Suprasti akimirksniu
- „Kas sekundę tave bando nužudyti“: kariai Donbase turi mažai vilčių dėl V.Zelenskio „pergalės plano“
- D.Trumpo smūgis V.Zelenskiui: davė ženklą, kad nepalaikys Ukrainos prieš V.Putiną
- „Financial Times“: V.Putino veiksmai ima erzinti Kiniją ir kitas nebranduolines pasaulio šalis
- V.Zelenskis įsivėlė į naują karą: kaltinamas kišimusi į JAV rinkimus
- Analitikai užtikrinti: Rusija tik kalba, bet branduolinio ginklo nepanaudos
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Kas sekundę tave bando nužudyti“: kariai Donbase turi mažai vilčių dėl V.Zelenskio „pergalės plano“
17:14
Rytų Ukrainoje, Donbase, kovojantys Ukrainos kariai turi mažai vilties, kad „pergalės planas“, kurį šią savaitę į Jungtines Valstijas išvyko pristatyti Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, padės jiems atgrasyti Rusijos pajėgas, skelbia britų leidinys „The Times“.
„Tarp karių šiose rytinėse fronto linijose mažai kalbama apie artėjantį didelį prezidento V.Zelenskio „pergalės plano“ atskleidimą Vašingtone. Nėra jokios nuojautos, kad tai sumažins poreikį toliau kovoti. Nėra jokios karo pabaigos vizijos, jokių nerūpestingų svajonių apie ginklų sudėjimą“, – rašoma straipsnyje.
Pažymėtina, kad kariai apskritai vengia vartoti tokius žodžius kaip „pergalės planas, ypač tie, kurie bando atlaikyti rusų puolimą Ukrainos rytiniame fronte.
„Gyvename čia kasdien, galvodami apie kur kas aktualesnius klausimus... Per mažai mūsų karių, per daug rusų karių; per mažai mūsų sviedinių, per daug rusų dronų. Pažįstamos problemos. Problemos, prie kurių esame pripratę“, – su nusivylimu balse kalbėjo 25 metų Ukrainos 93-iosios brigados karininkas šaukiniu „Nara“.
Žurnalistams jis atvirai pareiškė, kad viena iš pagrindinių jo problemų – „kaip nužudyti daugiau rusų okupantų“.
Reportaže iš Rytų Ukrainos „The Times“ rašo, kad kasdienė karių patirtis „Ground Zero“ bazėje – tai siaubo vizija, kurią vargu ar įmanoma apibūdinti.
Po rusų bepiločių orlaivių nusagstytu dangumi pėstininkams dažnai tenka vieniems arba poromis naktį eiti kelis kilometrus per atviras vietoves iki savo pozicijų, o nuvykę į jas jie gali būti įkalinti tame pačiame bunkeryje mėnesį, kol bus pakeisti.
Vienas iš sužeistų ukrainiečių karių, 50-metis Oleksijus, trumpai žurnalistams papasakojo apie tokį gyvenimą po atakos dronų ugnimi.
„Oras nuolat ūžia nuo virš galvų skriejančių pirmojo asmens (FPV) dronų ir sviedinių... Toks jausmas, kad kiekvieną sekundę kažkas bando tave nužudyti. Nesvarbu, koks drąsus esi ar kiek toks stengiesi būti, tai sukrečia. Ir jūs taip pat tai jaučiate. Visur jaučiamas mirties kvapas.“
Vizito JAV metu prezidentas V.Zelenskis pareiškė, kad "pergalės plane“, kurį jis pristato Vašingtone, nėra nuostatos dėl derybų su Rusija. Pasak prezidento, šiuo planu siekiama „sustiprinti Ukrainą“, kad priverstų V.Putiną sėsti prie derybų stalo sąžiningomis sąlygomis.
K.Harris sako tvirtai remianti Ukrainą
00:04
JAV viceprezidentė Kamala Harris, kuri su Donaldu Trumpu varžosi dėl JAV prezidento posto, ketvirtadienį ukrainiečių prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pasakė „tvirtai remianti Ukrainos žmones“.
„Ukrainos žmonės drąsiai gina savo namus ir savo tėvynę, savo laisvę ir savo demokratiją nuo žiauraus diktatoriaus“, – Baltuosiuose rūmuose V.Zelenskiui sakė K.Harris.
Viceprezidentė taip pat sukritikavo susitarimo su Rusija dėl jos invazijos Ukrainoje siūlytojus, tuo pačiu įgeldama ir savo varžovui rinkimuose.
Ji D.Trumpo vardo nepaminėjo, bet kritikavo tuos, kas „priverstų Ukrainą atiduoti dideles savo suverenios teritorijos dalis, kas reikalautų, kad Ukraina sutiktų su neutralumu“.
„Šie pasiūlymai yra tokie patys kaip Putino. Ir sakykime aiškiai: tai nėra pasiūlymai dėl taikos. Tai (...) pasiūlymai dėl pasidavimo“, – sakė K.Harris.
„Karo neįmanoma išlaikyti Ukrainoje“: analitikai įvardijo vienintelę pergalės galimybę
23:20
Kad ir kokie įspūdingi būtų Rusijos nuostoliai kare, be sistemingų smūgių į Rusijos užnugarį Ukraina negalės laimėti. Tokią nuomonę išsakė į atsargą išėjęs JAV kariuomenės pulkininkas Jonathanas Sweetas ir politikos bei karo apžvalgininkas Markas Tothas bendrame straipsnyje leidinyje „The Hill“.
Nepaisant to, kad Rusija jau prarado daugiau kaip 600 000 žuvusių ir sužeistų savo karių, Vladimiras Putinas nerodo jokių pasirengimo sustoti ženklų. Rugsėjį jis pasirašė įsaką padidinti Rusijos kariuomenę dar 180 000 karių, kurie bus mesti į „Ukrainos mėsmalę“.
Žvelgdami į pastarųjų savaičių įvykius, analitikai atkreipia dėmesį į du dalykus: viena vertus, toliau galioja JAV draudimas Vakarų ginklais smogti Rusijos gilumoje, kita vertus – daugiau nei sėkmingi Ukrainos bepiločių orlaivių smūgiai dideliems amunicijos sandėliams Rusijos užnugaryje.
„Ukraina negali laimėti šio karo be galimybės trukdyti Rusijos pajėgoms ir jų įrangai prieš joms atvykstant į Ukrainos mūšio lauką ir iš tolo trikdyti Rusijos karo mašiną balistinėmis raketomis ir sklendžiančiomis bombomis“, – pažymi J.Sweetas ir M.Tothas.
Jų nuomone, nors gynybos pajėgos kasdien nukauna ar sužeidžia 1000 Rusijos karių, tai neturi jokios įtakos karui, nes Rusija „tiesiog persikrauna kitą dieną“. Todėl, pasak analitikų, Ukraina turi sugebėti sustabdyti į frontą keliaujančių ginklų srautą. Būtent tam reikia tolimojo nuotolio tiksliųjų ginklų.
„Karas tiesiog negali būti išlaikytas Ukrainos ribose. Ukrainos kariuomenė negali apginti savo kelio į pergalę. Zelenskis turi įgyvendinamą, pergalingą planą, kaip perkelti kovą į Rusiją, tačiau tam reikia amerikietiško stuburo“, – sakė J.Sweetas ir M.Tothas, užsimindami apie tai, kad dabartinei JAV administracijai trūksta stuburo.
JAV didinant karinę pagalbą Ukrainai, V.Zelenskis susitiko su J.Bidenu
22:11 Atnaujinta 22:43
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį Baltuosiuose rūmuose susitiko su JAV prezidentu Joe Bidenu ir pristatė savo pergalės prieš Rusiją planą.
Susitikimas įvyko J.Bidenui paskelbus, kad jis intensyvina pagalbą Ukrainai, skirdamas beveik 8 mlrd. dolerių (7 mlrd. eurų) vertės karinę paramą ir tolimojo nuotolio amunicijos.
Tačiau V.Zelenskio vizitą užtemdė įsiplieskęs ginčas su respublikonų kandidatu į JAV prezidentus Donaldu Trumpu, dar kartą parodęs, kaip lapkritį vyksiantys JAV rinkimai galėtų paveikti Vašingtono – svarbiausio Kyjivo rėmėjo – poziciją dėl pagalbos Ukrainai.
