Svarbiausios naujienos
- I.Strelkovas iš izoliatoriaus: „Bijau tokios amnestijos kaip J.Prigožino“
- Karinė žvalgyba: Rusija bando nukopijuoti Ukrainos jūrinius dronus
- Ukrainos gynybos pajėgos: Rusija stiprina įtvirtinimus ir telkia atsargas pietuose
- V.Putinas paskelbė dalyvausiąs Rusijos prezidento rinkimuose
- Rusijai žūtbūt reikia pergalės: pilasi pranešimai, kad kovoti siunčiami sužeistieji, norintys pasiduoti – šaudomi
- Pamatykite: forumuose, kuriuose dalyvauja V.Putinas, tarp jo ir salės statomos tvoros
- JAV analitikai: V.Putinui teks priimti pasekmes dėl drakoniškų nuostolių Ukrainoje
- Zelenskis: valstybės užduotis – neleisti priešui perimti iniciatyvos žiemą
- WSJ: kitas Ukrainos kontrpuolimas gali prasidėti tik 2025 m. pavasarį
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
WSJ: kitas Ukrainos kontrpuolimas gali prasidėti tik 2025 m. pavasarį
20:01
Ukraina yra priversta gintis, nes Rusija žengia į priekį, todėl kitas Ukrainos kontrpuolimas gali įvykti tik 2025 m. pavasarį, pranešė „The Wall Street Journal“ (WSJ).
Straipsnyje teigiama, kad Ukraina atsidūrė „itin sudėtingoje geopolitinėje situacijoje“. Visų pirma, Ukrainą veikia keli neigiami veiksniai – nesėkmingas vasaros kontrpuolimas, tikėtinas Amerikos pagalbos nutraukimas dėl vidinių politinių nesutarimų JAV Kongrese, ES nesugebėjimas suteikti pakankamą karinę paramą Ukrainai ir pastebimas Rusijos ekonomikos perėjimas į karo padėtį.
„Didindama spaudimą Ukrainai, Rusija nerodo jokių ženklų, kad atsisako savo pirminio karinio tikslo užimti šalį“, – rašoma straipsnyje.
Taip pat atkreipė dėmesį į naujausią Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimą, kuriame jis paskelbė apie gynybinių įtvirtinimų statybą palei frontą. Anot publikacijos autorių, tai liudija apie karo perėjimą į naują etapą.
Jei Ukraina ir jos sąjungininkės sugebės įveikti dabartinius sunkumus ir toliau aprūpinti karius, Vakarų strategai mano, kad geriausiu atveju kiti metai bus Ukrainos kariuomenės atkūrimo metai. Kita viltis – kad Rusija praras daug jėgų bandydama palaužti Ukrainos gynybą. Galiausiai tai turėtų reikšti, kad 2025 m. pavasarį Ukraina vėl turės puolamųjų pajėgumų – jei išgyvens 2024 m., teigiama straipsnyje.
Jei Ukraina ir jos sąjungininkai sugebės įveikti dabartinius sunkumus ir toliau išlaikyti karius, Vakarų analitikai mano, kad geriausiu atveju kiti metai bus Ukrainos kariuomenės atkūrimo metai. Kita viltis – kad Rusija praras daug jėgų bandydama palaužti Ukrainos gynybą. Galiausiai tai turėtų reikšti, kad 2025 m. pavasarį Ukraina vėl turės puolamųjų pajėgumų – jei išgyvens 2024 m., teigiama straipsnyje.
Kijeve atidengtas paminklas nelaisvėje sušaudytam Ukrainos didvyriui O.Macijevskiui
10:16
Kijeve šią savaitę Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dieną atidengtas paminklas Ukrainos didvyriui Oleksandrui Macijevskiui.
Paminklas įamžino ukrainiečių karį pagal paskutinių jo gyvenimo akimirkų rusų nelaisvėje vaizdą.
Atidaryme dalyvavo žuvusio didvyrio artimieji: motina Paraska Macijevska-Demčiuk ir žmona Julija Macijevska.
Šių metų kovą internete buvo paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip Rusijos okupantai įvykdė egzekuciją į nelaisvę patekusiam Ukrainos kariui.
Beginklis jis buvo nušautas po to, kai ištarė "Šlovė Ukrainai!". Kiek vėliau buvo nustatyta kario tapatybė – Černigovo srities 119-osios atskirosios tankų brigados 163-iojo bataliono snaiperis O.Macijevskis.
Kovo 12 d. prezidentas Volodymyras Zelenskis suteikė O.Macijevskiui Ukrainos didvyrio vardą.
Paminklas pastatytas Nacionalinio istorijos ir architektūros muziejaus "Kijevo tvirtovė" teritorijoje.
Paminklo autoriai sakė, kad prie projekto dirbo daugiau nei du mėnesius. Siekdami sukurti autentišką skulptūrą, jie naudojo plastiliną, molį, silikoną ir kompiuterines technologijas.
Tikėtina, kad Ukraina artimiausiu metu negaus prieigos prie Europoje įšaldyto Rusijos turto
23:53
Tikėtina, kad artimiausiu metu Ukraina negaus prieigos prie Europoje įšaldyto Rusijos turto, nes vis dar kyla daug teisinių problemų. Tai pranešė „Sky News“, remdamasi pareigūnais ir diplomatiniais šaltiniais ES.
Tikimasi, kad kitą savaitę Europos Sąjungos vykdomosios valdžios institucijos patvirtins įstatymo projektą dėl pajamų, gautų iš pagal sankcijas įšaldyto Rusijos turto, panaudojimo. Tačiau šaltinių teigimu, Vengrijos veto perspektyva ir ginčai dėl biudžeto tarp galingųjų ES valstybių gerokai sumažina Ukrainai naudingo susitarimo galimybes.
Pažymima, kad ES ir Didžiojo septyneto šalys yra įšaldžiusios Rusijos turto už maždaug 21,5 mlrd. eurų ir apie 300 mlrd. eurų lėšų, tiesiogiai priklausančių Rusijos centriniam bankui. Belgijos vyriausybė, kurios jurisdikcijoje įšaldyta apie 125 mlrd. eurų, apskaičiavo, kad 2023-24 m. iš šių lėšų surinks 2,3 mlrd. eurų mokesčių. Belgija teigė ketinanti panaudoti šias lėšas, kad padėtų Ukrainai.
Zelenskis: valstybės užduotis – neleisti priešui perimti iniciatyvos žiemą
22:22
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis surengė eilinį Vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado štabo posėdį, kuriame pažymėjo, kad pagrindinis valstybės uždavinys – neleisti rusų okupantams perimti iniciatyvos žiemą.
„Dėkoju visiems kariams ir vadams už jų atsparumą ir drąsą. Mūsų valstybės uždavinys – ir dabar, žiemą, kad ir kaip būtų sunku, – parodyti jėgą ir neleisti priešui perimti iniciatyvos, neleisti jam įsitvirtinti“, – sakė jis.
Jis pažymėjo, kad susitikimo metu buvo aptarta operatyvinė situacija Kupiansko, Lymano, Donecko frontuose, taip pat pietuose.
Zelenskis papasakojo, ko mokomi iš Ukrainos deportuoti vaikai
21:38
Priverstinė deportacija yra vienas ciniškiausių šio karo nusikaltimų, sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmajame tarptautinės valstybių koalicijos susitikime dėl deportuotų ukrainiečių vaikų grąžinimo.
Pasak jo, vaikai ne tik išvežami iš okupuotos Ukrainos teritorijos, bet Rusija sąmoningai stengiasi sunaikinti bet kokį vaikų ryšį su Ukraina, su giminaičiais ir draugais.
