Rusai atakavo kraujo perpylimo centrą Ukrainoje, yra žuvusių

Sekmadienio naujausias žinias sekite čia.

Per prieš kelias valandas surengtą masinę raketų ataką rusų užpuolikai ypač smogė Zaporižios „Motor Sich“ gamyklai. Kai kurias raketas numušė priešlėktuvinės gynybos pajėgos.

„Šiandien įvyko dar viena Rusijos raketų ataka prieš mūsų valstybę“, – sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per tradicinį vakaro vaizdo pranešimą.

Valstybės vadovas pabrėžė, kad ir kiek tokių Rusijos atakų bebūtų, jos priešui nieko neduos.

„Mes ginsime Ukrainos, visų mūsų žmonių laisvę. Rusija negalės pakeisti tarptautinės teisės teroru, krizėmis ar bet kokiais bauginimais“, – pabrėžė V.Zelenskis.

Saudo Arabija šeštadienį surengė derybas dėl karo Ukrainoje, kurios, kaip prognozavo Kyjivas, dėl įvairių dalyvaujančių šalių turėjo būti nelengvos.

Susitikimas Džidoje, kuriame, pasak jį organizavusios Ukrainos, turėjo dalyvauti beveik 40 šalių – bet ne Rusijos – atstovai, šeštadienio vakarą baigėsi po kelias valandas trukusių delegacijų pareiškimų ir ilgos diskusijos už uždarų durų, sakė dalyviai.

Jų teigimu, kaip ir tikėtasi, neturėtų būti paskelbta jokia galutinė deklaracija, bet kai kurios delegacijos planuoja dvišalius susitikimus sekmadienį.

Organizatoriams pavyko suburti įtakingo besivystančių šalių ekonominio bloko BRICS, kuriam priklauso ir Rusija, keturių narių – Brazilijos, Indijos, Kinijos ir Pietų Afrikos – atstovus.

Vis dėlto Brazilijos delegacijos vadovas, patarėjas užsienio politikos klausimais Celso Amorimas pabrėžė, kad bet kokiose realiose derybose turi dalyvauti visos šalys, įskaitant Rusiją, rodo naujienų agentūros AFP matyta jo pareiškimo kopija.

„Nors Ukraina yra didžiausia auka, jei mes tikrai norime taikos, turime kokia nors forma įtraukti į šį procesą Maskvą“, – sakė jis.

Ukraina prieš susitikimą tikėjosi įtampos.

„Prognozuoju, kad pokalbis nebus lengvas, bet tiesa mūsų pusėje“, – penktadienį sakė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.

„Dėl daug ko nesutariame, girdime daug pozicijų, bet svarbu pasidalyti savo principais, – sakė delegacijai derybose vadovavęs A.Jermakas. – Mūsų užduotis suvienyti visą pasaulį aplink Ukrainą.“

Kyjivas savo 10 punktų taikos planą anksčiau yra apibūdinęs kaip apimantį Ukrainos teritorinio vientisumo atkūrimą, Rusijos karių išvedimą, visų belaisvių paleidimą, tribunolą už agresiją atsakingiems asmenims ir saugumo garantijas Ukrainai.

Rusija yra sakiusi, bet kokiose derybose reiktų atsižvelgti į „naują teritorinę tikrovę“.

Šeštadienį Ukrainos gynėjai atrėmė dar vieną rusų puolimą keliomis kryptimis vienu metu ir neleido rusams pasistūmėti rytiniame fronte.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, per dieną įvyko 30 kovinių susirėmimų.

Pranešama apie sprogimus keliuose miestuose, įskaitant Kyjivą ir Zaporižią, kuriuose paskelbti pavojaus signalai.

Ukraina teigia, kad Rusija apšaudo miestus balistinėmis ir Kh-47M2 „Kinžal“ raketomis, o kai kuriuose pranešimuose nurodoma, kad Rusijos pajėgos šaudo raketomis iš Baltarusijos teritorijos.

Rusija griežtai smerkia tai, ką laiko Ukrainos „teroristiniu išpuoliu“ prieš vieną iš jos laivų Kerčės sąsiauryje, ir žada atsakyti bei nubausti atsakingus asmenis, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova, rašo „The Guardian“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Marija Zacharova

„Kyjivo režimas, nesulaukdamas Vakarų šalių ir tarptautinių organizacijų pasmerkimo, aktyviai taiko naujus teroristinius metodus, šį kartą Juodosios jūros vandenyse.

