Pirmosiomis Rusijos invazijos į Ukrainą dienomis Maskvoje gyvenanti redaktorė ir analitikė Olga Popova, nepritarianti karui, bandė kalbėtis su savo tėvu Jevgenijumi, palaikančiu karą. Tačiau, kovo mėnesį Rusijos pajėgoms susprogdinus Ukrainos gimdymo namus Mariupolyje, jų santykiai, pasak jos, pašlijo.
O.Popovą, kuri turi mažą vaiką ir yra nėščia, išgąsdino žurnalistų reportažai, kuriuose buvo vaizduojamos kruvinos moterys, bėgančios iš nusiaubtos teritorijos.
Tačiau jos tėvas, Krymo pusiasalyje gyvenantis Rusijos ukrainietis, tvirtino, kad iš įvykio vietos nešama sužeista moteris, kuri, kaip vėliau buvo pranešta, mirė kartu su naujagimiu, buvo aktorė.
Jis teigė, kad šią istoriją suklastojo ukrainiečių nacionalistai, siekdami apšmeižti Rusiją. Kadangi pažiūros tokios skirtingos, O.Popova, kuri taip pat yra kilusi iš Ukrainos, bet jau 23 metus gyvena Maskvoje, iš esmės nustojo bandyti perkalbėti tėvą.
Kartais ji užblokuoja tėvo telefono numerį, kad apskritai išvengtų bendravimo.
„Net negaliu paaiškinti, kodėl nepavyksta jo įtikinti. Tai reikalauja labai daug darbo. Kiekvienam kaltinimui reikia turėti paneigimą su įrodymais“, – apie konfliktą sakė ji viename interviu.
Palietė visas šeimas
Praėjus dviem karo mėnesiams, konfliktas suskaldė šeimas ir draugus abiejose Rusijos ir Ukrainos sienos pusėse.
Santykiai pašlijo net tarp pačių rusų, nes kai kuriems pavyko rasti alternatyvių naujienų šaltinių Kremliaus liniją palaikantiems valstybės remiamiems kanalams, nepaisant Maskvos griežto susidorojimo su kitaminčiais ir nepriklausoma žiniasklaida.
A.Ačipova: yra šeimų, įskaitant ir mano, kuriose žmonės netiki vienas kitu.
Maskvos „Carnegie“ centro vyresnysis mokslinis bendradarbis Andrejus Kolesnikovas sakė, kad gilus nesutarimas dėl prezidento Vladimiro Putino karinės kampanijos apima visas rusų šeimų kartas.
„Žinau atvejį, kai senelis nepritaria karui, bet jo anūkas savanoriškai kovoja už Rusiją. Tai nėra specifinė istorija tik tarp suaugusiųjų ir vaikų. Ji pasitiko tarp įvairaus amžiaus, lyties ir profesinių grupių“, – sakė jis.
Tačiau apklausos rodo tam tikrus kartų skirtumus: karą mažiausiai remia jaunimas, kuris negyveno sovietmečiu ir yra labiau įgudęs ieškoti alternatyvių naujienų šaltinių. Šį mėnesį Levados centro atliktoje apklausoje 64 proc. vyresnių nei 55 metų respondentų teigė, kad „tikrai“ palaiko Rusijos karinius veiksmus Ukrainoje.
Palyginti su 56 proc. 40–54 metų amžiaus žmonių, 42 proc. 25–39 metų amžiaus žmonių ir 29 proc. 18–24 metų amžiaus žmonių.
Apžvalgininkai ragino atsargiai vertinti apklausų rezultatus Rusijoje, atsižvelgiant į Kremliaus susidorojimą su kitaminčiais. Tačiau rusų antropologė Aleksandra Ačipova teigė, kad pati susidūrė su karo sukeltais nesutarimais šeimose.
„Yra šeimų, įskaitant ir mano, kuriose žmonės netiki vienas kitu. Kai kurie iš jų sako, kad visa tai netikros naujienos, kad žmonės nežuvo Bučoje [kur pasitraukus Rusijos kariuomenei buvo rasta šimtai negyvų civilių], ir panašiai.
Daugeliu atvejų žmonės, kurie netiki, kad Rusijos kariai žudo žmones, yra vyresnės kartos atstovai“, – teigė A.Ačipova.
Pasak jos, priežastys sudėtingos: „Vyresnioji karta nori kažkuo tikėti, tikėti Rusijos valdžia, taip pat stengiasi, kad į jų sąmonę nepatektų kitokia informacija. Vos tik leidi sau išgirsti apie Bučos žudynes ar ką nors panašaus, pradedi abejoti savo vyriausybe. Kad to išvengtų, žmonės mieliau nieko negirdi“.
A.Ačipovos teigimu, sovietų vaidmuo nugalint nacių agresorius Antrajame pasauliniame kare taip pat turi įtakos, ypač vyresnio amžiaus žmonėms.
„Jie užaugo su mintimi, kad kažkada išgelbėjo Europą nuo nacių. O dabar jie negali susitaikyti su tuo, kad jie yra agresoriai“, – teigė antropologė.
Palaiko Kremliaus veiksmus
Maskvoje įsikūrusios vakarietiškos kompanijos 33 metų konsultantas Aleksejus, kuris nepritaria karui ir nenorėjo nurodyti savo pilno vardo, sakė, kad pirmosiomis konflikto dienomis jo tėvai ir močiutė, gyvenantys tolimojoje šalies šiaurėje, abejojo dėl Rusijos dalyvavimo jame.
Tačiau po kelių dienų jų skepticizmas išgaravo.
„Po to, kai daugelis šalių įvedė sankcijas Rusijai, kai iš šalies pasitraukė daug įmonių, jie pradėjo daug labiau palaikyti savo valstybę. Sankcijos buvo pirmasis veiksnys, o antrasis veiksnys, manau, buvo propaganda per televiziją“, – teigė jis.
Maskvoje gyvenanti 40 metų trijų vaikų motina Elena, karo priešininkė, kuri taip pat nenorėjo nurodyti savo vardo ir pavardės, tvirtino, kad dabar jai sunku bendrauti su tėvais, daugiausia dėl Rusijos propagandos įtakos.
O.Popova: tėvui lengviau galvoti, kad Rusija yra tyra ir teisinga ir kad visi Ukrainoje klysta.
„Jie užima gynybinę poziciją, slepiasi šiame pasaulyje, kuriame išlieka gerais žmonėmis, kovojančiais už tiesą. Jei jie atsidurs mano pusėje, jie supras, kad vyksta kažkas baisaus ir kad ateitis labai tamsi.
Tikriausiai su tokiu suvokimu nugyventi senatvės metus yra tikrai sunku“, – pridūrė ji.
O.Popova sakė, kad jos tėvas po 2014 m. įvykdytos Krymo aneksijos ir pastarųjų aštuonerių metų kovų tarp prorusiškų separatistų ir Kyjivo pajėgų rytiniame Ukrainos Donbaso regione dar labiau pasuko rusiškojo nacionalizmo link.
Anksčiau jis gyveno Kyjive, bet 2014 m. persikėlė į Krymą ir tiki, kad likusią Ukrainos dalį užvaldė nacionalistiniai ekstremistai, sakė O.Popova.
„Jam lengviau galvoti, kad Rusija yra tyra ir teisinga ir kad visi Ukrainoje klysta [dėl to, kas vyksta], o Rusijos televizija rodo tikslų vaizdą. Kažkuriuo momentu jis nusprendė, kad kovoja už Rusiją prieš visus banderovcus, įskaitant mane“, – sakė ji.