„Vaikai mokomi melo apie Ukrainą, melo apie šį karą, vaikai atiduodami neteisėtam įvaikinimui ir net atiduodami, kai patys vaikai sako, kad turi artimųjų Ukrainoje, ir bando atkurti ryšį. Vaikai mokomi nekęsti Ukrainos, bandoma ištrinti jų, kaip ukrainiečių, kaip laisvų asmenų, tapatybę. Tai akivaizdi genocidinė Rusijos politika“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas.
WSJ: kitas Ukrainos kontrpuolimas gali prasidėti tik 2025 m. pavasarį
20:01
Ukraina yra priversta gintis, nes Rusija žengia į priekį, todėl kitas Ukrainos kontrpuolimas gali įvykti tik 2025 m. pavasarį, pranešė „The Wall Street Journal“ (WSJ).
Straipsnyje teigiama, kad Ukraina atsidūrė „itin sudėtingoje geopolitinėje situacijoje“. Visų pirma, Ukrainą veikia keli neigiami veiksniai – nesėkmingas vasaros kontrpuolimas, tikėtinas Amerikos pagalbos nutraukimas dėl vidinių politinių nesutarimų JAV Kongrese, ES nesugebėjimas suteikti pakankamą karinę paramą Ukrainai ir pastebimas Rusijos ekonomikos perėjimas į karo padėtį.
„Didindama spaudimą Ukrainai, Rusija nerodo jokių ženklų, kad atsisako savo pirminio karinio tikslo užimti šalį“, – rašoma straipsnyje.
Taip pat atkreipė dėmesį į naujausią Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimą, kuriame jis paskelbė apie gynybinių įtvirtinimų statybą palei frontą. Anot publikacijos autorių, tai liudija apie karo perėjimą į naują etapą.
Jei Ukraina ir jos sąjungininkės sugebės įveikti dabartinius sunkumus ir toliau aprūpinti karius, Vakarų strategai mano, kad geriausiu atveju kiti metai bus Ukrainos kariuomenės atkūrimo metai. Kita viltis – kad Rusija praras daug jėgų bandydama palaužti Ukrainos gynybą. Galiausiai tai turėtų reikšti, kad 2025 m. pavasarį Ukraina vėl turės puolamųjų pajėgumų – jei išgyvens 2024 m., teigiama straipsnyje.
Jei Ukraina ir jos sąjungininkai sugebės įveikti dabartinius sunkumus ir toliau išlaikyti karius, Vakarų analitikai mano, kad geriausiu atveju kiti metai bus Ukrainos kariuomenės atkūrimo metai. Kita viltis – kad Rusija praras daug jėgų bandydama palaužti Ukrainos gynybą. Galiausiai tai turėtų reikšti, kad 2025 m. pavasarį Ukraina vėl turės puolamųjų pajėgumų – jei išgyvens 2024 m., teigiama straipsnyje.
I.Strelkovas iš izoliatoriaus: „Bijau tokios amnestijos kaip J.Prigožino“
19:00
Buvęs Donecko prorusiškų separatistų karinis vadas Igoris Strelkovas (Girkinas), duodamas interviu iš kardomojo kalinimo centro, sakė, kad baiminasi dėl savo gyvybės. Jis palygino savo atvejį su rugpjūtį žuvusio privačios samdinių kariuomenės "Wagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino maištu, sakydamas, kad jį gali ištikti toks pat likimas.
„Niekas nebuvo patrauktas atsakomybėn už J.Prigožino pašalinimą. Prezidentas išsakė savaiminės mirties versiją – aš šia versija netikiu“, – leidiniui „Baza“ sakė I.Strelkovas.
I.Strelkovas priminė, kad jis buvo suimtas dėl kaltinimų skatinęs ekstremizmą praėjus mėnesiui po „Wagner“ sukilimo, kuris baigėsi samdinių užgrobtu Rostovu prie Dono ir blokuotu Voronežu – dviem miestais, kuriuose gyvena daugiau nei milijonas žmonių.
„Labiausiai bijau, kad vietoj įprastos kriminalinės bausmės būsiu „amnestuotas“ taip pat, kaip virėjas (V.Putino virėjas – J.Prigožino pravardė, suteikta jam už banketų Kremliuje aptarnavimą)“, – sakė I.Strelkovas.
Jis aktyviai kritikuoja Rusijos valdžią, įskaitant prezidentą V.Putiną. Jis buvo suimtas už įrašus socialiniuose tinkluose, byla įslaptinta.
Po agresoriams palankaus olimpinio sprendimo – LTOK reakcija: „Esame nusivylę“
18:52
Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) vadams penktadienio vakarą uždegus žalią šviesą šalių agresorių dalyvavimui Paryžiaus olimpinėse žaidynėse sureagavo ir Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK).
„LTOK yra nusivylęs šiuo sprendimu. Kartu su Latvijos, Estijos, Skandinavijos nacionaliniais olimpiniais komitetais aktyviai dirbome ir raginome tarptautines sporto organizacijas neįsileisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkų į tarptautines varžybas, – rašoma Dainos Gudzinevičiūtės vadovaujamo LTOK išplatintame pranešime.
„Mūsų pozicija nesikeičia – palaikome Ukrainą ir jos sportininkus. Atrankos artėja pabaigos link, tačiau toliau tarsimės su kolegomis, ką dar galime kartu padaryti, kad kuo mažiau šių šalių sportininkų galėtų atsirinkti į olimpines žaidynes.“
Penktadienio vakarą pranešta, kad kruviną karą Ukrainoje tęsiančios Rusijos ir ją palaikančios Baltarusijos atletai turėtų varžytis kitų metų olimpiadoje kaip neutralūs sportininkai.
Plačiau skaitykite ČIA.
A.Kubilius: „Ateina metas, kai matyti perspektyva, kad dar spėsime dalyvauti Kremliaus sienų griovime“
18:43
Nacionalizmas ir populizmas vėl kelia galvą Europoje ir, politologų manymu, gali daryti įtaką dabartiniams Europos Sąjungos (ES) procesams bei ateityje priimamiems sprendimams. Tinklalaidėje „Tavo balsas – Europa“ europarlamentaras Andrius Kubilius teigė, kad dalis senojo žemyno politikų naudojasi formule – surask priešą ir parodyk, kad su juo kovoji. Ji, pasirodo, žmones labai veikia. Neatsitiktinai tokią taktiką mėgo Adolfas Hitleris, nuolat pasitelkia Vladimiras Putinas, o dabar ir Europos populistai.
Kalbėdamas apie populizmo formulę A.Kubilius sako, kad kertinė jos dalis yra rasti priešą ir demonstruoti, kaip su juo kovoji. Tariamo priešo vaidmeniui daugelio šiandienių populistų galvoje puikiai pasitarnauja Briuselis.
„Net neišskirčiau populizmo ar nacionalizmo, nes, man atrodo, tai yra dvi tos pačios monetos pusės. Ypač toje centrinėje Europoje, kurioje gąsdinimas Briuseliu, neva jis sunaikinsiąs mūsų nacionalinę savastį ir identitetą. Tai yra gana stipriai veikianti neigiama emocija, ir galiu kalbėti iš savo patirties bei atliktų išvadų, kad būtent ta gąsdinimo arba neigiama emocija visada yra daug karštesnė negu teigiama“, – tendencijas apibūdina A.Kubilius.
Aptardamas kovos su populistais Europos institucijose metodus, A.Kubilius tvirtina, kad Europos Parlamente (EP) situacija nėra bloga. Įprastai populistų balsai būna tylūs, sklinda iš parlamento salės kampų bei esminės įtakos sprendimų priėmimams nedaro.
Kitokia situacija – Europos Vadovų Taryboje. Joje nusistovėjusi praktika, kad viena šalis gali vetuoti sprendimo priėmimą ir taip užkirsti kelią reikšmingiems sprendimams, tikėtina, paskatins keisti sprendimų priėmimo mechanizmą, atsisakant veto teisės.
