Karas Ukrainoje. Prieš sėdant prie galimų derybų stalo Rusija nori įgyvendinti vieną užduotį

„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos kariai Kursko srityje

Rusija nori susigrąžinti visišką Kursko regiono kontrolę prieš galimas taikos derybas su naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija. Tačiau Ukrainos kariai ir toliau atremia priešo kontratakas, rašo „The Washington Post“.

„Akivaizdu, kad Maskva nepradės jokių derybų, kol neišvarys iš Kursko srities kiekvieno ukrainiečių kario“, – žurnalistams sakė laikraščio „Nezavisimaja gazeta“ vyriausiasis redaktorius Konstantinas Remčiukovas.

Leidinys pažymi, kad Rusija pradėjo suvokti, jog Kursko regionas gali tapti vienu iš spaudimo svertų galimose derybose. Todėl Kremlius nori pradėti dialogą tik iš jėgos pozicijų, grąžindamas regioną į savo kontrolę.

Ukrainos pajėgos per pirmąsias dvi rugpjūčio mėnesio Kursko operacijos savaites užėmė iki 1 500 kvadratinių kilometrų Rusijos teritorijos, žurnalistams sakė „Black Bird Group“ analitikas Pasi Paroinenas.

Jis pabrėžė, kad nuo to laiko rusai nuolat kontratakuoja, o dabar puolimas vyksta trimis kryptimis, todėl jis prognozuoja, kad artimiausiomis dienomis ukrainiečių kontroliuojama teritorija mažės.

JAV žvalgybos duomenimis, Rusija į Kursko regioną pasiuntė mažiausiai 10 tūkst. Šiaurės Korėjos karių.

Vienas iš pagrindinių rusų kontrpuolimų buvo surengtas beveik iš karto po to, kai JAV prezidentu buvo išrinktas Donaldas Trumpas.

AP/Scanpix/15min montažas/Olafas Scholzas ir Vladimiras Putinas

Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo skambutis Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui gali paskatinti grįžti prie Normandijos formato derybų dėl Rusijos agresijos Ukrainoje, sako buvęs Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas.

„Bijau, kad Volodymyras Zelenskis yra visiškai teisus. Rizikuojame grįžti prie bjauraus prancūzų ir vokiečių Normandijos formato“, - sako jis.

B.Johnsonas primena, kad būtent Rusija įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo ginkluotą agresiją.

„V.Putinas pradėjo nusikalstamą ir nepateisinamą invaziją, o Ukraina yra visiškai nekalta šalis“, - sakė buvęs Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas.

Vienintelis būdas užbaigti karą, pasak jo, masiškai ir greitai sustiprinti Ukrainos pozicijas.

V.Zelenskio „Telegram“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad pagrindinė Rusijos kariuomenės veržimosi į rytus priežastis yra lėtas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų brigadų komplektavimas.

Be to, taip pat vėluoja dalinių rotacija.

„Padėtis rytuose tikrai sudėtinga. Vyksta lėtas, bet vis dėlto rusų spaudimas ir pažanga. Dėl įvairių priežasčių. Mūsų brigadų pildymas apmokytais ir išsilavinusiais žmonėmis, brigadų aprūpinimas ginklais – visi šie procesai vyko gana lėtai“, – interviu Ukrainos radijui aiškino valstybės vadovas.

V.Zelenskis pažymėjo, kad kai kurių ginklų Ukrainos kariuomenė laukė ištisus metus. Tam tikra prasme šiuo klausimu padeda vietinė ginklų gamyba.

„Mes kalbėjome su (partneriais, – red. past.) apie šių būrių skaičių, turėjome susitarimą dėl šių būrių skaičiaus, bet pildymas, komplektavimas vyksta labai, labai lėtai. Todėl procesus užpildėme vidaus gamyba, bet ne visus“, – pridūrė prezidentas.

Pasak jo, užpuolikai fronte žengia į priekį su didžiuliais nuostoliais.

Kasdien priešo kariuomenėje sužeidžiama ir žūsta iki 1200 žmonių. V.Zelenskis pažymėjo, kad kariuomenė negali nuolat žengti į priekį tokia didele kaina.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Maksym Eristavi

Ukrainos žurnalistas Maksymas Eristavis pasitinka mane vilkėdamas marškinėliais su iššaukiančiu užrašu „Imperija grius“. Ne mažiau iššaukiantis ir jo knygos, kurią jis buvo atvykęs pristatyti į Lietuvą festivalyje „Open books“, pavadinimas – „Rusijos kolonializmo ABC“ (lietuvių kalba išleido leidykla „Lapas“ vertė Vytas Dekšnys).

