Svarbiausios naujienos
- Ukrainos karinio laivyno vadas: Krymo tilto dienos suskaičiuotos
- JAV Senato susitarimas dėl sienų apsaugos ir paramos Ukrainai žlugo
- Rusija paleido raketą Lenkijos link: į dangų pakilo sąjungininkų lėktuvai
- Rusijos ataka prieš Kyjivą: liepsnojo daugiaaukštis pastatas, dalis gyventojų liko be elektros
- Rusija apkaltino Baltijos valstybes rinkimų sabotažu ir grasina imtis veiksmų
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusijoje prie Iževsko – galingas sprogimas ir už kilometrų matomas ugnies stulpas
21:12 Atnaujinta 21:40
Netoli Rusijos Iževsko miesto esančio karinio poligono teritorijoje įvyko galingas sprogimas. Pažymima, kad šioje teritorijoje yra Votkinsko mašinų gamykla.
Rusijos žiniasklaida pranešė apie sprogimą karinio poligono teritorijoje Iževske. Vietos gyventojai socialiniuose tinkluoja dalijasi filmuota medžiaga, kurioje užfiksuotas didžiulis ugnies stulpas, matomas už kilometrų nuo įvykio vietos.
„Žmonės daro prielaidą, kad sprogimas įvyko poligone netoli Jagulo kaimo ir tikriausiai yra susijęs su raketinių variklių bandymais. Reikalas tas, kad netoli poligono yra Votkinsko gamykla, kuri gamina karinės ir civilinės paskirties produkciją“, – skelbiama Rusijos žiniasklaidoje.
Vėliau Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija pranešė, kad sprogimo, kuris išgąsdino netoliese esančių Udmurtijos gyvenviečių gyventojus, priežastis – techniniai darbai Votkinsko mašinų gamykloje.
Votkinsko gamykla yra už 50 km nuo Udmurtijos sostinės Iževsko. Joje gaminama ne tik civilinės paskirties produkcija, bet ir artilerijos raketos, įskaitant strategines balistines raketas sistemoms „Topol-M“ ir „Iskander“. 2023 m. pabaigoje Votkinsko gamykla paskelbė 19 valstybinių sutarčių dėl branduolinių ginklų komponentų gamybos. Gamykloje veikia bandymų poligonas.
Rusai užėmė dalį Avdijivkos: buvęs SBU pareigūnas atskleidė detales
23:38
Rusai, patirdama didžiulių nuostolių, žengia į Avdijivką Donecko srityje. Padėtis mieste labai sudėtinga, sako buvęs Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) karininkas ir karo analitikas Ivanas Stupakas.
„Matėme pranešimą, kad Rusija jau užėmė 18 proc. miesto. Dar gruodį girdėjome vyriausiojo vado V.Zalužno žinią, kad horizonte yra du ar trys mėnesiai ir teks palikti, greičiausiai, miestą. Ir matome, kaip Rusijos kariškiai juda į priekį, naudodami kanalizacijos sistemas, kažkur pasikasdami, bandydami patekti į užnugarį ir nukirsti kelią, jungiantį mūsų garnizoną su pagrindinėmis bazėmis“, – sakė jis televizijos kanalo FREEDOM TV eteryje.
I.Stupakas pridūrė, kad Avdijivkos šturmas nesiliauja nuo 2023 m. spalio. Įvairiais skaičiavimais, Rusija ten jau neteko apie 13 tūkst. karių ir kelių šimtų tankų bei šarvuotosios technikos priemonių.
„Tai reiškia, kad Rusija juda į priekį su milžiniškais nuostoliais. Šis miestas visiškai nesuteikia strateginio pranašumo niekam, kažkokio greitkelio atviram veržimuisi į tolimesnes gyvenvietes taip pat nėra“, – pareiškė jis, pažymėdamas, kad Avdijivka rusams yra tik politinis tikslas.
