Karas Ukrainoje: Rusijos kariai pateko į Zaporižios AE pirmąjį bloką, elektrinėje kilo gaisras

Penktadienio naujienas iš Ukrainos sekite čia. 

Ukrainos branduolinės energetikos reguliavimo institucija Tarptautinei atominės energijos agentūrai (TATENA) pranešė, kad „pranešta, kad Zaporižios atominės elektrinės teritorijoje radiacijos lygis nepakitęs“, penktadienį tviteryje paskelbė TATENA.

Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba nurodė, kad priešgaisrinė padėtis elektrinėje „normali“.

„Operatyvinė informacija apie ataką prieš Zaporižios AE. Kaip rodo 2 val. 26 min. vietos (ir Lietuvos) laiku duomenys, Enerhodaro mieste Zaporižios AE nuo Bendrosios energijos sistemos buvo atjungtas 3-iasis blokas (veikia tik 4-asis blokas). Priešgaisrinė padėtis atominėje elektrinėje neviršija normos ribų“, – sakoma tarnybos „Facebook“ pranešime.

Nurodoma, kad gaisras kilo mokomajame korpuse, esančiame šalia elektrinės.

„Kol vyksta mūšis, Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos padaliniams neleido gesinti. Gelbėtojai pasiruošę“, – pridūrė tarnyba.

JAV prezidentas Joe Bidenas ką tik kalbėjosi su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu, Baltiesiems rūmams toliau stebint gaisrą Zaporižios atominėje elektrinėje, pranešė CNN.

UNIAN cituoja jėgainės darbuotoją, esą sakiusi, kad elektrinę šturmuoja Rusijos nacionalinės gvardijos pajėgos iš Čečėnijos, kontroliuojamos Rusijos prezidento Vladimiro Putino svarbaus sąjungininko Ramzano Kadyrovo. 

Šie kariai „tikrai yra kadyrovininkai. Jie dabar bandys ją [elektrinę] užminuoti ir šantažuoti visą Europą“, – jėgainės darbuotojo žodžius citavo „Unian“.

Agentūra pridūrė, kad komplekse vyksta įnirtingi susirėmimai.

Ugniagesiai buvo įleisti į Zaporižios atominę elektrinę, pranešė Zaporižios srities valstybinės administracijos vadovas Oleksandras Staruchas, rašo UNIAN.

„Jie praleido ugniagesius“, – parašė jis savo „Facebook“ paskyroje.

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) tviteryje nurodė, kad „žino apie pranešimus apie apšaudymą Zaporižios atominėje elektrinėje“ ir susisiekė su Ukrainos valdžia dėl situacijos.

Baltųjų rūmų pareigūnas sako, kad stebi Zaporižios atominę elektrinę, kurioje, anot Ukrainos pareigūnų, kilo gaisras, Rusijos kariams puolant „iš visų pusių“, skelbia CNN.

Pentagono spaudos atstovas Johnas Kirby gyrė Ukrainos pajėgų pastangas, tęsiantis Rusijos invazijai.

„Jie narsiai kovoja gatvėse ir už savo miestų ribų ir kovoja labai kūrybiškai“, – sakė J.Kirby sakė CNN.

Kalbant apie Rusijos vilkstinę, kuri, regis, sustojo už Kyjivo ribų, J.Kirby sakė manantis, kad Rusija tebėra susitelkusi į sostinės apgulties užbaigimą.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Johnas Kirby

„Šį rytą vis dar vertinome, kad Rusijos pajėgų veržimasis dar buvo apie 25 kilometrus nuo miesto centro, bet jie bando priartėti, – sakė jis. - Jie vis dar yra už miesto ribų, bet mes vis dar tikime, kad jų tikslas yra pabandyti apsupti Kyjivą ir galiausiai jį užimti.“

Nepaisant to, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sakė, kad invazija „vyksta pagal planą“, J.Kirby pasiūlė kitokį vertinimą.

„Rusai priblokšti, nusivylę, juos sustabdė, juos pristabdė griežtas ir ryžtingas Ukrainos pasipriešinimas. Mes taip pat manome, kad jie ir patys suklupo, – sakė jis. - Jie turi logistikos problemų. Jiems baigiasi kuras, trūksta maisto kai kuriems jų kariams. Juos nustebino ukrainiečių būdas ir efektyvumas, kurių vedami ukrainiečiai gina savo miestus ir žmones.“

„Raketų smūgiams į mūsų teritorijoje esančius objektus rusų įsibrovėliai panaudojo beveik visą raketų komplekso „Kalibr“ amuniciją, kuri buvo skirta puolimo operacijai Ukrainoje. Šiuo metu priešas papildo atsargas“, – rašoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabo pranešime feisbuke.

Taip pat pažymima, kad per dieną Rusijos pajėgos nepasiekė reikšmingos pažangos eidamos į priekį ir sutelkė jėgas į savo pozicijų inžinerinę įrangą.

Enerhodaro miesto meras Dmitrijus Orlovas pranešė apie įnirtingus mūšius prie Zaporižios atominės elektrinės.

„Mūsų Nacionalinės gvardijos kariai laikosi savo pozicijose. Žinome apie aukas, tačiau negalime nurodyti tikslaus jų skaičiaus ar būklės tokiomis aplinkybėmis“, – rašo D.Orlovas asmeninėje „Telegram“ paskyroje.

Kiek anksčiau Ukrainos nacionalinės policijos spaudos tarnyba pranešė, kad Rusijos kariai bando užimti miestą, kur įkurta didžiausia Europoje Zaporižios atominė elektrinė. Skelbta, kad prie Enerhodaro miesto privažiavo du tankai ir du šarvuočiai.

Pranešama apie problemas prisijungiant prie svetainės „Meduza“, taip pat prie „Facebook“ (portalo pasiekiamumas yra apie 30 proc.). „Twitter“ įtrauktas į blokuojamų išteklių sąrašą – resurso prieinamumas siekia tik 17 proc., praneša UNIAN.

Šią informaciją patvirtina „GlobalCheck“ portalas. Jo teigimu, blokavimui greičiausiai buvo panaudotos techninės kovos su grėsmėmis priemonės (TPSU), kurias naudoja „Roskomnadzor“ (Rusijos federalinė ryšių, informacinių technologijų ir žiniasklaidos priežiūros tarnyba).

Be to, Rusijoje nustojo veikti BBC Rusijos tarnybos svetainė. „GlobalCheck“ duomenimis, jo prieinamumas yra 17 proc., o tai gali reikšti, kad jis blokuojamas.

Prieigos problemų taip pat kilo su „Radio Liberty“ ir „Deutsche Welle“.

„App Store“ ir „Google Play“ programų parduotuvės taip pat nustojo veikti daugumai vartotojų.

„Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios agresoriaus flotilė apšaudė 5 civilius laivus, kurių vienas visiškai nuskendo, kitame, kuris gabeno 600 tonų dyzelinio kuro, kelias dienas trunka gaisras, kurio negali užgesinti Rusijos pajėgos“, – „Telegram“ programėlėje skelbia Odesos regiono administracijos vadovas Maksimas Marčenko

8-ąją karo dieną Ukrainos priešlėktuvinė gynyba sunaikino tris okupantų lėktuvus, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadovybė.

