Svarbiausios naujienos
- Rusija nesustos: jos ekonomika vis labiau priklauso nuo karo
- Karo nuniokotas Belgorodas: čia kaukiančios sirenos primena, kad Ukrainoje siaučiantis karas vis labiau artėja
- Ukrainai prarandant pozicijas, Baltijos šalys klausia: ar ateina mūsų eilė?
- „Chatham House“: Rusijos veiksmai Europoje rodo, kokios agresijos laukti.
- Netikėtas karo posūkis: rusai grįžta namo iš emigracijos.
- Dramatiški vaizdai iš Časiv Jaro miesto: sprogimai, griuvėsiai ir vaiduokliais virtę namai.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusija nesustos: jos ekonomika vis labiau priklauso nuo karo
21:37
Dėl didėjančios struktūrinės Rusijos ekonomikos militarizacijos bet kokios pastangos užbaigti karą Ukrainoje tampa daug sunkesnės. Priešingai nei tikėtasi, ekonomikos žlugimo šmėkla gali pastūmėti Vladimirą Putiną ir jo pareigūnus dvigubai sustiprinti militarizaciją ir tolesnę konfrontaciją, net jei karas pasieks aklavietę, rašo „Financial Times“ .
Pažymima, kad 2023 m. Rusijos ekonomika išaugo 3,6 proc. ir prognozuojama, kad 2024 m. augs daugiau nei 3 proc. Nepaisant tebesitęsiančių plataus masto sankcijų ir eksporto kontrolės, Rusijos valdžios institucijos gyrė save už trumpalaikę sėkmę išvengiant gilaus nuosmukio 2022 m. ir siekiant tolesnio spartaus augimo.
Žurnalistų teigimu, didžiąja dalimi ši sėkmė grindžiama karinio-pramoninio komplekso plėtra. Pavėluotai ir netobulai įgyvendintas naftos kainų ribojimas leido Rusijai padidinti biudžeto pajamas ir panaudoti jas vidaus ekonomikai skatinti. Nors eksporto kontrolė trukdo Rusijos karinei gamybai ir ją brangina, ji kol kas nesukėlė didelių problemų ar tiekimo grandinių sutrikimų.
Biudžeto išlaidos buvo orientuotos į su karu susijusios gamybos palaikymą. Tiesioginės karinės išlaidos, palyginti su laikotarpiu iki invazijos į Ukrainą, išaugo daugiau kaip tris kartus ir sudarė daugiau kaip 100 mlrd. dolerių (6 % BVP). Dabar Rusijos Federacija gali pasigirti 6 000 karinės pramonės įmonių, palyginti su 2 000 ikikariniu laikotarpiu. Šiose įmonėse visą parą dirba daugiau kaip 3,5 mln. žmonių. Be to, nuo karo pradžios atlyginimai tokiose įmonėse padidėjo 20-60 %, daugelis įmonių taip pat atleidžia nuo šaukimo į karinę tarnybą.
Dėl šios padidėjusios karinio sektoriaus paklausos ir dėl žmogiškųjų karo sąnaudų nedarbo lygis Rusijoje sumažėjo iki istoriškai žemo 2,8 % lygio. Pramonės gamyba taip pat auga dėl tokių pramonės šakų, kaip metalurgija, mašinų gamyba ir chemijos pramonė.
„Užimtumas, pajamos ir mokesčių surinkimas taip pat skina karo bumo vaisius. Regionų vyriausybės praneša, kad šį šuolį lemia naujų gamybos pajėgumų, įskaitant pramonės parkus, kūrimas, įmonių plėtra ir nemažai naujų darbo vietų sukūrimas“, – rašo laikraštis.
Tuo pat metu perėjimas prie su karu susijusios veiklos nebėra tik ciklinis, trumpalaikis politinis įvykis – jis tapo struktūriniu. Nors valdyti ciklinius pokyčius gali būti sudėtinga, Rusijos bankas deda tam tikras pastangas suvaldyti ekonomiką, mažindamas palūkanų normas.
Tačiau grąžinti karo metu padarytas struktūrines investicijas bus labai sunku. Jei valdžia bandys sustabdyti militarizaciją, sunkus nusileidimas gali padidinti spaudimą vyriausybei, kuri ir taip griebiasi represijų, kad išlaikytų valdžią. Taip pat gali sustiprėti vidaus konfliktai dėl ribotų išteklių. Atsižvelgiant į šiuos iššūkius, pragmatiškesnis vyriausybės pasirinkimas gali būti tęsti militarizaciją.