Knygoje jis išskyrė šimto metų laikotarpį ir nurodė visas tautas ir valstybes, kentėjusias nuo Rusijos invazijų. M.Eristavio teigimu, Rusijos užkariavimo metodai nesikeičia per amžius dėl to, kad ji niekada už tai nesulaukė bausmės.

– Savo interneto svetainėje įraše apie save teigiate, kad jums lengviau buvo prisipažinti, jog esate queer'as, nei kad esate ukrainietis. Ką turėjote omenyje tai sakydamas?

– Daugelis ukrainiečių, kilusių iš tokių vietų kaip mano gimtasis kaimas, mano protėvių kaimas, dėl daugelio priežasčių labiausiai ir žiauriausiai nukentėjo nuo Rusijos imperialistinio kolonializmo. Daug žmonių žuvo per genocidus, kiti neteko namų, didelė dalis jų buvo deportuota.

Nemažai yra dingusių ir mūsų šeimos narių. Jie tiesiog buvo pernakt išvežti. Tačiau anksčiau apie tai niekas nekalbėjo. Bet tos istorijos svarbios, kad suprastum, kas tu esi, kur tavo šaknys.

Man buvo lengviau priimti kitas savo tapatybes, tas, kurios nenukentėjo nuo agresyvios kolonizacijos. Šis savęs supratimo procesas buvo išties intensyvus. Tai, kad tapau žurnalistu daugeliu atžvilgių man padėjo išsiugdyti pirmuosius tyrimų žurnalisto įgūdžius, kad galėčiau surasti tuos faktus, kurių man taip trūko, kad suprasčiau, kas esu ir iš kur esu kilęs.

Visą interviu skaitykite čia.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Donaldas Trumpas

Derybos su Rusija įmanomos, jei Ukraina bus stipri, interviu Ukrainos radijui sakė prezidentas šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Jis taip pat leido suprasti, kad nesiderės su Maskva „vienas prieš vieną“.

Anot jo, derybos įmanomos, bet ne dviese „su žudiku“.

Kaip teigė V.Zelenskis, dabar V.Putinas nori derėtis Ukrainos kapituliacijos sąlygomis, bet „to nebus“.

„Derybos su Rusijos Federacija įmanomos su sąlyga, kad Ukraina bus stipri... Jeigu mes kalbamės su V.Putinu, o nesame stiprūs tokiomis sąlygomis, kokiomis esame dabar, tai yra pralaimėjimo statusas Ukrainai. Kalbama ne apie sąžiningą taiką. Žinoma, esant silpnai padėčiai šiose derybose nėra ką veikti“, – kalbėjo V.Zelenskis.

Be to, V.Zelenskis pakomentavo Donaldo Trumpo patarėjų pareiškimus apie būtinybę įšaldyti karą.

„Rimtai į derybas žiūrėsiu tik su D.Trumpu. Ne su jo patarėjais. Toks yra prezidentų lygis“, – teigė Ukrainos prezidentas.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos karys

Jaunesniųjų karininkų trūkumo problema Rusijoje vis labiau aštrėja.

Dėl to Rusijos Federacijoje civilinių universitetų pagrindu kuriami karinio rengimo centrai, kuriuose rengiami būrių vadai, artilerijos baterijų vadai ir kuopų vadų pavaduotojai.

Apie tai pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba.

„Dideli Rusijos nuostoliai fronte tarp jaunesniųjų karininkų verčia Rusijos Federaciją toliau stengtis plėsti jų rengimo apimtis“, – teigė žvalgyba.

Pažymima, kad iki 2024 m. pabaigos Rusija planuoja atidaryti 33 naujus karinio rengimo centrus prie beveik šimto esamų.

Toks rusų „lyderių“ stygiu rodo, kad okupacinės kariuomenės vadovybės personalo krizė gilėja, pridūrė žvalgyba.

Pabrėžiama, kad jaunesnysis karininkas Rusijos kariuomenėje visų pirma atlieka pėstininkų vairuotojo funkcijas tiesiogiai mūšio lauke, o tai paaiškina didelius nuostolius ir didelį leitenantų trūkumą Rusijos Federacijoje.

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos kariai

Per pastarąją parą Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino dar 1650 rusų karių.

