Karas Ukrainoje skatina LGBTQ+ teisių pripažinimą, sako aktyvistai

Tai teisinis statusas, kurį draudžia Ukrainos konstitucija, tačiau jis atsidūrė dėmesio centre po to, kai prieš metus Rusija įsiveržė į šalį, ir ukrainiečiai, įskaitant LGBTQ+ bendruomenės narius, masiškai ėmė rašytis į kariuomenę.

„Kol kas teisiškai negaliu sakyti, kad turiu sutuoktinį, bet mes to siekiame“, – sakė M.Milovanovas, o ant jo rankovės buvo vienaragio raištis, kurį nešioja kai kurie kariuomenėje tarnaujantys LGBTQ+ bendruomenės nariai.

Toks teisinių ryšių nebuvimas D.Gavriliukui reiškia, jog jis negarantuotas, kad sulauks pranešimo, jei M.Milovanovas būtų sužeistas ar žūtų, nekalbant jau apie kitas teises, kurias turi tarnybos narių sutuoktiniai.

Tačiau nusivylimas šia nelygybe ir Ukrainos siekis sutvirtinti ryšius su Vakarais skatina postūmį priimti naujus įstatymus ir didina pritarimą LGBTQ+ žmonių teisėms, sako aktyvistai ir rodo naujausios apklausos.

Tiek M.Milovanovas, tiek 31 metų D.Gavriliukas, dirbantis nevyriausybinėje grupėje „Ukrainos LGBT kariai už lygias teises“, pasirašė praėjusių metų birželį piliečių inicijuotą peticiją, kuria raginama įteisinti tos pačios lyties asmenų santuokas.

Pateiktas Partnerystės įstatymo projektas

Jie buvo vieni iš daugiau nei 25 000 pasirašiusiųjų – toks skaičius užtikrino, kad pasiūlymas bus pateiktas prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.

Jis nurodė vyriausybei paspartinti darbą, susijusį su civilinės partnerystės teisėkūros sprendimu, nes, esant dabartinei karo padėčiai, Konstitucijos keisti negalima.

Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatė Ina Sovsun antradienį pranešė pateikusi registruoti Partnerystės įstatymo projektą.

Savo pranešime socialiniame tinkle „Facebook“ ji pažymėjo, kad Ukrainai kovojant su įsiveržusios Rusijos kariais, jos pajėgose yra tūkstančiai LGBTQ+ asmenų, bet jų teisės iki galo neužtikrinamos.

„AP“/„Scanpix“/Asociatyvi nuotr.

„Specialiųjų operacijų pajėgos, teritorinė gynyba, Dešinysis sektorius, Nacionalinė gvardija, priešlėktuviniai raketų daliniai, oro žvalgyba, paramedikai. LGBT ukrainiečiai ir ukrainietės gina Ukrainą įvairiuose ginkluotųjų pajėgų daliniuose, tipuose ir šakose. Kiekvieną dieną jie rizikuoja savo gyvybe ir sveikata lygiai taip pat kaip ir kiti“, – sakė I.Sovsun.

Pranešime ji nurodė, kad kartu su komanda devynis mėnesius rengė Partnerystės įstatymo projektą, tarėsi dėl jo su nevyriausybinėmis organizacijomis, LGBTQ+ kariais.

„Partnerystė yra nauja institucija tiems, kurie negali ar nenori tuoktis. Tuo gali pasinaudoti kariškiai ir civiliai, tos pačios ir skirtingų lyčių poros“, – sakė Ukrainos Aukščiausiosios Rados narė ir pridūrė esanti įsitikinusi, kad visuomenė pribrendo „išsivaduoti iš rusiškų pančių ir sovietinės pasaulėžiūros“.

„Karšta politinė tema“

Neseniai atliktos apklausos patvirtina, kad siekis įteisinti tos pačios lyties asmenų santuokas sulaukia žymaus palaikymo.

Ukrainos sociologinių tyrimų grupė „Reitinh“ išsiaiškino, kad vasarį gyventojų, teigiamai arba neutraliai vertinančių LGBTQ+ asmenis, dalis padidėjo nuo 53 proc. iki 64 proc., palyginti su 2021-ųjų rugpjūčiu.

