„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
09 26 /09 27 00:04

Karas Ukrainoje. JAV didinant karinę pagalbą Ukrainai, V.Zelenskis susitiko su J.Bidenu

Naujausias žinias apie karą Ukrainoje skaitykite žemiau.
Volodymyras Zelenskis ir Joe Bidenas
Volodymyras Zelenskis ir Joe Bidenas / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Tiesiogiai  30 s.
Naujausi viršuje
Naujausi apačioje

„Kas sekundę tave bando nužudyti“: kariai Donbase turi mažai vilčių dėl V.Zelenskio „pergalės plano“

17:14

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Karas Ukrainoje
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Karas Ukrainoje

Rytų Ukrainoje, Donbase, kovojantys Ukrainos kariai turi mažai vilties, kad „pergalės planas“, kurį šią savaitę į Jungtines Valstijas išvyko pristatyti Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, padės jiems atgrasyti Rusijos pajėgas, skelbia britų leidinys „The Times“.

„Tarp karių šiose rytinėse fronto linijose mažai kalbama apie artėjantį didelį prezidento V.Zelenskio „pergalės plano“ atskleidimą Vašingtone. Nėra jokios nuojautos, kad tai sumažins poreikį toliau kovoti. Nėra jokios karo pabaigos vizijos, jokių nerūpestingų svajonių apie ginklų sudėjimą“, – rašoma straipsnyje.

Pažymėtina, kad kariai apskritai vengia vartoti tokius žodžius kaip „pergalės planas, ypač tie, kurie bando atlaikyti rusų puolimą Ukrainos rytiniame fronte.

„Gyvename čia kasdien, galvodami apie kur kas aktualesnius klausimus... Per mažai mūsų karių, per daug rusų karių; per mažai mūsų sviedinių, per daug rusų dronų. Pažįstamos problemos. Problemos, prie kurių esame pripratę“, – su nusivylimu balse kalbėjo 25 metų Ukrainos 93-iosios brigados karininkas šaukiniu „Nara“.

Žurnalistams jis atvirai pareiškė, kad viena iš pagrindinių jo problemų – „kaip nužudyti daugiau rusų okupantų“.

Reportaže iš Rytų Ukrainos „The Times“ rašo, kad kasdienė karių patirtis „Ground Zero“ bazėje – tai siaubo vizija, kurią vargu ar įmanoma apibūdinti.

Po rusų bepiločių orlaivių nusagstytu dangumi pėstininkams dažnai tenka vieniems arba poromis naktį eiti kelis kilometrus per atviras vietoves iki savo pozicijų, o nuvykę į jas jie gali būti įkalinti tame pačiame bunkeryje mėnesį, kol bus pakeisti.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Ukrainos karys
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Ukrainos karys

Vienas iš sužeistų ukrainiečių karių, 50-metis Oleksijus, trumpai žurnalistams papasakojo apie tokį gyvenimą po atakos dronų ugnimi.

„Oras nuolat ūžia nuo virš galvų skriejančių pirmojo asmens (FPV) dronų ir sviedinių... Toks jausmas, kad kiekvieną sekundę kažkas bando tave nužudyti. Nesvarbu, koks drąsus esi ar kiek toks stengiesi būti, tai sukrečia. Ir jūs taip pat tai jaučiate. Visur jaučiamas mirties kvapas.“

Vizito JAV metu prezidentas V.Zelenskis pareiškė, kad "pergalės plane“, kurį jis pristato Vašingtone, nėra nuostatos dėl derybų su Rusija. Pasak prezidento, šiuo planu siekiama „sustiprinti Ukrainą“, kad priverstų V.Putiną sėsti prie derybų stalo sąžiningomis sąlygomis.

K.Harris sako tvirtai remianti Ukrainą

00:04

„Scanpix“/AP nuotr./Volodymyras Zelenskis ir Kamala Harris
„Scanpix“/AP nuotr./Volodymyras Zelenskis ir Kamala Harris

JAV viceprezidentė Kamala Harris, kuri su Donaldu Trumpu varžosi dėl JAV prezidento posto, ketvirtadienį ukrainiečių prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pasakė „tvirtai remianti Ukrainos žmones“.

„Ukrainos žmonės drąsiai gina savo namus ir savo tėvynę, savo laisvę ir savo demokratiją nuo žiauraus diktatoriaus“, – Baltuosiuose rūmuose V.Zelenskiui sakė K.Harris.