„Rusija nenugalės. Ukraina nugalės ir mes toliau palaikysime jus kiekviename šio kelio žingsnyje“, – sakė J.Bidenas Ovaliajame kabinete priėmęs V.Zelenskį ir padėkojęs jam už pristatytą vadinamąjį pergalės planą.
V.Zelenskis, kuris vilkėjo jo skiriamuoju bruožu tapusius kariško stiliaus drabužius, atsakė: „Labai vertiname tai, kad Ukraina ir Amerika stovi greta.“
V.Zelenskis siekia telkti paramą savo šaliai, o J.Bidenas savo ruožtu stengiasi užtikrinti pagalbą Ukrainai prieš rinkimus, jo viceprezidentei Kamalai Harris labai atkakliai varžantis su D.Trumpu.
Anksčiau ketvirtadienį demokratų prezidentas pažadėjo beveik 8 mlrd. dolerių karinę pagalbą, įskaitant 5,5 mlrd. dolerių, kurie turi būti autorizuoti iki JAV fiskalinių metų pabaigos pirmadienį.
„Šiandien aš skelbiu apie saugumo pagalbos Ukrainai padidinimą ir eilę papildomų veiksmų, kuriais siekiama padėti Ukrainai laimėti šį karą“, – sakė J.Bidenas.
Jis taip pat paskelbė, kad Vašingtonas skirs Ukrainai tolimojo nuotolio amunicijos, ir pakvietė 50 Ukrainos sąjungininkų į aukšto lygio susitikimą Vokietijoje spalį.
Tačiau Baltieji rūmai neteikė didelių vilčių dėl V.Zelenskio tikslo per šį vizitą gauti leidimą Ukrainai vakarietiškomis tolimojo nuotolio raketomis smogti Rusijos teritorijai.
„Nesitikiu, kad po šio susitikimo bus kokių nors naujų pranešimų dėl šių konkrečių veiksmų ar koks nors sprendimas“, – reporteriams sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre.
K.Harris vėliau ketvirtadienį Baltuosiuose rūmuose atskirai susitiks su V.Zelenskiu.
V.Zelenskis taip pat apsilankė JAV Kongrese, kur pasak ukrainiičių vyriausybės, taip pat pristatė savo pergalės planą, o trečiadienį pasakė ryžtingą kalbą Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje.
„Atrodo, kad jis įsižeidė“: „Time“ išsiaiškino, kodėl žlugo V.Zelenskio susitikimas su D.Trumpu
21:22
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio komanda kelionės į Jungtines Valstijas metu nesutiko susitikti su kandidatu į JAV prezidentus Donaldu Trumpu jo rezidencijoje „Mar-a-Lago“, nes tai galėjo būti suprasta kaip paramos jo kandidatūrai pareiškimas. Apie tai rašo leidinys „Time“, remdamasis Ukrainos prezidentui artimais pareigūnais.
„Zelenskis iki šiol vengė tiesioginių apeliacijų į JAV ekonominius interesus, o mieliau teigė, kad Ukraina nuo Rusijos atakų gina ne tik save, bet ir visą laisvąjį pasaulį. Jis tikėjosi šį argumentą pateikti asmeniškai Trumpui, o pastarasis praėjusią savaitę pareiškė, kad „tikriausiai“ susitiks su Zelenskiu per jo vizitą Jungtinėse Valstijose“, – sakoma straipsnyje.
Pasak leidinio, Zelenskio komanda pasiūlė susitikimą surengti „neutralesnėje teritorijoje“. Pavyzdžiui, buvo siūloma duoti bendrą interviu Amerikos televizijai.
„Kai Zelenskis nusileido JAV, ši galimybė vis dar buvo svarstoma. Tačiau pirmasis viešas renginys vizito metu, atrodo, pakeitė šių diskusijų toną“, – rašo žurnalistai.
Teigiama, kad po to, kai V.Zelenskis apsilankė sviedinių gamykloje Pensilvanijoje, pokalbių tonas pasikeitė.
„Apžiūrėdamas gamyklą kartu su valstijos gubernatoriumi, demokratu Joshu Shapiro, Zelenskis išreiškė padėką visiems amerikiečių darbininkams, kurie padeda gaminti ginklus Ukrainai. Tačiau vizito tikslas suerzino Trumpą ir jo sąjungininkus, ir jų derybos dėl galimo susitikimo su Zelenskiu nutrūko. „Atrodo, kad jis įsižeidė“, – sakė vienas Ukrainos pareigūnas apie Trumpą. Jis pridūrė, kad problema, regis, buvo susitikimo vietos pasirinkimas: dabartinio JAV prezidento gimtasis miestas valstijoje, kurioje vyksta karšti ginčai dėl valdžios“, – rašo „Time“.
„The Economist“: Ukraina ir Vakarai turi skubiai keisti kursą, antraip „bus blogiau“
20:15
Jei Ukraina ir jos Vakarų sąjungininkės nori laimėti Rusijos sukeltą karą, joms reikia skubiai keisti kursą, rašo „The Economist“.
„Užsienyje jaučiamas nuovargis. Kraštutiniai dešinieji Vokietijoje ir Prancūzijoje tvirtina, kad parama Ukrainai yra pinigų švaistymas. Donaldas Trumpas gali tapti Jungtinių Valstijų prezidentu. Jis gali bet ką, tačiau jo žodžiai rodo, kad jis nori parduoti Ukrainą Putinui... Nesvarbu, ar Trumpas laimės, ar ne, vienintelė viltis išlaikyti Amerikos ir Europos paramą ir suvienyti ukrainiečius yra naujas požiūris, kuris prasideda nuo to, kad lyderiai sąžiningai pasako, ką reiškia pergalė“, – rašoma straipsnyje.
Jame pažymima, kad V.Putinas Ukrainą užpuolė ne dėl jos teritorijos, o siekdamas neleisti jai tapti klestinčia, į Vakarus orientuota demokratija. Žurnalas pabrėžė, kad „svarbiausias šio karo prizas“ išlieka būtent šis Ukrainos siekis siekti demokratinių vertybių.
„The Economist“ mano, kad Ukraina dabar neturi „nei žmonių, nei ginklų“, kad „išstumtų Rusiją iš visos savo teritorijos, įskaitant Krymą“, ir kad V.Zelenskis turėtų „pripažinti šią niūrią tiesą“. Po to, pasak žurnalo, „Vakarų lyderiai turi padaryti taip, kad jo pagrindinis karo tikslas taptų pasiekiamas, suteikdami Ukrainai karinius pajėgumus ir saugumo garantijas, kurių jai reikia“.
Nurodoma, kad vienintelis būdas nutraukti kovas ir suteikti šias saugumo garantijas – atimti iš Rusijos bet kokią tolesnės pažangos mūšio lauke perspektyvą, parodant tolesnių didelių puolimų beprasmiškumą.
„Tam reikėtų didelių ginklų atsargų, kurių prašo Zelenskis. Ukrainai reikia tolimojo nuotolio raketų, galinčių smogti kariniams taikiniams Rusijos gilumoje, ir oro gynybos įrangos infrastruktūrai apsaugoti. Labai svarbu, kad ji taip pat turi pati gamintis ginklus“, – pridūrė „The Economist“.
Anot žurnalo, antrasis būdas padaryti Ukrainos gynybą patikimą – narystė NATO jau dabar. Pabrėžiama, kad atitinkamą poziciją turėtų užimti JAV prezidentas Joe Bidenas.
„Tvirtesnis narystės NATO pažadas padėtų V.Zelenskiui iš naujo apibrėžti pergalę; realus karinis tikslas atgrasytų Rusiją; NATO gautų naudos iš atsinaujinusios Ukrainos karinės pramonės. Naujo pergalės plano parengimas reikalauja daug iš V.Zelenskio ir Vakarų lyderių. Tačiau jei jie tam prieštaraus, tai lems Ukrainos pralaimėjimą. O tai bus kur kas blogiau“, – apibendrino „The Economist“.
V.Orbano patarėjo pareiškimas dėl Ukrainos sukėlė pasipiktinimo bangą
18:44
Balazsas Orbanas, Vengrijos ministro pirmininko politikos direktorius ir artimas patarėjas, sukėlė vengrų pasipiktinimo bangą savo pareiškimu, kad Vengrija nebūtų kariavusi gynybiniame kare pagal Ukrainos pavyzdį 1956 m., nes tai būtų buvę „neatsakinga“.
