Geriausias metų pasiūlymas! Prenumerata vos nuo 0,49 Eur/mėn.
Išbandyti
01 08 /23:07

Kokių triukų imasi Rusija prieš Ukrainos priešlėktuvinę gynybą ir „Himars“ raketas

Naujausias žinias apie karą Ukrainoje skaitykite žemiau.

VIDEO: Po Rusijos atakos Ukrainoje iš po griuvėsių traukiami žmonės

Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Tiesiogiai  30 s.
Naujausi viršuje
Naujausi apačioje

Kokių triukų imasi Rusija prieš Ukrainos priešlėktuvinę gynybą ir „Himars“ raketas

17:06

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./HIMARS - mobili raketinės artilerijos sistema
ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./HIMARS - mobili raketinės artilerijos sistema

Rusija vis dažniau naudoja elektroninę karinę įrangą, kad sutrikdytų Vakarų tiekiamą labai tikslią amuniciją, įskaitant raketines sistemas „Himars“ ir artilerijos sviedinius „Excalibur“. Be to, Rusija imituoja raketų ir dronų paleidimą, kad aptiktų Ukrainos priešlėktuvinę gynybą.

Tai teigiama „Financial Times“ straipsnyje, kuriame aprašoma nuožmi Ukrainos ir Rusijos konfrontacija radioelektroninio karo srityje, kur rusų pajėgos turi platesnes galimybes.

„Rekordinis Rusijos aviacijos smūgių Ukrainoje skaičius Naujųjų metų laikotarpiu pabrėžė Kyjivo pastangas stiprinti elektroninės kovos technologijas, kad būtų galima trikdyti ir nukreipti priešo dronus ir valdomas raketas“, – teigiama leidinyje.

Abi šalys daug investavo į sistemas, galinčias neutralizuoti viena kitos bepiločių orlaivių armijas, tačiau Maskva išlaiko pranašumą, nes prieš pradėdama plataus masto invaziją į Ukrainą beveik prieš dvejus metus ji jau buvo sutelkusi dėmesį į šiuos pajėgumus.

Vis dėlto Ukrainos pajėgos stengiasi pasivyti.

Ukrainos  dronų padalinio vadas Mykola Kolesnykas sakė, kad dvikovos su Rusijos pajėgomis elektroninės kovos srityje yra nuožmios ir negailestingos. Jis jas apibūdino taip: „Nematomos žirklės, kurios nutraukia ryšį... nuotoliniu būdu valdomo įrenginio.“

Ir Ukraina, ir Rusija per mėnesį naudoja dešimtis tūkstančių dronų. Šiais metais abi vis dažniau naudojo pigius, komerciniais tikslais parduodamus dronus, kuriuos operatoriai valdo naudodami ant galvos montuojamą kamerą.

„Pastaruoju metu rusai jų pagamina tiek daug, kad tai tampa didžiule grėsme“, – sakė Ukrainos generalinio štabo elektroninės kovos ir kibernetinio karo skyriaus viršininkas pulkininkas Ivanas Pavlenka. – Tai, kas čia vyksta, masinis dronų naudojimas, yra nauja. Taigi elektroninė kova tampa vis svarbesnė.“

I.Pavlenka paragino sąjungininkus suteikti daugiau pajėgumų, galinčių „slopinti arba nukreipti“ Rusijos valdomų raketų ir dronų palydovinio orientavimo sistemą (GNSS).

„Pakankamo kiekio galingų GNSS slopintuvų ar bent jau signalo stiprintuvų pristatymas Ukrainai taip pat galėtų padėti atremti priešo oro atakas“, – sakė jis.

Be to, kadangi Rusijos elektroninės kovos sistemoms reikia aukštųjų technologijų komponentų, tokių kaip stiprintuvai, sintezatoriai ir programinė įranga, Vakarų sąjungininkams svarbu taikyti sankcijas šiems komponentams, sakė jis.

Dronų paplitimas mūšio lauke yra viena iš priežasčių, kodėl šiemet ilgai lauktas Ukrainos kontrpuolimas nepadėjo pasiekti jokių reikšmingų teritorinių laimėjimų ir kodėl sausumos karas dabar iš esmės yra įstrigęs. Bet kokia tankų ar šarvuočių grupė gali būti pastebėta ir sunaikinta per kelias minutes.

Naudoja prieš raketines sistemas „Himars“ ir artilerijos sviedinius „Excalibur“

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Karas Ukrainoje
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Karas Ukrainoje

Rusija vis dažniau dislokuoja elektroninės kovos sistemas, kad išstumtų iš kurso Ukrainos iš Vakarų tiekiamą tiksliai valdomą amuniciją, pavyzdžiui, raketas „Himars“ ir artilerijos sviedinius „Excalibur“. Maskva taip pat naudojo savo elektroninės kovos pajėgumus imituoti raketų ir dronų paleidimą, kad suklaidintų Ukrainos priešlėktuvinę gynybą ir nustatytų jų buvimo vietą, sakė I.Pavlenka.

Neturėdami elektroninės kovos apsaugos, Ukrainos kariai tampa lengvu grobiu dronų valdomiems artilerijos smūgiams, bombas mėtantiems dronams ir kamikadzių smūgiams sprogstant bepiločiams orlaiviams.

Vienas ukrainiečių karys apgailestavo, kad jo daliniui trūksta apsaugos nuo elektroninės karinės įrangos , nes per kelias savaites trukusį intensyvų rytinio fronto bombardavimą, kai rusų dronai „mus puolė kaip uodai“, jo dalinys buvo iš esmės sunaikintas.

„Koks radioelektroninis karas? Mes jo neturėjome. Net nenoriu prisiminti tų dienų tranšėjose. Mūsų berniukai krito kaip musės“, – pridūrė jis.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas Valerijus Zalužnas lapkritį perspėjo, kad elektroninė karinė įranga yra „raktas į pergalę dronų kare“, o taip pat išeitis iš aklavietės palei fronto liniją.

„Mums taip pat reikia daugiau prieigos prie mūsų sąjungininkų elektroninės žvalgybos, įskaitant duomenis iš priemonių, kurios renka signalų žvalgybą, ir išplėsti mūsų kovos su dronais elektroninių sistemų gamybos linijas Ukrainoje ir užsienyje“, – rašė jis žurnale „The Economist“.