JAV Senato lyderis rengia naują planą dėl pagalbos Ukrainai, Izraeliui
21:35
Jungtinių Valstijų Senato demokratų daugumos lyderis Chuckas Schumeris trečiadienį bandys išgelbėti finansavimą Ukrainai ir planuoja surengti svarbų bandomąjį balsavimą dėl dešimčių milijardų dolerių Kyjivui, Izraeliui ir kitiems JAV sąjungininkams.
Atmetus susitarimą dėl sienų, niujorkietis demokratas planuoja priversti respublikonus dalyvauti dviejuose sudėtinguose procedūriniuose balsavimuose. Pirmiausia – dėl seniai derybose figūruojančio 118 mlrd. dolerių (109,5 mlrd. eurų) paketo su pasienio apsaugos priemonėmis, kuris šią savaitę žlugo respublikonams jį atmetus.
Kitas balsavimas būtų dėl pakoreguoto paketo, iš kurio išbraukta pasienio dalis. Jei bet kuris iš jų bus priimtas, Senatui vis tiek prireiks kelių dienų galutiniam balsavimui.
Kai kuriems respublikonams skeptiškai vertinant pinigų siuntimą Ukrainai, kuri kariauja su ją prieš beveik dvejus metus užpuolusia Rusija, Ch.Schumeris sakė, kad „istorija mes nuolatinį ir gėdingą šešėlį“ ant tų, kurie bandys tai blokuoti.
„Ar Senatas pasipriešins tokiems žiauriems banditams kaip Vladimiras Putinas ir užtikrins mūsų draugus užsienyje, kad Amerika niekada jų neapleis, kai jiems reikės pagalbos?“ – atidarydamas Senato posėdį klausė Ch.Schumeris.
Maždaug 60 mlrd. dolerių (55,7 mlrd. eurų) vertės pagalba Ukrainai jau kelis mėnesius įstrigusi Kongrese, nes jos skyrimui vis labiau priešinasi griežtosios linijos konservatoriai Atstovų Rūmuose ir Senate. Jie kritikuoja ją kaip neekonomišką ir reikalauja parengti karo baigties strategiją.
„Prieš siųsdami dar nors vieną centą į užsienį, mes vis dar turime apsaugoti Amerikos sienas“, – socialiniame tinkle „X“ rašė Jutos respublikonų senatorius Mike'as Lee.
Ši aklavietė reiškia, kad JAV ginklų tiekimas Kyjivui stoja itin svarbiu momentu, ir Ukrainos kariai neturi pakankamai šaudmenų ir raketų, Rusijos pajėgoms tęsiant masines atakas.
Pagalbai Ukrainai vis dar pritaria daugelis Senato respublikonų, tarp jų ir lyderis šiuose rūmuose Mitchas McConnellas, tačiau įstatymų leidėjai vis dar susiduria su klausimu, kaip parengti tokį paketą, koks galėtų būti priimtas respublikonų kontroliuojamuose Atstovų Rūmuose.
Respublikonų pasiūlyti pasienio politikos ir pagalbos sąjungininkams deriniai turėjo padėti prastumti paketą Atstovų Rūmuose. Tačiau itin konservatyvūs partijos senatoriai galiausiai atmetė šį kompromisą kaip rinkimų metų politiką.
Į finansavimą taip pat įtraukta 14 mlrd. dolerių (13 mlrd. eurų) Izraeliui. Pagal šį paketą dar būtų investuojama į vidaus gynybos pramonę, siunčiamos lėšos sąjungininkams Azijoje ir skiriama dar 10 mlrd. dolerių (9,3 mlrd. eurų) humanitarinei pagalbai Ukrainoje, Izraelyje, Gazos Ruože ir kitur.
Ch.Schumeris sakė, kad į atnaujintą paketą bus įtraukti teisės aktai, kuriais būtų leista taikyti sankcijas ir kovos su pinigų plovimu priemones nusikalstamoms organizacijoms, gabenančioms fentanilį į JAV.
Nebuvo aišku, ar naujasis planas, net jei jis būtų priimtas Senate, sulauktų Atstovų Rūmų pirmininko Mike'o Johnsono paramos. Atstovų Rūmų respublikonai vis dar reikalauja pasienio plano, nors Senate suderėtą susitarimą atmetė kaip nepakankamą.
