Svarbiausios naujienos
- „V.Putinas surengė šou“: analitikai įvertino, kas iš tikrųjų verda Rusijos vado galvoje
- Ukrainos žvalgyba: prie Maskvos sprogo Rusijos karinis transporto lėktuvas An-72
- „Atsargus ir neryžtingas“: „Bloomberg“ įvertino, kad J.Bideno strategija kainavo Ukrainai pergalę
- Po generolo susprogdinimo atsistatydino FSB karinės kontržvalgybos vadas
- Rusija kerštauja: raketos sugriovė ukrainiečių namus, paliko juos be automobilių
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Apsieis be Sirijos: Maskva turi planą, kaip išlaikyti galią Artimuosiuose Rytuose
15:34
Ketvirtadienį taip vadinamos tiesioginės linijos metu, kada Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tradiciškai kreipiasi į tautą, jis pareiškė, kad reikia „pagalvoti“, ar palikti Rusijos karines bazes Sirijoje. Kartu jis aiškino, kad nenaikinti bazių neva prašo dauguma Sirijoje valdžią paėmusių grupuočių.
„Palaikome ryšius su visomis grupėmis, kurios kontroliuoja padėtį regione, su visomis regiono šalimis. Didžioji dauguma jų mums sako, kad jos būtų suinteresuotos, jog mūsų karinės bazės Sirijoje liktų. Nežinau, turime apie tai pagalvoti, nes patys turime nuspręsti, kaip plėtosime santykius su tomis politinėmis jėgomis, kurios dabar kontroliuoja ir ateityje kontroliuos padėtį šioje šalyje“, – kalbėjo V.Putinas.
Tačiau keliomis dienomis anksčiau amerikiečių leidinys „The Wall Street Journal“ praenšė, kad Maskva iš Sirijoje esančių bazių išsiunčia pažangias oro gynybos sistemas ir kitus sudėtingus ginklus, perkelia juos į Libiją, nes po Basharo al Assado žlugimo stengiamasi išsaugoti galimybes veikti Artimuosiuose Rytuose.
Pasak leidinio šaltinių, Rusijos krovininiai lėktuvai iš Sirijos į bazes Libijos rytuose, kurias kontroliuoja Maskvos remiamas Libijos karo vadas Khalifa Haftaras, gabeno oro gynybos įrangą, įskaitant S-400 ir S-300 oro gynybos sistemas.
Teigiama, kad Rusija taip pat išsiuntė karius, karinius orlaivius ir ginkluotę iš Sirijos, gerokai sumažindama savo buvimą šioje šalyje.
Daugelį metų Maskva valdė svarbias karinio jūrų laivyno ir oro bazes mainais už paramą, kurią teikė palaikydama nuverstąjį Sirijos prezidentą B.al Assadą.
„Sirijos bazės buvo Maskvos gebėjimo projektuoti galią Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje pamatas – jos buvo karių, samdinių ir ginklų perdavimo centras“, – rašo „The Wall Street Journal“.
Tartuse esanti karinio jūrų laivyno bazė buvo vienintelis Rusijos karinio jūrų laivyno papildymo ir remonto punktas Viduržemio jūroje.
Dabar Rusija, regis, siekia pasinaudoti kita sena partnere Libija, kad išlaikytų įtaką regione ir palaikytų karinio jūrų laivyno buvimą regione, kur JAV ir kitos Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos narės turi savo bazes ir karo laivus.
Pažymėtina, kad Rusijos dalyvavimas užtikrina K.Haftaro apsaugą nuo Turkijos remiamų grupuočių, įsikūrusių vakarų Libijoje.
Tačiau, tikėtina, kad K.Haftaras susidurs su Vakarų spaudimu neleisti Rusijai plėsti savo buvimo Libijoje. JAV, įskaitant Centrinės žvalgybos agentūros vadovo Williamo Burnso vizitą praėjusiais metais, ne kartą įspėjo K.Haftarą išvaryti Rusijos pajėgas, tačiau nesėkmingai.
Nėra aišku, ar ginklų sistemos, įskaitant S-400 sudedamąsias dalis, liks Libijoje, ar bus nuskraidintos atgal į Rusiją, žurnalistams sakė vienas JAV pareigūnas.
Pasak analitikų, oro ir jūrų bazės Libijoje nekompensuotų to, ką Rusija gali prarasti Sirijoje.