Viktoro Orbano bendražygis sakė, kad jei prisimintume 1956 m., kai sovietų kariuomenė nuslopino sukilimą Budapešte, „tikriausiai nebūtume padarę to, ką prieš 2,5 metų padarė prezidentas V.Zelenskis, nes tai neatsakinga“. Politiko žodžius citavo leidinys „Telex“.
„Jis (V.Zelenskis) savo šalį įstūmė į gynybinio karo būseną, žuvo tiek daug žmonių, buvo prarasta tiek daug teritorijos“, – sakė Balazsas Orbanas, kuris nėra susijęs giminystės ryšiais su Viktoru Orbanu.
Politikas pridūrė, kad tai buvo suverenus ukrainiečių sprendimas, į kurį jie turėjo visą teisę. „Bet jei mūsų būtų paklausę, nebūtume patarę“, – pridūrė jis.
„Supratome, kad čia turime būti atsargūs, ir turime būti atsargūs su labai vertingomis vengrų gyvybėmis. Negalima jomis tiesiog švaistytis kitų akivaizdoje“, – sakė Viktoro Orbano politikos direktorius.
Žurnalisto paklaustas, kas būtų nutikę, jei 1956 m. JAV būtų padėjusios Vengrijai, Balazsas Orbanas atsakė, kad, jo nuomone, tai būtų sukėlę Trečiąjį pasaulinį karą.
„Mes būtume galėję laimėti, o galėję ir nelaimėti, kaimyninės šalys būtų galėjusios būti su mumis arba prieš mus“, – sakė jis.
Plačiau skaitykite ČIA.
D.Trumpo smūgis V.Zelenskiui: davė ženklą, kad nepalaikys Ukrainos prieš V.Putiną
17:18
Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį užsipuolė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį už tai, kad šis nenusileidžia Rusijai, ir davė griežčiausią iki šiol užuominą, kad nustos remti Kyjivą, jei laimės JAV prezidento rinkimus, skelbia „Politico“.
Kalbėdamas per rinkimų kampanijos renginį Šiaurės Karolinoje, D.Trumpas sakė, kad Ukraina turėjo „šiek tiek nusileisti“, kad nuramintų Maskvą ir išvengtų kruvino konflikto su įsibrovusia kaimyne, – konflikto, kurio, pasak jo, nereikėjo.
„Mes ir toliau duodame milijardus dolerių žmogui, kuris atsisako sudaryti sandorį, V.Zelenskiui“, – rėžė D.Trumpas ilgoje tiradoje.
Jis pridūrė, kad „bet koks susitarimas, net ir pats blogiausias, būtų buvę geriau nei tai, ką turime dabar“, turėdamas omenyje Kremliaus vykdomą destrukciją Ukrainoje, kuri paspartėjo Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui 2022 m. įvykdžius plataus masto invaziją.
„Ukrainos nebėra, tai jau nebe Ukraina. Niekada nepakeisite tų miestų ir miestelių, niekada nepakeisite žuvusių žmonių, tiek daug žuvusių žmonių“, – sakė respublikonų kandidatas. – Jei būtume sudarę blogą sandorį, tai būtų buvę daug geriau. Jie [Ukraina] būtų šiek tiek nusileidę ir visi būtų gyvenę.“
Plačiau skaitykite ČIA.
„Kas sekundę tave bando nužudyti“: kariai Donbase turi mažai vilčių dėl V.Zelenskio „pergalės plano“
17:14
Rytų Ukrainoje, Donbase, kovojantys Ukrainos kariai turi mažai vilties, kad „pergalės planas“, kurį šią savaitę į Jungtines Valstijas išvyko pristatyti Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, padės jiems atgrasyti Rusijos pajėgas, skelbia britų leidinys „The Times“.
„Tarp karių šiose rytinėse fronto linijose mažai kalbama apie artėjantį didelį prezidento V.Zelenskio „pergalės plano“ atskleidimą Vašingtone. Nėra jokios nuojautos, kad tai sumažins poreikį toliau kovoti. Nėra jokios karo pabaigos vizijos, jokių nerūpestingų svajonių apie ginklų sudėjimą“, – rašoma straipsnyje.
Pažymėtina, kad kariai apskritai vengia vartoti tokius žodžius kaip „pergalės planas, ypač tie, kurie bando atlaikyti rusų puolimą Ukrainos rytiniame fronte.
„Gyvename čia kasdien, galvodami apie kur kas aktualesnius klausimus... Per mažai mūsų karių, per daug rusų karių; per mažai mūsų sviedinių, per daug rusų dronų. Pažįstamos problemos. Problemos, prie kurių esame pripratę“, – su nusivylimu balse kalbėjo 25 metų Ukrainos 93-iosios brigados karininkas šaukiniu „Nara“.
Žurnalistams jis atvirai pareiškė, kad viena iš pagrindinių jo problemų – „kaip nužudyti daugiau rusų okupantų“.
Reportaže iš Rytų Ukrainos „The Times“ rašo, kad kasdienė karių patirtis „Ground Zero“ bazėje – tai siaubo vizija, kurią vargu ar įmanoma apibūdinti.
Po rusų bepiločių orlaivių nusagstytu dangumi pėstininkams dažnai tenka vieniems arba poromis naktį eiti kelis kilometrus per atviras vietoves iki savo pozicijų, o nuvykę į jas jie gali būti įkalinti tame pačiame bunkeryje mėnesį, kol bus pakeisti.
Vienas iš sužeistų ukrainiečių karių, 50-metis Oleksijus, trumpai žurnalistams papasakojo apie tokį gyvenimą po atakos dronų ugnimi.
„Oras nuolat ūžia nuo virš galvų skriejančių pirmojo asmens (FPV) dronų ir sviedinių... Toks jausmas, kad kiekvieną sekundę kažkas bando tave nužudyti. Nesvarbu, koks drąsus esi ar kiek toks stengiesi būti, tai sukrečia. Ir jūs taip pat tai jaučiate. Visur jaučiamas mirties kvapas.“
Vizito JAV metu prezidentas V.Zelenskis pareiškė, kad "pergalės plane“, kurį jis pristato Vašingtone, nėra nuostatos dėl derybų su Rusija. Pasak prezidento, šiuo planu siekiama „sustiprinti Ukrainą“, kad priverstų V.Putiną sėsti prie derybų stalo sąžiningomis sąlygomis.
Europos Sąjunga atmeta V.Putino branduolinio atsako planą
16:47
Rusijos prezidento Vladimiro Putino planą leisti branduoliniais ginklais atsakyti į masinį oro smūgį jo šaliai Europos Sąjunga ketvirtadienį atmetė kaip neapgalvotą ir neatsakingą žingsnį.
Trečiadienį V.Putinas paskelbė atnaujintą branduolinę doktriną, pagal kurią kurią būtų leidžiama panaudoti branduolinius ginklus prieš tokio ginklo neturinčias šalis, kai jas remia branduolinės valstybės. Manoma, kad tai aiški nuoroda į Ukrainą ir ją remiančias Vakarų valstybes.
„Putinas ne pirmą kartą lošia savo branduoliniu arsenalu, – žurnalistams pareiškė ES atstovas spaudai Peteris Stano. – Mes, žinoma, griežtai atmetame šiuos grasinimus.“
Rusijos branduolinė doktrina plečiama tuo metu, kai Ukraina spaudžia savo sąjungininkes Vakaruose leisti jai naudoti tolimojo nuotolio ginklus smūgiams Rusijos teritorijoje.
Kyjivas tvirtina, kad būtina atakuoti Rusijos aerodromus ir karinę infrastruktūrą, kurią Maskva naudoja atakoms prieš Ukrainą. Jungtinės Valstijos ir kitos Vakarų šalys šį klausimą vertina atsargiai ir mano, kad tai dar labiau paaštrintų padėtį.
Anksčiau ketvirtadienį Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad planuojami Rusijos branduolinės doktrinos pakeitimai turėtų būti vertinami kaip „konkretus signalas“ Vakarams.
Vakarai kaltina Rusijos prezidentą neatsakingu branduolinių ginklų žvanginimu per karą Ukrainoje, pradėtą prieš daugiau nei dvejus metus. Kremliaus vadovas ne kartą išsakė akivaizdžius grasinimus dėl Maskvos pasirengimo panaudoti savo branduolinius ginklus.
„Tai tik labai neatsakingo ir nepriimtino Putino elgesio tąsa“, – apie naujausią grasinimą sakė P.Stano.
