Svarbiausios naujienos
- V.Orbanas: Ukrainos derybos dėl stojimo į ES neturėtų būti tęsiamos
- Trauminė patirtis: net pusė ukrainiečių yra buvę karo zonoje
- Generolas J.V.Žukas: prie Dniepro gali būti proveržis
- Ką rašo pasaulis: ar tikrai karas Ukrainoje įstrigo aklavietėje?
- Ukrainos prezidento biuro vadovas prognozuoja galimą karo pabaigą
- Analitikai: Ukrainos kariai kairiajame Dniepro krante žengia į priekį ir užėmė svarbų kelią
- Ukrainos žvalgyba patvirtino smūgį dar dviems rusų laivams Kryme
- Laikinai okupuotame Kryme rusai mirtinai sumušė savo pulkininką ir dezertyravo
- „Bloomberg“: Ukrainos prezidento kanceliarija neigia nesutarimus tarp V.Zalužno ir V.Zelenskio
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Bloomberg“: Europa greičiausiai negalės įvykdyti savo pažado Ukrainai
17:11
Europos Sąjunga informavo valstybes nares, kad blokas tikriausiai neįvykdys savo įsipareigojimo aprūpinti Ukrainą 1 mln. artilerijos šaudmenų. O tai stipriai apsunkins Kyjivo galimybes neatsilikti nuo Rusijos gamybos apimčių, skelbia naujienų agentūra „Bloomberg“.
Su šiuo klausimu susipažinę šaltiniai pažymėjo, kad Europos išorės veiksmų tarnyba informavo diplomatus, kad ES greičiausiai neįvykdys savo pažado iki 2024 m. kovo mėn.
Pagal šių metų pradžioje parengtus planus ES įsipareigojo tiekti Ukrainai artilerijos šaudmenis per 12 mėnesių, iš pradžių naudodama turimas atsargas, o vėliau sudarydama bendrų viešųjų pirkimų sutartis ir didindama pramonės pajėgumus.
Tačiau jau praėjo daugiau nei pusė paskelbto laiko, o įvykdyta tik 30 proc. plano. Sprendžiant iš iki šiol pasirašytų sutarčių apimties, ES rizikuoja nepasiekti užsibrėžto tikslo, pažymėjo „Bloomberg“.
Šaltinių teigimu, kai kurios valstybės narės nenori atskleisti tiekimo detalių, todėl ES gali paprašyti jų pateikti daugiau informacijos apie planuojamą tiekimą, kad susidarytų išsamus vaizdas. Šis klausimas bus svarstomas kitą savaitę vyksiančiame ES gynybos ministrų susitikime.
Šaudmenų tiekimas Ukrainai tampa dar aktualesnis, nes Rusijai pavyko padidinti savo gamybos apimtis. Pasak „Bloomberg“ šaltinių, kai kurios valstybės narės per šią savaitę vykusius susitikimus pažymėjo, kad Šiaurės Korėjos tiekimas Maskvai dar kartą pabrėžia, jog ES turi būti veiksmingesnė.
Anksčiau šį mėnesį Pietų Korėja pareiškė, kad Pchenjanas į Rusiją išsiuntė daugiau kaip 1 mln. raketų.
„Ukrainai ruošiantis užsitęsusiam karui, bet koks trūkumas Europoje gali tapti kritiniu, jei JAV tiekimas ir parama taip pat sulėtės arba jei dėl kitų metų prezidento rinkimų kampanijos pasikeis laikysena“, – rašo „Bloomberg“.
Šią savaitę Pentagonas pareiškė, kad pradėjo mažinti karinę pagalbą Ukrainai, nes Kongrese vėluoja finansavimas.
Kotovskio miltelių gamykloje Rusijoje įvyko sprogimas
00:53
Apie vidurnaktį Rusijos Tambovo mieste esančioje Kotovskio ginklų miltelių gamykloje kilo galingas gaisras, pranešta „Telegram“.
Prieš prasidedant gaisrui vietos gyventojai pranešė apie sprogimo garsą.
Rusijos žiniasklaidos duomenimis, viskas esą buvo užgesinta per pusantros valandos. Gaisro plotas buvo 300 kvadratinių metrų.
Karinė žvalgyba: smūgis Kryme paskandino Rusijos desantinius laivus
00:00
Lapkričio 10 d. per naktinį smūgį Kryme nuskendo du Rusijos greitaeigiai desantiniai laivai, patvirtino Ukrainos karinė žvalgyba (HUR).
Anksčiau tą pačią dieną pasirodė pranešimų, kad, remiantis karinės žvalgybos paskelbta filmuota medžiaga, į laivus smogė, kaip atrodo, antžeminis dronas.
Karinės žvalgybos atstovas spaudai patvirtino ataką portalui „Kyiv Independent“.
Tokio modelio laivus Rusijos pajėgos naudojo įrangai ir kariams gabenti į Zmiinyj (Gyvatės) salą, kai ji buvo okupuota Rusijos, pažymėjo karinė žvalgyba.
„Nedidelis „Serna“ klasės desantinis laivas pasižymi dideliu greičiu, jame gali tilpti iki 45 tonų krovinių ir 92 ginkluoti desantininkai“, – rašė karinė žvalgyba „Telegram“ kanale.
Laivuose taip pat gali būti įrengta priešlėktuvinė gynyba „Tor-M2“ ir jie užtikrina gyvybiškai svarbią apsaugą likusiai Rusijos Juodosios jūros laivyno daliai.
Buvo gauta pranešimų apie daugybę sprogimų netoli Čornomorsko miesto Rusijos okupuotame Kryme ankstyvą lapkričio 10 d. rytą.
Liudininkai teigė, kad tikriausiai nukentėjo kareivinės.
Rusijos gynybos ministerija teigė, kad virš pusiasalio buvo numušti du bepiločiai orlaiviai.
Pajūrio miestas Čornomorske yra Krymo pusiasalio vakariniame pakraštyje, maždaug už 120 km į šiaurės vakarus nuo Simferopolio.
Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas lapkričio 8 d. sakė, kad Ukraina pasiekė „didžiulių laimėjimų“ naikindama Rusijos karinius objektus okupuotame Kryme.
Rusijos išpuolis Odesoje sužeidė 3 žmones
23:28
Lapkričio 10 d. per Rusijos ataką Odesos rajone buvo sužeisti trys žmonės, pranešė Odesos srities gubernatorius Olehas Kiperis.
Viena iš sužeistųjų, 96 metų moteris, gydoma ligoninėje, kai buvo rasta po vasarnamio griuvėsiais.
Jos būklė stabili, sakė O.Kiperis. Kiti du, 72 ir 73 metų amžiaus žmonės, buvo gydomi dėl nedidelių sužalojimų.
Oro pavojaus signalas Odesoje nuskambėjo apie 19.35 val. vietos laiku ir truko apie pusvalandį. Vietiniai „Telegram“ kanalai pranešė, kad tai buvo raketos smūgis.
Apie 21.15 val. vėl nuskambėjo perspėjimas dėl atakuojančių bepiločių orlaivių, o apie 22.15 val. nuskambėjo trečiasis vakaro perspėjimas.
Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė apie bepiločių orlaivių grėsmę iš kelių pusių: paskelbtas oro pavojus
22:33
Lapkričio 10 d. vakare Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos įspėjo apie grėsmę, kad keliuose Ukrainos regionuose gali būti naudojami atakuojantys bepiločiai orlaiviai.
Departamentas, visų pirma, pranešė apie atakos bepiločių orlaivių judėjimą šiaurės vakarų kryptimi ir grėsmę Dnepropetrovsko regionui bei atakos bepiločių orlaivių judėjimą iš Charkivo srities Poltavos srities kryptimi.
21.00 val. oro pavojus buvo paskelbtas Sumų, Kirovogrado, Mykolajivo, Poltavos, Charkivo, Dnepropetrovsko, Donecko, Zaporižios ir Chersono srityse. Vėliau prisidėjo Odesos ir Čerkasų regionai.
22:07 Kyjivo regione buvo paskelbtas oro pavojus.
Lietuva perdavė Ukrainai NASAMS raketų paleidimo sistemas ir įrangą
21:27
Lietuva perdavė Ukrainai vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų NASAMS raketų paleidimo įrenginius ir reikalingą įrangą, penktadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
„Lietuvos nupirktos NASAMS raketų paleidimo sistemos bus integruojamos į Ukrainos kariuomenė turimus ugnies valdymo vienetus, taip papildant ir išplečiant Norvegijos bei JAV padovanotų NASAMS sistemų operacinį pajėgumą. Mūsų teikiama parama tebėra svarbus Ukrainos gynybos veiksnys. Girdime Ukrainos poreikius, raginame juos išgirsti ir sąjungininkus“, – sako A.Anušauskas.