„Pažiūrėsime, ką padarys Senatas, – trečiadienio rytą žurnalistams sakė M.Johnsonas. – Mes leisime procesui vykti.“
Rusijoje prie Iževsko – galingas sprogimas ir už kilometrų matomas ugnies stulpas
21:12 Atnaujinta 21:40
Netoli Rusijos Iževsko miesto esančio karinio poligono teritorijoje įvyko galingas sprogimas. Pažymima, kad šioje teritorijoje yra Votkinsko mašinų gamykla.
Rusijos žiniasklaida pranešė apie sprogimą karinio poligono teritorijoje Iževske. Vietos gyventojai socialiniuose tinkluoja dalijasi filmuota medžiaga, kurioje užfiksuotas didžiulis ugnies stulpas, matomas už kilometrų nuo įvykio vietos.
„Žmonės daro prielaidą, kad sprogimas įvyko poligone netoli Jagulo kaimo ir tikriausiai yra susijęs su raketinių variklių bandymais. Reikalas tas, kad netoli poligono yra Votkinsko gamykla, kuri gamina karinės ir civilinės paskirties produkciją“, – skelbiama Rusijos žiniasklaidoje.
Vėliau Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija pranešė, kad sprogimo, kuris išgąsdino netoliese esančių Udmurtijos gyvenviečių gyventojus, priežastis – techniniai darbai Votkinsko mašinų gamykloje.
Votkinsko gamykla yra už 50 km nuo Udmurtijos sostinės Iževsko. Joje gaminama ne tik civilinės paskirties produkcija, bet ir artilerijos raketos, įskaitant strategines balistines raketas sistemoms „Topol-M“ ir „Iskander“. 2023 m. pabaigoje Votkinsko gamykla paskelbė 19 valstybinių sutarčių dėl branduolinių ginklų komponentų gamybos. Gamykloje veikia bandymų poligonas.
TATENA: dabartinė padėtis Zaporižios AE yra stabili
18:55
Dabartinė padėtis Ukrainos Zaporižios atominėje elektrinėje yra fiziškai stabili, trečiadienį pareiškė Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas.
Nuo 2022 metų kovo, kai elektrinę užėmė Rusijos pajėgos, ji atsidūrė kovų centre, o Maskva ir Kyjivas kaltina vienas kitą kenkiant jos saugumui.
„Fizinis elektrinės vientisumas buvo palyginti stabilus“, – sakė TATENA vadovas Rafaelis Grossi, apsilankęs rusų kontroliuojamoje elektrinėje.
„Tiesioginių išpuolių ar apšaudymų aplink ją sumažėjo, o tai yra teigiamas pokytis, nors ir vertiname tai labai atsargiai“, – teigė jis.
2022 metų rugsėjį elektrinė nustojo tiekti elektros energiją į Ukrainos tinklą, o per visą karą ją ne kartą krėtė apšaudymai ir dronų atakos.
Nuo 2022 metų TATENA pareigūnai vietoje stebi saugą elektrinėje, kurią reikia nuolat prižiūrėti, kad ji neperkaistų.
NATO vadovas: gyvybiškai svarbu, kad JAV susitartų dėl tolesnės pagalbos Ukrainai
18:32
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad „gyvybiškai svarbu“ Jungtinėms Valstijoms pasiekti politinį susitarimą dėl tolesnės pagalbos Ukrainai.
„Gyvybiškai svarbu, kad Jungtinių Valstijų Kongresas susitartų dėl tolesnės paramos Ukrainai artimiausiu metu“, – sakė jis per bendrą spaudos konferenciją su JAV nacionalinio saugumo patarėju Jake'u Sullivanu.
Tuo metu J. Sullivanas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos „gali teikti ir teiks“ tolesnę karinę pagalbą Ukrainai.
