Jei norėtumėte, kad kažkas būtų tiesa, tai dar nereiškia, kad taip ir yra, sako jis.
Ir vis dėlto pastaruosius dvejus metus gausu prognozių, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino dienos suskaičiuotos, kad rusai nusigręš nuo jo arba kad jį per Kremliaus perversmą nušalins oligarchai ir Rusijos elitas, kuris dabar yra Vakarų sankcijų taikinys ir pyksta dėl įšaldyto turto užsienyje.
Net Michailas Kasjanovas, V.Putino ministras pirmininkas 2000-2004 m., užtikrintai prognozavo, kad prezidento valdžia gali staiga nusilpti. M.Kasjanovas, dabar esantis emigracijoje, 2022 m. sakė: „Manau, kad per tris ar keturis mėnesius įvyks esminis pokytis.“
Kitas pasikartojantis pasakojimas yra tas, kad V.Putinas serga mirtina liga. „Jis jau seniai serga; esu įsitikinęs, kad serga vėžiu. Manau, kad jis labai greitai mirs. Tikiuosi, kad labai greitai“, – praėjusių metų pradžioje paskelbė Ukrainos karinės žvalgybos agentūros vadovas Kyrylo Budanovas.
Nors buvusio „Wagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino nesėkmingas maištas praėjusią vasarą sukėlė daugiau vilčių teikiančių prognozių, kad tai tikrai bus V.Putino žlugimo pradžia, taip nenutiko, pastebi „Politico“.
Dabar, praėjus devyniems mėnesiams, V.Putino valdžia yra tvirtesnė nei kada nors anksčiau, ir jis gali tapti ilgiausiai nuo carų laikų Rusijoje valdžiusiu valdovu, aplenkdamas Josifą Staliną. O imitaciniai rinkimai, per kuriuos jis surinko 87 proc. balsų, tik dar labiau išryškino akivaizdų faktą, kad jis visiškai dusina ir represyviai kontroliuoja savo šalį, nepaisant mažų flashmobų ir kritikuojančių socialinių tinklų memų, sako žurnalistas.
„Oligarchai žino, kad negalima prieštarauti viršininkui. Jiems tereikia pažvelgti, kas nutiko tiems, kurie tai padarė – nuo Boriso Berezovskio, kuris buvo rastas negyvas savo namuose Berkšyre, Anglijoje, iki Michailo Chodorkovskio, dešimtmetį praleidusio V.Putino požemiuose. Ir visi žinome, kad V.Putino draugystė su J.Prigožinu taip pat nesutrukdė „Wagner“ bosui būti susprogdintam savo privačiame lėktuve“, – pastebi komentaro autorius.
„Būkite drąsūs. Vieną dieną mes nugalėsime“, – kalbėjo Julija Navalnaja, mirusio opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno našlė, po to, kai balsavo Rusijos ambasadoje Berlyne, balsavimo biuletenyje įrašiusi mirusio vyro vardą.
Bet kada? – klausia žurnalistas.
V.Putinas niekur nedings – Vakarai turi susivokti
Jau daugelį metų V.Putinas atkakliai atsisakė minėti A.Navalno, kuris daugiau nei dešimtmetį buvo aršiausias Kremliaus oponentas, vardą ir pavardę – vadino jį „Berlyno pacientu“ arba „šiuo žmogumi“. Tačiau sekmadienį sakydamas kalbą V.Putinas staiga ryžosi pavartoti savo priešininko vardą ir pavadino A.Navalno mirtį Arkties kalėjimo kolonijoje „liūdnu įvykiu“. Rusijos prezidentas net nesivargino lieti krokodilo ašarų – jo įvardijimas buvo pasityčiojimas, galios demonstravimas.
Dabar Rusijos opozicija liko be didesnio už save A.Navalno, kuris puikiai įvaldė skaitmeninį amžių ir politinį aktyvumą derino su protingais, juokingais ir akį traukiančiais „YouTube“ vaizdo įrašais, pašiepiančiais Rusijos politinį elitą ir demaskuojančiais juos kaip korumpuotus sukčius ir vagis. „Jei iš tikrųjų norite nugalėti V.Putiną, turite tapti novatoriumi, turite nustoti būti nuobodūs“, – praėjusį mėnesį Europos Parlamentui patarė J.Navalnaja. Tačiau dabar novatoriškasis A.Navalnas išėjo.
„Jis buvo genijus, kai kalbama apie protingas iniciatyvas, be to, buvo populistas, paprastas žmogus ir tikrai suprato socialinės žiniasklaidos erą“, – leidiniui „Politico“ pažymėjo M.Chodorkovskis.
Tačiau net ir gudrūs memai ir triukai, tokie kaip A.Navalno įkvėptas protestas „Vidurdienis prieš Putiną“, nesugebės rimtai pakenkti Rusijos vadovui, kad ir kaip juos sureikšmintų ir sveikintų Vakarų laikraščiai. Jie gali pakelti disidentų moralę ir suerzinti Kremlių, bet jie nesukels V.Putino žlugimo – ar jo sukurtos valdymo sistemos, kuri, sprendžiant iš naujausių nepriklausomos tyrimų bendrovės Levada apklausų, yra palaikoma daugumos rusų (šiuo metu jos populiarumas siekia 86 proc.).
„Manyti priešingai – tik noras. Tai, kad Rusijoje nėra jokių rimtų masinių protestų prieš V.Putiną, jau nekalbant apie jo karą Ukrainoje, daug ką pasako. Ir kietoji galia laimi prieš minkštąją galią“, – pastebi J.Dettmeris.
