Svarbiausios naujienos
- V.Zelenskis įvardijo, kaip NATO kariai gali padėti Ukrainai gintis.
- Galingas Ukrainos smūgis: atakavo elektros pastotes ir naftos perdirbimo gamyklas Rusijoje.
- Irano įsigyta rusiška priešraketinė sistema S-300 nesugebėjo apsiginti per Izraelio smūgį.
- Skandalas dėl pinigų Ukrainai: beveik pusė milijardo eurų dar nepasiekė Ukrainos.
- Ar Kremlius ieško įpėdinio? Kodėl čečėnų specialiųjų pajėgų vadas gavo postą Gynybos ministerijoje.
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
V.Zelenskis įvardijo, kaip NATO kariai gali padėti Ukrainai gintis
16:30
Šalių partnerių kariai gali padėti Ukrainai numušti priešo raketas, kaip buvo Izraelio atakos atveju. Tai pranešė „RBK-Ukraina“, remdamasi Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimu.
„Dėl karių mūsų teritorijoje. Kokios kariuomenės? Kas buvo Izraelyje? Lėktuvai. Lėktuvai, kurie šaudė raketas. Jeigu mums siūloma, pavyzdžiui, Prancūzijos, Vokietijos, Lenkijos, Didžiosios Britanijos, nesvarbu kieno, aviacija, kuri kyla į dangų savo valstybių teritorijose, jeigu ši aviacija kils virš šalių, kurios yra mūsų kaimynės, teritorijos ir numuš raketas, kurios, be abejo, skrenda į Ukrainą, bet gali atskristi ir į tas teritorijas, kaip jau užfiksuoti faktai su Lenkija ir Rumunija, tai tegul numuša tas raketas. Už tai būsiu tik dėkingas. Jeigu mums bus siūlomi tokie pasiūlymai, kodėl gi ne“, – sakė prezidentas.
Tuo pat metu V. elenskis pažymėjo, kad negirdėjo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasiūlymo įvesti savo kariuomenę į Ukrainos teritoriją.
„Tokio signalo, kad Prancūzijos kariuomenė atvyks į Ukrainos teritoriją ir kartu su mumis kovos prieš Rusiją, tai aš iš Emanuelio negirdėjau“, – sakė jis.
E.Macrono idėja siųsti karius
Anksčiau žiniasklaidoje skelbta, kad Prancūzijos prezidentas svarsto apie Prancūzijos karių įvedimą į Ukrainą, kad jie padėtų apsiginti nuo Rusijos agresijos.
E.Macronas neatmetė galimybės, jog NATO galėtų įvesti karius į pagalbą Ukrainai. Tuo metu šis pareiškimas sukėlė diskusiją tarp Ukrainos sąjungininkų.
Dauguma šalių partnerių buvo neigiamai nusiteikusios prieš savo karių siuntimą į Ukrainą, tačiau kelios šalys teigė, kad yra pasirengusios apsvarstyti tokią galimybę.
Tuo tarpu Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sakė, kad E.Macronas, kalbėdamas apie NATO karius Ukrainoje, turėjo omenyje mokymus.
Naujausios žinios apie Ukrainą
09:43
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
D.Kuleba: tai bloga diena V.Putinui
22:55
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sako, kad JAV Atstovų rūmų balsavimas yra „bloga diena V.Putinui“ ir „bloga diena visiems, kurie išdrįso patikėti, kad Amerika gali svyruoti, kai reikia ginti tai, ką ir už ką ji pasisako“.
Jis gyrė ir respublikonų, ir demokratų politikus, kurie „priėmė teisingą sprendimą“.
A.Kuleba sakė tikintis, kad įstatymo projektas netrukus bus patvirtintas įstatymu, kad jo poveikį „pajustų mūsų kariai priešakinėse linijose“.
Istorinė akimirka
22:53
J.Stoltenbergas: esame saugesni
21:43
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas irgi gyrė ilgai atidėliotą JAV Atstovų Rūmų sprendimą skirti paramą Ukrainai.
„Džiaugiuosi, kad JAV Atstovų Rūmai patvirtino naują didelį pagalbos Ukrainai paketą. Ukraina naudoja NATO sąjungininkų suteiktus ginklus, kad sunaikintų Rusijos kovinius pajėgumus. Dėl to mes visi Europoje ir Šiaurės Amerikoje esame saugesni“, – rašė J.Stoltenbergas socialiniame tinkle „X“.
V.Zelenskis sureagavo į Vašingtono skirtą 61 mlrd. dolerių paramą
21:11
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė pareiškimą svetainėje „X“, kuriame palankiai įvertino JAV priimtą sprendimą dėl skirtos paramos.
„Esu dėkingas Jungtinių Valstijų Atstovų Rūmams, abiem partijoms ir asmeniškai pirmininkui už sprendimą, kuris išlaiko istoriją teisingame kelyje.
Demokratija ir laisvė visuomet turės pasaulinę reikšmę ir niekada neprapuls, kol Amerika padės ją saugoti.
Šiandien Atstovų Rūmų priimtas gyvybiškai svarbus JAV pagalbos įstatymas neleis karui plėstis, išgelbės tūkstančius gyvybių ir padės abiem mūsų tautoms tapti stipresnėms.