Tokiems barbariškiems veiksmams negali būti jokio pateisinimo, jie neliks be atsako, o jų autoriai ir vykdytojai neišvengiamai bus nubausti“, – sako karą pradėjusios šalies atstovė.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Rusija šeštadienį paskelbė pasiuntusi naikintuvą Su-30, kad „užkirstų kelią Rusijos valstybinės sienos pažeidimui“, kurį virš Juodosios jūros esą ketino įvykdyti JAV karinis dronas „Reaper MQ-9“.

„Rusijos naikintuvui artėjant, užsienio žvalgymo dronas apsisuko“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pareiškime.

Jame priduriama, kad rusų lėktuvas saugiai sugrįžo į savo oro bazę, o siena nebuvo pažeista.

Ministerija teigė, kad minimas dronas priklauso JAV oro pajėgoms.

Incidentai su rusų ir Vakarų orlaiviais virš Juodosios ir Baltijos jūrų pastaraisiais mėnesiais padažnėjo, Maskvai tęsiant savo karą Ukrainoje.

Kovo viduryje virš Juodosios jūros su rusų naikintuvu susidūrus ir sudužus kitam JAV dronui „Reaper“, įtampa tarp Maskvos ir Vašingtono išaugo.

Gegužę Maskva pareiškė, kad vieną savaitę virš Baltijos jūros per du atskirus incidentus perėmė keturis JAV strateginius bombonešius.

Rusija taip pat sako perėmusi prancūzų, vokiečių, lenkų ir britų orlaivių.

Saudo Arabijoje prasidėjo susitikimas Ukrainos „taikos formulės“.

Raudonosios jūros pakrantės mieste Džidoje vyksiantis patarėjų nacionalinio saugumo klausimais ir kitų pareigūnų susitikimas rodo, kad Rijadas yra „pasirengęs savo geranoriškomis pastangomis prisidėti prie nuolatinę taiką užtikrinančio sprendimo“, penktadienį teigė oficialioji Saudo Arabijos spaudos agentūra (SPA).

Anot su pasirengimu renginiui susipažinusių diplomatų, kvietimai buvo išsiųsti maždaug 30 šalių, tačiau Rusijos tarp jų nebuvo.

Iš Baltarusijos Baranovičių aerodromo šeštadienį po pietų išskrido devyni Rusijos naikintuvai Su-34 ir Su-30SM, pranešė karinę veiklą šalyje stebinti grupė „Belarusian Hajun“.

13 val. 30 min. pakilę naikintuvai perskrido Magiliavo sritį ir krito Rusijos sieną, sakoma pranešime. Jame pažymima, kad dauguma šių lėktuvų Baltarusijoje buvo 202 dienas.

„Maždaug 14 val. iš Mačuliščų taip pat pakilo Rusijos oro ir kosmoso pajėgų Mi-24; mūsų duomenimis, [tai] paskutinis Rusijos oro ir kosmoso pajėgų aviacijos grupės sraigtasparnis, buvęs Mačuliščuose“, – sakoma „Belarusian Hajun“ pranešime.

Anksčiau skelbta, kad ryte iš Mačuliščų aerodromo išskrido ir Baltarusijos teritoriją paliko 10 Rusijos karinių sraigtasparnių: keturi Mi-8 ir šeši Mi-24.

Naktį Juodojoje jūroje, netoli Kerčės sąsiaurio, jūriniu dronu atakuotas Rusijos tanklaivis rodo, kad Kyjivas yra pasirengęs atakuoti Maskvai itin svarbų naftos eksportą, rašo JAV leidinys „Politico“.

„Naktį Juodojoje jūroje įvykdyta jūrinio drono ataka prieš Rusijos tanklaivį signalizuoja apie galimą naują Ukrainos karo frontą, nes Kyjivas pateikė iki šiol stipriausią signalą, kad yra pasirengęs atakuoti Maskvai itin svarbų naftos ir degalų tiekimą“, – rašoma straipsnyje.

Publikacijos autoriai pažymi, kad išpuolis prieš tanklaivį prie Kerčės įvyko praėjus vos dienai po to, kai kitas jūrinis dronas nusitaikė į Rusijos karinių jūrų pajėgų bazę netoli Novorosijsko uosto ir smarkiai apgadino ten esantį karo laivą.