Rusijos grasinimas nuskambėjo tuo metu, kai daugelis pasaulio lyderių susirinko į Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją,
P.Stano teigimu, V.Putino pozicija neatsakinga dar ir dėl to, kad Rusija yra nuolatinė JT Saugumo Tarybos narė.
Kremlius pats sau kasa duobę: paaiškėjo, kas nuspręsta dėl branduolinės doktrinos
15:12
Rusijos branduolinė doktrina artimiausiu metu nesikeis, ketvirtadienį pareiškė prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, skelbia naujienų svetainė „The Moscow Times“.
Pasak jo, Vladimiro Putino paskelbtų dokumento pataisų paskelbimo ar nepaskelbimo klausimas bus svarstomas vėliau.
„Dabar dokumento pataisos suformuluotos. Prašau atkreipti dėmesį: tai yra valstybės politikos branduolinio atgrasymo srityje pagrindai. Tai yra antrasis dokumentas, ir jie kartu iš esmės sudaro tai, ką mes taip neoficialiai vadiname branduoline doktrina. Jie buvo suformuluoti, vakar pagrindinius paskelbė prezidentas“, – kalbėjo Kremliaus atstovas spaudai.
Jis pabrėžė, kad siūlomi doktrinos pakeitimai yra signalas Vakarų šalims, įspėjantis „apie pasekmes tuo atveju, jei jos dalyvaus puolime“ prieš Rusiją įvairiomis priemonėmis, „nebūtinai branduolinėmis“.
Tačiau, pasak D.Peskovo, siūlomi pakeitimai kol kas nedaro įtakos tarptautinei situacijai, nes visi jau žino apie Rusijos branduolinį potencialą.
„Ne, tai dar nepradeda daryti įtakos. Tiesą sakant, visas pasaulis gerai žino ir protingi žmonės gerai žino apie mūsų branduolinį potencialą ir jo atgrasomąjį vaidmenį“, – aiškino atstovas spaudai, pridurdamas, kad pataisose atsižvelgiama į naujus įtampos prie Rusijos sienų elementus.
Atvėsins sąjungininkus
Rusijos branduolinės doktrinos pakeitimus savo įprasta isteriška maniera komentavo ir Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas.
Jis pažymėjo, kad toks žingsnis gali „atvėsinti tų priešininkų, kurie dar neprarado savisaugos jausmo, užsidegimą“.
„Ką gi, kvailiams liks tik romėnų sentencija: caelo tonantem credidimus Jovem Regnare (liet. Kai griaustinis griaudėjo danguje, mes tikėjome Jupiterio valdymu)“, – rašė jis savo kanale susirašinėjimo platformoje „Telegram“.
D.Medvedevas taip pat pabrėžė, kad kiekviena situacija, kurioje Rusija gali griebtis branduolinio ginklo, turi būti svarstoma atsižvelgiant į daugybę veiksnių, o sprendimą priims asmeniškai V.Putinas.
Tarp svarbiausių pakeitimų jis išskyrė nuostatą, pagal kurią nebranduolinės valstybės, kurią remia branduolinė galia, „agresija“ prieš Rusiją būtų laikoma bendra ataka.
„Visiems aišku, apie kokias šalis kalbame“, – pridūrė jis.
Kita naujovė – Baltarusijai, kaip artimiausiai Rusijos sąjungininkei, suteikti „lygiavertę branduolinę gynybą“, priminė D.Medvedevas.
V.Putino siūlomi pokyčiai, pasak Saugumo Tarybos sekretoriaus pavaduotojo, yra priežastis galvoti ne tik apie „supuvusį neonacių režimą“, bet ir apie „visus Rusijos priešus, kurie stumia pasaulį branduolinės katastrofos link“.
Ukrainos pajėgos neigia pranešimus apie pasitraukimą iš Vuhledaro
14:25
Juodųjų kazokų vardu pavadinta 72-oji atskiroji mechanizuotoji brigada paneigė Vakarų žiniasklaidos pranešimus, kad ji esą pasitraukė iš šiuo metu Rusijos pajėgų nuožmiai atakuojamo Vuhledaro.
Oficialiame brigados „Facebook“ puslapyje paskelbtame vaizdo įraše, fone skambant sprogimų garsams, vienas iš karių tikino, kad Ukrainos pajėgos vis dar laiko liniją, nors Rusijos okupacinės pajėgos vykdo sunkius puolimus.
„Norime išsklaidyti visas abejones ir pseudoekspertų nuomonę, kad 72-oji brigada paliko Vuhledaro miestą. Esame čia dabar, nepaisant sunkių puolimų ir sudėtingų aplinkybių. Šiandien yra 2024 m. rugsėjo 26 d. Šlovė Ukrainai!“ - pareiškė karys.
Iš fronto grįžtantys Rusijos kariškiai nužudė arba sužeidė šimtus rusų
13:20
Nuo karo Ukrainoje pradžios iš fronto grįžtantys Rusijos kariškiai nužudė 242 žmones ir dar 227 sunkiai sužeidė, remdamasi teismų duomemis ir žiniasklaidos pranešimais apskaičiavo leidinys „Viorstka“.
Taigi bendras aukų skaičius siekia mažiausiai 469. Nuo kariškių nusikaltimų nukentėjo 80 Rusijos regionų gyventojai.
Teigiama, kad iš viso iškelta 350 baudžiamųjų bylų. Iš jų 114 buvo dėl nužudymų, kurių metu žuvo 139 žmonės. rusų aukomis tapo 75 buvę kaliniai, užverbuoti karui iš kolonijų, dar 54 mirė nuo kariškių rankų.
Daugiausia nusikaltimų įvykdė į frontą užverbuoti buvę kaliniai – 246 asmenys. Aukomis taip pat dažniau tampa moterys. Dar 180 kaltinamųjų yra eiliniai kariškiai. Iš 125 atleistų nuo bausmės ir lygtinai paleistų karo veteranų, kurie nužudė arba padarė sužalojimus, sukėlusius mirtį, 54 anksčiau buvo nuteisti už panašius nusikaltimus, o dar trys – už išžaginimą.
Dauguma nusikaltimų buvo buitinio pobūdžio ir įvykdyti dėl alkoholio vartojimo. Karo su Ukraina dalyvių aukomis dažniau tampa jų aplinkos žmonės: giminaičiai, kaimynai ir pažįstami. Labiausiai „paplitęs“ nusikaltimas yra gyvybei pavojingas tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas. Žurnalistai suskaičiavo mažiausiai 220 tokių veikų, dėl
Ukraina gavo milijardinę paramą iš Vašingtono: galės pulti Rusiją mirtinais jos pačios ginklais
13:11 Atnaujinta 14:13
Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį prieš susitikimą su ukrainiečių lyderiu Volodymyru Zelenskiu paskelbė, kad intensyvina pagalbą Ukrainai, skirdamas beveik 8 mlrd. dolerių (7 mlrd. eurų) vertės karinę paramą ir naują tolimojo nuotolio amuniciją.
„Šiandien aš skelbiu apie saugumo pagalbos Ukrainai padidinimą ir eilę papildomų veiksmų, kuriais siekiama padėti Ukrainai laimėti šį karą“, – sakoma J.Bideno pareiškime.
Tačiau apie leidimą Kyjivui smūgiuoti JAV pagamintomis ilgojo nuotolio raketomis į Rusijos teritoriją, neužsiminė.
„Ukrainos žmonių ir mūsų drąsių karių, esančių fronto linijoje, vardu dėkoju mūsų artimiausiai sąjungininkei Jungtinėms Valstijoms už tai, kad rado būdą, kaip skirti Ukrainai likusią saugumo pagalbos dalį ir užtikrinti, kad prezidento kadencija nesibaigtų iki JAV finansinių metų pabaigos“, – rašė V.Zelenskis susirašinėjimo platformoje „Telegram“.
Pasak V.Zelenskio, Ukraina šią pagalbą panaudos kuo veiksmingiau ir skaidriau, kad pasiektų pagrindinį visų bendrą tikslą: pergalingą Ukrainą, teisingą ir ilgalaikę taiką bei transatlantinį saugumą.
Be to, J.Bidenas pareiškė kviečiantis 50 Ukrainos sąjungininkų į aukšto lygio susitikimą Vokietijoje spalį.
