Dar prieš atsiveriant balsavimo apylinkėms spalio mėnesį niekam nekilo abejonių, kas laimės prezidento rinkimus Baltarusijoje. A.Lukašenka buvo perrinktas penktai kadencijai – skelbiama, kad už jį balsavo 83 proc. rinkėjų.
-
Nobelio literatūros premijos laureatė: Aliaksandras Lukašenka yra nepatikimas veikėjas
-
Baltarusijos politologė: Aliaksandras Lukašenka prieš rinkimus žengė Vakarų kryptimi
-
Aliaksandras Lukašenka laimėjo 83,49 proc. rinkėjų balsų ir buvo perrinktas penktajai kadencijai
-
ES ministrai sutarė sustabdyti sankcijas Baltarusijai
Prasidėjus Maidanui Ukrainoje buvo svarstoma, kad ukrainiečių veiksmai gali įkvėpti ir Baltarusijos žmones. Tačiau galiausiai pasirodė, kad chaosas kaimyninėje valstybėje tik dar labiau įtvirtino A.Lukašenkos valdžią. Maidanas, politinė suirutė, karas su Rusija leido Baltarusijos prezidentui pateisinti savo autoritarinį režimą kaip būdą išlaikyti stabilumą.
Jis taip pat pasinaudojo konflikto geopolitinėmis aplinkybėmis tam, kad tarptautinėje arenoje save pristatytų kaip nešališką dalyvį – taip išsivaduodamas iš izoliacijos.
Šalyje – ir retas nuomonių sutapimas. Net ir opozicija bei visuomenė, atrodo, linksta pritarti, kad dabar Baltarusijai labiausiai reikia neutralumo ir stabilumo.
Laviravimas tarp Rytų ir Vakarų
Buvęs kiaulių fermos vadovas A.Lukašenka Baltarusijoje užkonservavo sovietines praktikas – čia tebeegzistuoja kolektyviniai ūkiai, valdžia kontroliuoja ekonomiką, pilasi propaganda. Net ir saugumo tarnyba tebesivadina sovietiniu pavadinimu – KGB. Tačiau pats A.Lukašenka – toli gražu ne sustabarėjęs sovietinis politikas. Jis pademonstravo esąs gudrus politikos valdytojas, laviruojantis ant siauros linijos tarp Rusijos ir Vakarų bei dažnai priešinantis abi puses tam, kad pasipelnytų pats.
Santykių tarp Europos Sąjungos ir Rusijos tragiškas pablogėjimas dėl Kremliaus karo Ukrainoje leido A.Lukašenkai pademonstruoti savo gudrumą. Jis tikriausiai yra vienintelis politinis lyderis, kurio tarptautinis įvaizdis pagerėjo dėl to, kaip jis atsakė į karą Ukrainoje. Netikėtame taikdario vaidmenyje jis sugebėjo pagerinti santykius su ES, tačiau neatsukti nugaros Kremliui.
Metodiškai daugelį metų smaugdamas bet kokį pasipriešinimą jo valdžiai A.Lukašenka neapsidžiaugė Maidano protestais Kijeve, po kurių Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius spruko į Rusiją. 2014 m. vasarį jis pareiškė: „Baltarusijoje nebus Maidano“.
Tačiau Maidanas buvo dovana A.Lukašenkai. Susiedamas Ukrainoje vykusius proeuropietiškus protestus su Rusijos įvykdyta Krymo aneksija ir pradėtu karu Ukrainos rytuose, A.Lukašenka šitaip pateisino savo diktatūrinį režimą ir opozicijos tildymą – esą taip išlaikomas stabilumas šalyje.
Tačiau tai, kad jis nepritarė protestams Ukrainoje, nereiškia, kad pritarė Rusijos agresijai. 2014-ųjų pradžioje jis pareiškė, kad Ukraina turi būti vientisa valstybė, pabrėždamas, kad nepakęstų tokių Rusijos veiksmų savo šalyje: „Nesvarbu, kas įžengs į Baltarusijos žemę, aš kausiuosi. Net jei tai būtų Putinas“.
Nepaisant tokių žodinių įkandimų, A.Lukašenka išlaikė neutralumą dėl karo Ukrainoje – netgi surengė aukščiausio rango derybas dėl taikos Minske. Jo noras vaidinti konstruktyvų vaidmenį pradėjo įtemptų Baltarusijos-ES santykių atlydį.