Viceprezidentė taip pat sukritikavo susitarimo su Rusija dėl jos invazijos Ukrainoje siūlytojus, tuo pačiu įgeldama ir savo varžovui rinkimuose.

Ji D.Trumpo vardo nepaminėjo, bet kritikavo tuos, kas „priverstų Ukrainą atiduoti dideles savo suverenios teritorijos dalis, kas reikalautų, kad Ukraina sutiktų su neutralumu“.

„Šie pasiūlymai yra tokie patys kaip Putino. Ir sakykime aiškiai: tai nėra pasiūlymai dėl taikos. Tai (...) pasiūlymai dėl pasidavimo“, – sakė K.Harris.

„Karo neįmanoma išlaikyti Ukrainoje“: analitikai įvardijo vienintelę pergalės galimybę

23:20

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusų amunicijos sandėliai Toropece po ukrainieičų atakos
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusų amunicijos sandėliai Toropece po ukrainieičų atakos

Kad ir kokie įspūdingi būtų Rusijos nuostoliai kare, be sistemingų smūgių į Rusijos užnugarį Ukraina negalės laimėti. Tokią nuomonę išsakė į atsargą išėjęs JAV kariuomenės pulkininkas Jonathanas Sweetas ir politikos bei karo apžvalgininkas Markas Tothas bendrame straipsnyje leidinyje „The Hill“.

Nepaisant to, kad Rusija jau prarado daugiau kaip 600 000 žuvusių ir sužeistų savo karių, Vladimiras Putinas nerodo jokių pasirengimo sustoti ženklų. Rugsėjį jis pasirašė įsaką padidinti Rusijos kariuomenę dar 180 000 karių, kurie bus mesti į „Ukrainos mėsmalę“.

Žvelgdami į pastarųjų savaičių įvykius, analitikai atkreipia dėmesį į du dalykus: viena vertus, toliau galioja JAV draudimas Vakarų ginklais smogti Rusijos gilumoje, kita vertus – daugiau nei sėkmingi Ukrainos bepiločių orlaivių smūgiai dideliems amunicijos sandėliams Rusijos užnugaryje.

„Ukraina negali laimėti šio karo be galimybės trukdyti Rusijos pajėgoms ir jų įrangai prieš joms atvykstant į Ukrainos mūšio lauką ir iš tolo trikdyti Rusijos karo mašiną balistinėmis raketomis ir sklendžiančiomis bombomis“, – pažymi J.Sweetas ir M.Tothas.

Jų nuomone, nors gynybos pajėgos kasdien nukauna ar sužeidžia 1000 Rusijos karių, tai neturi jokios įtakos karui, nes Rusija „tiesiog persikrauna kitą dieną“. Todėl, pasak analitikų, Ukraina turi sugebėti sustabdyti į frontą keliaujančių ginklų srautą. Būtent tam reikia tolimojo nuotolio tiksliųjų ginklų.

„Karas tiesiog negali būti išlaikytas Ukrainos ribose. Ukrainos kariuomenė negali apginti savo kelio į pergalę. Zelenskis turi įgyvendinamą, pergalingą planą, kaip perkelti kovą į Rusiją, tačiau tam reikia amerikietiško stuburo“, – sakė J.Sweetas ir M.Tothas, užsimindami apie tai, kad dabartinei JAV administracijai trūksta stuburo.

JAV didinant karinę pagalbą Ukrainai, V.Zelenskis susitiko su J.Bidenu

22:11 Atnaujinta 22:43

„Scanpix“/AP nuotr./Volodymyras Zelenskis ir Joe Bidenas
„Scanpix“/AP nuotr./Volodymyras Zelenskis ir Joe Bidenas

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį Baltuosiuose rūmuose susitiko su JAV prezidentu Joe Bidenu ir pristatė savo pergalės prieš Rusiją planą.

Susitikimas įvyko J.Bidenui paskelbus, kad jis intensyvina pagalbą Ukrainai, skirdamas beveik 8 mlrd. dolerių (7 mlrd. eurų) vertės karinę paramą ir tolimojo nuotolio amunicijos.

Tačiau V.Zelenskio vizitą užtemdė įsiplieskęs ginčas su respublikonų kandidatu į JAV prezidentus Donaldu Trumpu, dar kartą parodęs, kaip lapkritį vyksiantys JAV rinkimai galėtų paveikti Vašingtono – svarbiausio Kyjivo rėmėjo – poziciją dėl pagalbos Ukrainai.