„Nėra jokios alternatyvos, jei Jungtinės Valstijos nesiims veiksmų ir nesuteiks tiek išteklių, kad Ukraina galėtų turėti artileriją, oro gynybos sistemas ir kitus jai reikalingus pajėgumus“, – sakė Briuselyje viešintis J. Sullivanas.
„Laikas yra labai svarbus, – kalbėjo jis. – Mes ketiname ir toliau į tai orientuotis ir tikime, kad vis dar galime ją teikti ir teiksime.“
J. Stoltenbergas pabrėžė besitikintis, kad „visi sąjungininkai išlaikys savo įsipareigojimus“.
Paramos Kyjivui žodžiai, išsakyti NATO būstinėje Briuselyje, nuskambėjo JAV Kongreso respublikonams blokuojant įstatymo projektą, kuriuo siekiama užtikrinti Jungtinių Valstijų tolesnę pagalbą Ukrainai.
Respublikonai, kurie ruošiasi lapkritį vyksiantiems JAV prezidento rinkimams, susiejo teisės akto priėmimą su nelegalios imigracijos ribojimu.
Prezidentas Joe Bidenas apkaltino Donaldą Trumpą – savo pirmtaką ir tikėtiną varžovą artėjančiuose rinkimuose – skatinant paramos blokavimą.
Šį mėnesį sukanka dveji metai nuo tos dienos, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. Kyjivo pasipriešinimą remia daugelis NATO šalių.
Ukrainos ministras apie JAV paramą: „Viskas labai painu“
16:50
Respublikonams priešinantis priimti naują pagalbos Kyjivui paketą, Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba trečiadienį pareiškė, kad padėtis dėl JAV pagalbos atnaujinimo lieka neaiški.
„Viskas labai painu“, – teigė D.Kuleba per spaudos konferenciją Ukrainos sostinėje kartu su ES užsienio politikos vadovu Josepu Borrelliu.
„Kasdien dirbame su Amerikos puse, dažniausiai ne viešai (...) stengiamės užtikrinti, kad šis sprendimas būtų priimtas kuo greičiau“, – pridūrė ministras.
Ukraina ragina ES paspartinti artilerijos sviedinių tiekimą
16:45
Ukraina trečiadienį paragino Europos Sąjungą imtis skubių veiksmų, kad būtų padidintas artilerijos sviedinių, kurių, pasak Kyjivo, jam labai reikia gintis nuo Rusijos, tiekimas.
Užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba bloko diplomatijos vadovui Josepui Borrelliui, kad tikisi, jog ES sušvelnins reguliavimą ir pasirašys ilgalaikes sutartis su gynybos bendrovėmis, kad padidintų gamybos apimtis.
Belgorode dega gamykla: spėjama, kad tai ne incidentas
16:43 Atnaujinta 16:54
Trečiadienį gelžbetonio gamykloje Belgorode, Rusijoje, kilo gaisras. Teigiama, kad jį galėjo sukelti sėkmingas smūgis, skelbia su Rusija susiję kanalai susirašinėjimo platformoje „Telegram“.
Tinklo duomenimis, į gamyklos „ŽBK-1“ katilinę ir metalo apdirbimo cechą esą buvo pataikyta.
Prieš prasidedant gaisrui, Belgorode skambėjo oro pavojaus signalas.
Anot socialinių tinklų, taip pat sulaukta pranešimų apie pataikymus kitose miesto gatvėse. Tvirtinama, kad vienas iš šaudmenų sprogo gamyklos teritorijoje. Skeveldros pataikė į administracinį pastatą ir gatvėje stovėjusius automobilius.
Pasak pranešimų, vienas iš sviedinių pataikė į sunkvežimį Rabočos gatvėje. Teigiama, kad vairuotojas liko gyvas.
Nuo pat Rusijos visiškos invazijos į Ukrainą pradžios Rusijos Federacijos Belgorodo srityje nuolat vyksta įvairūs incidentai – sprogimai, sraigtasparnių katastrofos ir panašūs kiti.