Skaičiuojama, kad nuo plataus masto karo pradžios Rusija Ukrainoje iš viso patyrė 719 240 gyvosios jėgos kovinių nuostolių.

Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Volodymyras Zelenskis / Ukraine Presidency/Ukrainian Pre / ZUMAPRESS.com

Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad Donaldui Trumpui pradėjus eiti JAV prezidento pareigas, plataus masto Rusijos invazijos į šalį pabaiga bus daug greitesnė nei tikėtasi. 

„Neabejotina, kad karas baigsis greičiau, kai Baltiesiems rūmams vadovaus (D.Trumpo) komanda. Toks yra jų požiūris, jų pažadas piliečiams“, – sakė V.Zelenskis interviu Ukrainos žiniasklaidos priemonei „Suspilne“. 

„Karas baigsis, bet tikslios datos nežinome“, – pridūrė Ukrainos prezidentas. 

Jis pridūrė, kad praėjusią savaitę vykusio pokalbio telefonu metu konstruktyviai pasikeitė nuomonėmis su respublikonų kandidatu. 

„Negirdėjau nieko, kas prieštarautų mūsų pozicijai“, – pridūrė V.Zelenskis. 

Rinkimų kampanijos metu D.Trumpas ne kartą žadėjo per „24 valandas“ užbaigti karą Ukrainoje ir užsiminė, kad kalbėsis tiesiogiai su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. 

D.Trumpas nėra paaiškinęs, kaip ketina pasiekti taikos susitarimą ir kokias sąlygas siūlo.

Rusijos prezidentas yra pareikalavęs Ukrainos atiduoti daugiau didelių jos rytinių ir pietinių teritorijų. Tai esą yra išankstinė sąlyga taikos deryboms. Ukraina tokias sąlygas atmeta.

Penktadienį savo „Mar-a-Lago“ kurorte Palm Biče, Floridos valstijoje, išrinktasis JAV prezidentas pareiškė, kad šiuo metu intensyviai dirba tiek su Ukraina, tiek su Rusija. Pasak jo, atėjo laikas nutraukti plataus masto invaziją. 

Ukraina taip pat baiminasi, kad D.Trumpui pradėjus eiti pareigas sumažės JAV karinė parama Kyjivui. 

„AP“/„Scanpix“/Karas Ukrainoje

Žurnalistams pavyko nustatyti 78 329 Rusijos kariškių, žuvusių kare Ukrainoje, pavardes. Likviduotų asmenų skaičiaus didėjimo tempas šiuo metu yra didžiausias nuo karo pradžios.

Tokias išvadas padarė BBC žurnalistai kartu su leidiniu „Mediazona“, išanalizavę atvirus duomenis. Šių metų rudens mėnesių skaičiai pusantro karto viršija praėjusių metų duomenis, o 2022 m. duomenis – daugiau nei du kartus.

Žurnalistai atkreipė dėmesį, kad dabar vidutinis likviduotų asmenų amžius yra 38 metai, o pirmaisiais invazijos į Ukrainą mėnesiais daugiausia žūdavo 21-erių metų sulaukę Rusijos kariai.

„Per 2024 m. rugsėjį kasdien vidutiniškai užfiksuodavome pranešimus apie 140 žuvusių Rusijos kariškių... Spalio mėnesio skaičiai tapo dar didesni – vidutiniškai per dieną būdavo patvirtinama po 152 rusų žūties atvejus“, – pažymėjo žurnalistai.

Jų duomenimis, per pastaruosius du mėnesius rusų aukų skaičiaus augimo tempas yra 1,6 karto didesnis nei 2023 m. Tuomet kas parą buvo fiksuojama apie 90 mirčių.

„Nuostolių didėjimą galėjo lemti Rusijos pajėgų puolimai Donecko srityje, pavyzdžiui, Vuhledaro, kuris buvo užimtas spalio pradžioje, puolimas ir Pokrovsko, kurio apylinkėse kovos tęsiasi, puolimas“, – analizuoja žurnalistai.

Tarp kitų galimų priežasčių, kaip pažymėjo žurnalistai, galėtų būti ir laipsniškas Rusijos nuostolių Kursko srityje patvirtinimas.

BBC pranešė, kad daugiausia nuostolių patiriama tarp savanorių, kurie pasirašė sutartį ir išvyko į karą. Jų dalis bendrame masyve vis didėja ir dabar sudaro 16 551 asmenį – tai yra 23 proc. visų patvirtintų Rusijos Federacijos nuostolių.