„Rusija nenugalės. Ukraina nugalės ir mes toliau palaikysime jus kiekviename šio kelio žingsnyje“, – sakė J.Bidenas Ovaliajame kabinete priėmęs V.Zelenskį ir padėkojęs jam už pristatytą vadinamąjį pergalės planą.

V.Zelenskis, kuris vilkėjo jo skiriamuoju bruožu tapusius kariško stiliaus drabužius, atsakė: „Labai vertiname tai, kad Ukraina ir Amerika stovi greta.“

V.Zelenskis siekia telkti paramą savo šaliai, o J.Bidenas savo ruožtu stengiasi užtikrinti pagalbą Ukrainai prieš rinkimus, jo viceprezidentei Kamalai Harris labai atkakliai varžantis su D.Trumpu.

Anksčiau ketvirtadienį demokratų prezidentas pažadėjo beveik 8 mlrd. dolerių karinę pagalbą, įskaitant 5,5 mlrd. dolerių, kurie turi būti autorizuoti iki JAV fiskalinių metų pabaigos pirmadienį.

„Šiandien aš skelbiu apie saugumo pagalbos Ukrainai padidinimą ir eilę papildomų veiksmų, kuriais siekiama padėti Ukrainai laimėti šį karą“, – sakė J.Bidenas.

Jis taip pat paskelbė, kad Vašingtonas skirs Ukrainai tolimojo nuotolio amunicijos, ir pakvietė 50 Ukrainos sąjungininkų į aukšto lygio susitikimą Vokietijoje spalį.

Tačiau Baltieji rūmai neteikė didelių vilčių dėl V.Zelenskio tikslo per šį vizitą gauti leidimą Ukrainai vakarietiškomis tolimojo nuotolio raketomis smogti Rusijos teritorijai.

„Nesitikiu, kad po šio susitikimo bus kokių nors naujų pranešimų dėl šių konkrečių veiksmų ar koks nors sprendimas“, – reporteriams sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre.

K.Harris vėliau ketvirtadienį Baltuosiuose rūmuose atskirai susitiks su V.Zelenskiu.

V.Zelenskis taip pat apsilankė JAV Kongrese, kur pasak ukrainiičių vyriausybės, taip pat pristatė savo pergalės planą, o trečiadienį pasakė ryžtingą kalbą Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje.

„Atrodo, kad jis įsižeidė“: „Time“ išsiaiškino, kodėl žlugo V.Zelenskio susitikimas su D.Trumpu

21:22

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio komanda kelionės į Jungtines Valstijas metu nesutiko susitikti su kandidatu į JAV prezidentus Donaldu Trumpu jo rezidencijoje „Mar-a-Lago“, nes tai galėjo būti suprasta kaip paramos jo kandidatūrai pareiškimas. Apie tai rašo leidinys „Time“, remdamasis Ukrainos prezidentui artimais pareigūnais.

„Zelenskis iki šiol vengė tiesioginių apeliacijų į JAV ekonominius interesus, o mieliau teigė, kad Ukraina nuo Rusijos atakų gina ne tik save, bet ir visą laisvąjį pasaulį. Jis tikėjosi šį argumentą pateikti asmeniškai Trumpui, o pastarasis praėjusią savaitę pareiškė, kad „tikriausiai“ susitiks su Zelenskiu per jo vizitą Jungtinėse Valstijose“, – sakoma straipsnyje.

Pasak leidinio, Zelenskio komanda pasiūlė susitikimą surengti „neutralesnėje teritorijoje“. Pavyzdžiui, buvo siūloma duoti bendrą interviu Amerikos televizijai.

„Kai Zelenskis nusileido JAV, ši galimybė vis dar buvo svarstoma. Tačiau pirmasis viešas renginys vizito metu, atrodo, pakeitė šių diskusijų toną“, – rašo žurnalistai.

Teigiama, kad po to, kai V.Zelenskis apsilankė sviedinių gamykloje Pensilvanijoje, pokalbių tonas pasikeitė.