Nuo 2004 m. Europa taikė sankcijas, įskaitant ir vizų draudimus bei turto įšaldymą, 200 Baltarusijos pareigūnų, kurie įtariami rinkimų rezultatų klastojimu ir žmogaus teisių pažeidimais. Tačiau po to, kai A.Lukašenka iš kalėjimo paleido paskutinius šešis politinius kalinius, ES paskelbė, kad panaikins daugelį sankcijų.
Nesvarbu, kas įžengs į Baltarusijos žemę, aš kausiuosi. Net jei tai būtų Putinas.
Laikas tokiam atsargiam draugiškų santykių su ES atnaujinimui – ne atsitiktinis. Jis vyksta tuo metu, kai Rusija – trečia pagal dydį Baltarusijos prekybos partnerė – krenta į recesiją. Pigi energija ir Rusijos subsidijos ilgai buvo plūdurais Baltarusijos ekonomikai ir prisidėjo prie pastovaus ekonomikos augimo – o tai labai svarbu A.Lukašenkos režimui.
Tačiau Rusijos ekonomikai šlubuojant A.Lukašenka vėl atsigręžė į Vakarus. ES kaip blokas yra antra didžiausia šalies prekybos partnerė, ir pagerinti santykiai su ja potencialiai gali tapti skydu Baltarusijai nuo Rusijos recesijos.
A.Lukašenka sugebėjo pasinaudoti situacija Ukrainoje, kad įtiktų ir Vakarams, ir Rusijai. Daug ką pasako tai, kad pirmasis A.Lukašenkos rinkimų pažadas buvo dėl „laisvos ir nepriklausomos Baltarusijos“ – kas patiko Europai, bet kas tikriausiai nesužavėjo Maskvos. Tačiau antrasis pažadas – dėl „taikos ir tvarkos“, kitaip sakant – šalis nebus tokia nepriklausoma, kad joje pasikartotų Ukrainos scenarijus.
Reta valdžios, visuomenės ir opozicijos vienybė
A.Lukašenkos stabilumo pažadas, panašu, buvo svarbus ir visuomenei. Po Maidano protestų prasidėjęs chaosas Ukrainoje daugelį baltarusių privertė nepatikliai žvelgti į radikalius pokyčius, nes po jų galima sulaukti nepageidaujamų pasekmių.
Rugsėjį atliktos Nepriklausomo socioekonominių ir politinių tyrimų instituto apklausos duomenimis, 47 proc. žmonių sakė, kad taika ir stabilumas yra svarbiausias prioritetas Baltarusijos rinkėjams. Tai – gerokai daugiau nei kiti išsakyti ir kitose valstybėse labiau įprasti susirūpinimai dėl gyvenimo kokybės ir augančių kainų. Institutas pažymėjo, kad iki karo Ukrainoje pradžios taikos ir stabilumo klausimas buvo beveik nesvarbus baltarusiams.
Įvykiai Ukrainoje taip pat paveikė ir opoziciją, kuri atsargiomis frazėmis, tačiau kalba panašiai, kaip A.Lukašenka – savo kampanijoje ragino išlaikyti neutralumą ir stabilumą. Kandidatė Tatjana Karatkevič, kuri buvo laikoma vieninteliu tikru pasirinkimu opozicijai, prieš rinkimus kalbėjo apie darbą tiek su ES, tiek su Rusija.
Pirmoji moteris, siekusi prezidento posto, išsiskyrė nuo ankstesnių opozicijos kandidatų tuo, kad ragino nesirinkti į masines demonstracijas po rinkimų. Valdžią palaikantis kandidatas Sergejus Gaidukevičius taip pat sakė, kad yra gyvybiškai būtina išlaikyti lygybę Vakarų ir Rytų atžvilgiu ir būti tarsi rytų slavų Šveicarija.
Didelio masto demonstracijos yra retenybė Minske, tačiau spalio pradžioje apie tūkstantį žmonių išėjo į gatves protestuoti prieš Rusijos pasiūlymą šalyje statyti karinių oro pajėgų bazę. Opozicijos lyderis Aleksejus Janukevičius sakė besibaiminantis, kad Rusijos bazė pakenktų Baltarusijos neutralumui.
Tai reta harmonijos akimirka – yra tam tikro lygio konsensusas tarp prezidento, opozicijos ir visuomenės, kad neutralumas yra geriausias būdas išlaikyti gerus santykius visuose frontuose ir išvengti Ukrainos scenarijaus.