Teisingą taiką ir saugumą galima pasiekti tik pasitelkus jėgą. Tikimės, kad įstatymų projektai bus palaikyti Senate ir nusiųsti ant prezidento J.Bideno stalo. Ačiū, Amerika!“, – paskelbė V.Zelenskis.
Pagaliau pritarta: JAV skirs 61 mlrd. paramą Ukrainai
21:00
JAV Atstovų Rūmai pritarė dideliam pagalbos paketui Ukrainai, Izraeliui ir Taivanui. Šalims iš viso bus skiriama 95 mlrd. dolerių paramos, iš kurių 61 mlrd. dolerių – Ukrainai, rašo BBC.
Latvijos prokuratūra kaltina šalies pilietį vykimu į Ukrainą sabotažo tikslais
20:33
Latvijos prokuratūra šeštadienį pateikė kaltinimus šalies piliečiui dėl vykimo į Ukrainą diversijos tikslais.
Viešame teismo kalendoriuje nurodyta, kad Ivano Tarabanovo byla Rygos miesto teisme bus nagrinėjama birželio mėnesį.
Prokuratūra naujienų agentūrai LETA patvirtino, kad asmuo kaltinamas bandymu neteisėtai dalyvauti kariniame konflikte Ukrainoje ir kelionėmis teroristiniais tikslais. Šiuo metu vyras yra sulaikytas.
Prokuratūra nurodė, kad kaltinamasis, nebūdamas Latvijos kariuomenės nariu ir pažeisdamas „Latvijos nacionalinių ginkluotųjų pajėgų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ nuostatas, kurios numato teisinę tvarką, pagal kurią asmenys gali dalyvauti ginkluotame konflikte už Latvijos teritorijos ribų, siekė dalyvauti karinėse operacijose ir ginkluotame konflikte Ukrainoje.
Priduriama, kad 2022 metų sausį jis gavo nurodymus įvykdyti sabotažo aktą Ukrainoje, panaudojant padegimo elementus.
Vėliau įtariamasis išvyko į Ukrainą vykdyti savo nurodymų.
Tačiau prokuratūra daugiau informacijos nepateikė.
Bylą tyrė Latvijos valstybės saugumo tarnyba (VDD), o vėliau ji buvo perduota šalies prokurorams.
Ukraina per du mėnesius neteko penkių tankų „Abrams“: įvardijo pagrindinę priežastį
20:03
Mūšio lauke Ukrainoje vis dažniau vykdomi dronų smūgiai daro mirtiną žalą vienam pagrindinių karinės galios simbolių – tankams – ir grasina pakeisti jų vaidmenį ateities konfliktuose, rašo dienraštis „The New York Times“ (NYT).
Per pastaruosius du mėnesius Rusijos pajėgos sunaikino penkis iš 31 JAV tanko „M1 Abrams“, kuriuos Pentagonas praėjusį rudenį nusiuntė į Ukrainą, sakė aukštas JAV pareigūnas. Dar mažiausiai trys tankai buvo vidutiniškai apgadinti nuo tada, kai šių metų pradžioje jie buvo išsiųsti į fronto liniją.
Ukrainoje taip pat buvo kovoja vokiški tankai „Leopard“, kurių, pasak karybos tyrimų grupės „Oryx“, sunaikinta mažiausiai 30. Tačiau „Abrams“ plačiai laikomas vienu galingiausių pasaulyje.
„Tai, kad atakos dronais sunaikinti kariuomenę yra lengviau, nei iš pradžių manė kai kurie pareigūnai ir ekspertai, rodo, kad dar vienas konflikto Ukrainoje būdas keičia patį šiuolaikinio karo pobūdį“, – sako karinis ekspertas, Hudsono instituto Vašingtone gynybos analitikas Canas Kasapoglu.
Labai tikslus ir nebrangus tankų žudikas
Nepaisant savo galios, tankai nėra neįveikiami, o labiausiai pažeidžiami jie ten, kur jų sunkioji šarvuotoji plokštė yra ploniausia: ant stogo, variklio bloko gale ir erdvėje tarp korpuso ir bokštelio. Daugelį metų prieš juos daugiausia buvo naudojamos minos, savadarbiai sprogstamieji užtaisai, granatsvaidžiai ir iš peties paleidžiamos prieštankinės valdomos raketos. Jos buvo plačiai naudojamos karo Ukrainoje pradžioje, nes galėjo pataikyti į tankus iš viršaus ir pataikydavo 90 proc. atvejų.
Tačiau dabar Ukrainoje prieš tankus naudojami dronai yra dar tikslesni ir gali būti nukreipti į pažeidžiamiausias tankų vietas. Keliais atvejais FPV dronai taip pat buvo naudojami siekiant „pribaigti“ tankus, kurie jau buvo pažeisti minų ar prieštankinių raketų taip, kad jų nebūtų galima pašalinti iš mūšio lauko ir suremontuoti.