„Apžiūrėdamas gamyklą kartu su valstijos gubernatoriumi, demokratu Joshu Shapiro, Zelenskis išreiškė padėką visiems amerikiečių darbininkams, kurie padeda gaminti ginklus Ukrainai. Tačiau vizito tikslas suerzino Trumpą ir jo sąjungininkus, ir jų derybos dėl galimo susitikimo su Zelenskiu nutrūko. „Atrodo, kad jis įsižeidė“, – sakė vienas Ukrainos pareigūnas apie Trumpą. Jis pridūrė, kad problema, regis, buvo susitikimo vietos pasirinkimas: dabartinio JAV prezidento gimtasis miestas valstijoje, kurioje vyksta karšti ginčai dėl valdžios“, – rašo „Time“.

„The Economist“: Ukraina ir Vakarai turi skubiai keisti kursą, antraip „bus blogiau“

20:15

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Karas Ukrainoje
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Karas Ukrainoje

Jei Ukraina ir jos Vakarų sąjungininkės nori laimėti Rusijos sukeltą karą, joms reikia skubiai keisti kursą, rašo „The Economist“.

„Užsienyje jaučiamas nuovargis. Kraštutiniai dešinieji Vokietijoje ir Prancūzijoje tvirtina, kad parama Ukrainai yra pinigų švaistymas. Donaldas Trumpas gali tapti Jungtinių Valstijų prezidentu. Jis gali bet ką, tačiau jo žodžiai rodo, kad jis nori parduoti Ukrainą Putinui... Nesvarbu, ar Trumpas laimės, ar ne, vienintelė viltis išlaikyti Amerikos ir Europos paramą ir suvienyti ukrainiečius yra naujas požiūris, kuris prasideda nuo to, kad lyderiai sąžiningai pasako, ką reiškia pergalė“, – rašoma straipsnyje.

Jame pažymima, kad V.Putinas Ukrainą užpuolė ne dėl jos teritorijos, o siekdamas neleisti jai tapti klestinčia, į Vakarus orientuota demokratija. Žurnalas pabrėžė, kad „svarbiausias šio karo prizas“ išlieka būtent šis Ukrainos siekis siekti demokratinių vertybių.

„The Economist“ mano, kad Ukraina dabar neturi „nei žmonių, nei ginklų“, kad „išstumtų Rusiją iš visos savo teritorijos, įskaitant Krymą“, ir kad V.Zelenskis turėtų „pripažinti šią niūrią tiesą“. Po to, pasak žurnalo, „Vakarų lyderiai turi padaryti taip, kad jo pagrindinis karo tikslas taptų pasiekiamas, suteikdami Ukrainai karinius pajėgumus ir saugumo garantijas, kurių jai reikia“.

Nurodoma, kad vienintelis būdas nutraukti kovas ir suteikti šias saugumo garantijas – atimti iš Rusijos bet kokią tolesnės pažangos mūšio lauke perspektyvą, parodant tolesnių didelių puolimų beprasmiškumą.

„Tam reikėtų didelių ginklų atsargų, kurių prašo Zelenskis. Ukrainai reikia tolimojo nuotolio raketų, galinčių smogti kariniams taikiniams Rusijos gilumoje, ir oro gynybos įrangos infrastruktūrai apsaugoti. Labai svarbu, kad ji taip pat turi pati gamintis ginklus“, – pridūrė „The Economist“.

Anot žurnalo, antrasis būdas padaryti Ukrainos gynybą patikimą – narystė NATO jau dabar. Pabrėžiama, kad atitinkamą poziciją turėtų užimti JAV prezidentas Joe Bidenas.

„Tvirtesnis narystės NATO pažadas padėtų V.Zelenskiui iš naujo apibrėžti pergalę; realus karinis tikslas atgrasytų Rusiją; NATO gautų naudos iš atsinaujinusios Ukrainos karinės pramonės. Naujo pergalės plano parengimas reikalauja daug iš V.Zelenskio ir Vakarų lyderių. Tačiau jei jie tam prieštaraus, tai lems Ukrainos pralaimėjimą. O tai bus kur kas blogiau“, – apibendrino „The Economist“.

V.Orbano patarėjo pareiškimas dėl Ukrainos sukėlė pasipiktinimo bangą

18:44

Wikipedia/Stopkadras/Balazsas Orbanas ir Viktoras Orbanas
Wikipedia/Stopkadras/Balazsas Orbanas ir Viktoras Orbanas

Balazsas Orbanas, Vengrijos ministro pirmininko politikos direktorius ir artimas patarėjas, sukėlė vengrų pasipiktinimo bangą savo pareiškimu, kad Vengrija nebūtų kariavusi gynybiniame kare pagal Ukrainos pavyzdį 1956 m., nes tai būtų buvę „neatsakinga“.