„Užuot tarnavusi kaip atgrasymo priemonė, Rusijos ekonomika gali tapti papildoma paskata tęsti karą Ukrainoje“, – rašo FT.
Rusijos ekonominė stiprybė gali trukti dar pusantrų metų, kol pradės silpnėti. Rusijos ekonomika vis dar stipri, nepaisant didėjančių karinių išlaidų ir Vakarų prekybos apribojimų.
Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad artimiausiais metais Rusija ir toliau praras pozicijas pasaulio šalių reitinge pagal pragyvenimo lygį. Per pastaruosius 10 metų BVP vienam gyventojui Rusijos Federacijoje sumažėjo 16 %.
Rusijos gynybos ministerija paskelbė apie dronų ataką Kryme
23:50
Gegužės 2 d. vakare Rusijos gynybos ministerija pranešė apie tariamą ataką prieš laikinai okupuotą Krymą.
Pasak ministerijos, virš pusiasalio teritorijos tariamai buvo numušti du bepiločiai orlaiviai.
Prieš tai Kryme buvo uždarytas Kerčės tiltas. Vietiniai „Telegram“ kanalai rašė apie raketų pavojų.
Ukrainos pusė šios informacijos nekomentavo.
Karo nuniokotas Belgorodas: čia kaukiančios sirenos primena, kad Ukrainoje siaučiantis karas vis labiau artėja
23:10
Ištuštėjusios gatvės, uždarytos parduotuvės ir tylūs restoranai. Sugadinti pastatai ir raketų smūgių krateriai ant asfalto. Rodyklės ant namų fasadų, nurodančios artimiausias slėptuves nuo bombų ir atsargų slėptuves.
Kadaise buvęs ramus Belgorodo miestas, esantis maždaug už 40 kilometrų į šiaurę nuo Rusijos sienos su Ukraina, virto savotišku miestu vaiduokliu, kurio šiurpią tylą pertraukia reguliariai kaukiančios perspėjimo apie raketas sirenos, primenančios, kad kaimyninėje Ukrainoje siaučiantis karas vis labiau artėja, rašo CNN.
Reportažus iš šio regiono apsunkina žiniasklaidos apribojimai ir vyriausybės vykdoma spaudos laisvės kontrolė. Daugelis rusų bijo kalbėti atvirai, nes baiminasi persekiojimo.
Tokiomis aplinkybėmis Belgorodo gyventojai su CNN dalijosi savo sunkumais siekiant neaiškios ateities mieste, kurio kasdienį gyvenimą negrįžtamai pakeitė 2022 m. vasarį Rusijos pradėta plataus masto invazija į Ukrainą. Pokalbiai vyko telefonu ir garso žinutėmis.
Belgorodas buvo daugelio raketų atakų prieš Ukrainą starto vieta ir pagrindinis Rusijos karinių pajėgų užpuolimo centras. 2023 m., po metus trukusių smūgių į jos miestus ir miestelius, Ukraina pakeitė taktiką ir išplėtė savo operacijas į Rusijos teritoriją, todėl Belgorodo regionas atsidūrė jos taikiklyje.
Rusija nesustos: jos ekonomika vis labiau priklauso nuo karo
21:37
Dėl didėjančios struktūrinės Rusijos ekonomikos militarizacijos bet kokios pastangos užbaigti karą Ukrainoje tampa daug sunkesnės. Priešingai nei tikėtasi, ekonomikos žlugimo šmėkla gali pastūmėti Vladimirą Putiną ir jo pareigūnus dvigubai sustiprinti militarizaciją ir tolesnę konfrontaciją, net jei karas pasieks aklavietę, rašo „Financial Times“ .
Pažymima, kad 2023 m. Rusijos ekonomika išaugo 3,6 proc. ir prognozuojama, kad 2024 m. augs daugiau nei 3 proc. Nepaisant tebesitęsiančių plataus masto sankcijų ir eksporto kontrolės, Rusijos valdžios institucijos gyrė save už trumpalaikę sėkmę išvengiant gilaus nuosmukio 2022 m. ir siekiant tolesnio spartaus augimo.
Žurnalistų teigimu, didžiąja dalimi ši sėkmė grindžiama karinio-pramoninio komplekso plėtra. Pavėluotai ir netobulai įgyvendintas naftos kainų ribojimas leido Rusijai padidinti biudžeto pajamas ir panaudoti jas vidaus ekonomikai skatinti. Nors eksporto kontrolė trukdo Rusijos karinei gamybai ir ją brangina, ji kol kas nesukėlė didelių problemų ar tiekimo grandinių sutrikimų.