„Kitą mėnesį Vokietijoje sušauksiu Ukrainos gynybos kontaktinės grupės lyderių lygio susitikimą, kuriame bus koordinuojamos daugiau kaip 50 šalių, remiančių Ukrainos gynybą nuo Rusijos agresijos, pastangos“, – kalbėjo J.Bidenas.
Perduos aviacinių bombų
Į 8 mlrd. dolerių vertės pagalbos paketą Ukrainai bus įtrauktos valdomos aviacinės bombos, skelbia naujienų svetainė „Forbes“.
Trečiadienį paaiškėjo, kad Vašingtonas planuoja paskelbti „megapaketą“ Ukrainos kariniams veiksmams prieš Rusiją remti. Apie tai oficialiai turėtų būti pranešta prezidento Volodymyro Zelenskio vizito JAV sostinėje metu.
Žiniasklaidos teigimu, ginklai nebus atvežti greitai ir beveik neabejotinai jiems bus pritaikyta daug apribojimų. Tikėtina, kad jų pristatymas gali užtrukti mėnesius.
Anot žurnalistų, į amerikiečių pagalbos paketą bus įtrauktos naujos bombos AGM-154 JSOW (angl. Joint Standoff Weapon), apie kurių galimą pristatymą anksčiau pranešė naujienų agentūra „Unian“.
Kiek vėliau pasirodžiusius gandus patvirtino prezidentas J.Bidenas.
JSOW – tai tiksliai valdoma taktinė aviacinė bomba (kartais dar vadinama „sklendžiančiąja bomba“), skirta įvairiems fiksuotiems ir judantiems taikiniams už oro gynybos zonų ribų atakuoti. Tarp bombos nešėjų yra ir naikintuvas F-16.
Sukurtos kelios AGM-154 JSOW versijos. AGM-154A versija turi 145 šovinių BLU-97/B kovinę galvutę, o AGM-154B – šešių šovinių BLU-108/B kovinę galvutę. AGM-154C modifikacijoje įrengta tandeminė BROACH kovinė galvutė.
AGM-154 veikimo nuotolis siekia 130 km. Amerikiečiai taip pat yra sukūrę patobulintą versiją su didesniu nuotoliu.
Anksčiau taip pat pranešta, kad JAV prezidento administracija skubiai derasi su Kongresu, kad būtų leista panaudoti 6 mlrd. dolerių sumą karinei pagalbai Ukrainai perduoti iki rugsėjo 30 d. termino. Kitaip, teigiama, kad šie pinigai gali būti „sudeginti“.
Rusijos pajėgos teigia užėmusios miestelį Rytų Ukrainoje
12:44
Rusijos kariuomenė ketvirtadienį pranešė, kad užėmė Ukrajinską rytiniame Ukrainos Donecko regione.
Tai dar viena Maskvos pajėgų teritorinė pergalė Ukrainoje.
Platformoje „Telegram“ paskelbtame kasdieniame pranešime Rusijos gynybos ministerija teigė, kad jos kariai „išvadavo“ Ukrajinską.
Iki 2022-ųjų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto karinį puolimą, miestelyje gyveno daugiau kaip 10 tūkst. žmonių.
„Financial Times“: V.Putino veiksmai ima erzinti Kiniją ir kitas nebranduolines pasaulio šalis
11:20
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nuo plataus masto invazijos pradžios buvo įsitikinęs, kad laimės karą prieš Ukrainą. Tuo tarpu Volodymyras Zelenskis šią savaitę Jungtinėse Valstijose pristato savo „pergalės planą“, kaip Kyjivas galėtų įveikti Maskvą.
Tikėtina, kad vienas iš pagrindinių plano elementų – leisti Ukrainai naudoti perduodamus ginklus jos pačios nuožiūra. Kyjivas vis dar tikisi apribojimų panaikinimo smūgiams į Rusijos teritoriją.
Diskusijos dėl to, ar protinga leisti Ukrainai vykdyti tokius smūgius, vyksta ne tik dėl jų karinio naudingumo, bet ir dėl skirtingų nuomonių apie Rusijos atsakomųjų smūgių riziką.
Britų leidinys „Financial Times“ pastebėjo, kad ryškėja dvi stovyklos: vieni teigia, kad Ukrainos pradėtas Kursko puolimas ir neseniai įvykdyti bepiločių lėktuvų smūgiai dideliems Rusijos amunicijos sandėliams yra galutinis įrodymas, kad Rusijos „raudonosios linijos“ yra chimera.
Tuo tarpu kiti nerimauja, kad, jei ant Rusijos teritorijos pasipiltų ATACMS ar britų „Storm Shadow“ raketų lietus, Maskva eskaluotų konfliktą horizontaliai arba vertikaliai.
Manoma, kad ji galėtų išplėsti geografinį karo veiksmų su Vakarais mastą, pavyzdžiui, priartėdama prie branduolinio ginklo panaudojimo Europoje arba padėdama husių sukilėliams puldinėti laivus Raudonojoje jūroje.
Trečiadienį naujienų agentūra „Reuters“ paskelbė, kad šiuo metu Iranas tarpininkauja derybose tarp Rusijos ir Jemeno husių dėl itin galingų raketų perdavimo sukilėliams.
Tačiau Rusija susiduria su savomis dilemomis svarstydama, kaip ir kur galėtų imtis atsakomųjų veiksmų prieš vis drąsesnę Vakarų poziciją.
„Rimta pagalba husių judėjimui kainuotų Maskvai santykius su trečiosiomis šalimis – daugiausia su Saudo Arabija ir Jungtiniais Arabų Emyratais – kurie buvo svarbūs jos ekonominiam išlikimui karo metu.
Koordinavimas su Persijos įlankos arabų valstybėmis OPEC+ organizacijoje suteikė Rusijai įtakos naftos rinkoje, o Jungtiniai Arabų Emyratai tapo svarbiu kanalu, per kurį Rusija stengiasi išvengti Vakarų sankcijų. Dideli ginklų perdavimai husių judėjimui sukeltų ne tik Persijos įlankos lyderių, bet ir Xi Jinpingo susierzinimą: Kinija didžiąją dalį naftos gauna iš Artimųjų Rytų, o jos laivai jau buvo užpulti Raudonojoje jūroje, nepaisant husių pažadų leisti saugiai praplaukti“, – rašo „Financial Times“.
Vertikali eskalacija Ukrainos rėmėjų atžvilgiu turi visai kitokią riziką nei tai, kad savo veiksmais Rusija gali suerzinti ne Vakarų partnerius.
Pasak straipsnio, jei Joe Bideno administracija panaikintų „veto“ Ukrainos tolimojo nuotolio smūgiams, Rusija gali išplėsti savo sabotažo, šnipinėjimo ir dezinformacijos operacijas Europoje.
Ji taip pat gali ieškoti papildomų būdų kurstyti branduolinio karo baimę. Dabar užuot toliau žodžiais grasinusi apie branduolinę Apokalipsę, Maskva atnaujino oficialią branduolinę doktriną, taip siekdama sumažinti branduolinio ginklo panaudojimo ribą, ir vis dažnias užsimena, kad gali atlikti bandymą.
„Tačiau toks vertikalus eskalavimas Maskvai neatsieina brangiai. Ji labiau rizikuoja sunervinti ne tik Kiniją, bet ir daugybę branduolinių ginklų oficialiai neturinčių šalių globaliuosiuose pietuose, t.y. šalių, kurias Rusija mėgina užkariauti savo kryžiaus žygyje už postvakarietišką tarptautinę tvarką“, – pažymėjo „Financial Times“.
Verta atkreipti dėmesį, kad Vakarų valstybės ne vienos susiduria su dilemomis, svarstydamos savo tolesnius veiksmus dėl Ukrainos.
Papildomi kaštai ir neaiški nauda gali sumažinti Rusijos pasirinkimą imtis rimtos horizontalios ar vertikalios eskalacijos, ypač atsižvelgiant į tai, kad V.Putinas tebėra užtikrintas Rusijos pergalės Ukrainoje perspektyvomis vidutinės trukmės laikotarpiu, teigė straipsnio autorius.
„Tai nereiškia, kad horizontalioji eskalacija yra neįmanomas dalykas ar kad neegzistuoja kraštutinės branduolinės priemonės: jei Rusija pajustų, kad Ukrainoje ji atsidūrė užnugaryje, ir dėl to rimtai susirūpintų, veiksniai, kurie šiuo metu turėtų būti svarbūs santūrumo naudai, staiga gali tapti mažiau svarbūs.“
Pasak „Financial Times“, pripažinus, kad V.Putinas susiduria su apribojimais, svarstydamas eskalacijos galimybes, taip pat nereikėtų sumenkinti bendro poveikio, kurį vis tiek turės jo veiksmai: "Rusijos veiksmai, kuriais ji kyla eskalacijos laiptais, vis dar daro ją pavojingesnės pasaulinės branduolinės aplinkos tarpininke“.