Pasak buvusio Rusijos karinių oro pajėgų karininko Glebo Irisovo, kadaise tarnavusio Rusijos Chmeimimo bazėje Sirijoje, Libija Maskvai taptų degalų papildymo į Afriką stotele ir tai labai apribotų įrangos, kurią Rusija gali gabenti, svorį.
Atrodo, kad kol kas Rusijos lėktuvai reguliariai sustoja Libijoje. Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijai, kuri vykdo karines ir humanitarines misijas, priklausantis krovininis lėktuvas, skrisdamas iš Rusijos į Malį, kur Rusija turi karinių pajėgų, gruodžio 16 d. antrą kartą per savaitę sustojo Libijos rytuose, kaip rodo skrydžių stebėjimo svetainės „AirNav Radar“ duomenys. Neaišku, ką orlaivis gabeno.
Krovininis lėktuvas, priklausantis bendrovei „Rubistar“, kuri, JAV teigimu, į Afriką pristatė Rusijos personalą ir sraigtasparnius, gruodžio 13 d. skrido iš Minsko į Libijos rytus, kaip rodo oro erdvės stebėjimo sistema „Flightradar24“.
Libijos pareigūnai teigė, kad juo buvo gabenama logistinė įranga, tokia kaip transporto priemonės ir telekomunikacijų įranga. Pasak politikos rėmimo grupės „The Sentry“, jis taip pat tikriausiai gabeno šaudmenis.
Nukreipė žvilgsnį į Sudaną
Tačiau Libija ne vienintelė, į kurią nukrypo Maskvos akys, atsiradus neaiškumui dėl karinių bazių Sirijoje. Rusija neatsisakė pastangų gauti plotą karinio jūrų laivyno bazei Sudane.
Pasak „The Moscow Times“, kol kas Sudano valdžios institucijos, kurias Maskva (kaip ir Sirijoje) remia pilietiniame kare, jai neateina į pagalbą, nors susitarė dėl ginklų ir naftos produktų pirkimo.
Apie Rusijos karinių jūrų pajėgų bazės statybą Raudonosios jūros pakrantėje Port Sudane buvo kalbama nuo 2019 m., kai šalys pasirašė atitinkamą susitarimą. Tačiau tada šalyje prasidėjo pilietinis karas, o susitarimas taip ir nebuvo ratifikuotas. Iš pradžių Rusija padėjo sukilėlių judėjimui – „Greitojo reagavimo pajėgos“ (RSF) – privačios karinės grupuotės „Wagner“ rankomis, tačiau vėliau pradėjo remti vyriausybės pajėgas.
2024 m. vasarį Rusijos ambasadorius Andrejus Černovolas pareiškė, kad bazės statyba atidėta neribotam laikui.
Nors kariniai veiksmai tęsiasi, taip pat ir sostinėje Chartume, Rusija ir Iranas pastaraisiais mėnesiais derėjosi su vyriausybine kariuomene dėl karinių bazių statybos Port Sudane, agentūrai „Bloomberg“ sakė du Sudano žvalgybos pareigūnai ir keturi Vakarų pareigūnai.
Šios derybos ypač svarbios, nes Rusija rizikuoja prarasti savo jūrų ir oro bazes Sirijoje, neturėdama tilto į Afriką, o Iranas susilpnėjo dėl Izraelio atakų prieš jo karinius objektus ir jo remiamą „Hezbollah“ grupuotę Libane.
Pasak Sudano žvalgybos pareigūno, Rusija net pasiūlė vietos valdžios institucijoms modernią žemė-oras raketų sistemą S-400, kad pasiektų susitarimą dėl jūrų bazės statybos. Tačiau Sudanas pasiūlymo nepriėmė, baimindamasis, kad tai gali išprovokuoti neigiamą Jungtinių Valstijų ir kitų Vakarų valstybių reakciją, komentavo žvalgybos pareigūnas ir du JAV pareigūnai.
Per Ukrainos smūgį Rusijos Rylsko mieste žuvo 6 žmonės, sako gubernatorius
18:12
Per Ukrainos smūgį Rusijos pasienio Kursko srityje esančiame Rylske žuvo šeši žmonės, įskaitant vaiką, pranešė vietos gubernatorius.
