09 07 /22:44

Karas Ukrainoje. Lemtis ar klaida? Naikintuvas F-16 turėjo ginti Kyjivą, o ne skristi į frontą, kur sudužo

Naujausias žinias apie karą Ukrainoje skaitykite žemiau.
Naikintuvai F-16
Naikintuvai F-16 / V.Zelenskio „Telegram“ nuotr.

Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Tiesiogiai  30 s.
Naujausi viršuje
Naujausi apačioje

Lemtis ar klaida? Naikintuvas F-16 turėjo ginti Kyjivą, o ne skristi į frontą, kur sudužo

20:22

V.Zelenskio „Telegram“ nuotr./Generalinis štabas/Oleksijus Mesis
V.Zelenskio „Telegram“ nuotr./Generalinis štabas/Oleksijus Mesis

Ukrainoje vis dar aptarinėjamos neseniai įvykusios naikintuvo F-16 katastrofos, per kurią jis sudužo ir žuvo legendinis pilotas, aplinkybės.

Skelbiama, esą kariuomenės vadovybė pageidavo, kad šie ilgai laukti naikintuvai neskristų pernelyg arti fronto linijos ir verčiau gintų Kyjivo dangų. Tačiau būtent tai nutiko rugpjūčio pabaigoje – Ukraina įgijo papildomų pajėgumų gynybai, bet prarado patyrusį karį.

Priežastis neaiški

Kaip žinoma, vienas iš šešių prieš kelias savaites sąjungininkų perduotų F-16 sudužo rugpjūčio 26 d. atremiant masinę rusų raketų ataką.

Skelbiama, kad legendiniu laikomas pilotas Oleksijus Mesis šaukiniu „Moonfish“ dar spėjo sunaikinti tris sparnuotąsias raketas ir vieną atakos droną.

Jis buvo vienas iš dviejų ukrainiečių lakūnų, kurie aktyviai asmeniškai bandė įtikinti Vakarų partnerius perduoti F-16 Ukrainai.

Tiksli žūties priežastis taip ir liko nenurodyta. Iškart keltos įvairios versijosnuo piloto klaidos iki mechaninio gedimo.

„The Wall Street Journal“ svarstė, kad naikintuvas sudužo dėl piloto klaidos. CNN šaltiniai tai paneigė – Ukrainos generalinis štabas patvirtino, kad orlaivis buvo pažeistas per oro mūšį.

O.Syrskis teigė nenorįs, kad F-16 skristų per arti fronto linijos, kur galėtų būti numušti Rusijos priešlėktuvinių raketų sistemų.

JAV radijas „Voice of America“, remdamasis anoniminiais šaltiniais Ukrainos karinėse oro pajėgose, pranešė, kad naikintuvas galėjo sudužti dėl nesėkmingo Ukrainos priešlėktuvinės gynybos sistemų smūgio.

Dienraščio „New York Times“ šaltiniai tarp JAV pareigūnų tvirtino, jog mažai tikėtina, kad Ukrainos naikintuvas F-16 buvo numuštas „draugiškos ugnies“ iš sistemos „Patriot“.

Nenorėjo siųsti į frontą?

Ukrainos naujienų agentūra UNIAN šeštadienį cituoja „Business Insider“, kad vienas opiausių klausimų, susijusių su naikintuvų perdavimu, buvo tai, kaip Kyjivas juos panaudos.

Pirmosiose oficialiose F-16 nuotraukose iš Ukrainos buvo matyti, kad jie yra ginkluoti amerikiečių gamybos raketomis „oras-oras“. Tai rodė, kad naikintuvai bus naudojami oro kovose, ne puolimo misijoms, kur būtų labiau pažeidžiami.

Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Ukrainos pilotas
Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Ukrainos pilotas

Alternatyvios Ukrainos F-16 misijos galėtų apimti paramos ore (CAS) misijas arba priešo oro gynybos (SEAD/DEAD) slopinimą ir naikinimą, skelbia UNIAN.

Kiek anksčiau Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis teigė nenorįs, kad F-16 skristų per arti fronto linijos, kur galėtų būti numušti Rusijos priešlėktuvinių raketų sistemų. Jie esą turėjo sustiprinto Kijevo oro gynybą.