Nuo dvidešimtojo amžiaus pradžios žmonės kariauja ore, o žemės ir vandens stichijos kovos lauku tapo tūkstantmečius atgal. Šiandien Ukrainoje stebime senųjų karų taktikas ir strategijas, tik Pirmojo pasaulinio karo aerofotografijas su žemės kūną išvagojusiomis apkasų gyslomis keičia panašūs vaizdai filmuojami dronais.

„Scanpix“/AP nuotr./Ukrainos jūrų dronas

Jūroje gi niekas nebeima priešininko laivų abordažu, stambaus kalibro artilerija nedaužo besiginančios šalies pakrantės fortų.

Kovos gretose atsiranda dronai – tyliai, kartais su nemenku ūžesiu sklendžiantys ne ore, o vandens paviršiuje, arba panyrantys žemiau regėjimo lauko.

Ukrainos jūrų dronai penktadienį Rusijos Novorosijsko uostą prie Juodosios jūros.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Rusija šeštadienį pareiškė užėmusi gyvenvietę Ukrainos šiaurės rytuose, kur Kyjivas pranešė apie padažnėjusius išpuolius.

„Kupjansko apylinkėse dėl kompetentingų ir profesionalių Vakarų vadovybės karinių dalinių veiksmų buvo išlaisvinta Novoselivkos gyvenvietė“, – platformoje „Telegram“ teigė Rusijos gynybos ministerija.

Ji pridūrė, kad „puolamosios operacijos plačiame fronte (...) pagerino [Rusijos pajėgų] padėtį“.

Penktadienį Ukrainos kariuomenė pranešė, kad susiduria su vis daugiau išpuolių rytuose.

„Padaugėjo priešo išpuolių. Vyksta smarkios kovos“, – „Telegram“ sakė kariuomenės atstovė Hana Maliar.

Ji teigė, kad Rusijos kariai siekia pritraukti ukrainiečių išteklius į šią teritoriją, kol Ukraina tęsia kontrpuolimą pietuose.

„Kupjansko sektoriuje priešas užsibrėžė tikslą susigrąžinti praėjusį rudenį prarastas teritorijas“, – sakė H.Maliar.

2022 metų vasaros pabaigoje ir rudenį Ukraina greitomis kontrpuolimo operacijomis atkovojo teritorijų aplink pietų Chersoną ir šiaurės rytų Charkivą.

Birželį Ukraina pradėjo dar vieną puolimą, tačiau dabar susiduria su gerai įtvirtintomis rusų gynybinėmis pozicijomis, kurios buvo kuriamos kelis mėnesius.

Liepos pabaigoje Rusija pranešė, kad užėmė Serhijivkos kaimą rytiniame Donecko regione.

Ukraina šešių Rusijos uostų Juodojoje jūroje akvatorijas paskelbė karinės grėsmės zona, o tai de facto reiškia, kad į jas draudžiama įplaukti civiliams laivams.

Atitinkamą įspėjimą paskelbė Ukrainos valstybinė hidrografijos tarnyba.

„Karinė grėsmė. Anapos, Novorosijsko, Gelendžiko, Tuapsės, Sočio ir Tamanės uostų vidinių ir išorinių reidų akvatorija“, – rašoma įspėjime.

Socialiniuose tinkluose plinta vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas momentas, kai Ukrainos jūrų dronas smogia į Rusijos tanklaivį.

Britų leidinys „The Guardian“ rašo, kad kol kas negalima patvirtinti, kad šis vaizdo įrašas yra iš nakties atakų.

Pasak „The New York Times“ analitikų, šį savaitgalį Saudo Arabijoje vyksiančiame susitikime Ukraina vėl bandys užsitikrinti dešimčių šalių paramą – tai bus platesnės kampanijos, kuria siekiama susilpninti Rusiją artimiausiais mėnesiais, pradžia.

Ukraina ir Saudo Arabija pakvietė maždaug 40 šalių diplomatus į derybas Raudonosios jūros Džidos uoste. Tarp jų yra Kinija, Indija, Brazilija, Pietų Afrika ir kai kurios naftos turtingos Persijos įlankos valstybės, kurios karo metu stengėsi palaikyti gerus santykius tiek su Ukraina, tiek su Rusija.

„The New York Times“ analitikų teigimu, šis susitikimas yra atspirties taškas tam, kas artimiausiais mėnesiais turėtų tapti pagrindiniu Ukrainos diplomatiniu žingsniu bandant „parklupdyti“ Rusiją.