Sutartį dėl Ukrainai perduotų NASAMS raketų paleidimo įrenginių įsigijimo su Norvegijos kompanija „Kongsberg“ Gynybos resursų agentūra pasirašė šių metų birželį. Tuomet skelbta, kad Lietuva oro gynybos NASAMS paleidiklius Ukrainai perka už 9,8 mln. eurų.
Pasak KAM, prieš perduodant paleidiklius Ukrainos kariams Norvegijoje buvo surengti pilni kompleksiniai mokymai, įskaitant vairuotojų ir remontininkų kursus.
Kartu su NASAMS paleidimo įrenginiais Lietuva perdavė ir NASAMS įguloms reikalingas didelio pravažumo transporto priemones. Prie šio Lietuvos paramos prisidėjo Norvegijos gynybos ministerija, kuri papildomai Ukrainai padovanojo NASAMS raketų paleidimo sistemų palaikymo įrangą, ugnies valdymo centrus.
Paramą į Ukrainą transportavo Lietuvos kariuomenė.
KAM skelbia, kad bendra Lietuvos karinės paramos Ukrainai vertė siekia apie pusę milijardo eurų. Artimiausia planuojama Lietuvos karinė parama apima granatsvaidžių amuniciją, logistines transporto priemones ir įvairią žiemos sezonui reikalingą įrangą.
Krašto apsaugos ministras A.Anušauskas susitiko su Ukrainos prezidentu V.Zelenskiu
21:05
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas penktadienį Kyjive susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kuriam pristatė Lietuvos šiuo metu teikiamą karinę paramą ir tolesnius paramos planus.
Per susitikimą kalbėta ir apie galimybes kartu vystyti įvairius gynybos pramonės projektus, pranešė Krašto apsaugos ministerija.
„Ukrainos saugumas yra neatsiejama Euro-Atlantinio saugumo dalis, ir tik Ukrainos narystė NATO užtikrins Ukrainai saugumo garantijas bei patikimą atgrasymą nuo ekspansinės Rusijos agresijos. Ukrainos narystės NATO klausimą keliame visuose formatuose, ypač kalbantis su tais, kurie nėra didžiausi rėmėjai, nes nuo šio karo baigties priklauso ir Lietuvos bei Europos saugumas“, – pranešime sakė A.Anušauskas.
Plačiau skaitykite ČIA.
JK penkiems Bulgarijos piliečiams iškėlė bylą dėl šnipinėjimo Rusijai
20:55
Penki Jungtinėje Karalystėje sulaikyti Bulgarijos piliečiai kitais metais bus teisiami dėl kaltinimų šnipinėjus Rusijai, penktadienį nusprendė teisėjas.
Penki asmenys – 45-erių Orlinas Roussevas, 42-iejų Bizeris Dzhambazovas, 32-iejų Katrina Ivanova, 31-erių Ivanas Stoyanovas ir 29-erių Vania Gaberova – kaltinami tuo, kad kartu su kitu asmeniu, žinomu kaip Janas Marsalekas, ir kitais nežinomais asmenimis rengė sąmokslą rinkdami informaciją, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai galėtų būti naudinga Maskvai.
JK byloje J.Marsalekui kaltinimai nepareikšti.
Penki kaltinamieji Londono Centriniame Baudžiamajame Teisme (The Old Bailey) pasirodė vaizdo ryšiu.
Teisėjas Jeremy Bakeris pratęsė visų penkių kaltinamųjų suėmimą iki kovo ir paskelbė, kad teismo posėdis vyks kitų metų spalio 28 dieną. Manoma, kad teismas truks keturis mėnesius.
Kiekvienas iš jų sulaukė kaltinimo sąmokslu rinkti informaciją, kuri būtų tiesiogiai ar netiesiogiai naudinga Maskvai, siekiant padaryti žalą kitų valstybių saugumui ir interesams.
Metų pradžioje kovos su terorizmu detektyvai sulaikė minėtus penkis asmenis, įtariamus įvykdžius nusikalstamą veiką pagal Valstybės paslapčių įstatymą.
Didelė dalis įtariamo šnipinėjimo vyko užsienyje, bet buvo koordinuojama Jungtinėje Karalystėje.
Nurodoma, kad šie įtariami nusikaltimai buvo vykdomi nuo 2020-ųjų rugpjūčio 30-osios iki praėjusių metų vasario 8 dienos.
O.Roussevas, B.Dzhambazovas ir K.Ivanova vasario viduryje sulaukė kaltinimų suklastotų tapatybės dokumentų laikymu turint neteisėtų ketinimų.
Per Rusijos dronų smūgį Nikopolyje žuvo vienas žmogus, dar vienas sužeistas
20:24
Rusams apšaudant Nikopolį Ukrainos pietuose žuvo vienas žmogus ir dar vienas civilis buvo sužeistas, penktadienį per „Telegram“ pranešė pranešė Dnipropetrovsko srities gubernatorius Serhijus Lysakas, kurį cituoja ukrainiečių interneto laikraštis „The Kyiv Independent“.
Per popietę surengtą išpuolį, kurio metu buvo panaudoti du dronai kamikadzės, žuvo 67-erių moteris ir buvo sužeistas 68-erių vyras.
Vyrui buvo suteikta būtina medicininė pagalba dėl žaizdų nuo šrapnelio, sakė S.Lysakas.
Anksčiau penktadienį S.Lysakas pranešė, kad Rusijos pajėgos naktį iš sunkiosios artilerijos apšaudė Nikopolio apylinkes ir apgadino tris namus.
Antradienį į šį regioną taip pat taikėsi Rusijos kariai ir sužeidė 31-erių moterį. Atakos metu buvo naudojami ir kamikadzės dronai, ir artilerija.
Nikopolis yra prie beveik išdžiūvusio Kachovkos rezervuaro, priešais Rusijos okupuotą Enerhodaro ir Zaporižios atominę elektrinę. Jis yra nuolatinis Rusijos atakų taikinys.
Rusija teigia sužlugdžiusi Ukrainos operaciją prie Dniepro upės
20:14
Rusijos kariuomenė tvirtina, kad sutrukdė Ukrainos operaciją rytiniame Dniepro upės krante Chersono srityje pietų Ukrainoje.
Rusijos gynybos ministerijos pareiškimo nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.
„Lapkričio 9 d. Rusijos karinės grupuotės „Dnipro“ motorizuotosios šaulių kuopos, vadovaujamos vyresniojo leitenanto Zolto Arsalanovo, kariai sunaikino Ukrainos 36-osios jūrų pėstininkų brigados padalinio karius, kai šie bandė įsitvirtinti kairiajame Dniepro upės krante“, – sakoma pareiškime.
Jame priduriama, kad Rusijos pajėgos per ketvirtadienį įvykusį incidentą nukovė daugumą Ukrainos karių ir 11 jų paėmė į nelaisvę.
Pareiškime sakoma, kad dalyvavusiems rusų kariams Rusijos gynybos ministras įteikė valstybinius apdovanojimus už „drąsą ir didvyriškumą“.
Trečiadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis naujienų agentūrai „Reuters“ sakė, kad Ukrainos kontrpuolimas pamažu daro tam tikrą pažangą pietuose ir rytuose, įskaitant tai, ką jis pavadino „gerais žingsniais“ netoli Chersono srities.
Rusija grąžina deportuotą 17-metį ukrainietį paauglį iš Mariupolio
19:02
17-metis našlaitis iš Mariupolio, rusų okupantų neteisėtai deportuotas į Rusijos teritoriją, grąžinamas į Ukrainą pagal retą Kyjivo ir Maskvos susitarimą, penktadienį pranešė Ukraina ir Rusija.
Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) yra išdavęs V.Putino arešto orderį dėl kaltinimų karo nusikaltimais neteisėtai deportavus ukrainiečių vaikus.
Praėjusį pavasarį Rusijos pajėgos iš Mariupolio į Rusiją išvežė 17-metį Bohdaną Jermochiną ir, kaip ir nežinomą skaičių kitų ukrainiečių vaikų, apgyvendino rusų globėjų šeimoje.
Anksčiau šiais metais Maskva teigė, kad jis bandė pabėgti atgal į Ukrainą, bet buvo sulaikytas netoli Baltarusijos sienos.