Viktoro Orbano bendražygis sakė, kad jei prisimintume 1956 m., kai sovietų kariuomenė nuslopino sukilimą Budapešte, „tikriausiai nebūtume padarę to, ką prieš 2,5 metų padarė prezidentas V.Zelenskis, nes tai neatsakinga“. Politiko žodžius citavo leidinys „Telex“.

„Jis (V.Zelenskis) savo šalį įstūmė į gynybinio karo būseną, žuvo tiek daug žmonių, buvo prarasta tiek daug teritorijos“, – sakė Balazsas Orbanas, kuris nėra susijęs giminystės ryšiais su Viktoru Orbanu.

Politikas pridūrė, kad tai buvo suverenus ukrainiečių sprendimas, į kurį jie turėjo visą teisę. „Bet jei mūsų būtų paklausę, nebūtume patarę“, – pridūrė jis.

„Supratome, kad čia turime būti atsargūs, ir turime būti atsargūs su labai vertingomis vengrų gyvybėmis. Negalima jomis tiesiog švaistytis kitų akivaizdoje“, – sakė Viktoro Orbano politikos direktorius.

Žurnalisto paklaustas, kas būtų nutikę, jei 1956 m. JAV būtų padėjusios Vengrijai, Balazsas Orbanas atsakė, kad, jo nuomone, tai būtų sukėlę Trečiąjį pasaulinį karą.

„Mes būtume galėję laimėti, o galėję ir nelaimėti, kaimyninės šalys būtų galėjusios būti su mumis arba prieš mus“, – sakė jis.

Plačiau skaitykite ČIA.

D.Trumpo smūgis V.Zelenskiui: davė ženklą, kad nepalaikys Ukrainos prieš V.Putiną

17:18

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis ir Donaldas Trumpas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis ir Donaldas Trumpas

Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį užsipuolė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį už tai, kad šis nenusileidžia Rusijai, ir davė griežčiausią iki šiol užuominą, kad nustos remti Kyjivą, jei laimės JAV prezidento rinkimus, skelbia „Politico“.

Kalbėdamas per rinkimų kampanijos renginį Šiaurės Karolinoje, D.Trumpas sakė, kad Ukraina turėjo „šiek tiek nusileisti“, kad nuramintų Maskvą ir išvengtų kruvino konflikto su įsibrovusia kaimyne, – konflikto, kurio, pasak jo, nereikėjo.

„Mes ir toliau duodame milijardus dolerių žmogui, kuris atsisako sudaryti sandorį, V.Zelenskiui“, – rėžė D.Trumpas ilgoje tiradoje.

Jis pridūrė, kad „bet koks susitarimas, net ir pats blogiausias, būtų buvę geriau nei tai, ką turime dabar“, turėdamas omenyje Kremliaus vykdomą destrukciją Ukrainoje, kuri paspartėjo Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui 2022 m. įvykdžius plataus masto invaziją.

„Ukrainos nebėra, tai jau nebe Ukraina. Niekada nepakeisite tų miestų ir miestelių, niekada nepakeisite žuvusių žmonių, tiek daug žuvusių žmonių“, – sakė respublikonų kandidatas. – Jei būtume sudarę blogą sandorį, tai būtų buvę daug geriau. Jie [Ukraina] būtų šiek tiek nusileidę ir visi būtų gyvenę.“

Plačiau skaitykite ČIA.

„Kas sekundę tave bando nužudyti“: kariai Donbase turi mažai vilčių dėl V.Zelenskio „pergalės plano“

17:14

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Karas Ukrainoje
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Karas Ukrainoje

Rytų Ukrainoje, Donbase, kovojantys Ukrainos kariai turi mažai vilties, kad „pergalės planas“, kurį šią savaitę į Jungtines Valstijas išvyko pristatyti Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, padės jiems atgrasyti Rusijos pajėgas, skelbia britų leidinys „The Times“.

„Tarp karių šiose rytinėse fronto linijose mažai kalbama apie artėjantį didelį prezidento V.Zelenskio „pergalės plano“ atskleidimą Vašingtone. Nėra jokios nuojautos, kad tai sumažins poreikį toliau kovoti. Nėra jokios karo pabaigos vizijos, jokių nerūpestingų svajonių apie ginklų sudėjimą“, – rašoma straipsnyje.

