Svarbiausios naujienos
- Prie Smolensko sugriuvo tiltas: užblokuotas pagrindinis transporto koridorius su Baltarusija
- Kremliaus vidiniai dokumentai: Rusija užkūrė „trolių“ tinklą JAV, kad sutrikdytų pagalbos Ukrainai teikimą
- Europa susiduria su šaudmenų gamybos sunkumais dėl keistos priežasties.
- V.Putinas apsiskaičiavo dėl sienos su Suomija.
- Rusijoje užsiliepsnojo paties V.Putino palaimintas laivas „Jekaterina Didžioji“: be nuostolių neapsieita.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Prie Smolensko sugriuvo tiltas: užblokuotas pagrindinis transporto koridorius su Baltarusija
18:59 Atnaujinta 19:31
Rusijos Smolensko srityje sugriuvo Paninsko tiltas.
Rusijos žiniasklaida pranešė, kad dėl tilto griūties buvo sužeisti mažiausiai trys žmonės. Jie buvo automobilyje ir sunkvežimyje, kurie nukrito kartu su tiltu.
„Tiltas ėjo virš Maskvos-Minsko geležinkelio bėgių – pagrindinis transporto koridorius tarp Baltarusijos ir Rusijos yra užblokuotas“, – rašo kanalas „NEXTA Live“.
Rusijos kanalų duomenimis, dėl tilto griūties žuvo viena moteris. Kiti sužeistieji buvo paguldyti į ligoninę. Sužeistųjų skaičius išaugo iki šešių.
Propagandinės naujienų agentūros TASS duomenimis, dėl tilto griūties nukentėjo geležinkelio sankasa. Traukinių eismas buvo sustabdytas. Apie incidento priežastis kol kas nepranešama.
Raketos, dronai, sviediniai ir tankai: „Welt“ išanalizavo Rusijos armijos ginkluotės padėtį
22:50
Rusijos gynybos pramonės kompleksas nėra pajėgus pagaminti tokio kiekio ginklų, kuris leistų okupantams užgrobti Ukrainos teritorijas. Tačiau Maskva ėmėsi „valyti“ tankų ir sviedinių sandėlius.
Apie tai rašo „Welt“. Kalbant apie bepiločius orlaivius, Rusija didina atakos dronų „Shahed-136“ gamybą. Tuo pat metu Maskva negali didinti raketų gamybos dėl to, kad tam reikia vakarietiškų komponentų.
„Jei atidžiau pažvelgsime į keturias pagrindines ginkluotės sritis, situacija yra daug mažiau rožinė – ir kartu toli gražu neatitinka ukrainiečių ir jų Vakarų partnerių vilčių“, – rašo leidinys.
Kokia padėtis su tankais
Portalo ORYX analitikų duomenimis, Rusijos armija Ukrainoje jau neteko 8400 šarvuotosios technikos vienetų. Į šį skaičių įeina 2,9 tūkst. tankų ir 5,5 tūkst. šarvuočių.
Iš viso prieš plataus masto invaziją rusai turėjo apie 10 tūkst. šios rūšies technikos vienetų (tiek naujų modelių, tiek stovėjusių poligonuose). 2024 m. pradžios palydovinės nuotraukos rodė, kad Rusijos poligonuose dar liko 40 proc. tankų. Jie bus suremontuoti ir išsiųsti į frontą Ukrainoje. Apskaičiuota, kad per metus bus sutaisyta iki 1600 vienetų. Rusai taip pat gali pagaminti iki 200 naujų šarvuočių per metus.
Didžiosios Britanijos tarptautinio strateginių studijų instituto atstovų skaičiavimais, senos technikos atsargos Rusijoje per dvejus trejus metus sumažės iki nulio.
Padėtis su raketomis
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba pareiškė, kad Rusija per mėnesį gali pagaminti apie 230 vienetų kai kurių tipų raketų. Iš jų 130 vienetų yra didesnio nei 350 kilometrų nuotolio, dar 100 vienetų – mažesnio nuotolio.