„Bohdanas Jermochinas netrukus bus Ukrainoje!“ penktadienį socialiniame tinkle parašė Ukrainos teisių komisaras Dmytro Lubinecas.
„Oficialiai patvirtinu, kad susitarėme dėl Bohdano grįžimo į Ukrainą ir jo susijungimo su seserimi“, – pridūrė jis.
Ši žinia buvo paskelbta po to, kai jo advokatai šią savaitę Ukrainos žiniasklaidai pranešė, kad B.Jermochinui, kuriam netrukus sukaks 18 metų, Rusijoje jau įteiktas šaukimas į kariuomenę.
Maskva patvirtino, kad B.Jermochinas bus grąžintas Ukrainai.
Rusų vaiko teisių komisarė Marija Lvova-Belova, kuriai dėl priverstinio ukrainiečių vaikų perkėlimo į Rusiją TBT taip pat yra išdavęs arešto orderį, penktadienį sakė, kad paauglys išvyks iš Rusijos per trečiąją šalį susitikti su giminaite.
„Rusijos ir Ukrainos pusės susitarė dėl Bohdano ir jo sesers susitikimo trečiojoje šalyje per jo gimtadienį“, – sakė ji socialinėje žiniasklaidoje, bet susitikimo vietos nenurodė.
Šiais metais M.Lvova-Belova kelis kartus sakė, kad B.Jermochinas norėjo likti Rusijoje ir kad Ukrainos pareigūnai jį įkalbinėjo grįžti.
Tačiau penktadienį ji teigė, kad B.Jermochinas persigalvojo.
Ji taip pat sakė, kad normalu, jog jis sulaukė šaukimo į kariuomenę.
„Tokius pranešimus gauna visi tokio amžiaus Rusijos piliečiai“, – sakė ji.
Ukraina nenurodė, kada B.Jermochinas bus grąžintas į Ukrainą.
Manoma, kad nuo karo pradžios Rusija į savo teritoriją išvežė tūkstančius ukrainiečių vaikų.
Praėjusį mėnesį Rusija pareiškė, kad tarpininkaujant Katarui grąžins keturis ukrainiečių vaikus jų giminaičiams.
Kremlius: rusų kaliniai, pasiųsti kariauti Ukrainoje, išperka kaltę krauju
18:01
Rusų kaliniai, pasiųsti kariauti Ukrainoje, savo kaltę išperka krauju, penktadienį pareiškė Kremlius, atsakydamas į klausimus dėl prieštaringai vertinamo malonės suteikimo vyrui, kuris žiauriai nužudė savo buvusią merginą.
Dešimtys tūkstančių rusų, nuteistų už smurtinius nusikaltimus, įskaitant žmogžudystes ir išžaginimus, buvo užverbuoti kariauti Ukrainoje mainais į malonę ir paleidimą iš kalėjimo po tarnybos fronto linijose.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas gynė šį požiūrį po to, kai buvo pranešta, kad Vladislavas Kaniusas, nuteistas 17 metų kalėti griežtojo režimo kolonijoje už žiaurų savo buvusios merginos nužudymą, buvo paleistas į laisvę po kovų Ukrainoje.
2021 metais ši byla sulaukė tarptautinio susidomėjimo, paaiškėjus, kad V. Kaniusas kelias valandas mušė, kankino ir galų gale pasmaugė savo 23 metų buvusią partnerę Verą Pechtelevą. Ant nužudytos merginos kūno ekspertai rado 111 atskirų sužeidimų.
„Nuteistieji, taip pat ir už sunkius nusikaltimus, mūšio lauke sumoka krauju už savo nusikaltimus“, – žurnalistams sakė D. Peskovas.
„Jie išperka kaltę krauju šturmo brigadose, švilpiant kulkoms ir sviediniams“, – pridūrė jis.
Rusijos fondo, skirto palaikyti nuteistuosius ir jų šeimas, vadovės Olgos Romanovos duomenimis, Rusija tikriausiai užverbavo 100 tūkst. žmonių iš kalėjimų kariauti Ukrainoje.
Rusijos žiniasklaida pranešė apie kelis atvejus, kai po tarnybos į laisvę paleisti kaliniai įvykdė sunkius nusikaltimus, įskaitant žmogžudystes.
„Bloomberg“: Europa greičiausiai negalės įvykdyti savo pažado Ukrainai
17:11
Europos Sąjunga informavo valstybes nares, kad blokas tikriausiai neįvykdys savo įsipareigojimo aprūpinti Ukrainą 1 mln. artilerijos šaudmenų. O tai stipriai apsunkins Kyjivo galimybes neatsilikti nuo Rusijos gamybos apimčių, skelbia naujienų agentūra „Bloomberg“.
Su šiuo klausimu susipažinę šaltiniai pažymėjo, kad Europos išorės veiksmų tarnyba informavo diplomatus, kad ES greičiausiai neįvykdys savo pažado iki 2024 m. kovo mėn.
Pagal šių metų pradžioje parengtus planus ES įsipareigojo tiekti Ukrainai artilerijos šaudmenis per 12 mėnesių, iš pradžių naudodama turimas atsargas, o vėliau sudarydama bendrų viešųjų pirkimų sutartis ir didindama pramonės pajėgumus.
Tačiau jau praėjo daugiau nei pusė paskelbto laiko, o įvykdyta tik 30 proc. plano. Sprendžiant iš iki šiol pasirašytų sutarčių apimties, ES rizikuoja nepasiekti užsibrėžto tikslo, pažymėjo „Bloomberg“.
Šaltinių teigimu, kai kurios valstybės narės nenori atskleisti tiekimo detalių, todėl ES gali paprašyti jų pateikti daugiau informacijos apie planuojamą tiekimą, kad susidarytų išsamus vaizdas. Šis klausimas bus svarstomas kitą savaitę vyksiančiame ES gynybos ministrų susitikime.
Šaudmenų tiekimas Ukrainai tampa dar aktualesnis, nes Rusijai pavyko padidinti savo gamybos apimtis. Pasak „Bloomberg“ šaltinių, kai kurios valstybės narės per šią savaitę vykusius susitikimus pažymėjo, kad Šiaurės Korėjos tiekimas Maskvai dar kartą pabrėžia, jog ES turi būti veiksmingesnė.
Anksčiau šį mėnesį Pietų Korėja pareiškė, kad Pchenjanas į Rusiją išsiuntė daugiau kaip 1 mln. raketų.
„Ukrainai ruošiantis užsitęsusiam karui, bet koks trūkumas Europoje gali tapti kritiniu, jei JAV tiekimas ir parama taip pat sulėtės arba jei dėl kitų metų prezidento rinkimų kampanijos pasikeis laikysena“, – rašo „Bloomberg“.
Šią savaitę Pentagonas pareiškė, kad pradėjo mažinti karinę pagalbą Ukrainai, nes Kongrese vėluoja finansavimas.
Rusijoje 6 metus kalėti nuteista moteris, bandžiusi padegti karinės pagalbos punktą
17:01
Rusijos teismas nuteisė 20-metę moterį šešerius metus kalėti už bandymą padegti karinės pagalbos surinkimo punktą, penktadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.
Valdžia skiria ilgas laisvės atėmimo bausmes rusams, kurie kaltinami išpuoliais prieš šaukimo į kariuomenę skyrius arba bandymais sutrikdyti Maskvos karines operacijas Ukrainoje.
Valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ nurodė, kad moteris pavarde Zotova bandė padegti surinkimo punktą centrinėje Jaroslavlio srityje.
„Ji buvo nuteista šešerius metus kalėti bendrojo režimo kolonijoje“, – pranešė saugumo tarnybos, teigdamos, kad ji bandė įvykdyti teroro aktą ir veikė vieno ukrainiečių kariškio nurodymu.
Tūkstančiai žmonių Rusijoje buvo sulaikyti už protestus prieš praėjusių metų vasarį Maskvos pradėtą plataus masto invaziją į Ukrainą.
Dauguma žinomų Rusijos aktyvistų turėjo pasitraukti į užsienį arba atsidūrė kalėjimuose.
Ukraina: Rusijos kariuomenė vis dar bando apsupti Avdijivką
16:29
Rusų pajėgos vis dar bando apsupti Avdijivką ir užimti netoliese esančią strategiškai svarbią gamyklą, penktadienį pranešė Ukrainos kariuomenės atstovas.