Kaip skelbiama, ukrainiečiai numušė Rusijos Su-30SM, Su-34 ir Su-25 naikintuvus.

Penktadienį, kovo 4 d., apie 00.30 val. Ukrainos sostinę sudrebino galingas sprogimas, pranešė UNIAN.

Apie netoli metro stoties „Družby Narodiv“ ir Golosejevsko rajone girdėtą sprogimą UNIAN informavo šiuo metu Kyjive esantys liudininkai.

Sprogimas, pasak portalo, greičiausiai kilo dėl Ukrainos oro gynybos.

JAV gynybos departamentas pranešė, kad daugiau nei 70 iš 480 Rusijos raketų, nukreiptų į Ukrainą, buvo paleistos iš Baltarusijos.

Tai buvo aptariama Pentagono spaudos konferencijoje.

Pentagono atstovas sakė, kad Rusija nuo karo veiksmų pradžios paleido 480 raketų ir pridūrė, kad 230 raketų buvo paleista iš mobiliųjų paleidimo įrenginių, kuriuos Rusija perkėlė į Ukrainą, dar 160 raketų buvo paleistos iš Rusijos teritorijos, 70 iš Baltarusijos ir 10 iš Rusijos laivyno laivų Juodojoje jūroje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Charkivas

„Matome stiprų bombardavimą miestuose šiaurėje ir rytuose – Kyjive, Černihive ir Charkive.

Apskritai mes vis dar vertiname, kad Rusijos pajėgos iš esmės yra sustojusios visoje šiaurėje. Tai nereiškia, kad jie nedaro jokios pažangos, bet atrodo, kad jie iš esmės sustojo“, – sakė Pentagono atstovas.

Ukrainos ginkluotosios oro pajėgos feisbuke pasidalino satelitinėmis nuotraukomis, kuriose užfiksuoti pagrindiniai aerodromai Baltarusijoje, iš kurių Rusija smogia Ukrainai.

Taip pat pranešama, kad į Baltarusiją buvo atgabenta nauja „Iskander“ raketų partija.

Šie aerodromai yra Baranovičiuose, Machulišyje ir Šatalove. Nuotraukose matyti puolimo sraigtasparniai, naikintuvai ir transporto lėktuvai.

Ukrainos prezidento patarėjas Oleksis Arestovičius apibendrino 8-ąją karo su Rusija dieną. Diena nors ir sunki, tačiau baigiasi optimistiškai, pranešė UNIAN.

„Netoli Mykolajivo šiandien visą dieną atmušinėjome Rusijos pajėgų atakas. Vakare jie atvyko prie Peskų kaimo regiono rytuose, tačiau juos atakavome „Grad“ raketomis“, – O.Arestovičius rašė savo feisbuko paskyroje.

Chersono oro uostas, pasak jo, buvo kontroliuojamas Rusijos pajėgų, tačiau neišvengė ukrainiečių atakų.

Ukrainos Aukščiausioji Rada per uždarą posėdį ketvirtadienį sugriežtino bausmės už plėšikavimą galiojant karo padėčiai.

Pasak naujienų agentūros „Unian“ korespondento, priimtu įstatymu už daiktų atėmimą iš žuvusiųjų ar sužeistųjų mūšio lauke grės 5–10 metų laisvės atėmimo. Šiuo metu už tokį nusikaltimą baudžiama 3–10 metų nelaisvės.

Griežtės ir bausmės už nusikaltimus turtui, padarytus galiojant karo ar nepaprastajai padėčiai.

Pagal naują įstatymą, esant tokioms aplinkybėms už vagystę grės 5–8 metų laisvės atėmimo, o už apiplėšimą – 7–10 metų kalėjimo.

Turto užvaldymas bus baudžiamas laisvės atėmimu nuo 8 iki 15 metų ir konfiskavimu.

Už turto prievartavimą bus skiriama 7–12 metų laisvės atėmimo ir konfiskavimas.

Pataisos numato, kad turto pasisavinimas piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi karo metu baudžiamas 5–8 metų laisvės atėmimu ir draudimu eiti pareigas iki trejų metų.

Ukrainos vidaus reikalų ministerija „Telegram“ kanale praneša, kad Rusijos kariuomenė Chersone perėmė televizijos bokštą. Įspėjama, kad okupantai gyventojams gali transliuoti dezinformaciją ir propagandą.

Trečiadienį pranešta, kad Rusija užėmė Ukrainos pietinį Chersono uostamiestį.

Ministerija taip pat teigia, kad miestą užėmusi rusų kariuomenė nesuteikia galimybės sukurti žaliąjį koridorių, siekiant išvengti humanitarinės nelaimės mieste. Pranešama, kad Rusijos kariai ketina patys atgabenti humanitarinės pagalbos konvojų iš Rusijos ir atsivežti žurnalistus, kurie nufilmuotų, kaip rusų kariai tiekia žmonėms maistą ir vaistus.

„Rezultatas – dar viena propaganda Rusijos vartotojui.

Valdžios institucijos stengiasi aprūpinti žmones viskuo, ko jiems reikia. Priešingai nei priešai, ukrainiečiai yra protingi, išmintingi, išsilavinę ir gebantys analizuoti situaciją. Negalime leisti priešui gauti tai, ko jis nori! Esame kartu savo žemėje“, – teigiama ministerijos pranešime. 

„Kai rusai negali pasiekti tikrų tikslų, jie sutelkia dėmesį į netikrą televiziją. Užgrobę televizijos bokštą Chersone, jie planuoja šou: Rusijos kariai teikia humanitarinę pagalbą, o netikri „vietiniai“ iš Krymo surengia netikrą „ddemonstraciją“ Chersono srities siekdami „susivienijimo“ su Krymu“, – tviteryje rašo Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Ukrainos gynybos ministerija ketvirtadienį pranešė sunaikinusi iš viso 20 Rusijos karinių transporto priemonių prie Hostomelio oro bazės.

Socialiniuose tinkluose paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti, kad Ukrainos kariai vaikšto apgadintomis ir degančiomis transporto priemonėmis, pažymėtomis V ženklu, leidžiančiu manyti, kad jie priklausė Rusijos pajėgoms, atvykusioms iš Baltarusijos.

Daugiau nei 60 km vilkstinės, užfiksuotos palydovinėse nuotraukose, pradžia buvo į šiaurę nuo Hostomelio oro bazės.

CNN patikrino vaizdo įrašų autentiškumą ir nustatė vaizdo įrašų geografinę vietą, kuri yra  maždaug penkių mylių atstumu nuo Hostomelio aerodromo, kurį, kaip pranešama, vasario 24 d. užėmė Rusijos pajėgos, skelbia CNN.

Gynybos ministerijos tviterio paskyroje rašoma: „Iš viso per dieną specialiosios pajėgos Hostomelyje sunaikino 20 priešo kovinių mašinų“.

„Mūšį veda jungtinė specialiųjų pajėgų grupė, vadovaujama Ukrainos gynybos ministerijos ir vietinių pasipriešinimo grupių“, – sakoma įraše.