„Žuvo šeši žmonės, įskaitant vaiką. Dešimt nukentėjusiųjų, tarp jų 13-metis, buvo nugabenti į centrinę Rylsko ligoninę“, – platformoje „Telegram“ sakė Aleksandras Chinšteinas.
Kyjive viešinti D.Šakalienė: karo įšaldymas Ukrainoje būtų taikos iliuzija
17:56
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad karo įšaldymas Ukrainoje būtų tik taikos iliuzija ir pažadėjo Kyjivui karinę, finansinę ir politinę paramą.
Taip ji kalbėjo penktadienį kartu su Vyriausybės nariais lankydamasi Kyjive.
„Karo įšaldymas būtų taikos iliuzija. Vienintelė reali ilgalaikė saugumo garantija – teigiamo sprendimo dėl narystės NATO radimas. Remsime Ukrainą ginkluote, lėšomis ir politinėse kovose“, – pranešime cituojama D.Šakalienė.
Ministrė teigė, kad šiandien Ukrainai parama reikalinga kaip niekad, o taika be jėgos – neįmanoma.
Vizito metu ministrė dalyvavo bendroje ministrų sesijoje Ukrainos Vyriausybėje bei susitiko su Ukrainos gynybos ministru Rustemu Umerovu, aptarė paramos Ukrainai klausimus bei Ukrainos pergalės plano įgyvendinimą.
Šią savaitę Lietuva Ukrainai perdavė 10 mln. eurų, skirtų finansuoti Ukrainos gynybos pramonę, stiprinant Ukrainos tolimojo nuotolio pajėgumą.
Išminavimo koalicija, kuriai vadovauja Lietuva ir Islandija, jau užsitikrino 46 mln. eurų, kad kitąmet galėtų visapusiškai aprūpinti septynis Ukrainos išminavimo batalionus.
Lietuva Ukrainai nuo karo pradžios suteikė karinės paramos už daugiau nei 736 mln. eurų. Bendra Lietuvos parama Ukrainai – ilgalaikė ir perkopė pusantro milijardo eurų.
Lietuva yra viena didžiausių Ukrainos rėmėjų Vakaruose, o praėjusią savaitę prisiekusi Vyriausybė savo programoje žada remti šalį „iki pergalės ir po jos“.
Programoje žadama teikti karinę paramą, kad ji sudarytų ne mažiau nei 0,25 proc. bendrojo vidaus produkto, padėti siekiant greitesnės Kyjivo narystės ES ir NATO.
G.Paluckas Kyjive: versti Ukrainą imtis derybų su Rusija būtų amoralu ir neprotinga
17:33
Pirmuoju premjero vizitu į Ukrainą atvykęs Vyriausybės vadovas Gintautas Paluckas tikina, jog Lietuva dės visas pastangas siekiant taikos Ukrainoje, tačiau versti kariaujančią šalį imtis derybų su Rusija būtų amoralu ir neprotinga.
„Kalbėdamas su prezidentu Volodymyru Zelenskiu pabrėžiau, kad Lietuva ir toliau dės visas pastangas dėl mūsų bendro tikslo – Ukrainos pergalės ir teisingos bei ilgalaikės taikos Europoje“, – penktadienį savo paskyroje „X“ rašė premjeras.
„Dėl to negalime patekti į nuolaidžiavimo pinkles. Versti Ukrainą imtis derybų būtų amoralu, neprotinga ir tai tik atidėtų kitą Rusijos agresijos aktą“, – teigė G.Paluckas.
Premjeras taip kalbėjo po šią savaitę Briuselyje vykusio Europos Sąjungos lyderių susitikimo su Ukrainos prezidentu V.Zelenskiu, kuris buvo surengtas likus beveik mėnesiui iki Donaldo Trumpo grįžimo į Baltuosius rūmus.
Jungtinių Valstijų išrinktasis prezidentas ne kartą gyrėsi, kad gali greitai užbaigti karą, sukeldamas nuogąstavimus, kad jis gali raginti Kyjivą nusileisti Maskvai. Taip pat manoma, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasinaudos bet kokiu tarpuvaldžiu, kad geriau aprūpintų Maskvos pajėgas ir sukeltų dar didesnę įtampą.
Be kita ko, pastaruoju metu girdėti pasvarstymų apie galimas taikos derybas kitąmet ir galimybę Ukrainoje dislokuoti Europos taikos palaikymo pajėgas, kurios užtikrintų galimo būsimo taikos susitarimo sėkmę.