Biudžeto išlaidos buvo orientuotos į su karu susijusios gamybos palaikymą. Tiesioginės karinės išlaidos, palyginti su laikotarpiu iki invazijos į Ukrainą, išaugo daugiau kaip tris kartus ir sudarė daugiau kaip 100 mlrd. dolerių (6 % BVP). Dabar Rusijos Federacija gali pasigirti 6 000 karinės pramonės įmonių, palyginti su 2 000 ikikariniu laikotarpiu. Šiose įmonėse visą parą dirba daugiau kaip 3,5 mln. žmonių. Be to, nuo karo pradžios atlyginimai tokiose įmonėse padidėjo 20-60 %, daugelis įmonių taip pat atleidžia nuo šaukimo į karinę tarnybą.
Dėl šios padidėjusios karinio sektoriaus paklausos ir dėl žmogiškųjų karo sąnaudų nedarbo lygis Rusijoje sumažėjo iki istoriškai žemo 2,8 % lygio. Pramonės gamyba taip pat auga dėl tokių pramonės šakų, kaip metalurgija, mašinų gamyba ir chemijos pramonė.
„Užimtumas, pajamos ir mokesčių surinkimas taip pat skina karo bumo vaisius. Regionų vyriausybės praneša, kad šį šuolį lemia naujų gamybos pajėgumų, įskaitant pramonės parkus, kūrimas, įmonių plėtra ir nemažai naujų darbo vietų sukūrimas“, – rašo laikraštis.
Tuo pat metu perėjimas prie su karu susijusios veiklos nebėra tik ciklinis, trumpalaikis politinis įvykis – jis tapo struktūriniu. Nors valdyti ciklinius pokyčius gali būti sudėtinga, Rusijos bankas deda tam tikras pastangas suvaldyti ekonomiką, mažindamas palūkanų normas.
Tačiau grąžinti karo metu padarytas struktūrines investicijas bus labai sunku. Jei valdžia bandys sustabdyti militarizaciją, sunkus nusileidimas gali padidinti spaudimą vyriausybei, kuri ir taip griebiasi represijų, kad išlaikytų valdžią. Taip pat gali sustiprėti vidaus konfliktai dėl ribotų išteklių. Atsižvelgiant į šiuos iššūkius, pragmatiškesnis vyriausybės pasirinkimas gali būti tęsti militarizaciją.
„Užuot tarnavusi kaip atgrasymo priemonė, Rusijos ekonomika gali tapti papildoma paskata tęsti karą Ukrainoje“, – rašo FT.
Rusijos ekonominė stiprybė gali trukti dar pusantrų metų, kol pradės silpnėti. Rusijos ekonomika vis dar stipri, nepaisant didėjančių karinių išlaidų ir Vakarų prekybos apribojimų.
Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad artimiausiais metais Rusija ir toliau praras pozicijas pasaulio šalių reitinge pagal pragyvenimo lygį. Per pastaruosius 10 metų BVP vienam gyventojui Rusijos Federacijoje sumažėjo 16 %.
Rusija naudojasi paskutine galimybe prieš JAV ginklų atvykimą į Ukrainą
19:59
Rusija dabar aktyvina visas savo pajėgas, kad maksimaliai išnaudotų likusį galimybių langą ir pasiektų kokių nors laimėjimų fronte, kol nauji ginklai iš JAV Ukrainai dar neatkeliavo į mūšio lauką.
Pasak „The Hill“, praėjusią savaitę Rusijos kariai užėmė kelis kaimus Rytų Ukrainoje ir artimiausiomis dienomis ketina užimti papildomą teritoriją. Rusijos raketų ir bepiločių lėktuvų smūgiai taip pat tampa vis veiksmingesni, nes Ukraina neturi gynybinių ginklų atakoms atremti.
Tačiau Rusijos galimybės pasinaudoti Ukrainos silpnumu greitai blėsta, todėl lieka nedaug laiko, kol mūšio lauką užplūs amerikiečių ginklai ir suaktyvins Ukrainos pajėgas.
Kaip pažymėjo analitinio centro „Brookings Institution“ ekspertas Michaelas O'Hanlonas, Rusijos pajėgos gali „paspartinti tempą ir padidinti kraujo praliejimą 10-20 proc.“ nuo JAV pranešimo apie naują pagalbą praėjusią savaitę iki to laiko, kai šie ginklai pasieks Ukrainą.
Kaip pažymi laikraštis, Rusija pradėjo agresyviau veikti šį pavasarį, iš dalies norėdama perimti iniciatyvą po to, kai užtruko Amerikos pagalbos teikimas Ukrainos gynėjams.