Tęsiasi Iziumo miesto puolimas. 

Kaip feisbuke rašo Iziumo mero pavaduotojas Volodymyras Matsokinas, nuo 21.45 vyksta nepertraukiami mūšiai.

„Iš pradžių bombardavo, dabar susišaudymai“, – pranešė V.Matsokinas. 

Kovos šiame mieste tęsiasi jau kurį laiką. Prieš dvi dienas Iziume smogta daugiaaukščiam pastatui ir nuosavam namui, žuvo 6 nuosavame name buvę žmonės, du iš jų – vaikai, skelbė portalas UNIAN. 

Rusijos pajėgų karinės technikos kolona pajudėjo Zaporižios atominės elektrinės kryptimi, skelbia UNIAN.

Apie tai „Telegram“ pranešė Enerhodaro meras Dmytro Orlovas.

„Priešo technikos kolona nuėjo atominės elektrinės kryptimi. Mieste girdisi garsūs šūviai, kurie sklinda iš tos pusės“, – rašė jis.

JAV gynybos departamentas įkūrė komunikacijos kanalą su Rusijos gynybos ministerija, kad būtų galima išvengti galimų karinių incidentų, praneša CNN.

Susitarimas vertas dėmesio, nes iki šiol Pentagono pareigūnai teigė, kad nuo invazijos su Rusijos kolegomis neturėjo jokio tiesioginio ryšio.

Kiek anskčiau ketvirtadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į Vakarus, prašydamas atsiųsti jam karinių lėktuvų.

Ketvirtadienio vakarą tokį prašymą išreiškė ir Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

„Mūsų asai herojiškai gina mūsų dangų. Tačiau Rusija ore turi pranašumą. Mieli partneriai, kurie vis dar neparūpinote Ukrainai karinių lėktuvų: kaip galite miegoti, kai Mariupolyje, Chersone, Charkive ir kituose miestuose bombos krenta ant ukrainiečių vaikų? Galite šį sprendimą priimti dabar. Padarykite tai!“ – tviteryje rašė D.Kuleba.

Kovo 3 d. rusų kariuomenei apšaudžius Torecko miestą buvo pažeistas žemo slėgio dujotiekis, atjungti 2 dujų skirstymo punktai, nutrūko dujų tiekimas į visas 19 miesto katilinių, feisbuke pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministerija.

Dėl to be šildymo liko 400 namų (daugiau kaip 15 000 abonentų), 8 vidurinės mokyklos ir 9 vaikų ugdymo įstaigos, 10 medicinos įstaigų. Oro temperatūra šiuo metu – tik 1 laipsnis šilumos.

JK gynybos sekretorius Benas Wallace'as sako, kad į Ukrainą įsiveržusi Rusija gerokai atsilieka nuo grafiko.

„Rusija patyrė ne tik daug mirčių, bet ir dezertyrų bei pasiduodančių žmonių, taip pat buvo sunaikinta nemažai šarvuotos technikos ir įrangos“, – sakė jis.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į Rusijos pajėgų nesugebėjimą užimti Kyjivo ir prastą logistikos planavimą, susijusį su transporto priemonėmis ir maistu kariams.

Apie Vladimirą Putiną B.Wallace'as sakė: „Jis yra žmogus, paveiktas sankcijų, kurias pats sau susikūrė. Jis yra žmogus, pažeidęs visus tarptautinius įstatymus. Jis vis labiau izoliuojamas.“

Kiek anksčiau ketvirtadienį V.Putinas pareiškė, esą Maskvos „specialioji karinė operacija“ Ukrainoje „vyksta pagal planą“.

Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis ketvirtadienį pareiškė, kad neskraidymo zonos virš Ukrainos įvedimas yra NATO sprendimas, tačiau tai būtų „vienu žingsniu per toli“, nes būtų „reali eskalacijos rizika ir reali galimo trečiojo pasaulinio karo rizika“.

„ES nekariauja su Rusija. Realybė tokia, kad Rusija pradėjo žiaurų karą prieš Ukrainą. Ukraina nėra NATO narė, todėl turime būti itin atsargūs. Turime padaryti viską, kas įmanoma, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Rusija turi branduolinių ginklų, labai svarbu išvengti trečiojo tarptautinio karo“, – sakė jis interviu CNN.

Imago / Scanpix nuotr./Charles'is Michelis

Ch.Michelis sakė, kad nors tai NATO, o ne ES sprendimas, NATO narėms svarbu suprasti, kad tai būtų „vienu žingsnu per toli“.

„Todėl mes stengiamės įvairiose srityse pasisakyti diplomatiniu lygmeniu. Stengiamės suteikti daugiau paramos Ukrainai, kad kuo greičiau būtų nutraukta ugnis ir kad galėtume kuo greičiau derėtis“, – pridūrė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino NATO ir Vakarų sąjungininkus įtvirtinti neskraidymo zoną virš Ukrainos, Rusijai betęsiant invaziją ir jos miestų bombardavimą iš oro. Kol kas šis prašymas nebuvo patenkintas.

Ch.Michelis sakė, kad nors NATO yra „bendro saugumo stuburas Europoje“, Europos šalys turi prisiimti daugiau atsakomybės, kad galėtų pačios suteikti daugiau pajėgumų karinėje srityje.

Ukrainos nacionalinės policijos spaudos tarnyba praneša, kad Rusijos kariai bando užimti miestą, kur įkurta didžiausia Europoje Zaporižios atominė elektrinė. Skelbiama, kad prie Enerhodaro miesto privažiavo du tankai ir du šarvuočiai.

„Teritorinės gynybos atstovams ir vietos gyventojams užblokavus privažiavimus ir kelią į Enerhodarą, prie miesto privažiavo du tankai ir du šarvuočiai, kurie bando pralaužti gynybą“, – sakoma pranešime.

„Okupantai taip pat bando išlaužti inžinerines tvoras, kad galėtų patekti į kelią, vedantį į jėgainę“, – sakė policija.

„Kovo 3 d., apie 15.40 val., Charkivo Severnaja Saltovkos mikrorajone dėl daugiaaukščių gyvenamųjų pastatų apšaudymo buvo sunaikinti pastatai ir statiniai“, – pranešė Valstybinė pagalbos tarnyba.

Gelbėjimo darbus atlieka ir gaisrus gesina 70 žmonių.

Apie aukas informacijos kol kas nėra.

Tuo tarpu Charkivo skraidymo klubas praneša, kad per priešo antskrydį buvo sunaikintas „Korotich“ aerodromas.

Rusijos pajėgoms Ukrainoje ketvirtadienį smogus gyvenamiesiems rajonams, įskaitant mokyklas ir daugiabutį šiauriniame Černihivo mieste, žuvo 33 žmonės, pranešė pareigūnai.

Ukrainos pagalbos tarnybos pranešė, kad dar 18 žmonių buvo sužeista.

Černihivo miestas yra už 120 kilometrų į šiaurės rytus nuo Kijevo. Rusijos pajėgos miestą atakuoja iš šiaurės.

Miesto vicemerė Regina Husak naujienų agentūrai AFP sakė, kad Černihivas patyrė rusų pajėgų „bombardavimą“.