Rytinėje Donecko srityje esantis pramonės centras tapo Ukrainos pasipriešinimo simboliu, kai 2014 metais jį trumpam užėmė prorusiškos pajėgos.
„[Rusų pajėgos] kovoja ne tik dėl gamyklos, jos neatsisakė ir savo planų apsupti Avdijivką“, – valstybinei žiniasklaidai sakė Ukrainos kariuomenės atstovas Oleksandras Štupunas.
Jo teigimu, Ukrainos pajėgos atremia rusų puolimus prieš didelę chemijos gamyklą ir iki šiol kontroliuoja objektą.
Jis nurodė, kad rusų pajėgos nuolat smogia Avdijivkai iš artilerijos pabūklų ir karo lėktuvų, ir kad per bombardavimą vėlai ketvirtadienį žuvo du civiliai gyventojai.
„Kūnai dabar yra po griuvėsiais“, – sakė O. Štupunas.
Anksčiau šią savaitę Ukrainos pareigūnai sakė, kad ruošiasi trečiajai Rusijos pajėgų, kurios pradėjo šturmuoti miestą maždaug prieš mėnesį, atakų bangai.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šią savaitę Avdijivką apibūdino kaip vieną karščiausių fronto sektorių.
Devynerius metus trunkančios kovos Avdijivką beveik visiškai sunaikino. Nors miestas kasdien apšaudomas artilerijos ugnimi, iš 30 000 gyvenusiųjų prieš karą čia vis dar liko apie 1 500 žmonių. Jie daugiausia glaudžiasi rūsiuose, paverstuose slėptuvėmis.
JAV generolas: Ukraina iš mūšio lauko išvedė 17 tūkst. rusų karių ir nepaleido nė šūvio
16:19
Rusijos agresijos karas Ukrainoje neskaičiuoja nei karinės technikos, nei gyvybinės jėgos nuostolių. Tačiau ne visi mūšiai gali būti laimėti tik pasitelkus jėgą. Jungtinių Valstijų kariuomenės specialiųjų pajėgų generolas Jonathanas Braga pabrėžė, kad Ukraina, anaiptol nei Rusija, savo tikslams pasiekti fronto linijoje naudojasi ne tik kulkomis ir bombomis.
Nuo plataus masto invazijos pradžios tiek Rusija, tiek Ukraina mūšio lauke patyrė drakoniškų nuostolių. Skaičiuojama, kad Maskvos pajėgos prarado pozicijas Ukrainoje ir paliko tūkstančius vienetų sunaikintos artilerijos, šarvuočių ir kitos technikos.
Tačiau Ukraina karui su Rusija pasitelkia visas įmanomas priemones. Ukrainos gynybos žvalgyba ne kartą pasidalijo pranešimais apie tai, kaip dalis Rusijos karių buvo pervilioti į Kyjivo pusę.
Plačiau skaitykite ČIA.
JAE ketina apriboti ES dvejopos paskirties prekių reeksportą į Rusiją
16:17
Jungtiniai Arabų Emyratai ketina apriboti prekių, kurios gali būti naudojamos kariniams tikslams, reeksportą iš Europos Sąjungos į Rusiją, skelbia agentūra „Bloomberg“ ir Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“.
„Bloomberg“ cituoja su situacija susipažinusius neįvardytus asmenis, kurių teigimu, tai jiems patvirtino Abu Dabio oficialūs pareigūnai, pabrėždami, jog JAE pasiryžę riboti dvejopos paskirties prekių tiek eksportą, tiek ir reeksportą į konflikto zonas.
Anot „Bloomberg“ pašnekovų, tokias pats priemones svarsto ir Ankara, tačiau tiek Turkijos prekybos ministerijos, tiek ir Europos Komisijos atstovai komentuoti situaciją atsisakė.
Turkija, JAE ir daugelis Vidurio Azijos valstybių yra tarp šalių, kurias Rusija naudoja kaip kelią Vakarų sankcijoms apeiti.
V.Orbanas: Ukrainos derybos dėl stojimo į ES neturėtų būti tęsiamos
16:13
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas penktadienį pareiškė, kad nepritaria tolesnėms deryboms dėl būsimos Ukrainos narystės Europos Sąjungoje, taip dar kartą parodydamas, kad jo šalis gali tapti pagrindine kliūtimi Kyjivo siekiui prisijungti prie bloko.
„Ukraina jokiu būdu nėra pasirengusi derėtis dėl savo ambicijų įstoti į Europos Sąjungą, – sakė V. Orbanas. – Aiški Vengrijos pozicija yra ta, kad derybos neturi prasidėti.“
V.Orbano vyriausybė atsisakė tiekti Ukrainai ginklus karui su Rusija ir grasino vetuoti ES finansinės pagalbos Kyjivui paketus. Ji taip pat kaltina Kyjivą pažeidus etninių vengrų Vakarų Ukrainoje teises vengrų kalbos vartojimo mokyklose apribojimu.
Vengrija taip pat ilgai kovoja su ES dėl įtariamų teisinės valstybės principo ir žmogaus teisių standartų pažeidimų, dėl kurių įšaldytos milijardinės lėšos iš ES.
V.Orbanas neigė, kad Vengrijos nepritarimas Ukrainos deryboms dėl narystės ES yra susijęs su įšaldytomis lėšomis, ir stengėsi išsklaidyti įtarimus, kad jo vyriausybė balsavimu dėl Ukrainos siekė daryti spaudimą ES, kad ši išmokėtų lėšas.
Jis pridūrė, kad jo vyriausybė nesutiks su ES spaudimu paremti Ukrainos narystės paraišką mainais į lėšų išmokėjimą.
Trauminė patirtis: net pusė ukrainiečių yra buvę karo zonoje
16:02
Dėl plataus masto Rusijos invazijos beveik pusė ukrainiečių yra patyrę, ką reiškia atsidurti karo zonoje. Tai rodo Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos Sociologijos instituto užsakymu sociologinės grupės „Reitingas“ atliktos apklausos, kurią pateikė UNIAN, rezultatai.
Apklausa parodė, kad 44 proc. apklaustų ukrainiečių turi patirties, susijusios su buvimu karo veiksmų zonoje viename ar kitame vaidmenyje.
Aukštą stresinės būsenos lygį dabar išgyvena 10 proc. respondentų. Padidėjęs streso lygis konstatuojamas 21 proc. respondentų. Likusieji 69 proc. „demonstruoja normalų psichologinio streso lygį“, rodo apklausa.
Pažymima, kad tradiciškai pagrindiniai streso neutralizavimo ištekliai yra bendravimas po darbo, laisvalaikis ir pats darbas.
Apklausa visoje Ukrainoje (išskyrus okupuotas Krymo ir Donbaso teritorijas) atlikta 2023 m. spalio 6-10 d. mišriuoju metodu. Galutinę imtį sudaro 2 767 respondentai nuo 18 iki 69 metų amžiaus, kurie naudojasi išmaniuoju telefonu (maždaug 74 roc. suaugusių Ukrainos gyventojų) ir šiuo metu yra Ukrainoje. Imties paklaida ±2,1 proc. punkto.
NATO vadovas: turime pasiruošti ilgam karui
15:51
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas interviu metu naujienų agentūrai DPA pareiškė, kad tikisi, jog Ukrainos ginkluotosios pajėgos padarys pažangą kovoje su Rusija, tačiau perspėjo, kad pažanga bus sunki.
„Turime būti pasirengę ilgai kelionei. Karai iš prigimties yra nenuspėjami. Tikrai žinome, kad tai, kas vyksta prie derybų stalo, neatsiejama nuo padėties mūšio lauke“, – kalbėjo J.Stoltenbergas.
Pasak NATO generalinio sekretoriaus, tik karinės paramos dėka Ukraina išliks suverenia ir demokratine valstybe, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas supras, kad mūšio lauke jis negali laimėti.
Komentuodamas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado Valerijaus Zalužnio straipsnį, kuriame jis rašė, kad karas pateko į aklavietę, J.Stoltenbergas sakė, kad visada buvo aišku, jog padėtis bus sudėtinga.
„Mes žinojome, kad Rusija jau kelis mėnesius rengė gynybines linijas – su minomis, su tankų tranšėjomis, su daugybe gynybinių pozicijų“, – teigė NATO vadovas.
Tačiau Ukrainos kariai „sugebėjo padaryti pažangą ir išlaisvinti daugiau teritorijos“, pabrėžė J.Stoltenbergas.