Buvęs JAV ambasadorius Ukrainoje Johnas Herbstas prognozavo, kad Rusija gali dar labiau paspartinti savo puolimą, atsižvelgiant į tai, kaip greitai JAV siunčia savo pagalbą Ukrainai.
Jis pažymėjo, kad tai bus gana pavojingas laikotarpis, kol atkeliaus didelė dalis pagalbos. Tačiau jis pridūrė, kad, jo nuomone, pavojingiausias momentas jau praėjo, atsižvelgiant į tai, kad ukrainiečiai savo ruožtu suintensyvino ginklų, kuriuos nuo praėjusio rudens laikė racionaliai, naudojimą, nes žinojo, kad jie netrukus bus papildyti.
„Manau, kad per ateinančias dvi-tris-keturias savaites jie praras labai nedaug teritorijos arba jos nepraras visai“, – sakė J.Herbstas.
Anksčiau Ukrainos ginkluotosios pajėgos pranešė, kad Ukrainos gynybos pajėgos buvo priverstos atsitraukti į naujas pozicijas į vakarus nuo Berdyčių. To priežastis – ankstesnes pozicijas priešas visiškai sunaikino.
Be to, Rusijos kariuomenei pavyko prasiveržti ir įsitvirtinti Očeretino kaime. Taip pat rusai toliau šturmavo Časiv Jaro apylinkes ir net įžengė į miesto gatves.
Per rusų ataką Charkivo srityje buvo sužeisti septyni vaikai
19:48 Atnaujinta 21:44
Ukrainos šiaurės rytinėje Charkivo srityje per Rusijos įvykdytą išpuolį buvo sužeisti septyni vaikai ir vienas suaugusysis, ketvirtadienį pranešė Ukrainos pareigūnai.
Charkivas yra antras pagal dydį Ukrainos miestas, esantis netoli Rusijos sienos. Pastaraisiais mėnesiais, Maskvos invazijai tęsiantis jau daugiau nei dvejus metus, čia padaugėjo išpuolių.
Teigiama, kad išpuolio taikiniu tapo sporto kompleksas, kuriame tuo metu buvo vaikų, ir gyvenamieji namai Derhaičių miestelyje.
„Septyni vaikai buvo sužeisti [...] Šeši berniukai ir viena mergaitė nuo 9 iki 15 metų“, – socialiniame tinkle „Telegram“ nurodė Ukrainos prokuratūra.
Per išpuolį taip pat buvo sužeistas 76-erių vyras.
Kiek anksčiau Charkivo gubernatorius Olehas Synehubovas teigė, kad šeši vaikai buvo sužeisti per rusų valdomų aviacinių bombų atakas. Jie su lengvais ar vidutinio sunkumo sužalojimais nugabenti į ligoninę.
Pastarosiomis savaitėmis vykdydama atakas Maskva pradėjo intensyviau naudoti naujas galingas valdomas aviacines oro bombas.
Trečiadienį Charkivo srityje per Rusijos ataką žuvo du civiliai.
„The Wall Street Journal“: Ukrainai prarandant pozicijas, Baltijos šalys klausia: ar ateina mūsų eilė?
17:46
Estijos Narvos miesto taryba įsikūrusi vos už kelių žingsnių nuo sienos su Rusija, Rusijos imperatoriaus Petro Didžiojo vardu pavadintoje aikštėje. Trečiame pagal dydį Estijos mieste beveik visi kalba rusiškai, o kas trečias gyventojas turi ne Estijos, o Rusijos pilietybę, pasakoja laikraštis „The Wall Street Journal“.
1993 m., prieš Baltijos šaliai įstojant į Europos Sąjungą ir Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją, Maskvos remiami Narvos tarybos nariai surengė referendumą dėl regioninės „autonomijos“, kuris galėtų prilygti ėjimui išvien su Rusija. Estija nepripažino šio balsavimo kaip keliančio rimtą grėsmę nepriklausomybei ir teritoriniam vientisumui. Vietiniai gyventojai 54 proc. balsų pritarė pasiūlymui, pastebi JAV leidinys.
Šis separatistinis užsidegimas bent jau kol kas išsklaidytas, tačiau Rusijos keliamas pavojus neišnyko. Kažkada buvęs judrus pasienio tiltas per Narvos upę nuo vasario mėn. uždarytas transporto priemonėms, o tai yra sparčiai blogėjančių abiejų šalių santykių dalis. Ant tilto ruožo, kuriuo anksčiau vietiniai gyventojai įprastai važiuodavo įsipilti pigesnių rusiškų dujų, įrengtos prieštankinės betoninės piramidės. Estijos pasienio kontrolės punkte, skirtame pėsčiųjų eismui, skelbiamoje informacijoje prašoma iš Rusijos atvykstančių žmonių pasidalyti informacija apie grėsmes Estijos valstybingumui.