Ukrainos pagalbos tarnyba paskelbė nuotraukas, kuriose matyti iš smarkiai apgriautų butų kylantys dūmų stulpai, po kiemą pažirusios nuolaužos ir kūnus neštuvais nešantys gelbėtojai.

„Rusijos lėktuvai taip pat atakavo dvi mokyklas Senosios Podusivkos rajone (Černihivo mieste) ir privačius namus. Teritorijoje dirba gelbėtojai“, –  programėlėje „Telegram“ paskelbė Černihivo srities gubernatorius Viačeslavas Čausas.

Jungtinės Tautos (JT) skaičiuoja, kad daugiau nei 10 milijonų žmonių gali palikti savo namus Ukrainoje, įskaitant keturis milijonus, kurie gali kirsti sieną į kaimynines šalis, skelbia CNN.

„Mūsų kolegos pasakoja, kad poreikiai Ukrainoje auga kas valandą. Jie perspėja, kad nors perkėlimo mastai ir mastai dar nėra aiškūs, manoma, kad jei smurtas tęsis, iš savo namų gali pabėgti daugiau nei 10 mln. 4 milijonai žmonių gali kirsti sienas į kaimynines šalis“, – sakoma JT generalinio sekretoriaus atstovo Stephane'o Dujarrico pranešime.

Į Europą besitraukiantys ukrainiečiai

+29

Kai kurie esminiai JT darbuotojai buvo perkelti už Kyjivo ar Ukrainos ribų, kad galėtų toliau teikti humanitarinę pagalbą „su minimaliais trikdžiais“ ir taip pat „sumažindami riziką“, tačiau S.Dujarricas teigė, kad dalis darbuotojų tebėra Kyjive.

„Mūsų humanitarinės pagalbos kolegos pabrėžia, kad norint išplėsti operacijas, mums reikia saugios ir netrukdomos prieigos prie visų karo paveiktų zonų“, – sakė S.Dujarricas.

Ukrainą užpuolęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, esą Maskvos „specialioji karinė operacija“ Ukrainoje „vyksta pagal planą“, ir paliepė per šią invaziją žuvusių rusų karių šeimoms išmokėti dideles kompensacijas.

Ekspertai sako, kad agresiją surengusi Rusija dėl didelio ukrainiečių pasipriešinimo ir žemos rusų karių moralės patyrė gerokai daugiau nuostolių nei planavo ir iki šiol neįgyvendino keltų tikslų.

Vladimiras Putinas

„Noriu pasakyti, kad specialioji karinė operacija vyksta griežtai pagal tvarkaraštį, pagal planą“, – V.Putinas sakė atidarydamas Saugumo tarybos posėdį.

„Dabar Ukrainos teritorijoje mūsų kariai ir karininkai kaunasi už Rusiją, už taikų gyvenimą Donbaso [Rytų Ukrainos] piliečiams, už Ukrainos denacifikaciją  ir demilitarizaciją, kad jokia „antirusija“, metų metu kuriama Vakarų tiesiog prie mūsų sienų, mums negrasintų, taip pat ir branduoliniu ginklu, kaip buvo pastaruoju metu“, – kalbėjo Kremliaus vadovas.

„Niekada neišsižadėsiu savo įsitikinimo, kad rusai ir ukrainiečiai yra viena tauta“, – pridūrė jis.

Pasak prezidento, Rusijos kariai kovoja „drąsiai, kaip tikri didvyriai“.

Jis taip pat nurodė išmokėti kompensacijas Ukrainoje žuvusių kariškių artimiesiems.

„Mūsų pareiga – paremti kovojusių už Rusijos žmones šeimas“, – sakė V.Putinas.

V.Putinas laikosi neteisingo ir iškreipto požiūrio į istoriją, kuris nepagrįstai neigia ukrainiečių savitumą ir valstybingumą.

Baltarusijos Mozyriaus miesto ligoninė nuo par Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios tapo viena tų Baltarusijos ligoninių, į kurią iš Ukrainos vežami gydyti mūšiuose sužeisti Rusijos kariai, praneša radijo stoties „Svoboda“ Baltarusijos tarnyba.

Mozyriaus  gyventojai liudija kiekvieną dieną matantys sanitarinius sunkvežimius šalia ligoninės. Pasak liudininkų, į ligoninę vežami ne tik sužeistieji, bet ir mirusieji, tačiau dabar jau ligoninės morge nebepakanka vietos, todėl mirusieji kraunami į traukinius, kurie iš Mozyriaus stoties važiuoja į  Rusiją. 

„Dabar ligoninė yra saugoma policijos ir KGB, kad būtų išvengta informacijos nutekėjimo. Gydytojai nieko nesako – pasirašė informacijos neatskleidimo dokumentus, jiems grasina nepratęsti kontraktų. Chirurgų neužtenka. Anksčiau lavonai buvo vežami greitosios pagalbos automobiliais ir kraunami į Rusijos traukinius. Po to, kai kažkas apie tai padarė vaizdo įrašą ir jis pateko į internetą, jie kūnus pradėjo krauti naktį, kad nepritrauktų dėmesio“, – „Svoboda“ pasakojo šaltinis.

Anksčiau „Svoboda“ pranešė, kad sužeisti Rusijos kariškiai buvo hospitalizuoti mažiausiai trijose Gomelio ligoninėse, taip pat Bragino ir Choinikų ligoninėse.

NATO nesvarsto galimybės nustatyti neskraidymo zoną virš Ukrainos, BBC pareiškė JAV ambasadorė prie NATO Julianne Smith.

„Mes nemanome, kad NATO turi dalyvauti šiame konflikte“, – teigė ji.

„Mes siūlome ir toliau siūlysime Ukrainai pagalbą saugumo srityje“, – pridūrė ambasadorė.

NATO sulaukė raginimų įvesti neskraidymo zoną virš Ukrainos, tačiau daugelis išreiškė susirūpinimą, kad toks žingsnis eskaluotų konfliktą.

J.Smith taip pat pakartojo, kad NATO paliks atviras duris būsimoms narėms Europoje.

„NATO plėtros politika bus tęsiama. Rusija tam neturi veto teisės, – pabrėžė ji. – Ketiname pradėti pokalbius dėl ilgalaikių pokyčių Rytų Europoje. Darysime priešingai, nei nori Rusija“.

Jungtinių Tautų branduolinės energetikos priežiūros institucija ketvirtadienį paragino į Ukrainą įsiveržusią Maskvą „nutraukti visus veiksmus“ šalies branduoliniuose objektuose, įskaitant Černobylio atominės elektrinės katastrofos vietą.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) valdytojų tarybos rezoliucijoje taip pat „smerkiami Rusijos Federacijos veiksmai Ukrainoje, įskaitant branduolinių objektų kontrolės perėmimą jėga ir kitus smurto veiksmus“, rodo naujienų agentūrai AFP atsiųsta teksto kopija.

35 narių taryba rezoliuciją priėmė tvirta dauguma: „už“ balsavo 26 šalys, o „prieš“ – tik Rusija ir Kinija, pranešė diplomatinis šaltinis.