Lietuva yra viena didžiausių Ukrainos rėmėjų Vakaruose, o praėjusią savaitę prisiekusi Vyriausybė savo programoje žada remti šalį „iki pergalės ir po jos“.
Programoje žadama teikti karinę paramą, kad ji sudarytų ne mažiau nei 0,25 proc. bendrojo vidaus produkto, padėti siekiant greitesnės Kyjivo narystės ES ir NATO.
Drauge su premjeru Kyjive lankosi beveik visas Ministrų kabinetas.
Į vizitą prieš Rusiją kariaujančią Ukrainą atvyko visi naujieji ministrai, išskyrus finansų – Rimantą Šadžių.
Delegacijos sudėtyje taip pat yra Lietuvos ambasadorė Ukrainoje Inga Stanytė-Toločkienė, energetikos atašė Ukrainoje Laura Pušinskaitė, ministerijų, ambasados, institucijų atstovai. Vizitas truks iki šeštadienio.
O.Scholzas žada vėl kalbėtis su V.Putinu
16:37
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį pareiškė, kad vėl kalbėsis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Taip jis kalbėjo po to, kai praėjusį mėnesį kalbėjosi telefonu su Kremliaus šeimininku.
„Kalbėjausi su Rusijos prezidentu ir kalbėsiu su juo dar kartą“, – pareiškė O.Scholzas, nenurodydamas kada tai gali nutikti. Taip jis kalbėjo spaudos konferencijoje su Estijos ministru pirmininku Kristenu Michalu.
Tokių pokalbių su V.Putinu tikslas „visada bus aiškiai parodyti, kad jo indėlis į konflikto užbaigimą yra nutraukti agresiją ir išvesti karius“, sakė O.Scholzas.
Vokiečių kancleris daug ką nustebino, kai lapkričio viduryje pirmą kartą per daugiau kaip dvejus metus kalbėjo telefonu su V.Putinu, tebesitęsiant Rusijos invazijai į Ukrainą.
Ankstesnis Vokietijos kanclerio ir Rusijos prezidento pokalbis 2022 metų gruodį buvo vėliausias žinomas Kremliaus šeimininko pokalbis telefonu su didelės Vakarų šalies vadovu.
Naujausias skambutis sulaukė pikto Kyjivo atsako. Ukraina apkaltino O.Scholzą, kad šis žaidžia į naudą V.Putinui, nutraukdamas jo tarptautinę izoliaciją.
Pokalbis įvyko kritiniu karo momentu, kai Ukrainos kariai patiria spaudimą visoje fronto linijoje ir po Donaldo Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose.
Išrinktasis JAV prezidentas gyrėsi, kad greitai užbaigs karą, todėl kilo nuogąstavimų, kad jis gali nutraukti karinę paramą Ukrainai ir priversti Kyjivą tartis dėl taikos Rusijos sąlygomis.
Iki šiol didžiausia Ukrainos karinė rėmėja yra Jungtinės Valstijos, po jų – Vokietija.
O.Scholzas dar kartą pažadėjo, kad Vokietija nenutrauks paramos Ukrainai.
Reikia dėti pastangas, kad būtų užtikrinta „tvari ir ilgalaikė taika“, sakė O.Scholzas ir pridūrė, kad be Ukrainos negali būti priimtas joks sprendimas nedalyvaujant jai pačiai.
„Rusija negali laimėti šio karo“, – tvirtino jis.
Ukrainai oficialiai perduotas vienas iš keturių savivaldybės nenaudojamų gaisrinių automobilių
16:27
Gruodžio 20 d. Vilniaus rajono savivaldybė oficialiai perdavė humanitarinę pagalbą Ukrainai – vieną iš nenaudojamų gaisrinių automobilių. Šis ZIL131 automobilis, anksčiau priklausęs Vilniaus rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos Paberžės ugniagesių komandai, skirtas Ukrainos valstybinei nepaprastųjų situacijų tarnybai Lvovo apskrityje.
Perdavimo dokumentus pasirašė ir gaisrinio automobilio perdavime dalyvavo Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič bei kiti savivaldybės ir tarnybų atstovai.