Rusijos branduolinė doktrina
Rusijos prezidentas V.Putinas trečiadienį, argumentuodamas dabartine padėtimi, paragino pakeisti Maskvos branduolinių atgrasymo priemonių naudojimą reglamentuojančias taisykles.
Per televiziją transliuotame susitikime Rusijos prezidentas išsamiai išdėstė siūlomus šalies branduolinės doktrinos pakeitimus: „Mes matome, kad šiuolaikinė karinė ir politinė situacija dinamiškai keičiasi, ir turime į tai atsižvelgti. Įskaitant naujų karinių grėsmių ir rizikos šaltinių atsiradimą Rusijai ir mūsų sąjungininkams.“
Vėliau trečiadienį Rusijos vadovas pareiškė, kad šie pakeitimai leistų Rusijai branduoliniu būdu atsakyti į „masinę oro ataką“.
„Apsvarstysime tokią galimybę, kai tik gausime patikimos informacijos apie masinį oro ir kosmoso atakos ginklų paleidimą ir jų kirtimą per mūsų valstybės sieną“, – pridūrė jis.
Nors Ukraina nebuvo aiškiai paminėta, pakeitimai aiškiai pritaikyti dabartinei Rusijos ir Ukrainos karo situacijai.
Pentagonas ragina aprūpinti Ukrainą baltojo fosforo šaudmenimis
10:29
Aukšto rango Pentagono pareigūnai pasiūlė aprūpinti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas baltojo fosforo šaudmenimis, kuriuos būtų galima naudoti mūšio lauke, tačiau Baltieji rūmai anksčiau jau kelis kartus atmetė šią iniciatyvą, žiniasklaidos grupei NBC atskleidė trys gerai informuoti šaltiniai.
Jų teigimu, karinis departamentas rekomendavo, kad fosforo šaudmenys būtų įtraukti į kelis pagalbos paketus, įskaitant ir naujausią. Kartu, kaip pažymėjo vienas iš NBC pašnekovų, jei sprendimas bus priimtas, vargu ar apie jį bus paskelbta viešai.
Baltasis fosforas yra tokios sudėties medžiaga, kuri iš karto užsidega susidūrusi su deguonimi. Jis dega labai aukštoje temperatūroje (iki 1 300 laipsnių pagal Celsijų) ir jį sunku užgesinti. Medžiaga prilimpa prie drabužių, odos ir kitų paviršių ir gali sukelti mirtinus nudegimus. Net ir nedidelėmis dozėmis baltasis fosforas gali pažeisti kaulus, kaulų čiulpus ir sukelti kietųjų audinių nekrozę, o įkvėptas degina plaučius.
Fosforas naudojamas gaminant aviacines bombas, artilerijos sviedinius, raketas, granatsvaidžius, minosvaidžių sviedinius ir rankines granatas, taip pat naudojamas kaip napalmo mišinių stipriklis. Nors baltojo fosforo šaudmenys nėra priskiriami cheminiams ginklams, tarptautinė teisė draudžia juos naudoti tankiai apgyvendintose teritorijose.
JAV baltojo fosforo šaudmenis naudojo per Vietnamo karą 1965-1973 m., taip pat 2004 m. Irake.
Rusijos gynybos ministerija jau buvo išreiškusi Kyjivui kaltinimus dėl fosforo bombų naudojimu pačioje Rusijos invazijos pradžioje. Konkrečiai, pasak ministerijos, Ukrainos pajėgos fosforo pripildytus sviedinius numetė netoli Hostomelio oro uosto Kyjivo priemiestyje, kurį bandė užimti Rusijos kariuomenė.
2022 m. kovo mėn. susitikime su NATO atstovais Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat apkaltino Rusijos kariuomenę naudojant fosforo sviedinius prieš civilius gyventojus. Kremlius tuomet teigė, kad Rusija niekada nepažeidė tarptautinių konvencijų.
Kinijos ir Rusijos užsienio reikalų ministrai Niujorke aptarė karą Ukrainoje
10:23
Kinijos ir Rusijos užsienio reikalų ministrai Niujorke vykstančioje Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje aptarė karą Ukrainoje, ketvirtadienį pranešė kinų valstybinė žiniasklaida.
Kinija ir Rusija pastaraisiais metais stiprino santykius, o jų dvišalė prekyba nuo Maskvos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios 2022-aisiais pasiekė rekordines aukštumas
Vakarų šalių vyriausybės kaltina Pekiną, kad šis teikia diplomatinę priedangą ir ekonominę paramą Rusijai jos karo prieš Ukrainą metu. Kinija tai neigia ir tvirtina, kad laikosi neutralios pozicijos karo atžvilgiu.
Kinų valstybinis transliuotojas CCTV ketvirtadienį pranešė, kad užsienio reikalų ministras Wang Yi susitiko su Rusijos kolega Sergejumi Lavrovu JT Generalinės Asamblėjoje Niujorke.
„Abi šalys apsikeitė nuomonėmis (įvairiais) klausimais, įskaitant Ukrainos krizę“, – nurodė CCTV, nepateikdama išsamesnės informacijos.
Wang Yi sakė, kad dvišaliai ryšiai „patyrė pakilimų ir nuosmukių, tačiau svarbiausia tai, kad kol laikomės nuolatinių gerų kaimyniškų santykių (...), Kinijos ir Rusijos ryšiai judės į priekį“.
Kinija ir Rusija yra paskelbusios apie „neribotą“ partnerystę ir priešinasi „Vakarų hegemonijai“, ypač tam, ką vadina JAV dominavimu pasaulio reikaluose.
Pekinas ir Maskva šiemet mini 75-ąsias diplomatinių santykių užmezgimo metines
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas kitą mėnesį dalyvaus Rusijoje vyksiančiame kylančios ekonomikos šalių bloko BRICS viršūnių susitikime.
Po kraugeriškų rusų atakų benamiais likę ukrainiečiai glaudžiasi gatvėse: su šalčiu ateis ir mirtis
09:55
Milijonai ukrainiečių liko be pastogės – per karą jų namai buvo sulyginti su žeme. Artėja žiema ir Ukrainoje dirbančios pagalbos organizacijos skelbia pavojų.
Šios savaitės pradžioje paskelbta humanitarinės padėties Ukrainoje apžvalga parodė, kad šiais metais gerokai padaugėjo žmonių, priverstų palikti savo namus dėl karo, o ketvirtadalis šalies viduje perkeltųjų asmenų nakvoja avarinėse prieglaudose arba gatvėse.
„Kiekvieną dieną vis daugiau žmonių netenka savo namų. Gyvenamieji namai naikinami arba dėl okupacijos, arba dėl apšaudymų, arba dėl vis artėjančios fronto linijos. Mes nebegalėsime padėti visiems benamiams“, – leidiniui „The Guardian“ sakė labdaros organizacijos „Depaul International“ Ukrainos padalinio generalinė direktorė Anna Skorok.
„Depaul International“ atliktas tyrimas parodė, kad labiausiai kenčia buvę nuteistieji ir į alkoholio ar narkotikų pinkles patekę vyrai, nes visuomenėje, kuriai trūksta išteklių, juos užjausti sunkiausia.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukraina numušė 66 rusų dronus ir keturias raketas
09:52
Ukrainos oro pajėgos ketvirtadienį pranešė, kad praėjusią naktį numušė 66 rusų dronus ir keturias aviacines raketas.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai atakavo Ukrainą šešiomis įvairaus tipo raketomis ir 78 atakos dronais.
66 dronai ir keturios raketos buvo numušti. Dar aštuoni dronai nukrito nepasiekę taikinio, o vienas pasuko atgal Rusijos link.
Oro gynyba veikė Dnipropetrovsko, Charkivo, Kyjivo, Čerkasų, Kirovohrado, Vinycios, Chmelnyckio, Ivano Frankivsko, Sumų, Poltavos, Mykolajivo, Odesos ir Chersono srityse.