Dieną prieš tai Čekijos prezidentas Petras Pavelas pareiškė, kad dabartinė padėtis fronte nerodo, jog Ukraina galėtų įgyti karinį pranašumą. Jis mano, kad laikas yra palankus Rusijai ir kad derybos galėtų prasidėti kitais metais.
Gandai apie atsistatydinimą: Kyjivas atsakė, kas laukia V.Zalužno
15:07
Antradienį vienas iš Ukrainos Rados deputatų socialiniuose tinkluose pasidalijo nerimo sukėlusia žinute, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado Valerijaus Zalužno laukia atsistatydinimas iš pareigų.
Nors vėliau tą įrašą jis ištrynė, po praeitą savaitę žurnale „The Economist“ paskelbtos V.Zalužno esė lieka daug neatsakytų klausimų, dėl generolo ateities.
Po minėto straipsnio publikavimo pasklido gandai apie skilimą Ukrainos politinėje ir karinėje vadovybėje. Tačiau Ukrainos prezidento kanceliarija paneigė, kad tarp Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado Valerijaus Zalužno yra kokių nors nesutarimų, skelbia naujienų agentūra „Bloomberg“.
Teigiama, kad peno šiems gandams suteikė ir V.Zelenskio pareiškimas, kad, priešingai nei savo straipsnyje dėstė V.Zalužnas, jokios aklavietės karo lauke nėra.
Plačiau skaitykite ČIA.
Savanorių korpusas likvidavo Rusijos saugumo tarnybos pareigūną
14:34
Rusijos Briansko srityje apšaudytas Rusijos pasieniečių automobilis. Per išpuolį žuvo Federalinės saugumo tarnybos pulkininkas leitenantas, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ skelbia Rusijos savanorių korpusas.
Pasak kanalų "Astra“ ir „Baza“, išpuolis įvyko ketvirtadienį apie 16 val. prie Ulyčios kaimo. Nenustatytas asmuo iš šaulių ginklų apšaudė Rusijos saugumiečių automobilį. Teigiama, kad logistikos skyriaus viršininko pavaduotojas pulkininkas leitenantas Serhijus Shatas nuo sužeidimų mirė vietoje.
Vėliau Rusijos savanorių korpusas, Ukrainos pusėje kovojantis su Rusijos pajėgomis, paskelbė apie sėkmingą operaciją Briansko srityje. Akivaizdu, kad kovotojai patvirtino, jog būtent jie prisidėjo prie pareigūno likvidavimo.
„RSK diversinė ir žvalgybinė grupė buvo pakeliui į tikslą ir sėkmingai sunaikino priešo transporto bazę Briansko srityje. Tikslo kontrolės vaizdo įrašas bus paskelbtas vėliau“, – sakoma pareiškime.
Rusija nuožmiai apšaudė Chersono sritį
13:58
Ukrainos generalinė prokuratūra pasidalijo kadrais, kuriuose užfiksuoti Rusijos kariuomenės rytą įvykdyto Chersono srities bendruomenės puolimo padariniai.
Prokuratūra pažymėjo, kad rusai įvykdė dar vieną nusikaltimą prieš ukrainiečius apie 10.30 val. ryto, atidengdami artilerijos ugnį į priemiesčius. Dėl Rusijos atakos žuvo 69 metų vietos gyventojas.
Dar vienas pagyvenęs vyras patyrė sužalojimus dėl skeveldrų.
„Jis vidutinio sunkumo būklės paguldytas į ligoninę“, – sakoma Generalinės prokuratūros pranešime.
Savo ruožtu institucija iškėlė bylą Rusijai dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo kartu su tyčine žmogžudyste.
Laikinai okupuotame Kryme rusai mirtinai sumušė savo pulkininką ir dezertyravo
13:19
Ukrainos gynybos žvalgyba skelbia, kad lapkričio 1 d. laikinai okupuotame Simferopolyje Rusijos Pietų karinės apygardos 8-osios armijos 20-osios motorizuotosios šaulių divizijos, priklausančios Pietų karinei apygardai, mobilizuota karių grupė sunkiai sužalojo pulkininką Musurbekovą.
Teigiama, kad tuo metu jis ėjo pulko vado pavaduotojo pareigas.
Po kelių dienų, lapkričio 7 d., Simferopolio ligoninėje konstatuota, kad pulkininkas Musurbekovas nuo patirtų sužalojimų mirė.
Nužudymu įtariami Rusijos kariškiai tą pačią dieną, persirengę civiliais, paliko savo dalinio dislokacijos vietą Simferopolio rajone ir pabėgo į Rusijos Krasnodaro kraštą.
CNN: šią žiemą rusams teks sunki užduotis norint išvesti Ukrainą iš rikiuotės
12:49
Šią žiemą rusams bus daug sunkiau smarkiai pakenkti Ukrainos energetikos sistemai, nes Ukraina dabar turi galingesnę priešlėktuvinės gynybos sistemą, o energetikos sektorius visus metus ruošėsi atakų atnaujinimui, reportaže iš Ukrainos skelbia žiniasklaidos grupė CNN.
Straipsnyje cituojama Ukrainos gynybos žvalgybos vado pavaduotojo Vadimo Skibitskio nuomonė, kuris ribotus Ukrainos priešlėktuvinės gynybos pajėgumus pavadino viena iš priežasčių, dėl kurių Rusija pernai galėjo lengvai smogti elektros tinklams. Jo nuomone, dabar rusams bus sunkiau pasiekti savo tikslą.
„Rusai gali naudoti raketinių ginklų ir atakos bepiločių orlaivių derinį. Tai tikrai nebus tokios pat primityvios atakos kaip pernai. Rusams bus sunku pasiekti rezultatų – mes taip pat ruošiamės ir suprantame, kaip jie veikia“, – aiškino jis.
Energetikos sektorius taip pat atliko savo darbą, pasinaudodamas vasaros pertrauka, kai rusai smūgiavo grūdų infrastruktūrai, taip suteikdami elektros tinklams laikiną pertrauką.
„Atkūrėme, ką buvo galima atkurti, nusipirkome atsarginę įrangą ir įrengėme apsaugas aplink elektrines. Praėjusią žiemą mums padėjo ryžtas. Šią žiemą esame stipresni, o mūsų žmonės labiau patyrę“, – CNN sakė „DTEK“ bendrovės generalinis direktorius Maksimas Timčenka.
Aplink svarbiausius energijos skirstymo tinklo objektus įrengtos fizinės užtvaros – smėlio maišai, pritvirtinti metaliniais narvais, kurie teoriškai turėtų apsaugoti nuo raketų nuolaužų ir atakos dronų.
„Mūsų tikslas – padaryti Rusijos raketų ir dronų atakas tokias neveiksmingas, kad priešas atsisakytų šios idėjos. Žinoma, oro gynyba yra pagrindinis energetikos infrastruktūros apsaugos elementas“, – pokalbyje su CNN pabrėžė bendrovės „Ukrenerho“ valdybos pirmininkas Volodymyras Kudryckis.
Bendrovė taip pat parengė įrangos rezervus, apmokė remonto brigadas ir dispečerius, kad jie galėtų likviduoti galimų atakų padarinius bei sukūrė atsargines elektros energijos tiekimo grandines vartotojams.
Bendrovė „Ukrenergo“ tikina, kad sugebėjo ištaisyti dalį praėjusių metų žalos ir yra pasirengusi žiemą tiekti didesnį elektros energijos kiekį. Tačiau, pasak V.Kudryckio, gali prireikti ne vienerių metų, kol bus visiškai atkurta elektros energijos sistema.
Anksčiau pranešta, kad Rusija jau pradėjo „zonduoti“ Ukrainos priešlėktuvinės gynybos sistemą dėl galimybės smogti energetikos objektams. Pastarosiomis savaitėmis energetikos infrastruktūros objektus rusai atakavo 60 kartų, naudodami įvairių rūšių ginklus.
Sprogimas Mariupolyje: susprogdintas rusų pareigūno automobilis
12:40
Penktadienį laikinai okupuotame Mariupolyje įvyko sprogimas. Pasak Mariupolio mero patarėjo Petro Andriuščenkos, buvo susprogdintas vietos pareigūno automobilis.
„Mariupolyje įvyko sprogimas. Metalurhivo prospekte susprogdintas vieno iš okupacinio korpuso policininkų automobilis“, – susirašinėjimo platformoje „Telegram“ rašė jis.
P.Andriuščenka pažymėjo, kad ryte Mariupolio pasipriešinimo judėjimas pranešė, jog „jau įteikė dovaną“ vadinamajai „policijai“ Policijos dienos Rusijoje proga.