„Džiugu, kad galime prisidėti prie humanitarinės pagalbos ir paremti Ukrainą. Nors šie gaisriniai automobiliai tapo nebereikalingi savivaldybės poreikiams, jie gali atlikti svarbų vaidmenį Ukrainoje. Automobilių techninė būklė nebeatitiko vietos ugniagesių poreikių, tačiau jie bus naudinga priemonė Ukrainos gelbėjimo darbuose ir ekstremalių situacijų valdyme“, – sakė meras R.Duchnevič.
Antrasis automobilis ZIL130 bus perduotas gruodžio 23 d. iš Vilniaus rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos Kabiškių ugniagesių komandos. Kiti du iš Mostiškių ir Savičiūnų ugniagesių komandų.
Nenaudojamų gaisrinių automobilių perdavimas buvo patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2024 m. spalio 31 d. sprendimu, nes turtas buvo pripažintas nereikalingu valstybės funkcijoms vykdyti. Šis sprendimas nereikalauja Vilniaus rajono savivaldybės biudžeto lėšų. Transportavimo išlaidas kompensuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas bei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija.
Vilniaus rajono savivaldybė kasmet investuoja į gaisrinių automobilių parko atnaujinimą bei prisideda gerinant Vilniaus rajono ugniagesių darbo sąlygas.
Pasak Vilniaus rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos vadovo Kęstučio Velikianeco, iš viso Vilniaus rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos komandos ir ugniagesių savanorių draugija turi 22 gaisrinius automobilius. Kiekviena komanda turi po vieną pagrindinį ir vieną atsarginį automobilį.
Savivaldybės pagalba taip pat apima ugniagesių pastatų atnaujinimą, darbo sąlygų gerinimą, naujos įrangos, apsauginių drabužių ir gelbėjimo įrangos įsigijimą. Iš devynių ugniagesių komandų, septynios turi modernius gelbėjimo įrankius, skirtus autoįvykių likvidavimui, tokius kaip plėstuvai ir žirklės.
Ukraina: Rusija grąžino 503 žuvusių karių kūnus
16:22
Rusija Ukrainai grąžino 503 žuvusių karių kūnus, penktadienį pranešė už karo belaisvių klausimus atsakinga ukrainiečių institucija.
Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į šalį, apsikeitimas belaisviais ir žuvusių karių kūnų perdavimas tebėra viena iš itin retų Maskvos ir Kyjivo bendradarbiavimo sričių.
„503 žuvusių Ukrainos gynėjų kūnai buvo grąžinti į Ukrainos vyriausybės kontroliuojamą teritoriją“, – išplatintame pranešime nurodė Kyjivo koordinacinis štabas dėl elgesio su karo belaisviais.
Penktadienį pranešta, kad nuo spalio tai jau ketvirtas kartas, kai Rusija perdavė Ukrainai 500 ar daugiau karių kūnų.
Anksčiau šį mėnesį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė, kad nuo 2022-ųjų vasario žuvo apie 43 tūkst. ukrainiečių karių, o maždaug 370 tūkst. buvo sužeisti.
Kyjivo koordinacinis štabas pridūrė, kad vien tik iš dalinai okupuotos Donecko srities penktadienį buvo grąžinti 403 kūnai.
Likusieji buvo grąžinti iš dalinai okupuotų Luhansko ir Zaporižios sričių bei Rusijos teritorijoje esančių morgų.
2022-ųjų rugsėjį Rusija pareiškė aneksavusi keturis Ukrainos regionus – Zaporižią, Donecką ir Luhanską rytuose bei Chersoną pietuose, nors jų niekada pilnai nekontroliavo. Šių aneksijų nei Kyjivas, nei jo sąjungininkai nepripažįsta.
Rusija apie savo karių kūnų grąžinimą neskelbia. Rusija taip pat neskelbia nuo karo pradžios žuvusiųjų ir sužeistų karių skaičiaus.
Apsieis be Sirijos: Maskva turi planą, kaip išlaikyti galią Artimuosiuose Rytuose
15:34
Ketvirtadienį taip vadinamos tiesioginės linijos metu, kada Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tradiciškai kreipiasi į tautą, jis pareiškė, kad reikia „pagalvoti“, ar palikti Rusijos karines bazes Sirijoje. Kartu jis aiškino, kad nenaikinti bazių neva prašo dauguma Sirijoje valdžią paėmusių grupuočių.