Būtent tai naikintuvai padarė rugpjūčio 26 d., suteikdami Ukrainai papildomų gynybinių pajėgumų, kai Rusija atakavo šalį šimtais raketų ir bepiločių orlaivių per didžiausią bombardavimą nuo 2022-ųjų vasario.

Po kelių dienų Ukraina pripažino, kad vienas iš F-16 nukrito, o pilotas žuvo.

Dar vienas iššūkis Ukrainos pilotams – F-16 vis dar yra visiškai naujas orlaivis.

UNIAN teigimu, nepriklausomai nuo to, kas sukėlė nelaimę, aplinkybės per tokio didelio masto ataką, apimančią mišrią Rusijos smūgių seriją, neabejotinai būna sudėtinga.

Rusijos atakos tuomet buvo vienos krypties dronų, sparnuotųjų raketų ir balistinių raketų mišinys. Dalis panaudotų ginklų buvo paleisti iš strateginių bombonešių Tu-95, naikintuvų-bombonešių Su-34 ir penktos kartos lėktuvų Su-57.

Ukraina savo ruožtu dislokavo įvairias oro gynybos sistemas, kad padėtų perimti kuo daugiau šių grėsmių. Tai apėmė ir vakarietiškas, ir sovietines antžemines oro gynybos sistemas, ir naikintuvus, pavyzdžiui, F-16.

Dar vienas iššūkis Ukrainos pilotams – F-16 vis dar yra visiškai naujas orlaivis. Nepaisant kelis mėnesius trukusių pilotų mokymų, tai vis dar nepažįstamas lėktuvas. Jis gerokai skiriasi nuo sovietmečio naikintuvų, kuriais jie įpratę skraidyti.

Tris Europos šalis Kremlius toliau maitina savo energija: nutraukus susitarimus – bauginančios pasekmės

23:30

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Ukrainai įsiveržus į Kursko sritį ir užėmus ten esantį Sudžos miestą, dujų kaina Europoje pakilo iki aukščiausio lygio šiais metais, rašė „The Economist“. Sudžos mieste yra degalų terminalas ir dujų stotis, kurių pagrindu Rusija per Ukrainą eksportavo dujas į Europą.

Pasak britų žiniasklaidos, Ukraina ir Rusija susitarė, kad dujų tranzitas per Sudžą bus tęsiamas. Tačiau neaišku, ar jis bus tęsiamas ir kitais metais.

Ukrainos, Rusijos ir ES susitarimas dėl dujų tranzito sudarytas dar 2019 m.

Ši sutartis turėtų baigti galioti šių metų pabaigoje.

ES strateginis tikslas – iki 2027 m. nebenaudoti rusiškų dujų, o Briuselis neturi noro bendradarbiauti su Vladimiru Putinu.

Visą tekstą skaitykite čia.

Portugalija dovanoja Ukrainai šešis sraigtasparnius Ka-32

22:17

Wikipedia.org nuotr./Sraigtasparnis Ka-32
Wikipedia.org nuotr./Sraigtasparnis Ka-32

Portugalija padovanojo Ukrainai šešis Rusijoje pagamintus priešgaisrinius sraigtasparnius Ka-32. Paskutinis sunkvežimis su dalimi krovinio išvyko penktadienį, pranešė Portugalijos žiniasklaida, remdamasi šalies Gynybos ministerijos pareiškimu.

Pažymima, kad 2022 m. spalį tuometinė gynybos ministrė Helena Carreiras pažadėjo Ukrainai nusiųsti šešis rusiškus gaisrų gesinimo sraigtasparnius, kurie neturėjo licencijos eksploatuoti Portugalijoje, o vienas iš jų buvo visiškai neveikiantis dėl avarijos.

2023 m. lapkritį, praėjus daugiau nei metams po to, kai buvo paskelbta apie perdavimą Ukrainai, sraigtasparniai vis dar buvo Portugalijoje, o Lisabona teigė laukianti, kol „Ukrainos partneris nurodys tolesnius žingsnius“ šiame procese.

„Po ilgo nežinomybės ir derybų laikotarpio dabartinė vyriausybė (...) susitarė dėl sraigtasparnių pervežimo su Ukrainos valdžios institucijomis, visų pirma su Ukrainos ambasada Lisabonoje ir Ukrainos gynybos ministerija“, – sakoma Portugalijos gynybos ministerijos pareiškime, išplatintame vietos žiniasklaidai.