Dėl Vakarų sankcijų Maskva negali didinti gamybos. Kiekvienoje Rusijos gaminamoje raketoje yra 40–50 vakarietiškos kilmės elementų. Raketų trūkumą rodo ir tai, kad Rusija turi daryti pauzes apšaudydama Ukrainą, taip pat derasi dėl ginklų tiekimo su Iranu ir Šiaurės Korėja.
Dronų gamyba
Neseniai Rusijos pramonės ministras pareiškė, kad 2025 m. Rusija ketina pagaminti 5000 „Shahed-136“ tipo atakos dronų. Jais okupantai kasdien atakuoja Ukrainos miestus. Tuo pat metu bendras tais metais planuojamas pagaminti dronų skaičius yra 11 tūkst.
Skaičiuojant, kad 2023 metais rusai iš viso panaudojo apie 3095 dronus, reiškia, kad vidutiniškai per dieną buvo paleidžiama po 8 dronus. 2024 m. šis skaičius nedaug pakito, o tai rodo, kad rusams nepavyko gerokai padidinti atakos dronų gamybos apimčių.
Atsižvelgiant į balandžio 4 d. įvykdytą ataką prieš dronų gamyklą Tatarstane, kyla abejonių, ar padėtis pagerės.
Kokia padėtis su artilerijos sviediniais
2024 m. Rusijos pramonė yra pajėgi pagaminti 2,1 mln. sviedinių. „Welt“ pažymi, kad Maskva taip pat gali pasikliauti sovietinėmis atsargomis bei partnerių tiekimu. Pagrindinėmis tiekėjomis vadinamos Baltarusija ir Šiaurės Korėja. Šiaurės Korėja jau atsiuntė Rusijai 3 mln. artilerijos sviedinių.
„Sandėliuojamos amunicijos būklė greičiausiai bus labai bloga, nes, atsižvelgiant į didžiulį suvartojimą per pirmuosius dvejus invazijos metus, ginkluotės įmonės tikriausiai jau išsirinko geriausias atsargas“, – rašoma medžiagoje.
Rusija ištobulino ginklą, prieš kurį Ukrainos pajėgos yra bejėgės
22:04
Dėl teroristinio išpuolio koncertų salėje „Crocus“ Rusijoje beveik neatkreiptas dėmesys į kovo 27 d. smūgį Charkive. Ir tai buvo ne tik pirmas kartas, kai Rusija ant šio miesto numetė bombas. Panaudotos bombos turėjo modulį su išskleidžiamais sparnais, ant kurio buvo sumontuotas reaktyvinis variklis. Dėl šio variklio valdomųjų bombų veikimo nuotolis padidėjo trečdaliu. Kyjivas mano, kad tokia amunicija taps pagrindiniu ginklu per Rusijos planuojamą puolimą. O ekspertai pripažįsta, kad Ukraina dabar neturi priemonių kovoti su tokių ginklų naudojimu, skelbia nepriklausomas portalas „Agentstvo“.
Rusijos naudojamos sklendžiančios bombos – tai prieš kelis dešimtmečius sukurtos bombos su sklendimo ir korekcijos moduliais. Šiuos šaudmenis, kuriuose yra nuo 500 kg iki 1,5 tonos sprogmenų, mėto Su-34 ir Su-35 lėktuvai. Numesta bomba palieka iki 20 m pločio ir 6 m gylio kraterį.
„Net kilometro atstumu sprogimo banga išmuša pastatų duris iš vyrių“, – „Financial Times“ apie tokių bombų naudojimo pasekmes pasakojo Ukrainos kariškis.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Prie Smolensko sugriuvo tiltas: užblokuotas pagrindinis transporto koridorius su Baltarusija
18:59 Atnaujinta 19:31
Rusijos Smolensko srityje sugriuvo Paninsko tiltas.
Rusijos žiniasklaida pranešė, kad dėl tilto griūties buvo sužeisti mažiausiai trys žmonės. Jie buvo automobilyje ir sunkvežimyje, kurie nukrito kartu su tiltu.