Įsisukant karo mėsmalei Rusija siekia uždrausti „child-free judėjimą“ ir „bevaikystės propagandą“
09:23
Valstybės Dūma pradėjo svarstyti įstatymo projektą, kuriuo siekiama uždrausti „bevaikystės ideologiją“ ir „child-free judėjimą“, pranešė Rusijos parlamento pirmininkas Viačeslavas Volodinas savo „Telegram“ kanale.
Pasak jo, įstatymo projekte siūloma uždrausti „sąmoningo vaikų atsisakymo propagandą“, t. y. „informacijos, populiarinančios bevaikystę, sklaidą“. V.Volodinas skundėsi, esą socialiniuose tinkluose kai kurie neįvardyti asmenys „demonstruoja nepagarbą motinystei ir tėvystei, agresiją nėščioms moterims ir vaikams bei daugiavaikių šeimų nariams“.
Todėl įstatymo projekte siūloma uždrausti „bevaikystės propagandą“ internete, žiniasklaidoje, filmuose ir reklamoje. Numatoma, kad baudos fiziniams asmenims už tokią veiklą sieks iki 400 000 rublių (3,8 tūkst. Eurų), pareigūnams – iki 800 000 rublių (7,7 tūkst. eurų), o juridiniams asmenims – iki 5 mln. rublių (48 tūkst. eurų).
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Zelenskis įsivėlė į naują karą: kaltinamas kišimusi į JAV rinkimus
09:04
Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui šią savaitę lankantis Jungtinėse Valstijose, kur jis dalyvauja Jungtinių Tautų Generalinėje asamblėjoje ir planavo vizitus su JAV prezidentu Joe Bidenu bei demokratų kandidate į prezidentes Kamala Harris, vizito pabaigoje tenka atlaikyti aštrias kritikos strėles iš JAV valstybinių institucijų, kurių parama šiuo metu gyvybiškai svarbi Ukrainos vadovui.
Rugsėjo 25 d. Atstovų Rūmų priežiūros komiteto pirmininko Jamesas Comeris išsiuntė laiškus generaliniam prokurorui Merrickui Garlandui, Pentagono vadovui Lloydui Austinui ir prezidento bei Baltųjų rūmų patarėjui Edwardui Siskeliui.
Juose jis priminė, kaip 2019 m. demokratų kontroliuojami Atstovų Rūmai surengė apkaltą tuometiniam prezidentui Donaldui Trumpui, motyvuodami tuo, kad jis bandė pasinaudoti užsienio lyderiu, Ukrainos prezidentu V.Zelenskiu, siekdamas naudos savo prezidentinei kampanijai.
„Bideno-Harris administracija neseniai atskraidino tą patį užsienio lyderį, Ukrainos prezidentą V.Zelenskį, į Pensilvaniją už Amerikos mokesčių mokėtojų pinigus. Ši valstija yra 2024 m. vyksiančių prezidento rinkimų kovos laukas ir yra vadinama „sunkiausia kovos vieta, kurioje viceprezidentei Kamalai Harris būtų sunkiausia laimėti“, – rašė komiteto pirmininkas.
Pasak jo, komitetas siekia nustatyti, ar Bideno-Harris administracija bandė pasinaudoti V.Zelenskiu, kad padėtų viceprezidentės K.Harris prezidentinei kampanijai, o jei taip, ar buvo piktnaudžiaujama tarnybine padėtimi.
„Komitetas siekia išsiaiškinti aplinkybes, paskatinusias Bideno-Harris administraciją oro pajėgų lėktuvu į Pensilvaniją gabenti prezidentą V.Zelenskį, ir visus faktus, kurie galėtų tai pateisinti“, – dėstoma laiške.
J.Comeris taip pat pažymėjo, kad į V.Zelenskio vizitą valstijoje buvo įtrauktas susitikimas su Pensilvanijos gubernatoriumi Joshu Shapiro, kuris „dar neseniai buvo laikomas perspektyviu kandidatu, suteikiančiu demokratams vilčių išlaikyti Baltųjų rūmų kontrolę“.
Verta pažymėti, kad susitikimas su J.Shapiro turėjo ir oficialų tikslą – pasirašyti susitarimą dėl Pensilvanijos pagalbos Zaporižios regionui.
J.Comeris taip pat išreiškė nepasitenkinimą kritiškomis V.Zelenskio pastabomis D.Trumpo adresu ir apie jo kandidatą į viceprezidentus J.D.Vance'ą, duodamas interviu leidiniui „The New Yorker“.
„Komitetas tiria bet kokį Bideno-Harris administracijos, Pensilvanijos gubernatoriaus kanceliarijos ir prezidento V.Zelenskio veiksmų koordinavimą ar bendravimą, susijusį su vyriausybės turto naudojimu ar prašymu jį panaudoti politiniais tikslais viceprezidentės K.Harris prezidentinei kampanijai“, – rašoma laiške.
„Komitetas mano, kad jokiam užsienio subjektui – nepriklausomai nuo to, ar Teisingumo departamentas jį laiko „piktybišku“, ar ne – neturėtų būti leista kištis į Amerikos rinkimus“, – pabrėžė J.Comeris.
Reikalauja atleisti ambasadorę
Trečiadienį Atstovų rūmų pirmininkas Mike'as Johnsonas taip pat paskelbė prezidentui V.Zelenskiui adresuotą laišką, kuriame išdėstė savo reikalavimus.
„Gerbiamas prezidente V.Zelenski, reikalauju, kad nedelsiant atleistumėte Ukrainos ambasadorę Jungtinėse Valstijose Oksaną Markarovą“, – tokiais žodžiais pradedamas kreipimasis.
To priežastis – V.Zelenskio vizitas Pensilvanijoje, kurį organizavo O.Markarova ir kuriame jį lydėjo tik demokratų partijos atstovai. M.Johnsonas tai taip pat įvertino kaip priešrinkiminį renginį, skirtą K.Harris paremti ir kištis į Amerikos rinkimus.
„Šis trumparegiškas ir sąmoningai politinis žingsnis privertė respublikonus prarasti pasitikėjimą ponios O.Markarovos gebėjimu sąžiningai ir efektyviai eiti diplomatės pareigas šioje šalyje. Ji turėtų būti nedelsiant atleista iš pareigų.“
Atstovų Rūmų pirmininkas teigia, kad anksčiau yra aiškiai pareiškęs, jog visos užsienio šalys turėtų susilaikyti nuo kišimosi į Amerikos vidaus politiką.
Respublikonai nesiteikia susitikti
Be to, trečiadienį M.Johnsonas pareiškė, kad ketvirtadienį nesusitiks su prezidentu V.Zelenskiu.
Per spaudos konferenciją Atstovų Rūmų pirmininkas sakė, kad "šią savaitę negalėjo suplanuoti susitikimo su Ukrainos vadovu, nes "buvo labai užsiėmęs".
„Ir net nemanau, kad rytoj būsiu mieste. Bet pažiūrėkite, ką aš jam pasakyčiau, jei mes susėstume, pakalbėtume apie šį laišką dėl ambasadorės. Manau, kad tai buvo baisus įvykis, kuris įtempia abiejų šalių santykius labai nepalankiu Ukrainai metu, todėl apgailestauju dėl to.“
Ketvirtadienį V.Zelenskis turėtų apsilankyti Kapitolijuje ir susitikti su abiejų partijų įstatymų leidėjais, tačiau suprantama, kad M.Johnsono tarp jų nebus.
Savo rinkimų kampanijos renginio metu V.Zelenskiui kritikos negailėjo ir buvęs prezidentas, respublikonų partijos kandidatas D.Trumpas.
Jis kaltino Ukrainos atsisakymu „susitarti“ su Rusija ir „šlykščiais šmeižtais“ prieš D.Trumpą.
Prieš V.Zelenskio vizitą buvo paskelbta, kad planuojamas jo susitikimas su D.Trumpu, tačiau dabar suprantama, kad jis greičiausiai neįvyks.
Pastarosiomis dienomis D.Trumpo retorika, nukreipta prieš V.Zelenskį ir JAV paramą Ukrainai, tapo dar aštresnė. Jis aiškino, kad V.Zelenskis nori, jog demokratai laimėtų artėjančius prezidento rinkimus, ir vadino jį „geriausiu pardavėju žemėje“.
E.Macronas pažadėjo remti Ukrainos pasipriešinimą Rusijos invazijai
07:34
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį Jungtinėse Tautose pažadėjo remti Ukrainos pasipriešinimą Rusijos invazijai, tačiau įsipareigojo siekti taikos.