„Jei žmonės nesigriebs ginklų, tai mūsų niekur nenuves“
Kai kurie iš to daro išvadą, kad rusai turi imtis ginklų. Taiki opozicija yra „aklavietė“, – sakė disidentu tapęs buvęs Rusijos įstatymų leidėjas Ilja Ponomariovas. I.Ponomariovas dabar gyvena Kyjive ir yra Ukrainoje įsikūrusio savanorių legiono „Rusijos laisvė“, kuriame, kaip manoma, yra apie 2 000 rusų disidentų ir perbėgėlių, atstovas, nors kai kurie Rusijos opozicijos atstovai mano, kad jų yra daug mažiau. „Jei žmonės nesigriebs ginklų, tai mūsų niekur nenuves. Žmonės visada ras pasiteisinimų nieko nedaryti, bet mums reikia kovoti“, – sakė jis „Politico“.
Jis taip pat apgailestavo dėl protesto akcijos „Vidurdienis prieš Putiną“, kurios metu opoziciškai nusiteikę rusai buvo raginami Julijos Navalnajos sugadinti balsavimo biuletenius arba įrašyti jos mirusio vyro pavardę. Pasak I.Ponomariovo, tai tik paskatino dalyvavimą fiktyviuose rinkimuose ir leido Rusijos valstybinei žiniasklaidai transliuoti filmuotą medžiagą apie rinkėjus, išsirikiavusius eilėse prie balsavimo punktų, taip sudarant klaidingą teisėtumo įspūdį. Jis veikiau paragino J.Navalnąją, taip pat kitus opozicijos veikėjus, tokius kaip M.Chodorkovskis ir Garis Kasparovas, „užmegzti bendradarbiavimą visoje opozicijoje ir nuspręsti, ką daryti ir ko nedaryti – štai ką aš jai pasakiau“. Tačiau ji į jo kreipimąsi neatsakė.
„Manau, kad ji toliau eis savo vyro keliu ir nebendradarbiaus su kitais opozicijos atstovais. Kai žmonės nenori bendradarbiauti, manau, kad jie nėra suinteresuoti užsitikrinti pergalę, bet išsikelia sau atskirus vaidmenis ir asmeninę naudą iškelia aukščiau už naudą visiems“, – pridūrė I.Ponomariovas. Tuo tarpu M.Chodorkovskis mano, kad I.Ponomariovo siūloma smurtinių perversmų strategija yra nereali ir pasmerkta žlugti.
Rusijos pralaimėjimas Ukrainoje yra vienintelis realus tikslas
Kad ir kokia smurtinė ar taiki būtų Rusijos opozicija, ji atrodo nereikšminga, kad ir kiek apie ją kalbėtų kai kurie Vakarų komentatoriai, tikėdamiesi pakelti nuotaiką. „Rusijos prodemokratinė opozicija iš esmės buvo išsekusi dar gerokai prieš 2022 m. vasarį“, – teigė Europos politikos analizės centro analitikai neseniai paskelbtoje ataskaitoje „Suvaldyti Rusiją, apsaugoti Europą“. Ir nors daugelis šių asmenų dabar tęsia kovą iš užsienio ir „atlieka svarbų vaidmenį padėdami gauti informaciją į Rusiją ir iš jos, remdami ukrainiečių ir rusų pabėgėlius, gindami politinių kalinių interesus, taip pat organizuodami iš esmės bevaisius pasipriešinimo veiksmus vietoje, mažai tikėtina, kad bet kurios iš šių pastangų gali pakeisti Rusijos režimo sudėtį ar kryptį“, – rašė jie.
Ką visa tai reiškia Ukrainai ir Vakarams? – klausia žurnalistas.
Tai reiškia, kad Rusijos pralaimėjimas Ukrainoje yra vienintelis realus tikslas. Tai ne tik suteiktų Ukrainai suverenią teisę pačiai pasirinkti savo likimą, bet ir atgrasytų V.Putiną nuo tolesnės agresijos, o tai gali išgelbėti ir Rusiją, nes yra vienintelis dalykas, galintis pakeisti šalies politinę dinamiką. Tačiau tam, kad tokia pergalė būtų pasiekta, Vakarai turi susiimti, paspartinti ginklų tiekimą ir karinę pagalbą bei padėti Ukrainai atlaikyti netrukus prasidėsiančius Rusijos puolimus, kurie tikriausiai bus nukreipti į Charkivą ir Odesą, taip pat pasiruošti pulti ir bandyti išstumti Rusiją.
„Norus, kad V.Putino dienos suskaičiuotos ir kad memai sugriaus jo režimą, reikia nustumti į šalį. Atėjo metas tapti mirtinai rimtiems, „Politico“ sakė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio politinis patarėjas Mychailo Podoliakas. „Nes laikas palankus Rusijai, o ne Ukrainai“, – sakė jis. „Nes Rusijos pusė prisitaiko prie ilgo karo; jie visiškai pertvarkė savo šalį galvodami apie karą. Tai autoritarinė šalis, visiškai kontroliuojama valdžios vertikalės. Pirmasis prioritetas – Rusija turi būti nugalėta“, – sakė jis.
„V.Putino požiūriu, jei Rusija pralaimės, jos viduje įvyks transformacija. Jei laimės, ji dominuos Europoje“, – apibendrina žurnalistas.