„Tiltas ėjo virš Maskvos-Minsko geležinkelio bėgių – pagrindinis transporto koridorius tarp Baltarusijos ir Rusijos yra užblokuotas“, – rašo kanalas „NEXTA Live“.
Rusijos kanalų duomenimis, dėl tilto griūties žuvo viena moteris. Kiti sužeistieji buvo paguldyti į ligoninę. Sužeistųjų skaičius išaugo iki šešių.
Propagandinės naujienų agentūros TASS duomenimis, dėl tilto griūties nukentėjo geležinkelio sankasa. Traukinių eismas buvo sustabdytas. Apie incidento priežastis kol kas nepranešama.
Kremliaus vidiniai dokumentai: Rusija užkūrė „trolių“ tinklą JAV, kad sutrikdytų pagalbos Ukrainai teikimą
18:40
Dienraštis „The Washington Post“, remdamasis Europos žvalgybos tarnybos gautais Kremliaus vidiniais dokumentais, pranešė, kad Rusija skleidžia dezinformaciją apie Ukrainą Jungtinėse Valstijose , pasitelkdama „trolių“ tinklą, ir taip kenkia valstybių teikiamai pagalbai.
Straipsnyje pažymima, kad Rusija bando daryti įtaką Kongresui ir kitiems politiniams debatams, kad kurstytų antiukrainietiškas nuotaikas ir sėtų baimę tarp amerikiečių, jog išlaidos užsienio politikai „pakenks jų interesams“. Tuo tikslu su Kremliumi susiję politinių technologijų specialistai ir „botų“ fabrikas paskelbė tūkstančius suklastotų naujienų straipsnių, socialinės žiniasklaidos pranešimų ir komentarų, skatinančių Amerikos izoliacionizmą.
Dokumentuose teigiama, kad Rusijos dezinformacijos kampanijos tikslas buvo pavaizduoti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį kaip korumpuotą ir pabrėžti, kad pinigus reikia skirti sienos su Meksika gynybai, o ne pagalbai Ukrainai, rašo laikraštis.
„The Washington Post“ taip pat praneša, kad dokumentuose yra metaduomenų, rodančių, kad dokumentus parengė Maskvoje įsikūrusios ryšių su visuomene įmonės „Agency for Social Design“ vadovo Iljos Gambašidzės komandos nariai. Kovo mėnesį JAV jam skyrė sankcijas už interneto svetainių, imituojančių oficialią Europos žiniasklaidą, kūrimą.
Be to, internetinis leidinys „DC Weekly“, susijęs su JAV policijos pareigūnu Johnu Marku Duganu, tapusiu prorusišku žurnalistu Donbase, paskleidė klastotę, kad V.Zelenskis neva už Jungtinių Valstijų pinigus nusipirko dvi jachtas.
Pasak leidinio, proukrainietiškai nusiteikęs senatorius, respublikonas iš Šiaurės Karolinos Thomas Tillisas CNN sakė, kad diskusijos dėl pagalbos Ukrainai buvo sustabdytos iš dalies dėl to, kad „kai kurie politikai nerimauja dėl įtarimų Ukrainos vyriausybės korupcija“, taip pat mano, kad „žmonės už šiuos pinigus ketina pirkti jachtas“.
Mike'as Turneris, vadovaujantis JAV Atstovų Rūmų nuolatiniam žvalgybos komitetui, pareiškė, kad kai kurie Kongreso respublikonai kartoja Rusijos propagandą dėl invazijos į Ukrainą.
Europa susiduria su šaudmenų gamybos sunkumais dėl keistos priežasties
17:52
Europos gynybos rangovai įspėjo, kad priklausomybė nuo kiniškos medvilnės, naudojamos šaudmenims gaminti, kelia grėsmę jų gebėjimui plėsti gamybą, kuomet Vakarų šalys stengiasi paremti su iššūkiais susiduriančią Ukrainos kariuomenę.