„Prancūzija rems nepaprastą Ukrainos žmonių pasipriešinimą ir įsipareigos užtikrinti jų ilgalaikį saugumą. Siekime taikos“, – sakė jis.
E.Macronas taip pat paragino nutraukti Izraelio eskalavimą Libane ir „Hezbollah“ kovotojų raketų atakas prieš žydų valstybę.
„Raginame Izraelį nutraukti šią eskalaciją Libane, o „Hezbollah“ – nutraukti raketų paleidimą į Izraelį. Raginame visus tuos, kurie teikia („Hezbollah“) priemones tai daryti, nustoti tai daryti“, – sakė jis.
Prancūzijos lyderis pareikalavo kuo greičiau nutraukti ugnį Gazos Ruože, sakydamas, kad karas tęsiasi per ilgai.
Be to, E.Macronas paragino reformuoti JT Saugumo Tarybą apribojant veto teisę masinių žudynių atvejais, greičiausiai turėdamas omenyje Rusiją.
„Vien tik Saugumo Tarybos sudėties reformos nepakanka, kad ji taptų veiksmingesnė. Taip pat norėčiau, kad reforma pakeistų veiklos metodus ir apribotų veto teisę masinių nusikaltimų atveju“, – sakė jis Generalinėje Asamblėjoje.
Analitikai užtikrinti: Rusija tik kalba, bet branduolinio ginklo nepanaudos
06:52
Rusijos lyderis Vladimiras Putinas vėl pradėjo grasinti branduoliniais ginklais. Amerikos analitikai patikino, kad šie pareiškimai yra bandymas sulaikyti Vakarų šalis.
Karo studijų instituto (ISW) teigimu, mažai tikėtina, kad Rusija panaudos branduolinius ginklus Ukrainoje ar kur nors kitur pasaulyje, o taip tik bando sugriežtinti Vakarų sprendimų priėmimo kontrolę ir užkirsti kelią sąjungininkų ginklų panaudojimui tolimo nuotolio smūgiams prieš Rusiją.
Analitikai teigia, kad V.Putinas galbūt siekia įkvėpti naujos gyvybės Kremliaus pavargusiai informacinei retorikai apie branduolinių ginklų panaudojimą ir sukelti naują panikos bangą tarp Vakarų politikų ypač svarbiu politinių debatų momentu.
Naujausioje ataskaitoje primenama, kad Kremliaus pareigūnai reguliariai griebiasi menkai pridengtų grasinimų branduoline konfrontacija svarbiausiais Vakarų politinių debatų dėl pagalbos Ukrainai didinimo momentais. Tokia taktika naudojama ir dabar, kai svarstoma, ar leisti Ukrainai atakuoti objektus Rusijos teritorijoje su vakarų šalių tolimojo nuotolio ginklais.
Taip siekiama sprendimų priėmėjams įvaryti baimę.
Analitikų nuomone, Rusijos branduolinė retorika yra Kremliaus pastangų padėti atgrasyti Vakarus dalis, o ne Rusijos pasirengimo panaudoti branduolinį ginklą įrodymas.
Tarptautinėje arenoje – skaudūs antausiai Vladimirui Putinui
06:27
Rusijos invazijos į Ukrainą sukeltos ekonominės krizės sąlygomis Kremlius faktiškai atsisakė prekybos su Vakarais ir bandė užmegzti naujus ryšius su Azijos šalimis – Kinija ir Indija.
Tačiau Rusijos prezidento Vladimiro Putino bandymai ir noras greitai perorientuoti kelis dešimtmečius nusistovėjusius prekybos ryšius ir maršrutus nėra tokia lengva užduotis, kaip norėtų Maskva.
Kaip rašo „The Wall Street Journal“, šiemet Jungtinės Valstijos įvedė naujas taisykles, kurios padidina baudų riziką užsienio bankams, bendradarbiaujantiems su Rusija.
Šios antrinės sankcijos apribojo Rusijos prekybą su naujais prekybos partneriais.
Naftą galima gabenti dideliais krovininiais laivais, jai nereikia stacionarios infrastruktūros. Taigi Rusija galėjo apeiti Vakarų nustatytus naftos kainų apribojimus aktyvindama „šešėlinį laivyną“, sudarytą iš pasenusių laivų. Tam apribojimai paprasčiausiai netaikomi.
Apie tai plačiau skaitykite čia.
D.Trumpas peikia V.Zelenskį už atsisakymą „sudaryti sandorį“ su Maskva ir kaltina „šlykščiais šmeižtais“
06:21
Buvęs JAV prezidentas ir dabartinis respublikonų kandidatas Donaldas Trumpas rugsėjo 25 d. rinkimų kampanijos mitinge kritikavo prezidentą Volodymyrą Zelenskį, kaltindamas jį atsisakymu „susitarti“ su Rusija ir „šlykščiais šmeižtais“ prieš D.Trumpą.
Šie komentarai pasirodė tuo metu, kai V.Zelenskis lankosi JAV, siekdamas sutelkti pasaulio lyderių paramą Ukrainai pasauliniame taikos viršūnių susitikime ir pristatyti savo penkių punktų pergalės planą Amerikos vadovams.
Pranešama, kad V.Zelenskis nėra numatęs jokių susitikimų su D.Trumpu.
„Ukrainos prezidentas yra mūsų šalyje ir jis daro nedideles bjaurias užuominas apie jūsų mėgstamą prezidentą, mane“, – sakė D.Trumpas per rinkimų kampanijos kalbą JAV Šiaurės Karolinos valstijoje.
„Mes ir toliau skiriame milijardus dolerių žmogui, kuris atsisako sudaryti susitarimą“, – pridūrė jis.
Ankstesnę dieną vykusiame mitinge D.Trumpas pažadėjo, kad jei bus išrinktas prezidentu, JAV „pasitrauks“ iš karo Ukrainoje.
Pastarosiomis dienomis D.Trumpo retorika, nukreipta prieš V.Zelenskį ir JAV paramą Ukrainai, tapo dar aštresnė. Jis teigė, kad V.Zelenskis nori, jog demokratai laimėtų artėjančius prezidento rinkimus, ir vadino jį „didžiausiu pardavėju žemėje“.
Šios savaitės pradžioje duotame interviu žurnalui „New Yorker“ V.Zelenskis kritikavo D.Trumpo planus nutraukti karą. Jis pavadino D.Trumpo kandidatą, respublikonų senatorių J.D.Vance'ą, „pernelyg radikaliu“ ir sakė, kad karas neturėtų baigtis Ukrainos sąskaita.
Ukrainai – naujas pagalbos paketas iš JAV
06:19
Jungtinės Valstijos paskelbė apie naują karinę pagalbą Ukrainai – naujo pagalbos paketo vertė siekia 375 mln. dolerių.
„Šiandien JAV gynybos departamentas paskelbė apie papildomos saugumo pagalbos suteikimą, kad Ukraina turėtų priemonių, būtinų pergalei kovoje su Rusijos agresija", – teigiama Pentagono paskelbtame pranešime.
Jame taip pat nurodoma, kad į pagalbos paketą, kurio vertė 375 mln. dolerių, įeina ginklai „oras-žemė“, raketinės amunicijos sistemos ir artilerija, šarvuotosios transporto priemones ir prieštankiniai ginklai.
Pentagonas taip pat pažymėjo, kad tai jau šešiasdešimt šeštoji įrangos dalis, kurią prezidento J.Bideno administracija nuo 2021 m. rugpjūčio mėnesio teiks Ukrainai iš JAV gynybos departamento sandėlių.
Kyjivą drebino sprogimai
06:15
Visą naktį Kyjive girdėjosi sprogimai.
Kaip nurodo „Suspilne“, sprogimai taip pat girdėti Chmelnyckio srityje ir Ivano Frankovsko mieste.
Skelbiama, kad pirmieji sprogimai Kyjive nugriaudėjo apie 1.40 va. vietos laiku
Chmelnyckio srityje dvi sprogimų serijos pasigirdo apie 2 val.
Naktį ir paryčiais sprogimų serijos Kyjive nugriaudėjo dar bent keletą kartų.
Vėliau Kyjivo meras Viytalijus Klyčko paskelbė, kad Ukrainos sostinėje veikia priešlėktuvinės gynybos pajėgos, ir paprašė gyventojų likti slėptuvėse.