Elektroninės kovos sistemų būna įvairių formų ir dydžių – nuo radarų ir sunkvežimiuose montuojamų siųstuvų-imtuvų iki kišeninių prietaisų. Abi pusės suskubo apsaugoti karius statydamos laikinas sistemas, kurias, pasak vieno ukrainiečių inžinieriaus, savanoriai surenka garažuose.

Tiek Rusija, tiek Ukraina išlaikė stiprias elektroninės karinės įrangos mokslinių tyrimų ir plėtros mokyklas, įkurtas sovietmečiu, tačiau Rusijos vyriausybė jau daugiau nei dešimtmetį daug investuoja į naują įrangą.

„Elektroninis karas yra nepaprastai svarbi šiuolaikinių operacijų dalis, ir rusai per visą karą turėjo didelį pranašumą šioje srityje, o tai Ukrainai nuolat kelia problemų“, – sakė Jackas Watlingas, Jungtinės Karalystės analitinio centro „Royal United Services Institute“ vyresnysis mokslinis bendradarbis.

Vis dėlto Ukraina periodiškai rasdavo silpnų vietų Rusijos elektroninės kovos ir oro gynybos sistemose, todėl jos dronai galėjo skrieti toli į Rusijos teritoriją ir smogti oro bazėms, sandėliams ir kitiems taikiniams, įskaitant patį Kremlių.

Prieš šiais metais pradėdami tolimojo nuotolio raketų smūgius Rusijos Juodosios jūros laivynui Sevastopolyje, ukrainiečių komandosai greitaeigiais kateriais išjungė Rusijos elektroninės kovos sistemas, sumontuotas ant naftos platformų. Krymo uostas buvo viena labiausiai nuo elektroninės karinės įrangos apsaugotų vietų per karą.

Kyjivas, kuris iš pradžių rėmėsi pasenusia sovietine įranga, teigia, kad pagerino savo elektroninės kovos pajėgumus dėl šalyje pagamintų ir Vakarų sąjungininkų tiekiamų sistemų, nors detalės laikomos paslaptyje.

Ukrainos sistema „Bukovel“, kuri gali būti montuojama ant transporto priemonių, aptinka bepiločius orlaivius, trikdo jų duomenų perdavimą ir gali blokuoti palydovinio orientavimo sistemas, įskaitant Rusijos „Glonass“. Ukrainos kariai gyrė šios sistemos veiksmingumą ir ragino vyriausybę pagaminti daug daugiau vienetų.

Ukrainos vyriausiasis žvalgybos direktoratas gavo 100 gigabaitų įslaptintų duomenų

23:07

Ukrainos vyriausioji žvalgybos valdyba gavo 100 gigabaitų įslaptintų duomenų iš vienos svarbiausių Rusijos karinio-pramoninio komplekso įmonių UAB „Specialusis technologinis centras“ (STC), pranešė Ukrainos gynybos žvalgyba.

Pasak žvalgybos pareigūnų, šiai Rusijos įmonei nuo 2016 m. taikomos sankcijos. Jos gamyklose visų pirma gaminami įvairių modifikacijų bepiločiai orlaiviai „Orlan“, žvalgybos įranga ir kiti kariniai produktai.

„Ukrainos gynybos žvalgybai pateiktame informacijos masyve yra 194 nomenklatūrinių vienetų dokumentacija: brėžiniai, techninės sąlygos, patentai, programinė įranga ir kt. Preliminariais Vyriausiosios žvalgybos valdybos skaičiavimais, gautų duomenų kaina gali siekti 1,5 mlrd. dolerių.

Tai didelis smūgis teroristinei Maskvai: šis archyvas jau naudojamas Ukrainos gynybiniams pajėgumams stiprinti ir valstybei agresorei silpninti“, – rašoma pranešime.

Nuaidėjo sprogimai Rusijos Belgorodo mieste

23:00

Pirmadienį vakare Rusijos Belgorodo mieste nugriaudėjo sprogimai, o Rusijos Federacijos gynybos ministerija rašo, kad, kaip įtariama, buvo numušta 10 raketų, pranešė „Ukrainska Pravda“, remdamasi vietiniais „Telegram“ kanalais, Rusijos Federacijos gynybos ministerija ir Belgorodo srities gubernatoriaus Viačeslavo Gladkovo pranešimais.

„Žiniasklaida rašė, kad jie girdėjo sprogimus ir neva matė oro gynybos darbą. Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad priešlėktuvinė gynyba esą numušė 10 raketų virš Belgorodo srities“, – teigiama „Ukrainska Pravda“ pranešime.

 

Pirmadienį per masinį Rusijos išpuolį sužeisti 45 žmonės

21:57

Pirmadienį per Rusijos įvykdytą masinį išpuolį buvo sužeisti 45 žmonės, 4 žmonės žuvo, pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. 

„Deja, šis rytas vėl prasidėjo masine raketų ataka. Charkivas ir jo sritis, Zaporižia, Kryvyj Rihas, Chmelnyckio sritis. Buvo sužeisti 45 žmonės, o kol kas žinoma, kad keturi žmonės žuvo. Užuojauta šeimai ir draugams! Teroristinė valstybė tikrai pajus mūsų atsaką į tai“, – teigė jis.

„Cover Images“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis
„Cover Images“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Pasak V.Zelenskio, po Rusijos kariuomenės smūgių trijuose Ukrainos regionuose tebevyksta neatidėliotinos gelbėjimo operacijos, tai – Donecko sritis, Chersono sritis ir Chmelnyckio sritis.

Prezidentas taip pat sakė, kad surengė pasitarimą dėl tolimesnio tarptautinio darbo, kalbėdamas apie užsienio politiką, užsiminė apie įtemptą mėnesį.

„Bus daug žingsnių, ir esu įsitikinęs, kad mums pavyks sustiprinti mūsų valstybę. Mūsų priešlėktuvinė gynyba. Mūsų darbas su partneriais dėl bepiločių orlaivių. Taip pat ir dėl sankcijų Rusijai – kaip tų, kurios jau buvo pritaikytos... Labai svarbu pašalinti visas galimas schemas, kaip apeiti sankcijas. Taip pat dirbame prie naujų sankcijų: spaudimas Rusijai turi būti stiprinamas.