Europoje labai trūksta nitroceliuliozės, kuri naudojama sprogmenims, parakui ir kietajam raketų kurui gaminti. Dėl to gali kilti sunkumų didinant šaudmenų, reikalingų Europos atsargoms papildyti ir Ukrainai paremti, gamybą. Laikraštis „Financial Times“ citavo šaltinį gynybos pramonėje ir Europos gamintojus.
Tuo tarpu Rusija, kuri taip pat didina šaudmenų gamybą, per pastaruosius dvejus metus padidino nitroceliuliozės importą iš Kinijos. Jos pirkimai iš Kinijos šoktelėjo nuo 3,4 mln. JAV dolerių 2022 m. iki 7,18 mln. dolerių per pirmuosius dešimt 2023 m. mėnesių, rodo Didžiosios Britanijos Karališkojo Jungtinių tarnybų instituto ištirti duomenys.
Švedijos gamintoja „Saab“ teigė, kad ilgainiui bendrovėms gali tekti apsvarstyti alternatyvius svarbiausių medžiagų gamybos būdus, kad būtų apsaugota Europos „amunicijos ekosistema“. Švedijos koncerno generalinis direktorius Mikaelis Johanssonas laikraščiui „Financial Times“ sakė, kad nitroceliuliozė yra pavyzdys, kaip gynybos bendrovėms teks kurti naujas tiekimo grandines „daugiapoliame pasaulyje“, kuriame „egzistuos ne tik Vakarų taisyklėmis pagrįsta tvarka“. Jis pridūrė: „Turime galvoti apie panašiai mąstančias šalis ir apie tai, su kuo galime dirbti ilgą laiką, kuo galime pasitikėti.“
JK ginkluotosioms pajėgoms šaudmenis tiekianti bendrovė „BAE Systems“ teigė, kad nors turi pakankamai šaudmenų gamybai reikalingų žaliavų atsargų, ji „žino apie galimą susirūpinimą dėl nitroceliuliozės prieinamumo ateityje“ ir aktyviai bendradarbiauja su savo partneriais, kad užtikrintų tiekimą ateityje.
Bendrovė „Rheinmetall“, kurios patronuojamoji įmonė „Nitrochemie“ gamina nitroceliuliozę, patvirtino, kad svarsto galimybę Žemutinėje Saksonijoje įsteigti gamybos padalinį, kuris būtų naujos šaudmenų gamyklos dalis.
Per rusų ataką Ukrainos Sumų srityje sužeisti du žmonės
17:12
Per rusų oro ataką Ukrainos šiaurinėje Sumų srityje sužeisti du žmonės, pirmadienį pranešė visuomeninis transliuotojas „Suspilne“.
Rusija atakavo Sumų regione esančios Bilopilios centrą. Du žmonės buvo sužeisti, padaryta žalos infrastruktūrai, „Suspilne“ sakė miesto vadovas Jurijus Zarko.
Regiono valdžios institucijos teigė, kad vis dar aiškinasi išpuolio pasekmes.
Bilopilios miestas, kuriame prieš plataus masto karą gyveno apie 15,6 tūkst. gyventojų, yra už 8 km į pietus nuo Ukrainos ir Rusijos sienos.
Kremlius žada imtis specialiųjų priemonių dėl vokiečių karių Lietuvoje
17:10
Pirmadienį paskelbus apie pirmųjų Vokietijos karių atvykimą į Lietuvą, Kremlius šio pranešimo nepraleido pro akis. Rusijos prezidento Vladimiro Putinas atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pagrasino Lietuvai „specialiomis priemonėmis“.
D.Peskovas pareiškė, kad „įtampa toliau eskaluojama“, ir pagrasino „specialiomis priemonėmis“ po to, kai į Lietuvą buvo nusiųsta apie 20 Vokietijos karių.
Dviejų dešimčių Vokietijos karių atsiuntimas į Lietuvą ir Vokietijos planai atidaryti karinę bazę neva sukuria Rusijai „karštus pavojaus židinius“, pažymėjo prezidento atstovas spaudai.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Bloomberg“ pranešė, kada vyks susitikimas dėl Ukrainos taikos formulės
16:16
Šveicarija planuoja birželio viduryje surengti aukščiausiojo lygio susitikimą dėl Ukrainos taikos formulės, pranešė naujienų agentūra „Bloomberg“, remdamasi su šiuo klausimu susipažinusiais šaltiniais.