„Palaikome ryšius su visomis grupėmis, kurios kontroliuoja padėtį regione, su visomis regiono šalimis. Didžioji dauguma jų mums sako, kad jos būtų suinteresuotos, jog mūsų karinės bazės Sirijoje liktų. Nežinau, turime apie tai pagalvoti, nes patys turime nuspręsti, kaip plėtosime santykius su tomis politinėmis jėgomis, kurios dabar kontroliuoja ir ateityje kontroliuos padėtį šioje šalyje“, – kalbėjo V.Putinas.
Tačiau keliomis dienomis anksčiau amerikiečių leidinys „The Wall Street Journal“ praenšė, kad Maskva iš Sirijoje esančių bazių išsiunčia pažangias oro gynybos sistemas ir kitus sudėtingus ginklus, perkelia juos į Libiją, nes po Basharo al Assado žlugimo stengiamasi išsaugoti galimybes veikti Artimuosiuose Rytuose.
Pasak leidinio šaltinių, Rusijos krovininiai lėktuvai iš Sirijos į bazes Libijos rytuose, kurias kontroliuoja Maskvos remiamas Libijos karo vadas Khalifa Haftaras, gabeno oro gynybos įrangą, įskaitant S-400 ir S-300 oro gynybos sistemas.
Teigiama, kad Rusija taip pat išsiuntė karius, karinius orlaivius ir ginkluotę iš Sirijos, gerokai sumažindama savo buvimą šioje šalyje.
Daugelį metų Maskva valdė svarbias karinio jūrų laivyno ir oro bazes mainais už paramą, kurią teikė palaikydama nuverstąjį Sirijos prezidentą B.al Assadą.
„Sirijos bazės buvo Maskvos gebėjimo projektuoti galią Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje pamatas – jos buvo karių, samdinių ir ginklų perdavimo centras“, – rašo „The Wall Street Journal“.
Tartuse esanti karinio jūrų laivyno bazė buvo vienintelis Rusijos karinio jūrų laivyno papildymo ir remonto punktas Viduržemio jūroje.
Dabar Rusija, regis, siekia pasinaudoti kita sena partnere Libija, kad išlaikytų įtaką regione ir palaikytų karinio jūrų laivyno buvimą regione, kur JAV ir kitos Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos narės turi savo bazes ir karo laivus.
Pažymėtina, kad Rusijos dalyvavimas užtikrina K.Haftaro apsaugą nuo Turkijos remiamų grupuočių, įsikūrusių vakarų Libijoje.
Tačiau, tikėtina, kad K.Haftaras susidurs su Vakarų spaudimu neleisti Rusijai plėsti savo buvimo Libijoje. JAV, įskaitant Centrinės žvalgybos agentūros vadovo Williamo Burnso vizitą praėjusiais metais, ne kartą įspėjo K.Haftarą išvaryti Rusijos pajėgas, tačiau nesėkmingai.
Nėra aišku, ar ginklų sistemos, įskaitant S-400 sudedamąsias dalis, liks Libijoje, ar bus nuskraidintos atgal į Rusiją, žurnalistams sakė vienas JAV pareigūnas.
Pasak analitikų, oro ir jūrų bazės Libijoje nekompensuotų to, ką Rusija gali prarasti Sirijoje.
Pasak buvusio Rusijos karinių oro pajėgų karininko Glebo Irisovo, kadaise tarnavusio Rusijos Chmeimimo bazėje Sirijoje, Libija Maskvai taptų degalų papildymo į Afriką stotele ir tai labai apribotų įrangos, kurią Rusija gali gabenti, svorį.
Atrodo, kad kol kas Rusijos lėktuvai reguliariai sustoja Libijoje. Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijai, kuri vykdo karines ir humanitarines misijas, priklausantis krovininis lėktuvas, skrisdamas iš Rusijos į Malį, kur Rusija turi karinių pajėgų, gruodžio 16 d. antrą kartą per savaitę sustojo Libijos rytuose, kaip rodo skrydžių stebėjimo svetainės „AirNav Radar“ duomenys. Neaišku, ką orlaivis gabeno.
Krovininis lėktuvas, priklausantis bendrovei „Rubistar“, kuri, JAV teigimu, į Afriką pristatė Rusijos personalą ir sraigtasparnius, gruodžio 13 d. skrido iš Minsko į Libijos rytus, kaip rodo oro erdvės stebėjimo sistema „Flightradar24“.