Pasak šaltinio, Indija, Pakistanas, Senegalas, Pietų Afrika ir Vietnamas per balsavimą susilaikė.

Kinijos ambasadorius prie JT Vienoje Wang Qunas pareiškė, kad rezoliucija „akivaizdžiai peržengtos TATENA įgaliojimų ribos, nes į ją įtraukta daug politizuotų elementų“.

Jo kolega rusas Michailas Uljanovas socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad tekste „piktnaudžiaujama itin svarbia branduolinės saugos ir saugumo tema grynai politiniais tikslais“.

Ukraina turi keturias veikiančias branduolines elektrines, kur gaminama maždaug pusė šalies elektros energijos, taip pat branduolinių atliekų saugyklų – vienas iš tokių objektų yra Černobylyje.

Pirmadienį TATENA pranešė turinti informacijos, jog Rusijos kariai yra netoli Rytų Ukrainoje esančios Zaporižios elektrinės – didžiausios šalyje.

Surengti tarybos posėdį, prasidėjusį trečiadienį, paprašė Lenkija ir Kanada. Šios valstybės ir pasiūlė svarstytą minėtą rezoliuciją.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Černobylio atominė elektrinė

Černobylyje 1986 metais įvyko didžiausia istorijoje branduolinė avarija. Vasario 24-ąją šios uždarytos jėgainės komplekso kontrolę perėmė Rusijos kariai.

Trečiadienį TATENA generalinis direktorius Rafaelis Grossi paragino nedelsiant nutraukti konfliktą.

„Ukrainos branduolinių objektų ir jos žmonių sauga ir saugumas būtų geriausiai užtikrintas, jei šis ginkluotas konfliktas baigtųsi tuojau pat“, – sakė jis per valdytojų tarybos posėdį.

Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) vis dar mano, kad didelė Rusijos karinė kolona, einanti link Kyjivo, yra „sustojusi“, ketvirtadienį žurnalistams sakė aukštas JAV gynybos pareigūnas.

Pareigūnas sakė, kad JAV „nėra pagrindo abejoti ukrainiečių teiginiais“, kad jie „prisidėjo“ prie vilkstinės sustojimo, ją užpuldami, sakė pareigūnas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos karinė technika

„Vis dar vertiname, kad vilkstinė, į kurią visi buvo sutelkę dėmesį, sustojo. Neturime pagrindo abejoti ukrainiečių teiginiais, kad jie prisidėjo prie konvojaus sustojimo jį užpuolant“, – sakė pareigūnas.

Kyjivo gyventojai kelias dienas ruošiasi 60 kilometrų ilgio rusų tankų, šarvuočių ir velkamos artilerijos kolonos, kuri juda Ukrainos sostinės link, puolimui.

Ketvirtadienį Jungtinės Karalystės gynybos ministerija, remdamasi žvalgybos duomenimis, pranešė, kad vilkstinė, regis, sustojo maždaug 30 kilometrų (apie 19 mylių) už Kyjivo ir per pastarąsias tris dienas padarė „nedidelę pažangą“.

Stambule reziduojantis Konstantinopolio ekumeninis patriarchas Baltramiejus I, 2018 metais priėmęs istorinį sprendimą pripažinti Ukrainos Bažnyčios nepriklausomybę nuo Rusijos Ortodoksų Bažnyčios, trečiadienį vakare sakė tapęs „Maskvos taikiniu“.

„Mūsų patriarchatas ir asmeniškai aš tapome taikiniu“, – Baltramiejus sakė privačiai televizijai televizijai „CNN Turk“. 

Ilgiau kaip 300 metų Ukrainos Bažnyčia buvo padalyta į tris bendruomenes, o vieną iš jų kontroliavo Maskvos patriarchai.

Rusijos kontroliuojama Ortodoksų Bažnyčios Ukrainoje atšaka pasmerkė nepriklausomos vieningos Ukrainos Bažnyčios įsteigimą ir nutraukė savo ryšius su ją pripažinusiu Stambule įsikūrusiu Konstantinopolio ekumeniniu patriarchatu.

Konstantinopolio patriarcho sprendimas pripažinti Ukrainos Bažnyčios nepriklausomybę nuo Rusijos buvo stiprus smūgis Maskvos patriarchato autoritetui ortodoksų pasaulyje.

„Šiandien matome, kad teisingai pasielgėme... Tačiau norėtume, kad Rusijos valstybė ir Bažnyčia nerodytų tiek daug priešiškumo mums -  man ir patriarchatui – ir kad jie sutiktų su šiuo sprendimu, – sakė Baltramiejus. – Bet jie to nedaro.“

Demonstruodamas solidarumą su ukrainiečiais Baltramiejus apsilankė Kyjivo konsulate Stambule ir kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

„Jis paprašė mūsų pasimelsti ir mes mielai tai darysime“, – kalbėjo Baltramiejus.

„Kokį pavyzdį jis rodo savo žmonėms! Jie nenori pasiduoti ir yra teisūs. Kodėl (jie turėtų) atiduoti savo laisvę okupantui?“ – stebėjosi jis.

Kovo 1 ir 2 dienomis Rusijos kariuomenė apšaudė Vasilovskio daugiaprofilinės ligoninės chirurgijos ir sanitarijos skyrius, žuvo trys žmonės, dar keturi žmonės patyrė rimtų sužeidimų. Tai „Telegram“ pranešė Zaporižios srities karinė administracija.

Pranešama, kad apgadinti greitosios pagalbos, reanimacijos ir chirurgijos skyriai. Šiuo metu yra problemų dėl vandens ir elektros tiekimo, šildymo. Tačiau ligoninės darbuotojai ir toliau teikia medicininę pagalbą žmonėms.

Ukrainos Aukščiausioji Rada ketvirtadienį patvirtino prezidento Volodymyro Zelenskio įsaką dėl visuotinės mobilizacijos, šalyje jau savaitę tęsiantis Rusijos pajėgų invazijai, pranešė naujienų agentūra „Unian“.

Vienas „Unian“ korespondentas sakė, kad 450 vietų parlamento posėdis buvo uždaras, todėl kol kas neturima informacijos, kiek deputatų palaikė prezidento siūlymą.

V.Zelenskis įsaką dėl visuotinės mobilizacijos pasirašė vasario 25-ąją, Rusijos invazijos antrąją dieną. Dokumente sakoma, kad mobilizacija bus vykdoma 90 dienų nuo įsako įsigaliojimo.

Rusija šią savaitę stipriai apšaudė antrą pagal dydį Ukrainos miesto Charkivą, per atakas žuvo dešimtys žmonių.

Apsiaustas miestas vis dar lieka Ukrainos kontrolėje.

Rusijos vykdomas Charkivo bombardavimas

E.Macrono padėjėjas po Prancūzijos prezidento pokalbio su V.Putinu pareiškė, kad Prancūzijos lyderis mano, jog Ukrainai „blogiausia dar priešakyje“ ir kad V.Putinas atrodo nusiteikęs užimti visą šalį.

V.Putinas per pokalbį dar kartą pareiškė, kad Rusiją siekia „denacifikuoti“ Ukrainą, sakė Prancūzijos lyderio padėjėjas. Anot jo, V.Putino komentarai buvo „sukrečiantys ir nepriimtini“.

„Prezidentas pasakė jam, kad tai melas“, – teigė E.Macrono padėjėjas.

Netoli Kyjivo esančio Bučos miesto prieigose tęsiasi įnirtingos kautynės, taip pat vyksta ir mūšiai miesto gatvėse.

Tai pranešė Bučos meras Anatolijus Fedorukas, kalbėdamas per bendrą Ukrainos televizijos kanalų transliaciją.

„Buča yra Ukrainos miestas. Kovos tęsiasi pakraščiuose. Priešas prasiveržė kai kuriomis kryptimis, tęsiasi gatvių mūšiai. Ukrainos ginkluotosios pajėgos rimtai priešinasi. Faktiškai stumia priešą iš miesto į atvirą erdvę, kad galėtų jį ten sunaikinti. Kova tęsiasi tarp Bučos ir Vorzelio. Ir iš Hostomelio pusės“, – sakė meras, kurį cituoja pravda.ua.

Jis sakė, kad kautynės vyksta jau kelias valandas. „Kadyrovcai įėjo Ukrainos ginkluotosios pajėgos stumia juos link Vorzelio ir už Bučos“, – sakė meras.

A.Fedorukas teigė, jog padėtis mieste kontroliuojama, gyventojai slepiasi slėptuvėse.

Juodojoje jūroje netoli Ukrainos Odesos uostamiesčio nuskandintas Estijai priklausantis prekybinis laivas „Helt“, plaukiojantis su Panamos vėliava, o per šį incidentą dingo keturi įgulos nariai, pranešė vietos tarnybos.

Informacija apie incidento aplinkybes prieštaringa. Laivo operatorė sakė, kad laivas galėjo užplaukti ant jūrinės minos, pranešė jo operatorė.

Tuo tarpu Ukrainos jūrų uostų administracija pareiškė, kad laivas nuskendo galbūt dėl povandeninio laivo atakos, nes smūgis buvo žemiau vaterlinijos. Pranešime sakoma, kad du įgulos nariai išsigelbėjo, o kiti dingo.

Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka sakė, kad „Helt“ nuskandino Rusijos karo laivai ir kad keturi jūrininkai žuvo.

„2022 metų kovo 3 diena. Neleidus įplaukti į Odesos miesto jūrų uostą, užminuotoje Odesos akvatorijoje, dvi žemiau vaterlinijos smogusios raketos nuskandino prekinį laivą „Helt“, plaukiojusį su Panamos vėliava, ties Tendros nerija“, – sakoma ketvirtadienį paskelbtoje žinutėje.

Pasak patarėjo, įgulą sudarė šeši žmonės, iš kurių „keturi jūrininkai nuskendo su laivu“, o „kapitonas ir kokas šiuo metu yra ant [gelbėjimosi] plausto, artėja kranto link.“

„Gelbėjimo operacija neįmanoma, nes įlanka apšaudoma Rusijos karinio laivyno“, – pabrėžė A.Heraščenka.

 Tiek Estijos ambasada Ukrainoje, tiek ir Estijos užsienio reikalų ministerija šio įvyko kol kas nekomentuoja, jį aiškinasi.

„Helt“ priklausė Estijos bendrovei „Vista Shipping Agency AS“. Laivas pastatytas 1985 metais, 79 metrų ilgio bei 11 metrų pločio, jo keliamoji galia – 1 473 tonos.

Per Rusijos invaziją į Ukrainą žuvo Rusijos ginkluotųjų pajėgų 41-osios armijos vado pavaduotojas generolas majoras 47 metų Andrejus Suchoveckis. Jis vadovavo desantininkams, kurie įsiveržė į Ukrainą pirmosiomis Rusijos pradėto karo dienomis, bet patyrė didelių nuostolių.

Andrejus Suchoveckis

Apie tai savo puslapyje „VKontakte“ pranešė karu su juo kariuomenėje tarnavęs Sergejus Čipiliovas. Remdamiesi šiuo pranešimu šią naujieną paskelbė Kremliui artimi portalai gazeta.ru ir lenta.ru.

Mariupolio miesto taryba teigia, kad Rusija nuolat ir tyčia apšaudo svarbiausią Ukrainos pietinio uosto civilinę infrastruktūrą, dėl to miestas neturi vandens, šildymo ir elektros energijos, o į uostą negalima pristatyti atsargų ir evakuoti žmonių.

„Rusijos fašistai kuria humanitarinę katastrofą Mariupolyje“, – perspėjo miesto taryba.

„Jie nutraukia maisto produktų tiekimą, įveda mums blokadą, kaip senajame Leningrade“, – sakoma tarybos pareiškime.

„Sąmoningai, jau septynias dienas, jie naikina svarbiausią miesto gyvybės palaikymo infrastruktūrą. Mes vėl neturime šviesos, vandens ir šilumos“.

Taryba teigė siekianti sukurti humanitarinį koridorių miestui, taip pat bandanti atkurti infrastruktūrą.

„Esame naikinami kaip tauta. Tai yra Ukrainos žmonių genocidas“, – sakė ji.

Rusijai užėmus Ukrainos pietinį Chersono uostamiestį, mieste įvestos naujos taisyklės.

Gyventoja Nina BBC sakė, kad šiuo metu mieste ramu, o gyventojai pamažu išeina iš namų nusipirkti maisto, nors Chersono pakraščiuose dar girdėti susirėmimai. 

„Turime laikytis tam tikrų taisyklių. Jie susitarė su mūsų valdžia, kad neturėtume provokuoti rusų karių. Negalime būti grupėmis, negalime greitai važiuoti automobiliais. Turime būti pasiruošę sustoti ir parodyti, ką turime automobilyje, ir nieko neprovokuoti“, – sakė  gyventoja.

Ji priduria, kad gyventojai dabar turi vandenį, elektrą ir internetą.

Nuotr. iš socialinių tinklų/Rusijos kariai prie Chersono

Diena anksčiau Chersono Igoris Kolychajevas pranešė, kad su „ginkluotais atstovais“ sutarta dėl komendanto valandos nakties metu ir apribojimų, kad pėstiesiems gatvėje leidžiama eiti po vieną arba du.

Meras taip pat teigė, kad „kariškiai neturėtų būti provokuojami, žmonės po pirmo prašymo turėtų sustoti ir nekonfliktuoti“.

Rusijos kariuomenė bando įsitvirtinti pietinėse Ukrainos teritorijose ir atkirsti jos priėjimą prie Juodosios jūros.

Rusų kariai jau įžengė į Chersoną ir apsupo Mariupolį, šis miestas nuolat bombarduojamas. 

 Kitas rusų tikslas gali būti apsupti Odesą. 

Rusijos invazija į pietų Ukrainą

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį apkaltino Vakarų politikus svarstant „branduolinį karą“, Maskvai prieš savaitę pradėjus invaziją į provakarietišką kaimynę Ukrainą.