Kita prioritetinė užduotis – priartinti realius sprendimus, kurie būtų panaudoti Ukrainos interesams, ir vėliau konfiskuoti Rusijos turtą, kad būtų atkurtas teisingumas.“

Aukščiausioji Rada: Vyriausybės parengtame Mobilizacijos įstatymo projekte yra korupcijos pavojų

20:18

Pirmadienį vykusiame posėdyje Aukščiausiosios Rados Antikorupcinės politikos komitetas pripažino, kad vyriausybės parengtame mobilizacijos įstatymo projekte yra korupcijos rizikos. Apie tai laikraščiui „Ukrainska Pravda“ komentavo komiteto vadovė Anastasia Radina. 

Pasak jos, komitetas padarė išvadą, kad Ukrainoje reikalinga mobilizacija, tačiau kai kurios atitinkamo įstatymo projekto nuostatos kelia korupcijos riziką. Kurios tai nuostatos, A.Radina nenurodė ir pažadėjo šią informaciją pateikti vėliau.

Ji pridūrė, kad posėdyje dalyvavo Gynybos ministerijos ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo atstovai. Jie pritarė komiteto išvadai ir pažadėjo pašalinti trūkumus.

Baltarusija stato karinę stovyklą prie sienos su Ukraina

19:31

Baltarusijos gynybos ministerija stato naują karinę stovyklą už 40 km nuo Ukrainos sienos. Statybos vyksta Gomelio srityje.

Baltarusijos radijo „Laisvė“ tarnybos duomenimis, šio miestelio statyba turėjo prasidėti 2023 m., o baigtis 2027 m., tačiau pirmasis etapas turėtų būti atiduotas eksploatuoti pavasarį – 2024 m. kovą. Objekto statyba gali būti susijusi su Baltarusijos diktatoriaus Aleksandro Lukašenkos pranešimu apie „Pietų operatyvinės vadovybės“ sukūrimą ginkluotosiose pajėgose, kurį jis paskelbė 2022 m. pavasarį.

Miestelis statomas teritorijoje, kurioje anksčiau veikė vaikų stovyklos. Karinis ekspertas Olegas Ždanovas prognozuoja, kad ten greičiausiai bus dislokuotas garnizonas, kuris saugos valstybės sieną.

„Tačiau jei įvyks politinis Baltarusijos ir Rusijos susivienijimas, doktrina pasikeis į puolamąją. Tada tai bus karinė bazė puolimui“, – sakė ekspertas.

Jis taip pat teigė, kad „nenustebs“, jei Ukrainos pasienyje atsiras ne vienas toks objektas.

Buvęs Baltarusijos karininkas, su anonimiškumo sąlyga, pažymėjo, kad miestas, kuris statomas Gomelio srityje, galėtų būti priešakinė bazė galimo Ukrainos puolimo iš šiaurės atveju – siekiant užimti Černigovą.

„Nuogalių“ vakarėlyje dalyvavusiam reperiui įteiktas šaukimas į kariuomenę

18:10

Rusijos valdžios institucijos įteikė šaukimą į kariuomenę reperiui, kuris praėjusį mėnesį dalyvavo „nuogalių“ vakarėlyje ir ant lytinio organo buvo užsimovęs tik kojinę, pirmadienį pranešė laikraštis „Moskovskij komsomolec“, remdamasis Rusijos valstybinės kalėjimų priežiūros tarnybos nariu.

Telegram/Skandalą sukėlęs „nuogalių“ vakarėlis
Telegram/Skandalą sukėlęs „nuogalių“ vakarėlis

Gruodžio pabaigoje Maskvos teismas nubaudė reperį VACÍO (tikrasis vardas – Nikolajus Vasiljevas) bauda ir įkalino 15 dienų, pripažinęs jį kaltu dėl smulkaus chuliganizmo ir „gėjų propagandos“ skleidimo.

Teismas nusprendė, kad vakarėlis, dėl kurio viešo atgarsio buvo atšaukti pasirodymai ir nufilmuota virtinė atlikėjų atsiprašymų, skleidė „netradicinių lytinių santykių propagandą“.

Telegram/Reperis VACÍO (Nikolajus Vasiljevas) - kairėje
Telegram/Reperis VACÍO (Nikolajus Vasiljevas) - kairėje

Aleksejus Lobariovas, Rusijos Visuomeninės priežiūros komisijos, kuri tikrina kalėjimus, narys, „Moskovskij komsomolec“ sakė, kad jis ir jo komanda anksti pirmadienį aplankė N.Vasiljevą Maskvos sulaikymo centre.

„Išbuvęs 15 parų, [Vasiljevas] buvo nuvežtas į karinės registracijos skyrių netoli metro stoties „Belorusskaja“, kur jam buvo įteiktas šaukimas sausio 9 dienai, o tada jis buvo nuvežtas į policiją“, – cituojamas A.Lobariovas.

Plačiau skaitykite ČIA.

 

Popiežius: kare nužudyti civiliai nėra „netiesioginiai nuostoliai“

17:36

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Popiežius Pranciškus
„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Popiežius Pranciškus

Popiežius Pranciškus pirmadienį pasmerkė karo nusikaltimus, įvykdytus prieš civilius gyventojus per konfliktus, pavyzdžiui, Gazos Ruože ir Ukrainoje, ir sakė, kad žuvusieji neturėtų būti laikomi „netiesioginiais nuostoliais“.

„Kariniai ir civiliniai tikslai nebeskiriami, – 87 metų pontifikas sakė savo naujametiniame kreipimesi į diplomatus Vatikane. – Nėra tokio konflikto, kuris kokiu nors būdu neišsivystytų į beatodairiškus smūgius civiliams gyventojams. Įvykiai Ukrainoje ir Gazoje yra aiškus to įrodymas.“

„Negalime pamiršti, kad šiurkštūs tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai yra karo nusikaltimai“, – tęsė jis savo kalboje, kurioje vyravo raginimai nutraukti karinius konfliktus visame pasaulyje.

Pranciškus teigė, kad žmonės turi aiškiau suvokti, jog civilių aukos – tai ne, jo žodžiais, netiesioginiai nuostoliai, o vyrai ir moterys, turintys vardus ir pavardes, kurie praranda savo gyvybes.

„Jei galėtume pažvelgti kiekvienam iš jų į akis, pavadinti juos vardais ir sužinoti ką nors iš jų asmeninės istorijos, pamatytume, kad karas yra ne kas kita, o didžiulė tragedija“, – sakė jis.

Plačiau skaitykite ČIA.