Praėjus keliems mėnesiams po 2022 m. plataus masto invazijos į Ukrainą, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas viešai pavadino Narvą, miestą, kuriame gyvena 53 000 žmonių, istoriškai rusiška žeme. Vėliau Rusija išdavė Estijos ministrės pirmininkės Kajos Kallas arešto orderį dėl jos vyriausybės įsakymo pašalinti paminklus sovietų kariams. Ji yra vienintelė žinoma užsienio šalies vadovė, įtraukta į Kremliaus ieškomų asmenų sąrašą.
Nors mažai kas tikisi, kad Rusija artimiausiu metu suduos karinį smūgį Estijai, JAV ir Europos vyriausybės vis labiau nerimauja, kad V.Putinas planuoja išbandyti Vakarų ryžtą ir mesti iššūkį NATO narėms, ypač trims Baltijos šalims, jei jam pavyks palankiomis sąlygomis užbaigti karą Ukrainoje.
„Žinome, kad Rusija yra agresyvi. Ji yra tarsi žudikė: ji turi ketinimų ir priemonių, jai tik reikia progos“, – sakė Tomas Jermalavičius, Estijos sostinėje Taline įsikūrusio Tarptautinio gynybos ir saugumo centro tyrimų centro vadovas.
Toks susirūpinimas buvo pagrindinė priežastis, kodėl JAV Atstovų Rūmų pirmininkas Mike‘as Johnsonas, nepaisydamas kolegų respublikonų pasipriešinimo, prastūmė 60 mlrd. JAV dolerių pagalbos Ukrainai paketą. „Vladimiras Putinas ir toliau žygiuotų per Europą, jei jam būtų leista“, – sakė M.Johnsonas, aiškindamas savo paramą finansavimui, kurį, pritarus Senatui, praėjusią savaitę pasirašė prezidentas Joe Bidenas.
V.Putinas atmetė perspėjimus apie galimą Rusijos puolimą prieš NATO nares, tokias kaip Estija, kaip „visišką nesąmonę“. 2022 m. pradžioje Kremlius panašiais žodžiais išjuokė JAV perspėjimus, kad Rusija planuoja įsiveržti į Ukrainą.
„Grėsmės nėra potencialios ar teorinės, – sakė Estijos užsienio reikalų ministerijos generalinis sekretorius Jonatanas Vseviovas. – Rusija neslepia, kokių tikslų ji siekia šiame kare. Tai – kontroliuoti visą Ukrainą ir iš esmės pertvarkyti Europos saugumo architektūrą sukuriant savotišką buferinę zoną prie savo vakarinių sienų, taip sunaikinant NATO ir Europos Sąjungą kaip veiksmingas saugumo organizacijas.“
Estijos ir kitų Baltijos šalių pareigūnai teigia, kad stengiasi įveikti gresiantį iššūkį – nuo investicijų į kariuomenę iki diplomatinių ir žvalgybos pastangų. „Mes nesame kiti, nes visada ruošiamės, kad nebūtume kiti, – sakė generolas majoras Ilmaras Tammas, Estijos gynybos lygos, sukarintos organizacijos, kuri karo atveju papildytų reguliariąją kariuomenę ir kuri po invazijos į Ukrainą padidino savo narių skaičių ir parengtį, vadas. – Tai ne tik atsakas Rusijai, bet ir logiškas pasiruošimas tam, ką mums vis tiek reikės daryti.“
Estija, kurioje gyvena vos 1,4 mln. žmonių, iš kurių beveik trečdalis yra rusakalbiai, vargu ar gali pasipriešinti Rusijos kariuomenei, pastebi „The Wall Street Journal“. „Jei čia kils karas, jis nebus toks kaip Ukrainoje, nes esame tokia maža šalis. Visų mūsų gyventojų yra mažiau nei Rusijos kariuomenėje, – sakė Narvos meras Jaanas Tootsas. – NATO turėtų mus ginti.“
Nuo 2017 m. Baltijos šalyse dislokuotos kitų NATO narių, įskaitant JAV, sausumos pajėgos, kurios buvo sustiprintos po invazijos į Ukrainą. Iš viso jų yra apie 5 000 karių, tačiau jų yra per mažai, kad galėtų pasipriešinti plataus masto kariniam puolimui, pastebi amerikiečių leidinys.