„Pažiūrėsime, ar tai paskutinė šios dienos staigmena. Pagaliau geros žinios iš miesto“, – pareiškė mero patarėjas.
Pastaruoju metu rusų pusėje dirbantys pareigūnai aktyviai likviduojami ne tik Rusijoje, bet ir okupuotose Ukrainos teritorijose.
Trečiadienį Luhanske įvyko sprogimas. Buvusio rusų "liaudies milicijos“ vadovo Michailo Filiponenkos automobilis sprogo, o jis žuvo incidento metu. Vėliau už sprogimą atsakomybę prisiėmė Ukrainos gynybos žvalgyba ir pagrasino susidorosianti su visais išdavikais.
Ketvirtadienį laikinai okupuotame Skadovske, Chersono srityje, nugriaudėjo sprogimai, nes buvo smogta į Rusijos karių susitelkimo vietą. Vėliau paaiškėjo, kad dėl išpuolio visiškai sugriautas pastatas, kuriame buvo įsikūrę aukšti Rusijos tyrimų komiteto pareigūnai.
Generolas J.V.Žukas: prie Dniepro gali būti proveržis
12:12
Ukraina pastaruoju metu stiprina savo pozicijas kairiajame (rytiniame) Dniepro upės krante, kur permeta vis daugiau karių ir technikos, sako buvęs Lietuvos kariuomenės vadas atsargos generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas.
„Prie Chersono pavyko ukrainiečiams padaryti placdarmą, ten išsikėlė jūrų pėstininkai, bataliono dydžio padalinys, ir permetama šarvuotoji technika. Tai rimtesnis taktinis laimėjimas, nes ukrainiečiai pasistūmė keliolika kilometrų į kairiojo Dniepro kranto teritoriją. Galbūt čia pavyks pasiekti kokį nors proveržį“, – 15min laidoje „Kas naujo fronte“ penktadienį sakė generolas.
Visą laidą „Kas naujo fronte“ 15min portale ir jutubo paskyroje žiūrėkite 13 val.
„Patrankų mėsa“ paversti rusų kaliniai ištrūkti iš fronto turi dvi galimybes: nė viena nevilioja
11:31
Tūkstančiai Rusijos kalinių sutiko prisijungti prie karo prieš Ukrainą, tikėdamiesi ištrūkti iš kalėjimo belangės ir užsidirbti pinigų. Daugelis šių žmonių žuvo arba buvo sužeisti, tačiau tie, kurie tikėjosi, kad pasibaigus jų tarnybos sutartims bus atleisti nuo anksčiau gautų bausmių, dabar masiškai patiria vis didesnį spaudimą pratęsti sutartis ir tęsti kovą arba vėl būti įkalinti.
Toks likimas ištiko dešimtis buvusių kalinių iš Sibiro, kurie buvo užverbuoti karui. Grupė kalinių, anksčiau su Rusijos Gynybos ministerija pasirašiusių šešių mėnesių trukmės sutartis dėl dalyvavimo kare prieš Ukrainą, pasibaigus sutarties galiojimo laikui atsisakė jas pratęsti.
Iš pradžių jiems buvo daromas spaudimas ir grasinama, bet galiausiai jie buvo perkelti į nelegalų kalėjimą vadinamojoje Luhansko liaudies respublikoje, kurią Rusija yra aneksavusi ir laiko savo teritorija. Šiame kalėjime laikomi Rusijos okupacinės kariuomenės kariai, atsisakę dalyvauti „specialiojoje karinėje operacijoje“ – taip Rusija vis dar vadina karą prieš Ukrainą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos prezidento biuro vadovas prognozuoja galimą karo pabaigą
11:16
Nors šiuo metu nežinoma, kada baigsis Rusijos agresijos karas Ukrainoje, tačiau, palyginti su 100 m bėgimu, Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau įveikė 70 metrų, skelbia naujienų agentūra „RBC-Ukraine“, cituodama Andrijaus Jermako interviu su žurnaliste Natalija Mosejčiuk.
Prezidento kanceliarijos administracijos vadovas pažymėjo, kad niekas nežino, kada karas baigsis. Tačiau, pasak jo, tai įvyks labai staiga.
„Būtent tai ir daroma. Tam įtakos turi daug veiksnių. Bet vis dėlto, jei palygintume su 100 metrų bėgimu, manau, kad mes jau nubėgome 70 metrų. Bet šie paskutiniai 30 yra patys sunkiausi“, – pabrėžė A.Jermakas.
Anksčiau prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Ukraina yra paskutiniame karo etape, bet jis gali būti pats sunkiausias. Tačiau kariniai ekspertai nesutaria dėl dabartinio karo Ukrainoje etapo.
Pasak Informacinio pasipriešinimo grupės karinio ir politinio eksperto Oleksandro Kovalenko, tai nėra paskutinis karo etapas, o tik jo vidurys.
„Galbūt nuskambės kiek ciniškai, bet aš į karą žiūriu matematiškai. Žiūriu į priešakines pozicijas, karių skaičių, pajėgumus ir jėgų bei priemonių santykį. Ir, mano nuomone, sunkiausia karo dalis dar tik laukia. Geriausiu atveju esame kažkur per vidurį“, – aiškino jis.
Pasak eksperto, sunkiausia karo dalis greičiausiai bus tada, kai Ukrainos ginkluotosios pajėgos išlaisvins kairįjį Chersono srities krantą ir Zaporižios sritį.
„O tada mes atsidursime fronto linijoje su Donecko ir Luhansko sritimis. Ir spręsime dėl tolesnių veiksmų laikinai okupuotame Kryme. Štai čia prasidės sunkiausia dalis. Kol kas esame per vidurį. Tai mano asmeninė nuomonė“, – apibendrino O.Kovalenko.
„Bloomberg“: Ukrainos prezidento kanceliarija neigia nesutarimus tarp V.Zalužno ir V.Zelenskio
10:59
Ukrainos prezidento kanceliarija paneigė, kad tarp Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado Valerijaus Zalužno yra kokių nors nesutarimų, skelbia naujienų agentūra „Bloomberg“.
Gandai apie „skilimą“ vadovybėje pasirodė po to, kai vyriausiasis vadas parašė esė leidiniui „The Economist“, kurioje teigė, kad Rusijos karas prieš Ukrainą tampa poziciniu karu ir pasiekė aklavietę.
Pasak „Bloomberg“, alyvos į ugnį įpylė priešingas Volodymyro Zelenskio pareiškimas, kad jokios aklavietės nėra. Prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas pažymėjo, kad „prezidentas pateikė itin svarbų paaiškinimą“.
„Nematau jokių nesutarimų ar konfliktų aukščiausios karinės ir politinės vadovybės lygmeniu“, – sakė jis.
Prezidento kanceliarijos pareigūnas pabrėžė, kad V.Zelenskis beveik kasdien palaiko ryšį su V.Zalužnu. Pasak jo, pastaraisiais mėnesiais jų bendravime neįvyko jokių pokyčių. Prezidentas ir kariuomenės vadas toliau aptaria šalies karinės strategijos korekcijas.
Tuo pat metu kitas asmuo iš V.Zelenskio aplinkos, kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga, „Bloomberg“ žurnalistams prezidento ir vyriausiosios karinės vadovybės santykius apibūdino kaip visai kitokį pasaulį nei žiniasklaidoje pasirodančios „skambios antraštės“.
Lapkričio pradžioje leidinys „The Washington Post“ rašė, kad po kelis mėnesius trukusio smarkaus kontrpuolimo įtampa tarp Ukrainos vyriausiosios vadovybės netikėtai persimetė į viešąją erdvę.
Tuo pat metu vienas iš prezidento padėjėjų pareiškė, kad V.Zalužno komentarai žiniasklaidai „palengvina Rusijos darbą“.
„Po 20 mėnesių karo anksčiau nepajudinamoje Ukrainos nacionalinėje vienybėje pradeda ryškėti vieši įtrūkimai“, – pažymėjo „The Washington Post“ straipsnio autoriai.
Savanoris: Avdijivkos gyventojai verčiau žus nuo skeveldros nei išvažiuos
10:49
Rusijos pajėgos Avdijivkos puolimą suintensyvino praėjusį mėnesį. Karybos ekspertai tiki, jog tai ženklas, kad Rusijai žūtbūt reikalinga kokia nors pergalė. Prie miesto verda nuožmios kovos, jis nuolatos apšaudomas, tačiau jame vis dar yra gyventojų. Savanoris Vitalijus Žučkovas, kuris saujelei vietinių pristato vandens, vaistų, maisto ir drabužių bei padeda kai kuriems evakuotis, naujienų agentūrai „Unian“ papasakojo apie žmonių motyvus likti griuvėsiuose.