Pažymima, kad Ukraina sutiko priimti sraigtasparnius dabartinės būklės, t. y. be išankstinio remonto.

Portugalijos vyriausybė šiuos sraigtasparnius įsigijo 2006 m.

Ka-32 yra įvairios paskirties sraigtasparnis, kurį Sovietų Sąjungoje sukūrė „Kamov“ konstruktorių biuras. Jis sukurtas karinio sraigtasparnio Ka-27 pagrindu ir yra žinomas dėl koaksialinio rotoriaus konstrukcijos, kuri užtikrina didelį manevringumą ir stabilumą skrydžio metu.

Sraigtasparnis Ka-32 plačiai naudojamas civilinėms reikmėms, ypač gaisrų gesinimui, paieškos ir gelbėjimo operacijoms, krovinių gabenimui ir statyboms. Dėl savo techninių charakteristikų jis labai populiarus sunkiai pasiekiamuose regionuose ir sudėtingomis oro sąlygomis.

JAV atmetė prašymą leisti Ukrainai pradėti tolimojo nuotolio smūgius į Rusiją

21:02

AFP/„Scanpix“ nuotr./Lloydas Austinas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Lloydas Austinas

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas pareiškė, kad smūgiai amerikietiškais ir kitais Vakarų ginklais gilyn į Rusijos teritoriją esantiems taikiniams mažai ką pakeistų ginant Ukrainą nuo Rusijos agresijos, taip „diplomatiškai atmesdamas“ Ukrainos prašymą panaikinti apribojimus, praneša „Politico“ .

„Nėra nė vieno pajėgumo, kuris pats savaime būtų lemiamas šioje kampanijoje“, – sakė L.Austinas žurnalistams Vokietijos Ramšteino oro pajėgų bazėje, kur susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir kitais sąjungininkais iš vadinamosios Kontaktinės grupės Ukrainos gynybos klausimais.

„Mes diskutavome apie tankus, diskutavome apie kitus pajėgumus“, – pridūrė L.Austinas.

Pentagono vadovas pabrėžė, kad Rusija turi daug taikinių, tačiau Ukraina „turi daug pajėgumų, kalbant apie bepiločius lėktuvus ir kitus dalykus, kuriais galima smogti šiems taikiniams“.

„Jo žodžiai yra diplomatinis atkirtimas V.Zelenskio ir jo naujojo užsienio reikalų ministro Andrijaus Sibilos prašymui leisti Vakarų ginklų smūgius giliau į Rusijos teritoriją, nes Kremlius ir toliau terorizuoja civilius taikinius Ukrainoje iš bazių Rusijoje. V.Zelenskis teigia, kad Kyjivo laimėjimai Rusijos Kursko srityje pakreipė situaciją Rusijos naudai“, – rašo laikraštis.

Anksčiau Ramšteine sakytoje kalboje L.Austinas teigė, kad JAV „sutelkė dėmesį į prioritetinius Ukrainos poreikius“. Kreipdamasis tiesiogiai į V.Zelenskį, jis jį patikino: „Mes girdime jūsų skubumą. Ir mes jam pritariame.“

Prieš susitikimą Ramšteine Vašingtonas paskelbė, kad suteiks Kyjivui dar 250 mln. dolerių paramos saugumui užtikrinti, o Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Johnas Healey pažadėjo skirti 212 mln. dolerių 650 naujų daugiafunkcinių raketų. Anonimiškai kalbėjęs aukšto rango britų pareigūnas sakė, kad šalies tikslas – pradėti tiekti raketas iki metų pabaigos.

Europos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis paragino Ukrainą, siekiančią išlaisvinti Rusijos Federacijos okupuotas žemes, neriboti sąjungininkų suteiktų ginklų naudojimo.

Be to, Nyderlandų ginkluotųjų pajėgų vadas Onno Eichelsheimas, pareiškė, kad Nyderlandai neriboja Ukrainos galimybės naudotis jai perduotais naikintuvais F-16, taip pat ir Rusijos oro erdvėje.