Vakarų pareigūnai teigia, kad tokios vietovės kaip Narva ir aplinkinės rytų Estijos apylinkės yra akivaizdžiausi Rusijos zondavimo taikiniai, taip pat Suvalkų koridorius tarp Lenkijos ir Lietuvos bei rusakalbės rytų Latvijos teritorijos.
2022 m. birželį V.Putinas, lygindamas save su Petru Didžiuoju ir sakydamas, kad abu valdovai vykdė misiją susigrąžinti istorines Rusijos žemes, konkrečiai paminėjo Narvą, kurioje XVIII a. pradžioje vyko du dideli mūšiai tarp Rusijos ir Švedijos. Savo autobiografijoje jis taip pat teigė, kad Antrojo pasaulinio karo metais jo tėvą naciams neva išdavė Estijos kaimo gyventojai.
JAV stiprėjantys izoliacionistiniai balsai, įskaitant buvusio prezidento Donaldo Trumpo pasisakymus, kad jis pakviestų Rusiją užpulti Europos sąjungininkes, kurios nepakankamai moka už NATO apsaugą, jau susilpnino aljanso atgrasomąją galią, perspėjo Vokietijos Bundestago Europos Sąjungos reikalų komiteto vadovas Antonas Hofreiteris.
„Nerimauju, kad dėl neaiškių signalų iš Vakarų mes galime suklaidinti V.Putiną ir priversti jį manyti, kad jis gali pulti be didelių pasekmių, – sakė A.Hofreiteris. – Tarkime, jis užpultų Narvą ir kitą dieną pasakytų, kad ji dabar yra Rusijos dalis ir yra po Rusijos branduoliniu skėčiu, o ką jūs dabar darysite?“
Estija jau patyrė keletą Rusijos kibernetinių atakų, kuriomis siekta paralyžiuoti jos infrastruktūrą, o dėl Rusijos GPS trukdžių pastarosiomis dienomis du „Finnair“ lėktuvai turėjo nutraukti nusileidimą Tartu oro uoste ir apsisukti. Suomijos bendrovė pirmadienį pranešė, kad nutraukia skrydžius į Tartu.
Kai kurios rimčiausi kibernetinės atakos įvyko po politinių įvykių, tokių kaip Estijos sprendimas pašalinti sovietų karo memorialus arba Estijos parlamento sprendimas 2022 m. pabaigoje paskelbti Rusiją teroristine valstybe, sakė Estijos nacionalinio kibernetinio saugumo centro direktorius Gertas Auväärtas.
„Kibernetinės atakos yra Kremliaus diplomatinių priemonių rinkinio dalis, – sakė jis. – Jie nori pasiųsti stiprų signalą, kad gali sutrikdyti ir parodyti, kad Vakarų visuomenės nesugeba užtikrinti savo žmonių saugumo.“
Estijos vidaus žvalgybos tarnyba vasario mėn. pranešė, kad sulaikė 10 žmonių, kuriuos Maskva užverbavo kurstyti nedidelius neramumus, įskaitant išpuolius prieš dabartinio vidaus reikalų ministro ir žinomo žurnalisto automobilius. Daugiau informacijos ji nepateikė.
"Jie jau žengė kitą žingsnį – ne tik kibernetinę, bet ir fizinę ataką“, – sakė Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras.
Kalbant apie labiau įprastinę karinę grėsmę, H.Pevkuras apskaičiavo, kad Rusijai prireiktų dvejų ar trejų metų, kad atkurtų savo pajėgas ir galėtų rimtai mesti iššūkį NATO. „Artimiausiais mėnesiais, artimiausioje ateityje, kol vyksta karas Ukrainoje, nematau, kad V.Putinas būtų pasirengęs atidaryti antrąjį frontą, – sakė jis. – Jam tai būtų katastrofa.“
H.Pevkuras trumpam nutraukė interviu, nes vėl teko perimti į Estijos oro erdvę įskridusius Rusijos karo lėktuvus, pastebi „The Wall Street Journal“ žurnalistas.
Estija ir Latvija, skirtingai nei Lietuva, atkūrusios nepriklausomybę nesuteikė automatinės pilietybės visiems savo gyventojams. Dėl to šimtai tūkstančių rusakalbių, kurie po Antrojo pasaulinio karo atvyko iš likusios Sovietų Sąjungos dalies, ir jų palikuonys galėjo rinktis, ar likti be pilietybės, ar gauti Rusijos pasą, ar laikyti kalbos egzaminus, kad praeitų natūralizacijos procesą.
