrainos meno kolekcininkė, tyrinėtoja Ustyna Stefanchuk.

UNIAN, remdamasis Valstybinės specialiųjų ryšių ir informacijos apsaugos tarnybos skelbiama informacija, rašo, kad pastebėti naikintuvai, kurie iš Baltarusijos galimai skrenda Ukrainos link.

Kiek anksčiau pirmadienio naktį Gynybos strategijų centras perspėjo, kad yra labai didelė tikimybė, jog artimiausiomis valandomis Baltarusijos vyriausybė priims sprendimą įtraukti savo karines pajėgas į karą prieš Ukrainą.

Sekmadienį Baltarusijoje, talkinančioje Ukrainą užpuolusiai Rusijai, įvyko referendumas dėl konstitucinių pataisų, kurios panaikina šalies, kaip nebranduolinės valstybės, statusą. Tai reiškia, kad joje būtų galima dislokuoti branduolinius ginklus.