Lemtis ar klaida? Naikintuvas F-16 turėjo ginti Kyjivą, o ne skristi į frontą, kur sudužo

20:22

V.Zelenskio „Telegram“ nuotr./Generalinis štabas/Oleksijus Mesis
V.Zelenskio „Telegram“ nuotr./Generalinis štabas/Oleksijus Mesis

Ukrainoje vis dar aptarinėjamos neseniai įvykusios naikintuvo F-16 katastrofos, per kurią jis sudužo ir žuvo legendinis pilotas, aplinkybės.

Skelbiama, esą kariuomenės vadovybė pageidavo, kad šie ilgai laukti naikintuvai neskristų pernelyg arti fronto linijos ir verčiau gintų Kyjivo dangų. Tačiau būtent tai nutiko rugpjūčio pabaigoje – Ukraina įgijo papildomų pajėgumų gynybai, bet prarado patyrusį karį.

Priežastis neaiški

Kaip žinoma, vienas iš šešių prieš kelias savaites sąjungininkų perduotų F-16 sudužo rugpjūčio 26 d. atremiant masinę rusų raketų ataką.

Skelbiama, kad legendiniu laikomas pilotas Oleksijus Mesis šaukiniu „Moonfish“ dar spėjo sunaikinti tris sparnuotąsias raketas ir vieną atakos droną.

Jis buvo vienas iš dviejų ukrainiečių lakūnų, kurie aktyviai asmeniškai bandė įtikinti Vakarų partnerius perduoti F-16 Ukrainai.

Tiksli žūties priežastis taip ir liko nenurodyta. Iškart keltos įvairios versijosnuo piloto klaidos iki mechaninio gedimo.

„The Wall Street Journal“ svarstė, kad naikintuvas sudužo dėl piloto klaidos. CNN šaltiniai tai paneigė – Ukrainos generalinis štabas patvirtino, kad orlaivis buvo pažeistas per oro mūšį.

O.Syrskis teigė nenorįs, kad F-16 skristų per arti fronto linijos, kur galėtų būti numušti Rusijos priešlėktuvinių raketų sistemų.

JAV radijas „Voice of America“, remdamasis anoniminiais šaltiniais Ukrainos karinėse oro pajėgose, pranešė, kad naikintuvas galėjo sudužti dėl nesėkmingo Ukrainos priešlėktuvinės gynybos sistemų smūgio.

Dienraščio „New York Times“ šaltiniai tarp JAV pareigūnų tvirtino, jog mažai tikėtina, kad Ukrainos naikintuvas F-16 buvo numuštas „draugiškos ugnies“ iš sistemos „Patriot“.

Nenorėjo siųsti į frontą?

Ukrainos naujienų agentūra UNIAN šeštadienį cituoja „Business Insider“, kad vienas opiausių klausimų, susijusių su naikintuvų perdavimu, buvo tai, kaip Kyjivas juos panaudos.

Pirmosiose oficialiose F-16 nuotraukose iš Ukrainos buvo matyti, kad jie yra ginkluoti amerikiečių gamybos raketomis „oras-oras“. Tai rodė, kad naikintuvai bus naudojami oro kovose, ne puolimo misijoms, kur būtų labiau pažeidžiami.

Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Ukrainos pilotas
Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Ukrainos pilotas

Alternatyvios Ukrainos F-16 misijos galėtų apimti paramos ore (CAS) misijas arba priešo oro gynybos (SEAD/DEAD) slopinimą ir naikinimą, skelbia UNIAN.

Kiek anksčiau Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis teigė nenorįs, kad F-16 skristų per arti fronto linijos, kur galėtų būti numušti Rusijos priešlėktuvinių raketų sistemų. Jie esą turėjo sustiprinto Kijevo oro gynybą.

Būtent tai naikintuvai padarė rugpjūčio 26 d., suteikdami Ukrainai papildomų gynybinių pajėgumų, kai Rusija atakavo šalį šimtais raketų ir bepiločių orlaivių per didžiausią bombardavimą nuo 2022-ųjų vasario.

Po kelių dienų Ukraina pripažino, kad vienas iš F-16 nukrito, o pilotas žuvo.

Dar vienas iššūkis Ukrainos pilotams – F-16 vis dar yra visiškai naujas orlaivis.

UNIAN teigimu, nepriklausomai nuo to, kas sukėlė nelaimę, aplinkybės per tokio didelio masto ataką, apimančią mišrią Rusijos smūgių seriją, neabejotinai būna sudėtinga.