„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad kaip tik Vakarų politikų galvose nuolat sukasi branduolinio karo idėja, ne rusų galvose“, – interviu Rusijos ir užsienio žiniasklaidai pareiškė S.Lavrovas.

Praėjusią savaitę invaziją į Ukrainą pradėjusi Rusija pranešė apie savo sausumos, oro ir jūrų branduolinių pajėgų parengties padidinimą vykdant prezidento Vladimiro Putino savaitgalio įsakymą.

Sekmadienį V.Putinas įsakė paskelbti padidintą Rusijos branduolinių pajėgų parengtį ir apkaltino Vakarus „nedraugiškais“ žingsniais prieš jo šalį dėl Maskvos įsiveržimo į Ukrainą.

Rusija turi didžiausią pasaulyje branduolinių ginklų arsenalą ir daugybę balistinių raketų, sudarančių strateginių pajėgų pagrindą.

V.Putinas vasario 24 dieną pasiuntė pajėgas į provakarietišką kaimynę, teigdamas, kad siekia „demilitarizuoti ir denacifikuoti“.

Tačiau tarptautinė bendruomenė, įskaitant Europos Sąjungą, invaziją griežtai pasmerkė kaip akivaizdų tarptautinės teisės pažeidimą, o daugelis ukrainiečių civilių savo noru stojo ginti savo šalį.

Virtinė šalių paskelbė Rusijai itin skaudžių ekonominių sankcijų ir teikia Ukrainai ekonominę, humanitarinę ir karinę pagalbą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kreipdamasis į visuomenę, teigė, kad šalies vienybė ir kova privertė okupantus keisti savo taktiką.

„Raketų ir bombų smūgiai Ukrainos miestams tai pripažinimas, kad jie nesugebėjo padaryti nieko iš esmės mūsų žemėje. Visos mūsų gynybos linijos yra išsaugotos. Jie nori sugriauti mūsų Odesą, bet pamatys tik dugną, nes patys yra dugnas“, – kalbėjo V.Zelenskis.

Jis sureagavo į Rusijos apšaudytą Soborą Charkive, teigdamas, kad „nuo Dievo atpildo priešas nepasislėps jokiame bunkeryje“.

„Nei jei jūs sugriausite visas mūsų cerkves, nesugriausite mūsų tikėjimo. Atstatysime kiekvieną pastatą, kiekvieną kelią, kiekvieną miestą ir sakome Rusijai – mokykitės žodžių „reparacijos ir kontribucijos“. Sumokėsite už viską, ką padarėte mūsų šaliai, mūsų piliečiams“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas.

Pasak V.Zelenskio, nėra tokio ginklo, kurio Rusija nenaudoja prieš Ukrainą ir jos žmones.

Jis teigė, kad vykstant karo veiksmams, ukrainiečiams bus užtikrintos papildomos išmokos, o pensijų išmokėjimas vyks įprasta tvarka.

Ukrainos prezidentas sakė, kad šalis gauna vis daugiau ginklų iš savo partnerių. Be to, į pagalbą skuba ir kariai savanoriai iš kitų valstybių. 

„Pirmieji 16 tūkstančių jų vyksta ginti laisvės, mūsų visų. Esu įsitikinęs, kad tai bus sėkmingai padaryta“, – teigė V.Zelenskis. 

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas ketvirtadienį pranešė, kad nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną, Rusija prarado maždaug 9 tūkstančius savo karių. 

Kariuomenė taip pat pranešė sunaikinusi 217 tankų, 90 artilerijos sistemų, 31 sraigtasparnį, 30 lėktuvų. Tiesa, pasak kariuomenės, visi skaičiai yra tikslinami. 

Tuo tarpu Rusijos gynybos ministerija trečiadienį pranešė praradusi beveik 500 karių, dar apie 1 500 buvo sužeista.

Londono karališkojo koledžo Karo studijų profesorius emeritas Lawrene'as Freedmanas savo tinklaraštyje rašo, kad Ukrainoje vyksta karas, kurio Vladimiras Putinas negali laimėti – kad ir kiek ilgai ir žiauriai jis pultų.

Plačiau skaitykite čia.

Baltarusijoje antradienio vakarą septynių autobuso dydžio Rusijos kariuomenės greitosios pagalbos automobilių kolona nusidriekė prie pagrindinės ligoninės, esančios už 48 km nuo sienos su Ukraina, galinio įėjimo.

Automobiliai, kurių langai buvo aklinai uždangstyti pilkomis užuolaidomis, atgabeno iš fronto sužeistuosius.

Vietos gyventojai ir gydytojai sakė, kad pastarosiomis dienomis čia nenutrūkstamu srautu važiuoja mašinos su rusų kariais, sužeistais per mūšius aplink Ukrainos sostinę Kijevą, kur rusų puolimas įstrigo dėl įnirtingo ukrainiečių pasipriešinimo.

Ligoninės, esančios Baltarusijos pietrytinėje Gomelio srityje, kuri tapo vienu iš Rusijos puolimo placdarmų, medikė sakė, kad sužeistus rusų karius pradėta vežti pirmadienį.

„Tikiuosi, jie manęs neuždarys į kalėjimą už tai, kad tai pasakoju“, – sakė ji.

Mažiausiai penki žmonės buvo sužeisti po raketų atakos Sumų regione.

Apie tai pranešė Sumų srities valstybinės administracijos pirmininkas vadovas Dmytro Živickis.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėjimo misijos narė ukrainietė žuvo per bombardavimą Charkive, trečiadienį pranešė tarptautinė organizacija.

„Maryna Fenina, ESBO specialiosios stebėjimo misijos Ukrainoje (SMM) narė, žuvo per apšaudymą Charkive“ antradienį, sakoma ESBO pranešime.

Charkivas, antras didžiausias šalies miestas, intensyviai apšaudytas Rusijos pajėgų – buvo bombarduojami policijos ir universitetų pastatai, o vyriausybinių įstaigų būstinės virto griuvėsiais.

„Maryna žuvo rinkdama atsargas savo šeimai mieste, kuris tapo karo zona. Charkive ir kituose Ukrainos miestuose bei miesteliuose sviediniai ir raketos smogia gyvenamiesiems pastatams ir miestų centrams, pražudo ir sužeidžia nekaltus civilius – moteris, vyrus ir vaikus“, – sakoma ESBO pranešime.

„Griežtai smerkiame padažnėjusį apšaudymą miestų teritorijose“, – priduriama jame. Organizacija taip pat pakartojo savo raginimą „Rusijos Federacijai nedelsiant nutraukti karo veiksmus“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad jo šalis sužlugdė „niekšiškus“ Rusijos planus, ir sakė besididžiuojantis „herojišku“ pasipriešinimu Maskvos invazijai.

„Esame tauta, kuri per savaitę sulaužė priešo planus. Ilgus metus kurtus planus – niekšiškai, su neapykanta mūsų šaliai, mūsų žmonėms“, – sakė V.Zelenskis vaizdo įraše, paskelbtame „Telegram“ platformoje.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Prezidentas sakė, kad „nuoširdžiai žavisi didvyriškais miestų gyventojais“, kurie priešinasi Rusijos pajėgų veržimuisi.

