Rusijos sausumos pajėgos Ukrainoje tapo reguliariųjų dalinių, kurių gretas papildė mobilizuoti kariai ir tie, kurie pasirašė karinės tarnybos sutartis, kad galėtų padengti savo šeimos skolas, mišraine. Likusią dalį sudaro nuteistieji ir nereguliarios savanorių formuotės, kurias globoja Gynybos ministerija.
Penki variantai
„Remdamasis turimais duomenimis ir šiuolaikinio karo istorija, manau, kad Rusijos okupuotoje Ukrainoje yra 150 000-200 000 vyrų, įskaitant paramos dalinius.
Vis dėlto, jei nuostolių lygis išliks praėjusių metų lygio, Kremliaus vadovybė turės nuspręsti, kaip gauti daugiau gyvosios jėgos. Kiekvienas iš penkių variantų susijęs su praktinėmis problemomis arba politine kaina“, – pastebi analitikas.
- 2024 m. verbuoti 20 000-30 000 karių per mėnesį, nepaisant to, kad neišvengiamai trūks nuteistųjų (dabar daugiausia mirusių arba sužeistų), kurie 2023 m. sudarė svarbiausią naujokų dalį;
- derybomis sumažinti nuostolius;
- Baltijos regione taikyti „eskalacijos už deeskalaciją“ metodą, siekiant priversti pradėti derybas;
- siųsti į frontą šiuo metu į karą neįtrauktus šauktinius karius; ir
- pradėti dar vieną mobilizacijos bangą.
Pastarasis variantas taip pat yra paskutinis – 2022 m. mobilizacija buvo labai nepopuliari Rusijos visuomenėje ir jos bus vengiama, nebent Kremlius manys, kad kitos pastangos neduoda rezultatų, sako ekspertas. Iki vasaros bus aišku, ar Rusijos vadovybė buvo priversta eiti šiuo keliu. Ketvirtoji alternatyva – jaunų šauktinių siuntimas – pažeistų V.Putino pažadą to nedaryti, nors ir išlieka įmanoma.
Kodėl yra tiek mažai karių? Juk gruodį Rusijos ginkluotųjų pajėgų personalo limitas buvo padidintas iki 1 320 000 nuo 1 150 628 metų pradžioje.
Remiantis naujausiais oficialiais pareiškimais, 2023 m. į karinę tarnybą buvo pritraukta apie 490 000 sutartininkų ir savanorių bei 244 000 mobilizuotų karių.
Nors Vladimiras Putinas yra sakęs, kad kovos zonoje yra „daugiau kaip 600 000 žmonių“, labai tikėtina, kad „žmonės“ apima ir civilius Rusijos gyventojus, įskaitant valstybės tarnautojus ir pan.
„Pirmiausia reikia išsiaiškinti, su kuo galima palyginti visą oficialiai deklaruojamą dabartinį Rusijos karių skaičių. Pavyzdžiui, didžiausias sovietų pajėgų Afganistane skaičius buvo apie 109 000 karių, iš jų 106 000 sovietų kariškių. Iš šio skaičiaus apie 74 000 kariškių priklausė koviniams daliniams (apie 70 proc.). Toliau reikia įvertinti dabartinę kariuomenės sudėtį.
Apskaičiuota, kad karių su sutartimis skaičius siekia 490 000 vyrų, įskaitant apie 50 000 praporščikų, tarnaujančių dvejus ar daugiau metų. Tačiau yra daug nežinomųjų, pavyzdžiui, ar į šį skaičių įskaičiuota 40 000-50 000 kadetų, kiek karių vyriausybė privertė pratęsti kontraktus ir kiek jų žuvo ar buvo sužeista“, – sako ekspertas.
Yra žinoma, kad tarp pagal sutartis tarnaujančių karių skaičius apima ir kalinius. Jie 2023 m. buvo įdarbinti „Storm Z“ ir „Storm V“ daliniuose, o bendras jų skaičius tikriausiai viršija 100 000. Palyginimui, „Wagner“ grupė 2022 m. birželio-gruodžio mėn. užverbavo 50 000 kalinių (daugelis jų yra žuvę, o likusieji buvo įtraukti į oficialius dalinius).
2021 m. sausio mėn. Rusijoje iš viso buvo 466 000 kalinių, iš jų 40 000-45 000 moterų. Spalio mėn. šis skaičius smarkiai sumažėjo iki 266 000. Didelė, bet nežinoma dalis jų sutiko atlikti karinę tarnybą. Be to, Gynybos ministerijos valdomuose daliniuose buvo 20 000 ar daugiau karių savanorių.
Taip pat yra du kartus užskaitytų tarnaujančių pagal sutartis. Tiek kaliniai, tiek savanoriai privalėjo po šešių mėnesių pasirašyti tolesnes sutartis arba po kelių mėnesių buvo automatiškai perrašomi, o tai reiškia, kad kai kurie iš jų 2023 m. buvo įskaičiuoti du kartus kaip kontraktininkai.
Iš tiesų ne 490 tūkst., o tik 300-350 tūkst. realiai tarnaujančių
„Iš viso, mano skaičiavimais, yra 200 000 samdomų kareivių, seržantų ir praporščikų, kurie jau buvo karinėse pajėgose, taip pat bent kelios dešimtys tūkstančių kalinių ir dešimtys tūkstančių savanorių. Iš viso gauname 300 000-350 000 iš deklaruojamų 490 000 kontraktinių karių, kurie iš tikrųjų tarnauja“, – sako ekspertas Pavelas Luzinas.
O kaip dėl nuostolių? JAV ir Didžiosios Britanijos žvalgyba konservatyviai vertina, kad 2023 m. pabaigoje buvo 315 000-320 000 žuvusių ir sužeistų karių ir samdinių, o 2022 m. pabaigoje – daugiau nei 100 000.
Bendras Rusijos ginkluotųjų pajėgų personalo skaičius 2022 m. išvakarėse siekė tik apie 750 000, t. y. apie 20 000 mažiau nei 2016-2017 m., kai jų buvo 770 000, dėl neigiamų demografinių tendencijų.
„Todėl visos 2023 m. verbavimo pastangos ir dalinė mobilizacija 2022 m. rudenį leido Rusijai atkurti ginkluotųjų pajėgų kiekį, bet ne kokybę. Nuostoliai reiškia, kad Rusijos sausumos kariuomenės organizacinis vientisumas ir mokymas labai pablogėjo.
Norint kovoti kare ir malšinti nuolatinį sukilimą Ukrainoje, reikia daugiau karių, tačiau Rusijos ginkluotosios pajėgos yra akivaizdžiai „pertemptos“, – pastebi ekspertas.
Pasak jo, 2023 m. birželį, per „Wagner“ grupės maištą, buvo aišku, kad Rusijos regionuose netoli Ukrainos sienų nėra didelės atsargos karių koncentracijos, išskyrus kai kuriuos kovinės paramos dalinius ir, žinoma, oro bazes bei kitas karines šakas. Beveik visi Rusijos kovinio pajėgumo ir kovinės paramos daliniai dislokuoti okupuotoje Ukrainoje.
Taigi, kas laukia? – klausia jis.
Jei taikys kruviną metodą kaip Avdijivkoje, reikės 30 tūkst. naujų karių per mėnesį
Rusijos politinė vadovybė turi rasti naujų žmogiškųjų išteklių. Šis sprendimas priklausys nuo daugelio veiksnių.
Pirma, jei vidutiniai nuostoliai išliks tokie patys kaip 2023 m., Rusijai per mėnesį reikės pritraukti bent 20 000 naujų karių / savanorių. Tačiau jei ji sieks vykdyti daugiau puolamųjų operacijų, taikydama tokį pat kruviną metodą kaip Avdijivkoje, šis skaičius padidės iki maždaug 30 000 per mėnesį.
„Tai nebus lengva. Rusijos kalėjimuose yra nemažai gamyklų, o joms reikia darbo jėgos. Tai reiškia, kad kariuomenė negalės įdarbinti tokio pat skaičiaus žmonių kaip 2023 m. Sumažėjus šiam šaltiniui, galimybė įdarbinti pakankamą „patrankų mėsos“ kiekį atrodo sunkesnė.
Antra, Rusija palankiai vertintų laikiną atokvėpį nuo karo arba bent jau jo intensyvumo sumažinimą derybomis. Vasario mėnesį V.Putinas dukart aptarė savo derybų sąlygas, dėl visa ko dar kartą pasitelkdamas branduolinį šantažą. Bet kokia pauzė leistų restruktūrizuoti ir atkurti kariuomenės gyvybingumą bei sumažinti verbavimo krizę“, – sako analitikas.
Trečia, yra iš pažiūros paprasta galimybė siųsti šauktinius, kurie oficialiai nedalyvauja.
Nereikėtų nuvertinti tiesioginio susidūrimo su NATO perspektyvos
Pernai vieneriems metams buvo pašaukta 277 000 Rusijos vyrų. Dalis jų pasirašė sutartis, o šiemet vyks naujos pavasario ir rudens šaukimo kampanijos. Jie lieka Rusijoje tik Kremliaus nuožiūra. Šauktiniai teisėtai gali būti siunčiami į mūšio lauką jau po keturių mėnesių karinės tarnybos, pastebi ekspertas.
„Be to, nuo kovo 1 d. Pietų karinės apygardos išplėtimas į okupuotas Ukrainos teritorijas reiškia, kad šauktiniai gali būti lengvai perkeliami į bet kurią apygardos dalį be visuomenės dėmesio. Tas pats pasakytina ir apie Leningrado karinės apygardos, kuri taptų bet kokių karinių veiksmų Baltijos regione atspirties tašku, atkūrimą. Atsižvelgiant į paradoksalų Rusijos tikėjimą „eskalacija už deeskalaciją“, nereikėtų nuvertinti tiesioginio susidūrimo su NATO perspektyvos“, – įspėja P.Luzinas.
„Tokia agresija galėtų būti vykdoma net ir be masinės mobilizacijos, bent jau iš pradžių. Tiesa, šauktiniai yra prastai apmokyti, tačiau tokie yra ir mobilizuoti kariai bei kaliniai; be to, šauktiniai yra jaunesni, o tai yra didelis privalumas.
Tačiau tai nebūtų Rusijos karinės vadovybės mėgstamas metodas. Ji mieliau spaudžia šauktinius tapti samdomais kariais. Tikimasi, kad 2024 m. toks spaudimas didės“, – sako ekspertas.
Vis dėlto galiausiai to gali nepakakti, kad būtų suteikta reikiamos darbo jėgos. Jei iki vasaros skaičius nesusidarys ir (arba) koviniai nuostoliai bus didesni, nei tikėtasi, Kremlius turės nedaug galimybių, nors jam trūksta jaunesniųjų karininkų ir seržantų, kurie galėtų mokyti ir vadovauti naujokams.
„Visa tai neturėtų nustebinti ar pakeisti Ukrainos rėmėjų iš Vakarų skaičiavimų. Su Rusija negalima derėtis ar jai nuolaidžiauti. Rusijos grėsmę Ukrainai ir Vakarams galima pašalinti tik karine jėga“, – apibendrina analitikas.