Rusijos atakos tuomet buvo vienos krypties dronų, sparnuotųjų raketų ir balistinių raketų mišinys. Dalis panaudotų ginklų buvo paleisti iš strateginių bombonešių Tu-95, naikintuvų-bombonešių Su-34 ir penktos kartos lėktuvų Su-57.

Ukraina savo ruožtu dislokavo įvairias oro gynybos sistemas, kad padėtų perimti kuo daugiau šių grėsmių. Tai apėmė ir vakarietiškas, ir sovietines antžemines oro gynybos sistemas, ir naikintuvus, pavyzdžiui, F-16.

Dar vienas iššūkis Ukrainos pilotams – F-16 vis dar yra visiškai naujas orlaivis. Nepaisant kelis mėnesius trukusių pilotų mokymų, tai vis dar nepažįstamas lėktuvas. Jis gerokai skiriasi nuo sovietmečio naikintuvų, kuriais jie įpratę skraidyti.

D.Trumpas prasitarė, kaip ketina užbaigti karą Ukrainoje

19:47

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Donaldas Trumpas
„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Donaldas Trumpas

Rusija negalės tęsti karo prieš Ukrainą, jei nafta kainuos 40 dolerių už barelį, Niujorko ekonomikos klube sakė Donaldas Trumpas.

„Vienas iš dalykų, kuriuos ketinu padaryti, jei laimėsime, manau, kad galėsiu išspręsti šį karą, kai būsiu išrinktas prezidentu, prieš pradėdamas eiti pareigas. Galiu išspręsti šį karą ir jį sustabdyti, nes tai baisus, baisus karas. Ir Ukrainoje žūsta daug daugiau žmonių – daug daugiau žmonių, nei jūs įsivaizduojate“, – sakė jis.

D.Trumpas dar kartą vengė tiesiogiai atsakyti, kaip konkrečiai jis nori išspręsti karą, tačiau užsiminė, kad ketina nutraukti aukštas energijos kainas, kuriomis Rusija finansuoja savo karo veiksmus.

„Kai Putinas turi barelį po 100 dolerių, karas pasiteisina. Kai barelis kainuoja 40 dolerių, jis visai neveiks“, – sakė jis.

Komentuodamas energetikos politiką, kurią vykdys, jei laimės rinkimus, D. Trumpas pareiškė ketinantis smarkiai sumažinti energijos kainas.

„Aš (...) pradėsiu vykdyti energijos gausos, energetinės nepriklausomybės ir net energetinio dominavimo politiką. Po kojomis turime daugiau skysto aukso nei bet kuri kita šalis, įskaitant Rusiją ir Saudo Arabiją. Mano planas leis per 12 mėnesių nuo atėjimo į valdžią sumažinti energijos kainas perpus ar daugiau. Tai bus toks mūsų šalies ekonominis atgimimas, kokio dar niekas nėra matęs“, – sakė D.Trumpas.

Tačiau, pasak UNIAN, akivaizdu, kad D. Trumpas nespės įgyvendinti šios strategijos iki savo kadencijos pradžios, taigi ir užbaigti karo tokiu būdu iki savo kadencijos pradžios.

Iranas pakomentavo pranešimus apie balistinių raketų pristatymą Rusijai

18:18

Wikipedia.org nuotr./Irano balistinės raketos „Fateh-110“
Wikipedia.org nuotr./Irano balistinės raketos „Fateh-110“

Iranas paneigė kaltinimus dėl savo balistinių raketų tiekimo Rusijai. Atitinkamą Irano misijos prie JT pareiškimą išplatino Irano agentūra IRNA.

„Irano pozicija dėl Ukrainos konflikto nesikeičia. Iranas mano, kad karinės pagalbos teikimas konflikto šalims, dėl kurio didėja žmonių aukų skaičius, naikinama infrastruktūra ir nukrypstama nuo derybų dėl paliaubų, yra nehumaniškas“, – sakoma pareiškime.

Irano misija taip pat paragino nutraukti ginklų perdavimą bet kuriai iš karo pusių.

„Iranas ne tik pats susilaiko nuo tokių veiksmų, bet ir ragina kitas šalis nutraukti ginklų tiekimą konflikte dalyvaujančioms šalims“, – pažymėjo Irano diplomatai.