Pažymėtina, kad kariai apskritai vengia vartoti tokius žodžius kaip „pergalės planas, ypač tie, kurie bando atlaikyti rusų puolimą Ukrainos rytiniame fronte.

„Gyvename čia kasdien, galvodami apie kur kas aktualesnius klausimus... Per mažai mūsų karių, per daug rusų karių; per mažai mūsų sviedinių, per daug rusų dronų. Pažįstamos problemos. Problemos, prie kurių esame pripratę“, – su nusivylimu balse kalbėjo 25 metų Ukrainos 93-iosios brigados karininkas šaukiniu „Nara“.

Žurnalistams jis atvirai pareiškė, kad viena iš pagrindinių jo problemų – „kaip nužudyti daugiau rusų okupantų“.

Reportaže iš Rytų Ukrainos „The Times“ rašo, kad kasdienė karių patirtis „Ground Zero“ bazėje – tai siaubo vizija, kurią vargu ar įmanoma apibūdinti.

Po rusų bepiločių orlaivių nusagstytu dangumi pėstininkams dažnai tenka vieniems arba poromis naktį eiti kelis kilometrus per atviras vietoves iki savo pozicijų, o nuvykę į jas jie gali būti įkalinti tame pačiame bunkeryje mėnesį, kol bus pakeisti.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Ukrainos karys
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Ukrainos karys

Vienas iš sužeistų ukrainiečių karių, 50-metis Oleksijus, trumpai žurnalistams papasakojo apie tokį gyvenimą po atakos dronų ugnimi.

„Oras nuolat ūžia nuo virš galvų skriejančių pirmojo asmens (FPV) dronų ir sviedinių... Toks jausmas, kad kiekvieną sekundę kažkas bando tave nužudyti. Nesvarbu, koks drąsus esi ar kiek toks stengiesi būti, tai sukrečia. Ir jūs taip pat tai jaučiate. Visur jaučiamas mirties kvapas.“

Vizito JAV metu prezidentas V.Zelenskis pareiškė, kad "pergalės plane“, kurį jis pristato Vašingtone, nėra nuostatos dėl derybų su Rusija. Pasak prezidento, šiuo planu siekiama „sustiprinti Ukrainą“, kad priverstų V.Putiną sėsti prie derybų stalo sąžiningomis sąlygomis.

Europos Sąjunga atmeta V.Putino branduolinio atsako planą

16:47

„Shutterstock“/Branduolinės raketos
„Shutterstock“/Branduolinės raketos

Rusijos prezidento Vladimiro Putino planą leisti branduoliniais ginklais atsakyti į masinį oro smūgį jo šaliai Europos Sąjunga ketvirtadienį atmetė kaip neapgalvotą ir neatsakingą žingsnį. 

Trečiadienį V.Putinas paskelbė atnaujintą branduolinę doktriną, pagal kurią kurią būtų leidžiama panaudoti branduolinius ginklus prieš tokio ginklo neturinčias šalis, kai jas remia branduolinės valstybės. Manoma, kad tai aiški nuoroda į Ukrainą ir ją remiančias Vakarų valstybes. 

„Putinas ne pirmą kartą lošia savo branduoliniu arsenalu, – žurnalistams pareiškė ES atstovas spaudai Peteris Stano. – Mes, žinoma, griežtai atmetame šiuos grasinimus.“

Rusijos branduolinė doktrina plečiama tuo metu, kai Ukraina spaudžia savo sąjungininkes Vakaruose leisti jai naudoti tolimojo nuotolio ginklus smūgiams Rusijos teritorijoje. 

Kyjivas tvirtina, kad būtina atakuoti Rusijos aerodromus ir karinę infrastruktūrą, kurią Maskva naudoja atakoms prieš Ukrainą. Jungtinės Valstijos ir kitos Vakarų šalys šį klausimą vertina atsargiai ir mano, kad tai dar labiau paaštrintų padėtį. 

Anksčiau ketvirtadienį Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad planuojami Rusijos branduolinės doktrinos pakeitimai turėtų būti vertinami kaip „konkretus signalas“ Vakarams.

Vakarai kaltina Rusijos prezidentą neatsakingu branduolinių ginklų žvanginimu per karą Ukrainoje, pradėtą prieš daugiau nei dvejus metus. Kremliaus vadovas ne kartą išsakė akivaizdžius grasinimus dėl Maskvos pasirengimo panaudoti savo branduolinius ginklus.