„Visiškai tam pritariu. Nors Lietuvoje irgi girdėti miglotų nuomonių, sutinku, kad veto teisės reikia atsisakyti. Nereikia matyti kokios nors savo nuosavybės, kad mes turime teisę vetuoti, nes iš tiesų daug daugiau nukenčiama bendrąja prasme nuo to, kad kažkas piktnaudžiauja veto teise. Ta pati Vengrija, vetuodama sprendimus Ukrainos klausimais, padaro daugiau žalos, nei mes kuo nors galėtume pasidžiaugti, kad išnaudojome savo veto teisę ir šį tą blogo sustabdėme“, – įsitikinęs europarlamentaras.
Brėždamas ateities perspektyvas, europarlamentaras išlaiko nuosaikiai optimistinį vertinimą ir mato teigiamų ženklų.
„Artimiausias dešimtmetis yra labai rimtų geopolitinių lūžių laikotarpis. Ir vėlgi aš esu optimistas. Rusijos karas prieš Ukrainą yra neabejotinai susijęs su Ukrainos pergale. NATO turės milžinišką poveikį ne tik pačiai Ukrainai, bet ir Europos Sąjungai, visam kontinentui, nes tai paveiks tas pačias kaimynes Rusiją ir Baltarusiją. Mėgstu panaudoti Berlyno sienos metaforą. Mūsų kartai yra tekę matyti Berlyno sienos griūtį. Ateina metas, kai matyti perspektyva, kad dar spėsime, perkeltine prasme sakant, dalyvauti Kremliaus sienų griovime“, – ateities vizija dalijasi europarlamentaras A.Kubilius.
Plačiau skaitykite ČIA.
Nerimo amžius Europoje: politologas įvertino, ar verta baimintis kraštutinių lyderių iškilimo
17:03
Vengrijos premjero Viktoro Orbano priešiškumas Ukrainai jau nestebina. Tačiau rugsėjo pabaigoje sunerimti privertė populistinės buvusio premjero Roberto Fico partijos pergalė Slovakijos parlamento rinkimuose, o prieš kelias savaites Nyderlandų rinkimuose didžiausio palaikymo sulaukė kraštutinių dešiniųjų populisto Geerto Wilderso partija.
Ar prieš tolesnę paramą Ukrainai nusiteikusių politikų iškilimas Europoje yra atsitiktinumas, ar tendencija? 15min su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos instituto dėstytoju dr. Gintu Karaliumi kalbėjosi apie kraštutinių jėgų stiprėjimo priežastis ir reikšmę.
Politologas neslėpė, kad kraštutinių dešiniųjų jėgų iškilimas skatina bendrą chaosą Vakaruose ir gali skaudžiai atsiliepti Ukrainai, tačiau kol kas nebuvo linkęs daryti griežtų išvadų.
„Žinoma, nerimo yra. Tačiau G.Wilderso pareiškimus galima interpretuoti įvairiai. Mes matome pavyzdį ir iš Slovakijos rinkimų. R.Fico labai daug kalbėjo apie tai, kad nereikia remti Ukrainos karinėmis priemonėmis, bet kol kas nepadarė kažkokių reikšmingų veiksmų, kurie tą paramą blokuotų. Retorika yra vienas dalykas. Tačiau, kai atsiduri valdžioje ir pamatai, kokios yra sutartys, kaip reaguoja partneriai, tada daug kas pasikeičia, tad spręsti dar anksti“, – kalbėjo jis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Britų žvalgyba: Rusija siekia pademonstruoti, kad gali projektuoti jėgą Juodojoje jūroje
16:55
Antradienį Rusijos karinių jūrų pajėgų naikintuvas bombonešis Su-24M FENCER D greičiausiai buvo numuštas Ukrainos paleistos raketos "žemė-oras" virš Juodosios jūros šiaurės vakarų dalies, netoli Ukrainos Gyvačių salos,
Nuo 2023 m. vasaros Rusija prieš šią salą toliau vykdo didelės rizikos smogiamąsias misijas.
Pasak britų žvalgybos, tikėtina, kad tai daroma daugiausia dėl pačios žinutės: sala tapo Ukrainos pasipriešinimo simboliu, o Rusija nori pademonstruoti, kad gali projektuoti jėgą Juodojoje jūroje.
Pranešta, kad orlaiviu skridusi dviejų žmonių įgula buvo prarasta.
Abi šalys reguliariai patiria nuostolių karinių oro pajėgų srityje: oro gynybos sistemos ir toliau smarkiai riboja taktinių oro operacijų veiksmingumą, pažymėjo Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.
„The New York Times“: sienos su Lenkija blokados poveikį pajuto net kariai Ukrainos fronte
16:12
Pasak straipsnio amerikiečių leidinyje „The New York Times“, Lenkijos sienos blokada dar labiau apsunkina ir taip įnirtingas kovas Ukrainoje. Rytinėje šalies dalyje kovojantis ukrainiečių karys Oleksandras pasakojo, kad jo dalinys vis dar laukia dviejų naktinio matymo prietaisų pristatymo. Jo teigimu, šiuo metu įranga yra pasienyje.
„Norint blokuoti šalies sienas visiškos invazijos metu, jiems (lenkams – UNIAN) reikia visiškai atitrūkti nuo realybės. Tokiu būdu jie taip pat plaunasi rankas krauju žmonių, kurie laukia būtinos pagalbos“, – kalbėjo kariškis.
Iš pirmojo žvilgsnio šis ginčas atrodo gana paprastas: Lenkijos sunkvežimių vairuotojai piktinasi konkurencija, keliama ukrainiečių vairuotojų, kuriems netaikomos tokios pat darbo laiko ir darbo užmokesčio taisyklės kaip vairuotojams iš Europos Sąjungos. Lenkai taip pat teigia, kad su jais nesąžiningai elgiasi Ukrainos muitininkai.
Lenkijos sunkvežimių vairuotojai reikalauja, kad Europos Sąjunga vėl įvestų Ukrainos vairuotojams leidimų sistemą, kuri buvo panaikinta Rusijai visiškai įsiveržus į Ukrainą.
Europos politikos analizės centro vyresnysis mokslo darbuotojas Edwardas Lucasas sekmadienį rašė, kad smulkūs ginčai dėl taisyklių išslydo iš rankų.
„Turint tvirtą politinę lyderystę, visa tai būtų galima sutvarkyti. Ekonominiam skausmui, kurį jaučia Lenkijos ir kitų sunkvežimių vairuotojai, reikia tikslingos pagalbos“, – pažymėjo analitikas.
Užuot išsprendus ginčą, blokada plečiasi: Lenkijos ūkininkai užblokavo ketvirtą svarbų kontrolės punktą, o prie protesto prisijungė Slovakijos ir Vengrijos vežėjai.
Ukrainos pareigūnų duomenimis, gruodžio 6 d. abiejose Lenkijos sienos pusėse buvo įstrigę apie 2950 sunkvežimių, 650 – pasienyje su Slovakija, o 750 laukė, kol galės įvažiuoti į Ukrainą iš Vengrijos.
Už transportą atsakinga Europos Komisijos narė Adina Valean sakė esanti pasiryžusi ginti krovinių vežimo tarp Ukrainos ir Europos Sąjungos liberalizavimą, nepaisydama Lenkijos protestuotojų reikalavimų, ir leido aiškiai suprasti, kad leidimų sistema nebus atkurta.
Šią savaitę Lietuvos, Latvijos ir Estijos ambasadoriai kartu susitiko su Lenkijos valdžios institucijomis, kad priverstų jas rasti sprendimą, kaip nutraukti blokadą.
Ukrainos ambasadorius Lenkijoje Vasilijus Zvarychas pirmadienį pareiškė, kad derybos vyksta ir jis tikisi pasiekti kompromisą, tačiau pridūrė, kad „kol tęsiasi Rusijos agresija, mes negalime grįžti prie šių leidimų“.
„Turime atblokuoti sieną ir sėsti prie derybų stalo, nes kito kelio nėra“, – pridūrė jis.
Tuo tarpu Ukrainos karys Volodymyras Šulas, koordinuojantis savanorių pagalbą 63-iajai mechanizuotajai brigadai, „The New York Times“ sakė nesuprantantis, kaip šalys, kurios yra suinteresuotos Ukrainos pergale ir buvo vienos dosniausių jos sąjungininkių, gali dalyvauti tokioje blokadoje pačiomis sunkiausiomis karo akimirkomis.
Pasak jo, Ukraina gina Europą nuo Maskvos agresijos.
„Leisti Rusijai žengti toliau reikštų Europos ir Europos vertybių žlugimą“, – pabrėžė V.Šulas.
Lenkijos vilkikų vairuotojų nusivylimas yra suprantamas, o karui tęsiantis, natūralu, kad verslo interesai atsinaujina, leidiniui situaciją komentavo Varšuvoje įsikūrusio analitinio centro „Res Publica“ direktorius Wojciechas Przybylskis.
„Rusija pelnosi iš protestų, tai visiškai aišku“, – įvertino jis.
Ekspertai mano, kad Rusija jau seniai sugeba manipuliuoti Vakarų visuomenių skirtumais ir išnaudoti šiuos įtrūkimus savo naudai. Rusai pasinaudojo krovinių vežimo klausimu, kad pavaizduotų ukrainiečius kaip nedėkingus ir pakenktų jų patikimumui.
Dviejose kitose Ukrainos kaimynėse – Vengrijoje ir Slovakijoje – yra prorusiškų lyderių. Todėl jos ėmėsi veiksmų, kurie kenkia Europos solidarumui su Kyjivu. Vengrijos ir Slovakijos sunkvežimių vairuotojų sprendimas prisijungti prie protestų kelia grėsmę, kad dar labiau padidės įtampa Ukrainos ekonomikai, kuri ir taip jau yra paralyžiuota.
Kelių ir geležinkelių jungtys Ukrainai yra gyvybiškai svarbios. Nors sunkvežimių blokada neturėtų būti taikoma medicinos, karinėms ir kai kurioms maisto prekėms, Ukrainos kariai, savanoriai ir įmonių savininkai sako, kad chaosas pradeda trikdyti ir taip trapias tiekimo linijas.
Kariškis Oleksandras sakė, kad kovos fronte tebėra kruvinos ir sunkios, o sienos blokada dar labiau sustiprino jausmą, kad Ukraina buvo apleista.
„Manau, kad šie veiksmai žaidžia į naudą Rusijai, kuri kariauja prieš mus ir daro viską, kad sunaikintų mūsų šalį ir mūsų žmones“, – nusivylimą išreiškė jis.
Karinė žvalgyba: Rusija bando nukopijuoti Ukrainos jūrinius dronus
15:57
Rusija bando nukopijuoti Ukrainos jūrų dronus, kurie kelia grėsmę jos kariniam jūrų laivynui. Šiuo tikslu rusai renka dronų nuolaužas, nacionalinio teletilto eteryje pareiškė Ukrainos karinės žvalgybas atstovas Andrijus Jusovas.
„Jie dirba ties tuo ir kruopščiai renka nuolaužas, Ukrainos karinių jūrų pajėgų dronų liekanas. Jie stengiasi iš liekanų surinkti kuo daugiau to, kas veiks, ir bando atkurti gamybos schemą“, – kalbėjo jis.
A.Jusovas pabrėžė, kad jūriniai dronai tebekelia rimtą grėsmę Rusijos laivynui Juodojoje jūroje.
Anksčiau pranešta, kad leidinio „The Times" žurnalistas apsilankė slaptame Ukrainos karinės žvalgybos objekte – slaptoje bazėje prie Dniepro upės, kur slepiasi naujas Ukrainos jūrų dronų laivynas.
Šio modernaus laivyno, kodiniu pavadinimu „13“, vadas teigė, kad jis pramušinė skyles moderniausiuose Rusijos karo laivuose, o lapkričio 10 d. nuskandino du paskutinius taikinius prie Čornomorsko Kryme.
Ukrainos saugumo pajėgų vdovas Vasilijus Maliukas kiek anksčiau paskelbė, kad Ukraina pagamino unikalų jūrinį droną „Sea Baby“, kurio gamyba daugiau negu pasiteisino sėkmingai smogus ne vienam Rusijos laivyno taikiniui.
Latvija įsigis priešlaivinių raketų sistemą už beveik 100 mln. eurų
15:36
Latvija įsigis 105 mln. JAV dolerių (97,4 mln. eurų) vertės priešlaivinių raketų sistemą „Naval Strike Missile“ (NSM), kurios didžiąją dalį finansuos Jungtinės Valstijos.
Penktadienį gynybos ministras Andris Sprūdas ir JAV ambasadorius Latvijoje Christopheris Robinsonas paskelbė apie JAV bendrovės „Raytheon“ ir Norvegijos įmonės „Kongsberg“ sudarytą susitarimą dėl NSM sistemos tiekimo.
JAV teikia didelę paramą įsigyjant prieštankinę raketų sistemą, bendrai finansuodama 70 proc. kainos, o 30 proc. mokės Latvija.
NSM yra raketų sistema, galinti smogti taikiniams jūroje ir ant žemės 185 kilometrų atstumu. Šią raketų sistemą naudoja tokios NATO narės kaip JAV, Lenkija, Vokietija, Norvegija, Rumunija, Jungtinė Karalystė, Kanada ir Nyderlandai.
Planuojama, kad ši raketų sistema Latvijai bus pradėta tiekti 2027 metais.
Anksčiau pranešta, kad pernai balandį Saeima pritarė Gynybos finansavimo įstatymo pataisoms, numatančioms laipsnišką krašto apsaugos finansavimo didinimą iki 2,5 proc. BVP iki 2025 metų.
„Putinas juos myli“: rašytojas S.Kingas sukritikavo respublikonų blokuojamą paramą Ukrainai
14:59
Reaguodamas į gruodžio 7 d. JAV Senate respublikonų blokuotą projektą dėl paramos Ukrainai, garsus rašytojas Stephenas Kingas socialiniame tinkle pasidalino žinute, kurioje sukritikavo tokį jų elgesį pareikšdamas: „Respublikonai blokuoja pagalbą Ukrainai. Putinas juos myli“.
Trečiadienį JAV Senatas užblokavo Baltųjų rūmų prašymą skirti 106 mlrd. dolerių (97,4 mlrd. eurų) nepaprastosios pagalbos paketą Ukrainai, Izraeliui ir Taivaniui. Iš šios sumos 61 mlrd. dolerių turėjo būti skirta būtent paramai Ukrainai.
Tai ne pirmas kartas kai visame pasaulyje žinomas prozininkas išreiškia paramą Ukrainai.
2022 m. vasario 24 d. Rusijai įsiveržus į Ukrainą, S.Kingas palaikė Ukrainos žmones paskelbdamas savo nuotrauką, kurioje jis vilki marškinėlius su užrašu „Aš esu su Ukraina“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Po apšaudymo Pavlohrade nukentėjusių skaičius auga
14:12
Penktadienį per Pavlohrado rajone, Dnipro srityje, surengtą raketų ataką sužeistųjų skaičius išaugo iki 8, skelbia Dnipro srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.
„Remiantis atnaujinta informacija, Pavlohrade dėl raketų atakos buvo sužeisti 8 žmonės. Tai vyrai nuo 32 iki 66 metų amžiaus“, – rašė jis.
Pasak jo, du iš jų sveiksta namuose, kiti – ligoninėje.
„Dviejų sužeistųjų būklė tebėra sunki. Psichologinė pagalba suteikta 13 gyventojų. Be Pavlohrado, Ternivkos ir Jurivkos bendruomenės, sunaikinta ir Mežyricos bendruomenė“, – pranešė administracijos vadovas.
Jo teigimu, buvo apgadinta daugiau kaip 20 gyvenamųjų pastatų ir 9 ūkiniai pastatai, taip pat sporto salė. Taip pat buvo pažeistos elektros linijos.
Per ataką Pavlohrado rajone, Dnipro srityje, buvo apgadinta įmonė ir nukentėjo bažnyčia. Iš pradžių buvo pranešta, kad vienas žmogus žuvo ir dar keturi buvo sužeisti.
Praėjusią naktį Rusijos pajėgos įvykdė dronų ir raketų ataką. Pranešta, kad bivo paleista 19 raketų, iš kurių 14 numušė Ukrainos karinės pajėgos.
Ukrainos gynybos pajėgos: Rusija stiprina įtvirtinimus ir telkia atsargas pietuose
13:51
Rusijos pajėgos stiprina įtvirtinimus, telkia įrangą ir rezervus Chersono sektoriuje, paskelbė Ukrainos pietinių gynybos pajėgų spaudos tarnyba.
„Pietų gynybos pajėgų atsakomybės zonoje priešas stato įtvirtinimus ir bando pritraukti tam tikrus rezervus. Padidintas stebėjimo postų ir šaudymo pozicijų skaičius, toliau daromas spaudimas dešiniajame krante apšaudant artilerijos pabūklais, priešas intensyviau naudoja bepiločius orlaivius“, – pateikė ataskaitą kariškiai.
Tuo pat metu puolamųjų grupių formavimosi požymių nėra, ukrainiečių gynėjai laikosi pozicijų kairiajame Dniepro krante, tęsia kontrataką, apšaudo Rusijos pozicijas ir užnugarį.
Pasak pranešimo, esant audringam orui, pastebėti 5 kovinę laivyno tarnybą atliekantys rusų laivai, iš jų 4 Juodojoje jūroje ir vienas Azovo jūroje. Rusijos raketų paleidimo įrenginiai šiuo metu grįžta į savo bazavimo punktus.
Per pastarąją parą Rusijos pajėgos surengė dvi raketų atakas prieš Chersono srities žemės ūkio ir pramonės infrastruktūrą.
„Priešas ir toliau iš bepiločių orlaivių mėto įvairių modifikacijų sprogmenis. Aštuoni išmetimai atlikti ant Antonivkos, Chersono ir Novoberyslavo gyvenviečių“, – rašoma ataskaitoje.
Be to, per praėjusią parą rusai 11 kartų apšaudė Chersono ir Nikolajevo sričių gyvenvietes. Ypač nukentėjo Chersono, Dnieprovskės ir Tjahinkos gyvenvietės Chersono srityje, Očakovo miestas ir Očakovo bendruomenės vandenvietė.
V.Putinas paskelbė dalyvausiąs Rusijos prezidento rinkimuose
13:42
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį paskelbė, kad dalyvaus kitąmet vyksiančiuose valstybės vadovo rinkimuose, pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida.
Penktadienį taip pat paviešinta, kad kovo 17 dieną vyksiančių prezidento rinkimų trukmė bus trys dienos, nors Kremliaus kritikai teigia, kad pastaruoju metu taikoma tokia balsavimo tvarka apsunkina skaidrumo užtikrinimą.
„Rusijos Federacijos Centrinė rinkimų komisija patvirtino trijų dienų balsavimo laikotarpį Rusijos prezidento rinkimuose. Jie vyks 2024 metų kovo 15–17 dienomis“, – pranešė komisija.
Balsavimo stebėtojai ir opozicija Rusijoje teigia, kad rinkimus temdo nuolatiniai pranešimai apie pažeidimus ir kad Kremlius nepriklausomus kandidatus nustumia į šalį.
Rusija pirmą kartą įvedė daugiadienį balsavimą 2021 metais, tariamai kaip dalį priemonių, skirtų apsaugoti rinkėjus nuo koronaviruso, tačiau ši sistema sulaukė politinės opozicijos kritikos.
71-erių Vladimiras Putinas, valdžioje esantis daugiau kaip du dešimtmečius, kaip spėjama, praktiškai jau yra užtikrinęs pergalę kovo mėnesį vyksiančiuose rinkimuose.
Kol kas neaišku, kas dar dalyvaus artėjančiuose prezidento rinkimuose.
Žymiausi V. Putino kritikai, galintys mesti jam iššūkį rinkimuose, buvo priversti pasitraukti į užsienį arba sėdi kalėjime. Nepriklausoma žiniasklaida taip pat smarkiai suvaržyta.
Netrukus po to, kai šią savaitę buvo paskelbta rinkimų data, žymiausio Kremliaus kritiko, įkalinto Aleksejaus Navalno komanda paragino rusus dalyvauti balsavime ir paremti bet kurį kitą kandidatą, tik ne V.Putiną.
Rusijai žūtbūt reikia pergalės: pilasi pranešimai, kad kovoti siunčiami sužeistieji, norintys pasiduoti – šaudomi
13:39
Anot Rusijos kovotojų šeimų, sužeisti kariai net nepagiję siunčiami atgal į apkasus, kad laiku užimtų svarbų Ukrainos miestą. Saugumo ekspertas, karininkas majoras Oleksijus Hetmanas naujienų agentūrai „RBC-Ukraine“ sakė, kad galutinis terminas Avdijivkai užimti – gruodžio vidurys. Jis įsitikinęs, jog tuomet Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbs apie savo kandidatūrą į prezidento postą.
Ketvirtadienį paskelbtoje karo apžvalgoje Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai įvertino geolokacinę medžiagą ir nurodė, kad iš jos matyti, jog Rusijos kariai šiek tiek pasistūmėjo į priekį pramoninėje zonoje į pietryčius nuo Avdijivkos, tačiau Ukraina intensyviai tęsia gynybą.
Šios kovos Rusijai kainuoja tūkstančius karių gyvybių.
Nepriklausomas rusų naujienų leidinys „Svarbios istorijos“ tvirtina gavęs V.Putinui adresuotą laišką, kurį pasirašė daugiau kaip 100 karių, kovojančių Avdijivkos apylinkėse Ukrainos Donecko srityje, artimųjų.
Teigiama, kad Rusijos Vakarų karinės apygardos 95411 būrio kovotojų šeimos nariai pažymėjo, kad lapkričio 25 d. buvo išleista direktyva, kurioje nurodoma karius su lengvais ir vidutinio sunkumo sužeidimais siųsti atgal į apkasus.
Plačiau skaitykite ČIA.
Pamatykite: forumuose, kuriuose dalyvauja V.Putinas, tarp jo ir salės statomos tvoros
12:07
Daugelyje forumų priešais Rusijos prezidentą scenoje tiesiog pastatomas atitvaras, skiriantis Vladimirą Putiną nuo auditorijos, teigiama „Projekt“ atliktoje analizėje. Šios konstrukcijos yra gerai užmaskuotos, todėl iš filmuotos medžiagos sunku suprasti, kad tai yra tvoros.
Plačiau skaitykite ČIA.
JAV analitikai: V.Putinui teks priimti pasekmes dėl drakoniškų nuostolių Ukrainoje
12:01
Tikėtina, kad Rusijos pajėgos patiria nuostolių palei visą Ukrainos fronto liniją beveik tokiu pat greičiu, kokiu Maskva šiuo metu generuoja naujas pajėgas, skelbiama naujausioje Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaitoje.
Ukrainos sausumos pajėgų vadavietės atstovas spaudai pulkininkas leitenantas Volodymyras Fityjo pareiškė, kad 2023 m. lapkričio mėn. Rusijos pajėgos Kupjansko, Lymano ir Bachmuto kryptimis neteko beveik 11 tūkst. karių (tikėtina, kad jie žuvo arba buvo sužeisti).
Panašūs pareiškimai apie nuostolius Rusijos pusėje leidžia manyti, kad Rusijos aukų skaičius Avdijivkos srityje gali būti dar didesnis, ypač įvertinus didesnį tempą šioje srityje.
Anksčiau Ukrainos pareigūnai tvirtino, jog Avdijivkos ir Marjinkos apylinkėse spalio 10-26 d. buvo likviduota apie 5 000 Rusijos karių. Nurodytu laikotarpiu Rusijos pajėgos, siekdamos užimti Avdijivką, surengė dvi sudėtingas mechanizuotų puolimų bangas.
Tuo tarpu šiuo metu Rusijos pajėgos vykdo masinius pėstininkų vadovaujamus puolimus Avdijivkai užimti, akivaizdžiai stengdamosi išsaugoti šarvuotąją techniką, tačiau nepaisydamos dar didesnių gyvosios jėgos nuostolių rizikos.
„Jei Ukrainos pateikti duomenys iš esmės yra tikslūs, jie rodo, kad Rusijos operacijos Ukrainoje apskritai yra labai sunkios ir kad dideli agresorės nuostoliai nėra tik brangiausių Rusijos puolamųjų operacijų prie Avdijivkos rezultatas“, – rašo analitikai.
Anksčiau Rusijos ir Ukrainos pareigūnai pranešė, kad didelėmis Maskvos pastangomis per mėnesį parengiama maždaug 20-40 tūkst. karių.
Pasak Karo tyrimų instituto, Ukrainos pareigūnai pastebėjo, kad nuo praėjusios vasaros Rusijos pajėgų grupuotė palei Charkivo ir Luhansko srities frontą beveik nepasikeitė, o tai leidžia manyti, kad naujų karių siuntimas į šią sritį kompensuoja Rusijos nuostolius, bet nepadidina karinės grupės stiprumo.
Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas anksčiau teigė, kad nuo lapkričio 9 d. iki gruodžio 1 d. Rusijos kariuomenė įdarbino 42 tūkst. karių.
Tuo tarpu Ukrainos duomenys apie Rusijos nuostolius fronte rodo, kad Rusijos mėnesio nuostoliai gali viršyti 20 tūkst.
Teigiama, kad suintensyvėjusios Rusijos operacijos Ukrainoje paskatino Rusijos karinę vadovybę skubiai siųsti į Ukrainą naujai sukurtus ir nepakankamai stiprius junginius, kad sustiprintų fronto sektorius, o tai trukdo ilgalaikėms pastangoms suformuoti operatyvinius ir strateginius rezervus ir pertvarkyti Rusijos sausumos pajėgas.
„Dideli Rusijos nuostoliai greičiausiai neleis Rusijos pajėgoms visiškai papildyti ir atkurti esamų dalinių Ukrainoje ir suformuoti naujų operatyvinių bei strateginių rezervų, jei Rusijos pajėgų formavimo pastangos bus tęsiamos dabartiniu tempu, o Rusijos kariuomenė tęs operacijas. Tačiau atrodo, kad Rusija gali ir toliau absorbuoti tokius nuostolius ir juos kompensuoti naujais kariais, jei tik prezidentas Vladimiras Putinas norės ir sugebės prisiimti dėl to kylančias pasekmes šalies viduje“, – rašo Karo tyrimų instituto analitikai.
Kitos analitikų įžvalgos:
- Gruodžio 6-7 d. Vašingtone vykusio Tarptautinio gynybos pramonės forumo fone JAV gynybos departamentas paskelbė apie naują saugumo pagalbos Ukrainai paketą ir įsipareigojimą bendrai ginklų gamybai.
- Gruodžio 7 d. Maskvoje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas su Irano prezidentu Ibrahimu Raisi aptarė Rusijos ir Irano ekonominių santykių plėtojimą.
- Išpuoliai prieš viešuosius asmenis Rusijoje paskatino pareigūnus siūlyti sugriežtinti Rusijos politikos ir visuomenės veikėjų saugumo priemones, o kai kuriuos ultranacionalistus raginti atgaivinti sovietines saugumo organizacijas.
- Rusijos Federacijos Taryba priėmė rezoliuciją, kuria patvirtino, kad artėjantys Rusijos prezidento rinkimai įvyks 2024 m. kovo 17 d., Kremliui toliau stengiantis įteisinti rinkimus.
- Rusijos saugumo organai vykdė masinius areštus, nukreiptus prieš aukšto rango gaujas Maskvoje ir Sankt Peterburge, įskaitant Vidaus reikalų ministerijos ir kitų vidaus saugumo organų narius ir sąmokslininkus.
- Rusijos pajėgos tęsė puolamąsias operacijas palei liniją Kupjanskas-Svatovė-Kremina, prie Bachmuto, prie Avdijivkos, į vakarus ir pietvakarius nuo Donecko miesto ir Donecko-Zaporižios srities pasienio ruože bei nežymiai pasistūmėjo į priekį prie Avdijivkos.
- Rusijos valdžios institucijos ir toliau atmeta mobilizuotų Rusijos kariškių artimųjų prašymus.
Ukrainos partizanai ir okupuotų teritorijų gyventojai toliau teikia Ukrainos pareigūnams tikslinę informaciją.
Karybos ekspertas: Avdijivkos scenarijus labai primena žudynes Bachmute
11:20
Karybos ekspertas Egidijus Papečkys socialiniame tinkle „Facebook“ ketvirtadienio vakarą publikuotoje karo apžvalgoje įvertino, jog visuose fronto ruožose iš esmės vyksta itensyvūs susirėmimai priešakinėse linijose, „guldant galvas dėl mažai net taktine prasme reikšmingų pozicijų“.
„Avdijivka vis dar laikosi, padėtis sunki. Kaip jau sakiau, viskas labai primena Bachmutą, bet tai nereiškia, kad miestas jau prarastas – apsiginti nelengva, bet įmanoma“, – nurodė ekspertas.
Jis atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu kiek labiau suintensyvėjo rusų diversinės grupės Ukrainos šiaurinėje dalyje. Nors apie tai kalbama nedaug, E.Papečkys pažymėjo, kad jų išpuoliai būna labai kruvini, o patekę į pasalą Ukrainos kariai pribaigiami.
„Diversantai į nelaisvę irgi papuola labai retai. Jie labai kruopščiai suplanuoja išpuolius, kad galėtų saugiai atsitraukti. Bet, kai juos aptinka ir užspaudžia, dažniausiai žūva bėgdami per užminuotą vietovę – o užminuota ten viskas.“
Dar kelis dešimtmečius po karo vairuotojams bus labai pavojinga net stabtelėti šalikelėje, teigė karybos ekspertas.
E.Papečkys taip pat apžvelgė situaciją kairiajame Dniepro upės krante: jo įsitikinimu, tie, kurie šioje vietovėje tikisi didesnio masto puolimų pašalus, apsirinka.
„Ukrainos pajėgoms išlaikyti placdarmą labai svarbu, nes jis labai pravers kitų metų (nebūtinai tik 2024) puolamosioms operacijoms“, – rašė jis.
Žinovas taip pat atsižvelgė į prezidento Vladimiro Putino tęsiamą politinę kampaniją arabų šalyse. Ketvirtadienį Rusijos vadovas susitiko su Omano princo įpėdiniu, tačiau kur kas svarbesnis V.Putino susitikimas su Irano prezidentu Ebrahimu Raisi.
„Kremlius susitarė dėl naikintuvų, sraigtasparnių ir kitos ginkluotės pardavimo Iranui, ką gavo mainais – pamatysime. Tiesa, rusiški naikintuvai iraniečius pasieks gerokai vėliau.“
Kalbėdamas apie kitas užsienio naujienų aktualiijas, E.Papečkys pažymėjo, kad „liūdnoka žiūrėti į politines kovas Jungtinėse Valstijose, dėl kurių trumpam stringa parama Ukrainai“.
„Bet juos galima suprasti – ginčytini politiniai klausimai yra kritiškai svarbūs abiem pusėms, ir tai yra jų konstitucinė teisė ginti savo vertybes ir požiūrius.
Visiems dėl to besipiktinantiems siūlau sunkiai dirbti ir sukurti tokią ekonomiškai tvirtą valstybę, kad patys galėtumėte remti pusę pasaulio, kaip kad dabar daro amerikiečiai. Jų kariai, tankai ir kita šarvuota technika Lietuvoje taip pat labai brangiai kainuoja mokesčių mokėtojams, bet pas mus apie tai nepriimta galvoti“, – komentavo ekspertas.
Jo nuomone, Ukrainos karinei vadovybei reikia ieškoti savo sprendimų, kaip sutrukdyti agresoriui žiemą užkurti tokius mūšius, koks vyko prie Bachmuto ir dabar vyksta prie Avdijivkos.
„Vienas iš tokių būdų – izoliuoti mūšio rajoną, neleidžiant į jį atgabenti pastiprinimų ir šaudmenų, kuro bei kitų resursų, daužant tiekimo komunikacijas artilerija, HIMARS, bepiločiais ir iš Vakarų gautais F-16. Tai pareikalautų didelių išteklių, bet padėtų išvengti rusų primetamų sekinančių mūšių pramoniniuose miestuose ir miesteliuose“, – įžvalgomis dalijosi E.Papečkys.
E.Macronas siekia perkalbėti Vengrijos premjerą V.Orbaną dėl Ukrainos
11:04
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį susitiko su vengrų ministru pirmininku Viktoru Orbanu, siekdamas išeiti iš aklavietės prieš Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimą, Vengrijos lyderiui pagrasinus blokuoti tolesnę paramą Ukrainai.
E.Macronas priėmė V.Orbaną Eliziejaus rūmuose darbo vakarienės, kurios metu, anot prancūzų prezidentūros, aptartos kelios temos, įtrauktos į kitą savaitę vyksiančios Europos Vadovų Tarybos darbotvarkę, įskaitant įvairius Europos paramos Ukrainai aspektus.
Kitą savaitę vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime ES nori susitarti dėl naujos finansinės pagalbos ir pradėti Kyjivo derybas dėl narystės ES, tačiau baiminasi, kad V.Orbanas gali tam sutrukdyti.
Ši vakarienė – tai retas Vakarų Europos lyderio pasveikinimas Vengrijos premjerui, kuris palaiko glaudesnius ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu nei bet kuris kitas ES lyderis net ir po Maskvos invazijos į Ukrainą 2022 metų vasarį.
Tačiau vis labiau nerimaujama, kad V.Orbanas gali sužlugdyti galimybę gruodžio 14–15 dienomis vyksiančiame susitikime priimti svarbius sprendimus dėl Ukrainos, o E.Macronas, būdamas vienas įtakingiausių Europos veikėjų, gali įsikišti.
Pirmadienį EVT vadovui Charles'ui Micheliui išsiųstame laiške V.Orbanas pareikalavo atidėti svarbius sprendimus dėl Ukrainos, įskaitant papildomą finansinę pagalbą ir galimybę pradėti derybas dėl narystės ES.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ką rašo pasaulis: JAV Senatas pagalbos Ukrainai paketą „paėmė įkaitu“
10:43
Ugninga JAV prezidento Joe Bideno kalba Senato neįtikino – respublikonai blokavo Baltųjų rūmų prašymą skirti per 100 mlrd. dolerių Ukrainai, Izraeliui ir Taivanui, demokratams atsisakius reformuoti migracijos sistemą.
Vašingtono sprendimas svarbus ne tik Kyjivui – jį stebi visas pasaulis. Ar JAV paramos Ukrainai nebeliks? Kokį žingsnį žengs Europa? Tradicinėje 15min spaudos apžvalgoje pateikiame, ką šia tema rašo įtakingiausi pasaulio leidiniai.
Dar prieš istoriniu laikomą balsavimą J.Bidenas pažymėjo, kad Kongreso nariai turėtų atidėti į šalį vidaus ginčus ir neleisti, kad smulkmeniška partinė politika trukdytų JAV atsakomybei prieš pasaulį, kuris stebi, ką darys JAV.
Prezidentas pareiškė, kad pagalbos Ukrainai blokavimas „būtų pati geriausia dovana V.Putinui“.
Tačiau pritarimo tolesnei paramai Ukrainai trūksta ne tik tarp senatorių. Tyrimų centro „Pew“ atlikta apklausa rodo, kad karui užsitęsus, palaipsniui daugėja ir amerikiečių, manančių, kad Jungtinės Valstijos teikia per didelę pagalbą Kyjivui.
Plačiau skaitykite ČIA.
Po beveik 80 dienų pertraukos Rusija surengė masinę raketų ataką prieš Ukrainą
09:21 Atnaujinta 10:51
Gruodžio 8 d. rytą Rusijos pajėgos atakavo Kyjivą iš strateginių lėktuvų Tu-95MS. Priešlėktuvinės gynybos pajėgos ir priemonės sunaikino visas raketas, skridusias sostinės kryptimi artėjant prie miesto, pranešė Kyjivo miesto karinės administracijos vadovas Sergejus Popko.
„Po ilgos 79 dienų pertraukos priešas atnaujino atakas sparnuotosiomis raketomis iš strateginių lėktuvų Tu-95MS. Anksčiau apie 10 raketas nešančių bombonešių paleido X-101/555/55 tipo sparnuotąsias raketas iš Engelso miesto rajono Saratovo srityje. Oro pavojus sostinėje tęsėsi apie 2 valandas. Tačiau miesto nepasiekė nė vienas priešiškas taikinys. Oro gynybos pajėgomis ir priemonėmis visos Kyjivo kryptimi skridusios raketos buvo sunaikintos artėjant prie sostinės“, – pažymėjo jis.
14 raketų pavyko numušti Kyjivo ir Dnipropetrovsko srityse. Remiantis oro pajėgų pranešimu socialiniame tinkle „Telegram“, dalis raketų buvo nukreipta į infrastruktūros objektus Dnipropetrovsko srityje.
Per ataką Dnipropetrovsko regione žuvo vienas asmuo, dar keturi sužeisti, sakė vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka.
„Dnipropetrovsko sritis: priešas surengė raketinę ataką Pavlohrade, žuvo vienas žmogus. Dar keturi žmonės, preliminariais duomenimis, buvo sužeisti. Kyjivo sritis: dėl krintančių numuštų priešiškų taikinių nuolaužų yra informacijos apie žalą privatiems namams keliose regiono gyvenvietėse“, – sakė ministras.
Pasak pareigūnų, dar du žmonės sužeisti Charkive.
Kyjive apie aukas ar didesnę žalą nepranešama, sakė Kyjivo miesto administracijos vadovas S.Popko. Jo teigimu, raketinę ataką rusai surengė po 79 dienų pertraukos.
„Kaip matote, priešas laukė savo laiko ir vėl pradėjo naudoti strateginę aviaciją taikiems miestams pulti. Todėl rūpinkitės savimi ir savo artimaisiais, neignoruokite oro pavojaus signalų. Praėjusią žiemą atlaikėme daugybę raketų atakų ir tikiu, kad kartu įveiksime bet kokius kitus iššūkius! " – pridūrė jis.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
08:30 Atnaujinta 10:41
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą likvidavo dar 990 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios gyvosios jėgos nuostolis Rusijos pusėje siekia daugiua nei 337 tūkst. karių.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinti 8 tankai, 26 šarvuotosios kovos mašinos, 12 artilerijos sistemų, 30 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetų, 3 specialiosios įrangos vienetai.
Ukrainos gynėjai taip pat numušė 20 Rusijos bepiločių orlaivių ir vieną sparnuotąją raketą.
D.Cameronas JAV Kongresui: patvirtinkite pagalbą Ukrainai
08:18
Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas ketvirtadienį paragino Jungtinių Valstijų įstatymų leidėjus pritarti naujai paramai Ukrainai ir taip padėti finansuoti Kyjivo kovą su Rusijos pajėgomis.
„Aš nesijaudinu dėl Ukrainos žmonių stiprybės, vienybės, sutarimo ir drąsos [...]. Aš nerimauju, kad mes nepadarysime to, ką turime padaryti, – sakė D. Cameronas Aspeno saugumo forume JAV sostinėje. – Turime [...] suteikti jiems ginklų, ekonominę paramą, moralinę paramą, diplomatinę paramą ir, svarbiausia, karinę paramą, galinčią turėti įtakos.“
Buvęs britų ministras pirmininkas D. Cameronas oficialiai Vašingtone lankėsi pirmą kartą nuo tada, kai buvo paskirtas užsienio reikalų sekretoriumi.
Vėliau ketvirtadienį susitikęs su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu, D. Cameronas pabrėžė, kad reikia padėti „Ukrainai visais įmanomais būdais pasipriešinti [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino neteisėtai invazijai“.
Jis pridūrė, kad nepaisant to, jog Ukrainos kontrpuolimo metu iš esmės nepavyko pralaužti Rusijos linijų, buvo padaryta pažangos.
Dėl šio puolimo vis garsiau pradedama abejoti, ar Vakarai ir toliau teiks didžiulę pagalbą Ukrainai.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukraina traukiniais gabena sunkvežimius per Lenkijos sieną, kad išvengtų blokados
08:00
Ukraina ketvirtadienį pranešė, kad bandydama apeiti jau mėnesį trunkančią Lenkijos vežėjų blokadą išbandė sunkvežimių gabenimą per Lenkijos sieną traukiniais.
Nuo lapkričio buvo paralyžiuotas sunkvežimių eismas keturiuose sienos perėjimo punktuose, nes lenkų vežėjai protestuoja reikalaudami sugrąžinti leidimus įvažiuoti į šalį jų konkurentams iš Ukrainos.
„Ukrainos geležinkeliai“ išsiuntė pirmąjį traukinį su sunkvežimiais į Lenkiją“, – sakoma valstybinio geležinkelių operatorės pranešime.
Teigiama, kad traukinys važiuos per Izovo–Hrubešuvo pasienio perėją Lenkijos pietryčiuose. Toliau sunkvežimiai važiuos keliais.
Plačiau skaitykite ČIA.
J.Bidenas pasirengęs eiti į kompromisus, kad būtų užtikrinta pagalba Ukrainai
07:49
JAV prezidento Joe Bideno administracija yra pasirengusi daryti nuolaidas dėl sienų apsaugos stiprinimo, kad būtų užtikrintas įstatymo projekto, kuriame visų pirma kalbama apie naujos pagalbos teikimą Ukrainai ir Izraeliui, patvirtinimas, apie tai, remdamasi šaltiniais, rašo „Reuters“.
Pažymima, kad Baltieji rūmai ir JAV Kongresas skuba sudaryti susitarimą, kuris suteiktų karinę pagalbą dviem sąjungininkėms ir kartu užkirstų kelią nelegaliai imigracijai per JAV ir Meksikos sieną.
Todėl JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad yra pasirengęs padaryti didelių nuolaidų dėl sienos saugumo. Su šiuo klausimu susipažinęs šaltinis su anonimiškumo sąlyga agentūrai „Reuters“ sakė, kad Baltieji rūmai iš dalies yra atviri prieglobsčio prašytojų pirminio patikrinimo standartų griežtinimui.
Be to, J.Bideno administracija svarsto tam tikrą „saugios trečiosios šalies“ nuostatą – galimybę nesuteikti prieglobsčio migrantams, kurie pakeliui į Jungtines Valstijas kerta kitą šalį.
Baltųjų rūmų atstovas spaudai Angelo Fernandezas Hernandezas sakė, kad J.Bidenas aiškiai pasakė, jog padėtis pasienyje yra problemiška ir JAV Kongresas turi imtis veiksmų jai išspręsti.
„Prezidentas sakė, kad yra atviras kompromisui“, – pridūrė jis.
Pažymima, kad respublikonų vadovaujami JAV Atstovų Rūmai planuoja baigti darbą iki gruodžio 14 d., todėl laiko priimti įstatymą dėl pagalbos Ukrainai liko nedaug. Senatas, kuriam vadovauja Demokratų partija, turi panašų laiko tarpą.
„Atsižvelgiant į tai, atrodo, kad tikslas yra užtikrinti aukšto lygio susitarimą ir galbūt per pertrauką dirbti prie tikslių teisės akto teksto detalių“, – rašė agentūra, remdamasi šaltiniais.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainoje jau užregistruota beveik 112 tūkst. karo nusikaltimų
06:20
Ukrainos teisėsaugos pareigūnai jau užregistravo daugiau kaip 111 990 karo nusikaltimų atvejų.
Tai generalinis prokuroras Andrijus Kostinas pareiškė per tarptautinę žmogaus teisių konferenciją „Laisvė ar baimė“, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
„Kalbant apie užregistruotus karo nusikaltimus, nuo šio ryto šis skaičius siekia daugiau nei 111 990 užregistruotų karo nusikaltimų atvejų. Ir šis skaičius nėra baigtinis“, – sakė A.Kostinas.
Pasak jo, Generalinė prokuratūra įsitikinusi, kad visi šie nusikaltimai yra Rusijos Federacijos suplanuotos politikos sunaikinti ukrainiečius dalis.
„Mūsų pagrindinis uždavinys – dokumentuoti kiekvieną nusikaltimą ir nustatyti schemas bei pavaldumo grandines, kad galėtume patraukti atsakomybėn ne tik nusikaltėlius, bet ir organizatorius. Tuomet šiuos įrodymus galima perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui, tarptautinėms institucijoms, šalims partnerėms ir t. t.“ – pažymėjo generalinis prokuroras.
Todėl Ukrainos teisėsaugos pareigūnai visus Rusijos agresijos metu padarytus nusikaltimus dokumentuoja pagal naujausius tarptautinius standartus, sakė OGP vadovas.
Jis sakė, kad Generalinė prokuratūra regioninėse prokuratūrose įsteigė 9 specializuotus karo nusikaltimų tyrimo padalinius, taip pat specializuotus karo nusikaltimų, susijusių su seksualiniu smurtu konflikto metu, ir nusikaltimų aplinkai tyrimo padalinius.
„Beje, Ukraina pirmoji pasaulyje pradėjo tirti nusikaltimus gamtinei aplinkai kaip karo nusikaltimus. Ir esame pirmieji, kurie tiria kibernetines atakas kaip karo nusikaltimus. Niekas iki mūsų to nedarė“, – pabrėžė A. Kostinas.
Kaip pranešė „Ukrinform“, generalinis prokuroras Andrijus Kostinas pareiškė, kad teisėsaugos pareigūnai 8 Ukrainos regionuose iš viso aptiko 104 kankinimo kameras.
Rusija atakavo raketomis Charkivą: yra sužeistų, padaryta žala infrastruktūrai
06:16
Gruodžio 8 d. naktį Rusijos kariuomenė 6 kartus smogė Charkivui, nurodė Charkivo srities valstybinės administracijos vadovas Olegas Sinegubovas „Telegram“ tinkle.
Smūgiai buvo užfiksuoti Cholodnohirskio ir Ševčenkovskio rajonuose.
Preliminariais duomenimis, apšaudymas vykdytas raketomis S-300.
Padaryta žala civilinei gyvenamajai infrastruktūrai.
Policijos duomenimis, buvo sužeista 36 metų moteris. Jai vietoje suteikta medicininė pagalba. Sužeidimų patyręs 25 metų vyras paguldytas į ligoninę. Sveikatos būklė patenkinama.