Kokių triukų imasi Rusija prieš Ukrainos priešlėktuvinę gynybą ir „Himars“ raketas

17:06

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./HIMARS - mobili raketinės artilerijos sistema
ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./HIMARS - mobili raketinės artilerijos sistema

Rusija vis dažniau naudoja elektroninę karinę įrangą, kad sutrikdytų Vakarų tiekiamą labai tikslią amuniciją, įskaitant raketines sistemas „Himars“ ir artilerijos sviedinius „Excalibur“. Be to, Rusija imituoja raketų ir dronų paleidimą, kad aptiktų Ukrainos priešlėktuvinę gynybą.

Tai teigiama „Financial Times“ straipsnyje, kuriame aprašoma nuožmi Ukrainos ir Rusijos konfrontacija radioelektroninio karo srityje, kur rusų pajėgos turi platesnes galimybes.

„Rekordinis Rusijos aviacijos smūgių Ukrainoje skaičius Naujųjų metų laikotarpiu pabrėžė Kyjivo pastangas stiprinti elektroninės kovos technologijas, kad būtų galima trikdyti ir nukreipti priešo dronus ir valdomas raketas“, – teigiama leidinyje.

Abi šalys daug investavo į sistemas, galinčias neutralizuoti viena kitos bepiločių orlaivių armijas, tačiau Maskva išlaiko pranašumą, nes prieš pradėdama plataus masto invaziją į Ukrainą beveik prieš dvejus metus ji jau buvo sutelkusi dėmesį į šiuos pajėgumus.

Vis dėlto Ukrainos pajėgos stengiasi pasivyti.

Ukrainos  dronų padalinio vadas Mykola Kolesnykas sakė, kad dvikovos su Rusijos pajėgomis elektroninės kovos srityje yra nuožmios ir negailestingos. Jis jas apibūdino taip: „Nematomos žirklės, kurios nutraukia ryšį... nuotoliniu būdu valdomo įrenginio.“

Ir Ukraina, ir Rusija per mėnesį naudoja dešimtis tūkstančių dronų. Šiais metais abi vis dažniau naudojo pigius, komerciniais tikslais parduodamus dronus, kuriuos operatoriai valdo naudodami ant galvos montuojamą kamerą.

„Pastaruoju metu rusai jų pagamina tiek daug, kad tai tampa didžiule grėsme“, – sakė Ukrainos generalinio štabo elektroninės kovos ir kibernetinio karo skyriaus viršininkas pulkininkas Ivanas Pavlenka. – Tai, kas čia vyksta, masinis dronų naudojimas, yra nauja. Taigi elektroninė kova tampa vis svarbesnė.“

I.Pavlenka paragino sąjungininkus suteikti daugiau pajėgumų, galinčių „slopinti arba nukreipti“ Rusijos valdomų raketų ir dronų palydovinio orientavimo sistemą (GNSS).

„Pakankamo kiekio galingų GNSS slopintuvų ar bent jau signalo stiprintuvų pristatymas Ukrainai taip pat galėtų padėti atremti priešo oro atakas“, – sakė jis.

Be to, kadangi Rusijos elektroninės kovos sistemoms reikia aukštųjų technologijų komponentų, tokių kaip stiprintuvai, sintezatoriai ir programinė įranga, Vakarų sąjungininkams svarbu taikyti sankcijas šiems komponentams, sakė jis.

Dronų paplitimas mūšio lauke yra viena iš priežasčių, kodėl šiemet ilgai lauktas Ukrainos kontrpuolimas nepadėjo pasiekti jokių reikšmingų teritorinių laimėjimų ir kodėl sausumos karas dabar iš esmės yra įstrigęs. Bet kokia tankų ar šarvuočių grupė gali būti pastebėta ir sunaikinta per kelias minutes.

Naudoja prieš raketines sistemas „Himars“ ir artilerijos sviedinius „Excalibur“

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Karas Ukrainoje
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Karas Ukrainoje

Rusija vis dažniau dislokuoja elektroninės kovos sistemas, kad išstumtų iš kurso Ukrainos iš Vakarų tiekiamą tiksliai valdomą amuniciją, pavyzdžiui, raketas „Himars“ ir artilerijos sviedinius „Excalibur“. Maskva taip pat naudojo savo elektroninės kovos pajėgumus imituoti raketų ir dronų paleidimą, kad suklaidintų Ukrainos priešlėktuvinę gynybą ir nustatytų jų buvimo vietą, sakė I.Pavlenka.

Neturėdami elektroninės kovos apsaugos, Ukrainos kariai tampa lengvu grobiu dronų valdomiems artilerijos smūgiams, bombas mėtantiems dronams ir kamikadzių smūgiams sprogstant bepiločiams orlaiviams.

Vienas ukrainiečių karys apgailestavo, kad jo daliniui trūksta apsaugos nuo elektroninės karinės įrangos , nes per kelias savaites trukusį intensyvų rytinio fronto bombardavimą, kai rusų dronai „mus puolė kaip uodai“, jo dalinys buvo iš esmės sunaikintas.

„Koks radioelektroninis karas? Mes jo neturėjome. Net nenoriu prisiminti tų dienų tranšėjose. Mūsų berniukai krito kaip musės“, – pridūrė jis.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas Valerijus Zalužnas lapkritį perspėjo, kad elektroninė karinė įranga yra „raktas į pergalę dronų kare“, o taip pat išeitis iš aklavietės palei fronto liniją.

„Mums taip pat reikia daugiau prieigos prie mūsų sąjungininkų elektroninės žvalgybos, įskaitant duomenis iš priemonių, kurios renka signalų žvalgybą, ir išplėsti mūsų kovos su dronais elektroninių sistemų gamybos linijas Ukrainoje ir užsienyje“, – rašė jis žurnale „The Economist“.

Elektroninės kovos sistemų būna įvairių formų ir dydžių – nuo radarų ir sunkvežimiuose montuojamų siųstuvų-imtuvų iki kišeninių prietaisų. Abi pusės suskubo apsaugoti karius statydamos laikinas sistemas, kurias, pasak vieno ukrainiečių inžinieriaus, savanoriai surenka garažuose.

Tiek Rusija, tiek Ukraina išlaikė stiprias elektroninės karinės įrangos mokslinių tyrimų ir plėtros mokyklas, įkurtas sovietmečiu, tačiau Rusijos vyriausybė jau daugiau nei dešimtmetį daug investuoja į naują įrangą.