Tikėtina, kad aukščiausiojo lygio susitikime dalyvaus 80-100 šalių. Jį preliminariai planuojama surengti birželio 16-17 d.
Pažymima, kad pagrindinis nesutarimų klausimas – ar Kinija dalyvaus taikos derybose Ukrainoje. O tai, pasak šaltinių, yra labai svarbu, kad Šveicarijos iniciatyva taptų patikima.
Politologas įvertino D.Trumpo taikos planą: JAV parama neprivers Ukrainos apsigalvoti
16:06
Buvęs Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą gyrėsi, kad, grįžęs į Baltuosius rūmus, vos per 24 valandas susitars dėl taikos sutarties tarp Rusijos ir Ukrainos. Amerikiečių leidinys „The Washington Post“ sekmadienį paskelbė straipsnį, kuriame įvardijo, kaip D.Trumpas planuotų tą padaryti.
D.Trumpo planas, kaip užbaigti karą Ukrainoje, yra pakankamai paprastas. Šį klausimą su buvusiu prezidentu aptarinėję jo aplinkos žmonės „The Washington Post“ atskleidė, kad D.Trumpas priverstų Ukrainą atiduoti Krymo ir Donbaso teritorijas agresorei Rusijai.
Pasak vieno iš leidiniui kalbėjusių asmenų, D.Trumpas sakė, kad, jo nuomone, tiek Rusija, tiek Ukraina „nori išsaugoti veidą ir nori išeities“. Negana to, jo nuomone, žmonės kai kuriose Ukrainos dalyse sutiktų būti Rusijos dalimi.
Plačiau skaitykite ČIA.
Britų žvalgyba: Rusija nukreipė žvilgsnį į Afriką, kur ieško medicinos darbuotojų
16:03
Rusija dėl karo ir mobilizacijos sukelto personalo trūkumo verbuoja nekvalifikuotus gydytojus iš Afrikos. Tikėtina, kad šalies medicinos sistema toliau degraduoja, naujausioje karo apžvalgoje pažymėjo Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.
Kaip pažymima pranešime, balandžio 3 d. Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas paskelbė, kad šaliai trūksta 30 tūkst. gydytojų, o rajonų ligoninėse trūksta apie 50 proc. gydytojų. Tai yra daugiau nei nurodyta 2023 m. lapkričio mėn., kuomet įvardintas 26 500 žmonių trūkumas.
Pasak britų žvalgybos, dabartinis trūkumas susidarė dėl to, kad dalis medikų dirba privačiame sektoriuje, o kiti išvyko iš šalies. Nors po mobilizacijos 2022 m. rugsėjį gydytojai buvo aiškiai įspėti neišvykti iš šalies. Teigiama, kad iki 2 proc. Rusijos gydytojų ir medicinos darbuotojų nusprendė palikti Rusiją, kad išvengtų šaukimo į kariuomenę.
2024 m. sausio mėn. vertinimais, dėl ilgų darbo valandų ir mažų atlyginimų gydytojų skaičius per pastaruosius 15 mėnesių sumažėjo 7,5 tūkst. Europos politikos analizės centro duomenimis, siekdama išspręsti šią problemą, Rusija įdarbina ribotos kvalifikacijos darbuotojus iš Afrikos šalių.
„Dideli ištekliai ir finansiniai įsipareigojimai remti Rusijos karą Ukrainoje daro neigiamą poveikį daugeliui Rusijos gyventojams tarnaujančių civilinių sektorių. Medicinos specialistų skaičius Rusijoje 2024 m. ir toliau mažės. Įdarbinant medicinos personalą iš išorės, kurio patikra yra ribota, atsiranda klinikinės praktikos pablogėjimo galimybė“, – teigė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.