Be to, žurnalistai pažymėjo, kad karo pradžioje daugiausia žūdavo 21 metų kontraktininkai, kurie tarnavo elitiniuose daliniuose. 2023 m. tipiškas likviduotasis buvo 34 metų kalinys, išvykęs kariauti tiesiai iš kalėjimo. „2024 m. rudenį vidutinio Rusijos kariškio portretas vėl pasikeitė. Dabar dažniausiai žūsta savanoriai“, – konstatuoja žurnalistai.

Mažiausiai 56 proc. visų žuvusiųjų sudaro asmenys, kurie anksčiau nebuvo susiję su kariuomene. Kartu žurnalistai pažymėjo, kad jiems nepavyko nustatyti, kaip tiksliai 28 proc. žuvusiųjų pateko į frontą.

Kontraktininkai, prieš siunčiant į karą, praeina minimalų apmokymą, kuris trunka nuo trijų iki dešimties dienų. Net Rusijos propagandistai nurodė, kad daugelis savanorių žūsta arba dingsta be žinios per 12–18 dienų nuo sutarties pasirašymo.

Tačiau Rusijos regionai ir toliau sėkmingai pritraukia vis naujų norinčiųjų eiti į karą ir žūti. JAV ir Didžiosios Britanijos žvalgybos tarnybos skaičiuoja, kad per mėnesį į Rusijos ginkluotąsias pajėgas ateina 25–30 tūkst. savanorių. 

Nuo rudens pradžios savanorių nuostoliai viršijo net kalinių (20 proc. visų nustatytų žuvusiųjų) ir mobilizuotųjų (13 proc.) nuostolius.

Leidinyje taip pat nurodoma, kad nuo invazijos pradžios Rusija Ukrainoje neteko 4338 karininkų, įskaitant aštuonis generolus ir dar 477 asmenis, turinčius papulkininkio ir aukštesnį laipsnį.

Leidinyje pripažįstama, kad tikrieji Rusijos nuostoliai kare Ukrainoje yra daug didesni. „Šiuo metu darome prielaidą, kad mūsų analizė... gali apimti nuo 45 iki 65 proc. realaus žuvusiųjų skaičiaus... Atsižvelgiant į šį įvertį, tikrasis likviduotų asmenų skaičius... galėtų būti nuo 120 506 iki 174 064 žmonių“, – pažymėjo žurnalistai.

AP/Scanpix/15min montažas/Olafas Scholzas ir Vladimiras Putinas

Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai pažymi, kad Rusijos valdžia stiprina spaudimą Europos šalims dėl Kremliaus karo prieš Ukrainą neaiškios JAV politikos fone.

„Kremlius stiprina refleksyvią spaudimo kampaniją, kuria siekiama paveikti Vakarų sprendimų priėmimą Rusijos naudai prieš galimas būsimas derybas dėl karo Ukrainoje sureguliavimo arba vietoj jų“, - skelbia ISW.

Lapkričio 15 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas telefonu kalbėjosi su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu ir pakartojo Kremliaus naratyvą, kuriuo siekiama paveikti Vokietijos vyriausybę ir kitas Vakarų valstybes, kad jos stumtų Ukrainą į taikos derybas, užuot teikusios Ukrainai tolesnę karinę paramą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šį telefoninį pokalbį pavadino „Pandoros skrynia“ ir perspėjo, kad šis skambutis padeda V.Putinui siekti pagrindinių jo tikslų: mažinti savo izoliaciją tarptautinėje bendruomenėje ir vesti derybas Rusijos pageidaujamomis sąlygomis, „kurios prie nieko neprives“.

V.Putinas ir kiti aukšti Rusijos pareigūnai pastaruoju metu suintensyvino retoriką, kuria siekiama daryti įtaką išrinktojo prezidento Donaldo Trumpo vadovaujamos naujosios JAV administracijos užsienio politikai.

„Kremlius neseniai patvirtino nenorįs eiti į kompromisą dėl bet kokių galimų būsimų derybų sąlygų, kartu aiškiai nurodydamas, kad ilgalaikis Kremliaus tikslas - visiška Ukrainos kapituliacija - nesikeičia.
Tikėtina, kad Kremlius siekia pasinaudoti netikrumu dėl būsimos JAV politikos Ukrainos atžvilgiu, stiprindamas savo refleksyvaus spaudimo kampaniją prieš Ukrainos sąjungininkus Europoje“, - nurodo ISW analitikai.