Analitikas: Ukraina pasiryžusi atverti naują karo su Rusija frontą
16:19
Didėjant amunicijos trūkumui ir didėjant susirūpinimui dėl Vakarų karinės pagalbos ateities, pastaraisiais mėnesiais Ukrainos kariuomenė iš esmės perėjo prie aktyvios gynybos, analitinio centro „Atlanto taryba“ straipsnyje rašė Mykola Bielieskovas, Nacionalinio strateginių studijų instituto mokslinis bendradarbis ir Ukrainos nevyriausybinės organizacijos „Sugrįžk gyvas“ vyresnysis analitikas.
Tačiau, jo nuomone, dabartinės padėties negalima vadinti aklaviete.
Nors įvairiuose fronto linijos taškuose pietų ir rytų Ukrainoje tebesitęsia įtemptos kovos, Ukrainos vadai 2024 m. pradėjo bandydami perkelti karą į Rusijos teritoriją ir tam pasitelkė naują oro smūgių kampaniją prieš Rusijos naftos ir dujų pramonę.
„Taikydamasi į ekonomiškai svarbų Vladimiro Putino energetikos sektorių, Ukraina tikisi susilpninti Rusijos karo mašiną ir sukelti Kremliui įvairių dilemų“, – pažymėjo analitikas.
Pastarieji Ukrainos tolimojo nuotolio bepiločių lėktuvų smūgiai prieš energetikos sektoriaus taikinius Rusijos gilumoje nėra visiškai beprecedentiai. Iš tiesų 2023 m. Ukrainai pavyko surengti keletą sėkmingų smūgių prieš Rusijos karinius objektus.
„Skirtingai nuo ankstesnių atakų, pagrindinis naujausios Ukrainos bepiločių orlaivių smūgių kampanijos bruožas – dėmesys Rusijos naftos ir dujų perdirbimo, saugojimo ir eksporto objektams. Nuo 2024 m. pradžios Ukraina bombardavo daugybę objektų, esančių už šimtų kilometrų nuo sienos, o taikiniai buvo nuo Volgogrado pietuose iki Sankt Peterburgo ir Baltijos jūros šiaurėje. Šie Ukrainos išpuoliai smogė į ekonominio variklio, kuris varo V. Putino karo mašiną, širdį“, – nurodė M.Bielieskovas.
Naftos ir dujų eksportas tebėra pagrindinis Rusijos ekonomikos šaltinis ir iki šiol stebėtinai atsparus Vakarų sankcijoms, nes atsiranda naujų klientų, kurie kompensuoja Europos klientų praradimą. Kaip šmaikštauja Kyjivo gyventojai, dabar Ukraina nusprendė pati įvesti neoficialias ir kur kas labiau tiesiogines sankcijas Rusijos energetikos sektoriui.
Ukrainos vadai mano, kad jų nauja tolimųjų bepiločių lėktuvų smūgių kampanija turi potencialo gali smarkiai sutrikdyti Rusijos ekonomiką, o tai taps svertu Kremliui. Tačiau kol kas dronų smūgių mastas tebėra ribotas.
„Nors Ukraina nuolat atnaujina savo bepiločių orlaivių parką, esami šalies tolimojo nuotolio bepiločiai orlaiviai negali nešti daugiau kaip 50 kg sveriančių kovinių galvučių. Tai reiškia, kad didžiąją dalį žalos, padarytos Rusijos energetikos objektams, palyginti lengva lokalizuoti ir neutralizuoti. Ukraina taip pat susiduria su dideliais sunkumais aplenkdama tradicines Rusijos oro gynybos ir elektroninio karo sistemas“, – įvertino analitikas.
Tačiau naujienų agentūra „Bloomberg“ atkreipė dėmesį, kad, nepaisant šių ribojančių aplinkybių, jau esama ženklų, kad Ukrainos tolimųjų oro smūgių kampanija daro poveikį.
Vasario 5 d. „Bloomberg“ pranešime nurodoma, kad Rusijos savaitiniai naftos perdirbimo rodikliai nukrito iki žemiausio lygio per beveik du mėnesius po to, kai po Ukrainos smūgių dvi pagrindinės naftos perdirbimo gamyklos buvo priverstos sustabdyti veiklą.