Pabrėžiama, kad šis susitikimas vyksta „Ukrainai lemtingu laikotarpiu“.

Nors fronte vyksta įnirtingos kovos, Volodymyras Zelenskis trečiadienį savo diplomatams sakė, kad padėtis „taps dar sudėtingesnė, nes artimiausiais mėnesiais spaudimas išspręsti konfliktą derybų keliu tikriausiai dar labiau sustiprės“.

Džidoje, be kita ko, dalyvaus neutralios šalys, kurios norėtų, kad karas baigtųsi, atsižvelgiant į „jo sukeltus ekonominius sunkumus“.

Ukrainos saugumo tarnybos šaltinis BBC sakė, kad šeštadieninė dronų ataka buvo vykdoma kartu su Ukrainos kariniu jūrų laivynu.

Pasak šaltinių, buvo panaudota 450 kg trotilo sprogmenų, kurie sukėlė sprogimus, per kuriuos nukentėjo Rusijos tanklaivis.

Laikraštis „Financial Times“ teigė, kad ši ataka buvo „naujausias iš drąsių smūgių, kurie rodo, kad Kijevas vis agresyviau ir veiksmingiau naudoja bepilotes transporto priemones“.

Saudo Arabija šeštadienį surengs derybas dėl karo Ukrainoje, taip parodydama savo diplomatinę galią, nors lūkesčiai dėl to, ką pavyks pasiekti per šį susitikimą, yra nedideli.

Raudonosios jūros pakrantės mieste Džidoje vyksiantis patarėjų nacionalinio saugumo klausimais ir kitų pareigūnų susitikimas rodo, kad Rijadas yra „pasirengęs savo geranoriškomis pastangomis prisidėti prie nuolatinę taiką užtikrinančio sprendimo“, penktadienį teigė oficialioji Saudo Arabijos spaudos agentūra (SPA).

Anot su pasirengimu renginiui susipažinusių diplomatų, kvietimai buvo išsiųsti maždaug 30 šalių, tačiau Rusijos tarp jų nebuvo.

Plačiau skaitykite čia.

Ukrainos saugumo tarnybos vadovas Vasilijus Maliukas pažymi, kad dronų atakos prieš Rusijos laivus yra teisėtos, nes jos vykdomos Ukrainos teritoriniuose vandenyse, kuriuos laikinai yra okupavusi Rusija.

„Rusai turėtų pasinaudoti vienintele galimybe – palikti Ukrainos teritorinius vandenis ir mūsų žemę. Ir kuo greičiau jie tai padarys, tuo geriau jiems“, – pabrėžė V.Maliukas.

Jis taip pat išreiškė įsitikinimą, kad Ukraina šiame kare absoliučiai nugalės Rusiją kaip priešą.

Šeštadienio rytą visuose Ukrainos regionuose paskelbta oro pavojaus signalas.

Ukrainos jūrų bepiločio lėktuvo smūgis Rusijos karinių jūrų pajėgų desantiniam laivui „Olenegorskij Gorniak“ Novorosijsko uoste yra „reikšmingas smūgis“ Maskvos Juodosios jūros laivynui, pareiškė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.

Naujausioje žvalgybos informacijoje ministerija teigia, kad laivas „beveik neabejotinai patyrė rimtą žalą“ per rugpjūčio 3-4 d. ataką ir „yra didžiausias rimtai apgadintas ar sunaikintas Rusijos karinis laivas nuo kreiserio „Moskva“ nuskandinimo 2022 m. balandžio 13 d.“.

„Tai didelis smūgis“, – sakė ministerija.

Ukrainos gynybos viceministrė Hanna Maliar sako, kad tęsiasi „itin įnirtinga kova“ ilgą laiką Rytų Ukrainos mieste Bachmute, o Ukrainos pajėgos „lėtai, bet užtikrintai“ veržiasi į pietus nuo miesto ir užsitikrina pozicijų kontrolę šiaurėje.

„Rusai meta daug pajėgų į Bachmuto sritį“, – sakė ji per nacionalinę televiziją.

Saudo Arabijoje šį savaitgalį prasidėsiančios derybos dėl taikaus susitarimo, kaip užbaigti Rusijos karą Ukrainoje, bus sunkios, tačiau Kyjivas tikisi įtikinti daugiau šalių palaikyti savo taikos formulę, sakė Ukrainos delegacijos vadovas.

Ukraina ir jos sąjungininkės tikisi, kad vyksiančiame nacionalinio saugumo patarėjų ir kitų aukšto rango pareigūnų susitikime iš maždaug 40 šalių, bet ne Rusijos, bus susitarta dėl pagrindinių principų, kaip užbaigti karą, rašo „The Guardian“.

Į forumą neįtraukta Rusija, tačiau Kremlius pareiškė, kad „stebės“ susitikimą. Kinija, palaikanti tvirtus ryšius su Rusija, penktadienį pareiškė, kad į derybas atsiųs specialųjį pasiuntinį Eurazijos reikalams Li Hui.

Ukrainos, Rusijos ir tarptautiniai pareigūnai teigia, kad šiuo metu nėra jokių perspektyvų surengti tiesiogines taikos derybas tarp Ukrainos ir Rusijos, nes karas ir toliau vyksta, o Kyjivas kontrpuolimu siekia atgauti teritoriją.

Tačiau Ukraina pirmiausia siekia sukurti didesnę diplomatinės paramos koaliciją.

Ukrainos saugumo tarnyba surengė specialią operaciją, kurios metu buvo susprogdintas didelis Rusijos naftos tanklaivis SIG, rašo ukrainiečių žiniasklaida.

Specialioji operacija buvo vykdoma pasitelkus antžeminį droną, pripildytą 450 kg trotilo.

Šią specialiąją operaciją SBU kartu su karinėmis jūrų pajėgomis vykdė Ukrainos teritoriniuose vandenyse.

Per praėjusią parą Ukrainos gynybos pajėgos likvidavo 620 rusų įsibrovėlių, taip pat 32 artilerijos vienetus – tai didžiausias sugadintos technikos skaičius per dieną per pastarąsias tris savaites.

Kremlius ir toliau išreiškia nenorą grįžti prie Juodosios jūros grūdų iniciatyvos, rašoma Karo studijų instituto (ISW) karo apžvalgoje..

ISW primena, kad rugpjūčio 4 dieną Kremlius paskelbė bendrą pareiškimą oficialiu pavadinimu „Afrikos taikos iniciatyva“. Prieš pareiškimą liepos 28 dieną įvyko Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimas su Afrikos lyderiais.

Dokumente teigiama, kad Afrikos lyderiai paragino imtis konkrečių veiksmų, kad būtų pašalintos kliūtys rusiškų grūdų ir trąšų eksportui, taip pat Europos uostuose įstrigusių 200 000 tonų rusiškų trąšų transportavimas ir pristatymas į Afrikos šalis.

„Šie skambučiai rodo, kad Afrikos lyderiai palaiko Rusijos sąlygas atgaivinti Juodosios jūros grūdų iniciatyvą“, – pabrėžė instituto analitikai.

JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas rugpjūčio 4 d. pareiškė, kad Jungtinės Valstijos ir toliau darys „viską, kas būtina“, kad Rusijos Federacija galėtų eksportuoti maistą į pasaulio rinką, jei bus pasirengusi atgaivinti „grūdų susitarimą“ ir leisti Ukrainai saugiai eksportuoti grūdus per Juodąją jūrą.

Reaguodamas į A.Blinkeno pareiškimą, Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas sakė, kad kai tik valstybės įvykdys Rusijos Federacijos sąlygas, „susitarimas bus nedelsiant atkurtas“.

„Šie pareiškimai nesuteikia aiškaus supratimo, ar Rusijos Federacija ketina prisijungti prie Juodosios jūros grūdų iniciatyvos ir siekia priversti Vakarus panaikinti savo eksporto apribojimus“, – reziumavo ISW.

Rusijos Kursko srities gubernatorius Romanas Starovoitas „Telegram“ skelbia, kad atakuotas Rylsko mieste – dronai apgadino 2 administracinius pastatus, nuo sprogimų išdužo bažnyčio langai.

Nurodoma, kad atakų metu niekas nenukentėjo.

Pats R.Starovoitas aiškina, kad atakas surengė Ukraina.

Kryme naktį taip pat buvo girdėti sprogimai.

„Telegram“ skelbiama, kad sprogimus girdėjo Kerčės gyventojai, o okupacinė valdžia nurodė, kad yra atakos tikimybė ant Krymo tilo.

Rusijos naujienų agentūra TASS rašė, kad dėl galimos atakos tiltu sustabdytas eismas.

Vėliau paaiškėjo, kad atakos metu atakų metu buvo kliudytas rusų tankeris „Sig“. Apie tai plačiau skaitykite čia.