Pasak jo, šiuo metu į Avdijivką veda vienas vienintelis kelias, kuris yra nuolatos apšaudomas. Savanoriai yra stabdomi kontrolės punktuose, dažnai jiems neleidžiama pravažiuoti, nes kyla didelis pavojus jų gyvybėms.
„Kariškiai sako, kad esame pamišę. Bet mes prasiskiname kelią“, – kalbėjo vyras.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos žvalgyba patvirtino smūgį dar dviems rusų laivams Kryme
10:42
Ukrainos gynybos žvalgyba patvirtino smūgį dar dviems mažiems Rusijos Juodosios jūros laivyno desantiniams laivams. Kariškiai taip pat pasidalijo atakos į rusų taikinius akimirkomis.
Pasak Ukrainos gynybos žvalgybos, buvo smogta „Serna“ klasės laivams su įgula ir pakrautiems šarvuočiais.
Šio tipo laivus Rusija aktyviai naudojo per Gyvačių salos okupaciją karinei įrangai ir kariams perkelti.
Negana to, rusai laivuose dislokavo priešlėktuvines raketų sistemas „Tor-m2“, kad užtikrintų mobilią priedangą savo grupuotei saloje ir Juodojoje jūroje.
„Serna“ klasės mažieji desantiniai laivai pasižymi dideliu greičiu, gali gabenti iki 45 tonų krovinių ir 92 ginkluotus karius.
Rusai šiuos laivus naudoja išlaipinti pažangioms jūrų pajėgų grupėms arba jas evakuoti. O atsižvelgiant į tai, kad po Ukrainos saugumo ir gynybos pajėgų atakų rusai praktiškai neturi laivų priešlėktuvinės gynybos sistemų, tokie laivai su įmontuotomis gynybos sistemomis tarnavo kaip priedanga irJuodosios jūros laivyno laivams reidų metu.
Tačiau, Ukrainos žvalgybos duomenimis, šis rusų sumanymas dabar žlugo.
Praėjusią naktį keliose laikinai okupuoto Krymo gyvenvietėse girdėjosi sprogimai.
Vietiniai susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalai pranešė, kad keli smūgiai užfiksuoti Čornomorske. Jų teigimu, buvo smogta kareivinėms.
Triukšminga buvo ir laikinai okupuotoje Feodosijoje. Pasirodė pranešimų, kad dronai smogė naftos saugyklai. Tuo pat metu Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad Rusijos kariai tą naktį virš Krymo sunaikino du dronus.
Tačiau vėliau, komentuodamas situaciją naujienų agentūrai „RBC-Ukraine“, Ukrainos gynybos žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas teigė, kad į du rusų desantinius laivus buvo pataikyta Čornomorsko kaime ir kad Rusijos aukos tikslinamos.
Milžiniškas gaisras Vinycioje gesintas visą naktį
10:23 Atnaujinta 10:23
Katvirtadienį vakare Vinycioje kilo didelis gaisras. Ugnis apėmė Gontų gatvėje esančius sandėlius, kuriuose buvo laikomos laminuotos grindys.
Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos duomenimis, gaisro plotas siekė apie 1 000 kv.m.
„Gelbėtojai daro viską, kas įmanoma, kad ugnis neišplistų į netoliese esančius metalinius angarus. Gaisras buvo lokalizuotas 22.40 val.“, – ketvirtadienį pažymėjo tarnyba.
Gaisro gesinimo operacijose iš viso dalyvavo 43 personalo nariai ir 12 specialiosios technikos vienetų.
Penktadienį ryte Nepaprastųjų situacijų tarnyba pranešė, kad gaisro gesinimas truko visą naktį.
„Lapkričio 10 d. 8.00 val. gaisras Vinycios miesto Gontų gatvėje buvo užgesintas. Šiuo metu tarnybos padaliniai ardo konstrukcijas“, – sakoma pranešime.
Gelbėtojai pažymėjo, kad gaisro priežastis ir nuostoliai tebėra nustatinėjami.
Ką rašo pasaulis: ar tikrai karas Ukrainoje įstrigo aklavietėje?
10:05
Prie dviejų metų riboženklio grėsmingai artėjantis Rusijos agresijos karas Ukrainoje nepalaužė ukrainiečių ryžto pasiekti pergalę. Tačiau vis dažniau prabylama apie aklavietę, kurioje įstrigo proveržis, lauktas Ukrainos gynėjų, visuomenės ir ypač jos sąjungininkų, priimančių sprendimus dėl tolesnio karinės pagalbos tiekimo.
Ar tikrai Ukrainos kontrpuolimas pasiekė aklavietę? Ką gali padaryti Ukraina, kad priartėtų prie trokštamos pergalės? O galbūt jau metas ieškoti kelių į derybas ar susitarimą? Tradicinėje 15min spaudos apžvalgoje pateikiame, ką apie tai rašo pasaulio žiniasklaidos leidiniai.
Kaip vasaros pradžioje pareiškė tuometinis Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, Ukrainos kontrpuolimas labiausiai nuvils tuos, kurie turės nepamatuotų lūkesčių. Panašu, jog tokių vilčių turėjo tiek karybos analitikai, tiek Kyjivą remiančių šalių vadovai.
Kol dar Ukrainos nesukaustė žiema, kontrpuolimas toliau aktyviai vyksta ne viena kryptimi: ukrainiečių karinė technika užfiksuota laikinai okupuotame kairiajame Dniepro krante, jie užsispyrusiai gina Avdijivką, kurią rusai įsigeidė užgrobti, kad pademonstruotų bent nedidelę pergalę fronte, Ukrainos kariai ir toliau laiko Bachmutą bei rengia sumanius išpuolius Rusijos užnugaryje. Tačiau to negana.
Plačiau skaitykite ČIA.
Per Ukrainos ataką Kryme nukentėjo du greitaeigiai rusų desantiniai kateriai
09:44
Rusijos okupuotame Kryme – Černomorsko kaime dėl atakos nukentėjo du greitaeigiai rusų okupantų desantiniai kateriai.
Rusijos nuostoliai Ukrainoje padidėjo dėl Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vykdytos operacijos, rašo „Suspilne“ , remdamasi savo šaltinių informacija.
„Černomorsko kaime... buvo smogta dviem rusų greitaeigiams desantiniams kateriams. Pasak šaltinių... operaciją vykdė Vyriausioji žvalgybos valdyba“, – pažymima pranešime.
Lapkričio 10 d. rytą žiniasklaida pranešė, kad Rusijos okupantų kareivinėms Černomorske buvo suduoti du smūgiai. Pranešta, kad rusai valo griuvėsius. Be to jūroje dirbo narai. Pažymėta, kad galėjo būti atakuoti okupantų laivai.
Rusijos Federacija jau patyrė rimtų nuostolių laivyne. Buvo likviduota 20 laivų (katerių) ir vienas povandeninis laivas. Rusai taip pat neteko savo Juodosios jūros laivyno flagmano – raketinio kreiserio „Moskva“.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
09:23 Atnaujinta 10:12
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą likvidavo 800 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos gyvosios jėgos nuostolis siekia 309,5 tūkst. žmonių.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikintas vienas tankas, 3 šarvuotosios kovos mašinos, 14 artilerijos sistemų, 2 daugkartinio paleidimo raketų sistemos, viena priešlėktuvinė raketų sistema, 23 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetai, vienas specialiosios įrangos vienetas.
Ukrainos gynėjai taip pat numušė 2 rusų bepiločius orlaivius.
V.Putinas apsilankė kariniame štabe, prižiūrinčiame operacijas Ukrainoje
09:09
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas naktį netikėtai apsilankė Rostove prie Dono esančiame kariniame štabe, prižiūrinčiame puolimą Ukrainoje, penktadienį pranešė Kremlius.
Tai antrasis jo vizitas šiame Rusijos pietvakarių mieste per mažiau nei mėnesį.
Ketvirtadienį baigęs oficialų vizitą Kazachstane, V. Putinas apsilankė Rusijos ginkluotųjų pajėgų štabe Rostove prie Dono, sakoma Kremliaus pranešime.