„Tai tik labai neatsakingo ir nepriimtino Putino elgesio tąsa“, – apie naujausią grasinimą sakė P.Stano.

Rusijos grasinimas nuskambėjo tuo metu, kai daugelis pasaulio lyderių susirinko į Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją, 

P.Stano teigimu, V.Putino pozicija neatsakinga dar ir dėl to, kad Rusija yra nuolatinė JT Saugumo Tarybos narė.

Kremlius pats sau kasa duobę: paaiškėjo, kas nuspręsta dėl branduolinės doktrinos

15:12

Vladimiras Putinas
Vladimiras Putinas

Rusijos branduolinė doktrina artimiausiu metu nesikeis, ketvirtadienį pareiškė prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, skelbia naujienų svetainė „The Moscow Times“.

Pasak jo, Vladimiro Putino paskelbtų dokumento pataisų paskelbimo ar nepaskelbimo klausimas bus svarstomas vėliau.

„Dabar dokumento pataisos suformuluotos. Prašau atkreipti dėmesį: tai yra valstybės politikos branduolinio atgrasymo srityje pagrindai. Tai yra antrasis dokumentas, ir jie kartu iš esmės sudaro tai, ką mes taip neoficialiai vadiname branduoline doktrina. Jie buvo suformuluoti, vakar pagrindinius paskelbė prezidentas“, – kalbėjo Kremliaus atstovas spaudai.

Jis pabrėžė, kad siūlomi doktrinos pakeitimai yra signalas Vakarų šalims, įspėjantis „apie pasekmes tuo atveju, jei jos dalyvaus puolime“ prieš Rusiją įvairiomis priemonėmis, „nebūtinai branduolinėmis“.

Tačiau, pasak D.Peskovo, siūlomi pakeitimai kol kas nedaro įtakos tarptautinei situacijai, nes visi jau žino apie Rusijos branduolinį potencialą.

D. Peskovas / ANTON VAGANOV / AFP
D. Peskovas / ANTON VAGANOV / AFP

„Ne, tai dar nepradeda daryti įtakos. Tiesą sakant, visas pasaulis gerai žino ir protingi žmonės gerai žino apie mūsų branduolinį potencialą ir jo atgrasomąjį vaidmenį“, – aiškino atstovas spaudai, pridurdamas, kad pataisose atsižvelgiama į naujus įtampos prie Rusijos sienų elementus.

Atvėsins sąjungininkus

Rusijos branduolinės doktrinos pakeitimus savo įprasta isteriška maniera komentavo ir Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas.

Jis pažymėjo, kad toks žingsnis gali „atvėsinti tų priešininkų, kurie dar neprarado savisaugos jausmo, užsidegimą“.

„Ką gi, kvailiams liks tik romėnų sentencija: caelo tonantem credidimus Jovem Regnare (liet. Kai griaustinis griaudėjo danguje, mes tikėjome Jupiterio valdymu)“, – rašė jis savo kanale susirašinėjimo platformoje „Telegram“.

D.Medvedevas taip pat pabrėžė, kad kiekviena situacija, kurioje Rusija gali griebtis branduolinio ginklo, turi būti svarstoma atsižvelgiant į daugybę veiksnių, o sprendimą priims asmeniškai V.Putinas.

„Scanpix“/AP nuotr./Dmitrijus Medvedevas
„Scanpix“/AP nuotr./Dmitrijus Medvedevas

Tarp svarbiausių pakeitimų jis išskyrė nuostatą, pagal kurią nebranduolinės valstybės, kurią remia branduolinė galia, „agresija“ prieš Rusiją būtų laikoma bendra ataka.

„Visiems aišku, apie kokias šalis kalbame“, – pridūrė jis.

Kita naujovė – Baltarusijai, kaip artimiausiai Rusijos sąjungininkei, suteikti „lygiavertę branduolinę gynybą“, priminė D.Medvedevas. 

V.Putino siūlomi pokyčiai, pasak Saugumo Tarybos sekretoriaus pavaduotojo, yra priežastis galvoti ne tik apie „supuvusį neonacių režimą“, bet ir apie „visus Rusijos priešus, kurie stumia pasaulį branduolinės katastrofos link“.

Kitas atnaujinimas po   30 s.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs