Rusijos gynybos ministerija neigia pranešimus apie Ukrainos proveržį aplink Bachmutą

Vėlai vakare savo „Telegram“ kanale Rusijos gynybos ministerija paneigė teiginius, kad Ukrainos pajėgos pralaužė dalį fronto linijos aplink rytinį Bachmuto miestą.

„Atskirų telegramų kanalų išplatinti pareiškimai apie “gynybos proveržius„ įvairiuose kontaktinės linijos ruožuose neatitinka tikrovės“, – sakoma ministerijos pranešime.

Mažiausiai du Rusijos kariniai tinklaraštininkai pranešė apie blogėjančią Rusijos pajėgų padėtį aplink miestą, kuriame jau kelis mėnesius vyksta atkakli kova.

Gynybos ministerija teigė, kad Rusijos šturmo daliniai daro pažangą vakarinėje Bachmuto dalyje, remiami oro ir artilerijos. Ji teigė, kad kariai kovoja atremdami Ukrainos karius „Malinovkos kryptimi“.

„Priešas patiria didelių gyvosios jėgos ir technikos nuostolių“, – tvirtino gynybos pareigūnai.

BBC pranešė, kad Jungtinės Karalystės Rytų Midlandso regione daugiau nei trims šimtams ukrainiečių pabėgėlių namų ūkiams gresia benamystė.

Pasak BBC, šiems ukrainiečiams bus surastas skubus apgyvendinimas, naujas rėmėjas arba bus padedama susirasti nuolatinį būstą.

Prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai, Jungtinė Karalystė sukūrė programą „Namai Ukrainai“, skirtą padėti ukrainiečių pabėgėlių antplūdžiui.

Pagal šią programą ukrainiečiai gali atvykti į Jungtinę Karalystę šešiems mėnesiams ar ilgiau, jei turi rėmėją, kuris garantuotų jiems apgyvendinimą.

Tačiau kai kurie šeimininkai negali arba nebenori toliau apgyvendinti ukrainiečių pabėgėlių, rašo BBC.

Vienas Jungtinės Karalystės gyventojas sakė, kad tai „negali tęstis amžinai“.

„Pajutome, kad atėjo laikas norėti susigrąžinti savo laisvą miegamąjį. Negalėjome leisti, kad mus aplankytų anūkai. Jie (pabėgėliai) puikiai jaučiasi šalia ir man jų labai trūks“, – pridūrė jis.

East Midlands Councils vykdomasis direktorius Stuartas Youngas BBC sakė, kad ukrainiečiams, kuriems gresia benamystės pavojus, greitai bus surastas naujas globėjas arba padedama susirasti nuolatinį būstą.

Ukrainos kariuomenė teigia, kad Rusija per pastarąją dieną surengė beveik 50 antskrydžių, nes dėl intensyvių kovų į vakarus nuo Bachmuto miesto Rusija spaudžia priešakines pozicijas.

Kariuomenės generalinis štabas ketvirtadienį pranešė, kad Rusija taip pat surengė šešias raketų atakas.

Rusijos pajėgos toliau žengia į priekį aplink Bachmutą ir surengė keletą antskrydžių šiame rajone, pranešė Kyjivo kariškiai. Tačiau Ukrainos pajėgos pasinaudojo spragomis Rusijos flanguose į pietus ir vakarus nuo miesto ir, pasak Generalinio štabo, atgavo dalį teritorijos.

„AP“/„Scanpix“/Bachmutas

Vienas rajone dislokuotas karininkas sakė, kad po kelis mėnesius trukusių daugiausia gynybinių veiksmų Ukraina aplink Bachmutą yra „aktyvaus puolimo fazėje“.

Japonijos finansų ministras Shunichi Suzuki paskelbė, kad jo šalis suteiks 1 mlrd. dolerių finansinę pagalbą kaimyninėms Ukrainos šalims, priėmusioms pabėgėlius, pranešė CNN.

„Be to, kad patvirtintume mūsų iki šiol suteiktos finansinės pagalbos [Ukrainai] rezultatus, taip pat norėtume aptarti, kaip sustiprinti mūsų bendradarbiavimą su tarptautinėmis finansų institucijomis ir padėti Ukrainos kaimyninėms šalims, be kita ko, priimant Ukrainos pabėgėlius“, – sakė Š.Suzuki, kurį cituoja CNN.

„The New York Times“/Laetitia Vancon nuotr./Ukrainos pabėgėliai

Kovo pabaigoje lankydamasis Kyjive Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kišida sakė, kad jo šalis padės Ukrainai „dedant didžiausias pastangas, kad būtų atkurta taika“.

Balandžio viduryje Japonija pasirašė susitarimą skirti Ukrainai 400 mln. dolerių dotaciją atstatymo darbams.

Rusija okupuotame Kryme užgrobė Ukrainos stačiatikių bažnyčiai priklausančią bažnyčią, pranešė žiniasklaidos priemonė „Krym Realii“.

Laikraščio „Krymska Svetlytsia“ vyriausiasis redaktorius Andrijus Ščekunas sakė, kad Rusija „išlaužė bažnyčios duris“ ir iš bažnyčios patalpų pavogė turtą.

Rusijos valdžios institucijos kol kas nekomentavo šios situacijos.

Rusijos Norilsko mieste užsidegė 3000 metrų sandėliavimo patalpų, pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida.

Vietos pareigūnų teigimu, gaisro židinys „per trumpą laiką padidėjo dvigubai“.

Norilskas yra Krasnojarsko krašte tolimojoje Rusijos šiaurėje.

Nuo 2022 m. vasario 24 d., kai prasidėjo Rusijos plataus masto karas prieš Ukrainą, buvo gauta daug pranešimų apie visoje Rusijoje kylančius gaisrus ir kitus sabotažo aktus, kuriuos, kai kurių nuomone, vykdo Ukrainos kariuomenė arba vietos partizanų grupės.

Nė viena grupuotė neprisiėmė atsakomybės už gaisrus Norilske.

Pietų Afrikos Respublika (PAR) ketvirtadienį griežtai atsikirto JAV ambasadoriui Pretorijoje, kuris apkaltino šalį slaptai tiekus ginklus Rusijai, nepaisant deklaruoto neutralumo karo Ukrainoje klausimu.

„Ambasadoriaus pastabos prieštarauja bendradarbiavimo ir partnerystės tarp dviejų šalių dvasiai“, – rašoma prezidento Cyrilo Ramaphosos atstovo spaudai Vincento Magwenya paskelbtame pranešime.

Jis išreiškė nusivylimą, jog pasiuntinys „užėmė tokią žalingą viešą poziciją“.

„Nors iki šiol nebuvo pateikta jokių šiuos įtarimus pagrindžiančių įrodymų, vyriausybė ėmėsi veiksmų atlikti nepriklausomą tyrimą, kuriam vadovaus buvęs teisėjas“, – pridūrė atstovas.

JAV pasiuntinys Pietų Afrikos Respublikoje kiek anksčiau ketvirtadienį apkaltino šią šalį, kad ji teikė karinę paramą Rusijai, nors deklaravo neutralumą karo Ukrainoje klausimu, pranešė vietos žiniasklaida.

Ambasadorius Reubenas Brigety pranešė, kad JAV yra įsitikinusios, jog ginklai ir šaudmenys gruodžio mėnesį buvo pakrauti į Rusijos krovininį laivą Keiptaune.

„Rusų ginklavimas yra labai rimtas dalykas, ir mes nemanome, kad šis klausimas yra išspręstas; norėtume, kad PAR [pradėtų] praktiškai įgyvendinti savo neprisijungimo politiką“, – sakė ambasadorius.

Naujienų agentūros AFP šaltinis susitikime, kuriame kalbėjo R.Brigety, patvirtino, jog ambasadorius tai pasakė, tačiau JAV ambasada kol kas neatsakė į prašymą pakomentuoti pasiuntinio pareiškimus.

PAR vis atsisako pasmerkti Rusijos invaziją į Ukrainą, dėl kurios Maskva iš esmės atsidūrė izoliacijoje tarptautinėje arenoje.

Šalis – Afrikos ekonomikos galiūnė, kuri dėl savo pergalės prieš apartheidą taip pat yra įgijusi moralinės įtakos – sako norinti likti neutrali ir ragina konfliktą spręsti dialogo keliu.

Tačiau anksčiau šiais metais PAR surengė prieštaringų vertinimų sulaukusias bendras karines pratybas su Rusija ir Kinija, kurias kritikai pavadino įrodymu, jog šalis linksta link Kremliaus.

JAV ambasadorius, regis, turėjo omenyje jau žinomą atvejį, kai didžiausioje PAR karinio laivyno bazėje prisišvartavo „Lady R“ – krovininis laivas, kuris plaukioja su Rusijos vėliava ir kuriam yra taikomos Vakarų sankcijos.

„Kalbant apie tai, ką mes pastebėjome, 2022 metų gruodžio 6–8 dienomis Saimonstauno karinio laivyno bazėje buvo prisišvartavęs krovininis laivas ir mes esame tikri, kad Saimonstaune į tą laivą, kuris buvo pakeliui atgal į Rusiją, buvo pakrauta ginklų ir šaudmenų“, – pareiškė ambasadorius.

Prancūzija trečiadienį pareiškė, kad Kinijai tenka svarbus vaidmuo stengiantis užtikrinti taiką ir stabilumą pasaulyje, Pekinui siekiant tarpininkauti sprendžiant Rusijos invazijos į Ukrainą klausimą.

Kinijos užsienio reikalų ministras Qin Gangas šią savaitę lankosi Vokietijoje, Prancūzijoje ir Norvegijoje, o trečiadienį Paryžiuje susitiko su Prancūzijos kolege Catherine Colonna.

„Žinome, koks svarbus yra Kinijos vaidmuo pasaulio arenoje ir kokį svarbų vaidmenį ji gali atlikti užtikrinant taiką ir stabilumą pasaulyje“, – susitikimo pradžioje Qin Gangui sakė C.Colonna.

Ji pridūrė, kad Kinija turėtų stengtis įtikinti Rusiją grįžti prie Jungtinių Tautų Chartijos tikslų ir principų laikymosi.

Anksčiau C.Colonna vyriausybės posėdyje sakė, kad Pekinas turėtų paraginti Rusiją grįžti prie taikos, teigiama pranešime spaudai.

„Kinijai būtina pasinaudoti savo santykiais su Rusija, kad ji geriau suprastų, jog atsidūrė aklavietėje, ir pasakyti Rusijai, kad ji grįžtų į protą“, – pridūrė ji.

„Reuters“/„Scanpix“/Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas

Taip ji kalbėjo po to, kai praėjusį mėnesį Kinijoje apsilankęs Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sukėlė diskusijų, sakydamas, kad Europa neturėtų būti nei Vašingtono, nei Pekino sekėja, taip pat jai esą nederėtų įsitraukti į bet kokią eskalaciją dėl Taivano.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius E.Macrono pastabas pavadino keliančiomis apgailestavimą ir pridūrė: „Mums niekada negrėsė pavojus tapti ar būti Jungtinių Valstijų vasalais.“

Kinija stengiasi parodyti save kaip neutralią šalį kalbant apie Rusijos karą prieš savo provakarietišką kaimynę, o praėjusį mėnesį prezidentas Xi Jinpingas pirmą kartą nuo Maskvos invazijos pradžios pasikalbėjo su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu.

„Reuters“/„Scanpix“/Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ir Rusijos lyderis Vladimiras Putinas

Tačiau neseniai Kinijos ambasadoriaus Prancūzijoje išsakyti komentarai, kuriuose jis suabejojo buvusių sovietinių valstybių suverenumu, sukėlė abejonių dėl Pekino neutralios pozicijos, o Jungtinės Valstijos ir NATO skeptiškai įvertino Pekino 12 punktų dokumentą dėl karo užbaigimo.

C.Colonna sakė Qin Gangui, kad taip pat nori aptarti susirūpinimą keliantį Šiaurės Korėjos požiūrį, turėdama omenyje naujausius šios šalies raketų paleidimus.

Ji paprašė Qin Gango pagalvoti, kaip „reaguoti vieningai ir toliau siekti stabilumo pusiasalyje ir regione“.

Lenkijos nuolatinė atstovybė ES pranešė, kad nuo plataus masto invazijos pradžios Lenkija iš viso pristatė Ukrainai 325 tankus ir 14 naikintuvų.

Rusijai užpuolus Ukrainą, baltarusiai patiria naują represijų bangą, sakoma ketvirtadienį paskelbtoje didžiausios pasaulio saugumo organizacijos ataskaitoje.

Baltarusijoje dėl politiškai motyvuotų kaltinimų praėjusį mėnesį buvo sulaikyti mažiausiai 1 486 žmonės, nurodoma Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ataskaitoje. Ją matė naujienų agentūra AFP.

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, represijos Baltarusijoje nukreipiamos ypač prieš tuos, kas reiškia nepritarimą karui ar pritarimą ukrainiečiams, pažymi ESBO.

„Reuters“/„Scanpix“/Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka

„Vyksta nauja represijų banga“, – sakoma ataskaitoje.

Prieš pat invaziją, prasidėjusią 2022-ųjų vasarį, dėl protestų prieš ją buvo sulaikyta apie 1,5 tūkst. žmonių, persekiojimą nulemdavo net paprasčiausios antikarinės grotažymės socialiniuose tinkluose.

Artima Rusijos sąjungininkė Baltarusija leido Maskvai naudotis jos teritorija pradedant invaziją į Ukrainą.

Šį kovą 38 iš 57 ESBO šalių narių paragino parengti ataskaitą dėl Baltarusijos. Praėjusį kartą organizacija šios šalies veiksmus nagrinėjo 2020-aisiais.

Baltarusija, kuri, kaip ir Rusija, priklauso ESBO, atsisakė dalyvauti, nors jos buvo prašoma bendradarbiauti.

Sorbonos profesoriaus Herve Ascensio ataskaita yra pagrįsta asmeniniais pokalbiais Varšuvoje ir Vilniuje, kitais tyrimais.

Represijos Baltarusijoje pastaruosius dvejus metus buvo nuolat plečiamos, dėl virtinės teisinių reformų vyriausybė įgijo „visą įstatymų bet kokiai opozicijos formai slopinti arsenalą“, rašoma ataskaitoje.

„Baltarusija vykdo plataus masto savavališkų sulaikymų ir savavališko kalinimo politiką, nesuderinamą su tarptautiniais standartais, – sakoma joje. – Kankinimai, nežmoniškas ar žeminamas elgesys nuolat ir organizuotai naudojami kalinimo vietose, ypač prieš žmones, laikomus politiniais oponentais.“

Kovą Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR) paskelbtoje ataskaitoje sakoma, kad teisių pažeidimai žmonių, laikomų autoritarinio Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos oponentais, atžvilgiu gali prilygti nusikaltimams žmoniškumui.

A.Lukašenka Baltarusiją geležiniu kumščiu valdo nuo 1994 metų.

Po 2020 metais vykusių beprecedenčių protestų prieš ginčijamą jo perrinkimą A.Lukašenka dar įnirtingiau ėmė persekioti savo kritikus, daugelį jų įkalindamas ar priversdamas bėgti į užsienį.