Jis pridūrė, kad nuo invazijos pradžios prieš savaitę žuvo apie 9 000 Rusijos karių, nors šio teiginio kol kas neįmanoma patikrinti. Rusija trečiadienį pranešė, kad 498 jos kariai žuvo per jau beveik savaitę besitęsiančią invaziją į Ukrainą.

V. Zelenskis socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad kalbėjosi su Kanados ministru pirmininku Justinu Trudeau ir padėkojo jam už „lyderystę įvedant sankcijas Rusijai“.

„Pabrėžiau būtinybę plėsti ribojančias priemones, – pridūrė jis. – Civilių gyventojų bombardavimas Ukrainoje turi būti nedelsiant sustabdytas.“

Naujose „Maxar Technologies“ darytose palydovinėse nuotraukose matyti, kokia žala buvo padaryta per Rusijos atakuotą Ukrainos sostinę Kijevą. Nuotraukos darytos vasario 28 dieną. Kol kas naujesnių nuotraukų bendrovė nepaskelbė, nes palydovams trukdo virš Ukrainos esantis tankių debesų sluoksnis.

Vienoje skelbiamoje  nuotraukoje užfiksuotas vakarų Kijevas. Matomi sugriauti pastatai, sunaikintos transporto priemonės.

Kitoje nuotraukoje, kaip teigia „Maxar Technologies“, matoma ilga eilė žmonių, laukiančių prie maisto prekių parduotuvės Kijeve.

Dar kitoje nuotraukoje užfiksuota žmonių eilė, laukianti pasienyje – ukrainiečiai čia laukia, kad galėtų pabėgti nuo karo į kaimynines šalis.

Palydovinėse nuotraukoje – žala Kyjivui

+2

Nauja apklausa, kurią cituoja pravda.ua, rodo, kad ukrainiečių viltis įveikti rusus auga. Apklausą atliko sociologinė tyrimų grupė „Reitingai“. Apklausos metų buvo apklausti 18 metų ir vyresni visuose Ukrainos regionuose gyvenantys ukrainiečiai, išskyrus Krymo ir Donbaso teritorijas. Iš viso apklausta 1200 respondentų.

Štai ką parodė apklausa:

• 88 proc. ukrainiečių mano, kad Ukraina gali atremti Rusijos puolimą. Šis pasitikėjimo rodiklis auga kiekvieną dieną. Kol kas tik 10 proc. šalies gyventojų netiki, kad pavyks apsiginti nuo Rusijos okupacijos.
• 98 proc. gyventojų palaiko Ukrainos ginkluotųjų pajėgų veiklą, 93 proc. – prezidentą V.Zelenskį, 84 proc. – vietos institucijų veiklą.
• 80 proc. gyventojų yra pasirengę ginklu ginti Ukrainos vientisumą. 2020 metais šis rodiklis siekė 59 proc.
• Parama stojimui į Europos Sąjungą (ES) ir NATO yra didžiausia per visą apklausų istoriją. Stojimą į ES palaiko 86 proc. gyventojų, prisijungimą prie NATO – 76 proc. Tyrėjai pastebi, kad palaikymas Ukrainos stojimui į ES ir NATO išaugo daugiau nei 20 proc.

Prasidėjus aštuntajai Rusijos plataus masto puolimo Ukrainoje dienai, šalies gyventojai ir toliau įnirtingai priešinasi įsiveržusioms pajėgoms.

„BBC News“ nepriklausomai patikrino toliau pateiktą filmuotą medžiagą.

Pietiniame Energodaro mieste civiliai gyventojai masiškai susirinko prie vietinės Zaporižios atominės elektrinės, siekdami atremti Rusijos pajėgas, skelbia BBC. 

„Neįleisime jų į didžiausią Europos elektrinę“, – kalba minią filmuojanti moteris. 

Iš dronų darytoje medžiagoje iš pietryčių Zaporižios regiono matyti, kaip Rusijos pajėgos atsitraukia. Įraše teigiama, kad kariai „grasino grįžti“.

Ukrainos pietryčiuose esančio Melitopolio gyventojai maždaug dvi valandas protestavo prieš Rusijos buvimą, skelbia BBC, remdamasis socialinių tinklų medžiaga. 

„Šie monstrai šaudė į orą ir bandė mus įbauginti, bet jie blogai paskaičiavo. Melitopolis yra Ukraina“, – rašoma tviteryje.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas teigia, kad šalies kariuomenė sėkmingai tvarkosi su karą pradėjusios Rusijos karių atakomis, tad atėjo metas didinti spaudimą iniciatyvą praradusiam priešui, rašo portalas UNIAN, remdamasis Gynybos ministerijos spaudos tarnybos informacija. 

„Rusija neatlaikė ir pradėjo pripažinti nuostolius. Tai įvyko dėl mūsų gynėjų didvyriškumo. Taip pat dėkojame informacinio fronto kovotojams, kurie pralaužė informacinę blokadą. Laikas didinti spaudimą priešui, kuris prarado iniciatyvą. Laikas pereiti prie visiško pasipriešinimo. Mūsų kariuomenė sėkmingai atremia rusų okupantų frontalines atakas. Mūsų specialieji daliniai – SDF, SBU specialiosios pajėgos ir Vyriausioji žvalgybos valdyba – veiksmingai naikina žygiuojančius Rusijos karius“, – sakė ministras.

Ukrainos gynybos ministerija feisbuke paskelbė, kad Rusija ir toliau patiria nuotolius dėl sėkmingai vykdomų oro atakų ir puikių priešlėktuvinės gynybos pajėgų.

„Kovo 2 d. kovinių lėktuvų Su-24M ir Su-25 įgulos iš oro patruliavo Ukrainos sausumos pajėgų dalinius, Kijevo, Sumų, Černigivo ir Charkivo regionuose išsklaidydamos Rusijos karinės technikos ir gyvųjų pajėgų kolonijas. Per dieną raketų „žemė-oras“ daliniai numušė tris priešo lėktuvus ir du priešo sraigtasparnius“, – nurodo ministerija. 

Ketvirtadienio naktį Kijevą sudrebino mažiausiai keturi galingi sprogimai.

Vieną iš jų užfiksavo „CBS News“ žurnalistai – sprogimas nugriaudėjo žurnalistui prieš kamerą pasakojant apie padėtį mieste.

BBC duomenimis, du sprogimai buvo girdėti miesto centre, kiti du – netoli metro stoties. Kijeve buvo įjungtos oro pavojaus sirenos.

Kaip naktį skelbė pravda.com.ua, viena iš Rusijos paleista raketa taikyta į Gynybos ministeriją, tačiau ji buvo numušta. Raketos nuolaužos nukrito netoli Pivardenio geležinkelio stoties. Manoma, kad per apšaudymą galėjo būti smarkiai pažeista šilumos tiekimo sistema. 

Nuo Rusijos agresijos pradžios iš Ukrainos jau pasitraukė daugiau kaip milijonas žmonių, pranešė Jungtinių Tautų komisaras.

Dauguma iš jų vyksta į Lenkiją, mažesnė dalis – į Vengriją, Slovakiją, Rumuniją, Moldovą.