Libijos pareigūnai teigė, kad juo buvo gabenama logistinė įranga, tokia kaip transporto priemonės ir telekomunikacijų įranga. Pasak politikos rėmimo grupės „The Sentry“, jis taip pat tikriausiai gabeno šaudmenis.
Nukreipė žvilgsnį į Sudaną
Tačiau Libija ne vienintelė, į kurią nukrypo Maskvos akys, atsiradus neaiškumui dėl karinių bazių Sirijoje. Rusija neatsisakė pastangų gauti plotą karinio jūrų laivyno bazei Sudane.
Pasak „The Moscow Times“, kol kas Sudano valdžios institucijos, kurias Maskva (kaip ir Sirijoje) remia pilietiniame kare, jai neateina į pagalbą, nors susitarė dėl ginklų ir naftos produktų pirkimo.
Apie Rusijos karinių jūrų pajėgų bazės statybą Raudonosios jūros pakrantėje Port Sudane buvo kalbama nuo 2019 m., kai šalys pasirašė atitinkamą susitarimą. Tačiau tada šalyje prasidėjo pilietinis karas, o susitarimas taip ir nebuvo ratifikuotas. Iš pradžių Rusija padėjo sukilėlių judėjimui – „Greitojo reagavimo pajėgos“ (RSF) – privačios karinės grupuotės „Wagner“ rankomis, tačiau vėliau pradėjo remti vyriausybės pajėgas.
2024 m. vasarį Rusijos ambasadorius Andrejus Černovolas pareiškė, kad bazės statyba atidėta neribotam laikui.
Nors kariniai veiksmai tęsiasi, taip pat ir sostinėje Chartume, Rusija ir Iranas pastaraisiais mėnesiais derėjosi su vyriausybine kariuomene dėl karinių bazių statybos Port Sudane, agentūrai „Bloomberg“ sakė du Sudano žvalgybos pareigūnai ir keturi Vakarų pareigūnai.
Šios derybos ypač svarbios, nes Rusija rizikuoja prarasti savo jūrų ir oro bazes Sirijoje, neturėdama tilto į Afriką, o Iranas susilpnėjo dėl Izraelio atakų prieš jo karinius objektus ir jo remiamą „Hezbollah“ grupuotę Libane.
Pasak Sudano žvalgybos pareigūno, Rusija net pasiūlė vietos valdžios institucijoms modernią žemė-oras raketų sistemą S-400, kad pasiektų susitarimą dėl jūrų bazės statybos. Tačiau Sudanas pasiūlymo nepriėmė, baimindamasis, kad tai gali išprovokuoti neigiamą Jungtinių Valstijų ir kitų Vakarų valstybių reakciją, komentavo žvalgybos pareigūnas ir du JAV pareigūnai.
Paskutinis šiaudas? Vašingtonas ruošiasi paskelbti galutinį karinės pagalbos paketą
14:36
Prezidento Joe Bideno administracija artimiausiomis dienomis paskelbs apie greičiausiai paskutinį saugumo pagalbos paketą Ukrainai, panaudodama likusias lėšas, skirtas naujiems ginklams pirkti, skelbia naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi šaltiniais.
Vienas iš pašnekovų teigė, kad į paketą įtraukti oro gynybos sistemų perėmėjai ir artilerijos amunicija, tačiau tikslus paketo turinys bus atskleistas, kai jis bus paskelbtas artimiausiomis dienomis. Pasak šaltinių, paketo vertė sieks apie 1,2 mlrd. dolerių.
Paketo karinė įranga perkama iš gynybos pramonės arba partnerių, o ne imama iš JAV atsargų, o tai reiškia, kad jos pristatymas į mūšio lauką gali užtrukti mėnesius ar metus.
Tikėtina, kad šis paketas gali būti vienas paskutinių JAV žingsnių teikiant karinę paramą Ukrainai, nes išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai suabejojo karinės pagalbos tiekimo būtinybe ir pažadėjo užbaigti karą Ukrainoje „per 24 valandas“ po to, kai sausio 20 d. pradės eiti pareigas.
Nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 m. vasarį Jungtinės Valstijos skyrė Kyjivui 175 mlrd. dolerių pagalbos, iš jų apie 61,4 mlrd. dolerių – paramos saugumui.
Maždaug pusė šios saugumo pagalbos buvo suteikta pagal JAV programą, o likusi dalis – panaudojant turimas karines atsargas remiantis prezidento sprendimu.
Likusi prezidento įgaliojimų dalis yra 5,6 mlrd. dolerių.
Ukrainos saugumo pagalbos iniciatyvos (USAI) programa buvo naudinga JAV gynybos rangovams, kurie galėjo gauti naujų ginklų užsakymų ir sukurti naujus pajamų šaltinius.
Pasak „Reuters“, išlieka klausimų, kaip ir ar JAV toliau padės savo sąjungininkei, kai nebus specialaus JAV finansavimo.
Anksčiau Pentagono atstovas spaudai generolas Patrickas Ryderis teigė, kad JAV gynybos departamentas siekia kuo geriau išnaudoti likusius 6,7 mlrd. dolerių iš plataus masto pagalbos Ukrainai paketo ir kuo greičiau pristatyti ginkluotę Ukrainos kariuomenei.
Per ataką prieš Kyjivą Rusija apgadino keturių šalių ambasadas
14:06 Atnaujinta 14:15
Lisabona griežtai pasmerkė Rusijos penktadienio smūgius Kyjivui, kai buvo apgadintos kelios ambasados, tarp jų Portugalijos, Argentinos, Albanijos ir Juodkalnijos.
Lisabonoje nėra Rusijos ambasadoriaus, tad buvo iškviestas Rusijos reikalų patikėtinis, jam pareikštas oficialus protestas, pranešė Portugalijos vyriausybė.
Anksčiau pranešta, kad praėjusią naktį Rusijos pajėgos paleido į Ukrainą kelias grupes bepiločių orlaivių „Shahed“, o penktadienį ryte masiškai apšaudė Kyjivą balistinėmis raketomis.
Keliuose sostinės rajonuose nukrito nuolaužos, kurios sukėlė gaisrus, suniokojo automobilius ir sugadino šilumos tiekimo tinklą.
Pasak Ukrainos kultūros ministerijos, Kyjivo Nikolajaus bažnyčioje apgadintas fasadas ir centrinis gotikinis vitražas. Taip pat pažeistas betoninis karkasas, šorinis ir vidinis įstiklinimas.
Be to, sprogimo banga sugriovė laiptinių, vedančių į bokštus – šiaurinį ir pietinį, vadinamus Nukryžiuotaisiais, langų rėmus.
Naujausiais duomenimis, per ataką žuvo vyras, o 12 žmonių sužeista, penki iš jų paguldyti į ligoninę, skelbia Kyjivo miesto karinė administracija.
Ukrainos seržantas apie operaciją Kurske: „Kai įkėliau ten koją, supratau, ką jautė rusai įžengę į Ukrainą“
14:04
Oro desanto brigados artilerijos vadas, šiuo metu kovojantis už Ukrainos pozicijų išlikimą Rusijos Kursko srityje, „The Economist“ atviravo, kad Kyjivo pralaimėjimai prasidėjo rugsėjo pabaigoje, kai elitiniai daliniai buvo pakeisti mažiau užgrūdintais. Pasak jo, kiekvienas ukrainiečių dalinys Kurske perėjo į gynybą, tačiau kol kas jie nesiruošia atiduoti teritorijos rusams.
Maždaug už 50 km į šiaurę nuo ukrainiečių pasienio miestelio Velykos Pysarivkos, kuriame lankėsi „The Economist“ žurnalistai, esančiame vadavietės poste majoras Ivanas Bakrevas atvirai papasakojo apie Ukrainos bėdas Kursko srityje.
82-osios oro desanto brigados artilerijos vadas sakė, kad Vladimiro Putino vyrai darosi vis įžūlesni, ir taip buvo dar prieš tai, kai į mūšius įsitraukė Šiaurės Korėjos kariai.
Pasak jo, rusai turi „didžiulį“ pranašumą beveik visose srityse – žmonių, artilerijos, mašinų – ir galingai keičia mechanizuotą ir pėstininkų puolimą. Ukraina jau prarado „maždaug pusę“ anksčiau kontroliuotų teritorijų.
Pralaimėjimai prasidėjo, kai rugsėjo pabaigoje Ukraina elitinius dalinius pakeitė mažiau užgrūdintais. Majoro nuomone, tai buvo klaida. Dabar rusai bando atkirsti pagrindinę grupuotę, puldami jos rytinį ir vakarinį flangus.
Plačiau skaitykite ČIA.