„Elektroninis karas yra nepaprastai svarbi šiuolaikinių operacijų dalis, ir rusai per visą karą turėjo didelį pranašumą šioje srityje, o tai Ukrainai nuolat kelia problemų“, – sakė Jackas Watlingas, Jungtinės Karalystės analitinio centro „Royal United Services Institute“ vyresnysis mokslinis bendradarbis.

Vis dėlto Ukraina periodiškai rasdavo silpnų vietų Rusijos elektroninės kovos ir oro gynybos sistemose, todėl jos dronai galėjo skrieti toli į Rusijos teritoriją ir smogti oro bazėms, sandėliams ir kitiems taikiniams, įskaitant patį Kremlių.

Prieš šiais metais pradėdami tolimojo nuotolio raketų smūgius Rusijos Juodosios jūros laivynui Sevastopolyje, ukrainiečių komandosai greitaeigiais kateriais išjungė Rusijos elektroninės kovos sistemas, sumontuotas ant naftos platformų. Krymo uostas buvo viena labiausiai nuo elektroninės karinės įrangos apsaugotų vietų per karą.

Kyjivas, kuris iš pradžių rėmėsi pasenusia sovietine įranga, teigia, kad pagerino savo elektroninės kovos pajėgumus dėl šalyje pagamintų ir Vakarų sąjungininkų tiekiamų sistemų, nors detalės laikomos paslaptyje.

Ukrainos sistema „Bukovel“, kuri gali būti montuojama ant transporto priemonių, aptinka bepiločius orlaivius, trikdo jų duomenų perdavimą ir gali blokuoti palydovinio orientavimo sistemas, įskaitant Rusijos „Glonass“. Ukrainos kariai gyrė šios sistemos veiksmingumą ir ragino vyriausybę pagaminti daug daugiau vienetų.

Rusija praneša apie nuostolius Briansko srityje po Ukrainos apšaudymo

15:57

Rusijoje, kaip praneša „Tass“, per Ukrainos ginkluotųjų pajėgų apšaudymą Briansko srityje buvo apgadinti aštuoni gyvenamieji namai, ūkiniai pastatai ir trys automobiliai.

Ji citavo srities gubernatorių Aleksandrą Bogomazą, kuris savo „Telegram“ kanale teigė, kad „į civilius objektus buvo paleista daugiau kaip dešimt sviedinių“.

Jis sakė, kad iš dalies sugadintas gatvių apšvietimas ir kad įvykio vietoje dirba gelbėtojų komandos. Pranešimų apie nukentėjusiuosius negauta.

Karo šešėlyje – įspūdingi Vokietijos ginkluotės giganto planai Lietuvoje

15:09

Intensyvūs artilerijos mūšiai Rusijos ir Ukrainos kare atvėrė akis, kad sviedinių gamyba Vakaruose dabar nėra pakankama tokio masto konfliktui. Amerika ir Europa bando užkurti pramonę, kad galėtų patiekti daugiau amunicijos Ukrainai ir papildyti savo atsargas. Šiuose planuose svarbus vaidmuo gali atitekti Lietuvai.

15min žiniomis, Vokietijos ginkluotės gigantas „Rheinmetall“ kalbasi su Lietuvos vyriausybe ir institucijomis dėl galimybės mūsų šalyje pastatyti gamyklą, kurioje būtų gaminami NATO standarto 155 mm kalibro artilerijos sviediniai.

Derybose jau identifikuota ir galima gamyklos teritorija, ir investicijų vertė.

Plačiau skaitykite ČIA.

Lietuvos kariuomenės nuotr./Haubica PzH2000
Lietuvos kariuomenės nuotr./Haubica PzH2000

 

Britų žvalgyba: Rusija atgaivina J.Stalino laikų karines struktūras

13:26

Rusijos valdžia atgaivina stalinistines struktūras ukrainiečiams represuoti. Apie tai skelbia Jungtinės Karalystės gynybos ministerija socialiniame tinkle X.

Žvalgybos ataskaitoje teigiama, kad 2023 m. pabaigoje Rusijos politikai pareiškė, jog atkuriama sovietų kontržvalgybos organizacija (SMERŠ). 2024 m. sausio pradžioje atviro šaltinio nuotraukoje matyti kovotojai su SMERŠ uniformų raiščiais. Šis akronimas esą reiškia „mirtis šnipams“.

Organizacija, kurią įkūrė Josifas Stalinas, veikė 1941-1946 m. Vakaruose ji tapo žinoma dėl Iano Flemingo knygų apie Jamesą Bondą.

Didžiosios Britanijos žvalgyba kol kas nepaaiškino, ar naujasis pavadinimas rodo kokius nors svarbius naujus Rusijos žvalgybos tarnybos pajėgumus ar vaidmenį, ar tai tik įvaizdžio pakeitimas.

„Tačiau tai yra dar vienas pavyzdys, kaip Rusijos valdžia sąmoningai formuoja Rusijos ir Ukrainos konfliktą Antrojo pasaulinio karo dvasia ir labai akcentuoja tariamą išorinių grėsmių skverbimąsi į šalį“, – teigė Didžiosios Britanijos gynybos ministerija.

SMERŠ J.Stalino ir V.Putino armijose

Antrojo pasaulinio karo metais karinės kontržvalgybos SMERŠ tikslas oficialiai buvo kovoti su priešo šnipais artimajame fronto užnugaryje. Rusų baudėjų daliniai vykdė represijas prieš gyventojus užgrobtuose Ukrainos, Baltarusijos ir Lenkijos miestuose.

Kaip praneša „RBK-Ukraina“, 2023 m. laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose rusai atkūrė SMERŠ baudžiamuosius būrius. Okupantų ir kolaborantų būriai proukrainietiškai nusiteikusių gyventojų ieškos okupuotuose Chersono ir Zaporižios sričių rajonuose, taip pat šiauriniuose Donecko ir Luhansko sričių rajonuose.

59 raketų ir dronų paleidimai: 4 žmonės negyvi

12:49

Ukrainiečių oro pajėgos pirmadienį pranešė, kad praėjusią naktį sunaikino 18 rusų raketų ir aštuonis dronus.

Rusų atakos pareikalavo kelių gyvybių.

Ukrainos oro pajėgų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai naktį į pirmadienį surengė masinę ataką prieš Ukrainą, panaudodami sparnuotąsias, aviacines, balistines, zenitines valdomas raketas bei atakos dronus.

Iš viso užfiksuoti 59 raketų ar dronų paleidimai.