Ukrainos kariniai planuotojai dabar tikisi, kad tolimojo nuotolio bepiločių orlaivių smūgiai gali priversti Rusijos kolegas priimti sudėtingus sprendimus, pastebėjo M.Bielieskovas
Spėjama, kad šiuo metu didžioji dauguma Rusijos oro gynybos priemonių sutelkta palei fronto liniją. Šios sistemos atlieka lemiamą vaidmenį užtikrinant apsaugą nuo Ukrainos karinių oro pajėgų manevrų ir vis labiau mirtinų Ukrainos bepiločių orlaivių.
Kremliaus vadovai, pasak eksperto, turės pasirinkti, ar laikyti ribotas savo šalies oro gynybos sistemas netoli mūšio lauko Ukrainoje, ar perskirstyti jas naftos ir dujų objektų apsaugai pačioje Rusijoje.
„Abu scenarijai potencialiai gali sukelti didelį pavojų. Jei Rusija nesugebės apsaugoti svarbiausios naftos ir dujų infrastruktūros, visuomet išlieka pavojus, kad vien tik Ukrainos atakų kiekis gali padaryti didelę žalą Rusijos ekonomikai ir pakenkti Kremliaus gebėjimui kariauti.“
Maskva susiduria su papildomomis dilemomis dėl didžiulio Rusijos ploto, dėl kurio užtikrinti visapusišką oro gynybos aprėptį yra itin sudėtinga. Rusijos pareigūnai neseniai nurodė, kad šalis neturi pakankamai oro gynybos sistemų, kad galėtų visiškai apsaugoti didžiuosius miestus, pavyzdžiui, Sankt Peterburgą, nuo didėjančios Ukrainos tolimojo nuotolio dronų grėsmės.
Šiuo metu Ukrainos nauja tolimųjų bepiločių orlaivių smūgių kampanija yra pernelyg ribotos apimties, kad galėtų sužlugdyti Rusijos karines pastangas ar rimtai sutrikdyti Rusijos ekonomiką. Tačiau akivaizdu, kad šie išpuoliai gali sukelti ekonominį skausmą.
Atakuodami Rusijos energetikos sektorių, Ukrainos vadai siekia atverti naują karo frontą ir pertvarkyti mūšio lauką pačioje Ukrainoje.
Pastaruoju metu pasipylę oro smūgiai V.Putino naftos ir dujų pramonei pabrėžia Ukrainos pasiryžimą perkelti karą namo į Rusiją, net ir tuo pat metu laikantis aktyvios gynybos strategijos palei fronto linijas Rytų ir Pietų Ukrainoje.
J.Borrellis: šiemet ES suteiks Ukrainai daugiau nei milijoną šaudmenų
15:55
Europos Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis patikino, kad Europos Sąjunga iki šių metų pabaigos Ukrainai suteiks 1 155 000 šaudmenų, skelbia naujienų svetainė „Ukrainska pravda“.
„Mūsų gynybos pramonė didina savo pajėgumus. Nuo metų pradžios jie padidėjo 40 proc. Ir aš galiu būti tikras, kad iki metų pabaigos bendras amunicijos, pristatytos kaip dovana, skaičius bus daugiau kaip 1 mln. 155 tūkst. Tai gana tikslus skaičius“, – nurodė vyriausiasis diplomatas.
Jis taip pat sakė, kad nuo 2022 m. sausio ES Ukrainai suteikė paramos už maždaug 88 mlrd. eurų.
Anksčiau J.Borrellis teigė, kad ES iki kovo mėnesio Ukrainai galės pateikti tik daugiau kaip 500 tūkst. artilerijos sviedinių, o ne žadėtą milijoną.
Agentūros „Reuters“ duomenimis, nuo gruodžio pradžios ES valstybės narės Ukrainai pristatė tik 480 000 iš žadėto milijono šaudmenų.