Jį lydėjo gynybos ministras Sergejus Šoigu ir karinių operacijų Ukrainoje vadas Valerijus Gerasimovas, nurodoma jame bei priduriama, kad šalies vadovui buvo parodyta nauja karinė įranga ir jis buvo informuotas apie karines operacijas Ukrainoje.
Paskutinį kartą Rostove prie Dono V. Putinas lankėsi spalio pabaigoje, kai vedė derybas su kariuomenės pareigūnais dėl karo Ukrainoje.
Naktį Ukraina numušė keturis iš penkių Rusijos paleistų dronų
08:38
Naktį, Rusijos okupantai surengė dar vieną oro antskrydį prieš Ukrainą, panaudodami 5 „Shahed-136/131“ tipo atakos bepiločius orlaivius. Priešlėktuvinės gynybos pajėgos ir priemonės sunaikino 4 priešo bepiločius orlaivius kamikadzes.
Tai pažymėta Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo rytiniame pranešime apie padėtį dėl Rusijos invazijos penktadienį, lapkričio 10 d. Pasak pranešimo, per pastarąją parą priešas surengė 2 raketų ir 26 oro smūgius, taip pat atliko 62 atakas iš daugkartinio paleidimo raketinių sistemų į mūsų karių pozicijas ir apgyvendintas vietoves.
Dėl Rusijos teroristinių atakų, deja, yra žuvusių ir sužeistų civilių gyventojų. Buvo sugriauti ir apgadinti privatūs gyvenamieji pastatai ir kita civilinė infrastruktūra.
Per pastarąją parą Ukrainos gynybos pajėgų aviacija sudavė 4 smūgius vietovėse, kuriose sutelktas priešo personalas, ginkluotė ir karinė technika.
Raketinių pajėgų daliniai pataikė į 2 valdymo punktus, 4 artilerijos ginklus ir priešo elektroninės žvalgybos stotį.
Analitikai: Ukrainos kariai kairiajame Dniepro krante žengia į priekį ir užėmė svarbų kelią
07:29
Rusijos kariuomenės vadams gali būti sudėtinga perdislokuoti kovinės parengties pastiprinimą, kad galėtų reaguoti į Ukrainos operacijas rytinėje Chersono srityje.
Tai teigiama JAV Karo tyrimų instituto (ISW ) pranešime. Ekspertai pažymi, kad taip yra dėl personalo trūkumo ir būtinybės vienu metu gintis vakarinėje Zaporižios srities dalyje ir remti puolamąsias operacijas Rytų Ukrainoje.
Analitikai, remdamiesi Rusijos kariniais tinklaraštininkais, pažymi, kad Ukrainos pajėgos „nustatė kontrolę“ naujose pozicijose Krynkuose (30 km į šiaurės rytus nuo Chersono miesto ir 2 km nuo Dniepro upės) ir vykdo Rusijos pozicijų puolimą į pietus ir pietvakarius nuo gyvenvietės punkto. Taip pat pranešama, kad Ukrainos pajėgos pasistūmėjo miškingose vietovėse į pietus nuo Krynkų.
Ukrainos karo stebėtojas Konstantinas Mašovecas teigė, kad nuo lapkričio 9 d. Ukrainos kariai nuolat kontroliuoja pozicijas nuo Antonovo geležinkelio tilto (į šiaurę nuo Poymos) iki Antonovo plento tilto (į šiaurę nuo Oleški). Ukrainos ginkluotosios pajėgos taip pat mažiausiai dviejuose rajonuose atkirto kelią Oleški-Naujoji Kachovka (53 km į šiaurės rytus nuo Chersono miesto).
„Rusijos vadovybė tikriausiai susidurs su dideliais sunkumais perskirstydama dalinius iš kitų fronto sektorių, jei santykinai nepajėgios rusų formuotės ir šiuo metu nepanaudotos pajėgos Chersono kryptimi bus nepakankamos atsakyti į Ukrainos operacijas rytiniame Dniepro krante“, – rašoma pranešime.
Analitikai mano, kad didelės 7-osios oro desantininkų divizijos ar kitų Rusijos okupantų formuočių ir dalinių dalies perdislokavimas iš Zaporižios srities vakaruose greičiausiai sutrikdytų Rusijos gynybines operacijas šioje srityje.
„Rusija toliau telkia pajėgas, kad palaikytų puolimo pastangas prie Avdijivkos, ir lokalizuoja puolamąsias operacijas Charkivo ir Luhansko srityse“, – teigė ISW.
Analitikai mano, kad bet koks galimas Rusijos perdislokavimas į Chersono ašį greičiausiai pakenktų Rusijos gebėjimui remti kitas operacijas ir pastangas.
Kitos svarbios analitikų įžvalgos:
- Tikėtina, kad pastarosiomis dienomis Rusijos pajėgos pradėjo lokalias puolamąsias operacijas Bachmuto kryptimi ir suintensyvino antžemines atakas netoli Bachmuto.
- Lapkričio 8 d. Rusijos pajėgos smogė civiliniam laivui netoli Odesos miesto.
- Kremliaus spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino metinis tiesioginis forumas „Tiesioginė linija“ ir metinė spaudos konferencija įvyks kartu neįvardytą datą iki metų pabaigos, galbūt siekiant sudaryti sąlygas atšaukti renginius Kremliaus nuožiūra.
- Rusija gali siekti tiekti dujas Iranui per Kazachstaną.
- Rusijos pajėgos tęsė puolamąsias operacijas palei liniją Kupjanskas-Svatovė-Kremina, netoli Bachmuto, Avdijivkos kryptimi, į vakarus ir pietvakarius nuo Donecko miesto, Donecko-Zaporižios srities pasienio zonoje, vakarinėje Zaporižios srityje ir pasistūmėjo į priekį netoli Kupjansko.
- Atrodo, kad Rusijos valdžios institucijos vis labiau pasikliauja privačiomis saugos bendrovėmis, kad apsaugotų šalies energetikos infrastruktūrą nuo Ukrainos bepiločių lėktuvų smūgių į Rusijos tolimojo užnugario rajonus.
- Pranešama, kad okupacinė valdžia toliau stengiasi militarizuoti Ukrainos jaunimą.
Pentagonas: Karinės pagalbos paketai Ukrainai mažėja
06:19
Jungtinės Amerikos Valstijos artimiausiu metu toliau teiks naujus karinės pagalbos paketus Ukrainai pagal prezidento įgaliojimą, tačiau šių paketų apimtis vis mažėja.
Apie tai per spaudos konferenciją pareiškė JAV gynybos departamento pirmininko pavaduotoja Sabrina Singh, praneša „Ukrinform“ .
Atsižvelgdamas į tai, Pentagonas paragino Kongresą kuo greičiau patvirtinti papildomą finansavimą.
„Mes ir toliau tvirtinsime paketus, tik jie vis mažėja. Todėl prašome Kongreso priimti prezidento atsiųstą prašymą dėl papildomų asignavimų, kad galėtume toliau tenkinti Ukrainos poreikius mūšio lauke“, – pabrėžė ji.
Pasak jos, Jungtinės Valstijos jau panaudojo daugiau kaip 95 proc. visos sumos, kuri buvo skirta padėti Ukrainai prasidėjus Rusijos plataus masto invazijai (62,3 mlrd. JAV dolerių). Taip ji patikslino Baltųjų rūmų pareiškimą, kuriame prieš dieną jie paskelbė, kad panaudota 96 proc. lėšų.
Sabrina Singh taip pat pažymėjo, kad administracija jau panaudojo visas Ukrainos saugumo paramos iniciatyvos lėšas. Tuo pat metu PDA paketams vis dar yra apie 1 mlrd. dolerių rezervas.
„Praėjusį mėnesį vyko grupės susitikimas (Ramšteino formatu – red.), lapkričio viduryje vyks dar vienas susitikimas dėl Ukrainos gynybos. Sąjungininkai ir partneriai toliau remia Ukrainą, mes toliau remiame Ukrainą tuo, kas būtina kovoje“, – apibendrino Pentagono atstovė.
Lapkričio 8 d. Baltieji rūmai paskelbė, kad Jungtinės Valstijos jau išleido 96 proc. Ukrainai padėti skirtų lėšų. Iš specialiai karinei paramai skirtų lėšų jau panaudota 90 proc. Šiuos skaičius nurodė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos strateginės komunikacijos koordinatorius Johnas Kirby.
JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas Jamesas O'Brienas pabrėžė, kad jei Jungtinės Valstijos atsisakys padėti Ukrainai kare su Rusija, Amerikai vėliau teks pačiai kovoti su Rusijos Federacija.