Gyventojai, nepriklausomai nuo pilietybės, gali balsuoti vietos rinkimuose – šią teisę Estijos vyriausybė dabar siekia panaikinti rusų ir baltarusių pilietybės turėtojams, taip pat pereiti nuo mokymo rusų kalba prie estų tokiuose miestuose kaip Narva.
Kitaip nei dešimtajame dešimtmetyje, kai prorusiškų separatistų politika kėlė rimtą grėsmę, Estijos, kaip ES narės, gerovė daro bet kokius neramumus nepatrauklius net ir labiausiai V.Putinui pritariantiems gyventojams, sakė Katri Raik, kuri iki praėjusio rugsėjo buvo Narvos merė ir yra buvusi vidaus reikalų ministrė.
Nors Rusijos žvalgyba gali rasti „kokį nors benamį Olegą, kuris leidžia laiką gerdamas alų, ir manipuliuoti juo per „Facebook“ ir „TikTok“, tokių potencialių bendradarbių yra nedaug“, sakė ji. „Čia nėra jokios penktosios kolonos, – pastebėjo K.Raik. – Žmonės nėra kvaili ir žino, kur gyventi geriau – čia ar Rusijoje“.
Vis dėlto praėjus daugiau nei trims nepriklausomybės dešimtmečiams Estijos piliečiai sudaro mažiau nei pusę Narvos gyventojų. Nors atviri rusiškojo nacionalizmo apraiškos, pavyzdžiui, juodos ir oranžinės Georgijaus juostelės, ir parama invazijai į Ukrainą Estijoje yra uždrausti, daugelio miesto gyventojų simpatijos skrieja V.Putinui, sako žurnalistas.
„Narvoje yra valstybė valstybėje, nors nedaug kas nori tai pripažinti“, – pastebėjo Narvos muziejaus direktorė Marija Smorževskich-Smirnova, kuri vietos socialiniuose tinkluose ir kai kurių miesto tarybos narių buvo peikiama už parodą, kurioje sovietų kariuomenės 1944 m. sunaikinta istorinė Narva buvo lyginama su pastarųjų dvejų metų Rusijos vykdomu Ukrainos miestų niokojimu.
Po Antrojo pasaulinio karo į Narvos miesto griuvėsius beveik niekas negrįžo iš pirmųjų Estijos gyventojų, o vietoj jų naujakuriai iš Rusijos pastatė naują sovietinių daugiabučių miestą.
„Kai prasidėjo nepriklausomos Estijos valstybės kūrimas, Narvos gyventojams kilo kitas klausimas: siena su Rusija yra atvira ir čia pat, kodėl mums reikia mokytis estų kalbos?“ – minėjo M.Smorževskich-Smirnova.
Po plataus masto invazijos į Narvą persikėlęs ukrainietis pabėgėlis sakė, kad jis laikosi taisyklės nediskutuoti apie politiką su vietos gyventojais, nes daugelis jų palaiko V.Putiną. Nors Estija uždraudė Rusijos televizijos kanalams rodyti savo kabelinės televizijos tinkle, dėl artumo Rusijai Rusijos transliuotojai ir jų propaganda yra lengvai prieinami vietos gyventojams. Labai nedaug vietinių gyventojų nori duoti interviu, nes atvirai palaikant V.Putiną gali būti pažeisti Estijos įstatymai, o kritikuojant Rusijos režimą gali kilti problemų kitoje sienos pusėje.
60-metė Nadežda Šibello, kuri būdama 20 metų atvyko į Narvą iš Sibiro ir vis dar turi daug giminaičių Rusijoje, sakė, kad dabar ją kankina košmarai apie artėjantį karą.
„Mūsų žmonės vis kartoja, kad čia ateis V.Putinas. Aš taip nemanau, bet jeigu kas nors atsitiks, jeigu bus provokacija iš Estijos pusės, žinoma, jis netylės, bus atsakas, – sakė ji grįždama iš apsipirkimo kelionės Rusijoje. – Tiesą sakant, man labai neramu. Estija yra tokia maža, vienas sprogimas, ir viskas dings.“
JAV parodė naujos kartos „Bradley“ kovos mašiną: įvardijo patobulinimus
16:56
JAV kariuomenė paskelbė naujosios ir pažangiausios pėstininkų kovos mašinos „Bradley“ versijos nuotraukas.
Kariuomenė šią naujos kartos M2A4E1 „Bradley“ pavadino „moderniausia ir išgyvenamiausia“ šarvuotosios transporto priemonės versija.