„Priklausomai nuo jų dydžio ir technologinio sudėtingumo, dronai gali kainuoti vos 500 JAV dolerių – menka suma, už kurią galima sunaikinti 10 mln. JAV dolerių kainuojantį tanką „Abrams“, – rašo NYT.
Dronai kare Ukrainoje
Kaip anksčiau rašė „The Washington Post“, virš Ukrainos fronto linijos danguje patruliuoja tiek daug dronų, kad Ukrainos ir Rusijos kariai praktiškai negali judėti nerizikuodami būti pastebėti ir susprogdinti. Pažymima, kad tokia veikla „pilkąją zoną“ pavertė „mirties zona“.
Leidinys įsitikinęs, kad kartu su plačiai paplitusiais minų laukais ir amunicijos bei karių trūkumu šie veiksniai iš esmės neleidžia Ukrainai susigrąžinti dalies teritorijos, kaip tai buvo padaryta 2022 m.
Pentagonas jau pasiruošęs ir laukia Kongreso leidimo: skelbia, kada Ukraina sulauktų JAV karinės siuntos
18:10
Pentagonas jau „supakavo“ visas „dovanas“ Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms ir tik laukia JAV politinės vadovybės leidimo perduoti jas ukrainiečiams.
Ukraina gaus pirmąją ginklų siuntą iš JAV „mažiau nei po savaitės“, kai JAV Kongresas priims naują pagalbos Kijevui programą ir prezidentas Joe Bidenas pasirašys įstatymą.
JAV pareigūnai tai atskleidė leidiniui „The Washington Post“.
Pažymima, kad šį šeštadienį Kongreso Atstovų Rūmai turi svarstyti pagalbos Ukrainai įstatymo projektą. Jei jam bus pritarta, kitą savaitę šį dokumentą svarstys Kongreso Senatas, kuris žadama neatidėlioti priėmimo. Jei Senatas pasakys „taip“, liks tik sulaukti J.Bideno, kuris taip pat palankiai atsiliepė apie dokumentą, parašą.
Anksčiau Pentagono šaltiniai žiniasklaidai jau pranešė, kad JAV kariuomenė iš anksto pradėjo pakuoti naują ginklų partiją Ukrainai, kad galėtų ją perduoti, kai tik bus gautas Kongreso sutikimas.
Priėmus įstatymą dėl pagalbos Ukrainai, „prireiks mažiau nei savaitės, kol dalis ginklų pasieks mūšio lauką“, patikino vienas iš leidinio pašnekovų.
Kas konkrečiai pateks į pirmąją ginklų partiją ir koks bus jų kiekis, kol kas nežinoma. Laikraštis „The Washington Post“ spėja, kad tikrai bus 155 mm artilerijos šaudmenų ir „vidutinio nuotolio“ raketų. Taip pat tikėtina, kad Ukraina gaus papildomų oro gynybos sistemų, ypač priešlėktuvinių raketų.
Šaudė į policininkus: įtariami vieno Ukrainos karinio dalinio kariai
17:10
Naktį iš penktadienio į šeštadienį Ukrainos Vinicos srities Haisyno rajone nenustatyti asmenys apšaudė policijos pareigūnus. Vėliau paskelbtas vaizdo įrašas iš policininko kūno kameros, kaip jis buvo užpultas.
Ukrainos nacionalinės policijos duomenimis, apie 2 val. nakties policijos pareigūnai patikrinimui sustabdė nežinomą tamsios spalvos automobilį.
„Automobilyje buvo du vyrai. Jie atidengė ugnį į policijos pareigūnus. Dvidešimtmetis policininkas nuo žaizdų mirė, jo partneris buvo sužeistas“, – pranešė „Unian“ šaltinis policijoje.
Šaudyti buvo pradėta ne iš karto, o vėliau – paprašius atidaryti bagažinę.
Kas žinoma apie užpuolikus
Internete skelbiama, įtariamieji yra sūnus ir tėvas – 26 metų Vitalijus Vasilakė ir 52 metų Valerijus Vasilakė.
Policija užpuolikų pavardžių nenurodė, tačiau jau nustatyta, kad jie yra vieno iš Ukrainos sausumos pajėgų karinių dalinių kariai.
Reaguodama į incidentą, Sausumos pajėgų vadovybė pažadėjo suteikti visokeriopą pagalbą atliekant išsamų ir nešališką išpuolio prieš policijos pareigūnus tyrimą.
Internete pasklido informacija, kad užpuolikai buvo 28-osios atskirosios mechanizuotosios brigados, pavadintos Žiemos kampanijos riterių vardu, kariai. Tačiau brigada teigė, kad ieškomi asmenys jau daugiau kaip metus nėra 28-osios atskirosios mechanizuotosios brigados kariai.
Tuo pat metu vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka pažadėjo patraukti kaltininkus atsakomybėn, nepriklausomai nuo to, kas jie yra ir dėl kokios priežasties įvykdė nusikaltimą.
„Šiam nusikaltimui nėra ir negali būti jokio pateisinimo. Šaudytojai turi būti surasti ir sulaikyti. Jie turi atsakyti pagal visus įstatymus“, – pabrėžė jis savo „Telegram“ kanale.
Plačiau skaitykite ČIA.