Keli autoritetingi Europos ir Amerikos leidiniai, remdamiesi Vakarų žvalgybos duomenimis, pranešė, kad Iranas ką tik pradėjo tiekti savo trumpojo nuotolio balistines raketas Rusijai.

Iranas nuosekliai neigia, jog tiekia Rusijai savo bepiločius orlaivius kamikadzes „Shahed 136“ . Tuo pat metu Teheranas bando apsimesti, kad laikosi griežto neutralumo karo Ukrainoje atžvilgiu. Nepriklausomybės dienos proga Iranas net pasveikino Ukrainą su švente.

Siaubą kelianti naujovė: skystą metalą ant rusų pozicijų spjaudantys Ukrainos dronai-drakonai

17:15

Ekrano nuotr. iš „YouTube“/Ukraina naudoja ugnį – išlydytą metalą – spjaudančius dronus-drakonus
Ekrano nuotr. iš „YouTube“/Ukraina naudoja ugnį – išlydytą metalą – spjaudančius dronus-drakonus

Ukraina kare su įsibrovėliais iš Rusijos pasitelkia ugnį spjaudančių dronų, pavadintų drakonais, flotilę. Jie inovatyviai panaudoja abiejuose pasauliniuose karuose siaubingų rezultatų atnešusią amuniciją, šeštadienį rašo CNN.

„Nenorėčiau būti gavėjas“

Socialinėje medijoje, įskaitant ir pačios Ukrainos gynybos ministerijos paviešintus vaizdo įrašus, plintančiuose filmukuose matyti, kaip žemai skrendantys dronai virš medžių rusų užimtose pozicijose leidžia ugnies (iš tiesų – išlydyto metalo) pliūpsnius.

Iki baltumo įkaitęs aliuminio miltelių ir geležies oksido mišinys, vadinamas termitu, dega 2 200 laipsnių pagal Celsijų temperatūroje.

Šis mišinys gali greitai išdeginti medžius ir augmeniją, kuri suteikia rusų kariams priedangą, ir jei ne juos nužudyti, tai bent išvesti iš rikiuotės.

Krisdamas iš drono termitas primena liepsną, sklindančią iš mitinio drakono nasrų, dėl to jie ir gavo tokią pravardę – dronai-drakonai, pasakojama CNN tinklalapyje.

Visą tekstą skaitykite čia.

Naktį į Baltarusiją skrido rusų dronai, vienas jų buvo vos 70 km nuo Lietuvos

16:38

Stopkadras/Krenta numuštas „Shahed“ dronas
Stopkadras/Krenta numuštas „Shahed“ dronas

Mažiausiai aštuoni Rusijos dronai naktį įskrido į Baltarusijos teritoriją per ataką prieš Ukrainą. Vienas iš jų atsidūrė už 70 km nuo Lietuvos sienos.

Apie tai praneša „RBC-Ukraine“, remdamasi stebėsenos grupe „Belaruski Gayun“.

„Naktį iš rugsėjo 6 d. į 7 d. į Baltarusijos teritoriją įskrido mažiausiai 7 kamikadzių tipo bepiločiai orlaiviai „Shahed“, taip pat, kaip spėjama, pirmą kartą į ją įskrido ir vienas rusiškas žvalgybinis bepilotis „Supercam“ tipo orlaivis“, – sakoma pranešime.

Be to, stebėsenos grupės duomenimis, vienas iš „Shahed“ įskrido į Bresto sritį ir toliau judėjo į šiaurę.

„Šis „Shahed“ įskrido į Gardino sritį (pirmą kartą per visą stebėsenos laikotarpį) ir nuskrido iki Koreličių ir Novogrudoko, judėdamas link sienos su Lietuva. Šis „Shahed“ galėjo skristi virš Baltarusijos į šiaurę apie 200 km, kas su juo nutiko toliau, nežinoma“, – patikslina „Gayun“.

Taip pat žinoma, kad visą naktį Baltarusijos karinių oro pajėgų naikintuvai ir sraigtasparniai veikė danguje virš Baltarusijos.

„Iš viso RB oro pajėgų naikintuvai iš Baranovičių aerodromo kilo 4 kartus, o sraigtasparniai iš Mačiuliškių pakilo du kartus. Aviacija buvo pastebėta ne tik šalies pietuose, bet ir pačioje šiaurėje – Ostroveco ir Vileikos apylinkėse“, – pridūrė stebėsenos grupės atstovai.