Kovos mašinoje yra integruota „geležinio kumščio“ aktyviosios apsaugos sistema, patobulintas didelės raiškos infraraudonųjų spindulių priekinio žvalgo taikiklis, aplinkos valdymo blokas, kad būtų išvengta karščio šoko išlipant iš transporto priemonės.
„Bradley“ šarvuotąsias mašinas naudoja ir Ukrainos kare su Rusija.
Naujausiais Pentagono duomenimis, JAV išsiuntė Ukrainai daugiau kaip 200 M2A2 „Bradley“ transporto priemonių.
Pirmą kartą „Bradley“ transporto priemonės į kovos mūšio lauką Ukrainoje pateko beveik lygiai prieš metus.
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Zelenskis: Rusija praėjusį mėnesį Ukrainą atakavo daugiau kaip 3 200 aviacinių bombų
15:46
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija praėjusį mėnesį šalį atakavo daugiau kaip 3 200 aviacinių bombų, kone 300 atakos dronų bei daugiau kaip 300 raketų.
Pastaraisiais mėnesiais Maskva suintensyvino išpuolius prieš Ukrainos infrastruktūrą. Šios atakos padarė didelę žalą ir nusinešė civilių aukų.
Kovą Rusija atakavo Ukrainą daugiau kaip 400 įvairių tipų raketų, 600 bepiločių „Shahed“ ir 3 tūkst. valdomų aviacinių bombų.
Ukrainos pareigūnai įspėjo, kad Rusijos aviacinės bombos kelia vis didesnį pavojų ir fronte esantiems Ukrainos kariams, ir miestams.
Plačiau skaitykite ČIA.
Per rusų ataką Odesoje sunaikinta per 15 tonų siuntų
15:42
Per Rusijos raketinę ataką prieš pašto sandėlį Odesoje sunaikinta 15,5 tonos siuntų, kurių vertė siekė beveik 3 mln. grivinų (70,9 tūkst. eurų), ketvirtadienį pranešė didžiausia privati Ukrainos pašto ir siuntų pristatymo tarnyba „Nova Pošta“.
Vėlų trečiadienį pietiniame Ukrainos Odesos uostamiestyje nugriaudėjo keli sprogimai.
Socialiniuose tinkluose ir Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos paskelbtose nuotraukose ir vaizdo įrašuose matėsi degantis didelis sandėlis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Baltarusijos diktatorius A.Lukašenka prabangos sau negaili: pažiūrėkite, kaip gali atrodyti jo vila Sočyje
15:20
Oficialiai Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka turi tik vieną rezidenciją – vadinamuosius Nepriklausomybės rūmus. Tačiau neoficialiai yra priskaičiuota 18 rezidencijų, o, kaip teigiama, 19-oji statoma Rusijoje šalia Sočio, kalnuose, Krasnaja Poliana gyvenvietėje. Taip skelbiama bendrame žurnalistiniame BELSAT ir BELPOL tyrime.
Kaip skelbia belsat.eu, atidžiai išanalizavus statybų planus ir interjero 3D maketus, akivaizdu, kad būsimos rezidencijos projektas atitinka tokį, koks tiktų svarbiausiam šalies žmogui.
„Monolitinio gelžbetonio sienos, paauksuotos durų rankenos, baseinai, virtuvės, restoranai, asmeninis kabinetas ir iki dantų ginkluota apsauga... Kuo ne vieta gyventi į pensiją išėjusiam politikui, kuriuo baltarusiai seniai nesidžiaugia?“ – rašo belsat.eu.
Tyrimą kartu su BELSAT žurnalistais atliko BELPOL organizacija, vienijanti pasitraukusius ir opozicijoje dirbančius buvusius Baltarusijos jėgos struktūrų pareigūnus.
Netoli Sočio esanti rezidencija, kaip skelbiama, bus išties prabangi. Jos projekto dokumentai, pasiekę BELPOL, yra iš įmonių grupės „Krasnodargraždanprojekt“, kuri tą rezidenciją ir stato. Statybų planuose – 12 objektų, kurių bendras plotas sieks 7 374 kv. m, viso sklypo plotas – daugiau nei 97 kv. m.
Maždaug trečdalį sklypo užima „pagrindinis pastatas“, projektuojamas, kaip teigiama, šeimininkui.
„Žemės sklypas priklauso Baltarusijos valstybei, vadinasi, visuomenei, o įmonė-pirkėja susijusi su Lukašenkai artimu verslininku Viktoru Šeimanovu, kuris aptarnauja stambiausius šešėlinius diktatoriaus projektus“, – rašo belsat.eu.
Plačiau skaitykite ČIA.