Numušti visi aštuoni dronai „Shahed“ bei 18 sparnuotųjų raketų Ch-101/Ch-555/Ch-55.

Kaip pranešė pareigūnai, per naują Rusijos smūgių bangą Ukrainoje žuvo mažiausiai keturi žmonės ir dešimtys buvo sužeisti.

Smūgiai suduoti praėjus mažiau nei savaitei po to, kai Kyjivas perspėjo, kad turi pakankamai amunicijos atlaikyti tik kelias galingesnes atakas, vykstant intensyviam Rusijos bombardavimui.

Telegram/Rusija atakavo Ukrainą
Telegram/Rusija atakavo Ukrainą

„Priešas paleido dešimtis raketų į taikius Ukrainos miestus ir kaimus“, – sakė Ukrainos prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Oleksijus Kuleba ir pridūrė, kad 33 žmonės buvo sužeisti.

Rusijos raketos pataikė į prekybos centrą ir daugiaaukščius pastatus prezidento Volodymyro Zelenskio gimtajame Kryvyj Rihe, žuvo vienas žmogus, teigė O. Kuleba.

„Kryvyj Rihe yra daug gedimų elektros tinkluose, kai kur nutrūko elektros tiekimas, neveikia elektrinis transportas“, – sakė jis.

Du žmonės žuvo per atskirus sprogimus vakariniame Chmelnyckio regione, toli nuo fronto linijos rytuose.

Rytinėje Charkivo srityje taip pat žuvo pagyvenusi moteris, kuri buvo ištraukta iš savo namo griuvėsių Zmijive, teigė srities gubernatorius Olehas Synjehubovas.

Ukrainiečių oro pajėgos sunaikino 18 rusų raketų ir 8 dronus

11:52

Telegram/Rusija atakavo Ukrainą
Telegram/Rusija atakavo Ukrainą

Ukrainiečių oro pajėgos pirmadienį pranešė, kad praėjusią naktį sunaikino 18 rusų raketų ir aštuonis dronus.

Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai naktį į pirmadienį surengė masinę ataką prieš Ukrainą, panaudodami sparnuotąsias, aviacines, balistines, zenitines valdomas raketas bei atakos dronus.

Iš viso užfiksuoti 59 raketų ar dronų paleidimai.

Numušti visi aštuoni dronai „Shahed“ bei 18 sparnuotųjų raketų Ch-101/Ch-555/Ch-55.

Kaip pranešė pareigūnai, per naują Rusijos smūgių bangą Ukrainoje žuvo mažiausiai trys žmonės ir dešimtys buvo sužeisti.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Shahed“ dronas ore virš Ukrainos dangaus
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Shahed“ dronas ore virš Ukrainos dangaus

 

Rusija netyčia bombardavo Luhanską

11:48

Wikipedia/Aviacinė bomba FAB-250
Wikipedia/Aviacinė bomba FAB-250

Rubižnyje, Rusijos laikinai okupuotoje Ukrainai priklausančioje Lhansko srityje, neplanuotai nukrito rusų aviacinė bomba FAB-250. Naujienų agentūra TASS citavo Rusijos paskirtą vadovą Leonidą Pasečniką.

Pasak L.Pasečniko, aukų nebuvo, kelių namų gyventojai buvo evakuoti.

15min primena, kad sausio 2 d. Rusijos karinės oro pajėgos subombardavo Petropavlovkos kaimą Voronežo srityje. Dėl to nukentėjo daugiau kaip 100 namų, aštuoni namai buvo visiškai sugriauti.

 

Rusų smūgiai Ukrainoje nusinešė tris gyvybes

11:16

Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos nuotr./Kyjive neutralizuota raketos „Kinžal“ kovinė galvutė
Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos nuotr./Kyjive neutralizuota raketos „Kinžal“ kovinė galvutė

Per naują Rusijos smūgių bangą Ukrainoje žuvo mažiausiai trys žmonės ir dešimtys buvo sužeisti, pirmadienį pranešė vietos pareigūnai.

Du žmonės žuvo Chmelnyckio ir Dnipropetrovsko srityse, sakė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Oleksijus Kuleba. Dar vienas asmuo žuvo Charkivo srityje.

Ukrainiečių oro pajėgos anksčiau sakė, kad Rusija pirmadienio rytą atakavo Ukrainą sparnuotosiomis raketomis ir raketomis „Kinžal“.

Kyjive neutralizuota raketos „Kinžal“ kovinė galvutė

10:50

Ukrainos sostinėje Kyjive neutralizuota raketos „Kinžal“ kovinė galvutė. Gelbėtojai paskelbė proceso vaizdus.

Sausio 2 d. Rusija surengė masinį smūgį Ukrainai, paleisdama apie 100 raketų, tarp jų dešimt „Kinžal“ raketų. Visos jos, Ukrainos karinių oro pajėgų duomenimis, buvo numuštos.

 

Penki raketų smūgiai prieš Zaporižią: lauke -6 laipsniai, o daugiaaukščiai – be langų

10:37

„Unian“ nuotr./Zaporižią atakavo penkios raketos
„Unian“ nuotr./Zaporižią atakavo penkios raketos

Dėl rusų atakos buvo išdaužti devynių daugiaaukščių pastatų langai ir apgadinti 6 nuosavi namai Zaporižioje. Komunalininkai jau pradėjo likviduoti atakos padarinius.

Mieste įrengtos palapinės ir parengti komunalininkų autobusai, kuriuose socialiniai darbuotojai ir rajono administracijos atstovai konsultuoja žmones.

Šiuo metu Zaporižioje yra apie -6 laipsnius šalčio. Dėl drėgmės jutiminė temperatūra siekia -13 laipsnių.

 

„Kalašnikov“ gamykla gamins nedidelius žvalgybinius dronus

10:25

Sausio 6 d. Rusijos valstybinis gynybos konglomeratas „Rostec“ paskelbė, kad „Rostec“ antrinė įmonė „Kalašnikov“ 2024 m. gamins „miniatiūrinius“ žvalgybinius dronus ir taktinę smogiamąją amuniciją. Apie tai pranešė JAV įsikūręs Karo tyrimo institutas (ISW).

Šeštadienį Ukrainos karinis analitikas pareiškė, kad stebėjo, kaip Rusijos pajėgos neįvardytame fronto ruože naudoja dronus su automatine taikinių paieška. Analitikas teigė, kad dronas yra tikslesnis, mažiau priklausomas nuo žmogaus ir jo neveikia elektroninės kovos kompleksai.