Rugsėjo 7-osios naktį Rusijos kariai atakavo Ukrainą dešimtimis bepiločių orlaivių kamikadzių. Iš viso Rusijos Federacija į Ukrainą paleido 67 dronus, o priešlėktuvinė gynyba numušė jų 58.

Tuo pat metu, Ukrainos karinių oro pajėgų duomenimis, šeši dronai skrido į Rusiją, Baltarusiją ir laikinai okupuotą Luhansko sritį. Dar trys dronai buvo prarasti vietoje.

Pažymėtina, kad tai ne pirmas kartas, kai Rusijos dronai skraido į Baltarusiją per Rusijos atakas prieš Ukrainą. Pirmasis toks skrydis užfiksuotas liepos 12 d., o iš viso liepos mėnesį į Baltarusiją įskrido mažiausiai devyni „Shahed“ dronai .

Rugpjūčio pabaigoje Baltarusija pirmą kartą pasitelkė aviaciją ir numušė Rusijos droną. Be to, rugsėjo 5 d. per Rusijos vykdytą Ukrainos apšaudymą Baltarusija net patvirtino naktinį oro gynybos darbą dėl dronų, tačiau jų nevadino „rusiškais“.

Mokslininkai apskaičiavo: štai per kiek laiko JAV smogtų visoms rusų ir kinų branduolinių raketų paleidimo vietoms

16:03

„Shutterstock“/Branduolinė raketa
„Shutterstock“/Branduolinė raketa

Jungtinėms Valstijoms ir jų sąjungininkėms galimai prireiktų kelių valandų, kad, esant aplinkybėms, susidorotų su visų Rusijos ir Kinijos branduolinių ginklų paleidimo aikštelių sunaikinimu, atskleidė mokslininkų Dano Plesho ir Manuelio Galileo ataskaita „Oro valdovai: Strateginis stabilumas ir įprastiniai smūgiai“.

Ir tai yra „bloga žinia visam pasauliui, nes kelia grėsmę stabilumui ir gali sukelti įvairių problemų“.

Ataskaitoje pažymima, kad Jungtinių Valstijų ir jų sąjungininkių pranašumas ginkluotės ir smogiamųjų pajėgumų požiūriu gali sukelti baimę Rusijai ir Kinijai ir jau dabar gali prisidėti prie ginklavimosi varžybų.

Tyrime daugiausia dėmesio skiriama Jungtinių Valstijų ir jų sąjungininkių galimybėms suduoti nebranduolinį prevencinį smūgį prieš savo priešus naudojant įprastinę raketinę gynybą.

Jame taip pat nagrinėjama, ar Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės galėtų sunaikinti Rusijos ir Kinijos strategines branduolines pajėgas nebranduoliniu prevenciniu puolimu.

Visą tekstą skaitykite čia.

Ukraina sako smogusi Rusijos šaudmenų sandėliui

14:29

Jussi Nukari/SIPA / Jussi Nukari/SIPA
Jussi Nukari/SIPA / Jussi Nukari/SIPA

Kyjivas šeštadienį pranešė smogęs šaudmenų sandėliui Rusijos Voronežo srityje, esančioje prie Ukrainos sienos.

Voronežo srities gubernatorius anksčiau pranešė, kad praėjusią naktį nukritus numušto drono nuolaužoms kilo didelis gaisras ir įvyko virtinė sprogimų, todėl teko evakuoti apylinkių žmones.

Rusijos oro gynybos sistemos anksti šeštadienį virš Voronežo aptiko ir neutralizavo droną, socialiniame tinkle „Telegram“ parašė Aleksandras Gusevas.

Niekas nebuvo sužeistas, bet dronui nukritus kilo didelis gaisras, nurodė gubernatorius. Pasak jo, gaisras išplito, apėmė sprogstamuosius užtaisus ir šie sprogo. Daugiau detalių apie šį objektą jis nepateikė.

„Buvo priimtas sprendimas evakuoti vieno kaimo gyventojus“ į kaimyninius rajonus, pridūrė A. Gusevas.

Visą tekstą skaitykite čia.

Kitas atnaujinimas po   30 s.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis