Svarbiausios naujienos
- Kaip O.Scholzas išprašė V.Orbaną iš kambario, kad būtų pradėtos derybos dėl Ukrainos narystės.
- V.Orbanas blokavo 50 mlrd. eurų ES pagalbą Ukrainai.
- Istorinis sprendimas: sutarta pradėti derybas dėl Ukrainos stojimo į ES
- Respublikonų įstatymų leidėjai išėjo atostogų taip ir nesusitarę dėl pagalbos Ukrainai
- Ch.Michelis: ES grįš prie derybų dėl pagalbos Ukrainai kitų metų pradžioje.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
V.Orbanas gąsdina toliau: turėsime dar bent 75 progas pasakyti Ukrainai „ne“
17:07
Penktadienį ryte Vengrijos valstybinio radijo eteryje Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas sakė, kad kelias valandas bandė įtikinti Europos lyderius nepradėti derybų su Kyjivu dėl stojimo į bloką.
Pasak ministro pirmininko, lyderiai jam pateikė aibę argumentų, į kuriuos jis turėjo atsižvelgti.
Jis pasakojo, kad jam sakyta, jog „jų yra 26, o jis yra vienas“, aiškinta, kad taip norima suteikti Ukrainai paskatą, reikalingą karui tęsti, todėl jo buvo paprašyta „netrukdyti to daryti“.
„Tačiau jų lemiamas argumentas buvo tas, kad Vengrija dėl to nieko nepraranda... Jei nenorime, kad Ukraina būtų Europos Sąjungos narė, Vengrijos parlamentas balsuoja prieš. O kol klausimas patenka į parlamentus, tai labai, labai ilgas procesas, ir, kaip jie skaičiavo ir aš skaičiavau, yra maždaug 75 atvejai, kai Vengrijos vyriausybė gali sustabdyti šį procesą“, – pasakojo V.Orbanas.
„Ir jie pasakė, kad, jei derybų metu bus kas nors, kas kenkia Vengrijos interesams, aš galėsiu tai stabdyti“, – pridūrė jis.
Vengrijos premjeras taip pat pakartojo, kad Budapeštas nenori dalyvauti priimant „blogą sprendimą“, todėl jis išėjo iš salės, kai vadovai balsavo dėl stojimo derybų pradžios.
„Vėliau mes galime sustabdyti šį procesą, jei reikės, užtrauksime rankinį stabdį“, – pareiškė V.Orbanas.
CNN: be Vakarų pagalbos Ukraina jau iki vasaros gali pralaimėti karą su Rusija
22:54
Ukraina gali pralaimėti karą su Rusija, jei JAV ir ES nesuteiks jai papildomos pagalbos, CNN cituoja JAV ir Europos pareigūnus.
„Su mumis nėra jokių sėkmės garantijų, bet be mūsų jie tikrai pralaimės“, – sakė aukštas JAV karinis pareigūnas.
„Jei svarstytume galimybę užimti ir išlaikyti naujas teritorijas, – sakė vienas Europos diplomatas, – sunku įsivaizduoti, kaip tai galėtų pavykti be nuolatinės JAV paramos“.
Apskritai Vakarų pareigūnai baiminasi, kad JAV paramos praradimas ar tolesnis jos atidėliojimas turės įtakos sąjungininkų teikiamai pagalbai. Vengrija anksčiau blokavo tolesnę Europos Sąjungos pagalbą Ukrainai, ir daugelis baiminasi, kad jei JAV netęs paramos, Europos šalys paseks jos pavyzdžiu.
„Vakarų žvalgybos tarnybos dabar skaičiuoja, kiek ilgai Ukraina gali išgyventi be JAV ir NATO pagalbos. Vienas aukšto rango JAV karinis pareigūnas mano, kad tai gali užtrukti kelis mėnesius, o blogiausiu atveju iki vasaros gali ištikti didelė nesėkmė ar net pralaimėjimas“, – rašo CNN.
Ukrainos pajėgos jau dabar taupo šaudmenis, CNN sakė JAV ir Ukrainos pareigūnai, nes Rusijos pajėgos atsako penkis–septynis kartus intensyvesne ugnimi nei Ukrainos pajėgos. Aukšto rango Ukrainos kariuomenės pareigūnas CNN sakė, kad Ukrainos vadai mano, jog dėl poveikio jų ugnies pajėgoms atsirado papildomų ukrainiečių aukų.
Publikacijoje pažymima, kad Vakarų pareigūnai mano, jog be papildomos JAV pagalbos Ukraina pirmiausia išeikvos savo ilgojo nuotolio raketų atsargas, po to – oro gynybos raketų atsargas, tada – artilerijos šaudmenų ir trumpojo nuotolio raketų, pavyzdžiui, nešiojamų prieštankinių raketų „Javelin“ ir priešlėktuvinių raketų „Stinger“.
Kiekviena amunicijos kategorija yra labai svarbi Ukrainos gynybai. Tolimojo nuotolio raketos atliko pagrindinį vaidmenį Ukrainai sėkmingai nustumiant Rusijos Juodosios jūros laivyną ir atveriant transporto koridorių grūdams ir kitoms prekėms. Oro gynybos raketos pastarosiomis savaitėmis pasirodė esančios ypač svarbios, nes Rusija šią žiemą išplėtė atakas prieš civilinę infrastruktūrą. Trumpesnio nuotolio raketos leido Ukrainos pajėgoms apsiginti nuo Rusijos tankų ir lėktuvų, kurių skaičius gerokai viršijo jų turimų skaičių.
„Nemanau, kad žmonės iki galo suvokia, ką iš tikrųjų reikš Ukrainos pralaimėjimas“, – CNN sakė vienas Europos diplomatas. – Pamatysime baisių dalykų: etninį valymą ir visišką Ukrainos sunaikinimą. Prisiminkite, ką jie padarė Bučoje. Taigi tai jau sėkmė, jei sugebėsime tam užkirsti kelią. Ir todėl turime tęsti.“
Rusija sako pasienio regione numušusi šešis dronus
20:55
Rusijos pajėgos penktadienį Kursko pasienio srityje numušė šešis Ukrainos dronus, pranešė šalies gynybos ministerija.
Bepiločių orlaivių atakos Rusijos pasienio regionuose yra kone kasdienis reiškinys, nors masinės atakos pasitaiko rečiau.
Dronai taikėsi į „Rusijos teritorijoje esančius įrenginius“, pranešė ministerija platformoje „Telegram“, nepateikusi išsamesnės informacijos.
Srities gubernatorius Romanas Starovoitas platformoje „Telegram“ patvirtino atakas ir paprašė srities gyventojų „išlikti ramiems“.
Rusijos sostinė Maskva ir jos apylinkės taip pat buvo tapusios Ukrainos dronų atakų taikiniais.
Tuo metu Rusija kone kasdien bombarduoja Ukrainos miestus. Šią savaitę ji surengė masinę dronų ataką prieš Pietų Ukrainą ir paleido balistinių raketų į Kyjivą, kur nuolaužos sužeidė apie 50 žmonių.
E.Macronas: Ukrainos narystė ES dar toli
17:45
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį perspėjo, kad, nepaisant proveržio Briuselyje vykusioje Europos Vadovų Taryboje, Ukrainos narystė Europos Sąjungoje dar toli.
Atsakydamas į klausimą, kokį poveikį Prancūzijos ūkininkams turės Ukrainos, turinčios stambų žemės ūkio sektorių, priėmimas į ES, E. Macronas sakė, kad dar yra laiko pasirengti.
„Esame labai toli nuo veiksmingos plėtros į Ukrainą ir bet kuriuo atveju plėtrai, kad ir kokia ji būtų, reikės nuodugniai reformuoti mūsų taisykles, todėl tai bus įmanoma tik masiškai padidinus finansavimą“, – sakė jis.
Karybos ekspertas: nėra garantijos, kad pavasarį Ukraina galės pradėti kitą kontrpuolimą
17:33
Šiuo metu sunku prognozuoti tolesnę fronto įvykių eigą, tačiau tikėtina, kad Rusijos pajėgos ir toliau žengs į rytus, o Ukrainos ginkluotosios pajėgos pasinaudos bet kokia galimybe kontratakuoti.
Karybos ekspertai Vladyslavas Selezniovas ir Oleksandras Musienko, kalbėję su naujienų agentūra „RBC-Ukraine“ nesiėmė prognozuoti kovų eigos, tačiau darė prielaidą, kad epizodas, kuomet, kaip šią savaitę pranešta, Horlivkos terikone buvo iškelta šalies vėliava, gali apibūdinti Ukrainos taktiką artimiausiais mėnesiais.
Anot jų, tikėtina, kad rusai ir toliau žengs į rytus, o gynybos pajėgos pasinaudos kiekviena galimybe kontratakuoti.
O.Musienka pažymėjo, kad paskutinieji du puolimo mėnesiai nepraėjo be pėdsakų, o šiuo metu Rusijos pajėgos yra pasiekusios piką, po kurio neabejotinai seks pauzė. Ukrainos pajėgų užduotis – pulti užnugaryje ir veikti nedidelėmis grupėmis, plėtojant vietinius laimėjimus ir neleidžiant rusams persigrupuoti.
Tačiau, kaip pažymėjo ekspertas, niekas negali užtikrinti, kad išsekinus jų pajėgas, Ukrainos kariuomenė bus pasirengusi didelio masto puolimui 2024 m. pavasarį. Svarbiausias klausimas – reikiamų išteklių prieinamumas.
Tiekimas iš Vakarų partnerių sumažėjo iki minimumo, o Jungtinių Valstijų politikai dar nesusitarė dėl milijardų Ukrainai. Šis veiksnys neprideda optimizmo dėl Ukrainos perspektyvų fronte.
Anksčiau penktadienį vokiečių leidinys „Die Zeit“ atkreipė dėmesį, kad „2023 m. rugpjūčio-spalio mėn. naujai pažadėta parama pasiekė žemiausią tašką – beveik 90 proc. mažiau nei tuo pačiu 2022 m. laikotarpiu“.
V.Orbanas gąsdina toliau: turėsime dar bent 75 progas pasakyti Ukrainai „ne“
17:07
Penktadienį ryte Vengrijos valstybinio radijo eteryje Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas sakė, kad kelias valandas bandė įtikinti Europos lyderius nepradėti derybų su Kyjivu dėl stojimo į bloką.
Pasak ministro pirmininko, lyderiai jam pateikė aibę argumentų, į kuriuos jis turėjo atsižvelgti.
Jis pasakojo, kad jam sakyta, jog „jų yra 26, o jis yra vienas“, aiškinta, kad taip norima suteikti Ukrainai paskatą, reikalingą karui tęsti, todėl jo buvo paprašyta „netrukdyti to daryti“.
„Tačiau jų lemiamas argumentas buvo tas, kad Vengrija dėl to nieko nepraranda... Jei nenorime, kad Ukraina būtų Europos Sąjungos narė, Vengrijos parlamentas balsuoja prieš. O kol klausimas patenka į parlamentus, tai labai, labai ilgas procesas, ir, kaip jie skaičiavo ir aš skaičiavau, yra maždaug 75 atvejai, kai Vengrijos vyriausybė gali sustabdyti šį procesą“, – pasakojo V.Orbanas.
„Ir jie pasakė, kad, jei derybų metu bus kas nors, kas kenkia Vengrijos interesams, aš galėsiu tai stabdyti“, – pridūrė jis.
Vengrijos premjeras taip pat pakartojo, kad Budapeštas nenori dalyvauti priimant „blogą sprendimą“, todėl jis išėjo iš salės, kai vadovai balsavo dėl stojimo derybų pradžios.
„Vėliau mes galime sustabdyti šį procesą, jei reikės, užtrauksime rankinį stabdį“, – pareiškė V.Orbanas.
Žiniasklaida: narystės ES Ukrainai gali tekti palaukti iki kito dešimtmečio
16:37
Dėl daugybės precedento neturinčių problemų Ukrainos įstojimas į Europos Sąjungą gali būti atidėtas bent iki 2030 m., vadinasi, Kyjivui gali tekti palaukti kito dešimtmečio. Viskas priklauso nuo to, kiek rimtai Briuselis vertina Ukrainos prisijungimo perspektyvą, rašo britų leidinys „The Times“.
Anot straipsnio, ketvirtadienį ir penktadienį vykstančiame aukščiausiojo lygio susitikime kilę ginčai dėl išlaidų peržiūrėjimo yra nereikšmingi, palyginti su apskaičiuotomis 186 mlrd. eurų išlaidomis, kurias reikės skirti Ukrainos prisijungimui prie bloko.
Narystė Europos Sąjungoje yra ir taktinis, ir geopolitinis dalykas. Ji galėtų sustiprinti Ukrainą, įtvirtindama ją Vakaruose prieš galimą Donaldo Trumpo sugrįžimą į Baltuosius rūmus, kuris pareiškė norintis nutraukti Ukrainos kariuomenės finansavimą.
„Ukraina yra Europos geopolitinės sferos dalis. Kaip ir Vakarų Balkanai, Turkija ir Kaukazas... Tai kelia kitą klausimą: ar galima leisti Ukrainai peršokti eilę, kai dar skubiau reikia priimti Serbiją, Albaniją ir Bosniją?“ – rašoma straipsnyje.
Žiniasklaida pabrėžia, kad Ukrainos dydžio ir strateginės svarbos šalies įstojimas sukeltų radikaliausius pokyčius ES per pastaruosius dešimtmečius. Ukraina dar prieš Rusijos invaziją buvo skurdžiausia Europos šalis.
Tuo tarpu amerikiečių leidinio „The Washington Post“ žurnalistės atkreipė dėmesį, kad, Ukrainai įstojus į Europos Sąjungą, ji taptų penktąja pagal gyventojų skaičių ir bene skurdžiausia bloko šalimi.
„Tai reiškia, kad pagal galiojančius ES teisės aktus ji gaus dideles subsidijas. Briuselyje vis dažniau manoma, kad Ukrainos narystė pakeis jėgų pusiausvyrą Europos Sąjungoje, turės įtakos jos žemės ūkio rinkai ir padidins jos biudžetą“, – rašo žurnalistės Emily Rauhala ir Beatriz Rios.
Jei visi bloko pradėti plėtros procesai bus tęsiami, tai gali transformuoti Europos Sąjungą iš 27 narių į 30-ies šalių grupe, o tai gali paspartinti bloko galios pusiausvyros pokyčius į rytus.
„Jei Ukraina įstos į ES, ji bus didžiausia pagal gyventojų skaičių nauja narė nuo 1980 m.“, – pridūrė autorės.
Kaip žinote, Europos Vadovų Taryba kai kuriuos sprendimus priima vienbalsiai, o kitus – kvalifikuota balsų dauguma, kai sprendimui turi pritarti 55 proc. valstybių narių, atstovaujančių ne mažiau kaip 65 proc. visų ES gyventojų.
Remiantis Vokietijos tarptautinių ir saugumo reikalų instituto atlikta analize, Ukraina gautų apie 9 proc. balsų, t.y. maždaug tiek pat, kiek šiandien gauna Lenkija. Kitų valstybių narių dalys sumažėtų, pavyzdžiui, Vokietijoje – nuo 18,6 proc. iki 16,9 proc. Kartu Lenkija ir Ukraina turėtų tokį patį balsų svorį kaip ir Vokietija.
„Europos Parlamente Ukraina turės teisę į tam tikrą narių, arba europarlamentarų, skaičių. Tačiau pridėjus pakankamai narių Ukrainai tikriausiai tektų viršyti dabartinę 751 nario ribą. ... Briuselyje daugelis šalių mano, kad Ukraina ir kitos ES valstybės, norėdamos įstoti į ES, turės reformuoti pagrindines savo institucijas, įskaitant parlamentą. Tačiau pirmiausia joms reikės susitarti, kaip tai padaryti“, – teigia autoriai.
Atsižvelgiant į tai, kad kova vis dar vyksta, jų nuomone stojimo procesas gali užtrukti daugelį metų, jei ne dešimtmečių.
„Daugelį metų Europos lyderiai teigė, kad Ukrainos priartėjimas prie narystės būtų pavojinga provokacija. Nors Rusijos invazija pakeitė jų skaičiavimus, dabar blokas turi apsvarstyti Ukrainos narystės pasekmes saugumui – ypač atsižvelgiant į tai, kad NATO aiškiai pareiškė, jog priims Ukrainą tik po karo. Tai pirmas kartas, kai ES bando pritraukti šalį, esančią didelio karo įkarštyje ir neturinčią NATO apsaugos“, – pažymėjo „The Washington Post“.
Ukraina ragina ES patvirtinti 50 mlrd. paramą per lyderių susitikimą sausį
15:50
Ukraina penktadienį paragino sausį vėl susirinksiančius Europos Sąjungos lyderius patvirtinti 50 mlrd. eurų finansinę pagalbą, kurią Briuselis numatė karo draskomai šaliai ir kurią blokavo Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas.
„Tikimės, kad visos būtinos teisinės procedūros bus užbaigtos 2024 metų sausį, o tai leis mums kuo greičiau gauti atitinkamą finansavimą“, – sakoma Ukrainos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
Britų žvalgyba įvertino Rusijos galimybes užimti griuvėsiais virtusią Marjinką
15:46
Rusijos kariuomenė siekia užimti Marjinką, kad galėtų judėti į vakarus Kurachovės link. Tačiau proveržis labai mažai tikėtinas, naujausioje karo apžvalgoje įvertino Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.
Pranešime teigiama, kad intensyvūs mūšiai dėl sugriauto Marjinkos miesto ir jo apylinkių kontrolės nesiliauja. Tikėtina, kad Rusija dar labiau sumažino ir taip nedidelius Ukrainos kontroliuojamos teritorijos plotus, likusius mieste.
Pasak britų žvalgybos, vienas iš Rusijos operatyvinių tikslų šiame rajone greičiausiai yra apsaugoti greitkelius T0510 ir H15, kad būtų galima toliau judėti į vakarus, Kurachovės link.
„Nepaisant laipsniškų laimėjimų, didelis ir operatyviai reikšmingas Rusijos proveržis šiame sektoriuje tebėra labai mažai tikėtinas“, – nurodė Gynybos ministerija.
Anksčiau britų žvalgyba pranešė, kad rusų kariai užėmė didžiąją dalį Marjinkos miesto, virtusio griuvėsiais. Spėjama, kad šiuo metu Rusija kontroliuoja didžiąją dalį anksčiau apgyvendintos teritorijos.
Gruodžio pradžioje Krmeliui ištikimi Rusijos kariniai tinklaraštininkai tvirtino, kad Rusijos pajėgos užėmė Marjinką.
Tačiau „Taurijos“ operatyvinės ir strateginės kariuomenės grupuotės vadas Oleksandras Tarnavskis pažymėjo, kad Ukrainos gynybos pajėgos sulaiko rusus Marjinkos kryptimi Donecko srityje, o miesto gynyba tęsiasi.
„Die Zeit“: Ukrainos laukia sunki žiema su minimalia parama iš Vakarų
14:44
Ukrainoje prasidėjo sunki žiema, šaliai nesulaukiant pakankamos Vakarų paramos, ypač iš Jungtinių Valstijų, rašo vokiečių leidinys „Die Zeit“.
Anot straipsnio, prieš metus prezidentas Volodymyras Zelenskis Vašingtone buvo „sveikinamas kaip didvyris“, o prieš kelias dienas jis „veltui prašė kuo greičiau suteikti daugiau ginklų ir amunicijos“, pabrėždamas, kad be šios paramos bus daugiau aukų.
„2023 m. rugpjūčio-spalio mėn. naujai pažadėta parama pasiekė žemiausią tašką – beveik 90 proc. mažiau nei tuo pačiu 2022 m. laikotarpiu“, – leidiniui pažymėjo ekonomistas Christophe'as Trebeschas.
Iš 42 Kyjivą rėmusių šalių tik 20 paskelbė apie naujus pagalbos paketus, rašo „Die Zeit“.
Padėtį gerokai apsunkino kritinės Jungtinių Valstijų problemos – ši šalis buvo pagrindinė įrangos ir šaudmenų donorė ir tiekė 42 proc. visos paramos gynybai.
Straipsnyje nurodoma, kad ES šalys supranta, jog neturi pajėgumų užlopyti spragos, jeigu JAV galutinai nuspręstų nesuteikti pagalbos Ukrainai.
Anksčiau daugiau nei 100 Europos Sąjungos parlamentarų atviru laišku kreipėsi į Kongreso narius, ragindami patvirtinti finansinę pagalbą Ukrainai. Vargu ar tai turės naudos, nes respublikonai kaltina Europą, kad ši stipriau remia Kyjivą.
Be to, Europos Sąjunga taip pat nėra užtikrinta dėl tolesnio Ukrainos finansavimo.
Vokietijos leidinys nurodo, kad 50 mlrd. eurų paskolų ir dotacijų „nėra galutinai suderintos“. Kol kas Ukrainą tvirtai remia Vokietija ir Skandinavijos šalys.
Praėjusią naktį prieštaringai vertinamas Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas vetavo 50 mlrd. eurų Europos Sąjungos paramą Ukrainai.
„Naktinės pamainos rezultatas: veto dėl papildomų pinigų Ukrainai, veto dėl daugiamečio biudžeto peržiūros. Prie šio klausimo grįšime kitais metais per ES aukščiausiojo lygio susitikimą, kai tam tinkamai pasiruošime“, – socialiniame tinkle „X“ rašė V.Orbanas.
Tuo tarpu Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis įsitikinęs, kad nepaisant Vengrijos veto, Ukraina gaus finansavimą.
Lietuvoje pirmieji suremontuoti tankai „Leopard 2“ netrukus grįš į Ukrainą
13:42
Lietuvoje suremontuoti pirmieji per karą Ukrainoje apgadinti tankai „Leopard 2“, jie netrukus bus grąžinti Ukrainos kariuomenei, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Penktadienį Lietuvos kariuomenės Gaižiūnų poligone Jonavos rajone pademonstruoti suremontuoti tankai, kurie netrukus išriedės atgal į kovos lauką Ukrainoje.
„Lietuva nuosekliai remia Ukrainos kovą už savo nepriklausomybę ir ne tik siunčia karinę paramą, bet ir padeda remontuoti kovos lauke itin reikalingus tankus „Leopard“. Šiandien galime pamatyti, kaip atrodo jau suremontuotas ir antram gyvenimui prikeltas galingasis tankas, kuris netrukus bus grąžintas į Ukrainą“, – sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Kiek tankų sutvarkyta Lietuvoje, neskelbiama.