Sausio mėnesį JAV įsikūrusio Nacionalinio demokratijos instituto (NDI) atlikta apklausa parodė, kad 58 proc. ukrainiečių pritaria tam, kad LGBTQ+ asmenys turėtų tokias pačias teises kaip ir heteroseksualūs asmenys, o 56 proc. pasisako už tai, kad LGBTQ+ asmenų civilinė partnerystė būtų įteisinta.

„AP“/„Scanpix“/Asociatyvi nuotr.

Ukrainos nacionalinio LGBTI konsorciumo politikos ir teisės aktų koordinatoriaus Sviatoslavo Šeremeto nuomone, klausimas yra ne ar bus įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė, bet kada ji bus įteisinta.

Jis atkreipė dėmesį į teisės aktus, kuriuos vyriausybė svarstė dar prieš invaziją, sakydamas, kad šis klausimas tapo „karšta politine tema“.

Kadangi vis daugiau ukrainiečių pritaria tos pačios lyties asmenų civilinei partnerystei, „valdžios institucijos dabar turi laisvas rankas“, sakė S.Šeremetas, ilgametis aktyvistas, kuris jau 17 metų gyvena su savo partneriu.

Jis pridūrė, kad pažanga pasiekta per dešimtmečius kruopščių pastangų, dažnai susiduriant su įnirtingu krikščioniškų vertybių ir tradicinių papročių besilaikančios visuomenės pasipriešinimu.

Be to, kai kuriuose sluoksniuose vis dar jaučiamas tvirtas pasipriešinimas. NDI apklausos duomenimis, tik 44 proc. žmonių nori, kad santuokas galėtų sudaryti tos pačios lyties poros, o 30 proc. pritaria tam, kad tokios poros galėtų įsivaikinti.

Tačiau dėl invazijos tokie vidiniai nesutarimai tapo antraeiliais, palyginti su išorine grėsme, teigiama „Reitinh“ tyrime.

Aktyvistai nurodo, kad Ukrainos siekis įstoti į Europos Sąjungą yra dar viena paskata priimti naujus teisės aktus, nes Kyjivas turi atitikti žmogaus teisių kriterijus, taip pat ir susijusius su LGBTQ+ asmenimis.

„Įstatymas mūsų nemato“

Pasipriešinimas Rusijos įtakai taip pat paskatino ukrainiečius atmesti tam tikras „tradicines vertybes“, už kurias pasisako Maskva, suvaržiusi LGBTQ+ teises, teigia aktyvistai.

„Žmonės nenori jokių sąsajų su Rusija, net savo idėjomis“, – sakė Edward Reese iš Ukrainos LGBTQ+ eitynes rengiančios organizacijos „KyivPride“ komunikacijos komandos.

Pasak E.Reese, „karas iš tiesų pakeitė ukrainiečių požiūrį į žmogaus teises, nes žmonės, pamatę LGBTQ+ karius, pradėjo matyti jų problemas“.

„AFP“/„Scanpix“/Asociatyvi nuotr.

Tačiau dar laukia ilgas kelias – tai labai jaučia LGBTQ+ kariai, pavyzdžiui, aštuonerius metus santykius puoselėjantys Oleksandras Žuganas ir jo nebinarinės lyties tapatybės partneris, kurie kitą dieną po Rusijos invazijos prisijungė prie Teritorinės gynybos pajėgų.

„Dauguma žmonių tik bunda ir pamato aplink save LGBTQ žmones“, – telefonu iš fronto pozicijos rytinėje Donecko srityje naujienų agentūrai AFP sakė 38 metų vyras.

Jis sakė, kad jis ir jo partneris susiduria su kai kurių kariškių diskriminacija, kurie „mano, kad tokių žmonių kaip mes neturėtų būti“, tačiau mūšio lauke daugelis skiriamųjų linijų yra sugriautos.

„Daug žmonių patikėjo klaidingu naratyvu, kad LGBTQ asmuo negali būti patriotas, – sakė jis. – Būdami čia ir kovodami už savo šalį mes įrodome, kad jie klysta.“

Tačiau yra vienas skirtumas, kurio O.Žuganas ir jo partneris kol kas negali ištrinti. Jei kuris nors iš jų žus, gauti leidimą palaidoti mylimąjį priklausys tik nuo vado geros valios.

„Mes tampame vis labiau matomi“, – sakė jis. Tačiau kol kas „įstatymas mūsų nemato“, pridūrė O.Žuganas.