 

Belgorodo gyventojai Rusijoje įsibaiminę: gauta 1 300 prašymų išsiųsti vaikus į mokyklines stovyklas už miesto

10:08

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Belgorodas po apšaudymo
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Belgorodas po apšaudymo

Rusija dėl Kyjivo smūgių evakavo apie 300 netoli Ukrainos sienos esančio Belgorodo gyventojų, pirmadienį pranešė regiono gubernatorius.

„Apie 300 Belgorodo gyventojų, nusprendusių laikinai evakuotis, šiuo metu apgyvendinti laikinuose prieglobsčio centruose Senajame Oskole, Gubkine ir Koročos rajone“, kurie yra toliau nuo sienos, platformoje „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše sakė Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.

Gauta 1 300 prašymų išsiųsti Belgorodo vaikus į mokyklines stovyklas už miesto

„Per pastarąją parą gavome 1 300 prašymų išsiųsti Belgorodo vaikus į mokyklines stovyklas už miesto, kituose regionuose“, – teigė jis.

Penktadienį V. Gladkovas pasiūlė Belgorodo gyventojams evakuotis iš miesto, kuris yra mažiau nei už 32 km nuo Ukrainos sienos ir kuris pastarosiomis savaitėmis patyrė intensyvesnius Ukrainos smūgius.

Ši evakuacija iš Belgorodo yra didžiausia iš didžiųjų Rusijos miestų nuo 2022 metų vasario, kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

Gruodžio 30 dieną per ukrainiečių smūgius mieste žuvo 25 žmonės – tai daugiausiai civilių aukų pareikalavęs išpuolis Rusijoje nuo karo veiksmų pradžios.

Ukrainiečių ataka surengta po to, kai Maskva surengė didžiulį bombardavimą visoje Ukrainoje – didžiausią tokį nuo pirmųjų konflikto savaičių. Tąkart žuvo dešimtys žmonių.

 

Ukrainiečiai sunaikino Rusijos palydovinio slopinimo sistemą „Tirada-2“

10:03

Ukrainos kariai Donecko srityje sunaikino Rusijos palydovų slopinimo sistemą „Tirada-2“.

Apie tai pranešė „RBK-Ukraina“, remdamasi Specialiųjų operacijų pajėgų „Telegram“ kanalu.

Pranešama, kad 3-iojo atskiro Specialiųjų operacijų pajėgų pulko operatoriai per žvalgybines operacijas Donecko kryptimi aptiko Rusijos elektroninės kovos sistemą „Tirada-2“.

Nustatę priešiško taikinio koordinates, operatoriai į jį nukreipė gynybos pajėgų raketinį dalinį. Dėl tikslios ugnies kompleksas buvo visiškai sunaikintas.

VIDEO: Nufilmuota, kaip ukrainiečiai sunaikino Rusijos palydovinio slopinimo sistemą „Tirada-2“

Kompleksas skirtas ryšio palydovams išjungti.

Rusai jo kūrimą baigė 2018 m. rudenį, o jau 2019 m. pavasarį kompleksas „Tirada-2“ buvo užfiksuotas okupuotos Luhansko srities teritorijoje.

Ukrainos pasieniečiai upėje aptiko didelį plūduriuojantį objektą – tai ne laivas

09:51

Černihivo srities pasieniečiai stebėjo Desnos upe plaukiantį įtartiną objektą tol, kol jis sustojo netoli kranto Ukrainos teritorijoje, skelbia Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Nežinomas objektas keliavo Desnos upe iš Rusijos. Pasieniečiai jį pastebėjo Černihivo srityje. Pasieniečiai sekė objektą tol, kol jis sustojo netoli kranto Ukrainos teritorijoje.

„Paaiškėjo, kad tai buvo pontoninis tiltas, kuris dar neseniai tarnavo kaip rusų sienos kirtimo punktas“, – sakė pasieniečiai.

VIDEO: Ukrainos pasieniečiai upėje aptiko keistą objektą – tai ne laivas

Plačiau skaitykite ČIA.

Karui Ukrainoje prireiks stebuklo? Ekspertas įvertino, ko galima tikėtis šiemet

09:48

Ukrainos VRM nuotr./Kyjive nugriaudėjo sprogimai
Ukrainos VRM nuotr./Kyjive nugriaudėjo sprogimai

Karas Ukrainoje daugiau nei po mėnesio pasieks trečiųjų metų riboženklį. Nors dėta daug vilčių ir pastangų, paskutinius praėjusių metų mėnesius fronto linija beveik nejudėjo. Tačiau ar galima šiemet tikėtis, kad karo eiga pasikeis ir galbūt priartins prie laukiamos Ukrainos pergalės?

Ekspertai 15min sakė, kad kažkokio milžiniško ir reikšmingo proveržio šių metų perspektyvoje nematyti.

2023-ieji prasidėjo kur kas pozityvesne nata negu šie metai. Prezidento Volodymyro Zelenskio kreipimasis į Jungtinių Valstijų Senatą buvo sutiktas ovacijomis, po kurio Ukrainai buvo suteikta ne tik vilties, bet ir vėliau įgyvendintų pažadų apie pažangios Vakarų ginkluotės pristatymus.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos ruošėsi kontrpuolimui, o Kyjivo sąjungininkės nekantriai jo laukė, tikėdamos, kad jis duos reikšmingų rezultatų, galinčių priartinti Ukrainą prie karo pabaigos.

Tačiau V.Zelenskis žiemos pradžioje pripažino, kad jo šalies pavasario puolimas nebuvo toks sėkmingas, kaip jis tikėjosi, o Rusija vis dar kontroliuoja apie 18 proc. Ukrainos teritorijos.

Plačiau skaitykite ČIA.

09:44

VIDEO: Po Rusijos atakos Ukrainoje iš po griuvėsių traukiami žmonės

 

09:34

Rusija Ukrainą atakavo sparnuotosiomis raketomis ir raketomis „Kinžal“

09:17

Rusija pirmadienio rytą atakavo Ukrainą sparnuotosiomis raketomis ir raketomis „Kinžal“, pranešė ukrainiečių oro pajėgos. 

Pranešime sakoma, kad iš aerodromo Murmansko srityje išskrido devyni rusų lėktuvai Tu-95MS ir keturi lėktuvai Tu-22MZ.

„Sparnuotųjų raketų paleidimo iš lėktuvų Tu-95MS grėsmė. Iš viso ore yra 11 strateginių bombonešių Tu-95MS“, – nurodė Ukrainos oro pajėgos.

Maždaug 6 val. 20 min. ukrainiečių oro pajėgos patvirtino, kad iš Kaspijos jūros rajono buvo paleista sparnuotųjų raketų.

Vėliau Ukrainos pietinės Zaporižios srities administracija paskelbė, kad per rusų smūgius nukentėjo žmonių, o ukrainiečių žurnalistas Andrijus Caplijenka pranešė, kad Kryvyj Rihe Dnipropetrovsko srityje dėl raketų atakos kilo gaisras.

„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr./
„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr./

 

Rusija: dėl Ukrainos smūgių iš Belgorodo evakuota 300 žmonių

09:15

Rusija dėl Kyjivo smūgių evakavo apie 300 netoli Ukrainos sienos esančio Belgorodo gyventojų, pirmadienį pranešė regiono gubernatorius.

„Apie 300 Belgorodo gyventojų, nusprendusių laikinai evakuotis, šiuo metu apgyvendinti laikinuose prieglobsčio centruose Senajame Oskole, Gubkine ir Koročos rajone“, kurie yra toliau nuo sienos, platformoje „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše sakė Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.

STRINGER / REUTERS
STRINGER / REUTERS

 

Raketos pataikė į Zaporižios gyvenamuosius rajonus, yra nukentėjusiųjų

08:36

Sausio 8 d. rytą Zaporižios mieste per raketų ataką pasigirdo mažiausiai 5 sprogimai, nukentėjo gyvenamieji rajonai, sužeisti mažiausiai du žmonės. 

Zaporižios Karinės administracijos vadovas Jurijus Malaška: „7 val. Zaporižia pabudo nuo raketų atakos, kurią surengė rusai. Dėl bendros sparnuotųjų ir balistinių raketų atakos iš įvairių krypčių srities centre iš viso nuskambėjo 5 sprogimai“.

Raketos pataikė į gyvenamuosius rajonus – atvirose vietovėse ir prie namų.

Nuo 08.00 val. žinomos dvi aukos – vyras ir moteris. Smūgių vietose dirba operatyvinės ir gelbėjimo tarnybos.

Dėl pirmadienio ryto smūgių Ukrainoje yra sužeistų žmonių

08:27

Sausio 8 d. rytą Rusijos kariai Charkive mažiausiai 4 kartus smogė į reklaminius objektus, o Zmijevo mieste smogė į privatų namą, abiejuose miestuose yra nukentėjusiųjų.

„Šį rytą priešas atakavo miesto pramonės objektus. Kilo gaisras ir šiuo metu yra viena sužeista moteris. Mūsų gelbėtojai jau gesina gaisrą, o su sužeista moterimi dirba medikai“, – pranešė Charkivo meras Ihoris Terechovas.

Charkivo Karinės administracijos vadovas Olegas Sinegubovas pranešė, kad okupantai sudavė mažiausiai 4 smūgius Charkivui. Nustatytas ginklo tipas. Informacija atnaujinama. 

Zmijevo mieste buvo smogta privačiam namui. Medikai teikia pagalbą dviem nukentėjusiesiems, preliminariais duomenimis, dar du žmonės yra po griuvėsiais.

Ukrainos pajėgos per parą sunaikino 13 rusų artilerijos sistemų ir 440 karių

08:16

Rusija ir toliau patiria nuostolių agresijos kare prieš Ukrainą – vien per praėjusią parą Ukrainos ginkluotosios pajėgos likvidavo 440 rusų, 14 priešlėktuvinių raketų, 13 artilerijos sistemų ir 9 tankus, nurodo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas „Facebook“ paskyroje.

Nuo karo pradžios rusų koviniai nuostoliai apytiksliai sudarė:

  • personalo – apie 365 170 (+440) žmonių,
  • tankų – 6031 (+9) vienetai,
  • šarvuotų kovos mašinų – 11 194 (+14) vienetų,
  • artilerijos sistemų – 8 666 (+13) vienetų,
  • RSZV – 953 (+2) vienetai,
  • priešlėktuvinės gynybos įranga – 638 (+1) vienetai,
  • orlaiviai – 329 (+0) vienetai,
  • sraigtasparniai – 324 (+0) vnt,
  • operatyvinio-taktinio lygmens bepiločių orlaivių – 6 822 (+11) vienetai,
  • sparnuotųjų raketų – 1787 (+1) vienetai,
  • laivai ir (arba) kateriai – 23 (+0) vienetai,
  • povandeniniai laivai – 1 (+0) vienetas,
  • automobilių įranga ir autocisternos – 11 542 (+19) vienetai,
  • specialiosios įrangos – 1328 (+1) vienetai.

Pirmadienio rytą – raketų ataka prieš Ukrainą

07:37

Sausio 8 d. rytą Rusijos okupantai vėl surengė raketų ataką Ukrainos teritorijoje.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų duomenimis, iš Olenijos aerodromo (Murmansko sritis) į dangų buvo pakelti 9 lėktuvai Tu-95MS ir 4 lėktuvai Tu-22M3. Įspėjama, kad jie gali paleisti sparnuotąsias raketas.

„Grėsmė paleisti sparnuotąsias raketas iš lėktuvų Tu-95MS. Iš viso ore yra 11 strateginių bombonešių Tu-95MS“, – vėliau pridūrė departamentas.

Apie 6.20 val. karinės oro pajėgos patvirtino sparnuotųjų raketų paleidimą iš Kaspijos jūros regiono.

7.28 val. rusai paleido balistines raketas link Zaporižios, taip pat Charkivo srities valstybinės administracijos vadovas Olegas Sinegubovas pranešė apie atakas prieš Charkivą ir sritį.

7.20 val. fiksuotos raketos Kyjivo srities link.

Kitas atnaujinimas po   30 s.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Trijų s galia – ne tik naujam „aš“, bet ir sveikoms akims!
Reklama
Televiziniai „Oskarai“ – išdalinti, o šiuos „Emmy“ laimėtojus galite pamatyti per TELIA PLAY
Progimnazijos direktorė D. Mažvylienė: darbas su ypatingais vaikais yra atradimai mums visiems
Reklama
Kodėl namui šildyti renkasi šilumos siurblį oras–vanduo: specialisto atsakymas